- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-708-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01944-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6443-947/2019 pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl notarės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. P. 2019 m. vasario 1 d. pateikė pirmosios instancijos teismui skundą dėl notarės D. K. veiksmų, kuriame prašo pripažinti Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti ją išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2001 m. spalio 1 d. Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtintą testamentą, į mirusiajai E. A. priklausantį turtą bei turtines teises; įpareigoti Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę D. K. pateikti paveldėjimo bylą bei priteisti pareiškėjai iš notarės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nurodė, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo motinos E. A. mirties, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jos motina E. A. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno notarų biure buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris mirties dienai jai priklausytų, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko savo dukrai – pareiškėjai V. P.. Nurodė, kad notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla, tačiau notarė atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, motyvuodama tuo, kad mirusiosios turtas įgytas santuokoje su mirusiuoju A. A., mirusiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad 2019 m. sausio 21 d. pakartotinai su prašymu kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau 2019 m. sausio 24 d. atsakymu notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, siūlant kreiptis į teismą ir nusistatyti turto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. P. skundą dėl notarės veiksmų.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia 2019 m. sausio 24 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotą „atsakymą“ Nr. S-7, tačiau iš šio dokumento turinio akivaizdžiai matyti, jog notarės pateiktas „atsakymas“ yra tik informacinio pobūdžio, t. y. atsakymą pasirašiusi notarė D. K. pateikė informaciją, kokius papildomai dokumentus pareiškėja turėtų pateikti notarei, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo. „Atsakymo“ turinys akivaizdžiai patvirtina, kad šiuo raštu notarė nepriėmė galutinio savo sprendimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (atsisakyti išduoti pavedėjimo teisės liudijimą). Teismas nurodė, kad tai patvirtina ne tik šio rašto turinys, bet ir tai, kad šiame rašte notarė nenurodė šio jos veiksmo apskundimo tvarkos, nustatytos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas nėra notarinis veiksmas, skųstinas CPK numatyta tvarka, t. y. negali būti skundo objektas, todėl negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmė - priimti pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
6.1. Iš „atsakymo“ turinio akivaizdu, kad notarė atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kadangi notarė nurodo, jog į dalį turto paveldėjimo teisės liudijimą ji gali išduoti, o į kitą palikimo dalį, notarė nenurodo, kad atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau nurodo, kad pataria kreiptis į teismą ir nustatyti E. A. turtą, kurį ji įgijo santuokos metu su A. A., kol nebuvo įregistruota ištuoka viešame registre, asmenine nuosavybe. Nurodė, kad šis notarės argumentas nepagrįstas ir juo notarė leidžia pagrįstai skųsti jos veiksmus kaip atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
6.2. Skunde nurodyti taktai ir faktinės aplinkybės teismo nebuvo vertinami priimant nepagrįstą nutartį, o pareiškėja neturi tokios teisės įpareigoti notarę tinkamai surašyti atsisakymą, nurodyti jai kaip turi būti išdėstytas atsisakymas, tačiau patys notarės veiksmai ir „atsakymuose“ nurodyti motyvai vertintini kaip neteisėti notarės veiksmai ir neteisėtas atsisakymas atlikti prašomus veiksmus, trikovės neatitinkančiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Teismas formaliai notarės atsakymą vertino ne kaip atsisakymą atklikti tam tikrus prašomus veiksmus, o tik kaip informacinio pobūdžio atsakymą, kuris negali būti skundžiamas. Nurodė, kad panašaus pobūdžio atsakymą, notarė jau yra pateikusi pareiškėjai, tačiau ir pateikus prašomus dokumentus, paveldėjimo teisės liudijimas į visą mirusiosios turtą neišduodamas, rekomenduojant pareiškėjai inicijuoti neprivalomus teisminius procesus.
6.4. Pareiškėja V. P. įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą po mamos mirties pagal testamentą, todėl notarė turi jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą be sąlygų ir išlygų.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK XXXI nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 straipsnio 2 dalis). CPK 442 straipsnyje yra išdėstytas bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka, sąrašas. Šiame sąraše yra nurodytas ir bylų dėl notarinių veiksmų apskundimas (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai bendroji teisės norma, reglamentuojanti notaro veiksmų apskundimą.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atsisakė priimti, kadangi notarės pateiktas „atsakymas“ yra tik informacinio pobūdžio, tai nėra notarinis veiksmas, skųstinas CPK numatyta tvarka, t. y. negali būti skundo objektas, todėl negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Apeliantė nesutikdama su teismo motyvais argumentavo, kad notarės veiksmai ir „atsakymuose“ nurodyti motyvai vertintini kaip neteisėti notarės veiksmai ir neteisėtas atsisakymas atlikti prašomus veiksmus.
12. Sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Taigi notaras gali atlikti vykdomąjį įrašą ir tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam pačiam nekyla abejonių, ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
14. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sąrašą notaro atliekamų notarinių veiksmų. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi notaro atsakymą į pareiškėjos prašymą pateikti informaciją pagrįstai vertino ne atsisakymu atlikti notarinį veiksmą.
16. Pažymėtina, kad pagal Notariato įstatymo 40 straipsnį asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.
17. Nagrinėjame atveju notarės atsakymas į pareiškėjos prašymą neatitinka aukščiau nurodytų įstatymo keliamų atsisakymui atlikti notarinius veiksmus reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (pateikė visus mirusiosios turto nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, nustatė nekilnojamojo turto teisinį statusą, užsakė duomenų tikslinimą iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo, sumokėjo nustatytą įkainį, susitarė konkrečia datą ir laiką pas notarą dėl notarinio veiksmo atlikimo) ir, kad notaras atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja rašytiniu prašymu kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo, tačiau neatliko aukščiau nurodytų veiksmų, kurie yra būtini norint gauti paveldėjimą. Prašyme pareiškėja išdėstė aplinkybes, dėl kurių mano, jog mirusiosios vardu esantys statiniai priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą mirusiai motinai priklausantį turtą, kuris jai paliktas testamentu.
19. Iš 2019 m. sausio 24 d. notarės atsakymo matyti, kad notarė D. K. neatsisakė atlikti notarinį veiksmą, o nurodė kokius veiksmus reikia atlikti norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir informavo, kad į mirusiosios E. A. turto dalį, kurią ji įgijo po ištuokos, galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes ši turto dalis mirusiajai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Taip pat informavo, kad yra gauta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie neišmokėtą sumą, į kurią taip pat galima išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Dėl kito mirusiosios E. A. turto, kuris įgytas santuokos metu su A. A., patarė kreiptis į teismą, dėl pripažinimo asmenine nuosavybe. Iš šio notarės rašto (atsakymo) turinio, akivaizdu, kad notarė neatsisakė atlikti norinio veiksmo, priešingai, ji nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų mirusios turtą gali būti išduodamas bei informatyviai nurodė kokius veiksmus dar reikia atlikti norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą į kitą mirusiosios vardu esantį turtą.
20. Kadangi notarės 2019 m. sausio 24 d. raštas neatitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turinio, todėl laikytina, jog nėra veiksmo, kurį reikėtų pripažinti neteisėtu. Pripažinus, kad notarės 2019 m. sausio 24 d. raštas, kuriame pateikta informacija atsakant pareiškėjai į paklausimą dėl paveldėjimo, nelaikytinas atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos skundą skundžiama nutartimi atsisakyta priimti pagrįstai.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės skundą dėl notaro veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.