Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo ir garso konferencinę programą ZOOM išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. patikslintą ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei N. B., V. Z., V. P., trečiajam asmeniui A. Z. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovės A. L. ir atsakovų V. Z. ir V. P. mama V. S. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), tėvas P. Z., miręs (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pagal 1981 m. rugsėjo 23 d. Statinio priėmimo naudoti aktą, 1999 m. balandžio 22 d. Statybos inspektoriaus pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) P. Z. vardu buvo registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo priklausinys – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas Nr. 1). 2006 m. spalio 12 d. Apylinkės (seniūnijos pažymėjimo) pagrindu V. S. Z. vardu buvo registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau –Turtas Nr. 2).

V. S. Z. (duomenys neskelbtini) Testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausantį žemės sklypą ir visą kitą turtą, kuris priklausys jos mirties dieną, paliko dukrai A. L., P. Z. palikimo nepaliko. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) notarų biuro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įpėdinė pagal testamentą A. L., atstovaujama D. G. pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 4 d. priėmė testatorės V. S. Z. palikimą, 2014 m. balandžio 24 d. P. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą priėmė jo vaikai V. Z., V. P., A. L., atstovaujama brolio V. Z. pagal 2014 m. kovo 25 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 25 d. A. L. pateikė prašymą notarų biure išduoti nuosavybės teisės liudijimą P. Z. po jo sutuoktinės V. S. Z. mirties į santuokoje sugyventą turtą. 2016 m. balandžio 25 d. pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį notarė N. B. išdavė Nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu P. Z., pergyvenusiam sutuoktinę V. S. Z., įregistruota ½ dalis bendro Turto Nr. 2, įgyto jiems gyvenant santuokoje. 2016 m. balandžio 27 d. A. L. pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mirusios testatorės V. S. Z. palikimą. 2016 m. balandžio 27 d. A. L., V. P., V. Z. pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusio jų tėvo P. Z. palikimą. Turtas Nr. 1 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po 1/3 nuosavybės teise priklauso ieškovei A. L., atsakovams V. Z., V. P.. Turtas Nr. 2 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po 1/6 priklauso atsakovams V. Z., V. P., o ieškovei A. L. 2/3 pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl senaties (ne)taikymo

Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovų atsikirtimus, turi teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 52 punktas). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 40 punktas).

Byloje kyla ginčas dėl notarės 2016 m. balandžio 27 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Ieškovė nurodo, kad pastarasis liudijimas išduotas neteisėtai, sumažinant jai po motinos mirties tenkančią nuosavybės dalį į Turtą Nr. 1. Ieškovės įsitikinimu Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti išduotas prieš tai neatidalijus mirusios V. S. Z. dalies iš sutuoktinį pergyvenusio ir mirusio P. Z. vardu registruoto Turto Nr. 1. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo praėjo keleri metai ir niekas per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje įtvirtintą 20 dienų, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, terminą nepateikė skundo dėl notarės atlikto veiksmo, tačiau ieškovei dėl atliktų neteisėtų notarės veiksmų tapo žinoma tik kilus konfliktui su broliu V. Z. bei pradėjus teisminius ginčus dėl Turto Nr. 2, t. y. neseniai, rengiant dokumentus kitai civilinei bylai. Atsakovų notarės N. B. ir V. Z. atstovė prašė byloje taikyti senaties terminą, numatytą tiek CPK 512 straipsnio dalyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje, ir ieškovės ieškinį atmesti.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymą (toliau – NĮ) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Tačiau svarbu nustatyti, ar kartu teikiamas skundas nėra prašymas pakeisti jau atliktą notaro notarinį veiksmą, kadangi tokiais atvejais nei NĮ 26 straipsnis, nei kiti įstatymai nenumato teisės notarui pačiam panaikinti savo išduotą anksčiau liudijimą. Tokie reikalavimai, kai jau notaro veiksmai atlikti ir juos prašoma pakeisti pagal suformuluotą faktinį dalyką ir teisinį turinį sprendžiami ginčo teisena, pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti nuginčytas tik ieškinine ginčo teisena, atsakovu šioje byloje patraukiant palikimą priėmusį asmenį (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-234-856/2021; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-708-480/2019).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumas, taikymo klausimas.

CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Tačiau šiuo aspektu pasisakytina, kad vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo – formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, turėdama teisę paveldėti palikimo dalį, jį priėmė ir tapo atitinkamos turto dalies savininkė, todėl jos ir atsakovų ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurį siekia iš dalies nuginčyti ieškovė, išduotas 2016 m. balandžio 27 d., todėl akivaizdu, kad dešimties metų terminas nėra praėjęs, todėl senatis šioje byloje netaikytina.

Dėl reikalavimo iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą

Ieškovė prašo iš dalies pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą priėmus mirusio tėvo palikimą, kadangi, kaip nurodyta ieškinyje, dėl jai nesuprantamų ir nepagrįstų priežasčių notarė sumažino jos nuosavybę į paveldimą Turtą Nr. 1, kuris buvo įgytas ieškovės tėvų santuokos metu, tačiau registruotas tik pergyvenusio sutuoktinio P. Z. vardu, neišduodama Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo į mirusiajai mamai V. S. Z. tenkančią ½ dalį Turto Nr. 1, o išduodama tik Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (NĮ 26, 28, 52 straipsniai) Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (NĮ 52 straipsnio 2 dalis). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Jei pergyvenusysis sutuoktinis nesutinka, kad būtų išduotas liudijimas, nustatantis mirusiajam priklausiusią dalį turte, įregistruotame pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, tai notaras turi nurodyti mirusiojo sutuoktinio įpėdiniams, kad kyla ginčas dėl teisės ir negali išduoti paveldėjimo liudijimų, kol nenustatyta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte. Notarui įstatymu suteikta teisė patvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (plačiau apie tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Notaras, atlikdamas veiksmus, be kita ko, pirmiausiai turi laikytis įstatymo reikalavimų. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. NĮ 26 straipsnyje pažymėta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose nurodyti faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Taigi, nebuvus aiškiai išreikštos palikėją V. S. Z. pergyvenusio sutuoktinio P. Z. valios dėl jo sutuoktinei priklaususios pusės nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą, jo vardu registruotą Turtą Nr. 1, ieškovė kaip suinteresuotas asmuo pirmiausia turėjo kreiptis į teismą dėl mirusiai mamai priklausiusios Turto Nr. 1 dalies nustatymo ir įrodinėti tokio reikalavimo pagrįstumą.

Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė, 2012 m. gruodžio 4 d. priėmusi mirusios mamos V. S. Z. palikimą pagal testamentą, 2014 m. balandžio 24 d. – tėvo P. Z. palikimą pagal įstatymą, 2016 m. balandžio 25 d. prašydama notarės išduoti nuosavybės teisės liudijimą P. Z. po jo sutuoktinės V. S. Z. mirties į santuokoje sugyventą turtą, nekeldama tapataus klausimo dėl V. S. Z. dalies į santuokoje įgytą, P. Z. vardu registruotą Turtą Nr. 1, pati tiesiogiai pasirašydama 2016 m. balandžio 27 d. išduotus Paveldėjimo teisės liudijimus, kuriuose aiškiai nurodytos visiems įpėdiniams tenkantis turtas bei jo dalys, 2019 m. pamačiusi, kad Turtas Nr. 2 priklauso ne jai vienai, o visiems trims, nors, kaip pati nurodė, manė, kad šį turtą paveldėjo ji viena, daugiau nei 10 metų, skaičiuojant nuo palikėjos V. S. Z. testamentu palikto palikimo priėmimo, 7 metus, skaičiuojant nuo jos pačios notarei pateikto prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo P. Z. po jo sutuoktinės V. S. Z. mirties į santuokoje sugyventą turtą, nekėlė ginčo dėl Turto Nr. 1, laiko, kad ji išreiškė sutikimą, kad Turtas Nr. 1 P. Z. priklausė asmenine nuosavybe, t. y. buvo įgytas asmeninėmis jo lėšomis. Ginčo dėl Turto Nr. 1 nekėlė ir kiti įpėdiniai.

Ieškovė teigė, kad ją suklaidino notarė tinkamai neišaiškindama jos teisių paveldėjimo procese. Duomenų, patvirtinančių tokius ieškovės teiginius, nėra. Liudytojos, kuri pagal įgaliojimą ieškovės vardu priėmė mirusios V. S. Z. palikimą, duoti parodymai nevertintini kaip patikimi: viena vertus liudytoja teigė, kad yra atsakinga, tai, ką jai sakė notarė užsirašė ir perdavė įgaliotojai A. L., kita vertus nurodė, kad notarę N. B. žino, tačiau pas ją jokių notarinių veiksmų neatliko, veiksmus pagal A. L. išduotą įgaliojimą atliko pas notarę Šiauliuose. Taigi, liudytojos duoti paaiškinimai yra prieštaraujantys. Atsakovė V. P., tiesiogiai kartu su atsakovu V. Z. ir ieškove A. L. buvusi pas notarę išduodant paveldėjimo teisės liudijimus, jokių aplinkybių apie šią dieną negalėjo nurodyti, ji pabrėžė, kad jai palikimo priėmimas nebuvo aktualus, ji dokumentų neskaitė. Tuo tarpu kiti byloje esantys duomenys, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visgi notarės buvo išaiškinta, kad norint, jog būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į ½ Turto Nr. 1, ieškovė turi kreiptis į teismą ir nustatyti mirusios V. S. Z. dalį į pergyvenusio sutuoktinio P. Z. vardu registruotą, santuokos metu įgytą, turtą. Tokia išvada darytina iš to, jog ieškovės prašymu buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu P. Z., pergyvenusiam sutuoktinę V. S. Z., įregistruota ½ dalis bendro Turto Nr. 2, įgyto jiems gyvenant santuokoje, iš ko labiau tikėtina, kad notarė buvo išaiškinusi ir apie galimybes nusistatyti V. S. Z. dalį sutuoktinį pergyvenusio P. Z. vardu registruotame turte, po ko bus galima išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į Turtą Nr. 1. Be to, iš teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė V. P. priėmė palikimą nesigilindamos į palikimo priėmimo procesą, atliekamų veiksmų teisines pasekmes, formaliai pasirašinėjo dokumentus, jų neskaitydamos. Abi patvirtino, jog neskaitė ir Registrų centro išduotų Nekilnojamojo turto registro duomenų. Nuo mirusios V. S. Z. palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, ieškovė paveldėjimo procese dalyvavo vangiai, nenuosekliai: ją nuolat atstovavo vis kitas įgaliotinis (draugė, brolis, vėliau sesuo), pati ieškovė, suprasdama, kad įgalioja asmenis ne teisininkus profesionalus, pati asmeniškai jokiomis priemonėmis su notare nekontaktavo, prieš grįždama į Lietuvą nesidomėjo apie tolimesnius būtinus atlikti veiksmus, pasiruošimą jiems, galiausiai pati atvykusi pas notarę paveldėjimo teisės liudijimo skubino procesą, prašė paveldėjimo teisės liudijimus išduoti skubos tvarka. Toks ieškovės elgesys nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas A. L. iš esmės suklydus.

Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos. Dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011- m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, bet neprivalo pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą suklydus. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta. Kiekvienu atveju dar būtina išsiaiškinti, ar nėra CK 1.90 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, svarbu nustatyti, ar klydo tik viena sandorio šalis (vienpusė klaida), ar abi šalys (abipusė klaida). Vienpusės klaidos atveju, kai nėra kitos šalies kaltės, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais, kai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovo suklydimą galima pateisinti. Priešingu atveju nepagrįstai nukentėtų kita sandorio šalis, būtų griaunamas sandorių stabilumas ir būtų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali būti pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004).

Šiuo atveju, teismas įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas dėl ieškovės esminio suklydimo. Be to, nuo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo praėjo daugiau kaip 8 metai, ieškovė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo klausimą pradėjo kelti tik kilus konfliktui su atsakovu – ji teismo posėdžio metu nurodė, kad po konfliktų su broliu, ji nori, kad viskas būtų tvarkingai pagal testamentą. Tai rodo, kad ieškovę iki konfliktų su broliu atsiradimo, tenkino esanti situacija. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su notare, kad tarp įpėdinių atsiradę tarpusavio konfliktai, negali būti pagrindas naikinti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris išduotas vadovaujantis tuo metu išreikšta įpėdinių valia, tuo labiau, kad tai tiesiogiai liečia ir kitų įpėdinių interesus. Taigi, sprendime išdėstytais motyvais, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį ieškovei nepriteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau iš ieškovės atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. kiekvienam po 1 000,00 Eur (DOK–50320), valstybei – 76,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės A. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) notarei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 76,23 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 23 ct) pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.