- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e2YT-15716-918/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24664-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, pareiškėja UAB ,,Vilniaus vandenys“ įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į nuotekų šalinimo tinklą, registro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja procesiniuose dokumentuose (pareiškime, prašyme dėl trūkumų šalinimo, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad 1960 m. buvo pastatyti nuotekų šalinimo tinklai (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 82,27 m, 1960 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 49,43 m, 1954 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 150 m, 1960 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 14,32 m, 1961 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 39,29 m, 1935 m. pa statyti nuotekų šalinimo tinklai, (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 11,93 m, 1935 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 43,47 m, 1961-2001 m. pastatyti nuotekų šalinimo tinklai, (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 47,13 m. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų duomenų apie šių objektų savininkus, valdymo ar nuosavybės formą. Pareiškėja savo iniciatyva atliko šio objekto kadastrinius matavimus, buvo sudaryta Nekilnojamo turto kadastro duomenų byla. Pareiškėjos tvirtinimu, valdymas prasidėjo, kai 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu tinklai buvo perduoti į pareiškėjos balansą. Pareiškėja siekia įregistruoti neįregistruotų tinklų dalį savo vardu, kad galėtų jį visa apimtimi valdyti ir, esant poreikiui, atlikti jo rekonstrukciją. Pareiškėja kaip juridinis asmuo, egzistuoja ilgą laiką, tik keitėsi forma, pavadinimas ir steigėjai. Pareiškėja yra veikiantis ūkio subjektas ir pagal savo paskirtį valdo turtą – inžinerinius vandentiekio ir nuotėkų tinklus, juos aptarnauja, remontuoja ir prižiūri. Tinklai yra apskaityti pareiškėjos balansinėje apskaitoje. Pareiškėja nuotekų tinklus eksploatuoja, aptarnauja, valdo sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir kaip savus daugiau nei 10 metų. Pareiškėja per daugiau nei 10 metų nepertraukiamos tinklų eksploatacijos atliko šių tinklų remonto bei priežiūros darbus, užtikrino jų tinkamumą naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Tinklai yra specialiosios paskirties objektai ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą. Pareiškėja nori prisiimti visą techninę ir fizinę atsakomybę ir tinkamai vykdyti savo funkcijas, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir atsakingas nuotekų tvarkytojas. Pareiškėjo finansinėje ataskaitoje už 2018 m. nurodyta, kad dalis pareiškėjo valdomo turto yra neregistruota, tačiau apskaityta balansinėje apskaitoje. Pareiškėjai nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti tinklus pareiškėjos nuosavybėn. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šiuos tinklus ar jų dalis. Pareiškėjai nėra žinoma apie asmenis, kurie į tinklus turėtų daugiau teisių nei pareiškėja. Nuo tinklų eksploatacijos pradžios, tinklai pareiškėjos yra prižiūrimi, eksploatuojami, remontuojami ir valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savi. Per visą tinklų valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto nėra pareiškę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neturi jokių pretenzijų į pareiškime nurodytus statinius.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra ir nebuvo gavęs duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu prašo pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
2020 m. vasario 7 d. nutartimi byloje paskirtas teismo posėdis 2020 m. balandžio 9 d. 13.15 val. žodinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą ir teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino režimo ir žodinių teismo posėdžių ribojimo, taip pat nepavykus įteikti procesinių dokumentų visiems suinteresuotiems asmenims civilinėje byloje Nr. e2YT-3564-918/2020, 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi teismo posėdis atidėtas, o 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi bylos reikalavimai išskirti į atskiras bylas. 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 7 d.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie 2020 m. gegužės 7 d. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka informuoti viešo paskelbimo specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt būdu bei išsiunčiant pranešimus. Iki teismo posėdžio pradžios negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2020 m. gegužės 8 d.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas siekia nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklą, registro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuotekų šalinimo tinklai).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjos steigėjai ir pavadinimai ne kartą keitėsi: 1944-08-23 – 1973-03-31 laikotarpiu pareiškėjo teisinė forma ir pavadinimas buvo „Vandens“ Trestas (rus. Trest „Vodokanal“), 1973-04-01 – 1991-03-26 laikotarpiu pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas buvo Vilniaus Teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, 1991-03-27 – 1995-08-20 laikotarpiu pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas buvo „Vilniaus valstybinė vandens tiekimo įmonė“, 1995-08-21 – 2002-09-31 laikotarpiu pareiškėjo teisinė forma ir pavadinimas buvo specialios paskirties uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“; nuo 2002-10-01 iki dabar pareiškėjos teisinė forma ir pavadinimas yra uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.
Pagal 1991 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 246 „Dėl valstybinio vandens tiekimo ir kanalizacijos įmonių perdavimo savivaldybėms“ pareiškėja kaip įmonė su visu jos balanse esančiu turtu buvo perleista savivaldybės nuosavybėn. 1999 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1528V Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ priklausiusio nekilnojamojo turto sąrašą, kuriuo pareiškėja grindžia pareiškime nurodytų nekilnojamojo turto objektų valdymo pradžią.
Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1960 m. pastatyti 82,27 m bendro ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdynai, nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1960 m. pastatytas 49,43 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdynas, nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1954 m. pastatytas 150 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdynas, nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1960 m. pastatytas 14,32 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdynas, nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1961 m. pastatytas 39,29 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdynas, nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1935 m. pastatytas 11,93 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdynas, nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1935 m. pastatytas 43,47 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdynas, nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 1961-2001 m. pastatyti sudaro 47,13 m bendro ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdynai.
Pareiškėjas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė dokumentus, patvirtinančius Nuotekų šalinimo tinklų eksploataciją, remontą bei valdymą. Iš 1999-09-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1528V matyti, kad į SP UAB „Vilniaus vandenys“ balansą neatlygintinai perduoti fekalinių nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) (ilgalaikio turto kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie tai, kad pareiškime minimas nuotekų šalinimo tinklas būtų parduotas ar kitokiu teisiniu pagrindu perėjęs pareiškėjo nuosavybėn, nėra. Vilniaus miesto valdybos sprendimo kopija įrodo, kad tinklų valdymas yra prasidėjęs teisėtai ir sąžiningai. Ilgalaikio turto kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidalintos iš Ilgalaikio turto kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjas remontavo dalį vandentiekio tinklo. Apibendrinant, tinklų perdavimo pareiškėjui aplinkybę patvirtina pareiškėjo pateiktos Ilgalaikio turto kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sąžiningai pradėjo nagrinėjamoje byloje minimų nuotekų šalinimo tinklų valdymą.
Iš 2014-2017 metų gedimų ir avarijų žurnalo, Vamzdynų apžiūros ataskaitos (TV diagnostika), Remonto/rekonstrukcijos darbų, kurie didino turto vertę, akto matyti, kad pareiškėja eksploatuoja, valdo bei remontuoja šiuos nuotekų šalinimo tinklus kaip savus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomus Nuotekų šalinimo tinklus pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Byloje taip pat nenustatyta, kad Nuotekų šalinimo tinklas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šiuos Nuotekų šalinimo tinklus būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimų, taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie nagrinėjamą bylą buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje).
Teismo įsitikinimu, turi būti įvertinta ir tai, kad nuotekų ir vandentiekio tinklai yra bendros vandentvarkos perdavimo, skirstymo bei teikimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos vandentvarkos sistemos funkcionavimui Vilniaus mieste. Be to, pareiškėjo nurodyti tinklai yra specialiosios paskirties objektai, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų techninę ir fizinę atsakomybę už tinkamą tinklų eksploatavimą, jų saugumo ir avarijų prevencijos užtikrinimą.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Nuotekų šalinimo tinklus pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo juos sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.