- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- e2-238-322/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01115-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. P., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. teismui pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 2-457-322/2008 nustatytą pareigą A. P. teikti materialinį išlaikymą sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. po 250 Lt (72,41 Eur), o nuo 2009 m. birželio 1 d. – po 300 Lt (86,89 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki sukaks jiems pilnametystė ir priteisti iš A. P. materialinį išlaikymą sūnui M. P. ir dukrai A. P. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui įteikimo dienos iki sukaks jiems pilnametystė, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad 2008 m. buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo bei priteistas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Lt (dabar po 72,41 Eur) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d., o nuo 2009 m. birželio 1 d. – po 300 Lt (dabar 86,89 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jiems sukaks pilnametystė. Po santuokos nutraukimo atsakovas retino susitikimus su vaikais ir paskutinius metus su jais nebendrauja. Po teismo sprendimo praėjo jau beveik 10 metų, vaikai išaugo, dukrai yra 16 metų, sūnui – 13 metų, jų poreikiai ir norai padidėjo (maistas, rūbai, laisvalaikis, būreliai ir kt.). Atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik tiek, kiek buvo priteista teismo, t. y. po 87 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė paskaičiavo, kad vienam vaikui reikėtų 440 Eur per mėnesį. Ieškovės šeima pragyvena iš dabartinio sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ir vaikų pinigų. Ji šiuo metu niekur nedirba, augina dukrą E. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba užsienyje, tačiau savo noru teikti didesnį vaikams išlaikymą nesutinka. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo. Iš atsakovo priteistas išlaikymas yra nepakankamas, todėl atsižvelgiant į būtiną išlaikymo dydį ir vaikų poreikius, mano, kad atsakovas turėtų skirti vaikams kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam iš jų.
Atsakovas A. P. teismui pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką pagal jo pasiūlytą variantą ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutinka iš dalies, t. y. padidinant iš jo priteistą vaikų M. P. ir A. P. išlaikymo sumą iki 140 Eur už kiekvieną vaiką, sumokant kiekvieną kalendorinį mėnesį į ieškovės R. V. asmeninę sąskaitą banke, viso 280 Eur sumą už abiejų vaikų išlaikymą.
Atsakovas A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Atsakovo atstovas Marius Ramanauskas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. 2018 m. birželio 8 d. teisme gautas atstovo pranešimas, kad advokatas nutraukia atstovavimo sutartį su klientu A. P. (atsakovu), pagal kurią atstovavo klientą šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi Nr. e2-238-322/2018 atsakovo A. P. priešieškinis ieškovei R. V., išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo buvo paliktas nenagrinėtu.
Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad byloje priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į nepilnamečių M. P. ir A. P. interesus bei priimtas šalių vaikų interesus atitinkantis sprendimas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškinys pateiktas šalių vaikų interesais, išlaikymu siekiant užtikrinti vaikams būtinas vystytis sąlygas. Vadovaujantis prioritetinės vaikų ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, skyrius pritaria, iš atsakovo A. P. vaikams M. P. ir A. P. Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimu priteisto išlaikymo padidinimui, pagal įrodymus dėl padidėjusių šalių vaikų poreikių, kuriuos ieškovė pateiks byloje.
Išvadą teikiančios institucijos byloje atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Liudytojas L. V. parodė, kad su ieškove kartu gyvena 10 metų, jų šeimoje yra 5 asmenys. Atsakovas A. P. moka po 87 Eur vienam vaikui ir juos moka 3 kartus per metus. Šiuo metu šeima pragyvena iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Sutuoktinė niekur nedirba, nes taip susitarė, namuose augina jų bendrą dukrą E.. Šeima šiemet vaikams nupirko naują televizorių, kompiuterius, telefonus, dviračius, baldus, lovas. M. lanko rankinį, būrelis yra mokamas, vaikas vyksta į varžybas, taip pat reikalinga speciali apranga, kurą reikia patiems nupirkti. M. važiavo į varžybas Estijoje, reikėjo mokėti 100 Eur. Per mėnesį vienam vaikui reikėtų apie 200 Eur vien jo pomėgiams patenkinti (laisvalaikis, telefonai). Būstui (be šildymo) išlaikyti per mėnesį reikia 70 Eur, be to, šeima turi mokėti ir paskolą už įsigytą butą.
Išklausius nepilnamečių vaikų nuomones, A. P. paaiškino, kad mokosi gimnazijoje, 9 klasėje, laisvalaikiu lanko filmus, į mėnesį po keletą kartų nueina. Planuoja vykti į ekskursiją, kuriai reikia lėšų, už ekskursiją sumokėjo 20 Eur, dar reikės įsidėti maisto. Kiekvieną dieną ji iš mamos gauna po 2-3 Eur kišenpinigių. Tėvai perka rūbus, ji turi telefoną, papildymui kas mėnesį reikia po 3 Eur, turi savo kompiuterį. Dabar yra nupirktas naujas televizorius, žaidimų kompiuteris, lentyna daiktams susidėti; taip pat M. P. paaiškino, kad gyvena Kaune kartu su tėvais, turi atskirą savo kambarį, yra viskuo aprūpintas. Jis mokosi 7 klasėje, papildomai jau 3 metus lanko rankinio treniruotes, važiuoja į varžybas ir ekskursijas, tam tėveliai duoda pinigų. Aprangą nupirko tėveliai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnamečius vaikus A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2-457-322/2008 matyti, kad buvo nutraukta R. P. (dabar – V.) ir A. P. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktu A. P. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą sūnui M. P. ir dukrai A. P. periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d., o nuo 2009 m. birželio 1 d. – po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki sukaks jiems pilnametystė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-378/2017 ir kt.).
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 ir kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 ir kt.). Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Nagrinėjamu atveju šalių dukra A. P. jau yra 16 metų amžiaus, sūnus M. P. – 13 metų, jie abu mokosi, dukra mokosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos 1B klasėje, jos metinis pasiekimų vidurkis yra 8,4, sūnus – Viktoro Kuprevičiaus progimnazijos 7A klasės mokinys, jo pasiekimų vidurkis – 7,28, lanko būrelius. Iš byloje pateiktų duomenų, ieškovės ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametis M. P. Kauno sporto mokykloje „Tauras“ lanko rankinio treniruotes, jos yra mokamos (mėnesinis mokestis – 5,79 Eur), vyksta į įvairias varžybas Lietuvoje ir užsienyje, kurios finansuojamos tėvų lėšomis, todėl už jas taip pat tenka mokėti ieškovei. Be to, ieškovės teigimu, abu vaikai nori keliauti, su klasėmis vykti į ekskursijas, o tam ieškovei nebepakanka lėšų vaikų poreikių tenkinimui. Vaikų išlaikymui ieškovės pateiktais duomenimis (paskaičiavimais) reikėtų kiekvienam po 440 Eur per mėnesį.
Ieškovė šiuo metu nekur nedirba, augina nepilnametę dukrą E. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeima pragyvena iš sutuoktinio L. V., dirbančio (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio. Jų visa šeima (5 asmenys) gyvena ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeima taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB už šį įsigytą būstą. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimo priėmimo praėjo beveik 10 metų, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaikų amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnamečiai šalių vaikai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo vaikams teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, vaikams reikia kasdien valgyti, reikalingos papildomos lėšos drabužiams ir avalynei, taip pat išlaidos vaikų ugdymui bei laisvalaikiui. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti didžiąją dalį nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos vienai motinai, suteikiant galimybę tėvui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.
Pastebėtina, jog atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje, kurį teismas nutartimi paliko nenagrinėtą, nurodė, sutinkantis, kad išlaikymo dydis būtų padindintas kiekvienam vaikui iki 140 Eur kas mėnesį, teigdamas, kad neturi finansinių galimybių teikti didesnio išlaikymo. Taigi, atsakovas kaip tik ir patvirtino aplinkybę, kad ankstesnis išlaikymo dydis (po 87 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį) nėra pakankamas vaikų poreikiams tenkinti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, jis šiuo metu yra išvykęs ir dirba užsienyje. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys, iš kurių matyti, kad A. P. deklaravo išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę. Be to, atsakovo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad A. P. turi nuolatines pajamas, dirba ir jam užsienio valstybėje išmokamas grynasis darbo užmokestis per mėnesį yra beveik 1 000 svarų sterlingų. Duomenų apie savo sveikatos problemas ar turimus kitus išlaikytinius atsakovas teismui nepateikė.
Pripažįstama neginčytinu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalis), kad nuo teismo sprendimo priėmimo 2008 metais dėl kainų ir pragyvenimo lygio pokyčių šalyje bei šalių nepilnamečių vaikų Andželikos ir Mangirdo poreikių, sąlygotų jų amžiaus pasikeitimo (šiuo metu vaikams yra atitinkamai 16 ir 13 metų, jie abu mokosi ir kt.) priteistas išlaikymo dydis – po 300 Lt, t. y. po 86,89 Eur kiekvienam vaikui, yra akivaizdžiai nepakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas pakeisti (padidinti) išlaikymo dydį pripažįstamas pagrįstu (CK 3.201 straipsnis), jis iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelis, todėl tenkinamas ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. P. ir M. P. kiekvienam vaikui nuo 2009 m. birželio 1 d. po 86,89 Eur (300 Lt) sutarto išlaikymo suma nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2017 m. lapkričio 6 d. yra padidinama kiekvienam vaikui iki 200 Eur kas mėnesį iki jiems sukaks pilnametystė (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaikų motinai R. V., su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai.
Išlaikymas vaikams A. P. ir M. P. ne priteisiamas, o pakeičiamas jo dydis, todėl sprendimas šioje dalyje vykdyti skubiai nenukreipiamas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei yra priteistina 59 Eur žyminio mokesčio ((200 Eur - 89,86 Eur) x 2 x 12 x 3 procentai x 75 procentai) ir 6,83 Eur pašto išlaidų, viso 65,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 ir kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – sąskaitos už teisines paslaugas ir vietinio mokėjimo matyti, kad ieškovė R. V. patyrė 300 Eur išlaidų advokatės Virginijos Pluščiauskienės pagalbai apmokėti (procesinių dokumentų ruošimas teismui, atstovavimas). Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė dalyvavo visuose posėdžiuose, į ieškovės pateiktų procesinių dokumentų skaičių (parengtas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį ir įvairūs prašymai), daroma išvada, kad ieškovės atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir teisingos, todėl jos visos yra priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais ir 263-268 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2-457-322/2008 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2017 m. lapkričio 6 d. – iki sukaks jiems pilnametystė, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad išlaikymą vaikams A. P. ir M. P. uzufrukto teise valdo jų motina R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 65,83 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 83 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.