- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-25
- Bylos Nr.
- 3K-3-232/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pran.), Česlovas Jokūbauskas
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- A. G., V. G.
- Trečiasis asmuo
- notarei Rasytei Gudienei
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams A. G., V. G., dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Rasytei Gudienei, dėl sandorių panaikinimo ir turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. prašė pripažinti negaliojančiais motinos O. G. 1999 m. birželio 14 d. testamento panaikinimą, tėvo V. G. 2001 m. lapkričio 23 d. testamentą, pripažinti ieškovui nuosavybės teises į 8,82 ha žemės sklypą ir jame esančią poilsiavietę – kitus statinius (6 pavėsines, 4 laužavietes, 8 stalus su suolais, lygsvarines sūpuokles, sūpynes, 4 šiukšlių dėžes, 2 persirengimo kabinas, lauko tualetą) (duomenys neskelbtini), priteisti 45 805 Lt už atsakovų realizuotą turtą po tėvų mirties. Ieškovas nurodė, kad savo testamentą jo motina panaikino dėl kitų jos įpėdinių grasinimų, nesuvokiant savo veiksmų, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu 1999 m. birželio 14 d. testamento panaikinimas. Tėvas 2001 m. lapkričio 23 d. testamentu paliko ne tik savo, bet ir šalių motinos (savo sutuoktinės) turtą, todėl turėtų būti panaikintas. Iš atsakovų priteistina kompensacija už realizuotą tėvų palikimo (kilnojamojo turto ir lėšų) dalį.
Byloje nustatyta, kad 1999 m. birželio 14 d. šalių motina O. G. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko ieškovui, o 1999 m. birželio 16 d. pareiškimu šį testamentą panaikino. 2000 m. birželio 26 d. O. G. mirė. 2001 m. lapkričio 23 d. testamentu šalių tėvas V. G. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo įrenginius, žemės sklypą prie namų valdos(duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. G.; ½ dalį 8,82 ha žemės sklypo paliko A. G., likusią ½ dalį šio žemės sklypo – V. G. ir V. G. lygiomis dalimis; žemės sklypus, kurių plotai 1,20 ha, 1,30 ha ir 1,18 ha paliko V. G.. 2002 m. spalio 8 d. teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. G. yra V. G. motina, tam, kad šis galėtų įgyvendinti savo turtines teises. 2002 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. G. ir A. G. po motinos O. G. mirties atsiradusį palikimą – gyvenamąjį namą su priklausiniais(duomenys neskelbtini), priėmė pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Įstatyminiai O. G. įpėdiniai: A. G., V. G., V. G. ir V. G. priėmė palikimą po palikėjos mirties. 2006 m. gegužės 20 d. mirė V. G.. Testamentiniai V. G. įpėdiniai: A. G., V. G., V. G. priėmė palikimą po palikėjo mirties.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu O. G. testamento panaikinimą atmestinas kaip neįrodytas, nes testamentas buvo panaikintas praėjus dviem dienoms po jo sudarymo, testamento sudarymo metu niekam, įskaitant ir ieškovą, nekilo abejonių dėl testatorės veiksnumo, todėl nėra pagrindo manyti, jog ji galėjo nesuprasti vėliau sudaromo sandorio – testamento panaikinimo – esmės. Be to, ieškovas nepateikė jokių prievartą ar grasinimus O. G. atžvilgiu patvirtinančių įrodymų. Ieškinio argumentas, kad V. G. testamentas yra naikintinas dėl to, jog juo paliktas ne tik testatoriui, bet ir mirusiai jo sutuoktinei priklausęs turtas, atmestinas, nes pagal CK 5.19 straipsnio 5 dalį testamente nurodytam turtui viršijant realiai egzistuojančio turto dydį, kiekvieno įpėdinio paveldima dalis proporcingai mažinama. Ieškovo argumentai, kad atsakovai disponavo palikimą sudarančiu turtu, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Teismas nustatė, kad šalys, kaip O. G. įstatyminiai ir V. G. testamentiniai įpėdiniai, yra priėmusios palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai jiems neišduoti. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovai neteisėtai realizavo kokį nors V. G. ir O. G. turtą, jie neturi pareigos sumokėti ieškovo prašomą 45 805 Lt kompensaciją, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad 1964 m. CK 584 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta galimybė testatoriui panaikinti testamentą paduodant pareiškimą sudaryto testamento saugojimo vietos notarų biurui. Ieškovas rėmėsi 1964 m. CK 57 straipsnyje įtvirtintu sandorio, sudaryto dėl smurto ar grasinimo, negaliojimu, tačiau nepateikė teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovas, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skunde nenurodė argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl motinos testamento panaikinimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl V. G. 2001 m. lapkričio 23 d. testamento teisėtumo kolegija nurodė, kad pagal CK 5.1 straipsnį paveldėjimo objektu laikytinas tik palikėjui priklausantis turtas. CK 5.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė testamentu palikti tiek visą savo turtą, tiek ir atskirus turtinius objektus. Turto, palikimo atsiradimo metu nepriklausančio palikėjui, nurodymas testamente nedaro įtakos šio turto teisiniam statusui. Palikėjo teisė savo nuožiūra nustatyti jam priklausančio turto paveldėjimo tvarką negali būti paneigta aplinkybe, kad dalis testamente nurodyto turto jam nepriklauso. Konkretaus turto priklausomybės palikėjui, kartu ir jo patekimo į palikimo sudėtį klausimus sprendžia paveldėjimo procedūras vykdantis notaras. Pagal byloje esančius duomenis, nėra baigtos paveldėjimo procedūros, pradėtos mirus O. G. ir inicijuotos po V. G. mirties. Nė vienam iš įpėdinių nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl atmestini ieškovo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išdėstyti argumentai dėl to, kad turto, kuris, užbaigus paveldėjimo procedūras, turėtų atitekti ieškovui, sudėtį ir apimtį turėtų nustatyti bylą nagrinėjantis teismas, ir apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog, nespręsdamas klausimų, susijusių su turto priskyrimu palikimo sudėčiai ir jo padalijimu tarp įpėdinių, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo konstitucinę teisę į palikimą, pasisakė ne dėl visų ieškovo reikštų reikalavimų pagrįstumo. Šie klausimai priskirtini notaro kompetencijai, tuo tarpu teismas gali, esant ginčui, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka vertinti notaro atliekamų veiksmų teisėtumą, taip pat spręsti įpėdinių paveldėto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus. Kadangi notaro veiksmų teisėtumo klausimų nagrinėjamoje byloje nekeliama, tuo tarpu atskirų į palikimo sudėtį įeinančių objektų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijų dydžių nustatymo, nesant galimybės turtą padalyti natūra, klausimai gali būti sprendžiami tik pasibaigus paveldėjimo procedūroms, tai atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo interesai buvo pažeisti pirmosios instancijos teismui ginčijamame sprendime neišsprendus palikimo priklausomybės klausimo.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad kreipėsi į teismą, siekdamas atgauti motinos palikimo dalį, kurią atsakovai pasisavino pažeisdami teisės normas. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė tėvų įgytą ir valdytą turtą, kuris buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad tėvų turtas buvo neteisėtais atsakovų veiksmais pasisavintas. Ieškinio esmė ir pagrindas – atgauti motinos palikimo dalį, priklausančią jam kaip teisėtam įpėdiniui. Ieškovas prašė teismo panaikinti tėvo testamentą ir priteisti testamente įvardytą turtą bei atsakovų neteisėtai pasisavintus pinigus iš banko, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagal ieškinio esmę ir pagrindinius reikalavimus sprendimo nepriėmė, motyvų bei teisinio pagrindo nenurodė (CK 1.138 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė tik dalinį sprendimą (CPK 261 straipsnis), todėl ieškovas prašė priimti papildomą sprendimą (CPK 277, 278 straipsniai), tačiau jo reikalavimas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai interpretavo CK 5.19 straipsnio 1 punkto nuostatas, konstatuodamas, kad turto, palikimo atsiradimo metu nepriklausančio palikėjui, nurodymas testamente nedaro įtakos šio turto teisiniam statusui ir kad palikėjo teisė savo nuožiūra nustatyti nurodyto turto paveldėjimo tvarką negali būti paneigta aplinkybe, jog dalis testamente jam priklausančio turto jam nepriklauso. Teismas šias aplinkybes privalėjo išsiaiškinti ir jas patvirtinti ar paneigti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad konkretaus turto priklausomybės palikėjui, kartu ir jo patekimo į palikimo sudėtį klausimus sprendžia paveldėjimo procedūras vykdantis notaras, nes ne notaro, o teismo pareiga atidalyti buvusių sutuoktinių turtą. Apeliacinės instancijos teismas CPK 326, 327, 329 straipsnių pagrindu apeliacinio skundo neišnagrinėjo (CPK 2 straipsnio 3 straipsnio 1 dalis, 327, 329, 261 straipsniai). Po apeliacinės instancijos teismo nutarties ieškovas kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi ieškovas prarado teisę paveldėti savo tėvų turtą. Teismai pažeidė ieškovo konstitucinę teisę į nuosavybę (Konstitucijos 23 straipsnis).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl notaro kompetencijos, kilus ginčui tarp įpėdinių
Pagal Notariato įstatymo 1, 2 straipsnius notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos, nustatytos šiame įstatyme, ypatybes lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokios notaro kompetenciją paveldėjimo teisiniuose santykiuose apibūdinančios nuostatos nurodomos ir jau paskelbtoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-588/2008, Teismų praktika 23, p. 59-64). Taigi notariato paskirtis lemia, kad notaras nėra valstybės įgaliotas ginčus sprendžiantis asmuo, nes atlikdamas notarinius veiksmus tik fiksuoja neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Dėl to tokiais atvejais, kada tarp palikimą priėmusių įpėdinių kyla ginčas dėl paveldėjimu įgytų teisių įgyvendinimo, ginčą, taikydamas paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias, o atitinkamais atvejais ir kitas materialiosios teisės normas, sprendžia teismas. Pagrindinė teismo funkcija ir pareiga, taip pat galutinis tikslas – išspręsti šalių ginčą iš esmės taip, kad neliktų teisinio neapibrėžtumo dėl ginčo.
Dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų, kilus ginčui tarp įpėdinių
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarė V. Jocienė, bylos Nr. 3K-3-162/2008; 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O., bylos Nr. 3K-3-210/2008; kt.).
Byloje nustatyta, kad palikimas yra atsiradęs po O. G. mirties 2000 m. birželio 26 d. (paveldėjimas pagal įstatymą) ir po V. G. mirties 2006 m. gegužės 20 d. (paveldėjimas pagal testamentą). Abiem paveldėjimo atvejais įpėdiniai aktyviais, savarankiškai pasirinktais veiksmais išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo – tai buvo atlikta tiek teismui sprendimu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, tiek paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tiek faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Pirmojo paveldėjimo atveju palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai – palikėjos vaikai (ieškovas ir atsakovai) bei sutuoktinis, o antrojo – priėmė palikėjo vaikai (ieškovas ir atsakovai). Abu palikimo priėmimo faktai yra patvirtinti notaro išduotais 2006 m. sausio 24 d. ir 2007 m. rugpjūčio 16 d. liudijimais. Taigi abiem atvejais palikimas yra priimtas, tačiau nepadalytas, nes įpėdiniai nesutaria dėl paveldėto turto pasidalijimo. Minėta, kad tais atvejais, kada tarp palikimą priėmusių įpėdinių kyla ginčas dėl paveldėjimu įgytų teisių įgyvendinimo, ginčą sprendžia teismas (CK 5.70 straipsnis 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju notaras yra atsisakęs spręsti paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo klausimą.
Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir įstatymu nustatytam įpėdinių ginčų sprendimo reglamentavimui, bylą nagrinėję teismai be pagrindo atsisakė spręsti paveldėto turto padalijimo tarp įpėdinių klausimą, savo atsisakymą grįsdami faktu, kad yra nebaigtos notarine tvarka pradėtos paveldėjimo procedūros. Teisėjų kolegija nurodo, kad notarine tvarka pradėtos paveldėjimo procedūros ir negali būti baigtos, nes tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo.
Nurodytais motyvais bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas), nes ginčas iš esmės neišspręstas.
Kadangi reikalavimas dėl paveldėto turto padalijimo iš esmės nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, tikrintas tik sudarytų sandorių – O. G. pareiškimo dėl testamento panaikinimo ir V. G. testamento – teisėtumo klausimas, tai toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintini teismų byloje priimti procesiniai sprendimai ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Nagrinėjant bylą iš naujo turi būti išspręstas klausimas dėl įpėdinių paveldėjimo teisių, atsiradusių po O. G. mirties, o po to atitinkamai – dėl įpėdinių paveldėjimo teisių, atsiradusių po V. G., kuris taip pat buvo O. G. įpėdinis, mirties, įgyvendinimo. Taigi šioje byloje turi būti nustatytas turtas, tapęs paveldėjimo objektu po palikėjos O. G. mirties, nustatytina kiekvieno iš įpėdinių paveldėto turto dalis ir atitinkamai – jos priklausomybė kiekvienam iš priėmusių palikimą įpėdinių. Tai nustačius, spręstinas klausimas dėl paveldėto turto padalijimo būdo (CK 5.70 straipsnio 2 dalis). Išsprendus klausimą dėl palikimo, atsiradusio po O. G. mirties, paveldėjimo, pagal paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas spręstinas palikimo, atsiradusio po V. G. mirties, priklausomybės klausimas. Kadangi įpėdiniams priklausančio paveldėto turto padalijimo klausimų sprendimas susijęs su kasatoriaus ginčytais šioje byloje sandoriais, tai teisėjų kolegija, siekdama nesuvaržyti bylą iš naujo nagrinėsiančio teismo kompetencijos, naikina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje turėta 56,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Nors tenkinama tik dalis kasacinio skundo, tačiau teismų procesiniai sprendimai naikinami dėl bylą nagrinėjusių teismų netinkamo teisės normų taikymo, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 360, 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.