- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2YT-3568-918/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24664-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės į nuotekų šalinimo tinklą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja procesiniuose dokumentuose (pareiškime, prašyme dėl trūkumų šalinimo, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad 1978 m. buvo pastatyti nuotekų šalinimo tinklai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 401,73 m. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų duomenų apie šių objektų savininkus, valdymo ar nuosavybės formą. Pareiškėja savo iniciatyva atliko šių objektų kadastrinius matavimus, buvo sudarytos Nekilnojamo turto kadastro duomenų bylos. Pareiškėjo tvirtinimu, valdymas yra prasidėjęs, kai 2004 m. lapkričio 18 d. sutartimi tarp pareiškėjo ir UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ buvo perleistas įregistruotas nekilnojamasis turtas (tinklai) ir neįregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo patvirtintas 2004 m. kovo 31 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-300, t. y. tas turtas, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir kitos privalomos procedūros. Pareiškimu pareiškėja siekia įregistruoti neįregistruotų tinklų dalį savo vardu, kad galėtų jį visa apimtimi valdyti ir, esant poreikiui, atlikti jo rekonstrukciją. Pareiškėja kaip juridinis asmuo, egzistuoja ilgą laiką, tik keitėsi forma, pavadinimas ir steigėjai. Pareiškėja yra veikiantis ūkio subjektas ir pagal savo paskirtį valdo turtą – inžinerinius vandentiekio ir nuotėkų tinklus, juos aptarnauja, remontuoja ir prižiūri. Turto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai. Tinklai yra apskaityti pareiškėjos balansinėje apskaitoje. Pareiškėja nuotekų tinklus eksploatuoja, aptarnauja, valdo sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau nei 10 metų. Pareiškėja per daugiau nei 10 metų nepertraukiamos tinklų eksploatacijos atliko šių tinklų remonto bei priežiūros darbus, užtikrino jų tinkamumą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Tinklai yra specialiosios paskirties objektai ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą. Pareiškėja nori prisiimti visą techninę ir fizinę atsakomybę ir tinkamai vykdyti savo funkcijas, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir atsakingas nuotekų tvarkytojas. Pareiškėjo finansinėje ataskaitoje už 2018 m. nurodyta, kad dalis pareiškėjo valdomo turto yra neregistruota, tačiau apskaityta balansinėje apskaitoje. Pareiškėjai nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti tinklus pareiškėjos nuosavybėn. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiuos tinklus ar jų dalis. Pareiškėjai nėra žinoma apie asmenis, kurie į tinklus turėtų daugiau teisių nei pareiškėja. Nuo tinklų eksploatacijos pradžios, tinklai pareiškėjos yra prižiūrimi, eksploatuojami, remontuojami ir valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savi. Per visą tinklų valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto nėra pareiškę.
Byla 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėti 2020 m. vasario 27 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą ir teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Dėl bylą nagrinėjančios teisėjos teisėto nebuvimo darbe dėl ligos 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Astos Jakutytės – Sungailienės nutartimi 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdis atidėtas nepaskiriant kitos teismo posėdžio datos. Negavus iš suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino režimo ir teismo posėdžių žodinio proceso tvarka negalimumo, 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirtas bylos nagrinėjimas 2020 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka informuoti viešo paskelbimo specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt būdu bei išsiunčiant pranešimus. Iki teismo posėdžio pradžios negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neturi jokių pretenzijų į pareiškime nurodytus statinius.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklą, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuotekų šalinimo tinklai). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatyta, kad šį nuotekų šalinimo tinklą sudaro tokios dalys: slėginės kanalizacijos vamzdynas ir fekalinės kanalizacijos vamzdynas, pastatyti 1978 metais. Byloje esančiais duomenimis, daiktinės teisės į nuotekų tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
Iš 2004 m. lapkričio 18 d. sutarties tarp pareiškėjo ir UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ bei pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ matyti, kad šia sutartimi pagal 2004 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-300, buvo perleistas įregistruotas nekilnojamasis turtas (tinklai) ir neįregistruotas nekilnojamasis turtas. Duomenų apie tai, kad pareiškime minimas nuotekų šalinimo tinklas būtų parduotas pareiškėjui, byloje nėra. Minėtos 2004 m. lapkričio 18 d. sutarties ir jos priedų turinys suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad po šios sutarties sudarymo pareiškėjas galėjo pradėti ir sutartyje nepaminėto, tačiau nagrinėjamoje byloje minimo nuotekų šalinimo tinklo valdymą.
Pareiškėjas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė dokumentus, patvirtinančius nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploataciją, remontą bei valdymą. Iš pareiškėjo pateiktų ilgalaikio turto kortelių, kuriose nurodomos eksploatacijos pradžios datos, taip pat gedimų ir avarijų žurnalo matyti, kad pareiškėjas eksploatuoja, valdo bei remontuoja šiuos buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklus ilgiau nei 10 metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą Nuotekų šalinimo tinklą pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Byloje taip pat nenustatyta, kad Nuotekų šalinimo tinklas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šiuos Nuotekų šalinimo tinklus būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Aplinkybes, jog pareiškėja vykdė Nuotekų šalinimo tinklo priežiūrą, eksploataciją, remontą bei teisėtą, sąžiningą ir nepertraukiamą valdymą, įrodo pareiškėjos pridėtos ilgalaikio turto kortelės, kuriose nurodomos eksploatacijos pradžios datos, atliktų darbų ataskaitos už per tam tikrus metus atliktus darbus, išrašai iš įvykių žurnalo, kuriame fiksuojamos nuotekų šalinimo tinkluose įvykusios avarijos ir atlikti remonto darbai.
Pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek VĮ „Turto bankas“ nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimų, taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbtą viešai specialiame teismo tinklapyje). Kadangi nebuvo atlikta išankstinė pareiškėjo iniciatyva parengtos kadastrinių matavimų bylos patikra, nėra galimybės nustatyti, kam priklausančiuose žemės sklypuose yra ar kam priklausančius žemės sklypus kerta nuotekų šalinimo tinklai.
Teismas įsitikinimu, turi būti įvertinta ir tai, kad nuotekų ir vandentiekio tinklai yra bendros vandentvarkos perdavimo, skirstymo bei teikimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste. Be to, pareiškėjo nurodyti tinklai yra specialiosios paskirties objektai, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Nuotekų šalinimo tinklą pareiškėjas pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esant (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.