- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1733-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24664-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 3.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinius faktus, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus.
2. 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumų šalinimui. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas siekdamas vienoje byloje spręsti klausimus dėl 66 savarankiškus unikalius numerius turinčių, skirtingais adresais esančių ir kaip 13 atskirų registro vienetų, įregistruotų objektų, turi pateikti duomenis, kaip šie objektai yra tarpusavyje susiję, nes pagal CPK 136 straipsnį gali būti sujungiami tik tarpusavyje susiję reikalavimai. Nutartyje taip pat nurodyta, kad žyminis mokestis turi būti mokamas už kiekvieną objektą dėl kurio reiškiamas reikalavimas nustatyti įgyjamosios senaties faktą. Be to, nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas suformuluoti pareiškimo faktinį pagrindą: nurodyti faktines aplinkybes, t. y., CPK 135, 531 straipsniuose nustatyta tvarka kiekvieno teikiamo reikalavimo atžvilgiu nurodyti kokiu būdu, kada prasidėjo pareiškėjos sąžiningas ir atviras konkretaus nekilnojamojo turto objekto valdymas, kaip jis tęsėsi ir kokie konkretūs įrodymai tai patvirtina, taip pat nurodyti kokiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose yra ginčo nekilnojamojo turto objektai bei pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus. Be to, pareiškėja įpareigota tiksliai nurodyti žemės sklypų, kuriuose yra pareiškime minimi objektai savininkus bei įtraukti juos į bylą (t. y. pateikti šių asmenų duomenis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateiktu pareiškimu dėl trūkumų pašalinimo šalino tik vieną iš nutartyje nurodytų trūkumų – primokėjo žyminį mokestį, tačiau kitų pareiškimo trūkumų nepašalino.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo reikalavimai reglamentuoti CPK 531 straipsnio, kuris numato, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime turi būti išsamus aprašymas daikto, dėl kurio siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nurodytas daikto valdymo terminas, nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, nurodyta, kad nėra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, taip pat, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, kad daiktas, kurio įgijimą įgyjamosios senaties būdu prašo nustatyti pareiškėja, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.
6. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, jog pareiškime privalu atskleisti kiekvieno nekilnojamojo daikto valdymo terminą ir kokiu pagrindu valdymas prasidėjo. Nutartyje buvo išaiškinta, kad visos bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti išdėstytos pareiškime, o ne tikimasi, kad pats teismas iš pareiškimo priedų nuspės, kuris iš pareiškimo priedų kurią bylai reikšmingą aplinkybę dėl kurio iš 66 pareiškime minimų objektų, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina ar paneigia. Nurodytas trūkumas nėra pašalintas, taigi teismui pateiktame pareiškime neatskleistos faktinės aplinkybės ir atitinkamai nesuformuluotas pareiškimo faktinis pagrindas.
7. Be to, nutartimi dėl trūkumų šalinimo teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti faktines aplinkybes apie tai, kam priklausančiame žemės sklype yra ginčo nekilnojamojo turto objektai, taip pat nurodyti ir/ar pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, bei atitinkamai patikslinti suinteresuotus asmenis byloje. Šio teismo įpareigojimo pareiškėja nevykdė. Pažymėta, jog pareiškėjos pareiškimo tenkinimas lemtų jos teisę įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, o tai turėtų įtakos kitų asmenų (asmenų, kurie naudojasi vamzdynais ir asmenų, kurių žemės sklypuose yra vamzdynai) teisėms ir pareigoms.
8. Pažymėta ir tai, kad pareiškėja nevykdė ir teismo įpareigojimo pagrįsti reikalavimų tarpusavio sąsajumo kriterijų pagal CPK 136 straipsnį, t. y. nurodyti aplinkybes, iš kurių galima spręsti, jog šie objektai yra taip susiję, kad klausimai dėl jų turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį, civ. b. e2YT-30826-918/2019, ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti pirmos instancijos teismui arba išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą.
10. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pareiškėjas teikdamas pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo nurodė visus nekilnojamojo turto objektus, dėl kurių teikiamas pareiškimas, taip pat nurodė, kad valdymas yra prasidėjęs teisėtai ir sąžiningai trimis būdais: arba daiktą sukuriant, tai yra pastatant, arba iš Vilniaus miesto savivaldybės arba tiesiogiai iš kitų subjektų (statytojų). Pareiškime dėl trūkumų pašalinimo pareiškėjas patikslino duomenis, kaip buvo reikalauta teismo, t. y. nurodė konkrečiai, kurį konkretų turtą pastatė pats pareiškėjas, o kuriuos kiti statytojai. Taip pat nurodė, kad visas likęs turtas perduotas Vilniaus miesto valdybos 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1528V. Visi tai patvirtinantys dokumentai taip pat pateikti byloje.
11. Nurodo, kad pareiškėjas teikdamas pareiškimą, prašė įgyjamosios senaties būdu nuosavybės teisę pripažinti dėl nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklų, o ne dėl žemės sklypų nuosavybės. Pažymi, kad vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Registruojamais nekilnojamojo turto objektais yra 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR) 5 d. „Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius“, o pagal 5.2.2 punkto nuostatas Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes, iš kurių viena yra inžineriniai tinklai. Atitinkamai Inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, į kuriuos patenka vandentiekio tinklai (STR 9.3 p.) ir nuotekų šalinimo tinklai (STR 9.5 p.). Akivaizdu, kad klausimas yra kilęs dėl tinklų, o ne dėl žemės sklypų, todėl negali būti tapatinamas.
12. Teigia, kad pareiškėjas šalindamas pirmos instancijos teismo nustatytus trūkumus, pateikė visą jam žinomą informaciją apie žemės sklypus, kuriuose yra tinklai, tačiau taip pat nurodė, kad negali pateikti visos išsamios informacijos, nes neturi galimybės ją gauti. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas pateikė duomenis apie jam žinomas aplinkybes, tačiau negali būti įpareigotas pateikti to, ko pareiškėjas nežino. Per visą Statinių valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto nėra pareiškę, todėl pareiškėjui nėra žinoma apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į tinklus nei pareiškėjas. Pažymi, kad teismas turi pareigą paskelbti apie nagrinėjamą tokio pobūdžio bylą specialiame interneto tinklalapyje, todėl tretiesiems asmenims yra sudaryta galimybė gauti informaciją ir, esant reikalui, ginti savo teises, jeigu jie mano, kad tokios jų teisės yra pažeidžiamos. LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVNTĮ) 16 str. 4 d. numato, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.“ Vadovaujantis minėta nuostata bendro naudojimo tinklų privati nuosavybė nėra leidžiama, tokie tinklai turi priklausyti viešajam geriamo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, kuriuo ir yra paskirta pareiškėja (2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-194) arba savivaldybei. Kadangi savivaldybė yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, todėl tik priėmus pareiškimą, savivaldybė įgis teisę pasisakyti dėl tinklų nuosavybės.
13. Pareiškėjas teikdamas pareiškimą nurodė, kad teikia vieną pareiškimą dėl kelių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymų vienoje civilinėje byloje, siekiant proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei operatyvumo principų užtikrinimo, taip pat siekiant sumažinti teismo išlaidas, o taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad teikiamas prašymas bei jį pagrindžiantys dokumentai yra analogiško pobūdžio. Pažymėta, kad teikiant teismams pareiškimus dėl kiekvieno objekto atskirai, teismai turėtų nagrinėti net 66 atskiras bylas, nors įrodymai yra analogiško pobūdžio, kas užimtų ne tik daug pareiškėjo laiko byloms paruošti, bet taip pat bereikalingai apkrautų ir pirmos instancijos teismus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškimas dėl įgyjamosios senaties grąžintas pareiškėjui nepašalinus trūkumų.
16. Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį pareiškimą, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius trūkumus, tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu procesiniu dokumentu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
17. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui UAB „Vilniaus vandenys“ terminą trūkumams pašalinti, o skundžiama nutartimi konstatavo, kad nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti.
18. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Todėl ieškovas privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas. Viena iš tokių sąlygų yra tinkamas ieškinio pareiškimo surašymas (CPK 135 straipsnis). CPK 531 straipsnyje nustatyti specialūs reikalavimai, kas turi būti nurodyta pareiškime dėl daikto įgijimo pagal įgyjamąją senatį, t.y. – 1) išsamus aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; 2) nurodytas daikto valdymo terminas; 3) nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas; 4) nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; 5) nurodyta, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
19. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktus duomenis pareiškimu UAB „Vilniaus vandenys“ prašė nustatyti juridinius faktus, kad pareiškėjas UAB ,,Vilniaus vandenys“ įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į: vandentiekio tinklą, (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklą, (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklą, (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklą, (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklą, (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklą, (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklą, (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklą, (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklą, (duomenys neskelbtini).
20. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodyta, kad nėra pašalintas trūkumas dėl faktinių aplinkybių ir ieškinio faktinio pagrindo dėl pareiškime nurodomų 66 objektų, teismas nurodė, kad įpareigojo pareiškėją nurodyti faktines aplinkybės apie tai, kam priklausančiame žemės sklype yra ginčo nekilnojamojo turto objektai, taip pat nurodyti ir/ar pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, bei atitinkamai patikslinti suinteresuotus asmenis byloje, tačiau šio įpareigojimo pareiškėjas taip pat neįvykdė, teismas taip pat vertino, kad pareiškėja nevykdė ir teismo įpareigojimo pagrįsti reikalavimų tarpusavio sąsajumo kriterijų pagal CPK 136 straipsnį, t. y. nurodyti aplinkybes, iš kurių galima spręsti, jog šie objektai yra taip susiję, kad klausimai dėl jų turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškime nurodyti visų siekiamų įgyti objektų techniniai parametrai, jų įrengimo laikas, pažymima, kad pareiškėjas daugiau nei dešimt metų nepertraukiamai valdė nurodytus objektus, taip pat nurodytos kitos svarbios aplinkybės. Tikslinant duomenis nurodytos papildomos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys yra pakankami pareiškimo priėmimo stadijoje, o jų pagrįstumas ir įrodomoji galia bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės.
22. Kaip vienas iš trūkumų, kurių nepašalino pareiškėjas nurodomas suinteresuotų asmenų nenurodymas. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio nuostatas tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą gali būti įtraukti teismo iniciatyva, taigi pareiškimo priėmimo stadijoje net ir neįtraukus trečiųjų asmenų, juos galima įtraukti teismo iniciatyva, todėl šis teismo nustatytas trūkumas negali būti vertinamas kaip pagrindas nepriimti pareiškimo, juolab, kad kaip teisingai pažymėjo apeliantas pagal CPK 532 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas pranešant apie teismo posėdį pranešime turi būti nurodytas pasiūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka, kad yra procesinė kliūtis priimti pareiškimą, nes vienu pareiškimu reiškiami keli reikalavimai dėl skirtingų objektų įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Reikalavimų skaičius pagal CPK nuostatas nėra ribojamas, vienu pareiškimu gali būti reiškiami keli reikalavimai (CPK 136 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamu atveju matyti, kad visų reikalavimų teisinis pagrindas yra vienodas, pareiškėjas irgi tas pats juridinis asmuo, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog šie reikalavimai gali būti nagrinėjami kartu.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl daiktų įgijimo įgyjamosios senaties būdu priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškimo dėl nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu, priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.