Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1242-640/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
2A-1242-640/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20901-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
K. A.
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1242-640/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20901-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 42.8.; 44.5.1.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. I. ir K. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui K. A. dėl permokos nutraukus rangos sutartį grąžinimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo K. A. priešieškinį ieškovui A. I. dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas 2013-06-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti, kad dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 95 656,58 Lt nuostolių; įpareigoti atsakovą išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą 95 817,99 Lt sumai už faktiškai atliktus darbus, taip įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovo permokėtą sumą – 65 650,61 Lt; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio palūkanas už permokos sumą nuo paskutinio mokėjimo 2012-10-17 iki ieškinio padavimo 2013-06-17 (už 243 dienas) – 2235,58 Lt; priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiu atsakovo surašytą 2012-11-08 Įvykdytų darbų perdavimo-priėmimo aktą; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti 2012-08-16 Darbų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti iš ieškovo nesumokėtą statybos darbų kainos dalį – 50 093,40 Lt (su PVM), taip pat palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimą – 3264,99 Lt, procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1601 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 15 d. sprendimu nutarė nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti ieškovui iš atsakovo 5000 Lt nuostoliams, patirtiems dėl kaimyninio žemės sklypo sutvarkymo, atlyginti ir įpareigoti atsakovą išrašyti PVM sąskaitą–faktūrą sumai už faktiškai atliktus darbus; nutraukti bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti 2012-08-16 Darbų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu; ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies. Priteisė ieškovui A. I. iš atsakovo K. A. 42 216,56 Lt nuostoliams už netinkamai atliktus rangos darbus atlyginti ir 2037,21 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui K. A. iš ieškovo A. I. 52 688,65 Lt skolos už atliktus rangos darbus ir palūkanų, taip pat 6884,46 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įskaitė priešpriešinius ginčo šalių reikalavimus ir iš ieškovo A. I. priteisė atsakovui K. A. 10 472,09 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 472,09 Lt sumą nuo priešieškinio priėmimo 2013-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4847,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties nuostatas ieškovas, įrodęs, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir netinkamai įvykdė Sutartį, turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, grindžiamus atsakovo netinkamai atliktais darbais. Sutartis sudaryta pagal atsakovo pateiktą komercinį pasiūlymą, kuris pridėtas prie Sutarties ir yra jos dalis (Sutarties 15.6 punktas; b. l. 11-22, 1 tomas). Kartu pažymėjo tai, kad Sutarties 4.3.1.19 punkte Rangovas įsipareigojo darbus atlikti giežtai pagal supaprastintą projektą ir jo sudėtines dalis: technines specifikacijas, aiškinamąjį raštą, brėžinius, sąnaudų kiekių žiniaraščius. Rangovas, darbus vykdyti turėjo ne pagal pateiktą komercinį pasiūlymą, bet pagal architekto A. D. parengtą 2012 m. projektą, kurį, be kita ko, ieškovas pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekdamas gauti Europos Sąjungos fondų lėšų projektui finansuoti. Nurodė, kad ta aplinkybė, kad, architektui parengus supaprastintą projektą, kuriame viršutinis sluoksnis numatytas 9 cm storio, ginčo šalys nekoregavo Sutarties kainos, pati savaime neįrodo šalių susitarimo, jog atsakovas viršutinį sluoksnį įsipareigojo įrengti pagal komercinį pasiūlymą 11 cm storio. Pagal Sutarties sąlygas šis sluoksnis turėjo būti architekto parengtame supaprastintame projekte nurodyto storio – 9 cm, tačiau AB „Problematika“ atlikus bandymus nustatyta, kad sutartų sluoksnių nebuvo laikytasi. Nurodė, kad atsakovui kaip Rangovui, nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti, matavimai atlikti ne AB „Problematika“ specialistų atsitiktinai parinktose, bet ieškovo nurodytose vietose, AB „Problematika“ pateikta išvada dėl takų sluoksnių storio nėra pakankamas įrodymas ieškovo įrodinėjamam atsakovo atliktų darbų trūkumų faktui ir mastui įrodyti. Šis faktas turi būti pagrįstas kitų byloje įrodymų visuma. Nurodė, kad Rekreacinių takų viršutiniam sluoksniui įrengti numatyti tokie naudotinų medžiagų kiekiai: granito skaldos atsijos (3 cm) – 71,4 m³; dolomitinės skaldos mišinys 0/45 – 142,8 m³. Perskaičiavus nurodytą medžiagų kiekį tonomis, tai sudarytų 238,48 t dolomito skaldos mišinio ir 104,24 t granito atsijų. Atsakovo ieškovui 2012-11-20 siųstame el. laiške nurodyti vykdant Sutartį faktiškai sunaudotų medžiagų kiekiai, tarp jų – 208 t dolomitinės skaldos; 58 t granito atsijų. Teismas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo argumentų, kad takų viršutiniam sluoksniui įrengti, be kita ko, buvo panaudotos žvirgždo atsijos, pažymėtina tai, jog supaprastintame projekte nenumatytas tokių medžiagų naudojimas. Be to, atsakovas, informuodamas ieškovą apie sunaudotų medžiagų kiekį, nenurodė šios rūšies medžiagų panaudojimo, tokia aplinkybe rėmėsi tik nagrinėjant ginčą teisme. Atsakovo parengtame 2012-11-08 Įvykdytų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad takams įrengti naudotos granito skaldos atsijos (3 cm), dolomitinės skaldos mišinys (6 cm). Teismas nustatė, kad ieškovo objekte reikalingiems darbams atlikti atsakovas įrodė panaudojęs 208 t dolomito skaldos ir 58 t granito skaldos atsijų. Tokią išvadą patvirtina paties atsakovo ieškovui 2012-11-20 el. laiške nurodyti sunaudotų medžiagų kiekiai, taip pat UAB „Žvyro karjerai“ 2013-06-12 rašte nurodyti duomenys, atsakovo pateikti medžiagų įsigijimo dokumentai (2012-10-04 PVM sąskaita-faktūra Nr. 043819, T. 2, b. l. 126). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dolomito skaldos mišinys buvo naudotas ne tik pažintinių takų viršutiniam sluoksniui įrengti, bet ir automobilių stovėjimo aikštelės dangai. Nurodo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas, įrengdamas pažintinių takų viršutinį sluoksnį, atliko šiuos darbus su trūkumais. Tai įrodo panaudotas aiškiai mažesnis, negu reikalaujama pagal projektą (89,2 t iš 238,48 t dolomito skaldos ir 58 t iš 104,24 t granito skaldos atsijų), medžiagų kiekis, juolab atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo takams įrengti atsakovas sunaudojo ir 31,7 t žvirgždo atsijų. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo įrengtas viršutinis takų sluoksnis, prieš jį pertvarkant naujiems rangovams, buvo nušluotas; pripažintini įrodytais ieškovo teiginiai, kad jis ne tik neatitiko sluoksnio storio reikalavimų, bet ir nebuvo tinkamai sutvirtintas, suvibruotas. Taip pat įrodytas žalos faktas – netinkamai įrengtus takus ieškovas turėjo taisyti. Pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų bei kilusios žalos ryšys – dėl atsakovo netinkamai atliktų takų viršutinio sluoksnio įrengimo darbų ieškovas patyrė išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas atstovo techninei priežiūrai atlikti neskyrė, šią priežiūrą stengėsi vykdyti pats. Apklaustas kaip liudytojas D. V. parodė, kad ieškovas dažnai atvykdavo į objektą, kur buvo atliekami darbai. Byloje esantys duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalių ginčą dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų lėmė ir tai, jog ieškovas nepakankamai rūpestingai vykdė įsipareigojimus pagal Sutarties 4.2.1.2, 42.1.3 , 4.2.1.11 punktus. Nurodė, kad ieškovas neinformavo atsakovo ir jam nepasiūlė kartu dalyvauti atliekant matavimus. Taip pat nurodė, kad atsakovui kreipusis į ieškovą su prašymu atlikti tako įrengimo ekspertizę, šis sulaukė atsakymo iš ieškovo, kad to padaryti nėra įmanoma, nes tako viršutinis sluoksnis jau yra įrengtas iš naujo. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo ir nuostolių atsiradimo yra 40 proc. ieškovo kaltės. Tai yra pagrindas mažinti ieškovo prašomą priteisti nuostolių sumą 40 proc. Teismas taip pat nurodė, kad darbų vykdymo metu ieškovas mokėjo pinigus apipusiu susitarimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog 161 000 Lt atsakovas gavo be pagrindo ir be pagrindo naudojosi ieškovo pinigais. Išnagrinėjus šalių ginčą dėl atsiskaitymo už atsakovo atliktus darbus, konstatuota, kad ieškovo nurodytos permokos nėra. Priešingai, ieškovas, pasirinkęs ginti savo teises, pažeistas dėl netinkamai atsakovo atliktų darbų, nuostolių atlyginimo institutu, liko nesumokėjęs atsakovui sutartos darbų kainos dalies. Teismas taip pat nurodė, kad nenustatyta pagrindo pripažinti negaliojančiu 2012-11-08 Įvykdytų darbų perdavimo-priėmimo aktą dėl ieškovo nurodytų argumentų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Ta aplinkybė, kad atsakovo atlikti darbai turėjo trūkumų, pati savaime nėra pagrindas vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto negaliojimui, nes ieškovas nurodyti trūkumai galėjo būti pašalinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamo akto buvimas nėra kliūtis ieškovui, įrodžiusiam atliktų darbų trūkumus, reikalauti nuostolių, susijusių su atliktų darbų trūkumų šalinimu, atlyginimo. Teismas nurodė, kad 2012-11-08 Įvykdytų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir prie jo pridėta PVM sąskaita-faktūra ieškovui įteikti asmeniškai 2012-11-19. Vadinasi, ieškovas turėjo atsiskaityti su atsakovu iki 2012-11-24. Ieškovui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo pirmiau nurodyto įstatymo nustatyto dydžio palūkanų, skaičiuotinų nuo 2012-11-25 iki priešieškinio padavimo 2013-07-26, t. y. už 244 kalendorines dienas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas K. A. apeliaciniu skundu (b.l. 158-168, 3 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-15 sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo ir priimti naują sprendimą, ieškinyje pareikštus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutartimi nebuvo nustatyta rangovo (Atsakovo) prievolė darbams sunaudoti konkrečiai apibrėžtą medžiagų kiekį. Darbai turėjo būti atlikti pagal supaprastintą projektą, kurio brėžinyje „Automobilių aikštelės ir kelių pjūviai“ nustatytas pažintinių (rekreacinių) takų plotis yra nuo 1,5 iki 2 metrų. Supaprastinto projekto žiniaraštyje pateikti pažintinių (rekreacinių) takų įrengimo darbų (medžiagų) kiekiai apskaičiuoti 2 metrų pločio takams. Atsižvelgiant į tai, kad dolomito skalda buvo naudojama ne tik pažintinių (rekreacinių) takų, bet ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, bendras minimalus dolomitinės skaldos kiekis, kuris turėjo būti panaudotas Ivanauskų parke atliekamiems darbams, sudaro 196,9 t, o bendras maksimalus dolomitinės skaldos kiekis - sudaro 256,5 t. Tuo tarpu, vadovaujantis Atsakovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (sąskaitomis, krovinio važtaraščiais), Atsakovas įsigijo, pristatė ir sunaudojo darbams Ivanauskų parke (pažintiniu takų ir automobilių stovėjimo aikštelės Įrengimui) 256.1 t dolomitinės skaldos. t.y. faktiškai maksimalu naudotina dolomitinės skaldos kiekį. Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, vadovaudamasis vien Atsakovo 2012-11-13 elektroniniame laiške nurodytais medžiagų kiekiais bei UAB „Žvyro karjerai“ 2013-06-12 rašte Nr. 2013TR/43 nurodytais K. A. įsigytų medžiagų kiekiais, ir neatsižvelgdamas į tai, kad pati UAB „Žvyro karjerai“ vėlesniame savo 2014-04-23 rašte Nr. 2014TR/23 įsigytų medžiagų kiekius patikslino, nepagrįstai pripažino nustatytu, kad Atsakovas, įrengdamas pažintinių (rekreacinių) takų viršutinį sluoksnį, panaudojo aiškiai mažesnius, nei reikalaujama pagal projektą medžiagų kiekius. Atsakovas paaiškino, kad įrengdamas viršutinį takų sluoksnį, dolomito skaldos surišimui, žodiniu ieškovo sutikimu, naudojo tiek granito skaldos, tiek ir žvirgždo atsijas ir viršutinį 3 cm storio takų sluoksnį įrengė iš granito skaldos atsijų. Kad medžiagos (granito skaldos atsijos, žvirgždo atsijos) savo savybėmis yra lygiavertės ir gali būti naudojamos be žalos takų įrengimo darbų kokybei, patvirtino ir supaprastinto projekto autorius architektas A. D. savo 2014-06-10 raštu. Bendras viršutiniam taku sluoksniui (dolomito skaldos užpildui ir 3 cm storio sluoksniui) įrengti Atsakovo panaudotas granito skaldos ir žvirgždo atsijų kiekis sudaro 89.7 t ir tai viršija vidutinį šios medžiagos poreikį pagal supaprastinto projekto sprendinius. Nepagrįstą Teismo išvadą akivaizdžiai paneigia jau vien tai, kad bendras medžiagų kiekis, Atsakovo panaudotas takų viršutiniams sluoksniams įrengti, sudaro net 345,8 tonas. Tokio kiekio medžiagos „nušluoti“ tiesiog neįmanoma. Akivaizdu, kad 345,8 tonas neva „nušluotos“ medžiagos reikia kažkur sandėliuoti, ją išvežti arba pakartotinai panaudoti takų įrengimui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tokie darbai būtų vykdomi. Atsakovas paaiškino, kad nėra jokio poreikio šalinti takų viršutinį sluoksnį vien dėl to, kad jo storis yra nepakankamas arba šis sluoksnis yra nepakankamai sutvirtintas. Teismas netyrė ir nevertino jokių įrodymų (be Ieškovo paaiškinimų), patvirtinančių būtinybę šalinti Atsakovo atliktų darbų trūkumus ieškinyje nurodytu būdu (visiškai pašalinant viršutinį takų sluoksnį ir įrengiant jį iš naujo), o tokių įrodymų byloje nesant, ši Teismo padaryta išvada „jog taisant atsakovo atliktų darbų trūkumus, takų viršutinis sluoksnis turėjo būti perdarytas iš esmės, t.y. faktiškai įrengiant jį iš naujo“ pripažintina nepagrįsta. Nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažintinių (rekreaciniu) taku viršutinio sluoksnio perdarymo darbai buvo realiai atlikti, Teismas be pagrindo pripažino, kad „ieškovas pagrindė nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo netinkamai atliktu taku viršutinio sluoksnio įrengimo darbų dydį“. Teismas, neturėdamas tam pagrindo, pripažino, kad ne tik Ieškovas, bet ir Atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, pagrįsdamas tokią išvadą iš esmės vienintele aplinkybe - Teismo vertinimu Atsakovas laiku nepateikė visų ieškovo prašomų sutarties įvykdymo dokumentų. Apibendrinant paties Ieškovo pripažintus faktus, Ieškovas nurodo negavęs vienintelio dokumento — statybos darbų žurnalo, tuo tarpu byloje pateiktas 2012-11-30 pranešimas patvirtina, kad ne Atsakovas delsė perduoti Ieškovui statybos darbų žurnalą, bet pats Ieškovas jo nepriėmė.

Atsiliepimas

Ieškovas A. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 1-14, 4 tomas) prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Atsakovas tik 2012 m. gruodžio 20 d. išsiuntė medžiagų kokybės sertifikatus, kurie Ieškovui buvo įteikti 2013 m. sausio 19 d., tuo tarpu tiek statybos darbų žurnalą, tiek PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias medžiagų įsigijimo ir įsigyto kiekio faktą, Atsakovas pateikė tik į teismą. Atsakovas neigia, kad buvo informuotas apie ekspertizės darymą, nes žinojo, kad Ieškovas neturi apie tai įrodymų (apie tai jam buvo pranešta telefonu), o vien jau paties Atsakovo laiškas būtent ekspertizės darymo dieną (gegužės 6 d.) su klausimu „kiek dar reikės laukti“, patvirtina, jog jis tikėjosi pinigus gauti būtent tą dieną, kai bus atlikta ekspertizė, todėl nekantraudamas rašė, tuo tarpu paties akto surašymas truko ilgiau. Atsakovas melagingai teigia, kad su Ieškovu buvo susitarta dėl žvirgždo atsijų panaudojimo viršutiniam sluoksniui, tačiau, visų pirma, jokio sutikimo (nei žodinio, nei kitokio) Ieškovas nedavė, be to, niekas jo apie tai ir neklausė, visų antra, nelogiškai apskritai atrodo toks dalykas, kad Ieškovas, sutikdamas mažinti iš pradžių sluoksnių parametrus (t.y. sunaudojant mažiau medžiagų), vėliau naudotinas medžiagas keisti į pigesnes, nė neužsiminė apie sutarties kainos mažinimą, nors kainų skirtumas (tiek dėl mažesnio naudotino medžiagų kiekio, tiek dėl pigesnių naudotinų medžiagų) tokiame dideliame plote yra pakankamai didelis. Atsakovas, ginčydamas pristatytų medžiagų kiekį ir melagingai teigdamas, kad medžiagų pristatė daugiau nei 300 tonų, pats iškelia tinkamą tokiu atveju klausimą - kur toks medžiagų kiekis turėjo būti ir/ar buvo sandėliuojamas? Akivaizdu, kad tokio kiekio medžiagų, jei jis toks būtų buvęs, nebūtų galima nei paslėpti pakraščiuose, nei nepastebimai nušluoti. Kadangi tokių medžiagų ant takų supilta nebuvo, todėl ir nekilo nei problemų nušluoti ant takų subertus minimalius kiekius medžiagų (be kita ko - ir ne tokių medžiagų, dėl kurių tartasi), nei atsirado minėtų medžiagų sandėliavimo poreikis. Atsakovas medžiagų kiekius skaičiuoja išimtinai 6 cm skaldos ir 3 cm atsijų, nors skunde pats netyčia prasitaria, kad skaldos atsijos naudojamos ir tarpams tarp skaldos užpildyti (t.y. tuose 6 cm tarp dolomito skaldos į tarpus pilamos atsijos, kol tarpai užpildomi) ir tik paskui formuojamas papildomas 3 cm atsijų sluoksnis. Gi teikdamas savo „profesionalius“ paskaičiavimus Atsakovas niekur neskaičiuoja papildomo atsijų kiekio tarpų užpildymui, kas vėlgi rodo ne tik netikslius teikiamus duomenis, bet ir manipuliavimą skaičiais savo naudai, priderinant skaičiavimus prie palankių įrodymų bei teikiamos versijos (nors ir ši ne kartą keitėsi). Aplinkybes, kurias Atsakovas dabar neigia, kad apskritai buvo vykdomi kažkokie takų viršutinio sluoksnio nuėmimo darbai, įrodo jo paties duoti parodymai, kuriuos, beje, patvirtino savo parodymais ir liudytojas D. V., kad, pamatę, jog vyksta takų viršutinio sluoksnio nuardymo darbai, Atsakovas suskubo teikti raštą ir reikalauti stabdyti takų ardymo darbus bei leisti atlikti ekspertizę. Į bylą yra pateiktos sutartys su naujais rangovais, iš kurių matyti, dėl kokių darbų atlikimo buvo sutarta su naujais rangovais - tokie darbai ir buvo atlikti, už juos ir buvo sumokėta (pateikti mokėjimų pavedimai).

Šalies argumentai

Ieškovas A. I. apeliaciniu skundu (b.l. 179-196, 3 tomas) prašo skundžiamą sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priešieškinį palikti nenagrinėtu arba spręsti atsietai nuo ieškovo reikalavimo. Nurodė, kad Teismas nepagrįstai vadovavosi Atsakovo pateiktomis dolomito skaldos ir granito skaldos atsijų kainomis, nors Ieškovas pateikė dokumentus - sąskaitas-faktūras už viršutinio takų sluoksnio įrengimą bei lygiai tokio dydžio sumos apmokėjimą patvirtinančius pavedimus, kurie patvirtina Ieškovo realiai patirtas išlaidas dėl takų įrengimo (kad tai kaina už takų viršutinio sluoksnio įrengimą patvirtina sutartys su naujais rangovais, pateiktos į bylą), nors sąskaitose ir nedetalizuotos atskirų medžiagų kainos bei konkretūs atlikti darbai. Teismui nepagrįstai nusprendus, jog takų viršutinis sluoksnis turėjo būti 9 cm vietoj su Atsakovu sutartų 11 cm, teismas, proporcingai sumažino absoliučiai visas viršutiniam takų įrengimui išlaidas pagal naujas rangos sutartis, nepaisydamas to, kad jei pats medžiagų kiekis kažkiek ir sumažėjo, tai dar nereiškia, kad jų atvežimas atpigo. Lygiai taip pat nesumažėja kaina už darbus, pvz. nesikeičia takų paviršiaus vibravimų skaičius, paviršiaus tvarkymo darbai ir/ar kiti atliktini darbai. Nurodė, kad sprendime konstatavus, kad Atsakovas taip pat netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą (išeitų, kad 60 procentų, t.y. didžiąja dalimi) ir pripažinus, kad Atsakovas darbų neįvykdė (ar įvykdė visiškai netinkamai), tuo tarpu Ieškovas tinkamai pagrindė patirtus nuostolius, nelogiška beveik pilnai tenkinti Atsakovo priešieškinį. Su tokiu sprendimu sutikti negalima vien todėl, kad teismas, beveik pusiau sumažindamas Ieškovo nuostolius, nė nemotyvavo, kodėl reikalavimai mažintini būtent tokia suma. Ieškovas nurodė, jog nuvažiavęs į statybvietę nevienkartinai joje Atsakovo nerado, be to, liudytojas tiesiogiai parodė, kad Ieškovas nuolat atvažiuodavo į statybvietę ir kontroliavo darbų eigą, tačiau teismas kažkodėl patikėjo niekuo nepagrįsta Atsakovo versija, jog Ieškovas nevykdė statybos priežiūros funkcijų ar jas vykdė netinkamai. Atsakovo atstovas teisme nurodė, kad minimalūs kiekiai skaičiuoti 1,5 m pločio takams, o Ieškovo pateiktas kompaktinis diskas prie antstolio R. V. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame filmuotos antstolio fiksuotos aplinkybės rangos objekte, akivaizdžiai matyti, jog įrengti takai yra ne siauresni kaip 2 metrai, todėl Teismo rėmimasis Atsakovo teikiamais duomenimis bei jo įrašais Darbų perdavimo priėmimo akte verčia abejoti Teismo objektyvumu. Nurodė, kad negali būti pripažįstama pagrįsta teismo išvada, kurioje akcentuojama Ieškovo pareiga priimti darbus per 5 dienas nuo Perdavimo-priėmimo akto gavimo, teigiant, kad, negalėdamas faktiškai patikrinti darbų kokybės dėl netinkamų oro sąlygų, Ieškovas turėjo remtis dokumentais, o vėliau, esant tinkamoms oro sąlygoms bei išryškėjus trūkumams, - kreiptis dėl jų ištaisymo. Kyla pagrįstas klausimas, kaip galima daryti tokią išvadą, kai nuo pirmo procesinio dokumento yra akcentuojama, jog iki pat šiol reikalauti pateikti dokumentai nėra gauti. Akivaizdu, kad Atsakovui nepateikus reikiamų dokumentų, Ieškovas neturėjo net teorinės galimybės priimti darbus per 5 dienas, kaip nurodyta sutartyje, - iki pat tol, kol Atsakovas šią pareigą įvykdys arba bus atliktas faktinis darbų patikrinimas pasitaisius klimatinėms sąlygoms. Nurodo, kad palūkanos apskaičiuotos nuo tos dienos, kurią teoriškai Ieškovas turėjo priimti darbus, nors Atsakovas jų nebuvo atlikęs, be to nebuvo įvykdęs kitų sutartinių įsipareigojimų, taigi faktiškai Ieškovas neturėjo nei galimybės, nei pareigos priimti neatliktų darbų. Taip pat, ieškovas negali būti laikomas verslininku šiuose konkrečiuose teisiniuose santykiuose, nes jis veikė ne komerciniais pagrindais, o išimtinai kaip fizinis asmuo (šie rangos darbai niekaip nesusiję su Ieškovo vystomu verslu, o darbų rezultato naudojimas bus viešai prieinamas bei neapmokestintas (parko takais galės vaikščioti visi pageidaujantys asmenys, be jokio užmokesčio).

Atsiliepimas

Atsakovas K. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 15-22, 4 tomas) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Sutarties 2.1 punkte, apibrėždamos Sutarties dalyką, šalys aiškiai nustatė, kad Sutarties dalykas - statybos ir įrengimo darbai pagal supaprastinta projektą Ivanausku parkas. Sutarties 4.3.1.19 punktu rangovas (Atsakovas) įsipareigojo statybos darbus atlikti prieitai papai supaprastinta projektą ir jo sudedamąsias dalis: technines specifikacijas, aiškinamąjį raštą, brėžinius, sąnaudą kiekių žiniaraščius. Pripažinus nepagrįstais Ieškovo argumentus dėl netinkamo Sutarties sąlygų aiškinimo, tuo pačiu atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto proporcijų taikymo, teismui nustatant Ieškovo patirtos žalos dydį. Atsakovas nesutinka su Ieškovo apeliaciniame skunde pareikštais argumentais. Apibendrinus Ieškovo argumentus, manytina, kad, Ieškovo vertinimu, Ieškovui pareiškus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, Teismas, nustatęs, kad Atsakovas netinkamai įvykdė Sutartį, privalėjo spręsti klausimą ne tik dėl Ieškovo patirtų nuostolių dydžio, bet ir dėl Sutarties kainos mažinimo, nepriklausomai nuo Ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo. Atsakovas nesutinka su Ieškovo pareikštais argumentais ir pažymi, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Atsakovas byloje nereiškė reikalavimų dėl patirtų nuostolių atlyginimo, todėl jau vien dėl to CK 6.691 str. nuostatos, tiek kiek jos susijusios su teisės į nuostolių atlyginimą praradimu, jam netaikytinos ir šiuo pagrindu priešieškinio reikalavimo suma negalėjo būti mažinama. Teismas nustatė, kad Atsakovas 2012-11-08 įvykdytų darbų priėmimo - perdavimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0006 už atliktus darbus (T 1, b.l. 138, 139) Ieškovui įteikė vėliausiai 2012-11-19. Per Sutartyje nustatytą 5 dienų terminą Ieškovas nepareiškė Atsakovui jokių reikalavimų dėl atliktų darbų kokybės, todėl pripažintina, kad atliktus darbus priėmė. Pažymėtina, kad Ieškovas iš Atsakovo gautus dokumentus (atliktų darbų aktą bei sąskaitą) be jokių pakeitimų pakeitė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tokiu veiksmu deklaruodamas atliktų darbų priėmimą šiuose dokumentuose fiksuotą dieną (2012-11-08), todėl Ieškovo argumentai, pagal kuriuos Ieškovas neprivalėjo apmokėti už atliktus darbus, nes jų nepriėmė, yra atmestini, kaip nepagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovas pateiktu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodydamas, kad Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, vadovaudamasis vien Atsakovo 2012-11-13 elektroniniame laiške nurodytais medžiagų kiekiais bei UAB „Žvyro karjerai“ 2013-06-12 rašte Nr. 2013TR/43 nurodytais K. A. įsigytų medžiagų kiekiais ir neatsižvelgdamas į tai, kad pati UAB „Žvyro karjerai“ vėlesniame savo 2014-04-23 rašte Nr. 2014TR/23 įsigytų medžiagų kiekius patikslino, nepagrįstai pripažino nustatytu, kad Atsakovas, įrengdamas pažintinių (rekreacinių) takų viršutinį sluoksnį, panaudojo aiškiai mažesnius, nei reikalaujama pagal projektą medžiagų kiekius.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014; kt.).

Tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apelianto aplinkybių vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014).

Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi faktinius bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad atsakovas pristatė ir sunaudojo Ivanauskų parke objektų įrengimui 256.1 t dolomitinės skaldos. Dėl šio kiekio pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, šias aplinkybes laikė įrodytomis, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Tokia išvada buvo padaryta ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. paties atsakovo ieškovui 2012-11-20 siųstame el. laiške nurodyti kiekiai (b.l. 33, 1 tomas), kuris buvo išsiųstas iškart po priėmimo perdavimo akto surašymo, UAB „Žvyro karjerai“ 2013-06-12 rašte nurodyti prekių kiekiai (b.l. 165, 2 tomas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo pozicija dėl sunaudotų medžiagų kiekio yra nenuosekli ir pastoviai kito, t.y. atsakovas pateikdavo vis kitus medžiagų kiekius (b.l. 33, 1 tomas; 37-45, 2 tomas; 82-83, 3 tomas). Kita vertus, tai, kad atsakovas įgijo deklaruojamus medžiagų kiekius, neįrodo aplinkybės, jog visas šis kiekis ir buvo sunaudotas įrengiant ieškovo objektą pagal sutartį, šią išvadą tik sustiprina aplinkybės, jog ieškovas papildomai pirko dolomito skaldos mišinio ir granito atsijas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Teismas netyrė ir nevertino jokių įrodymų, patvirtinančių būtinybę šalinti atsakovo atliktų darbų trūkumus. Tačiau sutikti su tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas išvados dėl būtinybės šalinti atsakovo atliktų darbų trūkumus priėjo įvertinęs faktus, jog atsakovas, nuvykęs į ieškovo objektą 2013-06-07 tam, kad įvertintų 2013-05-31 rašte ir jo priede (AB „Problematika“ bandymų protokole) nurodytų darbų trūkumų pagrįstumą, nustatė, kad yra ardomi jo atlikti darbai (vykdomi viršutinio sluoksnio nuėmimo darbai) (T. 1, b. l. 85). Teismas taip pat apklausė ir D. V., kuris patvirtino, kad buvo nuimamas viršutinis takų sluoksnis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu takų viršutinis sluoksnis būtų įrengtas tinkamai, nebūtų pagrindo jį pertvarkyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išvados, jog atsakovo atlikti darbai turėjo trūkumų, priėjo taip pat ir ištyręs byloje esančius duomenis apie sunaudotą medžiagų kiekį vykdant šį užsakymą. Įvertinęs tai, kad yra ženklus dolomitinės skaldos trūkumas, teismas ir padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų.

Atsakovas skunde nurodo, kad įrengdamas viršutinį takų sluoksnį, dolomito skaldos surišimui, žodiniu ieškovo sutikimu, naudojo tiek granito skaldos tiek ir žvirgždo atsijas ir viršutinį 3 cm storio takų sluoksnį įrengė iš granito skaldos atsijų. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, supaprastintame projekte nenumatytas tokių medžiagų naudojimas. Taip pat, atsakovas, informuodamas ieškovą apie sunaudotų medžiagų kiekį, nenurodė šios rūšies medžiagų panaudojimo, tokia aplinkybe rėmėsi tik nagrinėjant ginčą teisme. Atsakovo parengtame 2012-11-08 Įvykdytų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad takams įrengti naudotos granito skaldos atsijos (3 cm), dolomitinės skaldos mišinys (6 cm) (b. l. 138, 1 tomas), todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nepagrįstai nusprendus, jog takų viršutinis sluoksnis turėjo būti 9 cm vietoj su atsakovu sutartų 11 cm, teismas, proporcingai sumažino absoliučiai visas viršutiniam takų įrengimui išlaidas pagal naujas rangos sutartis, nepaisydamas to, kad jei pats medžiagų kiekis kažkiek ir sumažėjo, tai dar nereiškia, kad jų atvežimas atpigo. Tačiau sutikti su tokiais ieškovo teiginiais nėra jokio pagrindo. Aplinkybę, jog takų viršutinis sluoksnis turėjo būti 9 cm, o ne 11 cm, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė remdamasis byloje esančiais duomenimis, t.y. Sutarties 15.6 p., A. D. parengto 2012 m. projekto duomenimis (b. l. 126, 1 tomas). Pažymėtina, kad projekto pakeitimai į 11 cm buvo atlikti jau po to kai, atsakovas pranešė ieškovui apie visų darbų užbaigimą, todėl pakoreguoto supaprastinto projekto reikalavimai atsakovui negali būti taikomi. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo procentine išraiška jam pažeidus bendradarbiavimo pareigą, dėl ko nėra pagrindo papildomai išskirti ieškovo pirktas medžiagas ir transportavimo paslaugas kaip atskirus reikalavimus, kadangi 40 proc. suma buvo mažinamas visas ieškovo reikalavimas.

Ieškovas savo skunde taip pat nurodo, kad nuvažiavęs į statybvietę nevienkartinai joje atsakovo nerado, be to, liudytojas tiesiogiai parodė, kad ieškovas nuolat atvažiuodavo į statybvietę ir kontroliavo darbų eigą, tačiau teismas kažkodėl patikėjo atsakovo versija, jog ieškovas nevykdė statybos priežiūros funkcijų ar jas vykdė netinkamai. Tačiau ir su šiuo apelianto teiginiu sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad jau vien pats faktas, kad darbai buvo netinkamai atlikti prižiūrint ieškovui, byloja apie netinkamą ieškovo pareigų vykdymą atliekant darbų priežiūros funkciją. Aplinkybė, kad ieškovas dažnai važinėjo į objektą, nekeičia to fakto, kad ieškovas savo pareigą vykdė netinkamai, duomenų apie tai, kad ieškovui buvo trukdoma vykdyti savo funkciją, t.y. vykdyti statybos darbų priežiūros funkciją, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, dėl ieškovo kaltės netinkamai vykdant statybos darbų priežiūrą yra pagrįsta.

Ieškovas taip pat nurodo, kad negali būti pripažįstama pagrįsta teismo išvada, kurioje akcentuojama ieškovo pareiga priimti darbus per 5 dienas nuo Perdavimo-priėmimo akto gavimo. Savo poziciją ieškovas argumentuoją tuo, jog nuo pirmo procesinio dokumento yra akcentuojama, jog iki pat šiol reikalauti pateikti dokumentai nėra gauti. Tačiau sutikti ir su šiais ieškovo teiginiais nėra teisinio pagrindo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip Užsakovas, be kita ko, įsipareigojo, gavęs Užsakovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, pradėti statybos darbų priėmimą ir per penkias darbo dienas patikrinti gautus aktus ir juos pasirašyti arba atmesti prašymą, nurodydamas tokios sprendimo priežastis ir priemones, kurių Rangovas turi imtis tam, jog aktai būtų pasirašyti (Sutarties 5.3, 5.5-5.7 punktai). Ginčo šalių Sutartyje įtvirtinta, kad, nustačius trūkumus, Rangovas turi juos pašalinti savo lėšomis (Sutarties 5.8 punktas). Pažymėtina, kad šalių sutarimu, vienintelis dokumentas po kurio gavimo ieškovas turėjo priiminėti atliktus darbus yra sutartyje numatytas Pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (Sutarties 5.3).

Ieškovas skunde taip pat nurodo, kad šios sutarties atžvilgiu jis nėra verslininkas ir jam negali būti taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas bei, kad palūkanos yra nepagrįstai skaičiuojamos nuo tos dienos, kurią teoriškai ieškovas turėjo priimti darbus. Pažymėtina, kad ieškovas šią sutartį sudarė siekdamas įrengti takus bei aikštelę automobiliams stovėti įrengiamoje poilsiavietėje. Supaprastintame projekte (b.l. 116-119, 1 tomas) numatyta, kad vienas iš šio projekto tikslų naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą yra sukurti pilnavertę poilsio aplinką, įrengti viešojo naudojimo rekreacinę infrastruktūrą, t.y. lėšos gautos naudojantis šia programa nėra naudojamos asmeniniams – vartotojo poreikiams tenkinti, todėl ieškovo argumentai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičLiuda UckienėRūta Veniulytė-Jankūnienė