- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-695-267/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01115-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-238-322/2018, kuria išspręstas atsakovo A. P. atstovo advokato M. R. prašymas dėl baudų panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei R. V. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovui A. P. ir jo atstovui advokatui M. R. už neatvykimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje bei atsakovui už rašytinių įrodymų nepateikimą paskirtos piniginės baudos.
2. Apylinkės teisme 2018 m. birželio 1 d. gautas atsakovo atstovo prašymas dėl baudų panaikinimo, motyvuojant tuo, kad atsakovas ir jo atstovas savo teisėmis naudojosi sąžiningai, bylos nevilkino, apie neatvykimo priežastis pranešė laiku ir tinkamai, tai yra raštu, be to, nedelsiant po to, kai paaiškėjo priežastys, dėl kurių atsakovo atstovas negali dalyvauti byloje. Be to, teismui buvo pateiktas priešieškinis šioje byloje ir teismas turėjo spręsti šio procesinio dokumento priėmimo klausimą, dėl to posėdis negalėjo įvykti, taigi teismui nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo skirti atsakovui A. P. 300 Eur ir atsakovo atstovui advokatui M. R. 200 Eur pinigines baudas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartimi prašymą panaikinti 2018 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi A. P. ir advokatui M. R. paskirtas baudas atmetė.
4. Atsakovo ir jo atstovo neatvykimą į teismo posėdį 2018 m. gegužės 18 d. teismas vertinto kaip neatvykimą dalyvauti procese be svarbių priežasčių. Patikslinto priešieškinio pateikimą teismas nepripažino savaime pateisinama priežastis neatvykti į posėdį nei atsakovui, nei jo atstovui. Teismas baudas skyrė vertindamas visą bylos eigą, aplinkybes, kad atsakovas po to, kai jo dalyvavimas pripažintas būtinu, neatvyko nė į vieną teismo posėdį, o atstovas, kuris neatvykimą motyvavo susirgimu, nepateikė teismui susirgimą patvirtinančių objektyvių įrodymų. Teismas su atsakovo atstovo bylos aplinkybių interpretavimu nesutiko, jokių naujų aplinkybių prašyme panaikinti baudas atsakovo atstovas nenurodė, todėl teismas laikėsi pozicijos, kad baudos paskirtos pagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirtas pinigines baudas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apelianto atstovas atskirajame skunde remiasi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi, kuria išspręstas analogiškas klausimas dėl neteisėtai atsakovui skirtos piniginės baudos už neatvykimą į parengiamąjį posėdį be pateisinamų priežasčių. Apeliantas pastebi, kad teismas, net gavęs minimą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl analogiško atvejo toje pačioje byloje, kurioje aiškiai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos argumentais pagrįsta teisinė pozicija, kad teismas neteisingai skyrė baudą ir ankstesnėmis savo nutartimis, vis tiek tęsia baudų skyrimo procesą, taip aiškiai pažeisdamas proceso ekonomiškumo principą.
5.2. Teismas, prieštaraudamas bylos medžiagai, teigia, kad atsakovas, kurio dalyvavimas byloje pripažintas būtinu, antrą kartą neatvyksta į teismo posėdį. Protokolinė nutartis pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu yra priimta tik 2018 m. kovo 23 d., todėl atsakovas į posėdį neatvyko tik pirmą kartą ir tik į parengiamąjį posėdį, kuriame vyksta pasirengimo nagrinėti bylą teisme procesiniai veiksmai. Be to, po pirmojo parengiamo posėdžio proceso šalys, dalyvaujant ir tarpininkaujant teismui, aktyviai tarėsi dėl galimos taikos sutarties sudarymo byloje. Atsakovas neatsisako atvykti į bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje, tačiau jo dalyvavimas parengiamajame posėdyje nėra būtinas ir nėra privalomas. Tikimybė, kad iš teismo paskirto parengiamojo posėdžio bus pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, buvo ypač maža, nes ir pati ieškovė rengėsi bylai ne aktyviai. Atsakovui vykti iš užsienio į Lietuvą į parengiamąjį posėdį, kuriame net nepateikti visi dokumentai, dėl kurių pateikimo ieškovė buvo įpareigota teismo nutartimi, yra ne tik nelogiška ir nepraktiška, bet ir neatitinka proceso ekonomiškumo principų. Atsakovas šiame procese yra aiškiai nurodęs, kad jis svarsto galimybę pateikti į bylą patikslintą priešieškinį, dėl to bylos nagrinėjimas iš esmės buvo neįmanomas.
5.3. Apeliantas pareiškia, kad pagrindiniu argumentu dėl skundžiamos nutarties panaikinimo laiko Šiaulių apygardos teismo 2018-07-03 nutartyje nurodytus teismo argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinta analogiška pirmosios instancijos nutartis toje pačioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovui ir atsakovo atstovui paskirtas baudas.
7. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo panaikinti skirtas pinigines baudas, skundžiama nutartimi atsakovo ir jo atstovo neatvykimą į teismo posėdį 2018 m. gegužės 18 d. vertino kaip neatvykimą dalyvauti procese be svarbių priežasčių, o patikslinto priešieškinio pateikimą nepripažino savaime pateisinama priežastimi neatvykti į posėdį. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo bylos aplinkybių interpretavimu, nenurodžius jokių naujų aplinkybių prašyme panaikinti baudas, teismas laikėsi pozicijos, kad baudos paskirtos pagrįstai.
8. Byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2018 m. kovo 23 d., į kurį šalys neatvyko. 2018 m. kovo 23 d. teismas protokoline nutartimi nutarė paskirti kitą parengiamąjį teismo posėdį 2018 m. balandžio 23 d., šalių dalyvavimą pripažino būtinu. 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovui A. P. ir jo atstovui advokatui M. R., už neatvykimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje bei atsakovui už rašytinių įrodymų nepateikimą paskirtos piniginės baudos.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas atsakovui 300 Eur, o jo atstovui 200 Eur baudą, vadovavosi CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostata ir taikė CPK 199 straipsnio 6 dalyje ir CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę skirti baudą.
Dėl paskirtos baudos už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį pagrįstumo
10. Pažymėtina, jog CPK 230 straipsnio 3 dalyje bei 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 ir 7 straipsniai). Šalių neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmės aptartos CPK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse. CPK 230 straipsnio 2 dalis nustato, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai tinkamai pranešta, atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas gali priimti sprendimą už akių. CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CPK 246 straipsnio nuostatas, nes CPK 230 straipsnyje, reguliuojančiame parengiamojo teismo posėdžio eigą, tiesiogiai nenumatyta galimybė šaliai ir jų atstovams, į parengiamąjį teismo posėdį neatvykusiai be pateisinamų priežasčių, skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog CPK 230 straipsnio 4 dalis yra nukreipiančioji teisės norma į bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles, tačiau nesutinka, jog šiuo konkrečiu atveju buvo galima taikyti CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 230 straipsnio 4 dalis nurodo galimybę taikyti tik bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles, o CPK 246 straipsnio 3 dalis laikytina specialioji teisės norma, kuri pagal analogiją netaikoma. Tokia išvada daroma dėl to, jog CPK 106 straipsnio 1 dalis nurodo, kad baudą galima skirti tik tada, kai konkreti CPK norma tokią galimybę numato. CPK 230 straipsnis išsamiai nurodo, kokios pasekmės taikomos šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį. Įstatymų leidėjo apsisprendimas dėl pasekmių yra aiškiai išdėstytas ir plečiamai neaiškintinas. CPK 230 straipsnis nenumato galimybės skirti baudų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės normų plečiamasis aiškinimas, skiriant asmeniui baudas, kurių CPK konkrečios normos nenumato, prieštarautų nurodytam kasacinio teismo išaiškinimui (CPK 4 straipsnis) bei taisyklei, jog išimtinės nuostatos turi būti aiškinamos siaurai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog byloje nebuvo teisinio pagrindo vadovautis CPK 246 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia teismo nuobaudos (baudos) skyrimą, už neatvykimą į teismo posėdį, kai asmens dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu.
12. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintina pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovui A. P. paskirta 200 Eur bauda ir atsakovo atstovui advokatui M. R. paskirta 200 Eur bauda (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl atsakovui paskirtos baudos už įrodymų nepateikimą pagrįstumo
13. Teismo nuobaudos, taip pat ir baudos, kaip viena galimų teismo nuobaudų rūšių, teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Civilinio proceso kodekso nurodytais atvejais (CPK 103 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Jos gali būti skiriamos įvairiose bylos stadijose: tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės ar teismo sprendimo (nutarties) vykdymo procese. Be kitų, CPK nustato baudos skyrimą už rašytinių įrodymų nepateikimą (CPK 199 straipsnio 6 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovui skirdamas baudą CPK 199 straipsnio 6 dalies pagrindu nurodė, kad atsakovas rašytinius įrodymus pagal rašytinę 2018 m. vasario 5 d. nutartį buvo įpareigotas pateikti į pirmą parengiamąjį posėdį, tai yra 2018 m. vasario 26 d., bet juos pateikė į ketvirtą posėdį 2018 m. gegužės 18 d. (per EPP dokumentai pateikti 2018-05-16), o pagal 2018 m. kovo 23 d. teismo protokolinę nutartį rašytinių įrodymų, kuriuos privalėjo pateikti į 2018 m. balandžio 23 d. vyksiantį parengiamąjį posėdį – nepateikė iki šiol.
15. Atsakovo atstovo prašymo dėl 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi skirtų baudų panaikinimo turinys patvirtina, kad prašydami panaikinti teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi skirtas baudas jokių argumentų dėl atsakovui paskirtos baudos už įrodymų nepateikimą nenurodė. Dėl jų nepasisakė ir bylą nagrinėjęs teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Atskirajame skunde taip pat nėra kvestionuojamas atsakovui skirtos baudos už įrodymų nepateikimą pagrįstumas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi už rašytinių įrodymų nepateikimą atsakovui A. P. paskirtą 100 Eur baudą palieka nepakeistą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui A. P. paskirtą 200 Eur baudą ir atsakovo atstovui advokatui M. R. paskirtą 200 Eur baudą.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi už rašytinių įrodymų nepateikimą atsakovui A. P. skirtą 100 Eur baudą palikti nepakeistą.