Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-957-343/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-04
Bylos Nr.: e2A-957-343/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Simona Dementavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“
Atsakovas: V. G.

Kategorijos

2.6.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-957-343/2024Teisminio proceso Nr.

2-69-3-04298-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.2; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Simonos Dementavičienės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ ieškinį atsakovei V. G. dėl 2023 m. kovo 17 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. Nr.10G-635 panaikinimo, atsakovės V. G. veiksmų neteisėtumo, išvadą duodanti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evinara“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje (CBP-6286) prašė pripažinti atsakovės V. G. (toliau – ir atsakovė) atsisakymą nuo 2022m. gruodžio 14 d. Sutarties (išreikštą/įformintą Pirkimo - pardavimo sutarties Serija URM Nr. 1330 pagrindu) neteisėtu ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t. y. pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovės V. G. reikalavimus ieškovei UAB „Evinara“ nutraukti 2022 m. gruodžio 14 d. Sutartį (išreikštą/įformintą Pirkimo - pardavimo sutarties Serija URM Nr.: 1330 pagrindu) bei grąžinti 2022 m. gruodžio 14 d. Sutarties pagrindu ieškovei UAB „Evinara“ sumokėtus pinigus (prekės kainą), šiuos reikalavimus atmesti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) komisija 2023 m. kovo 17 d. priimtu nutarimu Nr. 10G-635 „Dėl V. G. prašymo“ nepagrįstai konstatavo, jog vartotojos reikalavimas nutraukti su ieškove sudarytą sofos pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už sofą sumokėtus pinigus (760 Eur) yra pagrįstas. Atsakovė įsigijo prekę 2022 m. gruodžio 14 d. iš baldų parduotuvės ekspozicijos. 2022 m. gruodžio 22 d. prekė atsakovei buvo pristatyta, tačiau prekės atsakovė nepriėmė, ko pasėkoje kurjeris prekę turėjo pristatyti į ieškovės sandėlį Vilniaus rajone. Atsakovė iš karto buvo priešiškai nusiteikusi ir negatyviai bendravo su ieškovės atstovais, nors žinojo ir pati patvirtino, kad prekę pirko iš parduotuvės ekspozicijos, pirkimo metu visi sofos defektai buvo matomi ir atsakovę tai tenkino. Iš nuotraukų matosi, kad prekė jokių defektų neturi, atvirkščiai, ieškovei tiesiog su ranka perbraukus veliūrinį audinį, jo raštas pasikeitė. Jeigu ir būtų buvęs nustatytas gobeleno defektas, ieškovė prekės negalėtų grąžinti, nes ji pirkta iš ekspozicijos, o pagal įmonės patvirtintas taisykles, iš ekspozicijos pirktų prekių ieškovė atgal nepriima. Savo internetiniame puslapyje ieškovė yra patalpinusi ir „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisykles“ (toliau – Taisyklės), kuriose nurodoma, kad „Pardavėjas/Gamintojas nėra atsakingas už elektroninėje “BALDŲSALĖ.LT” parduotuvėje įsigytų prekių trūkumus/defektus, kurie buvo aptarti su Pirkėju, arba apie kuriuos Pirkėjas žinojo ar turėjo žinoti įsigyjant prekę (prekės įsigytos iš ekspozicijos ir kt.)“. Šiuo atveju atsakovė net kelis kartus, prieš pirkdama prekę iš ekspozicijos, ją įdėmiai apžiūrėjo. Atsakovė nori susigrąžinti prekės pilną kainą, tačiau prekė buvo pirkta iš ekspozicijos ir ieškovė neatsako už jokius jos trūkumus, nors jie ir būtų rasti (Taisyklių 2.13 punktas). Prekei yra fiksuoti mechaniniai pažeidimai, tačiau jokių pažeidimų ieškovė nerado. Su Nutarime nurodytais pažeidimas (įpjova) atsakovė susipažino pirkdama prekę. Taigi, atsakovės ir VVTAT nurodyti „defektai“, jei tokie ir būtų nustatyti, yra ekspozicinės prekės savybė, o pagal Taisyklių 2.13 punktą, ieškovė neprivalo priimti atgal ekspozicinės prekės ir / ar neatsako už jokius tokios prekės trūkumus, su kuriais atsakovė buvo tinkamai susipažinusi prieš įsigyjant prekę. Sofos gobeleno spalvų skirtumas buvo, bet tai tiesiog atsirado nuo to, kad galimai transportavimo metu prie sofos porankio buvo prispaustas kažkoks daiktas, tačiau šis defektas nesunkiai pašalinamas, išlyginant, valant veliūrinį audinį pagal plauką su drėgna šluoste. Sofos audinys – veliūras, turi savybę keisti spalvą, tai yra natūralios veliūrinio audinio savybės. VVTAT specialistė patikrinimo metu jokio tokio trūkumo nepastebėjo, nes jo tiesiog ir nebuvo. Dešiniojo porankio apačioje esantis mechaninis neaustinės medžiagos pažeidimas - įpjovimas aštriu daiktu tikrai buvo, bet būtent dėl jo vartotojai ir buvo suteikta 10 proc. nuolaida ir tai buvo ne esminis trūkumas, jis visiškai nematomoje vietoje, nekeičia prekės estetinio vaizdo ir netrukdo prekės naudoti. Šis trūkumas buvo matomas įsigijimo metu ir atsakovė prieš perkant prekę su juo susipažino.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė: prieš įsigydama baldą, jį apžiūrėjo, prekės broko nebuvo ir jo nesimatė, priešingu atveju prekės nebūtų pirkusi ir būtų laukusi, kol pagamins naują baldą. Prieš nusiperkant baldą, ją informavo dėl vienintelio defekto, t. y. pardavėjas nurodė, jog patalynės dėžėje yra nežymus brokas. Kiek tai buvo įmanoma, apžiūrėjus prekę ir nepastebėjus defektų ir pardavėjai patikinus, jog tai yra vienintelis baldo defektas atsakovė jį įsigijo. Priešingai, nei nurodo ieškovė, 10 procentų nuolaida buvo pritaikyta ne dėl to, kad prekė buvo pirkta iš ekspozicijos, o dėl to, kad dieną prieš įsigyjant kampą ,,Verso‘‘, atsakovė iš ieškovės pirko sekciją. Aplinkybė, jog prekė pirkta iš ekspozicijos, neturi reikšmės, nes 2022 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. URM 1330 nurodyta, jog prekė yra iš ekspozicijos, nors atsakovė ją faktiškai gavo iš Vilniuje esančio sandėlio. Ji su ieškovės taisyklėmis fizinėje parduotuvėje supažindinta nebuvo. Baldas buvo ne tik, kad brokuotas, bet ir akivaizdžiai skirtingų spalvų, t.y. skyrėsi baldo veliūro atspalviai. Be to, dešinio porankio apačioje buvo rastas mechaninis neaustinės medžiagos pažeidimas - įpjovimas aštriu daiktu, kurio atsakovė taip pat neturėjo jokios realios galimybės patikrinti, kadangi jis buvo nematomoje baldo vietoje. Tokiu atveju vienintelis būdas, leidžiantis teigti, jog pirkėjas buvo tinkamai supažindintas su prekės defektais - pardavėjo supažindinimas su defektu ir jo parodymas, tai užfiksuojant pirkimo - pardavimo sutartyje, tačiau ieškovė tokios savo pareigos neįvykdė. Ieškovė ieškinį grindžia savo pačios patvirtintomis taisyklėmis, kurios manytina yra visiškai neteisėtos, nepagrįstos bei pažeidžiančios vartotojo teises. Ji, vos tik pamačiusį pristatytą baldą, iš karto atsisakė jį priimti, visi defektai buvo akivaizdžiai pastebimi. Atsakovės nuomone, ieškovė elgiasi itin nesąžiningai, o 2023 m. kovo 17 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija priėmė išsamų, pagrįstą ir teisiškai teisingą nutarimą.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT, išvadą teikianti institucija) pateiktoje išvadoje (2023 04 27 Nr. DOK-53063) palaikė išdėstytą poziciją 2023 m. kovo 17 d. priėmė nutarime Nr. 10G-635 „Dėl V. G. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir UAB „Evinara“, t. y. ieškovės, kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, atliktus baldo kokybės vertinimo (apžiūros) rezultatus (2023 m. kovo 15 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-253), esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu, 4 dalies 3 punktu ir 28 straipsniu, nutarė patenkinti vartotojos V. G. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus (760 EUR).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir ginčą išsprendė iš esmės - nutraukė tarp ieškovės UAB „Evinara“ ir atsakovės V. G. 2022 m. gruodžio 14d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį, priteisė atsakovei V. G. iš ieškovės UAB „Evinara“ 760 Eur sumą, sumokėtą už baldą (kampą „Verso“) ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė: byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kur ieškovė yra verslininkė, o atsakovė – vartotoja. 2022 m. gruodžio 14 d. tarp ieškovės UAB „Evinara“ ir atsakovės V. G. ieškovės prekybos vietoje, Kauno Urmo bazėje, 18 sandėlyje buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsigijo sofą - kampą „Verso“ už 760 Eur. Pinigus už įsigytą baldą atsakovė ieškovei sumokėjo tą pačią dieną. Įsigytas Baldas atsakovei į namus buvo pristatytas 2022 m. gruodžio 22d. Pamačiusi, kad įsigyta prekė yra nekokybiška, atsakovė ją priimti atsisakė ir tą pačią dieną elektroniniu laišku kreipėsi į pardavėją dėl pinigų už baldą grąžinimo, tačiau pardavėja prekę atgal priimti ir grąžinti pinigus atsisakė.

8. Atsakovė V. G. 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) su prašymu dėl iš UAB ,,Evinara“ įsigyto baldo netinkamos kokybės ir tuo pagrindu pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (760 Eur). VVTAT gaminio vertinimo 2023 m. kovo 15 d. išvadoje Nr. 2GVI-253 nurodyta, kad vertinimui pateiktas Baldas yra minkštasis kampas su šezlongo dalimi, patalynės dėže. Nustatyta, kad Baldo trūkumai – apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova, pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarti. Vartotojos kaltės dėl Baldo trūkumų, nenustatyta. VVTAT komisija 2023 m. kovo 17d. nutarimu nutarė patenkinti vartotojos V. G. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojos reikalavimą nutraukti kampo „Verso“ pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už kampą „Verso“ sumokėtus pinigus (760 Eur), bei įpareigoti UAB „Evinara“ vykdyti tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ir atlyginti tarnybos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas (120,75 Eur). Komisija sprendime konstatavo, kad Tarnyba, atlikusi vartotojos įsigyto Baldo kokybės vertinimą, nurodė, kad pagal Mažmeninių prekybos taisyklių (toliau – Taisyklių) 11 punktą, parduodant dėl kokybės trūkumų nukainotas ne maisto prekes, be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos apie prekę, vartotojui kainų etiketėse ar kitaip raštu turi būti pateikta atitinkama informacija (nurodyta, kad prekė nukainota, dėl kokio kokybės trūkumo ji nukainota, kiek prekė kainuoja, ar jai suteikiama garantija). Tarnyba, įvertinusi ginčo nagrinėjimo medžiagą, vertinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad Baldas turi esminių trūkumų (apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova), kurie pirkimo–pardavimo sutartyje aptarti nebuvo. Vartotojos kaltės dėl Baldo trūkumų, nenustatyta.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, atliktus baldo kokybės vertinimo (apžiūros) rezultatus (2023 m. kovo 15 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-253), esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu, 4 dalies 3 punktu ir 28 straipsniu, nutarė patenkinti vartotojos V. G. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus (760 Eur).

10. Ieškovė, reikalaudama pripažinti tinkamą vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų vykdymą, nurodo, jog atsakovė buvo informuota apie visus prekės trūkumus, perkamą Baldą apžiūrėjo ir jokių pretenzijų dėl jo kokybės nereiškė, be to, prekė buvo pirkta iš ekspozicijos ir ji pagal ieškovės „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisykles“ neatsako už jokius Baldo trūkumus, nors jie ir būtų rasti (Taisyklių 2.13 punktas). Atsakovė nurodė, kad, perkant Baldą, ieškovė informavo ją tik apie nežymų defektą patalynės dėžėje, t. y. kad buvo iškritusios kelios sąsagėlės, laikančios medžiagą, bei kad baldas buvo netvirtai surinktas, kadangi jis buvo rinktas ekspozicijai, o ne naudojimui. Būtent su tokiais trūkumais atsakovė sutiko. Nei apie apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumą, nei apie mechaninius įbrėžimus atsakovė informuota nebuvo. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ne teismo tvarka, Baldas buvo apžiūrėtas dalyvaujant pačios ieškovės atstovui ir apžiūros metu buvo nustatyti Baldo defektai – apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova, kurie pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarti. Visi trūkumai buvo užfiksuoti fotonuotraukomis.

11. Teismo vertinimu, nustatyti Baldo trūkumai negali būti lengvai ir mažomis laiko ir lėšų sąnaudomis pašalinti, šie trūkumai galimai gadina gaminio estetinį vaizdą, kadangi minkštasis baldas naudojamas ne tik pagal jo funkcinę paskirtį, bet jis turi turėti ir estetinį vaizdą, nes ne veltui pirkėjas renkasi minkšto baldo formą, audinį, spalvą ir pan. Į bylą pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindą teigti, jog minkštas kampas, kurį atsakovė įsigijo savo asmeniniams poreikiams, yra nekokybiškas. Teisme ieškovės atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovė iš jų įsigijo ne dėvėtą, o naują daiktą, tik jis buvo perkamas iš ekspozicijos, todėl jam galioja specialios ieškovės nustatytos garantijos taisyklės.

12. Atsakovė V. G. Baldo perdavimo metu pastebėjusi, kad prekė yra brokuota, jos nepriėmė ir iš karto kreipėsi į ieškovę, prašydama grąžinti sumokėtus pinigus. Ji iš viso abejoja, ar jai buvo atvežtas tas pats Baldas, kurį apžiūrėjo, kadangi fiziškai jis stovėjo pardavėjo prekybos vietoje Kaune, Urmo bazėje, o pristatymo dokumentuose buvo nurodyta, jog jis yra atvežtas iš Vilniaus. Šios aplinkybės teismo posėdyje nesugebėjo paaiškinti ir ieškovės atstovas, tačiau jis tvirtino, kad atsakovei buvo pristatytas būtent tas Baldas, kurį atsakovė apžiūrėjo ir įsigijo. Teismas sprendė, kadangi atsakovė įsigijo nekokybišką daiktą, ji turėjo teisę pasinaudoti vienu iš CK 6.3641 straipsnio 2 dalyje numatytų savo teisių gynimo būdų ir atsisakyti sudarytos sutarties.

13. Teismas pažymėjo, kad dar 2021 m. vasario 5 d. VVTAT išnagrinėjo UAB „Evinara“ „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklių“ sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir priėmė nutarimą Nr. 10E-395 „Dėl UAB „Evinara“ Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklių sąlygų“, kuriame be kita ko konstatavo, kad Taisyklių 2.13 punkte numatyta sąlyga, jog „Pardavėjas/Gamintojas nėra atsakingas už elektroninėje “BALDŲSALĖ.LT” parduotuvėje įsigytų prekių trūkumus/defektus, kurie buvo aptarti su Pirkėju, arba apie kuriuos Pirkėjas žinojo ar turėjo žinoti įsigyjant prekę (prekės įsigytos iš ekspozicijos, įsigyta brokuota prekė, ir kt.)“, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, kadangi šia sąlyga yra apribojama ar panaikinama pardavėjo ir gamintojo atsakomybė už prekės trūkumus. Šiame nutarime konstatuota, kad vien tai, kad prekė parduodama iš ekspozicijos, savaime nereiškia, kad ji turės trūkumų, o jei trūkumų turi, nėra aišku, kokie jie, t. y. jei parduodamas prekes iš ekspozicijos pardavėjas prie prekės aprašymo aiškiai nenurodo, kokie yra prekės trūkumai, vartotojas neturi galimybės žinoti ar numanyti, kokie jie yra ir ar jis norėtų įsigyti konkrečią prekę, nepaisant jos turimų trūkumų. Jei prekės trūkumai aiškiai nenurodyti, vartotojas pagrįstai gali tikėtis, kad prekė trūkumų neturi. Šis vartotojų teises ginančios institucijos nutarimas yra įsiteisėjęs.

14. Teismas darė išvadą, kad, kadangi byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovė buvo supažindinta su visais nustatytais Baldo trūkumais ir būtent tokią prekę ji sutiko pirkti, todėl ji įgijo teisę reikalauti nutraukti 2022 m. gruodžio 14 d. sudarytą prekės pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 10 dalis). Atsakovė pagrįstai nurodo, jog, įsigydama prekę ieškovės prekybos vietoje, neturėjo pagrindo nepasitikėti ieškovės pateikiama informacija apie prekę ir ieškovės darbuotojų paaiškinimais, nes būtent ieškovei kaip pardavėjai yra taikoma CK 6.363 straipsnyje nurodyta informavimo pareiga. Vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnyje įtvirtintų gynimo būdų. Ieškovė neįrodinėjo, kad minkšto baldo trūkumai gali būti pašalinti ir nesiūlė kito vartotojų teisių gynybos būdo (CK 6.363 straipsnis). Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės argumentai dėl vartotojo (atsakovės) teisių gynimo būdo – vienašališko prekių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo nepagrįstumo, teismo laikyti nepagrįstais, todėl ieškinys atmestas ir ginčas išnagrinėtas iš esmės – nutraukta ieškovės ir atsakovės 2022 m. gruodžio 14 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis ir priteista atsakovei iš ieškovės už Prekę sumokėti 760 Eur, priteistos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovė UAB „Evinara“ 2024 m. balandžio 3 d. apeliaciniu skundu (DOK-41688) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pagal įmonės patvirtintas taisykles, iš ekspozicijos pirktų prekių apeliantė atgal nepriima ne pagal įmones nustatytas taisykles o pagal mažmenines prekybos taisykles tik pardavėjui sutikus. Pažymi, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 17 punktas numato negrąžinamų prekių sąrašą (pavyzdžiui, elektrotechnika, žaislai, baldai, kosmetika, knygos, apatiniai drabužiai ir kt.). Į šį sąrašą patenkančios prekės, būdamos tinkamos kokybės, gali būti grąžinamos tik pardavėjui sutikus. Atsakovei pripažinus ir įsigijus baldą iš ekspozicijos, apeliantė turėjo teisę nenutraukti sutarties ir nepriimti baldo atgal.

15.2. Ieškovė nurodė, kad sofos gobeleno spalvų skirtumas buvo, bet tai tiesiog atsirado nuo to, kad galimai transportavimo metu prie sofos porankio buvo prispaustas kažkoks daiktas, tačiau šis defektas nesunkiai pašalinamas, išlyginant, valant veliūrinį audinį pagal plauką su drėgna šluoste. Sofos audinys - veliūras, turi savybę keisti spalvą, tai yra natūralios veliūrinio audinio savybės. VVTAT specialistė patikrinimo metu jokio tokio trūkumo nepastebėjo, nes jo tiesiog ir nebuvo, jokio broko nerado.

Atsiliepimas

15.3. Atsakovės teiginiai nesutampa, kadangi ji visų pirma kreipėsi neva dėl audinio spalvos skirtumo, kurio nenustatė VVTAT specialistė, po to neva dėl broko.

15.4. Apeliantės taisyklės yra patvirtintos VVTAT specialistų kaip tinkamos ir galimos naudoti, tačiau šioje byloje VVTAT nurodo atvirkščiai.

15.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta ieškovės prekybos vietoje, Kauno Urmo bazėje, 18 sandėlyje; nes apeliantė Kauno Urmo bazėje turi ne sandėlį, o fizinę parduotuvę.

15.6. Pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodyta pritaikyta nuolaida ir ekspozicinei prekei nuolaida buvo padaryta.

15.7. Teismas sprendime remiasi CK 6.363 straipsnio 10 dalimi, kurios nėra LR Civiliniame kodekse, LR CK 6.363 straipsnis turi tik 9 dalis, todėl yra daroma išvada, kad teismas priėmė sprendimą, remiantis negaliojančiu ir neegzistuojančiu LR civilinio kodekso straipsniu, kas sudaro pagrindą nustatyti visą Sprendimą kaip negaliojantį ir neteisėtą.

15.8. Jeigu buvo toks akivaizdus gobeleno trūkumas, tai kodėl tuomet atsakovė Prekę pirko iš ekspozicijos (žinodama apie riziką perkant daiktą iš ekspozicijos su nuolaida), gobeleną kaip ir visą prekę atsakovė apžiūrėjo pirkimo metu, tai nėra joks paslėptas trūkumas, be to, iš viso jokio gobeleno trūkumo ir nebuvo, apie tai buvo nurodyta laiškuose VVTAT ir atsakymuose. Jokių trūkumų ir nėra, nes tai veliūrinis audinys, kuris keičia atspalvius, kuris braižomas ir atstatomas, o tos baltos dėmės - tai atspalviai, kurie atsiranda perbraukimo metu, tai puikiai matosi nuotraukose kurias siuntė ieškovė VVTAT, kai su pirštu galima atlikti užrašus, norint parodyti kad keičiasi spalva, nes tai normali veliūro audinio savybė. Taigi, audinys puikios būklės, jis neturi jokiu įbrėžimų, neturi jokiu dėmių, VVTAT nevertino siųstų ieškovės nuotraukų su atsakymų į atsakovės skundą

15.9. Ieškovė sutinka, kad pažeidimas - dešiniojo porankio apačioje matomas mechaninis neaustinės medžiagos pažeidimas - įpjovimas aštriu daiktu buvo, bet vartotojai ir buvo suteikta 10 proc. nuolaida trūkumams (perkant baldą iš ekspozicijos) ir tai neesminis trūkumas, jis visiškai nematomoje vietoje, nekeičia prekės estetinio vaizdo ir netrukdo prekės naudojimui. Šis trūkumas buvo matomas įsigijimo metu ir atsakovė prieš perkant Prekę su juo susipažino.

Šalies argumentai

15.10. Apeliantė nesutinka, kad Baldo trūkumai - apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova, pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarti. Tai aptarta buvo, nes jeigu pirkėja mate Prekę gyvai prieš perkant, matė visa kampą iš visų pusių, visą audinį taip pat matė, ant jo sėdėjo, gulėjo, išbandė mechanizmu veikimus ir .t.t., dėl įpjovos buvo suteikta ta pati nuolaida, viskas aptarta buvo pirkimo metu, o pirkimo-pardavimo sutartyje parašyta kad prekė iš ekspozicijos ir to pasėkoje yra daroma nuolaida. Atsakovė su visomis nurodytomis sąlygomis sutiko.

15.11. Teismas netinkamai vertino pateiktų dokumentų ir įrodymų visumą, ko pasėkoje buvo priimtas Sprendimas, kuris tenkino vien tik atsakovės interesus, byloje nebuvo atliekama tinkama įrodymų analizė. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 178 str., 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atsiliepimas

16. Atsakovė V. G. 2024 m. balandžio 22 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-51489) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 3d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

16.1. Ieškovė, siekdama, kad būtų panaikintas pirmos instancijos teismo sprendimas, turi pareigą nurodyti, kokias konkrečias teisės normas pažeidė teismas, priimdamas teismo sprendimą. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu galima vertinti, kad apeliantė nesutinka su savo pačios reikalavimais ir argumentais, bei su teismo įrodymų vertinimu, tačiau nepateikia jokių sprendimo neteisėtumą patvirtinančių teisinių pagrindų. Apeliantė nesutinka su savo pačios reikalavimais ir argumentais, nurodo savo samprotavimus dėl nesutikimo su atsakovės pozicija.

16.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė nebuvo supažindinta su perkamo baldo (Kampo Verso) trūkumais. Atsakovė, įsigydama prekę, apie audinio broką informuota nebuvo. Baldas atsakovės buvo apžiūrėtas, prekės broko nebuvo ir jo nesimatė, priešingu atveju atsakovė prekės nebūtų pirkusi ir būtų laukusi kol pagamins naują baldą. Ieškovė informavo dėl vienintelio defekto - pardavėja nurodė, jog patalynės dėžėje yra nežymus brokas, paklausus, ar daugiau broko prekė neturi, atsakovei, kiek tai buvo įmanoma, apžiūrėjus prekę ir nepastebėjus defektų, ir pardavėjai patikinus, jog tai yra vienintelis baldo defektas - jį įsigijo.

16.3. Priešingai, nei nurodo ieškovė, dešimties procentų nuolaida buvo pritaikyta ne dėl to, kad prekė buvo pirkta iš ekspozicijos, o dėl to, kad dieną prieš įsigyjant kampą „Verso“, iš ieškovės atsakovė įsigijo sekciją. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, jog prekė pirkta iš ekspozicijos Kaune, neturi reikšmės, nes 2022 12 14 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. URM 1330, nurodyta, jog prekė yra iš ekspozicijos (ekspoziciją apžiūrėjo atsakovė Kaune), nors ją faktiškai atsakovė gavo iš Vilniuje esančio sandėlio.

16.4. Kadangi atsakovė įsigijo nekokybišką daiktą, ji turėjo teisę pasinaudoti vienu iš CK 6.3641 straipsnio 2 dalyje numatytu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti sudarytos sutarties. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Sprendimo 21 punkte teisingai nurodyta, kad tokie nustatyti Baldo trūkumai kaip apmušalų spalvos skirtumai, dėmės ir įbrėžiai yra esminis daikto trūkumas, kuris negali būti lengvai ir mažomis laiko ir lėšų sąnaudomis pašalintas, šie trūkumai galimai gadina gaminio estetinį vaizdą, kadangi minkštasis baldas naudojamas ne tik pagal jo funkcinę paskirtį, bet jis turi turėti ir estetinį vaizdą, nes ne veltui pirkėjas renkasi minkšto baldo formą, audinį, spalvą ir pan. Į bylą pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindą teigti, jog minkštas kampas, kurį atsakovė įsigijo savo asmeniniams poreikiams, yra nekokybiškas.

16.5. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, išklausęs šalių paaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ir, atsižvelgiant į tai, kad baldo trūkumai laikytini esminiais, ginčą išsprendė iš esmės ir nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo pripažinimo neteisėtais teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. 2022 m. gruodžio 14 d. tarp ieškovės verslininkės UAB „Evinara“ ir atsakovės vartotojos V. G. ieškovės prekybos vietoje, Kauno Urmo bazėje, 18 sandėlyje buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Serija URM Nr. 1330, pagal kurią atsakovė įsigijo sofą - kampą „Verso“ už 760 Eur. Pinigus už baldą atsakovė ieškovei sumokėjo tą pačią dieną. Baldas atsakovei į namus buvo pristatytas 2022 m. gruodžio 22 d. Pamačiusi, kad įsigyta prekė yra nekokybiška, atsakovė ją priimti atsisakė ir tą pačią dieną elektroniniu laišku kreipėsi į pardavėją dėl pinigų už baldą grąžinimo, tačiau pardavėja atsisakė prekę atgal priimti ir grąžinti pinigus.

21. Atsakovė V. G. 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl iš UAB ,,Evinara“ įsigyto baldo netinkamos kokybės ir tuo pagrindu pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (760 Eur). VVTAT gaminio vertinimo 2023 m. kovo 15 d. išvadoje Nr. 2GVI-253 nurodyta, kad vertinimui pateiktas baldas yra minkštasis kampas su šezlongo dalimi, patalynės dėže. Nustatyta, kad baldo trūkumai – apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova, pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarti. Vartotojos kaltės dėl baldo trūkumų nenustatyta. VVTAT komisija 2023 m. kovo 17d. nutarimu pripažino pagrįstu Vartotojos reikalavimą nutraukti kampo „Verso“ pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už kampą „Verso“ sumokėtus pinigus (760 Eur), bei įpareigojo UAB „Evinara“ vykdyti tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ir atlyginti tarnybos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas (120,75 Eur). Komisija sprendime konstatavo, kad Tarnyba, atlikusi baldo kokybės vertinimą, nurodė, kad pagal Mažmeninių prekybos taisyklių (toliau – Taisyklių) 11 punktą, parduodant dėl kokybės trūkumų nukainotas ne maisto prekes, be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos apie prekę, vartotojui kainų etiketėse ar kitaip raštu turi būti pateikta atitinkama informacija (nurodyta, kad prekė nukainota, dėl kokio kokybės trūkumo ji nukainota, kiek prekė kainuoja, ar jai suteikiama garantija). Tarnyba, įvertinusi ginčo nagrinėjimo medžiagą, vertinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad baldas turi esminių trūkumų (apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova), kurie pirkimo–pardavimo sutartyje aptarti nebuvo. Vartotojos kaltės dėl baldo trūkumų nenustatė.

22. Ieškovė apeliantė nesutinka su tokiomis išvadomis, tvirtina, kad medžiagos defektų nėra, nes tai veliūrinis audinys, prekė buvo pirkta iš ekspozicijos, jos trūkumus atsakovė matė, buvo pritaikyta 10 proc. nuolaida, Taisyklės nenumato galimybės grąžinti prekę, pirktą iš ekspozicijos, jeigu nėra pardavėjo sutikimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 12 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Apeliantės teigimu, pagal įmonės patvirtintas taisykles, iš ekspozicijos pirktų prekių ji atgal nepriima ne pagal įmones nustatytas taisykles, o pagal mažmenines prekybos taisykles tik pardavėjui sutikus. Pažymi, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 17 punktas numato negrąžinamų prekių sąrašą (pavyzdžiui, elektrotechnika, žaislai, baldai, kosmetika, knygos, apatiniai drabužiai ir kt.). Į šį sąrašą patenkančios prekės, būdamos tinkamos kokybės, gali būti grąžinamos tik pardavėjui sutikus. Atsakovei pripažinus ir įsigijus baldą iš ekspozicijos, apeliantė turėjo teisę nenutraukti sutarties ir nepriimti baldo atgal. Teisėjų kolegija su tokia argumentacija nesutinka. Pabrėžtina, jog pati apeliantė kalba apie tinkamos kokybės prekes, kai tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sofa nėra tinkamos kokybės. Pasisakant dėl argumento, kad prekė pirkta iš ekspozicijos ir todėl pagal įmonės taisykles atgal nepriimama, atkreipiamas dėmesys, jog civilinio kodekso normos, nustatančios vartotojų teisių gynimo būdus, nustato vartotojo teisę nutraukti vartojimo sutartį. Civilinis kodeksas yra aukštesnę juridinę galią turintis teisės aktas, negu įmonės Taisyklės. Kita vertus, pažymėtina, kad dar 2021 m. vasario 5 d. VVTAT išnagrinėjo UAB „Evinara“ „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklių“ sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir priėmė nutarimą Nr. 10E-395 „Dėl UAB „Evinara“ Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklių sąlygų“, kuriame be kita ko konstatavo ir tai, kad Taisyklių 2.13 punkte numatyta sąlyga, jog „Pardavėjas/Gamintojas nėra atsakingas už elektroninėje “BALDŲSALĖ.LT” parduotuvėje įsigytų prekių trūkumus/defektus, kurie buvo aptarti su Pirkėju, arba apie kuriuos Pirkėjas žinojo ar turėjo žinoti įsigyjant prekę (prekės įsigytos iš ekspozicijos, įsigyta brokuota prekė, ir kt.)“, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, kadangi šia sąlyga yra apribojama ar panaikinama pardavėjo ir gamintojo atsakomybė už prekės trūkumus. Šiame nutarime konstatuota, kad vien tai, kad prekė parduodama iš ekspozicijos, savaime nereiškia, kad ji turės trūkumų, o jei trūkumų turi, nėra aišku, kokie jie, t. y. jei parduodamas prekes iš ekspozicijos pardavėjas prie prekės aprašymo aiškiai nenurodo, kokie yra prekės trūkumai, vartotojas neturi galimybės žinoti ar numanyti, kokie jie yra ir ar jis norėtų įsigyti konkrečią prekę, nepaisant jos turimų trūkumų. Jei prekės trūkumai aiškiai nenurodyti, vartotojas pagrįstai gali tikėtis, kad prekė trūkumų neturi. Šis vartotojų teises ginančios institucijos nutarimas yra įsiteisėjęs.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad sutartis buvo sudaryta ieškovės prekybos vietoje, Kauno Urmo bazėje, 18 sandėlyje; nes apeliantė Kauno Urmo bazėje turi ne sandėlį, o fizinę parduotuvę; kadangi teismas sprendime nurodė, jog apeliantės fizinė parduotuvė yra Kauno urmo bazės 18 sandėlyje.

26. Apeliantė argumentuoja, kad teismas sprendime remiasi CK 6.363 straipsnio 10 dalimi, kurios nėra LR Civiliniame kodekse, LR CK 6.363 straipsnis turi tik 9 dalis, todėl daro išvadą, kad teismas priėmė sprendimą, remiantis negaliojančiu ir neegzistuojančiu LR civilinio kodekso straipsniu, kas sudaro pagrindą nustatyti visą sprendimą kaip negaliojantį ir neteisėtą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CK 6.363 straipsnio Daikto kokybė (atitiktis sutarčiai) ir pirkėjo teisės, kai jam parduodamas netinkamos kokybės daiktas (redakcija, galiojanti nuo 2014 06 17) turi 11 dalių. CK 6.363 straipsnio 10 dalis – pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiame straipsnyje nustatytoms pirkėjo teisėms taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi, sprendimas priimtas taikant galiojančią teisės normą.

27. Apeliantė nesutinka, kad baldo trūkumai - apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova, pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarti. Tai aptarta buvo, nes jeigu pirkėja matė prekę gyvai prieš perkant, matė visą kampą iš visų pusių, visą audinį taip pat matė, ant jo sėdėjo, gulėjo, išbandė mechanizmu veikimus ir t. t., dėl įpjovos buvo suteikta ta pati nuolaida, viskas aptarta buvo pirkimo metu, o pirkimo – pardavimo sutartyje parašyta, kad prekė iš ekspozicijos ir to pasėkoje yra daroma nuolaida. Atsakovė su visomis nurodytomis sąlygomis sutiko. Teisėjų kolegija nesutinka, kad apeliantė įrodė, jog visi trūkumai su atsakove buvo aptarti ir būtent tokią prekę atsakovė sutiko pirkti, nes tai neatsispindi sutartyje, atsakovė neigia, kad jie buvo aptarti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti nutraukti 2022 m. gruodžio 14 d. sudarytą prekės pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodo, jog, įsigydama prekę ieškovės prekybos vietoje, neturėjo pagrindo nepasitikėti ieškovės pateikiama informacija apie prekę ir ieškovės darbuotojų paaiškinimais, nes būtent ieškovei kaip pardavėjai yra taikoma CK 6.363 straipsnyje nurodyta informavimo pareiga.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su argumentu, kad pažeidimas – dešiniojo porankio apačioje matomas mechaninis neaustinės medžiagos pažeidimas – įpjovimas aštriu daiktu buvo, dėl to vartotojai ir buvo suteikta 10 proc. nuolaida trūkumams (perkant baldą iš ekspozicijos) ir tai neesminis trūkumas, jis visiškai nematomoje vietoje, nekeičia prekės estetinio vaizdo ir netrukdo prekės naudojimui. Šis trūkumas buvo matomas įsigijimo metu ir atsakovė prieš perkant Prekę su juo susipažino.

29. Kasacinis teismas šiuo klausimu išaiškino, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis, tenka pardavėjui (verslininkui), kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos dėl daikto trūkumo mažareikšmiškumo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020).

30. Pirma, apeliantė sutinka, kad buvo baldo trūkumai - apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad trūkumai buvo esminiai, vertino visus pažeidimus, o ne vieną atsietai. Antra, atsakovė nesutinka, kad toks pažeidimas buvo baldo apžiūros metu. Trečia, baldą atsakovė pirko 2022 12 14, jis jai pristatytas 2022 12 22, t.y. po savaitės. Neaišku, kada baldas buvo išimtas iš ekspozicijos, kur baldas buvo laikomas, kas su juo buvo daroma, nes baldas pirktas iš ekspozicijos Kaune, o iš važtaraščio matyti, jog baldas atsakovei pristatytas iš sandėlio Vilniuje.

31. Apeliantė teigia, jog teismas netinkamai vertino pateiktų dokumentų ir įrodymų visumą, ko pasėkoje buvo priimtas Sprendimas, kuris tenkino vien tik atsakovės interesus, byloje nebuvo atliekama tinkama įrodymų analizė. Teismas, priimdamas Sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 178 str., 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

32. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ar pažeidė apeliantės teisę rinkti įrodymus. Ieškovės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantės argumentai dėl įrodymų netinkamo vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

34. Pažymėtina, kad vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnyje įtvirtintų gynimo būdų. Ieškovė neįrodinėjo, kad minkšto baldo trūkumai gali būti pašalinti ir nesiūlė kito vartotojų teisių gynybos būdo (CK 6.363 straipsnis). Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės argumentai dėl vartotojo (atsakovės) teisių gynimo būdo – vienašališko prekių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo nepagrįstumo, laikytini nepagrįstais, todėl ieškinys atmetamas ir ginčas išnagrinėjamas iš esmės – nutraukiama ieškovės ir atsakovės 2022 m. gruodžio 14 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis ir priteisiama atsakovei iš ieškovės už Prekę sumokėti 760,00 Eur.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi nepateiktas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas ir jas pagrindžiantys dokumentai, teismas šio klausimo nesprendžia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėSimona DementavičienėRūta Palubinskaitė