- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3570-918/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24664-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinius faktus, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja procesiniuose dokumentuose (pareiškime, prašyme dėl trūkumų šalinimo, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad 1962-2000 m. buvo pastatyti vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 1 547,49 m. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų duomenų apie šių objektų savininkus, valdymo ar nuosavybės formą. Pareiškėja savo iniciatyva atliko šio objekto kadastrinius matavimus, buvo sudaryta Nekilnojamo turto kadastro duomenų byla. Pareiškėjos tvirtinimu, Pareiškėjos tvirtinimu, valdymas prasidėjo, kai 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu tinklai buvo perduoti į pareiškėjos balansą. pareiškėjas 1999-09-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimu tuo metu galėjo įregistruoti tinklus, tačiau dėl didelės apimties nespėjo. Vėliau pasikeitus Nekilnojamojo turto registrą reglamentuojantiems teisės aktams to padaryti nebuvo galima, nes pasikeitė teisės aktai ir reikalavimai. Vandentiekio tinklas, esantis (duomenys neskelbtini), eina per didžiąją dalį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kaip juridinis asmuo, egzistuoja ilgą laiką, tik keitėsi forma, pavadinimas ir steigėjai. Pareiškėja yra veikiantis ūkio subjektas ir pagal savo paskirtį valdo turtą – inžinerinius vandentiekio ir nuotėkų tinklus, juos aptarnauja, remontuoja ir prižiūri. Tinklai yra apskaityti pareiškėjos balansinėje apskaitoje. Pareiškėja nuotekų tinklus eksploatuoja, aptarnauja, valdo sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau nei 10 metų. Pareiškėja per daugiau nei 10 metų nepertraukiamos tinklų eksploatacijos atliko šių tinklų remonto bei priežiūros darbus, užtikrino jų tinkamumą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Tinklai yra specialiosios paskirties objektai ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą. Pareiškėja nori prisiimti visą techninę ir fizinę atsakomybę ir tinkamai vykdyti savo funkcijas, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir atsakingas nuotekų tvarkytojas. Pareiškėjo finansinėje ataskaitoje už 2018 m. nurodyta, kad dalis pareiškėjo valdomo turto yra neregistruota, tačiau apskaityta balansinėje apskaitoje. Pareiškėjai nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti tinklus pareiškėjos nuosavybėn. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiuos tinklus ar jų dalis. Pareiškėjai nėra žinoma apie asmenis, kurie į tinklus turėtų daugiau teisių nei pareiškėja. Nuo tinklų eksploatacijos pradžios, tinklai pareiškėjos yra prižiūrimi, eksploatuojami, remontuojami ir valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savi. Per visą tinklų valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto nėra pareiškę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neturi jokių pretenzijų į pareiškime nurodytus statinius.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Byla 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi paskirta nagrinėti 2020 m. vasario 20 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. 2020 m. sausio 21 d. nutartimi dėl teisėjos dalyvavo Nacionalinės teismų administracijos organizuojamuose mokymuose, pakeista teismo posėdžio data, byla paskirta nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. kovo 10 d. Tenkinus pareiškėjos atstovės prašymą, 2020 m. kovo 9 d. nutartimi teismo posėdžio data perkelta į 2020 m. balandžio 28 d.
Negavus iš suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino režimo ir teismo posėdžių žodinio proceso tvarka negalimumo, 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi pakeista posėdžių forma, bylos paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. 2020 m. balandžio 28 d. teismo posėdis atidėtas, pareiškėjai nustatytas terminas papildomiems rašytiniams paaiškinimams ir įrodymams pateikti.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka informuoti viešo paskelbimo specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt būdu bei išsiunčiant pranešimus. Iki teismo posėdžio pradžios negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Byla išnagrinėta 2020 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2020 m. gegužės 8 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje nustatyta, jog pareiškėjos steigėjai ir pavadinimai ne kartą keitėsi: 1944-08-23 – 1973-03-31 laikotarpiu pareiškėjo teisinė forma ir pavadinimas buvo „Vandens“ Trestas (rus. Trest „Vodokanal“), 1973-04-01 – 1991-03-26 laikotarpiu pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas buvo Vilniaus Teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, 1991-03-27 – 1995-08-20 laikotarpiu pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas buvo „Vilniaus valstybinė vandens tiekimo įmonė“, 1995-08-21 – 2002-09-31 laikotarpiu pareiškėjo teisinė forma ir pavadinimas buvo specialios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“; nuo 2002-10-01 iki dabar pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas yra uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Pagal 1991 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 246 „Dėl valstybinio vandens tiekimo ir kanalizacijos įmonių perdavimo savivaldybėms“ pareiškėja kaip įmonė su visu jos balanse esančiu turtu buvo perleista savivaldybės nuosavybėn. 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1528V Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ priklausiusio nekilnojamojo turto sąrašą, kuriuo pareiškėja grindžia pareiškime nurodytų nekilnojamojo turto objektų valdymo pradžią.
Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad vandentiekio tinklus, (duomenys neskelbtini), sudaro 2000 m. pastatyti 228,13 m ilgio šalto vandens tiekimo vamzdynas, 1974 m. pastatytas 134,68 m šalto vandens tiekimo vamzdynas, 1974 m. pastatytas 167,32 šalto vandens tiekimo vamzdynas, 1974 m. pastatytas 419,90 m šalto vandens tiekimo vamzdynas,1974 m. pastatytas 35,12 m ilgio šalto vandens tiekimo vamzdynas, 1974 m. pastatytas 118,5 m ilgio šalto vandens tiekimo vamzdynas, 1962 m. pastatytas 443,84 šalto vandens tiekimo vamzdynas, 2000 m. pastatytas hidrantas, 2000 m. pastatytas hidrantas
Pareiškėjas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė dokumentus, patvirtinančius Vandentiekio tinklų eksploataciją, remontą bei valdymą. Iš 1999-09-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1528V matyti, kad į SP UAB „Vilniaus vandenys“ balansą neatlygintinai perduoti vandens tiekimo tinklai (ilgalaikio turto kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo atidalinta ilgalaikio turto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) atskiriant gatves; ilgalaikio turto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo atidalinta ilgalaikio turto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) atskiriant gatves; ilgalaikio turto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios inventorinis numeris keitėsi į Nr. (duomenys neskelbtini) po atliktos tinklo rekonstrukcijos 2000 m. Duomenų apie tai, kad pareiškime minimas vandens tiekimo tinklas būtų parduotas ar kitokiu teisiniu pagrindu perėjęs pareiškėjo nuosavybėn, nėra. Vilniaus miesto valdybos sprendimo kopija įrodo, kad tinklų valdymas yra prasidėjęs teisėtai ir sąžiningai.
Iš 1996-2013 m. Gedimų ir avarijų žurnalų, 2014-2017 metų Avarijų ir įvykių žurnalų išrašų matyti, kad pareiškėja eksploatuoja, valdo bei remontuoja šiuos vandens tiekimo tinklus kaip savus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą vandentiekio tinklą pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Byloje taip pat nenustatyta, kad vandentiekio tinklas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šiuos vandentiekio tinklus būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek VĮ „Turto bankas“ nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimų, taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie nagrinėjamą bylą ne kartą viešai paskelbta specialiame teismo tinklapyje).
Teismo įsitikinimu, turi būti įvertinta ir tai, kad nuotekų ir vandentiekio tinklai yra bendros vandentvarkos perdavimo, skirstymo bei teikimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste. Be to, pareiškėjos nurodyti tinklai yra specialiosios paskirties objektai, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vandentiekio tinklą pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės į vandentiekio tinklą, esantį į vandentiekio tinklą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklą, esantį į vandentiekio tinklą, esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.