- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2A-355-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01204-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Svetlana Panina, Linas Zinkevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei, V. Z., V. P. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškimu, prašydama panaikinti 2016 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (toliau – ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas) dalį, pagal kurią įregistruota ieškovės ir atsakovų V. Z. bei V. P. nuosavybės teisės po 1/3 dalį į gyvenamąjį namą, garažą, penkis ūkinius pastatus ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę Kelmės r. 1-ojo notaro biuro notarę Nemirą Barčauskienę išduoti ieškovei naują paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į ½ dalį V. S. Z. priklaususio turto (duomenys neskelbtini), ieškovei, atsakovams V. Z. bei V. P. – naują paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį P. Z. priklausiusių pastatų (duomenys neskelbtini), t. y. po 1/3 dalį kiekvienam.
2. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad šalių tėvai V. S. Z. ir P. Z. įgijo santuokoje nekilnojamąją turtą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas Nr. 1), bei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas Nr. 2). Šalių motina V. S. Z. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovei. Ieškovė ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), po tėvų mirties grįžusi į Lietuvą kartu su broliu (atsakovu V. Z.) ir seserimi (V. P.) nuvyko pas notarę N. Barčauskienę. Pasak ieškovės, notarė išaiškino jiems, kad ieškovei pagal testamentą priklausys namas (duomenys neskelbtini), o namas (duomenys neskelbtini) priklausys V. Z. ir V. P. pagal įstatymą. Ieškovė pasitikėdama notare galvojo, kad jai priklauso pagal testamentą tik motinos vardu registruotas turtas. Ji nežinojo įstatymo normų, kad santuokoje įgytas turtas priklauso abiems sutuoktiniams po ½ dalį, nepriklausomai nuo to, kurio vardu jis registruotas. 2016 m. balandžio 27 d. notarė išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame nurodyta, kad po P. Z. mirties jo turtą (pastatus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir pastatus (duomenys neskelbtini), žemės sklypus (duomenys neskelbtini). bei lėšas banko sąskaitose) paveldi po 1/3 dalį jo dukra ieškovė A. L., sūnus atsakovas V. Z. ir dukra atsakovė V. P.. Tą pačią dieną buvo išduotas ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriame nurodyta, kad ieškovė paveldi visą turtą po V. S. Z. mirties. Dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas buvo išduotas dėl dalies pastatų (duomenys neskelbtini), neįtraukiant motinai priklaususio turto (duomenys neskelbtini). Kilus ieškovės ir atsakovo V. Z. ginčui dėl paveldėto turto dalių, paaiškėjo, kad notarė atliko savo veiksmus netinkamai, o skundžiamas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas nepagrįstai, todėl turi būti naikinamas. Prieš išduodant skundžiamą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą turėjo būti atidalintos tėvų turto (duomenys neskelbtini) dalys, po to ieškovei turėjo būti išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į ½ dalį minėto turto, o likusią ½ dalį turto (duomenys neskelbtini) šalys turėjo paveldėti lygiomis dalimis. 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė buvo pasirašiusi notarės kontoroje šios parengtą prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo į santuokoje įgytą turtą mirusiam P. Z. išdavimo po jo sutuoktinės V. S. Z. mirties (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas tik dėl ieškovės motinos vardu registruoto turto, neįvertinus to, kad turtas (duomenys neskelbtini)šalių tėvų buvo įgytas taip pat santuokoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Kelmės rajono I-ojo notaro biuro notarė N. Barčauskienė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kreipdamasi į teismą dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ginčijimo. Mirus ieškovės motinai (duomenys neskelbtini) ieškovė atvyko į notarės N. Barčauskienės kontorą tik 2016 m. balandžio 25 d. Notarė matė, kad ieškovės tėvai įgijo pastatus (duomenys neskelbtini) santuokos metu, todėl paaiškino ieškovei, jog siekiant išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, turi būti atidalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad pas notarę turi atvykti P. Z., pagal kurio prašymą notarė privalėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir tik tuomet galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė parašė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą mirusiam V. S. Z. sutuoktiniui po šios mirties (duomenys neskelbtini) Visi įpėdiniai nekėlė ginčo dėl tėvo dalies nustatymo motinos vardu registruotame turte, todėl 2016 m. balandžio 25 d. notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą P. Z. į turto dalį (duomenys neskelbtini). Nesant tarp įpėdinių ginčo dėl paveldimo turto masės, dalyvaujant ieškovei, 2016 m. balandžio 27 d. jai išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į motinos palikimą (duomenys neskelbtini). Notarė paaiškino ieškovei, kad negali išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo į kitą turtą, nes jis registruotas kito asmens vardu, todėl ieškovei reikėjo kreiptis į teismą dėl tėvų turto atidalinimo, ir tik po to notarė galėtų išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą turtą, registruotą ieškovės motinos vardu. Po šio išaiškinimo ieškovė nurodė, kad negyvena Lietuvoje ir nesikreips į teismus, pareikalavo kuo greičiau išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į tėvo vardu registruotą turtą. Kitiems įpėdiniams neprieštaravus, notarė išdavė ginčijamą 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Kol viešame registre nėra atidalintas sutuoktinių turtas, tol notaras neturi galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes notaras neturi įgaliojimų padalyti kitų asmenų turimą turtą. Visiems įpėdiniams susitarus bei patvirtinus, kad jie nekels ginčo dėl tėvų turto atidalinimo, kad jie visi sutinka priimti tėvo palikimą, neatsižvelgiant į tai, kad pastatai (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti abiejų tėvų, bet registruoti tėvo vardu, notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neturėtų objektyvaus pagrindo.
4. Atsakovas V. Z. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį. Pasak atsakovo, jis ir ieškovė žinojo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė tėvo nuosavybė. Notarė išaiškino jiems teisę kreiptis į teismą, jei jie nori atskirti tėvų dalis. Tuo metu ieškovė patvirtino notarei, kad nenori kreiptis į teismą dėl tėvų dalių atidalinimo, sutinka priimti palikimą pagal įstatymą ir skubino notarę greičiau išduoti dokumentus. Pati ieškovė nesikreipė į notarę dėl turto (duomenys neskelbtini) atidalinimo, nes šis turtas buvo registruotas tėvo vardu.
5. Atsakovė V. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z. nepateikė atsiliepimų į ieškinį, jo patikslinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovų V. Z. bei V. P. tėvai V. S. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), P. Z., miręs (duomenys neskelbtini), buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Pagal 1981 m. rugsėjo 23 d. Statinio priėmimo naudoti aktą, 1999 m. balandžio 22 d. Statybos inspektoriaus pažymas P. Z. vardu buvo registruotas gyvenamasis namas, garažas, penki ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (Turtas Nr. 1). 2006 m. spalio 12 d. Apylinkės seniūnijos pažymėjimo pagrindu V. S. Z. vardu buvo registruotas gyvenamasis namas, rūsys, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini) (Turtas Nr. 2). 2000 m. rugpjūčio 25 d. testamentu šalių motina paliko ieškovei savo žemės sklypą ir visą kitą turtą, kuris priklausys V. S. Z. mirties dieną. Ieškovė, atstovaujama savo įgaliotinės D. G., priėmė testatorės palikimą 2012 m. gruodžio 4 d. Šalių tėvo palikimą pagal įstatymą priėmė atsakovai V. Z., V. P. ir ieškovė, atstovaujama brolio V. Z. pagal įgaliojimą.
8. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė pateikė prašymą notarų biure išduoti nuosavybės teisės liudijimą P. Z. po jo sutuoktinės V. S. Z. mirties į santuokoje sugyventą turtą. 2016 m. balandžio 25 d. notarė N. Barčauskienė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kurio pagrindu P. Z., pergyvenusiam sutuoktinę, įregistruota ½ dalis Turto Nr. 2, įgyto sutuoktiniams gyvenant santuokoje. 2016 m. balandžio 27 d. ieškovė pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusios testatorės palikimą. 2016 m. balandžio 27 d. ieškovė bei atsakovai V. P. ir V. Z. pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į jų mirusio tėvo palikimą. 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu Turtas Nr. 1 po 1/3 dalį nuosavybės teise priklauso ieškovei bei atsakovams V. Z., V. P.. 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu Turtas Nr. 2 po 1/6 dalį priklauso atsakovams V. Z. ir V. P., o ieškovei - 2/3 dalys pagal 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių kilo bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, todėl turi būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido bendro dešimties metų ieškinio senaties termino ginčydama 2016 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Teismas konstatavo, kad nebuvus aiškiai išreikštos palikėją V. S. Z. pergyvenusio sutuoktinio P. Z. valios dėl jo sutuoktinei priklaususios pusės nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą jo vardu registruotą Turtą Nr. 1, ieškovė kaip suinteresuotas asmuo pirmiausia turėjo kreiptis į teismą dėl mirusiai motinai priklausiusios Turto Nr. 1 dalies nustatymo ir įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą. Teismas nurodė, kad ieškovė, priėmusi mirusios V. S. Z. palikimą pagal testamentą 2012 m. gruodžio 4 d., o P. Z. palikimą – pagal įstatymą 2014 m. balandžio 24 d., prašydama notarės išduoti nuosavybės teisės liudijimą P. Z. po jo sutuoktinės V. S. Z. mirties į santuokoje sugyventą turtą 2016 m. balandžio 25 d., nekėlė tapataus klausimo dėl V. S. Z. dalies santuokoje įgytame P. Z. vardu registruotame Turte Nr. 1. Ieškovė pati pasirašydama 2016 m. balandžio 27 d. išduotus Paveldėjimo teisės liudijimus, kuriuose aiškiai nurodytos visiems įpėdiniams tenkantis turtas bei jo dalys, 2019 m. pamačiusi, kad Turtas Nr. 2 priklauso ne jai vienai, o visiems trims, nors, kaip pati nurodė, manė, kad šį turtą paveldėjo ji viena, daugiau nei 10 metų, skaičiuojant nuo palikėjos V.S. Z. testamentu palikto palikimo priėmimo, 7 metus, skaičiuojant nuo jos pačios notarei pateikto prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo P. Z. po jo sutuoktinės mirties į santuokoje sugyventą turtą, nekėlė ginčo dėl Turto Nr. 1. Teismas vertino šias aplinkybes kaip patvirtinančias, kad ieškovė sutiko, jog Turtas Nr. 1 jos tėvui priklausė asmenine nuosavybe, t. y. buvo įgytas asmeninėmis jo lėšomis.
10. Teismas, įvertinęs ieškovės parodymus apie notarės suklaidinimą, nurodė, kad byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teismas vertino ieškovės liudytojos duotus parodymus kaip nepatikimus, nes, viena vertus, ši sakė, jog yra atsakinga ir viską, ką jai nurodė notarė užsirašė bei perdavė ieškovei, kita vertus, nurodė, kad žino notarę N. Barčauskienę, tačiau neatliko notarinių veiksmų jos kontoroje, veiksmus pagal ieškovės įgaliojimą atliko pas kitą notarę (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, kiti byloje esantys duomenys leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad notarė išaiškino, jog tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į ½ dalį Turto Nr. 1, ieškovė turi kreiptis į teismą ir nustatyti mirusios dalį pergyvenusio sutuoktinio vardu registruotame santuokos metu įgytame turte. Teismas padarė tokią išvadą, nes ieškovės prašymu buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kurio pagrindu P. Z., pergyvenusiam sutuoktinę V. S. Z., įregistruota ½ dalis Turto Nr. 2, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Todėl labiau tikėtina, kad notarė išaiškino ir apie galimybes nusistatyti V. S. Z. dalį sutuoktinę pergyvenusio P. Z. vardu registruotame turte, ir po to bus galima išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į Turtą Nr. 1. Teismas nurodė, kad iš teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ir ieškovė, ir atsakovė V. P. priėmė palikimą nesigilindamos į palikimo priėmimo procesą, atliekamų veiksmų teisines pasekmes, formaliai pasirašė dokumentus, neskaitydamos jų; abi patvirtino, jog neskaitė ir Registrų centro išduotų Nekilnojamojo turto registro duomenų. Nuo mirusios V. S. Z. palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ieškovė dalyvavo paveldėjimo procese vangiai, nenuosekliai: ją nuolat atstovavo vis kitas įgaliotinis (draugė, brolis, vėliau sesuo); ieškovė, suprasdama, kad įgalioja asmenis ne teisininkus profesionalus, asmeniškai nekontaktavo su notare, nesidomėjo prieš grįždama į Lietuvą apie tolimesnius būtinus atlikti veiksmus, pasiruošimą jiems, skubino paveldėjimo teisės liudijimo procesą, atvykusi pas notarę prašė paveldėjimo teisės liudijimus išduoti skubos tvarka. Teismas tokį ieškovės elgesį vertino kaip nesudarantį pagrindo išvadai, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas ieškovei iš esmės suklydus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnis).
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo ginčijamo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo praėjo daugiau kaip 8 metai, ieškovė iškėlė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo klausimą tik kilus konfliktui su atsakovu. Tai, pasak teismo, rodo, kad ieškovę tenkino esama situacija iki konfliktų su broliu atsiradimo. Teismas sutiko su notarės pozicija, kad tarp įpėdinių atsiradę tarpusavio konfliktai negali būti pagrindu naikinti Paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą vadovaujantis tuo metu išreikšta įpėdinių valia, juo labiau, kad tai liečia ir kitų įpėdinių interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė A. L. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinti ieškinį panaikinant 2016 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, pagal kurią įregistruota ieškovės ir atsakovų V. Z. bei V. P. nuosavybės teisės po 1/3 dalį į gyvenamąjį namą, garažą, penkis ūkinius pastatus ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę Kelmės r. 1-ojo notaro biuro notarę išduoti naują paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ieškovei į ½ dalį V. S. Z. priklaususio turto adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovams V. Z. bei V. P. – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį P. Z. priklausiusių pastatų (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neaptarė skundžiamame sprendime notarės padarytų įstatymų pažeidimų, ieškovei bei atsakovams išduodant 2016 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimus į mirusiųjų tėvų V. S. Z. ir P. Z. turtą. Dėl to liko neįvykdyta testatorės V. S. Z. valia bei pažeistos ieškovės kaip testamentinės įpėdinės teisės. Paveldėjimo byloje nėra rašytinio dokumento, kuriame būtų užfiksuota, kad ieškovė suprato notarės išaiškinimą dėl būtinumo jai (ieškovei) kreiptis į teismą dėl mirusiųjų dalių Turte Nr. 1 atidalijimo, nes ieškovei to nepadarius ji negalės paveldėti motinos dalies Turte Nr. 1 pagal testamentą. Paveldėjimo byloje nėra rašytinio dokumento, patvirtinančio, kad ieškovė atsisakė motinos dalies Turte Nr. 1 paveldėjimo pagal testamentą.
12.2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė išreiškė sutikimą, jog Turtas Nr. 1 priklausė P. Z. asmeninės nuosavybės teise, t. y. buvo įgytas jo asmeninėmis lėšomis. Ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu ieškovė ir atsakovai žinojo, kad visas paveldimas tėvų turtas yra šių įgytas gyvenant santuokoje ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl nagrinėjamu atveju neturėjo reikšmės tai, ar ieškovė sutiko su tėvo turto pripažinimu asmenine nuosavybe, ar ne, nes tėvo turto vertinimas jo asmenine nuosavybe prieštarautų neginčijamai nustatytam juridiniam faktui. Ieškovė neabejojo notarės kompetencija bei buvo įsitikinusi, kad viską sutvarkys pagal įstatymą. Ieškovė yra menko išsilavinimo, nežinojo įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo klausimus, todėl pasitikėdama notare pasirašė ant visų jos nurodytų dokumentų. Ieškovei negalėjo kilti mintis, kad pas notarą, t. y. teisininką, veikiantį valstybės vardu, ji turėjo vykti su teisininku / advokatu. Pasak ieškovės, neturi reikšmės tai, po kiek laiko ji inicijavo ginčą dėl Turto Nr. 1, dėl kokių priežasčių nedarė to anksčiau, sprendžiant klausimą dėl to, ar ji sutiko su Turto Nr. 1 vertinimu kaip tėvo asmeninio turto.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra ieškovės teiginius apie jos suklaidinimą, atliktą notarės, patvirtinančių įrodymų, kad yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog notarė tinkamai išaiškino ieškovei pareigą kreiptis į teismą dėl mirusios motinos dalies nustatymo Turte Nr. 1. Pasak ieškovės, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad ji buvo suklaidinta notarės, tinkamai neišaiškinusios ieškovės teisių paveldėjimo procese. Savaime aišku, kad ieškovė neatsisakytų didesnės paveldimo turto dalies. Teismas nepagrįstai vertino ieškovės paaiškinimus kaip nepatikimus, nes ji nuo pat pradžių davė parodymus apie tai, kad visiškai pasitikėjo notare, veikusia valstybės vardu, o pati labai nesigilino į palikimo priėmimo procesą, nes neturėjo teisinio išsilavinimo ir buvo paprasta darbininkė. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą, vadovaudamasis notarės paaiškinimais, nors notarė yra atsakovė, t. y. suinteresuota tuo, jog ieškovės ieškinys būtų atmestas. Notarės paaiškinimai yra tendencingi ir nepagrįsti rašytiniais įrodymais.
12.4. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovės elgesys nesudaro pagrindo išvadai, jog Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas jai iš esmės suklydus. Ieškovė 20 metų nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra išlaikoma savo vyro, nes nuo 2007 m. dėl savo sveikatos būklės nedirba. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė kontaktavo su notare prieš atskrisdama į Lietuvą dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo. Ieškovė nusipirko brangius lėktuvo bilietus, kurių negalėjo prarasti, nes jai buvo paskirta užsienyje su stuburo gydymu susijusi svarbi procedūra, todėl negalėjo pati pasiimti paveldėjimo teisės liudijimų, bet įgaliojo tai padaryti seserį. Todėl teismas nepagrįstai ieškovės elgesį vertino kaip vangų dalyvavimą paveldėjimo procese. Visos ieškovės nurodytos suklydimo aplinkybės yra svarbios ir jį galima pateisinti. Byloje nebuvo pagrindo išvadai, kad ieškovė suklydo dėl didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių pati prisiėmė riziką. Teismas nepagrįstai šiuo atveju taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas bei nurodė, jog klydo tik ieškovė, o kitos sandorio šalies (notarės) kaltės nėra. Teismo nurodytos šalys yra skirtingos pagal išsilavinimą, užimamas pareigas ir kompetenciją. Todėl ieškovės suklydimas turėjo būti įvertintas teismo kaip esminis.
12.5. Byloje nebuvo pakankamai įrodymų teismo išvadai, kad ieškovę tenkino išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas iki konflikto su broliu. Tik kilus ieškovės ir jos brolio ginčui dėl paveldėto Turto Nr. 2, ieškovei paaiškėjo, jog ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas pažeidžiant jos kaip testamentinės įpėdinės teises. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas vadovaujantis tuo metu išreikšta įpėdinių valia. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė atsisakė jai priklausančios bei motinos testamentu paliktos turto dalies ir išreiškė valią padalinti tėvo vardu įteisintą motinos bei tėvo santuokoje įgytą turtą po 1/3 dalį trims palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Kelmės rajono I-ojo notaro biuro notarė N. Barčauskienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės reikalavimai notarei yra nepagrįsti. Notarė turi vykdyti savo įgaliojimus Lietuvos Respublikos notariato įstatymo ribose ir neturi įgaliojimų keisti VĮ Registrų centro viešo registro duomenis dėl asmenų turimo turto. Todėl net patenkinus ieškinį, teismo sprendimas nesukeltų notarei teisinių pasekmių.
13.2. Teismas tinkamai įvertino ieškovės veiksmus tėvų palikimo priėmimo procese ir pagrįstai laikė, kad ji išreiškė sutikimą, jog Turtas Nr. 1 priklausė P. Z. asmenine nuosavybe, t. y. buvo įgytas asmeninėmis jo lėšomis. Atsakovės nuomone, tai patvirtina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta norma, kurioje nurodyta, kad kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
13.3. Teismas teisingai nustatė ginčo esmę, pritaikė teisės normas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Ieškovės patirtis ir mąstymo gebėjimai buvo pakankami, kad ji paskaičiuotų įpėdiniams priklausančias dalis ir atskirtų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nuo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo. Tarp įpėdinių atsiradę konfliktai negali būti pagrindu naikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą vadovaujantis tuo metu išreikšta įpėdinių valia. Be to, šiuo metu yra įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1252-1135/2024, kuriuo sumažintos ieškovės ir kitų įpėdinių paveldėto turto dalys bei pripažinta A. Z. teisė į ¼ dalį P. Z. palikimo. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo tik tuomet, kai ieškovė nesutiko kompensuoti broliui A. Z. priklausiusios palikimo dalies.
14. Atsakovas V. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės skundo reikalavimus ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovė ginčija notarės veiksmus, nurodydama, jog paveldėjo per mažai motinos turto, tačiau pati nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie mamos vardu turimą registruotą turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nesant VĮ Registrų centre duomenų apie motinos turtą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis. Ieškovė nepateikia apeliaciniame skunde konkrečių faktų, patvirtinančių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimą teismui priimant skundžiamą sprendimą.
15. Atsakovė V. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo bei įpareigojimo išduoti naujus paveldėjimo teisės liudijimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Nustatyta, kad ieškovė A. L., atsakovai V. Z., V. P. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z. yra V. S. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), bei P. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. V. S. Z. ir P. Z. buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Šalių tėvų santuokos metu buvo registruota P. Z. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, garažą, penkis ūkinius pastatus ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės registravimo pagrindas – 1981 m. rugsėjo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktas, 1999 m. balandžio 22 d. statybos inspektoriaus pažymos Nr. 24, 38. P. Z. vardu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota ir nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės registravimo pagrindas – 1995 m. kovo 3 d. Valdybos sprendimas, 1995 m. kovo 20 d. Valdybos potvarkis. Gyvenamasis namas, rūsys, šulinys (duomenys neskelbtini), buvo registruoti šalių motinos V. S. Z. vardu 2006 m. spalio 12 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu.
19. 2000 m. rugpjūčio 25 d. V. S. Z. sudarė testamentą, kuriuo paliko jai priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, ieškovei A. L.. Mirus ieškovės motinai, A. L. priėmė mirusios palikimą paduodama per savo įgaliotinę D. G. Kelmės rajono 1-ajame notaro biuro notarei N. Barčauskienei 2012 m. gruodžio 4 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškime nurodyta, kad po V. S. Z. mirties liko pastatai.
20. Mirus šalių tėvui, ieškovė ir atsakovai V. P. bei V. Z. priėmė tėvo palikimą, pateikdami pareiškimus dėl palikimo priėmimo notarei N. Barčauskienei 2014 m. balandžio 24 d.
21. 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė pasirašė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą P. Z. po jo sutuoktinės V. S. Z. mirties (duomenys neskelbtini) į santuokoje sugyventą turtą pagal pateiktus dokumentus (dokumentai apie pastatus (duomenys neskelbtini)). 2016 m. balandžio 25 d. notarė N. Barčauskienė surašė nuosavybės teisės liudijimą (toliau – ir Nuosavybės teisės liudijimas), kuriame nurodė, kad ji tvirtina, jog P. Z. yra pergyvenęs sutuoktinę V. S. Z., mirusią (duomenys neskelbtini), ir jam priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje: gyvenamasis namas, rūsys, šulinys (duomenys neskelbtini). Šio Nuosavybės teisės liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. balandžio 26 d. kaip turto (duomenys neskelbtini), savininkai buvo nurodyti V. J. Z. ir P. Z., nurodant jų valdomas nuosavybės dalis – po ½ dalį, bei tai, kad ½ dalis statinių yra asmeninė P. Z. nuosavybė.
22. 2016 m. balandžio 27 d. ieškovė pasirašė prašymą, kuriame prašoma išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusios V. S. Z. palikimą pagal pateiktus dokumentus apie paliktą turtą (dokumentai apie pastatus (duomenys neskelbtini)).
23. 2016 m. balandžio 27 d. notarė N. Barčauskienė išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo tvirtino, kad V. S. Z. testamente nurodyto turto įpėdinė yra dukra A. L.. Liudijime nurodyta, kad paveldėtą turtą sudaro gyvenamasis namas, rūsys, šulinys (duomenys neskelbtini) (1/2 dalis). Tą pačią 2016 m. balandžio 27 d. notarė išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo tvirtino, kad P. Z. turtą paveldi po 1/3 dalį jo vaikai A. L., V. Z. ir V. P.. Liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas, rūsys ir šulinys (duomenys neskelbtini) (1/2 dalis); žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, penki ūkiniai pastatai, kiemo statiniai (duomenys neskelbtini); keturi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bei lėšos keturiose banko sąskaitose.
24. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6689-496/2023, trečias asmuo A. Z. pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, tarp jų – paveldėjimo teisinių santykių srityje. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi trečiajam asmeniui A. Z. nustatyta globa, jo globėju paskirtas šios bylos atsakovas V. Z..
25. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1252-1135/2024 buvo išnagrinėtas ieškovo A. Z., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. Z., ieškinys atsakovėms A. L. ir V. P. dėl terminų palikimui priimti, išlaikymo reikalingumo nustatymo atnaujinimo, išlaikymo reikalingumo nustatymo, paveldėjimo teisės pagal testamentą ir įstatymą dalių panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo. Šioje byloje 2024 m. spalio 8 d. priimtas teismo sprendimas iš dalies patenkinti A. Z. ieškinį. Teismas atnaujino A. Z. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pripažino A. Z. paveldėjimo teisę į ¼ dalį P. Z. palikimo, panaikino 2016 m. balandžio 27 d. notarės N. Barčauskienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl įpėdinių A. L., V. P. ir V. Z. paveldėjimo po 8,33 proc. dalis P. Z. viso palikimo, kiekvienam iš įpėdinių palikdamas teisę į ¼ dalį viso P. Z. palikimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 8 d., nei vienai iš šalių neapskundus jo apeliacine tvarka.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovei skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmesti jos reikalavimai dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo išduoti naujus paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir testamentą liudijimus, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu nustatyti, ar ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, reikšdama tokius ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija prieina šią išvadą, įvertinusi atsakovės notarės N. Barčauskienės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad net patenkinus ieškinį toks teismo sprendimas nesukeltų notarei teisinių pasekmių.
Dėl ieškovės A. L. pasirinkto savo teisių gynimo būdo
27. Pagal Notariato įstatymo 1, 2 straipsnius notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalį notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Notaras teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus (Notariato įstatymo 51 straipsnio 2 dalis).
28. Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu (Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (Notariato įstatymo 52 straipsnio 3 dalis).
29. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis).
30. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas).
31. Notariato paskirtis lemia, kad notaras nėra valstybės įgaliotas ginčus sprendžiantis asmuo, nes atlikdamas notarinius veiksmus tik fiksuoja neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Dėl to tokiais atvejais, kada tarp palikimą priėmusių įpėdinių kyla ginčas dėl paveldėjimu įgytų teisių įgyvendinimo, ginčą, taikydamas paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias, o atitinkamais atvejais ir kitas materialiosios teisės normas, sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2010).
32. Jeigu kyla ginčas dėl sutuoktinių turėto bendro turto apimties po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir palikimo priėmimo, tai palikimą priėmę asmenys gali reikšti ieškinį dėl teisės ir ginčyti pergyvenusiajam sutuoktiniui išduoto nuosavybės teisės liudijimą dėl netinkamos dalies bendrame turte nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).
33. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022, 44 punktas).
34. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, 96 punktas). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022, 49 punktas).
35. Nagrinėjamu atveju nuo pat ieškinio padavimo teisme ieškovė grindė savo reikalavimus tuo, kad jos ir atsakovų tėvo vardu viešame registre registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) priklausė abiems tėvams bendra nuosavybės teise. Ieškovė grindė ieškinį ir tuo, kad notarė neteisingai nustatė šalių tėvų paveldėtino turto (duomenys neskelbtini)dalis.
36. Ieškovei ginčijant tik Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį, šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tai, ar notarė turėjo pagrindą 2016 m. balandžio 27 d. išduoti šalims ginčijamą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą tą dieną buvusiomis sąlygomis, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota šalių motinos nuosavybės teisė į ½ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), ir tėvo nuosavybės teisė į ½ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) bei nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovei nei Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo metu, nei nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme neginčijus 2016 m. balandžio 25 d. Nuosavybės teisės liudijimo, išduoto jos mirusio tėvo P. Z. vardu bei registruoto Nekilnojamojo turto registre, byloje nebuvo pagrindo išvadai, kad notarė neteisingai nustatė šalių mirusio tėvo P. Z. turto dalį jo vardu registruotame turte (duomenys neskelbtini) (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, 51 straipsnio 1, 2 dalys, 52 straipsnio 1, 3 dalys).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, paduotu ieškiniu ieškovė iš esmės siekė, kad padidėtų jos paveldėtino pagal motinos testamentą turto masė. To turto masė hipotetiškai galėtų padidėti ieškovės nurodyta apimtimi tuomet, kai būtų nustatyta, jog jos mirusiai motinai V. J. Z. mirties dieną priklausė tam tikra dalis šios pergyvenusio sutuoktinio vardu registruoto turto (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. Barčauskienė, notaras nėra valstybės įgaliotas ginčus sprendžiantis asmuo, atlikdamas notarinius veiksmus jis tik fiksuoja neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises bei juridinius faktus, vadovaudamasis viešuose registruose užfiksuotais duomenimis (žr. šios nutarties 31 punktą, Notariato įstatymo 51 straipsnis).
38. Nepaisant to, kad 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje (galiojusioje tuo metu, kai turtas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas P. Z. vardu) buvo numatyta, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, teisėjų kolegijos nuomone, byloje pagrįstai nebuvo nustatyta, kad ieškovės motinai priklausė ½ dalis turto, (duomenys neskelbtini), registruoto šios sutuoktinio vardu. Notarei išdavus Nuosavybės teisės liudijimą į dalį mirusios V. S. Z. turto šios pergyvenusio sutuoktinio P. Z. vardu, šiame liudijime nebuvo fiksuotas ir pergyvenusio sutuoktinio vardu registruoto turto dalis (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 21 punktą). Ieškovė ir šioje byloje paduotu ieškiniu nereiškė savarankiškų reikalavimų panaikinti / pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 25 d. jos prašymu išduotą Nuosavybės teisės liudijimą (jo dalį) bei nustatyti motinos turto dalį šios pergyvenusio sutuoktinio vardu registruotame turte (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis bei teismų praktika, nurodyta šios nutarties 32-34 punktuose, t. y. nagrinėti tokius ieškovės reikalavimus, kokie yra pareikšti.
39. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju neturėjo reikšmės tai, ar ieškovė sutiko su tėvo vardu registruoto turto pripažinimu jo asmenine nuosavybe, nes tai prieštarautų neginčijamai nustatytam faktui. Nei vienam iš P. Z. įpėdinių neginčijus savarankiškais ieškinio / priešieškinio reikalavimais Nuosavybės teisės liudijimo į dalį mirusios V. J. Z. turto teisme, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškovės ieškinį nebuvo ir šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti, kad neginčijamai nustatyta, jog V. J. Z. priklausė ½ dalis pastatų (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija mano, kad šis apeliacinio skundo argumentas būtų pagrįstas tuo atveju, jei ieškovė ginčytų savarankišku ieškinio reikalavimu išduotą 2016 m. balandžio 25 d. Nuosavybės teisės liudijimą.
40. Ieškovei neginčijus Nuosavybės teisės liudijimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai netenkino ieškovės reikalavimo dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies, susijusios su nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), panaikinimo bei notarės įpareigojimo išduoti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl konkretaus turto konkrečios dalies ieškovei, atsakovams V. Z. bei V. P.. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nepareiškus pagrindinio ieškinio reikalavimo (dėl Nuosavybės teisės liudijimo nuginčijimo ir tėvų dalių nustatymo turte (duomenys neskelbtini)), negali būti tenkinamas tik išvestinis (dėl Paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti naujus paveldėjimo teisės liudijimus). Išvestinio reikalavimo tenkinimas tokiu atveju nesukurtų ieškovės siekiamų teisinių pasekmių, kurias iš esmės užtikrintų tik pagrindinio ieškinio reikalavimo tenkinimas (šalių tėvų dalių nustatymas konkrečiame turte).
41. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, ar notarė įsitikino tuo, kad ieškovė suprato išaiškinimą dėl būtinumo kreiptis į teismą dėl mirusiųjų dalių nustatymo turte (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovė nepraleido bendro 10 metų ieškinio senaties termino kilus tarp bendraturčių ginčui dėl paveldėto turto dalių, tačiau nesikreipė į teismą dėl tėvų turto dalių konkrečiame turte nustatymo, darytina išvada, kad ieškovė vis dar turi teisę kreiptis į teismą reikšdama paveldėto turto bendraturčiams ieškinį, kuriame būtų ginčijamas 2016 m. balandžio 25 d. Nuosavybės teisės liudijimas bei būtų prašoma nustatyti kitokias mirusių tėvų dalis turte (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju ieškinio reikalavimai negalėjo būti tenkinami, kadangi jie yra išvestiniai iš kitų reikalavimų (Nuosavybės teisės liudijimo ginčijimo bei tėvų turto dalių nustatymo konkrečiame turte), kurių ieškovė nereiškė nagrinėjamu atveju.
42. Teisėjų kolegijos nuomone, neturi teisinės reikšmės ir apeliacinio skundo motyvai bei pirmosios instancijos teismo išvados apie Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ginčijimą CK 1.90 straipsnio („Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu“) pagrindu.
43. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).
44. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo teisėtumo, teisės normos, reguliuojančios sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindus, teisėjų kolegijos nuomone, neturi būti taikomos. Tokią išvadą suponuoja tai, kad Paveldėjimo teisės liudijimas nėra valios išraiškos aktas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta pirmiau, tai yra valstybės nustatytos formos dokumentas, išduodamas valstybės įgalioto asmens, atliekančio Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (šios nutarties 43 punktas, Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Todėl, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šioje byloje vadovautis CK 1.90 straipsniu bei spręsti klausimą dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kaip sandorio galiojimo. Dėl to ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su CK 1.90 straipsnio taikymu šioje byloje, nenagrinėtini kaip teisiškai nereikšmingi.
45. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės reikalavimas dėl ginčijamo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo galėjo būti patenkintas, jei būtų nustatyta, kad jo išdavimo dieną tarp V. S. Z. ir P. Z. įpėdinių, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarą, buvo akivaizdus ginčas dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų tėvų turto dalių (žr. šios nutarties 30, 31 punktus).
46. Apeliantė nurodo skunde, kad notarė tinkamai neįsitikino ieškovės valia Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė suprato notarės išaiškinimus ir atsisakė motinos turto dalies savanoriškai. Todėl toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, šiam konstatavus, kad ginčijamo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną tarp P. Z. įpėdinių nebuvo ginčo dėl tėvo vardu registruoto turto (duomenys neskelbtini)priklausomybės.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, konstatuojant mirusio P. Z. įpėdinių ginčo nebuvimą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną
47. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).
48. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).
49. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-561-378/2016 23 punktą; 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-943/2024, 44 punktas).
50. Nepagrįstas apeliantės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neaptarė skundžiamame sprendime notarės padarytų įstatymų pažeidimų, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovė suprato notarės išaiškinimus bei atsisakė motinos dalies turte (duomenys neskelbtini).
51. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai nagrinėjo iš esmės tik klausimą dėl to, ar Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną tarp P. Z. įpėdinių buvo ginčas dėl jo vardu registruoto turto. Teisėjų kolegija daro tokią išvadą, įvertinusi tai, kad pati ieškovė nustatė tokias ieškinio nagrinėjimo ribas, reikšdama reikalavimą tik dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti naują (žr. šios nutarties 33, 34 punktus).
52. Antra, Notariato įstatyme nenurodytas imperatyvus reikalavimas fiksuoti raštu sandorio šalies suvokimą visų notaro išaiškinimų (Notariato įstatymo 30 straipsnis).
53. Trečia, iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių visumos, buvo pagrindas išvadai, kad Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną tarp P. Z. įpėdinių nebuvo ginčo dėl jo turto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo. Šiuo atveju svarbu, kad ir ieškovė, ir kiti proceso dalyviai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės patvirtino, jog Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną tarp jų nebuvo ginčo dėl Nekilnojamojo turto registre nurodytų tėvų turto dalių. Tai, kad ieškovė nesidomėjo, nesigilino į dokumentaciją, susijusią su tėvų turtu, arba gilinosi, bet netinkamai ją suprato, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad 2016 m. balandžio 27 d. jai, jos broliui ir seseriai išreiškus valią dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, nei vienas iš jų nekėlė klausimo dėl galbūt neteisingai Nekilnojamojo turto registre registruotų tėvų turto dalių. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl 2016 m. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies naikinimo iki pat 2023 m.
54. Pasak ieškovės, ji suprato savo teisių pažeidimą tik kilus konfliktui su broliu 2022 m. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, kad 2016 m. balandžio 27 d. tarp jos ir kitų įpėdinių nebuvo ginčų dėl tėvų turto dalių. Todėl sutiktina su notarės N. Barčauskienės atsiliepime į apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad buvus tokiai situacijai Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną notarė neturėjo teisinio pagrindo neišduoti ginčijamo Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (žr. šios nutarties 30 punktą). Notarės atsisakymas išduoti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2016 m. balandžio 27 d. buvusiomis sąlygomis būtų grindžiamas tokiu atveju jos subjektyviu požiūriu, bet ne objektyviomis aplinkybėmis. Dėl to pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad po Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo tarp įpėdinių kilę konfliktai negali būti pagrindu naikinti šį liudijimą, išduotą vadovaujantis jo išrašymo metu išreikšta įpėdinių valia, pagal Nekilnojamojo turto registre užfiksuotus duomenis, nesant ginčijamam Nuosavybės teisės liudijimui.
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų apie teismo atliekamą įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes ieškinio ribose, vadovaudamasis įstatymu. Teismas įvertino įrodymų visetą, ir iš jų visumos padarė išvadą apie P. Z. įpėdinių ginčo nebuvimą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo tarp šalių (P. Z. įpėdinių) nebuvimo logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Byloje pakako įrodymų (pareiškimų dėl nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, nuosavybės teisės liudijimo, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, Nekilnojamojo turto registro išrašų apie šalių mirusių tėvų turtą) šiai išvadai. Šie įrodymai tarpusavyje neprieštaravo vieni kitiems. Jų visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą apie tai, kad Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl tėvo vardu registruoto turto (duomenys neskelbtini).
56. Dėl pirmiau nurodyto neturi reikšmės tai, kad byloje nėra ieškovės neigiamas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. P. Z. įpėdinių ginčo dėl jo turto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo dieną nebuvimo faktas pagrįstai pripažintas įrodytu, byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformavus pagrįstam teismo įsitikinimui, kad šios aplinkybės (įpėdinių ginčo dėl tėvų dalių turte (duomenys neskelbtini)) nebuvo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
57. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimo dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą dalies panaikinimo, pagrįstai nustatęs, kad šio liudijimo išdavimo dieną tarp mirusiojo P. Z. įpėdinių nebuvo ginčo dėl jo vardu registruoto turto priklausomybės. Ieškovė, reikšdama šioje byloje nagrinėtą ieškinį, turėdama tikslą padidinti jos pagal testamentą paveldėto turto dalį, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes kartu su išvestiniais reikalavimais nereiškė pagrindinių. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, priėmė iš esmės teisingą sprendimą netenkinti jos reikalavimų. Dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, išaiškina ieškovei, kad toks procesinis sprendimas nepaneigia jos teisės dar kartą kreiptis į teismą su išvestiniu reikalavimu dėl Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (viso / dalies) panaikinimo, pareiškus ir pagrindinius reikalavimus dėl 2016 m. balandžio 25 d. Nuosavybės teisės liudijimo ginčijimo bei tėvų turto dalių nustatymo konkrečiame turte.
59. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, neatlyginamos jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, nes priimtas teismo procesinis sprendimas ne jos naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys).
60. Apeliacinės instancijos teisme priėmus procesinį sprendimą atsakovo V. Z. naudai, jam iš ieškovės priteisiama 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 1, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovės A. L. apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.