- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-1191-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02732-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo bei 2023 m. gegužės 29 d. nutarties pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo M. K., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovė), 37 560,96 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovę perimti ieškovo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį M. K. (toliau – trečiasis asmuo, skolininkė) dėl 37 560,96 Eur skolos ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų išieškojimo pagal 2022 m. vasario 7 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-71-314/2022 ir 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-733-657/2022.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas atmetė ieškovo prašymą areštuoti trečiajam asmeniui priklausantį vienintelį jos turimą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) ieškinio reikalavimo sumai 28 962,00 Eur užtikrinti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 2 d. nutarties, jį atmetė. Trečiasis asmuo, vykstant civilinės bylos nagrinėjimui teisme, už 47 000 Eur pardavė vienintelį turimą turtą, o gautas pinigines lėšas paslėpė. 2022 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-71-314/2022 buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir iš trečiojo asmens jam priteistos be teisėto pagrindo įgytos 28 962 Eur piniginės lėšos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi 2022 m. vasario 7 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2022 m. gegužės 16 d. ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį jis pateikė vykdymui, tačiau antstolė išieškojo iš atsakovės tik vykdymo išlaidas, skolos padengimui išieškotų lėšų nepakako. Trečiojo asmens pajamas sudaro vien valstybės mokama senatvės pensija, kito turto ir pajamų ji neturi. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo, ieškovo vertinimu, yra kalti teisėjai, kurie, atsisakydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė šiurkščius procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių kaltės ieškovui atsirado turtinė ir neturtinė žala.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. spalio 2 d. nutartyje teismas išsamiai aptarė kiekvieną procesinį veiksmą, t. y. ieškovui nurodė kokiais pagrindais gali būti pritaikyta ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė. Tuo metu pagrindų taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę nebuvo. Kauno apygardos teismas jokių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų nenustatė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad civilines bylas nagrinėję teisėjai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios ieškovas būtų patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Be kaltės valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tada, kai yra kitos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 37 560,96 Eur turtinei žalai atlyginti, įpareigojo atsakovę perimti ieškovo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį M. K. dėl 37 560,96 Eur skolos ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų išieškojimo pagal 2022 m. vasario 7 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-71-314/2022 ir 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-733-657/2022. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovui 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas ištaisė 2023 m. gegužės 26 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą, sprendimo aprašomojoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje nurodant, kad iš atsakovės ieškovui priteisiamos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos.
7. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-71-314/2022 atsakovei M. K. pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui teismo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti vienintelį turimą skolininkės turtą, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 26 300 Eur, ieškovo piniginis reikalavimas – 28 962 Eur. 2019 m. spalio 2 d. nutartimi teismas netenkino ieškovo prašymo, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, patvirtinančių skolininkės sunkią finansinę padėtį ar kad ji sieks apsunkinti galimą išieškojimą. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovė M. K., vykstant civilinės bylos nagrinėjimui teisme, 2020 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jai priklausantį turtą. Teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 28 962 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises bei pinigines lėšas. 2020 m. liepos 8 d. nutartimi teismas pripažino, kad M. K. neareštuotą turtą pardavė, už parduotą turtą gautas pinigines lėšas ji laikė ne banko sąskaitoje, o namuose, todėl tenkino ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, įpareigodamas skolininkę per 10 dienų nuo nutarties priėmimo į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 28 962 Eur sumą ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Skolininkei nevykdant 2020 m. liepos 8 d. nutarties, teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. tenkino ieškovo prašymą skirti jai baudą ir paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2020 m. liepos 8 d. nutartį dieną nuo 2020 m. liepos 20 d. iki šios nutarties įvykdymo dienos. 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutarties dėl baudos skyrimo M. K. taip pat nevykdė. Antstolė 2021 m. sausio 4 d., vykdydama vykdomojoje byloje Nr. 0052/20/00584 2020 m. liepos 8 d. nutartį, prašė teismo imtis priemonių, siūlydama teismui skirti skolininkei baudą, tačiau teismas antstolės prašymą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad prašymas dėl baudos skyrimo yra išspręstas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, pritaikius skolininkei 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti 2020 m. liepos 8 d. nutartį dieną. 2022 m. sausio 4 d. ieškovas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo valstybės interesais tikslu išieškoti teismo skirtą 5 Eur už kiekvieną nutarties neįvykdymo dieną baudą valstybės naudai, tačiau teismas prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė. 2022 m. sausio 4 d. ieškovas taip pat pateikė prašymą paskirti skolininkei didesnę baudą – po 50 Eur už kiekvieną uždelstą vykdyti teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės dieną, tačiau 2022 m. sausio 14 d. teismo nutartimi jo prašymas buvo netenkintas. 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovės M. K. ieškovui priteistos be teisėto pagrindo įgytos 28 962 Eur piniginės lėšos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 892 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi 2022 m. vasario 7 d. sprendimą paliko nepakeistą bei papildomai iš M. K. priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. 2022 m. gegužės 16 d. teismas ieškovui išdavė vykdomąjį raštą, kurį jis pateikė vykdymui. 2022 m. lapkričio 9 d. antstolė pažymoje apie vykdymo eigą nurodė, kad iš M. K. iki 2022 m. spalio 1 d. buvo išieškota tik vykdymo išlaidos, tačiau skolos padengimui išieškotų lėšų nepakanka.
8. Ieškovo vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams 2019 metais netaikius laikinosios apsaugos priemonės – skolininkės vienintelio turto arešto – teismai padarė šiurkščius procesinės teisės normų pažeidimus ir dėl teismo kaltės jam atsirado turtinė ir neturtinė žala, nes teismo sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas. Atsakovė ieškovo reikalavimus vertino kaip siekį peržiūrėti jam nepalankius teismo procesinius sprendimus dėl laikinosios apsaugos priemonės netaikymo skolininkės turtui ir 2022 m. sausio 14 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta padidinti skolininkei paskirtą baudą.
9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovas įrodė, jog jis įstatymo nustatytais būdais reiškė teismui prašymus, siekdamas išvengti nuostolių, jei teismas ieškinį būtų tenkinęs. Rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovo aktyvius veiksmus: ieškovas teikė prašymą teismui areštuoti trečiojo asmens turtą, teikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas, vėliau prašė teismą skirti trečiajam asmeniui baudą, o ją paskyrus ir teismui nesiėmus priemonių dėl jos išieškojimo, kreipėsi dėl baudos padidinimo už teismo nutarties nevykdymą.
10. Antstolės vykdomoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2022 m. gegužės 16 d. pateikė antstolei vykdomąjį raštą Nr. e2-71-314/2022 dėl 28 962 Eur piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo priteistą 28 962 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 892 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. gegužės 23 d. išieškotojas apmokėjo 290,62 Eur vykdymo išlaidas, kurios buvo išieškotos iš skolininkės. 2022 m. lapkričio 22 d. vykdomosios bylos duomenimis, iš trečiojo asmens išieškoma suma sudarė 33 054 Eur ir 4 506,96 Eur paskaičiuotų palūkanų. Išrašas iš Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie M. K. gaunamas pajamas patvirtina, kad jos pajamas sudaro 365,23 Eur gaunama pensija. Kitų pajamų ar turto ji neturi. Į antstolės 2022 m. gegužės 18 d. ir 2022 m. gegužės 31 d. raginimus įvykdyti teismo sprendimą M. K. nereagavo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu skola išieškota nebuvo.
11. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju vienintelis būdas įvykdyti teismo sprendimą yra piniginių lėšų išieškojimas iš trečiojo asmens gaunamos pensijos išmokos. Tačiau ieškovas yra 84,5 metų amžiaus, byloje pateikti įrodymai patvirtina apie jo turimas sveikatos problemas. Teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju negali turėti pagrįstų lūkesčių, jog teismo sprendimas iki jo gyvenimo pabaigos bus įvykdytas ir jam priteistos išmokos bus išieškotos iš trečiojo asmens, dėl ko bus pamintas jam padarytos žalos atlyginimo konstitucinis principas.
12. Sprendžiant dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo, teismas nurodė, kad būtina nustatyti, ar žala ieškovui būtų atsiradusi, jeigu teismas būtų pritaikęs ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas nagrinėjamu atveju lėmė, kad neareštavus trečiojo asmens turto, ieškovas prarado galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę, išieškant jam priteistas pinigines lėšas. Ieškovo negautos lėšos, kurias jis turi teisę gauti, turi realumo požymių, todėl teismui areštavus trečiojo asmens turtą, jos būtų išieškotos iš šio turto. Trečiojo asmens turto – 2020 m. balandžio 2 d. buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad skolininkė už parduotą butą gavo 47 000 Eur pinigines lėšas.
13. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės teiginį, jog ieškovas ieškiniu siekia pakeisti įsiteisėjusią jam nepalankią teismo nutartį, nes tokių aplinkybių nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė jam atsiradusią žalą ir jos dydį bei priežastinį ryšį, t. y. aplinkybę, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, žala jam nebūtų atsiradusi.
14. Teismo vertinimu, nesąžiningai šaliai M. K. teismo taikytos poveikio priemonės, skiriant po 5 Eur baudą už kiekvieną nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės neįvykdymo dieną neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio kriterijų ir kasacinio teismo praktikos. Skiriant baudą trečiajam asmeniui, teismui buvo žinoma, kad ji pardavė vienintelį savo turtą – butą, už kurį įgijo 47 000 Eur pinigines lėšas, taigi jos turtinė padėtis buvo pakankama imtis adekvačių apsaugos priemonių, todėl teismas turėjo pritaikyti tokią baudą, mokamą į valstybės biudžetą, kuri atgrasytų skolininkę nuo teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo įnešti dalį gautų už parduotą butą piniginių lėšų į teismo depozitinę sąskaitą, nevykdymo.
15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, ieškovui bylinėjantis su skolininke, bylos eigoje jos veiksmai rodė nesąžiningumą ir nenorą grąžinti ieškovui skolą. Atsižvelgiant į trečiojo asmens procesinį elgesį, jos amžių ir turimo turto apimtį, teismams netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei neareštavus jai priklausančio vienintelio turto, buvo akivaizdu, kad gali kilti realus pavojus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas šią ieškinio dalį nusprendė patenkinti. Taip pat patenkino ir ieškovo reikalavimą atsakovei perimti ieškovo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pagal 2022 m. vasario 7 d. teismo sprendimą ir 2022 m. gegužės 12 d. nutartį (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
16. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad supratęs, jog teismo sprendimas taps neįvykdomas, jis tapo jautrus ir pažeidžiamas, be raminamųjų vaistų neužmiega naktimis. Išgyvena, kad ilgą laiką trukę teisminiai procesai pareikalavo iš jo fizinių ir dvasinių jėgų, ginant savo teises.
17. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėta, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1306/2014 ir kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju, teismas pripažino, kad ieškovas jokių svarių įrodymų, išskyrus vaistų receptus, pagrindžiančių jo teiginį, kad būtent dėl teismų priimtų sprendimų netaikyti skolininkės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių jam pasireiškė nervinė įtampa, nemiga, kilo dvasiniai išgyvenimai, nepateikė. Ieškovo pateikti įrodymai – vaistų receptai, neleidžia daryti išvados, kad vien tik teismo sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sukėlė jam tokius didelius išgyvenimus ir tuo jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl ieškinio dalį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nusprendė atmesti.
19. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Ieškovas prašė priteisti 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurias sudaro – 800 Eur išlaidos už susipažinimą su byla ir atsiliepimą į ieškinį, 2 100 Eur išlaidos už rašytinius paaiškinimus, pasiruošimą ir atstovavimą teisme. Nustatęs, kad nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai, teismas, ieškinį tenkinęs 50 procentų (patenkintas vienas ieškinio reikalavimas iš dviejų), nusprendė iš atsakovės ieškovui priteisti 1 450 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingimo ministerijos (toliau – ir apeliantė), prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą bei 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.272 straipsnio 2 dalį, 6.101 straipsnio 4 dalies 2 punktą), atmetė motyvus dėl res judicata sprendimo galios ir reikšmės, neteisingai įvertino bylos įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis), neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl nepagrįstai iš dalies tenkino ieškov ieškinį.
20.2. Nagrinėjamu atveju, teismas iš naujo vertino jau įsiteisėjusių ir proceso šalims privalomų, teismo sprendimų teisėtumą, ko iš esmės daryti negalima. CPK 18 straipsnyje nustatytas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato. Vienas iš pagrindų peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus ar nutartis yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu klausimu nevienodumas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas, tačiau ieškovas tokio fakto neįrodinėjo.
20.3. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata galią, todėl šalys nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Apeliantės vertinimu, teismas priimdamas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą, nesilaikė res judicata principo, t. y. be teisinio pagrindo vertino įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, ko daryti negalėjo. Tas pačias faktines aplinkybes vertindamas kitaip, nei jos buvo įvertintos jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, ir konstatuodamas neteisėtus teismo veiksmus, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus.
Šalies argumentai
20.4. Apeliantė mano, kad ieškovas neįrodė nei vienos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu nustatė tokias valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas: teismo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Su tokia teismo išvada, apeliantė nesutinka. Civilinėje byloje, kurioje pareikštas žalos atlyginimo iš valstybės priteisimo ieškinys, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės taikymo, turi būti nustatyta ir teisėjo kaltė nagrinėjant civilinę bylą. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo ir skolininkės sudaryta paskolos sutartis neterminuota, ieškovas skolininkei suteiktą paskolą nurodė grąžinti per mėnesį nuo raginimo jai įteikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 13 d., o ieškinys teismui pateiktas nesuėjus 30 dienų terminui, per kurį skolininkė galėjo ieškovui grąžinti paskolą. Todėl vien dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebuvo galimas, nes tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, palikdamas galioti 2019 m. spalio 2 d. nutartį. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, įrodančių minėtų procesinių sprendimų neteisėtumą. Atsiradus visiems laikinųjų priemonių taikymo pagrindams, teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl aplinkybė, kad buvo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjo (teismo) veikos neteisėtumą, o įrodymų, kurie patvirtintų teismų veiksmų neteisėtumą byloje, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
20.5. Teismas konstatavo netiesioginį priežastinį ryšį, tarp teismo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, kadangi CK 6.247 straipsnyje numatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovo patirta 37560,96 Eur žala laikytina iš skolininkės išieškoma skola. Nuo 2022 m. gegužės 16 d. yra vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės. Antstolė išieškojo iš skolininkės vykdymo išlaidas. Taigi išieškojimo procesas yra vykdomas, vykdomoji byla nėra nutraukta CPK 629 straipsnio pagrindu, todėl iš skolininkės išieškoma 37 560,96 Eur skola negali būti laikoma ieškovui atsiradusia žala. Tik vykdomojo rašto grąžinimas išieškotojui patvirtina išieškojimo iš skolininko negalimumą. Byloje įrodymų, kad iš skolininkės išieškoti 37560,96 Eur skolos negalima ir vykdomoji byla yra nutraukta, nėra. Todėl teismo veiksmai yra visiškai nesusiję su ieškovo nurodyta žala.
20.6. Konstatuodamas teismo neteisėtus veiksmus, teismas visiškai nepasisakė dėl teismo kaltės. Apeliantės vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog civilines bylas nagrinėję teisėjai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teisėjams dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant aukščiau minėtas civilines byla,s būtų taikyta drausminė atsakomybė, priimta atskiroji nutartis ir pan. Todėl tik nustačius, kad bylą nagrinėjęs teismas savo kaltais veiksmais padarė akivaizdų ir šiurkštų pažeidimą, tokiu būdu sukeldamas žalą, valstybei gali kilti civilinė atsakomybė.
20.7. Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kuo remiantis tenkino ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo perimti iš ieškovo reikalavimo teisę į skolininkę dėl skolos išieškojimo pagal 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir tuo pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo teisės perėjimą kitam asmeniui įstatymų pagrindu (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais. Valstybės deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 2 dalis, kurioje nėra numatytos galimybės taikyti įstatyminę cesiją. Be to, 2022 m. vasario 7 d. sprendimu teismas pripažino negaliojančiomis pinigų skolinimo ir pinigų dovanojimo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir skolininkės, t. y. panaikino prievolinius santykius tarp šalių, todėl nei bendraisiais cesijos pagrindais, nei įstatyminės cesijos pagrindu ieškovas neturėjo teisės prašyti, o teismas perkelti reikalavimo teisės kitam asmeniui, t. y. valstybei.
Atsiliepimas
21. Ieškovas atsiliepimu prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
21.1. Ieškovas kategoriškai nesutinka su atsakovės vertinimu, kad jis siekia pakeisti ar/ir revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Procesiniai teismų sprendimai, t. y. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir Kauno apygardos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo atskirasis skundas, taip pat nutartis dėl atsisakymo paskirti skolininkei didesnę baudą yra įsiteisėję ir ieškovas jų nekvestionuoja. Šiuos procesinius sprendimus ieškovas laiko įrodymais, įrodinėdamas teismo (teisėjų) veiksmus – kaltę ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Ieškovui žalingi padariniai (turtinė ir neturtinė žala) kilo iš neteisėtų teismo veiksmų, nes taikius skolininkės vienintelio turto areštą, žalingi padariniai ieškovui nebūtų atsiradę.
21.2. Teismas, atmesdamas prašymą skolininkės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, t. y. priešingai, nei nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kurių pakako priimti nutartį dėl skolininkės turto arešto. Skolininkės turto areštas, jai nebūtų sukėlęs jokių neigiamų pasekmių, tačiau būtų užtikrinęs ieškovo teisę į teismo sprendimo įvykdytinumą. Esant įrodymams, kad skolininkė yra socialiai remtina ir kitų pajamų, išskyrus pensiją, negauna, teismas aplaidžiai tikėjosi, kad ji arba nepaslėps turto arba kad teismo sprendimą ji galės įvykdyti, nors tokiam manymui nebuvo jokių prielaidų. 2019 m. spalio 2 d. nutartyje pažymėdamas, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas, teismas padarė šiurkščią teisės taikymo klaidą, nes byloje buvo pateikti įrodymai, paneigiantys tokią teismo išvadą.
21.3. Teismas skundžiamame sprendime teisingai sprendė, kad netaikydami laikinųjų apsaugos priemonių ir atmesdami ieškovo atskirąjį skundą, teismai sukūrė situaciją, kai ieškovas pagal teismo sprendimą negali apginti savo turtinių teisių – išieškoti priteistų lėšų. Tik dėl teisėjų nerūpestingumo skolininkei buvo sudarytos sąlygos gautas pinigines lėšas paslėpti ir neatsiskaityti su ieškovu. Ieškovui nėra suprantama, kad teismas galėjo patikėti skolininkės teiginiu, jog gautas už parduotą butą lėšas, iš viso 47 000 Eur, ji nežinia kur pasidėjo ir jų neranda. Teismo elgesys – paskirti po 5 Eur už vieną dieną už teismo nutarties nevykdymą, kai skolininkė, 2022 m. balandžio 22 d. pardavusi butą, įgijo 47 000 Eur piniginių lėšų ir teismui buvo žinoma jos turtinė padėtis, vertintinas kaip aiškiai aplaidus, neskatinantis jos vykdyti pagaliau paskirtos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo (teisėjų) neatsakingas elgesys ir klaidos pasireiškė keletą kartų, t. y. atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkinus ieškovo atskirojo skundo, skolininkei įgijus lėšų, taikius akivaizdžiai per mažą baudą ir atmetus ieškovo prašymą dėl baudos padidinimo. Nors ieškovas teismui raštu priminė, tačiau skolininkei paskirtos baudos teismas valstybės naudai neieškojo, taip visiškai atleisdamas skolininkę nuo teismo nutarčių vykdymo. Ieškovas įrodė visas deliktinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį sąlygas, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas patyrė žalą, atsirado dėl teismo kaltų veiksmų, teismams šiurkščiai pažeidus teisės taikymo normas.
21.4. Nors atsakovė teigia, kad ieškovui žala yra atlyginta, priteisus iš skolininkės reikalaujamas pinigines lėšas, tačiau dėl kaltų teismo veiksmų, būdamas 84 metų amžiaus, turėdamas teisę į žalos atlyginimą pagal teismo įsiteisėjusį sprendimą, ieškovas jos negalės išieškoti ir atgauti. Skolininkė taip pat yra 82 metų amžiaus. Išieškant ieškovui skolą po 98,70 Eur per mėnesį, netgi nevertinant vykdymo išlaidų ir priteistų 5 procentų procesinių palūkanų, visa skola tokiu atveju, galėtų būti išieškota per 379 mėnesius arba per 32 metus. Todėl ieškovas daro mano, kad skola jam nebus išieškota iki jo ir skolininkės mirties. Kadangi skolininkė turto neturi, jai mirus, įpėdiniai nepareikš reikalavimo paveldėti nesamą turtą ir neperims prievolės vykdymo, dėl ko netgi ieškovo įpėdiniai nepaveldės jo kreditoriaus teisių į skolininkę. Nurodytos aplinkybės yra akivaizdžios, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovui gavus teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškinys, teisingumas buvo įvykdytas. Tuo tarpu valstybė, perėmusi reikalavimo teisę iš skolininkės, apeliacinio skundo argumentų pagrindu galės išsiieškoti iš jos skolą, nes atsakovės, skirtingai nei ieškovo, neriboja amžiaus faktorius.
21.5. Ieškovas mano, kad kiti teisėjai, įvertinę jog skolininkė turi vienintelį turtą – butą, įgytą iš ieškovo lėšų, jos nesąžiningą elgesį bei didelę skolos sumą, taip pat aplinkybes, kad ji neturi kitų pajamų, išskyrus pensiją, vienareikšmiškai būtų pasielgę atidžiai ir būtų sprendę esant CPK 144 straipsnyje nustatytą pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – buto areštą arba įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti vienintelį turtą. Teismai privalėjo atitinkamai įvertinti skolininkės amžių ir jos gaunamas mažas pajamas, jos prašymus savivaldybei dėl lengvatų mokesčiams už būstą, įrodančius skolininkės sunkią turtinę padėtį bei aplinkybę, kad būdama garbaus amžiaus, skolininkė negali turėti kitų pajamų, išskyrus pensiją, kad ji neturi jokio kito turto, išskyrus butą, kuriame tuo metu gyveno ir kurį teismai be teisėto pagrindo atsisakė areštuoti. Teismai pagal byloje esančius įrodymus turėjo žinoti, jog skolininkė apgaudinėjo savivaldybę, siekdama gauti jai nepriklausančias lengvatas už buto mokesčius, todėl privalėjo padaryti išvadą ir numatyti, kad teismo sprendimas, jei jis bus patenkintas, skolininkei pardavus neareštuotą butą, įgytą už ieškovo lėšas, taps neįvykdomas ir būtent toks yra taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas.
21.6. Apeliantė teigia, kad šiuo konkrečiu atveju cesija negali būti taikoma, tačiau įstatyme nėra numatyta imperatyvo, jog reikalavimo perleidimas šiuo atveju negalimas (CK 6.102 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2010, kaip ir nagrinėjamu atveju, susidarė subrogacijos situacija, t. y. atsirado trinariai santykiai: nukentėjęs asmuo (šiuo atveju ieškovas); žalą padarę asmenys (M. K.) ir asmuo, kompensavęs nukentėjusiajam dalį žalos (atsakovė). Pagal nurodytos nutarties išaiškinimą subrogacijos tikslai yra trys: 1) neleisti, kad žalos padaręs asmuo išvengtų atsakomybės; 2) neleisti nepagrįstai praturtėti nukentėjusiajam; 3) neleisti nepagrįstai praturtėti žalos padariusiam asmeniui. Taigi subrogacija yra restitucinio (kompensacinio), prevencinio ir sąžiningumą užtikrinančio pobūdžio. Dėl to žalą kompensavusiam asmeniui, suteikiama teisė perimti nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą tiek, kiek išmokėta kompensacijos. Minimoje byloje Sodra perėmė nukentėjusiojo teisę reikalauti 13 180,98 Lt žalos atlyginimo. Subrogacija yra reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pripažįstama kasacinio teismo praktikoje kaip teisingumą atitinkanti nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB ERGO Lietuva“, UAB „ Ritranspedra“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007). Taigi subrogacijos atveju įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje.
21.7. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą būtų paneigti ieškovo lūkesčiai į teisingą teismą ir teisingumo vykdymą valstybėje. Ieškovo reikalavimas, kurį teismas tenkino, atitinka įstatymo leidėjo koncepciją, vertinant valstybės atsakomybę, taip pat Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
23. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui dėl teismų neteisėtų veiksmų priteista iš valstybės turtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
24. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovas A. L. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės M. K. priteisti jam 28 962 Eur, taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti M. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
25. 2019 m. spalio 2 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas netenkino A. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos preimonių taikymo. 2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismas šią nutartį paliko galioti.
26. 2020 m. birželio 23 d. ieškovas A. L. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, jog atsakovė M. K. elgiasi nesąžiningai, nes 2020 m. balandžio 22 d. pardavė savo vienintelį butą, todėl prašė areštuoti jai priklausančias pinigines lėšas ir kitą turtą ieškinio sumai (28 962 Eur), taip pat turtines teises, pavedant turtą surasti ir areštuti ieškovo parinktam antstoliui.
27. 2020 m. birželio 25 d. Alytaus aplyinkės teismas ieškovo prašymą tenkino ir taikė areštą atsakovės M. K. nekilnojamam ir kilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir atsakovės turtinėms teisėms bei piniginėm lėšoms 28 962 Eur sumai.
28. 2020 m. birželio 25 d. A. L. pateikė Alytaus apylinkės teismui prašymą įpareigoti atsakovę M. K. per teismo nustatytą terminą į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įnešti 28 962 Eur pinigines lėšas, nes atsakovė siekia nevykdyti teismo nutarties dėl piniginių lėšų arešto.
29. 2020 m. liepos 8 d. Alytaus apylinkės teismas prašymą patenkino ir atsakovę M. K. įpareigojo į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 28 962 Eur sumą ieškovo A. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
30. 2020 m. liepos 27 d. A. L. prašė už Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties nevykdymą atsakovei M. K. paskirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą nutartį įvykdyti dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 20 d. iki nutarties įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė paskirti atsakovei M. K. iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. jos paskiriant ieškovui.
31. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas prašymą tenkino iš dalies, paskyrė atsakovei M. K. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį dieną nuo 2020 m. liepos 20 d. iki Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties įvykdymo dienos.
32. 2022 m. sausio 4 d. A. L., civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, pateikė prašymą skirti atsakovei M. K. po 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną nevykdant 2020 m. liepos 8 d. teismo nutarties, kuria atsakovė įpareigota per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įnešti 28 962,00 Eur ieškovo A. L. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.
33. 2022 m. sausio 14 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas prašymo netenkino.
34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, jog teismai nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovui bylinėjantis su M. K. neareštavo jai priklausančio vienintelio turto, kad būtų ateityje užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, nors bylos eigoje M. K. veiksmai rodė jos nesąžiningumą ir nenorą grąžinti skolą, atsižvelgiant į jos amžių ir turimo turto apimtį buvo akivaizdu, kad gali kilti realus pavojus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl konstatavo, kad ieškovas įrodė ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstumą.
35. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, nes, apeliantės nuomone, ieškovas neįrodė nei vienos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, o dėl teismo kaltės sprendime iš viso nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. Asmeniui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
37. Taigi, nagrinėjamu atveju valstybės atsakomybė už žalą yra tiesiogiai susieta su teisėjo kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snieginos transportas“ v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-464/2014).
38. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę, jog žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių.
39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos civiliniame procese.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi pareigą nurodyti ir pagrįsti, kad išnagrinėtoje byloje priimant procesinius sprendimus buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jo reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą. Ieškovas neteisėtus teismų (teisėjų) veiksmus įrodinėja remdamasis Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą ir areštuoti atsakovei M. K. priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis buvo palikta galioti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas apibendrintai konstatavo, kad ieškovas įrodė ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstumą, nes nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių atsakovas prarado galimybę išieškoti iš atsakovės jam priteistas pinigines lėšas, t. y. neteisėtais veiksmais laikė pačius teismų priimtus sprendimus. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas neteisėtus teismo veiksmus, nesilaikė aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos ir neanalizavo bei nepasisakė, kokią konkrečiai šiurkščią ir akivaizdžią teisės taikymo klaidą teismai padarė.
41. Laikinųjų apsaugos priemonių taikmyo sąlygas reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu 1) šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka našta pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011).
42. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. spalio 2 d. nutartį, nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir savo poziciją išsamiai argumentavo. Teismas nurodė, jog: 1) ieškovo nurodytas argumentas, kad atsakovė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. d. neatidavė nė dalies skolos, kas rodo, kad jos turtinė padėtis sunki, nesudaro pagrindo vertinti, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui; 2) ieškovo ir atsakovės sudaryta paskolos sutartis neterminuota, o ieškovas, kaip pats nurodė ir pridėjo tai patvirtinantį įrodymą, pagal CK 6.873 straipsnio 2 d. dalį atsakovei apie raginimą grąžinti skolą pranešė 2019 m. rugsėjo 13 d. pareiškimu, todėl 30 dienų terminas nei ieškinio pateikimo teismui dieną, nei laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu dar nebuvo suėjęs; 3) ieškovo pateiktas 2014 m. lapkričio 24 d. raštas patvirtina, kad atsakovė neišgali susimokėti butui teikiamų paslaugų mokesčių. Tačiau teismas pažymėjo, jog nuo šio rašto pateikimo dienos yra praėję beveik 5 metai. Be to, būtent 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovas, žinodamas atsakovės turtinę padėtį, paskolino jai, kaip jis teigia, 100 000,00 Lt, atsakovės turtinės padėties nevertindamas kaip galinčios apsunkinti paskolos gražinimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie atsakovės nemokumą, sunkią finansinę būklę, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovė sieks apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą.
43. Minėta 2019 m. spalio 2 d. nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas, atmesdamas A. L. atskirąjį skundą, papildomai ir gausiai rėmėsi aktualia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, jog nepriklausomai nuo to, kokia yra asmens turtinė padėtis ir ieškinio suma, vien šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas šias aplinkybes turi vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.). Ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie galimą atsakovės nesąžiningą elgesį siekiant perleisti turtą ir taip išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, Kauno apygardos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
44. Taigi, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka ir nutartis palikta galioti. Ieškovas byloje nepateikė argumentų ir neįrodė, jog Alytaus apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, padarė akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ar taikymo klaidą. Priešingai, teismai vertino byloje pateiktus įrodymus, savo procesinius dokumentus išsamiai motyvavo, pagrindė teisės normomis ir laikėsi tuo metu formuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikos, kuri šių priemonių taikymą siejo su asmens nesąžiningo elgesio aspektu, todėl nėra pagrindo šiuos teismų veiksmus vertinti kaip neteisėtus.
45. Analizuojant tolimesnę civilinės bylos eigą taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo teisėjai būtų atlikę kaltus, neteisėtus veiksmus. Kaip teisingai nurodė apeliantė, atsiradus laikinųjų priemonių taikymo pagrindams (M. K. nesąžiningam procesiniam elgesiui), Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikė areštą atsakovės M. K. turtui, tame tarpe ir piniginėms lėšoms 28 962 Eur sumai, tačiau šių lėšų antstoliui areštuoti nepavyko, nes jų pas atsakovę nerado. Tada teismas tenkino kitą ieškovo prašymą ir įpareigojo atsakovę M. K. į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 28 962 Eur ieškovo A. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti, tačiau ir šios nutarties atsakovė taip pat nevykdė. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas ieškovo prašymu paskyrė atsakovei M. K. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį dieną nuo 2020 m. liepos 20 d. iki Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties įvykdymo dienos, tačiau 28 962 Eur užstato atsakovė vis tiek į teismo depozitinę sąskaitą neįnešė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismas nepagrįstai atsakovei skyrė tik 5 Eur baudą už dieną, o vėliau atsisakė šią baudą padidinti, nes bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti veiksminga ir atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, kai atsakovė savo turtą jau buvo perleidusi ir nesąžiningai nusprendusi nevykdyti jokių teismo įpareigojimų, baudos dydis negalėjo turėti lemiamos įtakos sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šių nutarčių priėmimas būtų tiesiogiai susijęs su ieškovo nurodoma žala.
46. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad civilinėje byloje teismų buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad teisėjų kaltės nėra. Nesant jų kaltės, valstybė žalos neatlygina (CK 272 straipsnio 2 dalis, LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustačius, kad nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo plačiau pasisakyti ir dėl išvestinio reikalavimo.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir 2023 m. gegužės 29 nutartį. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.