- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3567-918/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24664-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinius faktus, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo į vandentiekio tinklą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja procesiniuose dokumentuose (pareiškime, prašyme dėl trūkumų šalinimo, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad 2002 m. buvo pastatyti vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 141,37 m., 1989 m. buvo pastatyti vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 272,49 m. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų duomenų apie šių objektų savininkus, valdymo ar nuosavybės formą. Pareiškėja savo iniciatyva atliko šių objektų kadastrinius matavimus, buvo sudarytos Nekilnojamo turto kadastro duomenų bylos.
Pareiškėja nurodo, kad kaip juridinis asmuo, egzistuoja ilgą laiką, tik keitėsi forma, pavadinimas ir steigėjai. Pareiškėja yra veikiantis ūkio subjektas ir pagal savo paskirtį valdo turtą – inžinerinius vandentiekio tinklus, juos aptarnauja, remontuoja ir prižiūri. Tinklus pareiškėja yra įgijusi iš Vilniaus miesto savivaldybės, t. y. turto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai. Tinklai yra apskaityti pareiškėjos balansinėje apskaitoje. Pareiškėja yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir šiuos tinklus eksploatuoja, aptarnauja, valdo sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau nei 10 metų. Visą valdymo laikotarpį tinklais nepertraukiamai yra tiekiamas gyventojams bei veikiančioms įmonėms. Pareiškėja per daugiau nei 10 metų nepertraukiamos tinklų eksploatacijos atliko šių tinklų remonto bei priežiūros darbus, užtikrino jų tinkamumą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Tinklai yra specialiosios paskirties objektai ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą. Pareiškėja nori prisiimti visą techninę ir fizinę atsakomybę ir tinkamai vykdyti savo funkcijas, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir atsakingas nuotekų tvarkytojas. Pareiškėjos finansinėje ataskaitoje už 2018 m. nurodyta, kad dalis pareiškėjo valdomo turto yra neregistruota, tačiau apskaityta balansinėje apskaitoje. Pareiškėjai nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti tinklus pareiškėjos nuosavybėn. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiuos tinklus ar jų dalis. Pareiškėjai nėra žinoma apie asmenis, kurie į tinklus turėtų daugiau teisių nei pareiškėja. Nuo tinklų eksploatacijos pradžios, tinklai pareiškėjos yra prižiūrimi, eksploatuojami, remontuojami ir valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savi. Per visą tinklų valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto nėra pareiškę. Nuo 1991-03-27 pareiškėjos steigėjas buvo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, o nuo 1991 m. rugpjūčio pareiškėja kaip įmonė su visu jos balanse esančiu turtu buvo perleista savivaldybės nuosavybėn pagal 1991 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 246 „Dėl valstybinio vandens tiekimo ir kanalizacijos įmonių perdavimo savivaldybėms“. Siekiant, kad pareiškėja galėtų įregistruoti jai priklausantį ir faktiškai buhalterinėje apskaitoje apskaitytą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino pareiškėjai priklausančio turto sąrašą 1999-09-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimu. Turtui pakeitus tam tikrus buhalterinėje apskaitoje fiksuojamus parametrus, inventorinis numeris gali būti pakeičiamas suteikiant naują numerį. Pareiškėja turi ir senas geodezines ir/ar kadastrines tinklų bylas, tačiau jos neatitinka galiojančių teisės aktų reglamentuojančių kadastrines bylas nuostatų. Senose kadastrinėse bylose pateikta informacija neatitinka fakto – medžiagos, diametro ir/ar kai kuriais atvejais vietos, kadangi dalis tinklų yra rekonstruoti, be to pasikeitė nekilnojamajam turtui suteikiamų unikalių numerių tvarka. Pareiškėja 1999-09-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimu tuo metu galėjo įregistruoti tinklus, tačiau dėl didelės apimties visko įregistruoti nespėjo. Pasikeitus Nekilnojamojo turto registrą reglamentuojantiems teisės aktams, norint įregistruoti pastatytą nekilnojamąjį turtą turi būti pateiktas statybos leidimas ir atitinkamai statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo patvirtinusi dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašą, tačiau šiuo metu pagal šį sąrašą pateiktų dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registras statinių neregistruoja. Sąraše įtvirtinta nuostata, kad jeigu tokių dokumentų nėra ar jie neatitinka reikalavimų, tai tokie statiniai registruojami gavus teismo sprendimą dėl įgyjamosios senaties. Vandentiekio tinklas, esantis (duomenys neskelbtini) yra Kirtimų vandens gerinimo įrenginių ir rezervuarų aptvertoje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra priskirta prie Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų. Didžioji dalis tinklų esančių Kirtimų vandens gerinimo įrenginių ir rezervuarų teritorijoje jau yra įregistruota teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7754-931-2019. Minimoje byloje buvo kreiptasi dėl viso tinklo, kurį teismas savo sprendimu pripažino Pareiškėjo nuosavybe, tačiau pateikus teismo sprendimą ir kadastrinę bylą registruoti, Nekilnojamojo turto registras atsisakė tą padaryti, nes tarp tinklo dalių nėra funkcinio ryšio, todėl Pareiškėjas buvo priverstas perdaryti kadastrinės bylos dalį ir iš naujo kreiptis į teismą dėl šio tinklo pripažinimo Pareiškėjo nuosavybe įgyjamosios senaties būdu. 1999-09-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimo 18 lape nurodyta ilgalaikio turto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); iš kurios 2002 m. buvo atidalintas Ilgalaikio turto kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareiškėja, vykdydama Kirtimų vandens gerinimo įrenginių statybos darbus, rekonstravo dalį vandentiekio tinklo. Kadangi pareiškėja nebuvo įregistravusi pradinio tinklo, todėl ji neturėjo galimybės įregistruoti ir šio tinklo rekonstrukcijos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neturi jokių pretenzijų į pareiškime nurodytus statinius.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Byla 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti 2020 m. kovo 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą ir teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. gruodžio 30 d.
Dėl bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvimo darbe dėl ligos 2020 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdis atidėtas nepaskiriant kitos teismo posėdžio datos. Negavus iš suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino režimo ir teismo posėdžių žodinio proceso tvarka negalimumo, 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. 2020 m. balandžio 20 d. teismo posėdis atidėtas, pareiškėjai nustatytas terminas papildomiems rašytiniams paaiškinimams ir įrodymams pateikti.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinį teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt būdu bei išsiunčiant pranešimus. Iki teismo posėdžio pradžios negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Apie bylos nagrinėjimą pranešta viešai, pareiškimų dėl kitų asmenų įtraukimo dalyvauti procese per įstatymo ir teismo nustatytą terminą, taip pat prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje nustatyta, jog pareiškėjos steigėjai ir pavadinimai ne kartą keitėsi: 1944-08-23 – 1973-03-31 laikotarpiu pareiškėjo teisinė forma ir pavadinimas buvo „Vandens“ Trestas (rus. Trest „Vodokanal“), 1973-04-01 – 1991-03-26 laikotarpiu pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas buvo Vilniaus Teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, 1991-03-27 – 1995-08-20 laikotarpiu pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas buvo „Vilniaus valstybinė vandens tiekimo įmonė“, 1995-08-21 – 2002-09-31 laikotarpiu pareiškėjo teisinė forma ir pavadinimas buvo specialios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“; nuo 2002-10-01 iki dabar pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas yra uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Pagal 1991 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 246 „Dėl valstybinio vandens tiekimo ir kanalizacijos įmonių perdavimo savivaldybėms“ pareiškėja kaip įmonė su visu jos balanse esančiu turtu buvo perleista savivaldybės nuosavybėn. 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1528V Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ priklausiusio nekilnojamojo turto sąrašą, kuriuo pareiškėja grindžia pareiškime nurodytų nekilnojamojo turto objektų valdymo pradžią.
Pareiškėja kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė dokumentus, patvirtinančius vandentiekio tinklų, esančių Kirtimų vandens gerinimo įrenginių ir rezervuarų aptvertoje teritorijoje, ((duomenys neskelbtini)), eksploataciją, remontą bei valdymą. Iš pareiškėjos pateiktų ilgalaikio turto kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat gedimų ir avarijų žurnalo matyti, kad pareiškėja eksploatuoja, valdo bei remontuoja šiuos vandentiekio tinklus ilgiau nei 10 metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą vandentiekio tinklą pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Byloje taip pat nenustatyta, kad vandentiekio tinklas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šiuos vandentiekio tinklus būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek VĮ „Turto bankas“ nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimų, taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbtą viešai specialiame teismo tinklapyje).
Teismo įsitikinimu, turi būti įvertinta ir tai, kad nuotekų ir vandentiekio tinklai yra bendros vandentvarkos perdavimo, skirstymo bei teikimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste. Be to, pareiškėjos nurodyti tinklai yra specialiosios paskirties objektai, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vandentiekio tinklą pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės į vandentiekio tinklą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į vandentiekio tinklą, esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.