- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-132-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02140-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. N.
- Ieškovas
- E. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, valstybės teiktų išmokų vaikui priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. N. (toliau - ir ieškovas) teismo prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 8; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės G. N. (toliau – ir atsakovė) kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovui „N.“, atsakovei – „N.“; nustatyti nepilnametės dukros E. N., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki dukros pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas pinigines lėšas ieškovas naudos uzufrukto teise; priteisti 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d.; priteisti 560 Eur valstybės teiktas išmokas vaikui, panaudotas ne vaiko poreikiams tenkinti, už 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. kovo 17 d. laikotarpį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė 2022 m. vasario 17 d. prašymu (registracijos Nr. DOK-6749) teismo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš ieškovo dukrai laikiną materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokos kas mėnesį po 80 Eur nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys atsakovė; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukros auklėjime tvarką: 1) ieškovas su dukra bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 16 val. arba nuo užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba, jeigu dukra nėra ugdymo įstaigoje, iš jos laikinosios gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 16 val. pristatydamas dukrą į jos laikinąją gyvenamąją vietą; 2) darbo dienomis ieškovas turi teisę bendrauti su dukra nuo 19 val. iki 20 val. ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą bei dienos režimą, o atsakovė užtikrina vaiko pasiekiamumą ryšio priemonėmis; 3) pusę vaiko vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko dukra praleidžia su kiekvienu iš tėvų, t. y., lyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su dukra praleidžia atsakovė, o kitą pusę atostogų su dukra praleidžia ieškovas, atvykdamas pasiimti dukters iš laikinosios gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į laikiną gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą iki 19 val. paskutinę atostogų dieną; nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su dukra praleidžia ieškovas, atvykdamas pasiimti dukros iš laikinosios gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos pirmąją atostogų dieną 10 val., ir grąžindamas dukrą į laikinąją gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą iki 19 val. praėjus pusei atostogų laiko; o kitą pusę atostogų su dukra praleidžia atsakove; 4) valstybinių švenčių dienomis ieškovas bendrauja su dukra, pasiimdamas ją iš laikinosios gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove sutartą vietą tokia tvarka: a) nelyginiais metais: nuo gruodžio 25-osios dienos 19 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 19 val. iki sausio 1 d. 19 val.; kovo 11-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; birželio 24-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; b) lyginiais metais: gruodžio 24-ąją nuo 10 val. iki gruodžio 25-osios dienos 19 val. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena); vasario 16-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19 val.; gegužės 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; liepos 6-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; lapkričio 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; 5) jeigu atsakovė atsisako perduoti dukrą taip, kaip tai numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje, ji privalo pateikti ieškovui rašytinį dokumentą, patvirtinantį objektyvias priežastis, dėl kurių nėra galimybės vykdyti bendravimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovė žodžiu savo prašymą papildė nurodydama, kad tuo atveju, jeigu teismas netenkins jos prašymo, prašo nustatyti tokią jos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: vieną savaitę su dukra bendrauja atsakovė, o kitą savaitę su dukra bendrauja ieškovas.
4. Nurodė, kad prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ja grindžia šiais argumentais: vaiko noru; tuo, kad ieškovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos (išsigalvoja kad dukra serga, neduoda atostogų metu), t. y. 2021 m. gruodžio 24 d. vaiko nedavė po priimtos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties (jis nedalyvavo nutarties paskelbime ir aiškino, kad nežinojo jos turinio), todėl ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) PK; 2022 m. sausio 14 d. vaiko nedavė (PK pamatavo temperatūrą – jos nebuvo ir ji dukrą pasiėmė); 2022 m. vasario 11 d. atsakovė turėjo pasiimti dukrą, bet ieškovas sirgo Covid-19, todėl ji atvyko pirmadienį (02-14) ir nieko nerado, nes jis su dukra buvo išvykę pas senelį į (duomenys neskelbtini). Jai yra svarbūs vaiko interesai, saugumas (atsakovas vairuoja be vairuotojo pažymėjimo, už tai yra nubaustas), kartais neblaivus (duomenų apie nubaudimą neturi), lavinimas (dukra turi kalbos sutrikimų, neištaria kai kurių raidžių, tačiau atsakovas neaktyviai rūpinasi logopedo pagalba (mergaitė lanko logopedą tik darželyje; atsakovė turi finansinių galimybių privataus logopedo pagalbai apmokėti, nes vien darželio logopedo neužtenka). Be to, ji vestų dukrą ir pas psichologą (to atsakovas nedaro). Dukros ryšys su kitais jos vaikais yra stiprus. Šalių nepilnametė dukra retai lanko darželį. Atsakovas yra baustas administracine tvarka už tai, kad neperdavė jai dukros pagal nustatytą bendravimo tvarką ir teistas už tai, kad pas jį rasti du suklastoti vairuotojo pažymėjimai, nors ieškovas vairavimo teisių neturėjo. Jei dukra gyventų pas ją, tai ji užtikrins vaikui saugią ir harmoningą aplinką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
6. Šioje proceso stadijoje įvertinęs byloje esančius duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko gyvenamosios vietos – pakeitimo, teismas konstatavo, kad byloje esami duomenys nepatvirtina, jog aplinkybės pasikeitė tiek, kad reikėtų vaiko laikinąją gyvenamąją vietą keisti ir ją nustatyti su atsakove, nes byloje nenustatyta, kad tėvas pradėjo netinkamai vykdyti tėvo valdžią dukros atžvilgiu ir neužtikrina ar negali užtikrinti vaiko teisų ir geriausių interesų. Teismas sutiko, kad vaikui reikalingi abu tėvai ir nurodė, jog tėvai, žiūrėdami ne savo, o pirmiausia nepilnamečio vaiko interesų, turėtų būti lankstesni, derinti savo požiūrius, siekti, jog vaikas galėtų būti vienodai saugus, užtikrintas, žinoti, jog yra mylimas tiek tėvo, tiek motinos, kad gali būti su jais atviras, nes vaikui labai svarbu ir tai, kaip tėvai bendrauja tarpusavyje, ar geba spręsti kilusias problemas, susitarti tiek dėl vaiko reikalų, tiek kitais klausimais (šalių dukra nori ir mamos, ir tėtės).
7. Nurodė, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas nekenkia vaiko interesams, tačiau vaikui gali kenkti iki šiol besitęsianti tėvų konfliktinė situacija ir tai, jog jie nesugeba susitarti jokiu vaiką liečiančiu klausimu (nei dėl lavinimo, nei dėl priežiūros, nei dėl rūpinimosi vaiko sveikata ir kt.). Teismas akcentavo, kad tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis teismas laikė kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamąją vietą – atstumas tarp mergaitės lankomos ugdymo įstaigos ir motinos gyvenamosios vietos, kurioje mergaitė bendrauja su motina, yra virš 60 km; vaiko socialinius ryšius su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis (mergaitė turi draugų tėvo gyvenamojoje vietoje, su kuriais noriai žaidžia kieme); kiekvieno iš tėvų užimtumą (tėvas verčiasi individualia veikla - automobilių prekyba, pats dukrą nuveda ir pasiima iš darželio, o esant išimtiniams atvejams - kai negali - dukrą iš darželio paima teta, kurios name jis su dukra gyvena); atsakovė nedirba, turi dar du mažamečius vaikus, kuriuos prižiūri viena, nes jos sugyventinis dirba.
8. Teismas sprendė, kad dėl tokios bendravimo tvarkos, kai mažametė šalių dukra kas antrą savaitę bendrautų (gyventų) su kitame mieste gyvenančia atsakove, su kuria nenustatyta gyvenamoji vieta, gali būti sprendžiama ištyrus visus įrodymus, priimant sprendimą byloje, o ne kaip dėl laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės - atsakovės 2022 m. spalio 13 d. teismo posėdyje žodžiu pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu ir lavinimu, kadangi tai paneigia byloje surinkti įrodymai.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovė kreipėsi į Kaune dirbančią logoterapeutę, kuri nurodė, jog nepilnametė dukra ne tik nemoka ištarti sunkesnių garsų ir juos keičia paprastesniais – nesusiformavusi netgi jos kalbos gramatinė sandara, t. y. vaikas nederina linksnių, veiksmažodžių laikų, skaitvardžių, o regimasis dėmesys ir atmintis yra nepakankamas. Vaikui diagnozuotas fonologinis kalbos sutrikimas (duomenys neskelbtini). Dukra turėtų galimybę toliau lankyti ugdymo įstaigą Kaune, kuriame dirba psichologas ir logopedas, ji taip pat turėtų galimybę papildomai lankytis ir pas logoterapeutę S. L.
5.3. Tai, kad vaikas nėra lavinamas, patvirtina ir 2022 m. vasario 28 d. vykusi nepilnametės dukters apklausa. Iš vaiko apklausos vaizdo įrašo matyti, kad mergaitė negali pasakyti savo pavardės, nežino, kiek jai metų, negali parodyti netgi ant pirštų, neatpažįsta spalvų, kas rodo, jog vaikas nėra ugdomas. Nors ieškovas 2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikui skaito knygeles, tačiau tai paneigia tą pačią dieną vykusi nepilnametės dukters apklausa, kurios metu mergaitė nurodė tik aplinkybes, susijusias su žaidimais telefonu; apie tai, jog su ieškovu užsiima kokiomis nors veiklomis, neužsiminė.
5.4. Atsakovė ne kartą akcentavo, jog vaikui būtina užtikrinti psichologo konsultacijas, tačiau iki šios dienos ieškovas neatsižvelgė nei į atsakovės raginimus, nei į vaiko teisių specialistų nuomonę bei pateiktas rekomendacijas, nei į pačios dukters emocinę būklę. Ieškovas negeba užtikrinti vaiko poilsio režimo, dėl ko vaikas yra nuolat pavargęs. Tai, kad vaikas nepailsėjęs, buvo matyti tiek 2022 m. vasario 28 d. vykusioje vaiko apklausoje, kurioje vaikas žiovavo, tiek ir 2022 m. spalio 13 d. vykusioje vaiko apklausoje, kurioje vaikas nuolatos žiovavo, netgi nurodė, kad yra labai pavargusi, nors vaiko apklausa buvo organizuojama 10 val.
5.5. Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovo nubaudimas administracine ir baudžiamąja tvarka nėra susijęs su vaiko interesų užtikrinimu. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. el-1096-564/2022 ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ieškovui paskirta 20 dienų arešto bausmė.
5.6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 12IGP-834 yra fiksuoti vaiko paaiškinimai, jog „<...> tėtė ją neša į darželį, „neša ant petukų“, nes mašiną tėčio atėmė mama“. Nurodyti dukters teiginiai buvo pagarsinti ir 2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu. Toks dukters teiginys patvirtina, kad iki tol vaikas tiek į darželį, tiek ir į kitas vietas buvo vežamas automobiliu. Tai, kad šiuo metu ieškovas galimai to nebedaro, negali būti vertinama kaip teigiamai ieškovą charakterizuojanti savybė, nes to jis galima nebeatlieka ne dėl dukters saugumo, o dėl asmeninių priežasčių - galimų naujų administracinių/baudžiamųjų bylų užvedimo.
5.7. Teismas nevertino ieškovo piktnaudžiavimo tėvų valdžia, t. y. kad ieškovas trukdo vaikui bendrauti su atsakove, nuteikinėja vaiką prieš atsakovę. Tai patvirtinta 2021 m. gruodžio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame nurodoma, jog vaikas teigė, kad norėtų pabūti pas mamą, bet „<...> tėtė sakė, kad neitų“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 12IGP-834 yra fiksuoti vaiko paaiškinimai, jog „<...> tėtė ją neša į darželį, „neša ant petukų“, nes mašiną tėčio atėmė mama“ (akivaizdu, kad ieškovas nurodė tokias aplinkybes vaikui, kadangi iš kito žmogaus vaikas tokių žodžių išmokti negalėjo).
5.8. Teismas rėmėsi išimtinai tik institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvada, nors tokia išvada turi tokią pačią įrodomąją galią, kaip ir kiti byloje esantys dokumentai.
5.9. Nepagrįstas teismo argumentas, kad dažnas vaiko gyvenamosios vietos keitimas gali pakenkti vaiko interesams – minėtos aplinkybės rodo, kad gyvenant su ieškovu vaiko interesai yra pažeidžiami labiau.
5.10. Atsakovė turi dar du vaikus, dėl to būtina skatinti ir puoselėti vaikų ryšį. Vaikai ryšį užmezga tik per bendras veiklas, vaikų amžius yra per mažas, jog jie gebėtų bendrauti telefoninio ryšio priemonėmis, jiems būtinas dažnas susitikimas. Atsakovės gyvenamojoje vietoje mergaitei yra skirtas atskiras kambarys su patogumais (lova, stalu, spinta), ji turi jai reikalingas ugdymo priemones. Dukra 2022 m. vasario 28 d. apklausoje, paklausta teismo psichologės, su kuo jai labiau patinka kalbėti, nurodė, jog su mama; paklausta, ar, kai buvo pas mamą, norėjo pas tėtį, nurodė, kad norėjo pas mamą dar pabūti; paklausta, pas ką jai smagiau, nurodė, kad pas mamą, džiaugsmingai nurodė, kad ten yra brolis, „pas mamą beibis“; paklausta, kas gyvena pas mamą bute, vaikas nurodė, kad „mama, beibis, ir aš tenai gyvenu“, t. y. vaikas identifikuoja, kad tai yra jo gyvenamoji vieta. Nepilnametei dukrai yra reikalingas ypatingas motinos dėmesys bei ryšys tiek su broliu, tiek ir su sese.
5.11. Geriausiai nepilnametės dukters interesus atitiktų, jei būtų nustatyta tokia laikina bendravimo tvarka, kurios pagrindu atsakovė su dukra galėtų bendrauti vienodą laiką kaip ir ieškovas, t. y. atsakovė galėtų dukrą pasiimti kas antrą savaitę ir bendrauti su dukra nuo sekmadienio iki kito sekmadienio. Nesutiktina su teismo argumentu, jog tokią bendravimo tvarką nustatyti galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog yra visos sąlygos šiuo metu nustatyti nurodomą bendravimo tvarką, suteikiant teisę ir atsakovei, kaip dukters motinai, tiesiogiai prisidėti prie dukters ugdymo ir lavinimo, emocinės būsenos stabilizavimo, tokiu būdu užtikrinant, kad vaikas gaus visą reikalingą pagalbą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi savo vaikais.
10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Išvadą teikianti institucija 2022 m. vasario 23 d. rašte ir kituose dokumentuose nurodė, kad nepritaria laikinųjų apsaugos priemonių keitimui, kad pas tėvą dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
6.2. Atsakovė dukros ugdymusi ir savijauta darželyje nesidomi, ugdymo įstaigoje nesilanko, techninėmis priemonėmis su auklėtoja, socialiniu pedagogu, logopedu nebendrauja. Atsakovė nebendrauja ir su dukros gydytoja, dukros sveikatos būkle nesidomi.
6.3. Institucijos atstovė teisme nurodė, kad vaiko tėvas tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, lavinimu, o tėvo nubaudimas tiek administracine (už vairavimą be teisių), tiek ir baudžiamąja tvarka (už dviejų netikrų vairuotojo pažymėjimų laikymą) nėra susijęs su vaiko interesų užtikrinimu, nes tai yra suaugusio asmens veiksmų vertinimas. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonė užtikrina vaiko teises ir interesus, jų keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja ar nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 12GP-834.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kauno apygardos teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gautas atsakovės prašymas priimti į bylą naują įrodymą - 2022 m. spalio 31 d. G. D. elektroninį laišką.
16. Kauno apygardos teisme 2022 m. gruodžio 12 d. gautas atsakovės prašymas priimti į bylą naujus įrodymus – Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo skyriaus pranešimą apie priimtus procesinius sprendimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 12GP-2208.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su dukra tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) atsakovė su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 16 val. arba nuo užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos, iki sekmadienio 16 val. pristatydama dukrą į jos laikinąją gyvenamąją vietą; 2) darbo dienomis atsakovė turi teisę bendrauti su dukra nuo 19 val. iki 20 val. ryšio priemonėmis, atsižvelgdama į vaiko užimtumą bei dienos režimą, o ieškovas, užtikrina vaiko pasiekiamumą ryšio priemonėmis; 3) pusę vaiko vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) dukra praleidžia su kiekvienu iš tėvų, tai yra: lyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su dukra praleidžia atsakovė atvykdama pasiimti dukters iš laikinosios gyvenamosios vietos ar kitos su ieškovu sutartos vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindama dukrą į laikiną gyvenamąją vietą ar kitą su ieškovu sutartą vietą iki 19 val. praėjus pusei atostogų laiko, o kitą pusę atostogų su dukra praleidžia ieškovas; nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su dukra praleidžia ieškovas, o kitą pusę atostogų su dukra praleidžia atsakovė atvykdama pasiimti dukros iš laikinosios gyvenamosios vietos ar kitos su ieškovu sutartos vietos 10 val., ir grąžindama dukrą į laikinąją gyvenamąją vietą ar kitą su ieškovu sutartą vietą iki 19 val. paskutinę atostogų dieną; 4) valstybinių švenčių dienomis atsakovė bendrauja su dukra, pasiimdama ją iš laikinosios gyvenamosios vietos ar kitos su ieškovu sutartos vietos ir pristatydama dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su ieškovu sutartą vietą tokia tvarka: a) nelyginiais metais: gruodžio 24-ąją nuo 10 val. iki gruodžio 25-osios dienos 19 val. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena); vasario 16-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19 val.; gegužės 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; liepos 6-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; lapkričio 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; b) lyginiais metais: nuo gruodžio 25-osios dienos 19 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; kovo 11-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; birželio 24-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val. 5) jeigu ieškovas atsisako perduoti nepilnametę dukrą taip, kaip tai numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje, ieškovas privalo pateikti atsakovei rašytinį dokumentą, patvirtinantį objektyvias priežastis, dėl kurių nėra galimybės vykdyti bendravimo tvarkos. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. išaiškino Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties rezoliucinės dalies 3 punktą, kad teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu taikoma šalių dukrai lankant ne tik mokyklą, bet ir darželį, t. y. išaiškinta, kad atsakovė turi teisę bendrauti su dukra pusę vaiko vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) dukrai lankant ne tik mokyklą, bet ir darželį, kuriame nėra rudens, žiemos ir pavasario atostogų.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
22. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
24. Vadovaudamasis nutarties 22-23 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
25. Atsakovė savo prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ja grindė vaiko noru; aplinkybėmis, kad ieškovas neužtikrina nustatytos bendravimo tvarkos (yra baustas administracine tvarka už tai, jog neperdavė jai dukros pagal nustatyta bendravimo tvarką); neaktyviai rūpinasi logopedo pagalba; neveda dukters pas psichologą; yra teistas už disponavimą suklastotais dokumentais.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, išklausęs 2022 m. spalio 13 d. ir 2022 m. spalio 20 d. teismo posėdžių garso įrašus, sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl poreikio keisti laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nebuvimo, nes byloje nenustatyta, kad tėvas pradėjo netinkamai vykdyti tėvo valdžią dukros atžvilgiu, neužtikrina ar negali užtikrinti vaiko teisų ir geriausių interesų.
27. Nors atsakovė nurodė, kad šalių dukra išreiškė norą gyventi su ja, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad dėl savo amžiaus ji dar sugeba suformuluoti savo pažiūrų. Teismo psichologė išvadose apie išklausytą vaiko nuomonę (DOK-8783) nurodė, kad išklausius mergaitės mintis apie mamą ir tėtę galima daryti prielaidą, kad emocinį prielankumą ji demonstravo abiem vienodą („ir pas mamą, ir pas tėtę smagiau“, „vienodai smagu ir pas mamą, ir pas tėtę“). Mergaitės paprašyta nupiešti savo šeimą (piešinys pridedamas prie išvados), kad suprasti, koks jos savęs suvokimas tarp jos šeimos narių ir kokią vietą ji jaučia užimanti tarp mamos ir tėtės, atkreipiant dėmesį į tai, kurį narį piešia pirmą, kurio galbūt visiškai nenupiešia, kuris didžiausias ir ryškiausias, kuris mažytis ir nutolęs nuo kitų, taip pat savo namą (namas vaiko piešinyje atskleidžia socialinį jausmą, šeimyninį gyvenimą, saugumo pojūtį). Interpretuojant E. šeimos piešinį pasitvirtina prielaida, kad jai emociškai yra svarbūs abu tėvai. Kalbantis su E. apie jos nupieštus tėtės ir mamos namus bei paprašius parodyti, kuriame name nori gyventi, parodė tėtės namą. „Name smagiau, kur tėtė“. Argumentų, kodėl tėtės namuose smagiau, gali būti įvairių. Tai gali būti įtakota pažįstamos aplinkos, kurioje mergaitė dabar gyvena, ten esančių gyvūnų, kuriuos ji labai myli, ar daugelio kitų priežasčių, kurių dėl savo amžiaus ji dar negeba įvardinti ir suprasti. Pagal savo amžių E. yra per maža išreikšti nuomonę, su kuo norėtų gyventi, kadangi penkiamečiai dar neturi autonomiško stabilaus mąstymo. Jiems per sunku išsakyti savo poreikius ar pasirinkimus. Jų emocijos labilios, kintančios. Jie neturi galimybės numatyti pasirinkimo pasekmių, gali keisti savo nuomonę priklausomai nuo nuotaikos, savijautos, nuovargio. Tačiau labai svarbu, kad mergaitė turėtų vienodą galimybę bendrauti ir su mama, ir su tėvu, nes, kaip ji pati pasakė - jai svarbūs abu. Atsakovei paprašius pakartotinai apklausti dukrą teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 13 d., metu, dalyvaujant teismo psichologui buvo išklausyta šalių dukros nuomonė. Mergaitė pasakojo, kad nori gyventi pas tėtę, nes labai myli. Ji nori ir tėtės, ir mamos. Marijampolės apylinkės teismas, tenkinęs atsakovės prašymą, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskyrė šalių nepilnametės dukters psichologinę ekspertizę siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos ir bendravimo su atskirai gyvensiančiu vienu iš tėvų tvarkos. Taigi, tik atlikus tokią ekspertizę teismas turės galimybę išsiaiškinti mergaitės nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos ir bendravimo su atskirai gyvensiančiu vienu iš tėvų, taip pat įvertinti atsakovės nurodytus argumentus apie ieškovo (ne)daromą psichologinę įtaką dukters požiūriui į motiną ir pan.
28. Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas tinkamai rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu ir lavinimu. Tai paneigia byloje surinkti įrodymai.
29. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje Nr. 12SD-4237 nurodė, kad ieškovas gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovės tetai. Apsilankymo metu buvo švaru, sutvarkyta, name ieškovui ir jo dukrai skirtas atsiras kambarys, kuriame yra visi gyvenimui ir buičiai reikalingi daiktai bei baldai, mergaitės lovelė, žaislai, higienos priemonės, rūbeliai. Mergaitė turi atskirą miegamąją vietą, erdvę žaidimams, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, žaisti, ugdytis. Tarnybos duomenimis, mažametė dukra yra sveika, vaikui specialiųjų poreikių nenustatyta. Nepilnametės mergaitės poreikiai yra įprastiniai, kaip ir kitų tokio amžiaus vaikų. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 23 d. išvadoje Nr. 12SD-4659 nurodė, kad skyriuje informacijos apie ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu, fizinio smurto naudojimą ieškovo ir atsakovės šeimoje, vaiko nepriežiūrą ar kitus galimus vaiko teisių pažeidimus nebuvo gauta. Tarnyba taip pat nurodė, kad atsakovė anksčiau niekada nesikreipė į skyrių, kad negali lankyti dukros, susitikti ar kitaip bendrauti su dukra, kad mergaitė nuo jos slepiama, tėvas piktnaudžiauja alkoholiu ir netinkamai rūpinasi dukra. Pranešimai apie galimus mažametės teisių pažeidimus fiksuoti 2021 m. rugpjūčio 9 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. Visi pranešimai registruoti dėl galimai pažeistos vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų. Tarnyba 2021 m. spalio 7 d. išvadoje Nr. 12SD-4895 nurodė, kad mergaitė priregistruota VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, kuris 2021 m. rugsėjo 16 d. pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodė, kad poliklinikoje mergaitė buvo tik su tėvu. Dar du kartus tėvas konsultuotas telefonu, nurodymus vykdo, vaiku rūpinasi, smurto ar nepriežiūros požymių nepastebėta. Mažametė dukra lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Ugdymo įstaigose pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad mergaitė į įstaigą atvedama švari, tvarkinga. Dukra į darželį ateina geros nuotaikos, linksma, valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, geri kasdieninio gyvenimo įgūdžiai. Į darželį mergaitę atveda tėvas, labai bendrauja ir bendradarbiauja su lopšelio-darželio administracija, įstaigos pedagogais, specialistais. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 23 d. rašte nurodė, kad mergaitė gyvena su tėvu, kuris yra dirbantis, užtikrina visas reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas, aprūpina apranga, atitinkančia metų laikus, vaiko amžių ir lytį, ji švari ir tvarkinga. Tėvas bendrauja su grupės auklėtojomis, socialiniu pedagogu, administracija. Su mergaite bendrauja švelniai, rūpestingai, mandagiai, domisi, ką mergaitė veikė darželyje, kaip jai sekasi bendrauti su draugais, ką naujo išmoko. Nupirktos visos priemonės reikalingos ugdymui. Mergaitės mama yra atėjusi pasiimti mergaitę iš darželio vieną kartą. Dukters lankymosi darželyje laikotarpiu apie mergaitės ugdymą ir jos savijautą motina nesiteiravo.
30. Apeliuodama dėl ieškovo netinkamo rūpinimosi dukters sveikata, lavinimu ir ugdymu, atsakovė nurodė, kad, nors (duomenys neskelbtini)vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 8 d. rašte nurodė, jog nepilnametei dukrai kalbos problemos stebimos nuo lankymo pradžios, tačiau ji į pagalbos gavėjų sąrašą nebuvo įrašyta, vaikui logopedo pagalba pradėta teikti tik nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Priešingai, nei teigia atsakovė, nepilnametės šalių dukters lankoma ugdymosi įstaiga 2022 m. kovo 4 d. rašte Nr. IS-14(1.15.) nurodė, kad pirmaisiais metais pradėjus lankyti įstaigą visiems vaikams yra adaptacinis laikotarpis, kurio metu vaikai yra stebimi. Pastebėjus kylančias problemas vaikų kalbos ir komunikacijos problemas, lopšelio darželio logopedai, gavę raštišką tėvų sutikimą, aptarę Vaiko gerovės komisijos posėdyje, įtraukia vaikus į Pagalbos gavėjų sąrašą ir teikia logopedinę pagalbą. Atskiro tėvų prašymo nereikia. Šios įstaigos 2022 m. kovo 8 d. rašte Nr. IS-16(1.15.) nurodoma, kad šalių dukrai, įvertinus jos pasiekimus ir poreikius, logopedo paslaugos bus teikiamos nuo rugsėjo mėn.
31. Paminėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad pati atsakovė būtų kreipusis į dukters ugdymosi įstaigą dėl tokių paslaugų poreikio dukrai. Priešingai, (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. IS-60(1.15.) nurodyta, kad motina nedalyvauja vaiko ugdyme, niekada neklausia, kaip mergaitei sekasi darželyje, nors CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai, kad ieškovas užtikrina mergaitei reikalingų logopedo paslaugų teikimą, patvirtina ir aplinkybė, kad jis su logopede-specialiąja pedagoge 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarė Logopedinės pagalbos teikimo darbo sutartį, pagal kurią šalių dukrai buvo teikiama papildoma logopedinė pagalba du kartus per savaitę; byloje pateikti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai patvirtina, kad mergaitei buvo 10 logopedinių pratybų (iki 2022 m. spalio 13 d.), vėliau paslaugos buvo nutrauktos. Ši logopedė-specialioji pedagogė pažymoje nurodė, kad, įvertinusi mergaitės kalbą, ji nustatė kalbos sutrikimą (nežymų kalbos neišsivystymą), taip pat nurodė, kad į pratybas mergaitę atlydėdavo tėtis.
32. Sutiktina su atsakove, kad ieškovo asmenį neigiamai charakterizuoja jo atžvilgiu priimtas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. el-1096-564/2022, kurioje jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, už tai ieškovui paskirta 20 dienų arešto bausmė, taip pat kad jam surašyti administracinių nusižengimų protokolai už automobilio vairavimą neturint tam teisės (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 22166446181) ar teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nesilaikymo (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 21153609785). Visgi šios aplinkybės taip pat nepatvirtina poreikio keisti laikiną nepilnametės gyvenamąją vietą ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad esama aplinka mergaitei tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų jos normaliam vystymuisi.
33. Atmestinas ir atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje rėmėsi išimtinai tik institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvada. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pirmosios instancijos teismas tenkino šalių prašymą perduoti ginčą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisminei mediacijai, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjo žodinio proceso tvarka, suteikė šalims teisę teikti išsamius paaiškinimus, apklausė šalių iškviestus liudytojus, tenkino atsakovės prašymą teismo posėdyje antrą kartą apklausti jų dukrą dalyvaujant teismo psichologei, teismas taip pat buvo aktyvus ir savo iniciatyva rinko byloje įrodymus (apie ieškovo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą ir surašytus administracinių nusižengimų protokolus), įvertino byloje esančius duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.
Dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo
34. Minėta, kad pagal CK 3.156 straipsnį tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
35. Laikina bendravimo su vaiku tvarka nustatoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugant vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, privalo įvertinti ne tik vaiko interesus, bet atsižvelgti ir į šalių interesus. Nors nurodomo pobūdžio laikinąja apsauga teismas neišsprendžia ginčo iš esmės, o tik imasi prevencinių priemonių apsaugoti vaiko interesus iki teismo sprendimo priėmimo, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja teismą tokią nutartį motyvuoti, įvertinant konkrečias laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes.
36. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, jog tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią šalių vaikai turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaikų amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaikų tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.
37. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytinas atstumas tarp vaiko tėvų gyvenamosios vietos (atsakovė gyvena Kauno mieste, o ieškovas (duomenys neskelbtini), atstumas tarp šių vietovių yra virš 60 km), vaiko lankoma ugdymo įstaiga (mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kuriame jai teikiamos logopedo paslaugos, tokių paslaugų poreikį mergaitei atsakovė akcentuoja), sveikatos priežiūros įstaiga (duomenys neskelbtini) (bylos duomenys patvirtina, kad mergaitė dažnai serga), tėvų užimtumas (tėvas verčiasi individualia veikla -automobilių prekyba, pats dukra nuveda ir pasiima iš darželio, o esant išimtiniams atvejams, kai jis negali, dukrą iš darželio paima teta; atsakovė nedirba, turi dar du mažamečius vaikus - sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą P. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos prižiūri viena, nes sugyventinis dirba).
38. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarka. Šiuo atveju negalima pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaikų interesus bendrauti su motina. Šalių dukrai yra penkeri metai, ji lanko darželį, kuriame jai teikiamos logopedo paslaugos. Natūralu, kad tokio amžiaus vaikai turi laikytis atitinkamo režimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ryšium su tuo vaiko (ypač mažamečio) raidai reikalinga viena nuolatinė gyvenamoji vieta, o atsakovės pasiūlyta laikinoji bendravimo su dukra tvarka tokio jos intereso neatitinka. Jei teismas taikytų atsakovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, o vėliau išnagrinėjus civilinę bylą būtų nustatyta bendravimo tvarka pagal šalių pareikštus reikalavimus, būtų sutrikdytas vaiko emocinis stabilumas.
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
40. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės išsprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti motyvai nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Atsakovė atskiruoju skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas atitinkamai už atskirojo skundo rengimą.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
44. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ar laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.