Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-25-449/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-01-18
Bylos Nr.: 1A-25-449/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Albinas Bielskis, Linas Šiukšta
Nuteistasis: G. M., R. M. R.

Kategorijos

1.2.19.4.2Kvalifikuotas piktnaudžiavimas (BK 228 str. 2 d.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-449/2023Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00002-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2; 2.4.6.5.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,nuteistiesiems G. M., R. M. R.,gynėjams Jolantai Činčikienei, Valentinui Baltrūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. ir nuteistojo R. M. R. gynėjo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

G. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus.

R. M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 600 MGL dydžio (30 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, R. M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš R. M. R. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 472 Eur.

Nuteistieji G. M. ir R. M. R. įpareigoti jiems paskirtas baudas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. M. R. ir G. M. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami asmeninės naudos R. M. R.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

R. M. R., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru, išrinktu 2015 m. kovo 1 d. tiesioginiuose merų rinkimuose, 2015 m. kovo 22 d. davusiu savivaldybės tarybos nario – mero priesaiką, kuriam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi deleguotos savivaldybės vadovo pareigos ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi pavesta atlikti vietos valdžios atstovo ir viešojo administravimo funkcijas, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, G. M., būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero patarėja, 2016 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-154 paskirta eiti Savivaldybės mero patarėjos pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, kuri pagal 2016 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP-90 patvirtintą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero patarėjo pareigybės aprašymą mero pavedimu atlieka viešųjų ryšių politikos koordinavimo funkcijas, informacijos, susijusios su viešaisiais ryšiais apdorojimo ar jo koordinavimo funkcijas, savivaldybės mero pavedimu dalyvauja jo sudarytų darbo grupių veikloje, pagal savo kompetencijas teikia pasiūlymus, pagal savo kompetenciją vykdo mero nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su Savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimu ir yra tiesiogiai pavaldi Savivaldybės merui, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., veikdami bendrininkų grupe, padedant M. V., UAB „Alora“, įm. k. xxx, konsultantui bei UAB „Lukrecijos reklama“, įm. k. xxx, vadovui, susitarė daryti sunkų nusikaltimą – piktnaudžiauti tarnyba siekiant R. M. R. asmeninės naudos, t. y. siekiant, kad R. M. R. M. V. neatlygintinai suteiktų ne mažesnės nei 5 472 eurų vertės konsultacines paslaugas, tai yra – UAB „Spinter tyrimai“, įm. k. xxxx, atliktą tyrimą „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“ (2 420,00 eurų (su PVM) vertės), kurio dalies klausimai suformuoti taip, kad tyrimo rezultatai būtų naudingi R. M. R. ruošiantis 2019 m. vyksiantiems Savivaldybių mero rinkimams, ir M. V. bei UAB „Alora“ projektų vadovo V. B. parengtą rašytinę „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 – R. M. R. veiklos programą (3 052 eurų (su PVM) vertės), už kurias (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje 2017–2018 metais organizuotų viešųjų pirkimų konkursų – 2017-12-06 „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ (8 470 eurų (su PVM) vertės) ir 2018-03-12 „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ (12 000 eurų (su PVM) vertės), kuriuos neteisėtai laimėjo UAB „Alora“, pagrindu pagal sudarytas sutartis su UAB „Alora“ būtų apmokėta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos lėšomis, t. y., siekdami nusikalstamo sumanymo tikslų, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) miestuose atliko žemiau aprašytus veiksmus, o būtent:

1) R. M. R. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete vykusių susitikimų su G. M. ir M. V. metu bei telefoninių pokalbių su M. V. metu susitarė suderinti ir neteisėtai iš anksto su M. V. ir G. M. suderino viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ perkamų paslaugų apimtį, techninę specifikaciją, paslaugų kainą, žinodamas, kad pastaruosius dokumentus G. M. nurodymu paruoš jam nepavaldus asmuo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos specialistė bei (duomenys neskelbtini) miesto rinkodaros darbo grupės narė A. S., taip pat neteisėtai susitarė su M. V. dėl tolesnio bendradarbiavimo, t. y., kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. V. atstovaujamos UAB „Alora“ pirks konsultacines paslaugas bei, M. V. pažadėjus, susitarė, kad UAB „Spinter tyrimai“ atliks (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimą, kuris bus neatlygintinai pateiktas R. M. R. bei G. M. ir apie šį gyventojų nuomonės tyrimą nebus nurodyta viešojo pirkimo dokumentuose;

2) G. M. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, naudodamasi mero įtaka bei savo, kaip mero patarėjos ir (duomenys neskelbtini) miesto rinkodaros darbo grupės narės statusu bei įtaka, nurodė jai nepavaldžiam asmeniui – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiajai komunikacijos specialistei bei (duomenys neskelbtini) miesto rinkodaros darbo grupės narei A. S. parengti viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ viešojo pirkimo dokumentus – pirkimo paraišką, paraiškoje nurodant tokią pirkimo vertę, kad paslaugas galima būtų įsigyti apklausiant tik vieną konkretų tiekėją – UAB „Lukrecijos reklama“;

3) M. V. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, susitarė su UAB „Spinter tyrimai“, įm. k. xxx, vadovu I. Z. dėl tyrimo „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“ atlikimo, su G. M. elektroniniu paštu derino šio tyrimo klausimyną, kuriame suformulavo dalį klausimų taip, kad tyrimo rezultatai būtų išskirtinai orientuoti į R. M. R. politinę karjerą, be to, telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių susirašinėjimo su R. M. R. metu suderino tyrimo klausimų dalį dėl galimų konkurentų;

4) tęsdami nusikalstamą veiką, G. M., 2017 m. lapkričio 27 d. vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, po to, kai tą pačią dieną buvo nutraukta viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ procedūra su M. V. atstovaujama UAB „Lukrecijos reklama“, nurodė A. S. parengti naujus viešųjų pirkimų dokumentus – viešojo pirkimo paraišką bei techninę užduotį, juose kaip vienintelį tiekėją įrašant UAB „Alora“, taip pat papildyti techninę užduotį naujomis su M. V. ir V. B. suderintomis užduotimis dėl „Facebook“ paskyros analizės bei įrašyti paslaugas, kurios buvo suderintos bendrų G. M., R. M. R. bei M. V. susitikimų metu, jose tyčia nenurodant, jog bus atliekamas „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu), po ko, UAB „Alora“ laimėjus viešąjį pirkimą, 2017 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija sudarė 8 470 eurų (su PVM) vertės „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-2140 su UAB „Alora“, pagal kurią 2017 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, iš UAB „Alora“ gavusi PVM sąskaitą faktūrą, už šias paslaugas atsiskaitė 2017 m. gruodžio 29 d.

5) tęsdami nusikalstamą veiką, M. V. 2018 m. sausio 11 d., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, elektroniniu paštu perdavė G. M. UAB „Spinter tyrimai“ atliktą tyrimą „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“ (2 420 eurų (su PVM) vertės), po ko, 2018 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku UAB „Spinter tyrimai“ vadovas I. Z., dalyvaujant M. V., minėtą tyrimą pristatė R. M. R.;

6) taip pat, tęsdami nusikalstamą veiką, M. V. 2018 m. sausio 15 d., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, elektroniniu paštu perdavė G. M. rašytinius „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 – R. M. R. veiklos programos rėmus (orientuotus į jo R. M. R. politinę karjerą, siejant ją su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais), kuriuos G. M. 2018 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku perdavė R. M. R.;

7) tęsdami nusikalstamą veiką, M. V. 2018 m. vasario 1 d., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, elektroniniu paštu perdavė G. M. „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 apmatus (jo (R. M. R.) veiklos programą, orientuotą į R. M. R. politinę karjerą, siejant ją su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais) (suteiktų paslaugų vertė – 3 052 eurų (su PVM)), kuriuos G. M. 2018 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku perdavė R. M. R.;

8) tęsdami nusikalstamą veiką, R. M. R., laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, kartu su G. M. vykusių susitikimų su M. V. metu, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, susitarė suderinti ir neteisėtai iš anksto su M. V. suderino viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės integruotos komunikacijos paslaugos“ kainą, t. y. iki 10 000 eurų be PVM, bei šio pirkimo perkamų paslaugų apimtį, techninę specifikaciją, tokiu būdu siekdami, kad minėtą viešąjį pirkimą laimėtų M. V. atstovaujama UAB „Alora“;

9) tęsdami nusikalstamą veiką, G. M. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, naudodamasi mero įtaka bei savo, kaip mero patarėjos ir (duomenys neskelbtini) miesto rinkodaros darbo grupės narės statusu bei įtaka, nurodė jai nepavaldžiam asmeniui – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiajai komunikacijos specialistei bei (duomenys neskelbtini) miesto rinkodaros darbo grupės narei A. S. parengti „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ viešojo pirkimo dokumentus, t. y. pirkimo paraišką, tokiu būdu, kad paslaugas galima būtų įsigyti apklausiant tik vieną konkretų tiekėją – UAB „Alora“ bei į techninę užduotį įrašyti paslaugas, kurios G. M. ir R. M. R. buvo suderintos bendrų susitikimų, telefoninių pokalbių bei kitų ryšių priemonių su M. V. metu, po ko 2018 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija sudarė 12 000 eurų (su PVM) vertės Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-604 su UAB „Alora“, pagal kurią 2018 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, iš UAB „Alora gavusi PVM sąskaitą faktūrą, už paslaugas apmokėjo 2018 m. gegužės 17 d.,

tokiais tyčiniais veiksmais R. M. R. ir G. M. veikdami kartu, padedant M. V., pasinaudoję tarnyba priešingais tarnybai interesais, pažeidė: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reikalaujantį, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą, reikalaujantį, jog savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus – teisingumo ir nesavanaudiškumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti savo pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose numatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą prievolę - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą prievolę – nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir neužtikrino šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto pirkimų tikslo siekimo, iš anksto neteisėtais būdais susitardami su tiekėju ir gaudami papildomas paslaugas, susijusias su „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimu“, nenurodydami pirkimo dokumentuose, pažeidė šio įstatymo 89 straipsnio 5 dalies nuostatas, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą ir 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas (neužtikrino pirkimų tikslo siekimo, neracionaliai panaudojo lėšas), R. M. R. sulaužė duotą savivaldybės tarybos nario – mero priesaiką, reikalaujančią gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus;

dėl tokių R. M. R. ir G. M. veiksmų didelės neturtinės ir ne mažesnės nei 5 472 eurų turtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė bei didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes nusikalstamą veiką padarė aukštas pareigas šioje savivaldybėje einantys asmenys – meras bei mero patarėja, kurie vadovavosi ne tarnybos, bet savo interesais, siekdami asmeninės naudos R. M. R., pažeisdami valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, nesavanaudiškumo, lojalumo principus, be to, tokiais aukštas pareigas užimančių asmenų veiksmais buvo parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, buvo iškreipta Viešųjų pirkimų įstatymo paskirtis ir pagrindiniai šiame įstatyme numatyti pirkimo principai, pakirstas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, sumenkintas pastarosios prestižas ir reputacija, diskredituotas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero vardas, visuomenėje kilo didelis rezonansas, kitiems ūkio subjektams buvo eliminuota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o už M. V. suteiktas paslaugas, išskirtinai naudingas ir suteiktas asmeniškai R. M. R., buvo nepagrįstai sumokėta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos lėšomis bei šiam nusikalstamam sumanymui realizuoti buvo įtrauktas kitas netiesiogiai pavaldus asmuo A. S..

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistoji G. M. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. G. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantė nurodo, darydamas išvadas dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, teismas rėmėsi Kriminalinės žvalgybos įstatymo tvarka gautais duomenimis, tačiau, jos nuomone, tokių duomenų negalima pripažinti įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme. Šioje byloje iš Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymų ir prokuroro teikimų, teismo nutarčių turi būti aiškiai matyti, kokią informaciją turėjo ir ją pateikė teismui pareigūnai, prokuroras, kuri jiems leido daryti pagrįstas išvadas, kad R. M. R. vykdys, vykdo nusikalstamas veikas ar veiką. Apeliantės nuomone, iš byloje esančių iš dalies išslaptintų dokumentų negalima suprasti, kokia žvalgybinė informacija apie įstatyme nurodytą veiką buvo pateikta. Todėl galima daryti išvadą, kad ilgą laiką sankcionuotai buvo sekamas R. M. R., kiti asmenys, o vėliau ir apeliantė, nors 2017 m. liepos mėn. pareigūnai neturėjo absoliučiai jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad R. M. R. galimai veikia ar veiks nusikalstamai, kad jis galimai su kitais asmenimis padarė ar padarys nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Apeliantės nuomone, dalinai išslaptintoje kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagoje, nėra jokių duomenų apie faktinį kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą. Šioje byloje kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkti duomenys gauti neteisėtu būdu, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais pagal BPK 20 straipsnį.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos veiksmuose yra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, dėl to priėmė neteisėtą nuosprendį. Teismas klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, pažeisdamas BK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimus, neteisingai vertino surinktus įrodymus bei iškraipė jų esmę, dalį teisme apklaustų liudytojų parodymų atmetė, jais nesivadovavo, neanalizavo įrodymų visumos, dėl to padarytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Byloje nesurinkta apeliantės kaltę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad savivaldybei 2017–2018 metais buvo reikalingos komunikacijos paslaugos, savivaldybė ketino jas pirkti, tai buvo numatyta planuose. Akivaizdu, kad meras siekė ne asmeninės naudos, o naudos savivaldybei ir jos veiklai. Tiek liudytoja A. S., tiek ir kiti liudytojai savivaldybės darbuotojai bei savivaldybės rinkodaros grupės nariai parodė, kad savivaldybei buvo būtina įsigyti strateginės komunikacijos paslaugas, tokių paslaugų įsigijimas 2017 m. pradžioje buvo įtrauktas į Savivaldybės viešųjų pirkimų planą, Savivaldybėje veikė savivaldybės rinkodaros darbo grupė, grupės vadovas buvo meras R. M. R., rinkodaros grupės nariai G. M., L. K., A. S., V. K., D. T., D. G., L. K., grupėje dar 2016 m. buvo apsitarę bei nusprendę įsigyti viešinimo projekto ,,(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ komunikacijos paslaugas. Kad tokias strategines komunikacijos ir viešinimo paslaugas buvo reikalinga pirkti, nurodė ne tik minėtos savivaldybės darbo grupės nariai, bet ir liudytojas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas T. J.. Liudytojai patvirtino, kad jau iš ankstesnio savivaldybės bendradarbiavimo 2004–2006 m. su M. V. jiems buvo žinoma jo kompetencija, patirtis, jis buvo žinomų miesto ženklų (pvz., xxx) kūrėjas. G. M. nurodė, kad kalbėjosi su A. S. dėl galimybės pirkti paslaugas iš M. V. įmonės, bet jos abi nelabai tikėjo, kad galima tokio lygio rinkodaros specialistą „įpirkti“ už savivaldybės skiriamas nedideles lėšas. Kai G. M. pasakė, kad M. V. siūlo savo paslaugas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, A. S. sutiko su tuo, kad komunikacijos paslaugų įgijimas iš M. V. būtų savivaldybei tam tikras laimėjimas. Tada A. S. žinute pranešė galimiems konkurso dalyviams, kad paslaugų pirkimas konkurso būdu už 27 000 Eur nebus paskelbtas. Teismas nuosprendyje padarė nepagrįstas išvadas, kad savivaldybės vadovų atsisakymas ketinimų 2017 metais skelbti sumanytą 27 000 Eur vertės viešąjį pirkimų konkursą buvo nulemtas to, kad G. M. davė nurodymus A. S. pirkti paslaugas iš M. V. įmonės. Tokios teismo padarytos išvados yra neteisingos.

Bylos duomenys rodo, kad Savivaldybei buvo didelis poreikis įsigyti komunikacijos paslaugas. Savivaldybės rinkodaros darbo grupė, kuri rūpinosi miesto įvaizdžiu, jos vadovas buvo R. M. R., neabejotinai turėjo iniciatyvos teisę esant įstatymo numatytai galimybei rinktis iš valstybėje esančių galimų paslaugų tiekėjų kvalifikuotą, žinomą ir gerai vertinamą paslaugos teikėją. Kadangi įstatymai leidžia paslaugą pirkti tik iš vieno teikėjo, rinkodaros grupės vadovas bei rinkodaros grupės narė, kaip ir kiti darbo grupės nariai, galėjo susitikti su paslaugas siūlančiomis įmonėmis ar jų atstovais ir jų pasiūlymus perduoti rinkodaros darbo grupei. Tai yra įprasta praktika savivaldybėje, taip buvo padaryta ir šiuo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ne tik buvo rinkodaros darbo grupės narė, bet jos, kaip mero patarėjos, tiesioginėse funkcijose buvo numatytas darbas su strategine komunikacija, tokių susitikimų organizavimas. Rinkodaros grupės darbuotojų uždavinys buvo rūpintis miesto įvaizdžiu. Meras tiesiogiai kuruoja Komunikacijos skyrių, vadovauja rinkodaros darbo grupei. Taigi, R. M. R. ir G. M. turėjo pareigą ir teisę pasirūpinti tuo, kad savivaldybė įsigytų kvalifikuoto asmens teikiamas strateginės komunikacijos paslaugas, nes įstatymai nedraudžia savivaldybei pirkti paslaugas tik iš vieno gerai žinomo paslaugų teikėjo. Rinkodaros darbo grupė priėmė sprendimą pirkti šias paslaugas (protokolai yra bylos medžiagoje), o A. S. kaip rinkodaros grupės narei ir komunikacijos skyriuje dirbančiai specialistei tapus viešojo pirkimo iniciatore, 2017 m. pabaigoje buvo atliktas mažos vertės viešasis pirkimas (pradžioje ketinta paslaugas pirkti iš UAB „Lukrecijos reklama“, bet esant tam tikrų kliūčių buvo nuspręsta pirkti iš UAB „Alora“, perkant iš UAB „Alora“ buvo apsispręsta papildomai pirkti ir Facebook viešinimo paslaugas, todėl paslaugų kaina išaugo). Po kelių mėnesių, 2018 kovo mėn., kadangi tai leido norminiai aktai, siekiant paslaugų tęstinumo, buvo suorganizuotas dar vienas mažos vertės pirkimas iš UAB „Alora“. Teisme apklausta liudytoja A. S. patvirtino, kad 2017 m. pabaigoje buvo nuspręsta įsigyti viešinimo projekto ,,(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ komunikacijos paslaugas, miesto situacijos analizę, feisbuko puslapio analizę, konsultacijos paslaugas. Šį pirkimą inicijuoti buvo rinkodaros grupės sprendimas. Ji, kaip pirkimo iniciatorė, G. M. siūlė aprašyti gyventojų nuomonės tyrimą techninėje užduotyje, bet G. M., teismo vertinimu, neleido tyrimo nurodyti techninėje užduotyje. Toks teismo vertinimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teisme A. S. liudijo, kad G. M. jai sakė, kad nereikia minėti tyrimo, reikia rašyti abstrakčiau, nes nežinome, ką darys M. V.. Savivaldybės darbuotojai neturėjo kompetencijos nuspręsti, kokia analizės forma būtų geriausia rezultatui pasiekti, o tyrimas ir analizė yra tapatūs dalykai. Liudydama teisme patvirtino, kad tyrimas buvo nurodytas pirkimo dokumentuose. Tačiau teismas iš to, kad Gyventojų nuomonės tyrimas, kurį atliko M. V. užsakymu UAB ,,Spinter tyrimai“, kainavęs 2 420 Eur, atskira eilute nebuvo įtrauktas į savivaldybės viešojo pirkimo techninę užduotį, padarė absoliučiai nepagrįstą išvadą, kad šis tyrimas nebuvo reikalingas ir naudingas savivaldybei, kad jis buvo nuslėptas nuo savivaldybės darbuotojų, jie su juo nebuvo supažindinti, nepagrįstai sprendė, kad tyrimas buvo reikalingas tik išimtinai merui R. M. R., besiruošiančiam dalyvauti 2019 metų tiesioginiuose mero rinkimuose, dėl to savivaldybė patyrė turtinės žalos, nes už šio jai ir administracijai visiškai nereikalingo tyrimo rezultatus sumokėjo pinigus. Be to, teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad R. M. R. ir G. M., siekdami atsilyginti M. V. už šį 2017 metais neva neviešai atliktą, nuo savivaldybės administracijos darbuotojų nuslėptą Gyventojų nuomonės tyrimą, dar kartą įtraukdami į savo nusikalstamą veiką liudytoją A. S., pasirūpino, kad ji 2018 metais inicijuotų mažos vertės paslaugų pirkimą iš UAB „Alora“, kurio vertė 12 000 Eur, antrasis pirkimas buvo skirtas atsiskaitymui už neva M. V. rinkimams skirtas konsultacines paslaugas, neva parengtą ir asmeniškai R. M. R. pristatytą „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 apmatai R. M. R. veiklos programą. Tokių teismo išvadų nepatvirtina teismo posėdyje apklausti liudytojai bei byloje esantys dokumentai.

Apeliantė nurodo, kad teismo išvadas, kad gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas slaptai, jis nebuvo parodytas savivaldybės darbuotojams, net ir pačiai pirkimo iniciatorei A. S., paneigia pačios A. S. ir kitų savivaldybėje dirbusių liudytojų parodymai. Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai buvo pristatyti tikslinėms grupėms, šie rezultatai buvo įtraukti į II pagal 2018-03-12 pirkimo sutartį paruoštą Viešinimo projektą (duomenys neskelbtini) atsinaujina, liudytojas V. B., UAB ,,Alora“ darbuotojas, parodė, kad jis buvo gal 5-6 susitikimuose savivaldybėje, kuriuose buvo daug žmonių – urbanistikos, švietimo, sporto skyriaus darbuotojai, jis bendravo ir su A. S., ji ir pati sakė su tyrimo rezultatais susipažinusi. A. S. nurodė, kad pirkimo sutartyje techninėje specifikacijoje gyventojų nuomonės tyrimas nebuvo nurodytas ir išskirtas atskira eilute kaip toks atskiras, tačiau specifikacijoje buvo nurodyta, kad tiekėjas privalo suteikti 20 val. integruotos komunikacijos, įskaitant analizę. Ir A. S., ir kiti liudytojai teisme patvirtino, kad „analizė“ ir „tyrimas“ yra tapatus terminas – gyventojų nuomonės tyrimas bendrąja prasme ir yra analizė. Gyventojų nuomonės tyrimas kaip atskiras nebuvo techninėje specifikacijoje įrašytas, nes G. M. ne tai, kad, kaip teismas nurodo nuosprendyje, neleido A. S., o išreiškė poziciją, kad geriau tyrimo nerodyti kaip atskiro objekto. Pirmiausia, nei vienas iš Savivaldybės darbuotojų neturėjo kompetencijos nuspręsti, koks tyrimo būdas (kiekybinė apklausa, kokybinė apklausa ar koks kitas būdas) būtų naudingiausias strateginės komunikacijos plano rengimui; antra, tyrimo rezultatai būtų skirti tik vidiniam savivaldybės administracijos ir savivaldybės vadovybės naudojimuisi, o ne plačiam viešinimui visuomenei. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios pozicijos buvo laikomasi nuosekliai – net ir paaiškėjus, kad tyrimo rezultatai yra palankūs Savivaldybei, merui, jie nebuvo viešinami ir jų medžiaga netapo Savivaldybės viešųjų ryšių objektu, tačiau kaip darbinė medžiaga buvo naudojami ir įstaigos darbuotojų, ir strateginės komunikacijos paslaugų teikėjų. Teismas nepagrįstai nurodo, kad A. S. tyrimo rezultatai nebuvo parodyti. A. S. nurodė, kad kreipėsi į G. M. 2018 m. pavasarį dėl tyrimo elektroninio varianto jai atsiuntimo, nes duomenys buvo reikalingi darbui, ir jį iš G. M. tuoj pat gavo bei persiuntė kitiems Komunikacijos skyriaus darbuotojams, anksčiau yra skaičiusi popierinį variantą, kažkurią dalį iš G. M. galėjo parsinešti į kabinetą. Teismo padaryta išvada, kad pirkimo iniciatorei A. S. nebuvo parodytas tyrimas, kad nuo jos jis buvo slepiamas, yra nepagrįsta. Teismas rėmėsi liudytojo P. U. parodymais, kad šiam liudytojui R. M. R. nedavė susipažinti su tyrimo rezultatais, pasakydamas, kad jie ne visiškai teisėtai atlikti, kad ,,jis mums padarė už tą patį“, kaip įrodančiais tai, kad atliktas tyrimas buvo naudingas asmeniškai R. M. R.. Tačiau šio pokalbio įraše niekur nėra pasakyta, kad tyrimas atliktas neteisėtai, o tai, kad R. M. R. nerodė tyrimų rezultatų visuomeninio judėjimo „xxx“ vadovui P. U., visų pirma rodo tai, kad R. M. R. nenorėjo šios medžiagos perduoti visuomeninio judėjimo nariams, o ne tai, kad tyrimo rezultatai buvo naudingi asmeniškai R. M. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad P. U. negalėjo būti nešališkas ir objektyvus duodamas parodymus, nes ruošėsi dalyvauti mero rinkimuose ir buvo tiesiogiai suinteresuotas ikiteisminio tyrimo eiga ir bylos baigtimi.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad klausimyne nurodyti klausimai buvo išskirtinai naudingi asmeniškai R. M. R. pasiruošti po vienerių metų vyksiantiems tiesioginiams mero rinkimams. Liudytojas I. Z., atlikęs tyrimą, nurodo, kad tyrime suformuluoti klausimai nebuvo išskirtiniai, tai buvo klasikinis tyrimas. Liudytojui pačiam buvo įdomus klausimas apie partinius ir nepartinius kandidatus, nes 2014 m. buvo įvykę vieninteliai pirmi tiesioginiai merų rinkimai ir buvo įdomi gyventojų nuomonė. Paprastai politinėse kampanijose tyrimai atliekami likus keliams mėnesiams ar pusmečiui iki rinkimų. Politiniai tyrimai nuo institucinių tyrimų skiriasi konkurencinės aplinkos įtraukimu. Teismas padarė išvadą, kad klausimyne suformuluotą klausimą apie galimus R. M. R. konkurentus (toks klausimas buvo įrašytas M. V. atsiųsto klausimyno tarpiniame variante) apeliantė iš klausimyno išbraukė, tačiau tai padarė ne dėl to, kad vengė rinkimų temos, o dėl to, kad tuo metu nebuvo aiškūs būsimi konkurentai R. M. R. tiesioginiuose mero rinkimuose. Ši aplinkybė, kad 2017 metais UAB ,,Spinter tyrimai“ atliekant gyventojų apklausą dėl pasitenkinimo mero darbu dar nebuvo aiškus nei vienas galimas konkurentas ateinančiuose 2019 metų rinkimuose, taip pat leidžia daryti išvadą, kad 2017 metais padarytas tyrimas buvo ne politinis, o institucinis – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei ir jos vadovams – reikalingas tyrimas. Net ir tai, kad atliktame gyventojų nuomonės tyrime buvo klausimų apie mero veiklos vertinimą, neleidžia padaryti išvados, kad šis tyrimas už savivaldybės pinigus buvo atliktas kaip išimtinai R. M. R. būsimai rinkiminei kampanijai naudingas tyrimas. Byloje nustatyta, kad apeliantės iniciatyva iš M. V. siųsto klausimyno buvo išbraukti dar keli abejonių dėl korektiškumo sukėlę klausimai. Bylos duomenys rodo, kad galutinai paruoštuose dokumentuose G. M. ir A. S. pastangomis rinkimų tematikos neliko. Tai, kad apeliantė neturėjo tikslo iš UAB „Alora“, M. V. ar V. B. gauti, ,,nuslepiant nuo savivaldybės asmeniškiems R. M. R. tikslams ,,užsakytą“ produktą – Gyventojų nuomonės tyrimą, kurį M. V. užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“, rodo ir ta byloje nustatyta aplinkybė, kad ji, po to, kai M. V. atsisakė pagal 2018-03-12 sutartį pilnai parengti 2018 m. II pusmečio – 2019 m. strateginės komunikacijos priemonių planą su preliminaria lėšų sąmata, 2018-05-09 kreipėsi į UAB „Alora“ konsultantą V. B., prašydama jai atsiųsti elektroniniu paštu „tą apklausą su ,,Sprinter“ ar su kuo jūs ten darėt tą apklausą, atsimeni, žiemą?“, bei 2018-05-09 į UAB ,,Alora“ konsultantą M. V., prašydama jai atsiųsti elektroniniu paštu tyrimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad R. M. R. ir G. M. veiksmus, dalyvaujant atliekant viešuosius pirkimus patvirtina ir 2018-10-25 Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvada Nr. 4S-1392. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad specialistė savo išvadas padarė remdamasi iš esmės vien pagal kriminalinės žvalgybos įstatymą surinktais duomenimis, pagal STT darbuotojų padarytas stenogramas, kai kurios pokalbių vietos buvo blogai girdimos, pasakyti žodžiai neaiškūs, taigi, stenogramos neabejotinai ir neišvengiamai turi subjektyvumo, o specialistė neturi kompetencijos vertinti kriminalinės žvalgybos duomenų, teismas apskritai turėjo nesivadovauti šios specialistės išvadomis. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje pateikta konsultacine specialisto R. Z. išvada, kurioje nurodoma, kad specialistės išvadoje minimi skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimai nurodyti deklaratyviai, nesistengiant šių principų pažeidimą pagrįsti.

Apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė patyrė didelės neturtinės ir 5 472 Eur turtinės, o valstybė patyrė didelės neturtinės žalos. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimo metu gauti duomenys buvo panaudoti ne asmeninei R. M. R. politinei karjerai, o savivaldybės tikslams. Visiškai akivaizdu, kad gyventojų nuomonės tyrimo rezultatais buvo remiamasi rašant savivaldybei reikalingą viešinimo projektą „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“, tyrimo rezultatai buvo panaudoti ir toliau naudojami savivaldybės reikmėms, gyventojų nuomonės tyrimas buvo perduotas daliai savivaldybės darbuotojų susipažinti ir naudotis, taigi, teisme ištirti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad tyrimo rezultatai buvo reikalingi pačiai savivaldybei, ji naudojosi ir iki šiol naudojasi tyrimo rezultatais bei UAB ,,Alora“ sukurta „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ komunikacijos strategija. Teismas, darydamas išvadas, kokią konkretaus dydžio turtinę žalą padarė nuteistieji savivaldybei, neabejotinai privalėjo išvardinti klausimus, pagrįsti, kaip jie buvo naudingi asmeniškai R. M. R., apskaičiuoti kiekvieno, nenaudingo savivaldybei, o naudingo išimtinai R. M. R. politinei karjerai, klausimyno klausimo kainą bei tokių klausimų skaičių, apskaičiuotą turtinės žalos konkretų dydį susieti su turto konfiskavimo apimtimi. Teismas, darydamas išvadas, kad M. V. 2018-02-01 el. paštu perduoti G. M. ,,(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 apmatai yra verti 3 052 Eur, turėjo pateikti skaičiavimus. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistųjų elgesiu buvo pakirstas pasitikėjimas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, sumenkintas savivaldybės prestižas ir reputacija, diskredituotas mero vardas, priešingai, byloje apklausti liudytojai, dirbantys miesto savivaldybės administracijoje, teigia, kad savivaldybei buvo reikalinga pirkti viešinimo paslaugas, visos nupirktos viešinimo paslaugos buvo suteiktos pirkimų pagrindu įgytomis paslaugomis, atliktais tyrimais savivaldybėje buvo pasinaudota ir naudojamasi iki šiol, paslaugos buvo kokybiškos, paslaugas teikusi bendrovė ,,Alora“ ir M. V. buvo toje srityje kompetentingi ir profesionalūs. Apeliantė atliko tiesioginį savo darbą, kuris jai buvo pavestas pagal pareigybes ir įsakymus (rinkodaros darbo grupės narė, patarėja mero pavedimu atlieka viešųjų ryšių ir politikos koordinavimo funkcijas), o rezonansas visuomenėje kilo ne dėl nuteistųjų veiklos, o dėl STT pareigūnų ir prokuratūros veiklos per masinės informacijos kanalus ,,išviešinant“ mero neva įvykdytas daugybines nusikalstamas veikas. Teismo išvada, kad kitiems subjektams buvo eliminuota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra deklaratyvi. Liudytojai savivaldybės darbuotojai parodė, kad savivaldybėje yra įprasta praktika, kad didžioji dalis viešųjų pirkimų yra atliekami kaip mažos vertės pirkimai, kad atliekant mažos vertės pirkimus galima pirkti ir iš vieno tiekėjo, todėl nepagrįstai teismas nustatė, kad kitiems verslo subjektams buvo eliminuota galimybė dalyvauti pirkimuose. Teismas nenurodė kokiems verslo subjektams buvo eliminuota galimybė dalyvauti pirkimuose, kokie verslo subjektai dėl nuteistųjų veiksmų buvo diskriminuoti, pasijuto įskaudinti, nusivylę miesto valdininkais, meru. Teismo išvados, kad nuteistųjų nusikalstamam sumanymui realizuoti buvo įtrauktas kitas netiesiogiai pavaldus savivaldybėje dirbantis asmuo A. S., nepatvirtina net pati A. S..

Apeliaciniame skunde nuteistoji G. M. dar nurodo, kad paskirtos baudos dydis ir teismo nustatytas ypač trumpas baudos sumokėjimo terminas yra neteisingas ir neproporcingas. Jeigu teismas atmes jos apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, apeliantė tikisi, kad bus apsvarstytas jos prašymas dėl mažesnės baudos paskyrimo.

3. N. R. M. R. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį jo ginamojo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, kuriame konstatuoti, kad R. M. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Gynėjas nurodo, kad nepakeisdamas nuosprendžio nustatomoje dalyje suformuluoto kaltinimo, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarydamas iš esmės skirtingą išvadą, teismas pakeitė R. M. R. inkriminuotame kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismas nuosprendyje savo iniciatyva, neinformavęs iš anksto proceso dalyvių apie galimą faktinių aplinkybių pakeitimą, pakeitė kvalifikuojančio BK 228 straipsnyje numatytos veikos požymio turinį, inkriminuodamas R. M. R. tai, kad jis piktnaudžiaudamas tarnyba ne tik siekė asmeninės naudos ruošiantis 2019 m. vyksiantiems Savivaldybių mero rinkimams, tačiau ir tą naudą gavo, nes buvo perrinktas (duomenys neskelbtini) miesto meru. Toks kvalifikuojančio požymio turinio pakeitimas iš esmės pažeidė R. M. R. teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, nesudarė sąlygų pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo. Gynėjas pažymi ir tai, kad R. M. R. inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi laikotarpiu nuo 2017-11-03 iki 2018-05-15, tačiau teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad jis asmeninę naudą gavo tik tuomet, kai buvo perrinktas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru.

Šioje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys, gynėjo nuomone, nepagrįstai pripažinti įrodymais. Siekiant gauti ne tik R. M. R., bet ir kitus asmenis kaltinančius įrodymus, gana ilgą laikotarpį buvo vykdomi visi įmanomi nesankcionuoti (nuo 2016-11-24) ir sankcionuoti (nuo 2017-07-25 iki 2018-08) procesiniai veiksmai, tačiau faktiškai jokių duomenų, kurie patvirtintų R. M. R. dalyvavimą nusikaltimų daryme, nebuvo gauta. Nors prokurorė pateikė medžiagą apie neva kriminalinės žvalgybos atliekamų veiksmų faktinį pagrindą, tačiau šiuose dokumentuose esantys duomenys apie R. M. R. galimai rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką yra visiškai neinformatyvūs, o tik deklaratyviai fiksuoti šiuose dokumentuose, tačiau nepagrįsti jokiais įstatymo nustatyta tvarka leistinais duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti faktiniai duomenys, kurie galėjo būti faktiniu pagrindu tokiam tyrimui atlikti. Nors 2021-07-24 prašyme ir teikime nurodoma apie turimą patikrintą ir patikimą informaciją apie R. M. R. ir R. P. rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, o 2017-07-24 prašyme nurodoma dokumentų, patvirtinančių 1.7 punkte esančią patikrintą ir patikimą informaciją, data ir registracijos numeris, tačiau faktiškai šie duomenys nenurodyti ir nepateikti. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2018-05-31. Iš bylos dokumentų matyti, kad kriminalinės žvalgybos nesankcionuoti veiksmai R. M. R. ir kitų asmenų atžvilgiu galimai buvo pradėti vykdyti 2016-11-24, veiksmų pradėjimo data neaiški, į bylą nepateikti pirminiai duomenys, kuriais remiantis buvo pradėtas taikyti kriminalinės žvalgybos įstatymas, nepateikti kriminalinės žvalgybos atliktų veiksmų vykdant 2017-07-25 teismo nutartį protokolai. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2018-05-31 d., t. y. maždaug po 9 mėn. nuo sankcionuotų sekimo priemonių taikymo ir net po 1,5 metų nuo kriminalinės žvalgybos veiksmų pradžios, todėl, gynėjo nuomone, ne tik kriminalinės žvalgybos veiksmai, bet ir jų trukmė buvo nepateisinama ir neproporcinga. Todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais pagal BPK 20 straipsnį.

Teismo išvada, kad nuteistųjų parodymai paneigiami kitų liudytojų parodymais, yra nepagrįsta, nes, apelianto nuomone, teismas liudytojų parodymams suteikė visiškai kitokią, nei liudytojai nurodė, prasmę. Vertindamas liudytojos A. S. parodymus, teismas ignoravo jos nurodytas aplinkybes apie savivaldybėje organizuojamus ir vykdomus viešuosius pirkimus, ir kaip buvo organizuojami ir vykdomi kaltinime nurodyti du mažos vertės viešieji pirkimai, ir kad sprendimą organizuoti šiuos du viešuosius pirkimus priėmė rinkodaros darbo grupė, ir kad būtent jai buvo pavesta tai daryti, ir ji buvo šių pirkimų iniciatorė. Priešingai nei nuosprendyje nurodo teismas, liudytoja A. S. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2017–2018 metais organizavo du mažos vertės viešųjų pirkimų konkursus neskelbiamos apklausos žodžiu būdu ir kad 2017-12-06 su pasirinktu paslaugų tiekėju UAB „Alora“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis dėl „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ (8470 eurų (su PVM) vertės) ir 2018-03-12 su UAB „Alora“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis dėl „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ (12000 eurų (su PVM) vertės), šios sutartys buvo įvykdytos, paslaugos atliktos ir už šias suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija sumokėjo paslaugų teikėjui UAB „Alora“.

Vertindamas liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, liudytojo elektroniniame pašte fiksuotus susirašinėjimus, kaip R. M. R. ir G. M. kaltės įrodymus, teismas šiuos liudytojo parodymus vertino neteisingai, nes ir šio liudytojo parodymai neįrodo ir nepatvirtina kaltės, o priešingai, įrodo jų nekaltumą. Nuosprendyje nurodoma, kad kaip matyti iš tolesnio V. B., A. S., G. M. ir M. V. susirašinėjimo, V. B. pagal 2018-03-12 sutartį parengė Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018 m. II pusmečio-2023 m. komunikacijos strategija, 2018 m. II pusmečio-2019 m. strateginės komunikacijos priemonės. Dokumente buvo likę rinkiminių ir politinių aspektų, kurie A. S. ir G. M. reikalavimu iš galutinio dokumento buvo pašalinti. Teismas visiškai nepagrįstai akcentavo ir nepagrįstai vertino G. M. nenaudai aplinkybę, kad G. M. ir A. S. reikalavimas pašalinti informaciją rinkimų aspektais, teismo nuomone, neabejotinai patvirtina, jog G. M. puikiai suvokė, jog viešųjų pirkimų pagrindu savivaldybės naudai įsigyti paslaugas, orentuotas į rinkimus, draudžia teisės aktai. Tačiau priešingai, nei padarė išvadą teismas, tokie G. M. ir A. S. veiksmai parodo, kad jos, vengdamos interesų konflikto, siekė nepažeisti įstatymo. Taip pat teismas padarė neteisingą išvadą, jog lyginant dokumentą – „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 apmatai R. M. R. veiklos programa (nors tokia programa neegzistavo), kuris buvo rastas 2018-06-19 kratos pas R. R. namuose metu, su „Aloros“ pagal 2018-03-12 sutartį parengto dokumento, kuriame nurodyta Viešinimo projekto ,,(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018 m. II pusmečio-2023 m. komunikacijos strategija, 2018 m. II pusmečio-2019 m. strateginės komunikacijos priemonės turiniu, didžioji dalis šiuose dokumentuose esančios informacijos sutampa. Teismas sutapatino V. B. pilnai parengtą ir savivaldybės teisėtai įsigytą dokumentą su jokios įrodomosios reikšmės neturinčiu, tačiau pas R. M. R. kratos metu rastu juodraščiu, neaišku kokiu pagrindu įvardintą 3 052 eurų vertės „Apmatais“, kaltinimo siejamą su 2019 metais vyksiančiais savivaldybių tarybų ir mero rinkimais. Teismas nenustatė, kokia ta didžioji dalis esančios informacijos sutampa, kaip ta informacija yra susijusi su artėjančiais rinkimais ir koks yra priežastinis ryšys tarp šios informacijos „Apmatų“ ir R. M. R. inkriminuotos gautos asmeninės naudos perrenkant jį (duomenys neskelbtini) miesto meru. Gynėjas nurodo, jog teismas neteisingai vertino ir liudytojo I. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, liudytojo elektroniniame pašte fiksuotus susirašinėjimus.

Teismas neteisingai vertino liudytojo P. U. parodymus bei neteisingai interpretavo R. M. R. ir P. U. pokalbio turinį, suteikė neteisingą prasmę ir todėl nepagrįstai šiais duomenimis grindė R. M. R. kaltę. Teismas išskirtinį dėmesį skyrė tarp jų užfiksuotam pokalbiui, kur P. U. prašo R. M. R. paviešinti ir pateikti atlikto sociologinio tyrimo rezultatus, o R. M. R. tai daryti atsisako. Teisme R. M. R. pakomentavo tarp jo ir P. U. vykusio pokalbio turinį ir jo prasmę paaiškindamas, kad tai buvo dviejų pilietinio judėjimo „xxx“ vadovų pasitarimas. U. iniciatyva vyko pokalbis. Viduryje pokalbio yra paliečiama tema, susijusi su atliktais sociologinio tyrimo rezultatais. Pokalbio metu P. U. reikalauja, naudodamas spaudimą, kad būtų pateiktas savivaldybės atliktas nuomonių tyrimas, pasiruošimo rinkimams tikslais. R. M. R. paaiškino, kad jis atsisakė tai daryti, nes manė, kad tai yra įstatymų pažeidimas ir interesų konfliktas, kad už savivaldybės lėšas atliktas tyrimas būtų naudojamas organizacijos, kurios jis yra vienas iš vadovų, rinkiminiams dalykams. Jis aiškino P. U., kaip tai bus interpretuota. Jei jis būtų įvykdęs tai, ko reikalavo P. U., tai būtų įstatymų pažeidimas. Komentuodamas pokalbio turinį R. M. R. parodė, kad P. U. aiškino, kad ko jis prašo, yra rinkimams daromas dalykas ir jei mes pateiksime už savivaldybės lėšas atliktą analizę, tai bus akivaizdus konfliktas. Dėl to teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas padarytas ne savivaldybės interesais, o su asmenine nauda R. M. R. ruošiantis savivaldybių mero rinkimams, yra nepagrįsta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas nuosprendyje nurodo, kad gyventojų nuomonės tyrimą sudaro 15 klausimų, tačiau byloje esantis dokumentas patvirtina kitokią išvadą, t. y., kad tyrime yra ne 15 klausimų, o 10, iš kurių tik vienas klausimas yra siejamas su meru R. M. R.. Tai reiškia, kad likusieji 9 klausimai yra naudingi ne asmeniškai R. M. R., o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei ir pačiam miestui, ką patvirtino aukščiau nurodyti liudytojai. Ta aplinkybė akivaizdžiai paneigia teismo padarytą neteisingą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu) padarytas ne savivaldybės interesais, o su asmenine nauda R. M. R. ruošiantis savivaldybių mero rinkimams, tyčia jo nenurodant viešojo pirkimo dokumentuose. Be to, iš byloje apklaustų R. M. R., G. M. bei liudytojų parodymų matyti, kad UAB „Spinter tyrimai“ atliktas (duomenys neskelbtini) gyventojų nuomonės tyrimas nebuvo paviešintas ir skirtas tik savivaldybei vidiniam naudojimui, bei įvertinant tai, kad tik vienas iš dešimties klausimų buvo siejamas su meru R. M. R., todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp šio atlikto tyrimo ir R. M. R. asmeninės naudos ruošiantis savivaldybių mero rinkimams ir jo perrinkimu miesto meru. Pažymėtina ir tai, kad prokuratūra netyrė ir teismas nevertino kitos svarbios aplinkybės, jog 2019 m. kovo 3 d savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje R. M. R. iškėlė rinkimų komitetas ,,Atsinaujinančiam (duomenys neskelbtini)“, kuriame R. M. R. dalyvavo su savo rinkimine programa, kuri ir buvo oficialiai pateikta ir registruota rinkimų komisijoje. Ši R. M. R. rinkiminė programa niekaip nesusijusi su kaltinime ir nuosprendyje, nurodytais R. M. R. veiklos programos ,,Rėmais“ ir ,,Apmatais“, kaip teigiama nuosprendyje orentuotais į R.M. R. politinę karjerą, siejant ją su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių merų rinkimais bei UAB ,,Spinter tyrimai“ atliktu gyventojų nuomonės tyrimu, už kurį buvo apmokėta savivaldybės lėšomis.

Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti teisme apklaustų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojų – T. J., D. G., L. G., J. J. parodymus motyvuodamas tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog iki kaltinamųjų sulaikymo minėtiems liudytojams gyventojų nuomonės tyrimas būtų išsiųstas ar kitaip perduotas ir jie būtų su tyrimu susipažinę. V. B. parengta „(duomenys neskelbtini) atsinaujina Veiksmų programa 2018-2023 m., kurioje minimas gyventojų nuomonės tyrimas, buvo pristatytas savivaldybės darbuotojams, todėl liudytojai gali sąžiningai klysti dėl dokumento pavadinimo. Kaip motyvą teismas taip pat nurodė, kad liudytojai yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojai, R. M. R. ir G. M. bei liudytojus sieja darbiniai ir galimai draugiški santykiai, todėl neatmestina galimybė, jog siekia duoti kaltinamiesiems naudingus parodymus, todėl minėtų liudytojų parodymus vertino kaip nepatikimus. Tokia teismo išvada bei motyvai yra nesuprantami, nes neaišku, ką teismas norėjo pasakyti, ar kad šis dokumentas savivaldybėje nebuvo apskritai pateiktas, ar kad buvo pateiktas, tačiau jo nematė teismo išvardinti liudytojai. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, atsisakymas vertinti šių liudytojų parodymus, kurie yra savivaldybėje dirbantys valstybės tarnautojai, rinkodaros darbo grupės nariai, kurie tiesiogiai atsakingi už savo darbą savivaldybėje, o T. J. yra savivaldybės administracijos direktorius, kuris tiesiogiai buvo ir yra atsakingas už savivaldybėje vykdytus ir vykdomus viešuosius pirkimus ir kuris davė parodymus ir apie R. M. R. inkriminuotame kaltinime nurodytus du mažos vertės viešuosius pirkimus, yra kaltinamojo teisės į teisingą procesą pažeidimas BPK 7, 20 straipsnių prasme.

Byloje yra daugybė elektroninių laiškų, kurie patvirtina vykusius viešus susirašinėjimus tarp M. V., I. Z., V. B., G. M. ir savivaldybėje esančių administracijos skyrių darbuotojų, kurie ir buvo atsakingi už viešųjų pirkimų organizavimą ir jų vykdymą. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai J. V., E. M., I. A., V. K., L. K., E. K., tačiau apie šių liudytojų duotus parodymus, vertinant juos tiek atskirai, tiek kartu su kitais bylos duomenimis, teismas nuosprendyje nutylėjo ir visiškai nepasisakė ir jų nevertino. Minėtų liudytojų parodymai, kurių teismas nevertino, taip pat paneigia teismo padarytą išvadą, kad abu viešuosius pirkimus siejo vieningas kaltinamųjų sumanymas – R. M. R. gauti asmeninės naudos kaip merui, abiejuose pirkimuose dalyvauja tie patys asmenys, jau pirmojo pirkimo metu ir vėliau numatant antrajam pirkimui svarbias apmokėjimo detales. Teismas nevertino nei atskirai, nei visumoje ir M. V. parodymų, kuris ikiteisminio tyrimo metu 2018-06-19 apklaustas įtariamuoju parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Paaiškino, kad 2017-09-25 jis buvo pakviestas sudalyvauti konferencijoje „(duomenys neskelbtini) ekonominės galimybės“ ir tuo pagrindu parengė pranešimą apie (duomenys neskelbtini), kaip miesto ateities plėtros galimybes ir tą pranešimą pristatė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje merui R. M. R., kuriam šis jo pranešimas patiko ir paprašė jo toliau dirbti su (duomenys neskelbtini) miesto įvaizdžio kūrimu. M. V. parodė, kad būtent jis iškėlė užduotį, jog reikia atlikti gyventojų nuomonės tyrimą ir jį užsakė, kadangi toks tyrimas buvo reikalingas tolimesnėms užduotims formuoti, nes be šio tyrimo jis būtų negalėjęs atlikti savo darbo. Už šį tyrimą ir atliktą auditą UAB „Alora“ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė sumokėjo 7000 eurų, iš kurių 2000 eurų (plius PVM) buvo sumokėta UAB „Spinter tyrimai“ už atliktą gyventojų nuomonės tyrimą. UAB „Alora“ savivaldybei teikė viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ strateginės komunikacijos paslaugas, jam teko bendrauti tiek telefonu, tiek susirašinėjant elektroniniu paštu su meru R. M. R., G. M., A. S. ir juos siejo tik darbiniai santykiai. Jam niekas jokių garantijų nedavė ir mainais už šiuos darbus nieko papildomai nežadėjo. UAB „Alora“ suteikė savivaldybei intelektines strateginės komunikacijos paslaugas ir už tai gavo sutartyse numatytą atlygį.

Teismas nuosprendyje nutylėjo ir visiškai nevertino faktinių bylai reikšmingų ir kaltinamuosius teisinančių aplinkybių, tiesiogiai susijusių su kaltinime nurodytų viešųjų pirkimų organizavimu ir vykdymu, o būtent to, kad šie du mažos vertės pirkimai buvo atliekami ne mero R. M. R. ir jo patarėjos G. M. iniciatyva, o kolegialaus organo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės miesto rinkodaros darbo grupės, susidedančios iš 8 atsakingų asmenų 2017 metais darbotvarkėje svarstytų ir priimtų sprendimų pagrindu priimtas nutarimas komunikacijos skyriaus vyr. specialistei A. S. organizuoti viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ viešuosius pirkimus, kas vienareikšmiai paneigia kaltinimo teiginius, jog A. S. vykdė G. M. nurodymus, taip pat priimtas nutarimas A. S. organizuoti atitinkamus viešuosius pirkimus. Byloje esantys dokumentai (protokolai) objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje organizuotus ir vykdytus kaltinime nurodytus viešuosius pirkimus ir kad šie dokumentai neginčijamai įrodo, jog viešieji pirkimai buvo vykdomi griežtai laikantis Viešųjų pirkimų įstatyme bei Apraše nustatytų procedūrų ir tuo pačiu šie dokumentai paneigia kaltinimo teiginius apie tai, jog kaltinamieji nuo 2017-11-03 iki 2017-11-08 ir nuo 2018-02-01 iki 2018-03-01 susitarė suderinti ir neteisėtai suderino viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos perkamų paslaugų apimtį, techninę specifikaciją, paslaugų kainą. (duomenys neskelbtini) miesto merui R. M. R. ir jo patarėjai G. M. nebuvo jokio reikalo derinti tai, kas jau buvo žymiai anksčiau plačiai išdiskutuota rinkodaros darbo grupės vykusiuose susirinkimuose, kuriuose ir buvo numatytas biudžetas ir buvo nuspręsta organizuoti ir vykdyti kaltinime nurodytus du mažos vertės viešuosius pirkimus. Todėl kriminalinės žvalgybos metu fiksuotus pokalbius tarp R. M. R., G. M. ir M. V. vertinti kaip neteisėtus ir net nusikalstamus susitarimus nebuvo teisinio pagrindo, nes tie pokalbiai buvo konsultacinio pobūdžio, siekiant savivaldybei įsigyti kokybiškas paslaugas, kurias savivaldybė ir įsigijo.

Teismas nevertino byloje esančių dokumentų, kurie patvirtina (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2017-2018 metais organizuotus ir vykdytus du mažos vertės viešųjų pirkimų konkursus – 2017-12-06 „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ ir 2018-03-12 „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“, kuriuos, priešingai nei nurodoma kaltinime, teisėtai laimėjo UAB „Alora“, buvo sudarytos sutartys, atlikti ir priimti darbai ir už šiuos darbus sumokėta. Šie dokumentai (pirkimo paraiškos, techninės užduotys, paslaugų teikimo sutartys, suteiktų paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos išrašai) bei šiuose dokumentuose esantys savivaldybės administracijos už viešuosius pirkimus atsakingų darbuotojų parašai patvirtina, kad viešieji pirkimai vyko laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir Apraše nustatytų reikalavimų.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad kaltinamųjų R. M. R. ir G. M. veiksmus dalyvaujant atliekant viešuosius pirkimus patvirtina ir 2018-10-25 Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvada Nr. 4S-1392. Teismo vertinimu, specialistė nustatė, kad R. M. R. su M. V. neteisėtais būdais susitarė, nes teisėti būdai yra rinkos konsultacija arba rinkos tyrimas, o jų požymių nėra. Gynėjas su tokia teismo išvada nesutinka. Teismas nevertino, kad toje pačioje specialisto išvadoje konstatuota, kad perkančiosios organizacijos pasirinktas pirkimo būdas yra teisėtas, o perkančiosios organizacijos sprendimas išvadoje nekvestionuojamas. Teismas taip pat netyrė ir nevertino viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad rinkos konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, svarbu yra tik kad tokiomis konsultacijomis nebūtų iškreipiama konkurencija ir nebūtų pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai, o visą bendravimo su potencialiais tiekėjais procedūrą perkančioji organizacija gali atlikti savo nuožiūra.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintas Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas. Apraše nustatyta tokių pirkimų vykdymo tvarka ir procedūros. Aprašo 21.2.1 punkte yra reglamentuota, kad tokie pirkimai (jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 eurų) gali būti vykdomi apie juos neskelbiant, apklausos žodžiu būdu, kuomet perkančioji organizacija pati pasirenka tiekėją (tiekėjus) ir žodžiu kviečia tiekėją (tiekėjus) pateikti pasiūlymą vykdomam pirkimui. Aprašo 21.1.1 punkte nustatyta, kad tokia apklausa atliekama apklausiant pasirinktą skaičių tiekėjų, t. y. pačiai perkančiajai organizacijai leidžiama priimti sprendimą dėl kviečiamų tiekėjų skaičiaus, o nagrinėjamu atveju, įvertinus perkamų paslaugų specifiką, pati savivaldybė teisėtai nusprendė apsiriboti tik vieno tiekėjo dalyvavimu pirkimuose, ir tai yra įstatyme įtvirtinta diskrecija. Todėl specialistės teiginys, jog perkančioji organizacija – <...>“ (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija pažeidė nediskriminavimo principą ir neužtikrino sąžiningo ūkio subjektų varžymosi<...>“, prieštarauja neskelbiamos apklausos žodžiu būdu teisiniam reglamentavimui (nes VPĮ ir Aprašas leidžia vykdyti apklausą žodžiu su vieninteliu tiekėju) ir sveikai logikai – pačioje išvadoje apklausa iš vienintelio tiekėjo nekvalifikuojama kaip pažeidimas, todėl negalima teigti, kad perkančioji organizacija diskriminavo kitus tiekėjus ir nesuteikė jiems varžymosi galimybių, nes vykdant tai, kas numatyta įstatyme, pažeisti to įstatymo neįmanoma.

Perkančiosios organizacijos parengta pirkimo paraiška yra pagrindinis dokumentas, kuriame fiksuojama pirkimo numatoma, planuojama vertė (o ne kaina, kaip teigė specialistas). Tuo labiau, numatomos, planuojamos pirkimo vertės perkančioji organizacija, sudarydama viešojo pirkimo sutartį, negali viršyti. Atvirkščiai, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuota, kad perkančioji organizacija laimėjusiu nustato pasiūlymą, įvertinus „<...> ar pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą <...>“, tai yra perkančiosios organizacijos parengtoje pirkimo paraiškoje. Darytina išvada, kad paraiškoje numatomos pirkimo vertės sutapimas su sutarties verte negali būti įvertinamas kaip skaidrumo (ar kt.) principo pažeidimas, o ypač kai pirkimas buvo vykdomas tokiu pirkimo būdu kaip neskelbiama apklausa žodžiu su vieninteliu teikėju, kuomet teikėjo pasiūlymas teikiamas žodžiu, tarp teikėjo ir perkančiosios organizacijos galimos derybos dėl teikėjo siūlomų paslaugų įkainojimo (Aprašo 21.3.6 punktas), o derybų metu, siekdama racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, neviršyti suplanuotos pirkimo vertės, užfiksuotos pirkimo paraiškoje, perkančioji organizacija turėjo teisę atskleisti numatomą pirkimo vertę ir derėtis su teikėju kol buvo pasiektas perkančiajai organizacijai norimas, priimtinas rezultatas. Atsižvelgiant į išdėstytą, viešojo pirkimo sutarties kainos ir planuojamos pirkimo vertės (sumų) atitikimas jokių būdu negali būti traktuojamas kaip viešųjų pirkimų principų ir tikslo pažeidimai, nes tai neturi įstatyminio pagrindo.

Šioje byloje taip pat buvo pateikta 2019-11-13 Averus viešųjų pirkimų teisės specialisto R. Z. konsultacinė išvada dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdytų viešinimo paslaugų pirkimų, taip pat šis asmuo kaip specialistas buvo apklaustas teisme ir pateikė savo argumentus tiek dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo, tiek dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės vykdytų dviejų mažos vertės viešinimo paslaugų teisinio vertinimo. Šioje specialisto išvadoje nurodoma, kad siekdamas nusipirkti reikalingas paslaugas, perkančiosios organizacijos atstovas, vykdantis pirkimą, yra priverstas bendrauti su potencialiu tiekėju iki pirkimo pradžios, nes jis turi paaiškinti potencialiam tiekėjui, kokio pobūdžio paslaugas tikisi gauti, aptarti jų apimtis, turėti informacijos apie prognozuojamą perkamų paslaugų kainą, paslaugų įvykdymo terminus. Todėl vykdant neskelbiamos apklausos žodžiu būdu pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos atstovo bendravimas su potencialiu tiekėju yra neišvengiamas ir pateisinamas. Pabrėžtina, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai yra įteisinti pačiame Viešųjų pirkimų įstatyme ir pateikta jų sąvoka – tai yra rinkos tyrimas, rinkos konsultacijos, kuriose įstatymu neuždrausta dalyvauti nei savivaldybės atsakingiems darbuotojams, nei merui. Priešingai, tai yra jų teisių ir pareigų įgyvendinimas. Specialistas pažymėjo, kad tokia pat perkančiosios organizacijos teisė nustatyta ir Aprašo 13 punkte „Siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie pirkimo planus bei reikalavimus, perkančioji organizacija gali prašyti suteikti ir gauti rinkos, taip pat nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas <...>“, tai yra tokie veiksmai (sąlygų, pirkimo objekto, būsimų paslaugų techninių savybių, terminų derinimas) iki pirkimo pradžios yra pateisinami. Pastebėtina, kad specialisto išvados 1 punkte perkančiosios organizacijos ir tiekėjo atstovo bendravimas paties specialisto įvertintas kaip pirkimo sąlygų „derinimas“ – „ <...> Pirkimo objektų sudėtis, paslaugų apimtis, paslaugų techninė specifikacija, paslaugų kainos, terminai buvo derinami su tiekėjo UAB „Alora“ konsultantu M. V.. Pažymėtina, kad nei VPĮ, nei Apraše nereglamentuota tokios procedūros (rinkos tyrimo, rinkos konsultacijos) vykdymo tvarka ir būdai. Aprašo 21.1.2 punkte nustatyta, kad apklausa žodžiu gali būti atliekama telefonu, tiesiogiai prekybos vietoje, vertinama internete tiekėjų skelbiama informacija apie prekių, paslaugų ar darbų kainą ir kitaip. Taigi vertinant, kad tarp mero ir konsultanto pokalbiai vyko apie būsimus pirkimus, tai turi būti pripažinta, kad tai buvo legalus bendravimo būdas, siekiant išsiaiškinti perkamų paslaugų savybes, specifiką, paslaugų suteikimo terminus ir galimas perkančiosios organizacijos išlaidas perkant paslaugas, o tai įvertinama kaip atliktas, VPĮ ir Apraše reglamentuotas – rinkos tyrimas. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybos prieštaringa specialisto išvada Nr. 4S-1392, vertinant ją tiek atskirai, tiek visumoje su kitais bylos duomenimis, negali būti R. M. R. kaltės įrodymu.

Taip pat teismas nuosprendyje padarė jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad kitiems ūkio subjektams buvo eliminuota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o už M. V. suteiktas paslaugas, išskirtinai naudingas ir suteiktas asmeniškai R. M. R., buvo nepagrįstai sumokėta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos lėšomis ir kad šiam nusikalstamam sumanymui realizuoti buvo įtrauktas kitas netiesiogiai pavaldus asmuo A. S.. Byloje esantys faktiniai duomenys paneigia teismo išvadą apie nusikalstamo sumanymo buvimą ir A. S. įtraukimą neteisėtų veiksmų atlikimui. Išvada, kad tik vieninteliam tiekėjui buvo suteiktos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti pirkime, turi būti paremta faktinėmis aplinkybėmis, nurodant kokio pobūdžio informacija buvo pateikta tik proteguojamam tiekėjui, kad būtent tokios informacijos pateikimas sudarė jam išskirtines sąlygas dalyvauti ir laimėti pirkime, t. y. išvadoje, kaltinamajame akte ir nuosprendyje turi būti pateikti argumentai, įrodymai, kad būtent perkančiosios organizacijos ir tiekėjo atstovų bendravimas iki pirkimo pradžios suteikė tik šiam tiekėjui pranašumą, ir tokiais savo veiksmais perkančioji organizacija diskriminavo kitus konkrečius tiekėjus, nesuteikė jiems galimybių „sąžiningai varžytis“. Tačiau R. M. R. net nebuvo kaltinamas, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, savivaldybė (perkančioji organizacija) iš viešųjų pirkimų eliminavo konkretų paslaugų tiekėją, kaltinime tai buvo nurodyta tik abstrakčiai. Byloje nepateikti duomenys, tyrimų rezultatai, kurie leistų spręsti, kad buvo ir kitų pirkimais suinteresuotų tiekėjų, tačiau jie buvo eliminuoti. Tokių duomenų byloje nėra, todėl teismo teiginiai, jog vykdant kaltinime nurodytus du mažos vertės pirkimus buvo eliminuoti kiti tiekėjai, yra visiškai nepagrįsti jokiais duomenimis.

Remiantis Aprašo nuostatomis tiekėjo, su kuriuo vėliau bus sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir kuris teiks paslaugas, parinkimas yra būtent perkančiosios organizacijos prerogatyva, yra jos sprendimas, tik pati perkančioji organizacija turi teisę spręsti, kuris tiekėjas yra patikimas, kompetentingas ir gali geriau patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Apraše nustatyta, kad kai pirkimas atliekamas neskelbiamos apklausos žodžiu būdu, perkančioji organizacija neprivalo rengti būsimo konkurso sąlygų, techninės specifikacijos ar kitų pirkimo dokumentų, todėl kaltinime ir teismo nuosprendyje nurodyti teiginiai apie miesto savivaldybės mero susitarimą su M. V. dėl viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos" perkamų paslaugų apimties, techninės specifikacijos ir paslaugų kainos suderinimo yra deklaratyvūs, niekiniai ir neturintys jokios kaltinimui įrodomosios reikšmės.

Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės organizuoti ir faktiškai įvykdyti du mažos vertės viešieji pirkimai net nebuvo ginčijami įstatymo numatyta tvarka, todėl kaltinimo formuluotė, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2017-2018 metais organizuotus viešųjų pirkimų konkursus neteisėtai laimėjo UAB „Alora“, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra visiškai nepagrista jokiais įrodymais. Pagal taip suformuluotą kaltinimo logiką ir nuosprendyje padarytą išvadą, jeigu abu mažos vertės konkursus neteisėtai laimėjo UAB „Alora“, su kuria buvo sudarytos 2017-12-06 ir 2018-03-12 paslaugų atlikimo sutartys, kurios yra įvykdytos, tada kyla klausimas, kodėl nuteistiesiems nebuvo inkriminuota visa šiose sutartyse nurodyta ir paslaugų tiekėjui sumokėta pinigų suma. Taip suformuluotas kaltinimas ir nuosprendyje padarytos išvados yra nesuprantamos ir net nelogiškos.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad R. M. R. padarė didelę neturtinę ar turtinę žalą valstybei bei savivaldybei. Pažymėtina ir tai, kad po viešai paskleistos informacijos apie galimą R. M. R. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pastarasis pakartotinai buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru ir savivaldybės tarybos nariu, todėl, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, kad jis sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės prestižą, o kartu ir diskreditavo mero vardą, taip pat nėra jokio pagrindo, nes R. M. R. perrinkimas miesto meru leidžia daryti priešingą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės prestižas buvo nesumenkintas, o sustiprintas ir todėl nebuvo diskredituotas mero vardas. Taip pat akivaizdu, kad dėl kaltinime nurodytų aplinkybių jokio rezonanso visuomenėje sukelta nebuvo, nes tam nebuvo pagrindo. Priešingai, rezonansas visuomenėje buvo sukeltas ne dėl kaltinime nepagrįstai merui inkriminuojamų veiksmų, o dėl baudžiamojo proceso pradėjimo ir mero sulaikymo bei jo nušalinimo nuo pareigų fakto. Taip pat, gynėjo nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad dėl R. M. R. veiksmų, pastarajam bendraujant su verslo atstovais, iš jų ir su M. V., buvo sutrikdyta normali savivaldybės ir jos darbuotojų veikla, sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus ir kad dėl to buvo pažeisti daugelio žmonių interesai. Byloje nėra nukentėjusiųjų, todėl akivaizdu, kad R. M. R., vykdydamas savo tiesiogines pareigas, jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti žala nepadarė.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad gyventojų nuomonės tyrimą sudarė 10 klausimų, iš kurių tik vienas klausimas yra siejamas su meru R. M. R.. Tai reiškia, kad 9 klausimai buvo naudingi ne asmeniškai R. M. R., o (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei ir pačiam miestui. Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia teismo padarytą neteisingą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas padarytas ne savivaldybės interesais, o su asmenine nauda R. M. R. ruošiantis savivaldybių mero rinkimams ir tuo pačiu sudaro pagrindą išvadai, kad teismas be jokio pagrindo UAB „Spinter tyrimai“ atliktą (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimą, už kurį buvo sumokėta 2 420 eurų, vertino ir nepagrįstai pripažino kaip R. M. R. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padarytą žalą. Taip pat teismas nepagrįstai sutapatino V. B. pilnai parengtą ir savivaldybės teisėtai įsigytą dokumentą – „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“, su jokios įrodomosios reikšmės neturinčiu, tačiau pas R. M. R. kratos metu rastu juodraščiu, neaišku kokiu pagrindu įvardintą 3 052 eurų vertės „Apmatais“, kaltinimo siejamą su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir mero rinkimais. Teismas nenustatė, kokia ta didžioji dalis esančios informacijos sutampa, kaip ta informacija yra susijusi su artėjančiais rinkimais ir koks yra priežastinis ryšys tarp šios informacijos „Apmatų“ ir R. M. R. inkriminuotos gautos asmeninės naudos perrenkant jį (duomenys neskelbtini) miesto meru, ir kuo pasireiškė 3 052 eurų vertės žala, jeigu bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė įsigydama šias paslaugas jokios žalos nepatyrė. Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismas, padarydamas išvadą dėl didelės neturtinės ir ne mažesnės nei 5 472 eurų didelės turtinės žalos padarymo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei bei didelės neturtinės žalos padarymo valstybei, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė įstatymą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021).

4. Teismo posėdyje nuteistoji G. M. ir jos gynėja prašo nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo R. M. R. gynėjas ir pats nuteistasis R. M. R. prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistosios G. M. ir nuteistojo R. M. R. gynėjo apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti, patikslinant ir nurodant šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kad UAB „Alora“ projektų vadovo V. B. parengtos rašytinės „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 – R. M. R. veiklos programos vertė yra 2 252 Eur (su PVM), o nuteistųjų veiksmais siekta, kad M. V. neatlygintinai suteiktų ne mažesnės nei 4 672 Eur vertės konsultacines paslaugas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš R. M. R. prašo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 672 Eur. Kitos nuosprendžio dalies prašo nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios G. M. ir nuteistojo R. M. R. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistųjų G. M. ir R. M. R. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

6. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas G. M. ir R. M. R. veiksmus, nurodytus skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kvalifikuotus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas laikė įrodytomis ir kuriomis remdamasis G. M. ir R. M. R. pripažino kaltais.

7. Nors abu apeliacinius skundus teisėjų kolegija tenkina, nes patys apeliantų prašymai panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį yra pagrįsti, vis dėlto dalį kitų apeliacinių skundų argumentų kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti ir neatitinkantys bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių.

8. Nuteistojo R. M. R. gynėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas savo iniciatyva, neinformavęs iš anksto proceso dalyvių apie galimą faktinių aplinkybių pakeitimą, pakeitė BK 228 straipsnyje numatytos veikos kvalifikuojančio požymio turinį, inkriminuodamas R. M. R. tai, kad jis piktnaudžiaudamas tarnyba ne tik siekė asmeninės naudos ruošiantis 2019 m. vyksiantiems Savivaldybių mero rinkimams, tačiau ir tą naudą gavo, nes buvo perrinktas (duomenys neskelbtini) miesto meru, dėl to suvaržė nuteistojo teisę gintis. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. M. R. teisė gintis nebuvo suvaržyta, nes, kaltinamajame akte dėstant duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis prokuroras pagrindė kaltinimo esmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nepasikeitė, dėl to apelianto skundo argumentas dėl faktinių aplinkybių pakeitimo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas savaip interpretuoja skundžiamame nuosprendyje teismo padarytas išvadas ir nepagrįstai teigia teismą konstatavus, jog R. M. R. perrinkimą (duomenys neskelbtini) miesto metu lėmė M. V. suteiktos konsultacinės paslaugos. Priešingai, darydamas išvadą, kad R. M. R. už savivaldybės lėšas įgijo konsultacines paslaugas, kurios buvo naudingos jam ruošiantis 2019 m. vyksiantiems savivaldybių mero rinkimams, teismas pagrįstai atsižvelgė į faktą, kad R. M. R. dalyvavo 2019 m. savivaldybių mero rinkimuose ir buvo perrinktas (duomenys neskelbtini) miesto meru, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, M. V. suteiktų konsultacinių paslaugų ir R. M. R. perrinkimo meru nesieja priežastiniu ryšiu.

Dėl duomenų, gautų atliekant kriminalinius žvalgybos veiksmus, pripažinimo įrodymais

9. Nuteistoji G. M. ir nuteistojo R. M. R. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nes jie gauti neteisėtu būdu, o tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka gauti duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

11. Išnagrinėjus apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, kurioje nuteisti R. M. R. ir G. M., nustatyta, kad joje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. gegužės 31 d. Pranešime apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą nurodoma, kad jis pradėtas tarnybinio pranešimo Nr. L-09-158 ,,Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ pagrindu, t. y. susipažinus su Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos Kriminalinės žvalgybos vyriausiojo specialisto M. R. tarnybiniais pranešimais ir nustačius galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, požymius (t. 1, b. l. 1–4, 9–13).

12. Byloje nustatyta, kad duomenys, pagal kuriuos dėl R. M. R. ir G. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Byloje yra pateikta iš dalies išslaptinta nagrinėjamai bylai aktuali kriminalinės žvalgybos medžiaga: Panevėžio apygardos prokuratūros 2017 m. liepos 24 d. teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo R. M. R., Panevėžio apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 17 d. teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo G. M., Panevėžio apygardos prokuratūros 2018 m. vasario 12 d. teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo M. V. ir Panevėžio apygardos prokuratūros 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo (t. 1, b. l. 95–98, 140–142, 157–161; t. 3, b. l. 142–144; t. 4, b. l. 1–6; t. 21, b. l. 62–64); Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti R. M. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. spalio 24 d.; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti G. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, sekimą ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. sausio 24 d.; taip pat Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis, kuria sankcionuotas R. M. R. kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas pratęstas nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. sausio 24 d. ir tam pačiam terminui sankcionuotas R. M. R. sekimas ir slaptas patekimas į R. M. R. tarnybines patalpas bei bendrininkų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas; bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis, kuria anksčiau R. M. R. ir G. M. sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas pratęstas nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. balandžio 24 d.; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti M. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria R. M. R. ir G. M. sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas pratęstas nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (t. 1, b. l. 99–100, 143–144, 162–164; t. 3, b. l. 145–146; t. 4, b. l. 7–8; t. 21, b. l. 65). Taip pat byloje yra specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnų surašytos 2017 m. liepos 19 d., 2017 m. spalio 19 d., 2018 m. sausio 22 d. pažymos ir 2017 m. lapkričio 14 d., 2018 m. vasario 1 d. pranešimai apie gautą informaciją bei specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. spalio 20 d., 2017 m. lapkričio 16 d., 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. prašymai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 22, b. l. 27–29, 30–31, 32–33, 34–36, 37–38, 39–41, 42–44, 45–48, 49–51, 52–57, 58–60, 61–67); bei specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2021 m. lapkričio 4 d. raštas dėl duomenų pateikimo, iš kurio matyti, kad turint informaciją apie kriminalinės žvalgybos objektą R. M. R., kriminalinė žvalgyba jo atžvilgiu pradėta 2016 m. lapkričio 24 d. (t. 22, b. l. 117).

13. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus Žvalgybinės informacijos poskyrio viršininko iš dalies išslaptintoje 2017 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. S8-09-322 nurodyta, kad atliekant nesankcionuotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, gauta informacija apie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero R. M. R. galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, vykdant administracines funkcijas ir įgyvendinant 2014–2020 metų Europos sąjungos investicinių fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšomis finansuojamus viešųjų pirkimų konkursus. Turima kriminalinės žvalgybos informacijos, kad R. M. R., pasikvietęs atsakingus už viešųjų pirkimų konkursų organizavimą, techninių specifikacijų sąlygų rengimą ir įgyvendinimą atsakingus asmenis, žodžiu ir (ar) raštu duoda, kaip įtariama, neteisėtus nurodymus, jog viešųjų pirkimų konkursus, sudarytų išskirtinių sąlygų ar priimtų palankių sprendimų pagrindu, laimėtų išskirtinai su jais tiesiogiai ar netiesiogiai susiję fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys. Darbuotojai, einantys į R. M. R. tarnybinį kabinetą, pastarojo žodiniu nurodymu, privalo palikti mobiliojo judriojo ryšio telefonus pas referentę, kad neįrašytų jiems duodamų R. M. R. neteisėtų nurodymų. R. M. R. (duomenys neskelbtini) miesto kavinėse susitikinėja su viešųjų pirkimų dalyviais ir (ar) jų atstovais bei, kaip įtariama, derasi dėl pastarųjų laimėjimo ir būsimų techninių specifikacijų sąlygų sudarymo, jų niuansų ar kitų pastariesiems palankių sprendimų priėmimo. Turima informacija apie galimai R. M. R. vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nesant pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo pateiktas siūlymas R. M. R. atžvilgiu pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo (t. 22, b. l. 27–29). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. liepos 24 d. teikimą Nr. S4-177RN, siekiant gauti duomenų apie R. M. R. galbūt vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyje, buvo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. spalio 24 d. (t. 21, b. l. 62–64, 65). Dėl pirminių kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimo R. M. R. atžvilgiu į Šiaulių apygardos teismą buvo kreiptasi turint informaciją, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras R. M. R. galimai rengia, daro, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taip pat turint informacijos, kad R. M. R. galimai piktnaudžiauja tarnyba, siekdamas turinės naudos UAB „Eldoris“. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. nutartimis kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo terminas buvo tęsiamas (t. 1, b. l. 99–100, 162–164; t. 4, b. l. 7–8).

14. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto iš dalies išslaptintame 2017 m. lapkričio 14 d. pranešime Nr. S8-09-508 nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos metu gauta informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės meras R. M. R., veikdamas per tiesiogiai pavaldžią savo patarėją G. M. ir UAB „Aarsleff“ darbuotoją G. J., imasi veiksmų slėpti ir konspiruoti galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, t. y. ieško asmens, kuris galėtų patikrinti minėtų asmenų tarnybinius kabinetus ir surasti teisėsaugos institucijų naudojamas technines priemones, taip padeda (duomenys neskelbtini) administracijos vadovams piktnaudžiauti tarnyba, t. y. G. M. galimai rengia, daro ar padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (t. 22, b. l. 32–33). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. lapkričio 17 d. teikimą Nr. S4-294RN buvo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, sekimas ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir fiksavimas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. sausio 24 d. (t. 1, b. l. 140–142, 143–144). Vėliau, kreipiantis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų R. M. R. ir G. M. atžvilgiu taikymo pratęsimo, faktinis šių veiksmų atlikimo pagrindas be paminėtos turimos informacijos buvo grindžiamas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauta papildoma informacija apie tai, kad galimai meras R. M. R. palaiko korupcinio pobūdžio santykius su G. J., dirbančiu UAB „Aarsleff“, galimai susitikimų metu yra aptariami planuojami ir vykdomi viešieji pirkimai savivaldybėje, kuriuos laimi UAB „Aarsleff“. Be to, meras R. M. R., padedant patarėjai G. M., iš UAB „Aarsleff“ atstovo G. J. priėmė neteisėtą atlygį – tarnybiniame kabinete galimai įrengtos pasiklausymo įrangos suradimo ir neutralizavimo paslaugą, kuri buvo apmokėta G. J. arba UAB „Aarsleff“ lėšomis (t. 22, b. l. 34–36). Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. nutartimis buvo pratęstas kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo G. M. terminas (t. 1, b. l. 162–164; t. 4, b. l. 7–8).

15. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto iš dalies išslaptintame 2018 m. vasario 1 d. pranešime Nr. S8-09-45 nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauta informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė planuoja organizuoti viešinimo projekto ,, (duomenys neskelbtini) atsinaujina“ strateginės komunikacijos paslaugų pirkimą. Tyrimo metu gauta informacija, kad meras R. M. R. ir jo patarėja G. M. organizuodami ir vykdydami šį viešąjį pirkimą, piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, taip pat ateityje vykdant kitus viešųjų ryšių srities pirkimus, taip pat padedami su jais bendrininkaujančių UAB „Alora“ darbuotojų M. V. ir V. B. (t. 22, b. l. 37–38). Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. vasario 12 d. teikimą Nr. S4-41RN buvo sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas M. V. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pratęsiant terminą dar trims mėnesiams (t. 3, b. l. 142–144, 145–146; t. 4, b. l. 7–8).

16. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo R. M. R. gynėjo prašymą patikrinti duomenų, gautų vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmų, leistinumą, 2022 m. gegužės 4 d. protokoline nutartimi pavedė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui kreiptis į kriminalinės žvalgybos subjektą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos (duomenų) apie R. M. R. galimai padarytas nusikalstamas veikas išslaptinimo ir tuos duomenis pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir teismo posėdyje išnagrinėti papildomi bylos duomenys: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro lydraštis teismui (t. 26, b. l. 44), specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 26, b. l. 45–48), specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2018 m. birželio 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai su priedu – kompaktiniais diskais (t. 26, b. l. 49–54, 55–59, 60).

17. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko rašte teismui nurodyta, kad vadovaujantis KŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 19 straipsnio 7 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 punktu ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, išslaptinti ir pateikti detalius duomenis apie 2016 m. lapkričio 24 d. nesankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gautą informaciją negali. Pažymi, kad informacija gauta įgyvendinant KŽĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas kriminalinės žvalgybos subjektų teises. Rašte taip pat nurodoma, kad pirminė kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagrindžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinį ir faktinį pagrindą ir kuri sudarė pagrindą 2017 m. liepos 20 d. pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą (bylą) bei kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, taip pat informaciją sankcionavimo pratęsimui, Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba pateikė teismui dalinai išslaptintuose išrašuose: pažymose, prašymuose ir teikimuose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, teismo nutartyse. Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo aukščiau nurodytomis nuostatomis pilnai išslaptinti ir pateikti teismui prašomus jau iš dalies išslaptintus dokumentus negali (t. 26, b. l. 45–48).

18. Apeliacinės instancijos teisme, tenkinant nuteistojo R. M. R. ir jo gynėjo prašymus, liudytojais taip pat buvo apklausti Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas D. G. ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos viršininkas Ž. K., kurie patvirtino buvus faktinį pagrindą kriminalinių žvalgybos veiksmų atlikimui.

19. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. G. parodė, kad 2017 m. liepos 19 d. pažymoje atsispinti kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo faktinis pagrindas. Nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai R. M. R. atžvilgiu buvo pradėti 2016 m. lapkričio 24 d. Taikant tiek sankcionuotus, tiek nesankcionuotus veiksmus, juos taikantis subjektas privalo fiksuoti surinktą informaciją. Šiuo konkrečiu atveju, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. liepos 24 d. teikiant teikimą, ta informacija buvo fiksuojama raštu. Pirminei informacijai pasitvirtinus, buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Liudytojas patvirtino, kad visa reikšminga informacija, kurią turėjo 2016 metų pabaigoje–2017 metų pradžioje ir kuri gauta KŽĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytais nesankcionuotinais veiksmais, yra pateikta į bylą išslaptintais protokolais. Tačiau vadovaujantis KŽĮ ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių nuostatomis visiškai išslaptinti ir pateikti teismui gynėjo prašomų jau iš dalies išslaptintų dokumentų negali. Tai reiškia, kad daugiau duomenų, negu jau yra išslaptinta ir pateikta, galimybės pateikti neturi. Liudytojas parodė, kad nors minėtoje pažymoje žodelio „galimai“ prieš rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas nėra, tačiau pažymoje (teksto gale) yra paminėta, jog nusikalstamos veikos požymiai nenustatyti, ikiteisminis tyrimas nepradėtinas. Tuo metu jie turėjo tam tikros informacijos, kad galbūt ir tuo metu buvo rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, bet tos informacijos nepakako, kad būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai buvo pirminė informacija, kurią tikrino nuo 2016 metų pabaigos, ją rinko, sistemino, vertino ir tik nustatę, kad yra galimai pakankamas faktinis pagrindas, ne požymiai, kreipėsi dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo. Liudytojas parodė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko ne dėl vieno viešojo pirkimo, buvo tiriamos kelios veikos ir dėl kelių asmenų. Šioje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės laikas atskleisti viešiesiems pirkimams, kurie kartais trunka net keletą metų, nebuvo per ilgas. Todėl taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus R. M. R. atžvilgiu, tikrai nebuvo pažeistas proporcingumo principas.

20. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas Ž. K., kuris nagrinėjamu laikotarpiu dirbo Specialiųjų tyrimo tarnybos Panevėžio valdybos viršininku, parodė, kad buvo gauta informacija apie kriminalinės žvalgybos objektus ir ta informacija KŽĮ nustatyta tvarka buvo pradėta tikrinti iki kol buvo nustatyti kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai. Tuomet buvo priimtas sprendimas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai R. M. R. atžvilgiu buvo pradėti 2016 m. lapkričio 24 d. ir vyko iki 2017 m. liepos 25 d., kol buvo kreiptasi į teisėją dėl sankcionuotų veiksmų atlikimo. Liudytojas parodė, kad faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti yra 2017 m. liepos 19 d. pažyma ir kiti patikrinimo metu surinkti duomenys, kurių pagrindu ši pažyma surašyta. Nepaisant to, kas šioje pažymoje yra parašyta, jis, kaip kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas, sprendimą priėmė įvertinęs visą bylos medžiagą. Teikiant 2017 m. liepos 24 d. prašymą prokurorui dėl veiksmų sankcionavimo, pateikė visus duomenis, su kuriais prokuroras susipažinęs, priėmė sprendimą kreiptis į teismą. „Patikima ir patikrinta informacija“ reiškia tai, kad ji yra gauta iš patikimų šaltinių ir patikrinta. Buvo gauta informacija apie galimai padarytas, rengiamas padaryti nusikalstamas veikas, jų daugetą, rengiančių ir dalyvaujančių nusikalstamoje veikoje asmenų daugetą, informacija buvo gauta iš kelių patikimų šaltinių ir įforminta teisės aktų nustatyta tvarka. Apie tai, kiek ir kokios, taip pat apie ką buvo informacijos, kai 2016 m. buvo pradėti nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, gali atsakyti tik tiek, kiek yra išslaptinta, tačiau teisinis ir faktinis pagrindas taikyti R. M. R. ir G. M. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo. Atsakydamas į klausimą, kodėl nustačius nusikalstamos veikos požymius 2017 m. lapkričio 3 d.–2017 m. lapkričio 8 d., įvertinant tai, kad jau nuo 2016 m. lapkričio 24 d. buvo atliekami nesankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai bei tai, kad buvo patikimos ir patikrintos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2018 m. gegužės 31 d., liudytojas parodė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas ir informacija buvo gauta tikrai tuo metu, bet požymiai nustatyti, patikrinta informacija, atlikti patikrinimo veiksmai ir nustatyti nusikalstamos veikos požymiai būtent tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nemano, kad tyrimas buvo neproporcingas, perteklinis kaltinamųjų atžvilgiu. Kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų daugeto, dėl tiriamųjų konspiracijos buvo sudėtingas. Be to, iš tyrimo pradėtų ikiteisminių tyrimų ir baudžiamųjų procesų yra tikrai ne vienas, ir ši byla yra tik vienas iš tų procesų.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių bei apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktų duomenų turinį, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimis prieš R. M. R. ir G. M. sankcionuoti (taip pat pratęsti), kriminalinės žvalgybos veiksmai patvirtina teisinio pagrindo buvimą taikyti prieš juos elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, slapto patekimo į jų tarnybines patalpas, siekiant atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus ir kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti, jų sekimą ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, o turimi duomenys taip pat ir apie R. M. R. ir G. M. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai (BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis, 24 straipsnio 6 dalis ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalis) – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Nuteistojo R. M. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuo 2016 m. pabaigos prieš R. M. R. buvo atliekami kokie nors neteisėti kriminaliniai žvalgybos veiksmai, yra nepagrįsti ir paneigti. Ne tik liudytojų D. G. ir Ž. K. parodymais, tačiau ir kriminalinės žvalgybos subjekto – Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateiktais iš dalies išslaptintais dokumentais nustatyta, kad 2016 m. pabaigoje kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl R. M. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų atliekamas nebuvo. R. M. R. nebuvo sekamas, nebuvo kontroliuojama jo elektroniniais ryšių tinklais perduodama informacija ir kt. Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyrius tik tikrino gautą kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad R. M. R. galimai piktnaudžiauja tarnyba, nes buvo gauta informacijos apie tai, kad R. M. R. galimai duoda neteisėtus nurodymus, kad savivaldybės vykdomus viešųjų pirkimų konkursus laimėtų tiesiogiai ar netiesiogiai susiję fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys. Ši informacija buvo tikrinama tik KŽĮ 6 straipsnyje numatytais būdais ir priemonėmis, kuriems nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija. Kad tokios informacijos tikrinimui buvo faktinis pagrindas, patvirtina jau aptarta išslaptinta 2017 m. liepos 19 d. pažyma. Informacija buvo išslaptinta ta apimtimi, kokia buvo galima išslaptinti pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas dėl galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų, kurios numatytos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ reikalavimų. Nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjekto atliktam pirminės informacijos patikrinimui, kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimui ir vėliau sekusiems teismo sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams buvo teisinis ir faktinis pagrindas ir tie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Kriminalinės žvalgybos veiksmai pirmiausia buvo pradėti taikyti R. M. R., vėliau G. M. atžvilgiu. Kreipiantis tiek dėl konkrečių kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, tiek dėl jų taikymo termino pratęsimo, buvo nurodoma, kokia nauja informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas yra surinkta ir kokių naujų tikslų siekiama, kokią informaciją rengiamasi patikrinti. Kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama. Todėl neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Kriminalinės žvalgybos veiksmai vyko nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. R. M. R. atžvilgiu, o nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. G. M. atžvilgiu ir šis terminas nebuvo tęsiamas neproporcingai ilgai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai būtų tęsiami tol, kol R. M. R. ir G. M. padarys naujas nusikalstamas veikas. Paaiškėjus R. M. R. ir G. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiams, nedelsiant, t. y. 2018 m. gegužės 31 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

24. Dėl viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, yra gauti teisėtu būdu ir pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti ir pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais.

Dėl R. M. R. ir G. M. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

25. Skundžiamu nuosprendžiu R. M. R. ir G. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti dėl to, kad būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupe, padedant M. V., piktnaudžiavo tarnyba siekiant R. M. R. asmeninės naudos. Išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų A. S., V. B., I. Z. ir P. U. parodymais, specialisto išvada, specialistės G. P. paaiškinimais, viešųjų pirkimų dokumentais, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų duomenimis, kuriuose užfiksuoti R. M. R., G. M., M. V., liudytojų A. S., V. B., I. Z. ir P. U. pokalbiai, susirašinėjimai. Visi šie įrodymai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir jie išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl šiame nuosprendyje jie detaliai nekartojami ir dėstomi tik tiek, kiek būtina atsakyti į apeliacinių skundų argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistųjų nusikalstama veika objektyviai pasireiškė tuo, kad R. M. R. ir G. M. susitarė su M. V. (UAB „Alora“ konsultantu bei UAB „Lukrecijos reklama“ vadovu), kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė pirks konsultacines paslaugas iš M. V. priklausančios įmonės ir kad vykdant viešuosius pirkimus M. V. įmonė neatlygintinai suteiks ne mažesnės nei 5 472 eurų vertės R. M. R. asmeniškai naudingas konsultacines paslaugas – UAB „Spinter tyrimai“ atliktą tyrimą „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“ 2 420 eurų vertės, kurio dalies klausimai suformuoti taip, kad tyrimo rezultatai būtų naudingi R. M. R. ruošiantis 2019 m. vyksiantiems savivaldybių mero rinkimams ir 3 052 eurų vertės M. V. bei UAB „Alora“ projektų vadovo V. B. parengtą rašytinę „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 – R. M. R. veiklos programą. Teismas nustatė, kad dėl tokių R. M. R. ir G. M. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir savivaldybė, pastaroji dar patyrė 5 472 eurų turtinę žalą.

27. Su šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis apeliantai nesutinka aiškina apie tai, kad R. M. R. ir G. M. tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, jokių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, komunikacijos paslaugos buvo reikalingos savivaldybei ir įgytos teisėtai, vykdant viešųjų pirkimų konkursus. Be to, apeliantai nurodo, jog nenustatytas būtinasis piktnaudžiavimo sudėties požymis – didelė žala. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje byloje pasitvirtino nuteistiesiems R. M. R. ir G. M. inkriminuotos faktinės aplinkybės dėl viešųjų pirkimų neteisėto vykdymo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų R. M. R. ir G. M. veiksmais, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, nebuvo padaryta didelė žala. Tai reiškia, kad neįrodžius būtinojo piktnaudžiavimo sudėties požymio – didelės žalos, negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

28. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

29. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji kaltinime nurodytu laikotarpiu pagal BK 230 straipsnio 1 dalyje išdėstytą sąvokų išaiškinimą buvo valstybės tarnautojai. R. M. R. buvo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras, o G. M. – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero patarėja, kuri yra tiesiogiai pavaldi savivaldybės merui. Tai reiškia, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. M. R. ir G. M. atitiko specialiuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjekto požymius.

Dėl komunikacijos paslaugų pirkimo

30. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija organizavo ir įvykdė du mažos vertės pirkimus – pagal 2017 m. gruodžio 6 d. paslaugų teikimo sutartį iš UAB ,,Alora“ įsigytos 8 470 eurų vertės „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ ir pagal 2018 m. kovo 12 d. paslaugų teikimo sutartį iš to paties tiekėjo UAB ,,Alora“ buvo įsigytos 12 000 eurų vertės „Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“. Šie pirkimai buvo vykdomi tiekėjų apklausos būdu, t. y. tai nėra atviras pirkimas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą, o perkančioji organizacija gali kreiptis į konkrečius tiekėjus ir pasiūlyti jiems dalyvauti pirkime. Nepaisant to, kad pati perkančioji organizacija pasirenka potencialius tiekėjus, toks pirkimas turi atitikti pagrindinius lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas.

31. Iš nuteistųjų R. M. R. ir G. M. pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose duotų parodymų matosi, jog jie laikėsi pozicijos, kad UAB ,,Alora“ teisėtai laimėjo abu komunikacijos paslaugų pirkimo konkursus, jokio susitarimo su UAB ,,Alora“ konsultantu M. V. nebuvo. Nors abu nuteistieji neigia, kad iš anksto buvo susitarta, kad M. V. įmonė laimės aptariamus pirkimus ir kad buvo aptarta iš anksto teikiamų paslaugų kaina ir terminai, šie nuteistųjų aiškinimai paneigiami byloje surinktų įrodymų visuma.

32. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindinis įrodymų šaltinis, patvirtinantis, jog dar iki viešųjų pirkimų nuteistieji R. M. R. ir G. M. tarėsi su M. V. dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, teikiamų paslaugų, jų kainos ir terminų, yra 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. tarp jų vykusių pokalbių garso įrašai, beje, šiuose pokalbiuose kalbama ir apie artėjančius savivaldybės mero rinkimus. Susipažinus su byloje esančiame 2018 m. gegužės 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole pateikta pokalbių stenograma, galima išskirti tokius esminius pokalbių, kuriame dalyvauja R. M. R., G. M. ir M. V., akcentus – R. M. R. teigia: „bet dabar jūs tiesiog tai visai įvardinant ir tą visą...struktūrizuoti reikia, ir kad tai būtų jau programa reiškia, veiksmų programa būtų jau, iki veiksmų programos prieiti visom tom kryptim“. G. M. teigia, jog „tai tada mum reikėtų pasigalvoti tą techninę specifikaciją, kokia galėtų būti, apie ką mes darom viešąjį pirkimą“, R. M. R. sako: „kažkokiom pradžiom, užsikabinimui su su.../...po to kitais metais mes jau biudžete galim tuos dalykus...“. M. V. pasako, kad „realu yra viską šiemet padaryti“. M. V. siūlo „jums, kaip politiniam lyderiui irgi, vėlgi tas vizijos pristatymas, čia prieš devynioliktus metus ir prieš visus kitus galiu irgi, galiu patart kaip, čia paskui pakalbėsim, kažkur pasivaikščiot“. G. M. sako: „tai aš susirašysim ar jūs, ar Asta mūsų, susitvarkysim“, R. M. R. sako: „tai duok kažkokį užsikabinimą mums, mes kokius 5 tūkstantėlius sukrapštytumėm dabar ir ta pradžia būtų mums, tas užsikabinimas gerai toliau sau nusimatyt biudžete kaip kažkokį tęstinį projektą, tęsimą ir taip toliau“. Kito pokalbio metu, kuriame dalyvauja R. M. R. ir G. M., o vėliau atvyksta M. V., R. R. sako „ką mes šnekam su V., nes aš toj vietoj pats norėčiau jo patarimų, kaip mums geriau“, „supranti, dabar mes kitais visai kitais sumetimais galvojam pašerti šitą, žinai“. G. M. sako „kaip truputį orientuota į devynioliktus metus, kai išklausai žmonių, ką jie mato, kur mato trūkumus, kur mato stiprybes ir pagal tai susidėlioji savo“, „man atrodo, kad apklausa mums tikrai nepamaišytų, susidarius gerą klausimyną“. M. V. siūlo mini auditą bei pasako „Ten dar jeigu su rinkimais susiję, tai vėlgi ten“, į ką R. M. R. nurodo „turėt šitą momentą ir mums kiek, kaip sakant, irgi pasidėti sau palankiau ten“. M. V. siūlo „kažkokį tai tyrimėlį pasidaryt“, vėliau sako „aš kaip įsivaizduoju, vis tiek rinkimai devynioliktų kovas balandis, tai principe jums reikėtų pasimatuoti temperatūrą“. R. M. R. apie tyrimą sako „tai būtų tokiam vidiniam pasitikrinimui tie duomenys?“, G. M. pritaria „mes neviešintumėm tų duomenų“. R. M. R. sako, „jeigu mes ten pradėsim viešai, tai visaip galima po to, visokius pagauti tuos duomenis ir mums ne visai patogu kai ką viešinti, gal visai ne tas rezultatas, kurio mes tikimės“. M. V. sako „ten reikėtų kalbėti ir traukti žmonių matymus, gal ir jūs ten sudalyvautumėt. Čia vėlgi ta pozicija tokia, galima be jūsų pirma pasidaryt, paskui kad jūs prisijungtumėt… matot, jūs, kaip lyderis vėlgi, jūs tą vėliavą nešit“. R. M. R. nurodo „bet mes kažkokią tada ne tai, kad mes čia perkam, perkam apklausą, nes supranti, tas perkam apklausą, tada prasidės, gerai, kokią apklausą pirko, kokiu tikslu ir kaip, kaip čia tie duomenys ir taip toliau, ir taip toliau. Jeigu mes čia su savo kažkokia medžiaga, savo vidiniam naudojimui, čia reiškia, dabar kuriame“, R. M. R. sako: „Mums reikalinga taip labai paprastai šnekant realiai kitų metų galui, jau panašiai tokiam laikui, turėtume tokia vat patys turėt aišku, nes jau prasidės ir rinkimų ... (neaiškus žodis) pats suprastum aiškiai, turėtum tokią, reiškia, aiškią viziją, kas tas mūsų miestas ir, ir ką tu siūlai.“ Toliau R. M. R. klausia: „Tai nuo ko pradedam dabar, tai mes pirkimą turim tada ar ne, pasileist?“. G. M. sako: „aš dabar jau visai pasimečiau, kaip formuoti tą užduotį. Iš čia pasiimti galim, bet jei nenorim, kad pirkime matytųsi šitos apklausos, nes mes darėm, pavyzdžiui, prieš tai, prieš metus pirkom viešinimo projektą „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ ir po juo tai ten jau lindo viskas, kas tik gali lįsti“. R. M. R. sako: „reikia tą užduotį tokią, kad kiti ne, kitiems tas būtų ne“. R. M. R. sako: „esmė-mums reikia tokią užduotį, kad mes jus nupirktume, suprantat, viešai“ (t. 1, b. l. 113–139).

Žemesnės instancijos teismas

33. Liudytoja A. S. apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad 2017 m. pabaigoje (duomenys neskelbtini) miestas įsivedė komunikacijos liniją „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“, susijusią su didžiųjų miesto projektų finansavimo programa. Siekiant viešinti miesto atnaujinimo aspektus, įvairias iniciatyvas, norėjo stiprinti šią komunikacijos liniją ir įsigyti komunikacijos paslaugas iš šalies. 2017 m. pabaigoje buvo nuspręsta įsigyti viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ komunikacijos paslaugas, miesto situacijos analizę, feisbuko puslapio analizę, konsultacines paslaugas. Pradžioje ketinta paslaugas pirkti iš UAB „Lukrecijos reklama“, tačiau pastebėjus, kad šis paslaugų tiekėjas turi įsiskolinimų Sodrai, siūlė jo atsisakyti, tada atsirado UAB „Alora“. Šie tiekėjai atsirado G. M. iniciatyva. Kai tiekėju buvo pasirinkta UAB „Alora“, keitėsi numatoma viešojo pirkimo vertė, prisidėjo papildomos paslaugos. Apie gyventojų nuomonės tyrimą buvo kalbėta, bet paraiškoje tyrimo nurodyto nebuvo. Ji, kaip pirkimo iniciatorė, G. M. siūlė aprašyti gyventojų nuomonės tyrimą techninėje užduotyje, tačiau ji sakė, kad to nereikia daryti. G. M. nepaaiškino, kodėl nereikia minėti gyventojų tyrimo dokumentuose. Po to buvo dar vienas viešasis pirkimas iš UAB „Alora“, jo vertė 12 000 eurų. Tai buvo darbų tąsa, 2018–2023 m. komunikacijos strategija. Ji rengė ir derino viešojo pirkimo techninę užduotį, pirkimo paraišką, kaip ir ankstesniu atveju, paraišką derino su G. M..

34. Liudytojos parodymus apie tai, kad inicijuojant abu viešuosius pirkimus konkretų tiekėją jai nurodė G. M. iš dalies patvirtino ir liudytoja V. K., kuri teisme parodė, kad jai žinoma tokia praktika, kai dėl viešųjų pirkimų yra derinama su meru ir jo patarėja. Liudytojų parodymus, kad visi klausimai, susiję su aptariamais viešaisiais pirkimais buvo derinami su G. M., patvirtina susirašinėjimai elektroniniu paštu tarp A. S., G. M. ir E. M.. Iš šių susirašinėjimų matosi, kad su G. M. buvo derinama ir jai buvo siunčiama informacija, susijusi su aptariamais viešaisiais pirkimais, ji pati betarpiškai bendravo su M. V.. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių, vykusių 2017 m. lapkričio 21, 23 ir 27 d., matosi, kad G. M. ir M. V. kalbasi dėl sutarties pasirašymo. G. M. pokalbio metu paskambina A. S. ir paklausia dėl sutarties, ar viskas perduota E. M.. Sutaria, kad viskas sutvarkyta, penktadienį galės pasirašyti. G. M. taip pat informuoja M. V. apie tai, kad atsirado problemų su pirkimą laimėjusia įmone UAB „Lukrecijos reklama“, tuomet M. V. siūlo kontaktuoti su V. B.. Pastarąjį G. M. informuoja apie nutraukiamą pirkimą ir informuoja, kad pradės naują pirkimą su UAB „Alora“ (1 t. b. l. 146-150).

35. Taigi pirmiau aptarti įrodymai, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog R. M. R. ir G. M. su M. V. iš anksto susitarė organizuoti viešąjį pirkimą iš vieno pasirinkto tiekėjo, M. V. atstovaujamos įmonės, taip pat susitarė dėl bendradarbiavimo su M. V. ateityje, derino būsimo viešojo pirkimo sąlygas. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo R. M. R. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad būtent A. S. buvo pavesta organizuoti viešuosius pirkimus, nes jau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. S. vykdė G. M. nurodymus.

36. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. 4S-1392 dėl pirkimų vertinimo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje (toliau – Perkančioji organizacija) planuojant Pirkimus ir jiems rengiantis, Pirkimo objektų sudėtis, paslaugų apimtis, paslaugų techninė specifikacija, paslaugų kainos, terminai buvo derinami su tiekėjo UAB „Alora“ konsultantu M. V.. Todėl pirkimų laimėtoja UAB „Alora“ nustatyta neteisėtai. Perkančiosios organizacijos asmenų, susijusių su Pirkimų organizavimu ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras R. M. R., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero patarėja G. M., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos specialistė A. S.), veiksmai ir priimti sprendimai neužtikrino Pirkimų procedūrų objektyvumo ir skaidrumo. Šių asmenų veiksmai vertintini kaip neteisėti, šališki, pažeidžiantys skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus ir neužtikrinantys sąžiningo ūkio subjektų varžymosi. Išvadoje konstatuota, kad iš anksto neteisėtais būdais susitardama su tiekėju ir įsigydama papildomas paslaugas, susijusias su „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimu“, nenurodytas nei pirkimo paraiškose, nei pirkimo dokumentuose, Perkančioji organizacija pakeitė Sutarties sąlygas ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes šiuo atveju Perkančioji organizacija privalėjo atlikti naują pirkimo procedūrą arba paslaugas, susijusias su „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimu“ įtraukti į pirkimo objektą, o to neatlikusi – pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą ir Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas (neužtikrino pirkimų tikslo siekimo, neracionaliai panaudojo lėšas). Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikti duomenys ir specialisto išvadoje nustatyti Įstatymo pažeidimai yra pakankami konstatuoti, kad Perkančiosios organizacijos asmenų, susijusių su Pirkimais, veiksmai ir priimti sprendimai neužtikrino Pirkimų procedūrų objektyvumo ir skaidrumo (t. 6, b. l. 167–171).

37. Nepagrįstas nuteistosios G. M. apeliacinio skundo teiginys, jog pateikdama savo išvadas specialistė vertino tik kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis. Iš specialisto išvados ir specialistės G. P. paaiškinimų teisme matyti, kad rengdama specialisto išvadą 2012 m. kovo 8 d. raštą Nr. 4S-1034 ji rėmėsi visa jai pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. vertino ne tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, bet ir viešųjų pirkimų dokumentus, su rinkodaros darbo grupe susijusius dokumentus, liudytojų apklausos protokolus. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto tyrimas skiriamas tais atvejais, kada reikalingos specialiosios žinios tam tikroje srityje. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2019 pažymėta, kad specialistas negali atlikti liudytojų parodymų procesinio įrodomojo vertinimo, jų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas. Todėl specialisto išvada, kuriai pateikti panaudojami tokie duomenys, iš esmės vertintina kaip sąlyginė. Tokia specialisto išvada įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kuriais remiantis parengta specialisto išvada, patikimumas apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, nes jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl ši išvada laikytina leistinu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

38. Nuteistojo R. M. R. gynėjas apeliaciniame skunde plačiai aprašo Viešųjų pirkimų įstatymo bei Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 (toliau – Aprašo) straipsnių nuostatas ir teigia, jog mažos vertės viešieji pirkimai įvykdyti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialistė G. P., pateikdama savo išvadą, būtent ir vertino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vykdytų mažos vertės viešųjų pirkimų atitiktį Viešųjų pirkimo įstatymo, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto savivaldybės direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A-661(4.1E), reikalavimams ir padarė priešingą išvadą. Specialistė G. P. teisme savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad buvo padaryti esminiai viešojo pirkimo įstatyme numatytų procedūrų pažeidimai, turėję įtakos pirkimų rezultatams. Specialistė labai išsamiai paaiškino rinkos tyrimo ir rinkos konsultacijos, apibrėžtų Viešųjų pirkimų įstatyme, sąvokas ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero R. M. R. pokalbiai su UAB ,,Alora“ konsultantu M. V. prieš būsimus viešuosius pirkimus negali būti vertinami kaip rinkos tyrimas ar rinkos konsultacija. Nuteistojo R. M. R. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tiekėjo parinkimas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva. To neneigia ir specialistė, kuri savo išvadoje nurodė, jog savivaldybės pasirinktas pirkimo būdas atitiko įstatymų reikalavimus ir, kad perkančioji organizacija turėjo teisę pasirinkti tiekėjų skaičių. Tačiau taip pat nustatė, kad perkančioji organizacija, pasirinkdama tiekėju UAB ,,Alora“ ,pažeidė viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, nes su tuo pačiu tiekėju buvo išankstiniai susitarimai, derinimai, po to tas pats vienintelis tiekėjas buvo kviečiamas priimti pasiūlymą – toks bendravimas pažeidžia skaidrumo principą. Specialistė paaiškino, kad UAB ,,Alora“ buvo sumokėta maksimali suma, sutarties vykdymas nebuvo kontroliuojamas, dalį paslaugų suteikė patys savivaldybės darbuotojai, todėl, nesant sutartyje numatytos kainodaros, negalima sukontroliuoti ar tikrai paslaugos suteiktos, ar teisėtai sumokėti pinigai. Išvadą apie „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas“ įtraukimą į sutarties kainą padarė pagal STT pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis. Buvo atliktas „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas“, nenumatytas pirkimo sutartyje.

39. Iš bylos duomenų matosi, jog teismas vertino ir R. M. R. gynėjo iniciatyva pateiktą advokatų kontoros ,,Averus“ konsultacinę išvadą dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vykdytų viešinimo pirkimo paslaugų pirkimo, taip pat apklausė šią išvadą pateikusį specialistą R. Z.. Vertindamas konsultacinę išvadą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ši išvada grindžiama ne konkrečios nagrinėjamos bylos duomenimis, o abstrakčiai vertinant bylai svarbius viešojo pirkimo derinimo klausimus. Be to, apklausiamas teisme specialistas R. Z. pažymėjo, kad jei iš tiekėjo buvo gautos papildomos paslaugos, neužfiksuotos pirkimo dokumentuose, o tiekėjas pateikė papildomą medžiagą, kurios niekur nesimato, pagal viešųjų pirkimų kontekstą tai būtų pažeidimas, nes gautos paslaugos, kurios nėra perkamos. Būtent tokį viešųjų pirkimų pažeidimą ir konstatavo specialistė G. P. savo išvadoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, palyginęs specialisto išvadą ir konsultacinę išvadą, specialistų paaiškinimus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad konsultacinė išvada nepaneigia specialisto išvadų.

40. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitiems ūkio subjektams buvo eliminuota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Liudytoja A. S. teisme parodė, kad poreikis pirkti komunikacijos paslaugas jų skyriuje atsirado, nes tuo metu rinkodaros darbo grupė nusprendė, kad reikia žvilgsnio iš šalies stiprinant miesto komunikaciją. Liudytoja patvirtino, kad pildydama pirminę parašką, UAB „Fabula ir partneriai“ nurodė kaip galimą tiekėją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. susirašinėja su M. A., įmonės UAB „Fabula ir partneriai“ atstovu, susirašinėjimą persiunčia G. M., taip pat siunčia viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ pirkimo paraiškos projektą, kuriame apklausiamų tiekėjų sąraše yra nurodytos trys įmonės UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“, UAB „Anoniminių darboholikų klubas“, UAB „INK Agency“, vėliau užklausoje nurodomos keturios įmonės, numatoma pirkimo vertė 27 000 Eur. 2017 m. gruodžio 12 d. A. S. M. A. praneša, kad viešasis pirkimas nevyks „pasikeitus vadovų pozicijai ir norams. Apgailestauju“ (t. 12, 2–7 b. l.). R. M. R. ir M. V. pokalbio, įvykusio dar iki viešojo pirkimo metu, R. M. R. pasiūlo M. V. inteligentiškai susitarti su konkurentais, M. V. atsako, kad „pakalbės su Žydrūnu, Mykolu“ (t. 1, b. l. 113–139). Teisėjų kolegija pastebi, kad apie atsisakymą skelbti 27 000 eurų vertės viešąjį konkursą buvo pranešta galimiems konkurso dalyviams jau po R. M. R., G. M. ir M. V. pokalbių apie paslaugų pirkimą iš M. V. įmonės. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai teisėjų kolegija pritaria, kad nuteistųjų išankstinis susitarimas su M. V. organizuoti komunikacinių paslaugų pirkimą iš jo atstovaujamos bendrovės UAB ,,Alora“ užkirto galimybę kitiems galimiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

41. Apibendrindama šiame nuosprendyje jau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R. ir G. M., dalyvaudami neteisėtose išankstinėse derybose su įmonės UAB ,,Alora“ konsultantu M. V., pažeisdami kaltinime nurodytas teisės aktų nuostatas, sudarė sąlygas, kad aptariamus viešuosius pirkimus laimėtų UAB ,,Alora“.

42. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami R. M. R. asmeninės naudos. Apeliantai su šia teismo išvada nesutinka ir teigia, jog teismas be jokio pagrindo UAB „Spinter tyrimai“ atliktą tyrimą „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“ ir UAB „Alora“ projektų vadovo V. B. parengtą rašytinę „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 R. M. R. veiklos programą siejo su R. M. R. asmenine nauda ruošiantis 2019 metais vyksiantiems savivaldybių mero rinkimams. Apeliantai nesutinka, kad UAB „Spinter tyrimai“ atliktame tyrime suformuluoti klausimai buvo naudingi R. M. R. ruošiantis būsimiems rinkimams. Teisėjų kolegija dėl to dėstomus apeliantų argumentus irgi atmeta.

Dėl „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimo (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“

43. Liudytojas I. Z., kurio įmonė atliko minėtą tyrimą, parodė, kad „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimą“ užsakė M. V.. Tai klasikinis situacijos tyrimas, kaip gyventojai mato situaciją mieste. Tyrimo klausimyną derino su M. V. ir G. M.. Dalis tyrime suformuluotų klausimų buvo naudingi pačiam merui. Atliktas tyrimas nebuvo klasikinis politinis rinkiminis tyrimas, bet tam tikri elementai, kaip klausimas apie mero veiklos vertinimą, gali būti vertinamas dviprasmiškai. Tyrime buvo bendrų klausimų, kurie naudojami standartiškai tokiose apklausose, o iš tikslinių klausimų, orientuotų į merą, buvo klausimas apie jo palyginimą su buvusiais (duomenys neskelbtini) miesto merais. 2018 sausio mėnesį tyrimą atliko ir jį persiuntė M. V.. Vėliau tyrimą pristatė (duomenys neskelbtini) miesto merui R. M. R. jo kabinete, pristatyme dar dalyvavo M. V. ir G. M..

44. Liudytojo I. Z. parodymus, kad tyrimo klausimai buvo derinami su M. V. ir G. M., patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Iš I. Z., M. V. ir G. M. elektroninių laiškų susirašinėjimų matosi, kad 2017 m. lapkričio 27 d. I. Z. M. V. išsiuntė tyrimo klausimyną: ,,M., siunčiu (duomenys neskelbtini) klausimyno projektą“. 2017 m. gruodžio 4 d. M. V. iš savo elektroninio pašto I. Z. persiuntė G. M. jam atsiųstą elektroninį laišką, kuriame ji rašė: ,,Labas rytas, permetu klausimyną. Kai peržvelgsit, susiskambinam? Apšnekėtume pakeitimus“ (t. 14, b. l. 162–165). Iš susirašinėjimo matyti, kad G. M. iš klausimyno pašalino du klausimus. 2017 m. gruodžio 4 d. vykusio telefoninio pokalbio turinys liudija, kad G. M. klausia M. V., ar jis gavo pakoreguotą gyventojų nuomonės tyrimo klausimyną, nurodo, kad nereikia klausimų dėl galimų kandidatų nurodymo „o šitus kol kas ištrinkim, nes kol kas nėra, absoliučiai nėra tokių žmonių“. Po to M. V. klausia, ar pavyko merui susipažinti su siųsto dokumento tekstu, G. M. atsako „nežinau, mero reikia klausti“ (t. 2, b. l. 151–152). Kad R. M. R. taip pat derino tyrimo klausimus, patvirtina byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių su M. V. ir siųstų žinučių turinys. 2017 m. gruodžio 7 d. M. V. siunčia žinutę R. M. R.: „Sveiki, R., paleidžiam apklausą. Yra klausimas dėl galimų konkurentų, kiek žinau, viena yra J., gal galėtumėt patarti, kas dar butu? Gal kita savaite rastumėt laiko man, šiemet dar kažką nuveiktumėm“. Tos pačios dienos telefoninio pokalbio tarp M. V. ir R. M. R. metu, M. V. sako: „jeigu Jūs užmestumėt per savaitgalį tą mūsų, kaip sakant, analizę“, ,,nes man į kurią pusę, ta prasme, į kurią pusę pakuoti toliau“. R. M. R. atsako: „Ten dėl tos J. ten nėra taip jau vienareikšmiškai, kad jinai čia tiesiogiai pati reiškias gali. Jinai čia aš esu versijų girdėjęs ir apie (duomenys neskelbtini) galvoja.“, „nes aš nemanau, kas aš čia toj vietoje stipriausias, bet aš tikrai savo pasa-pasamprotavimus darau“. M. V. sako: „į vidų reikia labiau eiti nei į išorę, reikėtų tą kontekstą pagalvot, Devynioliktų metų pavasarį vis tiek yra rinkimai“, ,,Gal va prieš rinkimus nerekomenduojama daryti pokyčių“, „va po pokalbio, po truputį, tą aštuonioliktų metų planelį padaryti ir kaip jūs ten ir kas būtina, ten tas biudžeto eilutes kažkiek irgi tiesiog tada“, ,,Ir tada, tada kontekstas su devynioliktais metais, aštuonioliktų metų rudenį reikėtų labiau fokusuotis, jeigu bus apsisprendimas“ (t. 1, b. l. 105–107).

45. Išdėstyti faktiniai duomenys patvirtina, kad R. M. R. ir G. M. aktyviai domėjosi šiuo tyrimu, derino klausimus, tai rodo jų suinteresuotumą šio tyrimo rezultatais ir paneigia nuteistųjų tvirtinimą, kad šis tyrimas niekaip nėra susijęs su rinkimais. Tai, kad aptariamas tyrimas buvo skirtas R. M. R. pasiruošimui artėjantiems rinkimams, aiškiai parodo ir M. V. siųstas I. Z. elektroninis laiškas, kurį M. V. persiuntė G. M.. Laiške I. Z. rašė: „Akivaizdu, kad jo pozicijos neblogos. Visu pirma, kad jis nepriklausomas ir kažką daro miestui. Tiesa pasakius rezultatas geresnis nei aš asmeniškai tikėjausi“. Prie laiško pridėtas atliktas tyrimas (t. 2, b. l. 70-71). Vėliau vykusio telefoninio pokalbio tarp G. M. ir M. V., pastarasis nurodo, kad persiuntė tyrimo rezultatus ir prašo jais pasidalinti su meru bei informuoja, kad dar atvažiuos į Panevėžį su I. Z. jų pristatyti (t. 1, b. l. 155-156). Nuteistieji R. M. R. ir G. M. patvirtino, jog I. Z. tyrimą pristatė mero kabinete, kuriame dalyvavo ir M. V..

46. Kaip matyti iš atlikto tyrimo (t. 15 t., b. l. 3–33), jo tikslas buvo išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonę dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimą mero darbu. Tyrime nurodyti (duomenys neskelbtini) miesto privalumai, trūkumai, aktualiausios problemos, miesto valdžios prioritetai, Savivaldos ir merų rinkimų metu balsuojant prioritetas būtų skiriamas nepriklausomam kandidatui, išanalizuotas pasitenkinimas tiesiogiai išrinkto mero darbu, atsakymai į klausimus pateikti procentine išraiška. Nuteistojo R. M. R. gynėjas teisus, jog tyrime yra ne 15, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, o 10 klausimų. Tačiau apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad tik vienas klausimas yra susijęs su mero vertinimu. Iš atlikto tyrimo matosi, kad tyrimą sudarė tokie klausimai: 1. Gyvenimo (duomenys neskelbtini) privalumai. 2. Labiausiai vertinami pokyčiai Panevėžyje. 3. Didžiausi (duomenys neskelbtini) trūkumai. 4. Aktualiausios problemos mieste. 5. Miesto valdžios prioritetai. 6. Pasirinkimas tarp partinio ir nepriklausomo kandidato savivaldos ir merų rinkimuose. 7. Pasitenkinimas mero darbu. 8. Dabartinio mero vertinimas, lyginant su buvusiais merais. 9. Teigiamo/neigiamo mero vertinimo priežastys. 10. Nuomonė, ar reikalai (duomenys neskelbtini) juda teisinga kryptimi. Priešingai negu teigia apeliantas, ne vienas, o keletas klausimų yra tiesiogiai susiję su mero vertinimu. Dėl to teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik dalis klausimų buvo suformuluoti taip, kad tyrimo rezultatai būtų naudingi R. M. R. ruošiantis rinkimams.

47. Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“, dėl kurio atlikimo R. M. R. ir G. M. su M. V. susitarė dar iki viešojo pirkimo, į paraišką, techninę specifikaciją ir atliktų paslaugų ataskaitą įtrauktas nebuvo. Liudytoja A. S. patvirtino, kad aptariamo tyrimo į paraiškos techninę užduotį neįtraukė vykdydama G. M. nurodymą. G. M. jai pasakė, kad jei bus nekokie apklausos rezultatai, geriau, kad apie juos nesužinotų opozicija ir nereikalautų susipažinti, todėl tyrimo rezultatai būtų tik vidiniam naudojimui. Taip pat liudytoja patvirtino, kad atliekamo tyrimo aplinkybių nežinojo, tyrimo klausimyno nederino, jo pristatyme nedalyvavo. Iš G. M. elektroniniu paštu tyrimą gavo 2018 m. pavasarį (pagal apžiūros protokolo duomenis 2018 m. gegužės 10 d.). Ši aplinkybė parodo, kad atlikus tyrimą, iš karto nuteistieji neviešino šio tyrimo rezultatų.

48. Nuteistojo R. M. R. akivaizdų nenorą viešinti tyrimo rezultatus patvirtina liudytojo P. U. parodymai ir jų užfiksuoto pokalbio turinys. Liudytojas P. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. pabaigoje pasiūlė R. M. R. padaryti sociologinę apklausą, siekiant įvertinti žmonių požiūrį į savivaldybės ir mero darbą. Buvo kalbama apie stiprybių ir silpnybių analizę, kad galėtų geriau įgyvendinti gyventojų lūkesčius. Pokalbio su R. M. R. metu jis suprato, kad toks tyrimas yra atliktas, tačiau ne visiškai teisėtai. Teisėjų kolegija neįžvelgia liudytojo P. U. šališkumo duodant parodymus, nes jo parodymai nuoseklūs viso proceso metu, o tai, kad jis taip pat 2019 metais dalyvavo mero rinkimuose, nėra pagrindas abejoti jo parodymų patikimumu. 2018 m. sausio 26 d. pokalbio tarp R. M. R. ir P. U. turinys liudija, kad P. U. teiraujasi R. M. R. dėl atlikto tyrimo, prašo jį paviešinti, parodyti, bet R. M. R. atsisako tą daryti sakydamas: ,,bet dėl tų tyrimų, tai čia žinok ir net tarp savų nereikia garsiai kalbėti“, „Nes mes čia už savivaldybės pinigus darome. Kaip to neviešint“. P. U. į tai atsakius: ,,Bet, tai palauk, tai mes nuo pat pradžių kalbėjom, R., kad mums reikia pasidaryti analizę“, R. M. R. jam atsako: „bet ką mes čia padarėme, tai žinok yra nu kaip, už savivaldybės pinigus. Mes patys tą informaciją naudokim, bet mes jos labai čia nerodykim“. Toliau P. U. kalba apie atliktos apklausos pristatymą tarybos, jų judėjimo lygmenyje. Tačiau R. M. R. atsisako tai daryti, sakydamas: „ten akivaizdu, kad tai yra rinkimams daromas dalykas. O už savivaldybės pinigus, maždaug“, „Jinai nėra oficiali“, „mes čia viena galim nagrinėti, bet ten kažkokiai tarybai, kur viskas mūsų judėjime konfidencialumas pats žinai ką reiškia..., tai yra viena...., kad savivaldybė už, už reiškia rinkimus ruošiasi už biudžeto pinigus“. Pokalbio metu P. U. toliau įkalbinėjant R. M. R. pateikti apklausą, pastarasis vėl atsisako tai daryti, argumentuodamas tuo, kad „nes jinai, jinai, jos nėra kaip ir nėra oficialiai“ „Prie viso šito jis mums padarė“, ,,...negaliu pasakyti va, nu čia reiškia esam, esam nupirkę paslaugą ir jis mum čia reiškia padarė už, už tą patį žinai nu“ (t. 2, b. l. 1–44). Tą pačią dieną R. M. R. apie pokalbį su P. U. papasakojo G. M. ir nurodė, jog atsisakė paviešinti apklausos rezultatus, sakydamas: ,,sakau mes turim apklausos tą knygą pasidarę..., sakau tarybai aš nieko nepateikinėsiu, mes čia pasidarėm trise reikalą, supranti“.

49. Taigi išdėstytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad savivaldybei nupirkus konsultacines paslaugas, tuo pačiu už savivaldybės lėšas buvo atliktas aptariamas tyrimas, tačiau šis tyrimas nebuvo įtrauktas į perkamas paslaugas, todėl logiška, kad nuteistieji R. M. R. ir G. M. vengė viešinti ne tik šio tyrimo atlikimo faktą, bet ir tyrimo rezultatus.

50. Visų šių aptartų įrodymų pagrindu kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad UAB ,,Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas ,,(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu), kuris nebuvo nurodytas pirkimo dokumentuose, tačiau už jį sumokėta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšomis, buvo naudingas R. M. R. jo pasiruošimui 2019 metais vyksiantiems savivaldybių mero rinkimams.

Dėl UAB „Alora“ projektų vadovo V. B. parengtos „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 R. M. R. veiklos programos

51. Liudytojas V. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ veiksmų programos 2018-2023 plano parengimas buvo jo darbas. 2018 m. pradžioje M. V. jam pateikė UAB „Spinter tyrimai“ atliktą tyrimą „Dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu”, kurio rezultatus naudojo kurdamas prezentaciją „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“. Atliktos kratos metu pas jį rastas dokumentas „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“, kuriame rašoma apie merą, jo vertinimą ir perspektyvas būsimuosiuose mero rinkimuose. Šį dokumentą rengė dar iki pirkimo ir naujos sutarties pasirašymo su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija. Vėliau šio dokumento pagrindu buvo rengiamas dokumentas „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“, tačiau galutiniame dokumente neliko rinkiminės dalies. Jis su M. V. kelis kartus buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kur pristatė prezentaciją, vyko aptarimai, diskusijos apie (duomenys neskelbtini). Susitikimuose dalyvavo jis, M. V., A. S., G. M. ir (duomenys neskelbtini) meras R. M. R..

52. Liudytojo V. B. parodymus patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Iš R. M. R., M. V. ir G. M. susirašinėjimų turinio matosi, kad 2018 m. sausio 15 d. M. V. R. M. R. išsiuntė žinutę, kurioje rašo: ,,Sveiki, R. Išsiunčiau G. P. Atsinaujina 2018–2023 plano pradinę struktūrą. Esant galimybei pažiūrėkit. Jei viskas ok, susiderintumėm susitikima. M. V“ (t. 1, b. l. 111). Tą pačią dieną G. M. M. V. išsiuntė elektroninį laišką, kurio tema: „(duomenys neskelbtini) atsinaujina 2018-2023“. Laiške rašoma: „Labas. G., siunčiu susipažinimui pirminį veiklos rėmą. Reikėtų atspausdinti ir perduoti Merui. Reiktų su Meru apsitarti, ar tinkamas toks formatas. Jei taip, tai reiktų apsitarti, kaip organizuojamės toliau. Prašyčiau patvirtinti, kad šį emailą gavai. Ačiū“. Iš laiško turinio matosi, kad siunčiama R. M. R. būsimų savivaldos ir merų rinkimų programos santrauka, tai yra „(duomenys neskelbtini) ATSINAUJINA 2018-2023(PA), 5 metų programa. Programa sudaryta remiantis UAB „Spinter tyrimai“ atliktu tyrimu. Siūloma bendra RMR veiklos programa laikotarpiu 2018–2023, kur 2019 rinkimai būtų kaip neatsiejama programos dalis. Tą pačią dieną G. M. patvirtino, kad laišką gavo (t. 3, b. l. 117–118, 119). 2018 m. vasario 1 d. M. V. G. M. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašoma: „Labas, G., Siunčiu medžiagą rytdienos susitikimui. Būčiau dėkingas, jei perduotum merui Ačiū“. Viename iš failų, prisegtų prie laiško, yra „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ veiksmų programos 2018-2023 m. planavimas. Iš šio dokumento turinio matyti, kad tai „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 apmatai (jo (R. M. R.) veiklos programa (t. 3, b. l. 119–133). Liudytojas V. B. patvirtino, kad šį dokumentą galima laikyti rinkimų programos eskizu ir šio dokumento pagrindu buvo rengiamas dokumentas ,, (duomenys neskelbtini) atsinaujina“. Iš 2018 m. vasario 2 d. vykusio pokalbio tarp R. M. R., G. M. ir M. V. matyti, kad buvo kalbama apie atsiųstą dokumentą, kuris orientuotas į rinkimus, M. V. dokumentą pristato pagal lapus „čia toliau einam į trečia puslapį, tai čia išskirtos tikslinės grupės“, R. M. R. klausia „kaip ir matėm apklausoje, kas pirmumui yra partiniam ar nepartiniam kandidatui“, kalba apie tikslines grupes, veiksmų programą. Kalbant apie rinkiminę kampaniją, R. M. R. teiraujasi „Ar vis tiek reikėtų tą išlaikyti turbūt kartu tą pagrindą komandos, tą pagrindą“, M. V. atsako: „vienareikšmiškai“. Toliau M. V. konsultuoja R. M. R., kaip elgtis kampanijos metu, kalbama apie 15 žmonių komandos formavimą (t. 2, b. l. 5–19).

53. Kad M. V. G. M. siųsti laiškai su juose aprašyta rinkimų programa buvo perduoti R. M. R., patvirtina šie rašytiniai bylos įrodymai. Kratos R. M. R. darbo vietoje metu buvo rastas 2018 m. sausio 15 d. M. V. G. M. siųstas elektroninis laiškas, kurio tema: „(duomenys neskelbtini) atsinaujina 2018-2023“. Elektroninio laiško tekstas, tai yra rašytiniai „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 – R. M. R. veiklos programos rėmai orientuoti į jo, R. M. R., politinę karjerą. (t. 5, b. l. 36–40). Kratos, atliktos R. M. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, metu rastas atspausdintas dokumentas, kuris pavadintas kaip „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ veiksmų programos 2018-2023 m. planavimas“. Apžiūros metu nustatyta, kad tai tas pats dokumentas „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 apmatai R. M. R. veiklos programa, kurį 2018 m. vasario 1 d. G. M. elektroniniu paštu atsiuntė M. V. (t. 5, b. l. 7–10; t. 7, b. l. b. l. 3–14).

54. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. pagal 2018 m. kovo 12 d. sutartį parengė Viešinimo projekto „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018 m. II pusmečio–2023 m. komunikacijos strategiją, 2018 m. II pusmečio–2019 m. strateginės komunikacijos priemones. Šio dokumento turinį lyginant su kratos metu R. M. R. namuose rasto dokumento „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 apmatai R. M. R. veiklos programos turiniu, dalis šiuose dokumentuose esančios informacijos sutampa. Liudytojas V. B. patvirtino, kad iš galutinio dokumento A. S. ir G. M. reikalavimu buvo pašalinti rinkiminiai ir politiniai aspektai.

55. Visų šių aptartų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad R. M. R. buvo suinteresuotas gauti ir gavo iš M. V. rinkimams naudingas konsultacines paslaugas – „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 – R. M. R. veiklos programos rėmus ir „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018-2023 apmatai R. M. R. veiklos programą. Taip pat nustatyta, kad šio dokumento pagrindu buvo parengtas viešinimo projektas „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018 m. II pusmečio–2023 m. komunikacijos strategija.

Dėl didelės žalos, kaip būtinojo piktnaudžiavimo sudėties požymio, nebuvimo, vykdant minėtus viešuosius pirkimus

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad R. M. R. ir G. M., būdami valstybės tarnautojais, organizuodami ir vykdydami viešuosius pirkimus, padarė nustatytų teisės aktų pažeidimus, tačiau nėra pagrindo daryti išvados, kad R. M. R. ir G. M. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.

57. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021 nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Šioje nutartyje plenarinė sesija pažymėjo, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-125/2014).

58. Įrodinėtina didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Atitinkamai didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta, – kaip antai didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-640-507/2015, 2K-361-895/2016). Pažymėtina, kad šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-263/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021), taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais.

59. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020). Taigi padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014, 2K-4-689/2019).

60. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020). Kita vertus, šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmų, jei taip, kokio dydžio ši žala yra. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Dėl to duomenys, liudijantys, kad valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) veikė minėtų subjektų interesais, turi būti ištirti ir įvertinti, taip pat turi būti apskaičiuotas realus turtinės žalos dydis. Vertinant turtinės žalos tikrumą, atsižvelgtina į visumą objektyvių veikos padarymo aplinkybių, be kita ko, į tai, kaip buvo panaudotas turtas, kieno interesais veikė asmuo, koks padarytų pažeidimų pobūdis, mastas. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes padaryti išvadą, ar piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas minėtiems subjektams iš tiesų sukėlė didelę turtinę žalą.

61. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero R. M. R. ir mero patarėjos G. M. veiksmais savivaldybei padaryta ne mažesnė negu 5 472 eurų (2 420 eurų už UAB ,,Spinter tyrimai“ tyrimą ir 3 052 eurų už „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 R. M. R. veiklos programą) turtinė žala. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu šioje dalyje prašė skundžiamą nuosprendį pakeisti, nes teismas padarė klaidą, t. y. V. B. valandinis įkainis buvo paskaičiuotas 200 eurų su PVM, o turėjo būti 100 eurų su PVM, nes tokį įkainį nurodė V. B.. Taigi „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 R. M. R. veiklos programos vertė yra 2 252 eurų, todėl nuteistųjų veiksmais buvo padaryta ne mažesnė nei 4 672 eurų turtinė žala. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismo, tiek prokuroro nustatyta turtinė žala nesiekia įstatyme nustatytos didelės žalos vertės dydžio (250 MGL), ji ženkliai mažesnė, todėl negali būti pripažinta didele.

62. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018). Pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020). Įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių tokios žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl, konstatuojant didelę neturtinio pobūdžio žalą, kiekvienu atveju ad hoc (esant konkrečiai situacijai) turi būti įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Kadangi neturtinio pobūdžio žala yra ne apčiuopiamos materialios, o abstrakčios nematerialios išraiškos, itin svarbus yra vertinamasis aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-222/2020). Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Plenarinė sesija nutartyje pažymėjo, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-489/2021). Kasacinėje praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-7-9-976/2020).

63. Viešųjų pirkimų tikslas – laikantis įstatymų reikalavimų sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant šio tikslo, įgyvendinamas ir kitas svarbus uždavinys – sąžininga rinkos dalyvių konkurencija, be to, ribojamos atskirų asmenų galimybės nepagrįstai pelnytis, korupcija, nepagrįstas viešųjų paslaugų branginimas. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad kai valstybės tarnautojas ar teikiant viešąsias paslaugas jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekdamas nepagrįsto atskirų asmenų pasipelnymo, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautriose srityse; tokiu atveju vertinant neturtinės žalos dydį valstybei neturi būti apsiribojama vien tik tarnautojo (jam prilyginto asmens) einamų pareigų svarbos ar įstaigos, kuriai tas asmuo atstovauja, gero įvaizdžio vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-511/2016, 2K-61-689/2020). Kita vertus, sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) pažeidus viešųjų pirkimų sritį reguliuojančius teisės aktus, aktualu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai; ar realiai suteiktos įsigytos paslaugos (atlikti darbai), ar jų kaina yra aiškiai per aukšta; kaip minėti veiksmai vertintini proporcingumo, racionalumo aspektu. Šių aplinkybių visapusiškas įvertinimas sudaro prielaidas išvadai, ar teisės aktų pažeidimai buvo nulemti privačių interesų, ar viešieji pirkimai buvo naudojami asmeniniam ar nepagrįstam atskirų asmenų pasipelnymui, atitinkamai ar veikoje yra būtinasis piktnaudžiavimo požymis – didelė žala.

64. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistųjų veiksmais didelė neturtinė žala buvo padaryta valstybei ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, nes buvo pakenkta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės prestižui ir reputacijai, diskredituotas savivaldybės mero vardas, visuomenėje kilo rezonansas, kitiems ūkio subjektams eliminuota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, į nusikalstamą sumanymą įtrauktas kitas netiesiogiai pavaldus asmuo. Teisėjų kolegija nesutinka, kad valstybei ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei tikrai buvo padaryta didelė neturtinė žala.

65. Teisėjų kolegija sutinka, kad R. M. R. ir G. M. veiksmai kažkokia dalimi galėjo pakenkti savivaldybės prestižui ir reputacijai, tačiau tokie teiginiai yra labiau deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ar aiškiais argumentais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl R. M. R. ir G. M. veiksmų būtų sumažėjęs ir kiek sumažėjęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės prestižas ar visuomenės pasitikėjimas ja. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojai ar (duomenys neskelbtini) miesto gyventojai menkiau vertintų savivaldybės mero autoritetą. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas pasekmes kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytomis situacijomis, kurios gali reikšti didelę neturtinę žalą (dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka) akivaizdu, kad dėl R. M. R. ir G. M. veiksmų tokios pasekmės nekilo – normali valstybės ir net savivaldybės veikla nesutriko, nebuvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, kitų žmonių interesai pažeisti nedidele dalimi (nežymiai nukentėjo savivaldybės turtinis interesas), pasitikėjimas savivaldos sistema nebuvo pakirstas ir nebuvo sukeltos į šias panašios pasekmės.

66. Grįsdamas išvadą apie didelę neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kilo didelis rezonansas, kitiems ūkio subjektams buvo eliminuota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės irgi nereiškia didelės neturtinės žalos padarymo. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš galimų paslaugų tiekėjų būtų išreiškęs nepasitenkinimą ar pretenzijas dėl viešojo konkurso atšaukimo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kiek plačiai ir kiek ilgai R. M. R. ir G. M. veiksmai buvo aprašyti žiniasklaidoje, kiek ilgai jie buvo aptariami, kokio atgarsio žurnalistų žinutės sulaukė visuomenėje ir kiek jie paveikė visuomenės požiūrį į savivaldybės merą ir pačią savivaldybę. Vien tai, kad įvykis buvo aprašytas žiniasklaidoje, nereiškia, kad jis visuomenėje sukėlė dideles diskusijas ar visuotinį pasipiktinimą, bent jau byloje tokių įrodymų nėra ir tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Kad R. M. R. veiksmai nesukėlė didelio neigiamo atgarsio visuomenėje, patvirtina ir aplinkybė, kad 2019 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. M. R. buvo perrinktas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog visos viešųjų pirkimų pagrindu suteiktos paslaugos buvo asmeniškai naudingos tik R. M. R.. Bylos duomenys patvirtina, kad be „(duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimo (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu) ir V. B. parengtos „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ 2018–2023 R. M. R. veiklos programos, kurie, kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, buvo naudingi R. M. R. ruošiantis rinkimams, dar buvo atliktas auditas, Facebook paskyros analizė, parengta strategija su konkrečiu planu, kuri sėkmingai naudojama (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės komunikacijoje iki šiol.

68. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog R. M. R. ir G. M. veiksmuose nenustačius veika sukeltų padarinių – didelės turtinės ar neturtinės žalos, jie dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turi būti išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

69. Apeliacinės instancijos teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį, priimamas sprendimas R. M. R. ir G. M. panaikinti paskirtas kardomąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. M. R. ir G. M. kaltais dėl piktnaudžiavimo, taikė nuteistiesiems ir baudžiamojo poveikio priemones: vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, R. M. R. ir G. M. atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 metus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nusprendė kaip nusikalstamos veikos rezultatą iš R. M. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 472 Eur. Kadangi šioje byloje teisėjų kolegija priima naują, išteisinamąjį nuosprendį, nuteistiesiems taikytos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat naikinamos bei iš naujo išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad G. M. veikoje nėra piktnaudžiavimo požymių, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų jos apeliaciniame skunde argumentų, susijusių su paskirtos baudos dydžiu ir nustatytu terminu jai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. M. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. M. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 472 (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du) eurus.

P. R. M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. M., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus.

Panaikinti G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktų klausimą išspręsti taip:

R. M. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtus dokumentus: iš elektroninio pašto atspausdintą laišką, atspausdintus lapus; jo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos patalpose, kabinete Nr. 341, (duomenys neskelbtini) kratos metu rastus ir paimtus dokumentus: elektroninį laišką, situacijos auditą, pastabas, RMR komunikacijos planą, techninę užduotį; G. M. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos patalpose, kabinete Nr. 342, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtus įvairius dokumentus; jos gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtus dokumentus : du atspausdintus lapus „Pastabos“; A. S. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos patalpose, kabinete Nr. 347, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtus: 2017 m. užrašų knygą – darbo kalendorių; M. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtus dokumentus: elektroninių laiškų kopijas, „(duomenys neskelbtini) atsinaujina“ prezentacijos kopiją, įvairius rankraštinius ir darbinius dokumentus, žalios spalvos užrašų knygą, sunaikinti.

G. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI EWA-L19, IMEI Nr. xxxx, su 2 SIM kortelėmis, nešiojamą kompiuterį HP E. B., S/N 5CG7430NCD, su jungiamuoju laidu (krepšyje), grąžinti G. M. arba jos įgaliotam asmeniui.

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos patalpose, kabinete Nr. 347, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtą kompiuterio INIDA M350 standų diską Toshiba (duomenys neskelbtini) s/n 64LYMVMBS X13, įvairius dokumentus, grąžinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui.

UAB „Alora“ patalpose, (duomenys neskelbtini) kratos metu paimtus nešiojamo kompiuterio L. Y. 500-14IBD (80N4) standų diską HDD Seagate L. T. s/n SBY4RFD, kompiuterio „PGS A. C.“ standų diską WD SATA s/n WCC1S2817750, dokumentus ir rankraščius, susijusius su (duomenys neskelbtini) atsinaujina 2025 projektu, (duomenys neskelbtini) miesto gyventojų nuomonės tyrimą (segtuve su plomba Nr. 0782355), sutarčių registrą, PVM sąskaitas faktūras, užrašų knygą C. B., Prague, segtuvą su įvairiais dokumentais, grąžinti UAB „Alora“ įgaliotam asmeniui.

M. V. asmens kratos metu paimtą mobilų telefoną Apple Iphone 5S, Model:A1723, IMEI Nr. xxxxx, sunaikinti.

UAB „Spinter tyrimai“, įm. k. xxxx, patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtą I. Z. naudojamo kompiuterio Samsung NP700Z5C standų diską Samsung ST1000LM024 s/n S2RQJ9BC911450, sąskaitų faktūrų registrus, PVM sąskaitas faktūras, tyrimo ataskaitą, klausimyną, grąžinti UAB „Spinter tyrimai“ įgaliotam asmeniui.

Kompaktinius diskus, saugomus prie baudžiamosios bylos, toliau saugoti kartu su byla.

Teisėjai Albinas BielskisEvaldas GražysLinas Šiukšta