Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. S. gynėjo Vytauto Sirvydžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo užimamų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, teminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitam asmeniui turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent:

2014 m. gegužės 5 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau, kaip 12.00 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos skyriaus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „skiepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014-06-05 grąžins V. N. 2400,00 Lt, ko pasėkoje L. P. nurodytą skolos lapelį surašė ir pasirašė bei perdavė D. S.; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-06-04 skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini) rajone, toliau reikalavo iš L. P. 2400,00 Lt skolą V. N. naudai, o 2014-06-19 11.19 val. ties (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu, adresu (duomenys neskelbtini) m., L. P. atvežus ir jam perdavus 2400,00 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą; tokiu būdu D. S. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje garantuojamas žmogaus teises, 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VII 1-371 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, 1999-07-08 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-I316 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų nuostatas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIlI-2048 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkto nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam L. P..

Be to, D. S. kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus tyrėju, tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą V. N. tikrą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams, o būtent:

2014-05-05 ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau, kaip 12.00 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini) m.. (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014-06-05 grąžins V. N. 2400,00 Lt, ko pasėkoje L. P. nurodytą skolos lapelį surašė ir pasirašė bei perdavė D. S.; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-06-04 skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini) rajone, toliau reikalavo iš L. P. 2400,00 Lt skolą V. N. naudai, o 2014-06-19 11.19 val. ties (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu, adresu (duomenys neskelbtini) m., L. P. atvežus ir jam perdavus 2400,00 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą; tokiu būdu D. S. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo L. P. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi D. S. laikinai nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus tyrėjo pareigų trijų mėnesių laikotarpiui. Vėlesnėmis Šiaulių apylinkės teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutartimis laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi laikino nušalinimo nuo pareigų terminas kaltinamajam D. S. pratęstas trims mėnesiams. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iki kaltinamajam D. S. nustatyto laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo termino pabaigos išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą nėra galimybės.

Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurias jis galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, todėl, teismo nuomone, jo darbas policijoje tyrėju nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę kliudyti teisminiam procesui, t. y. siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme, kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje (byloje dar nėra apklaustas nukentėjusysis ir svarbūs liudytojai). Teismas pažymėjo, kad kaltinimai D. S. padarius nusikalstamas veikas, susijusias su jo pasinaudojimu užimamomis pareigomis, iš esmės reiškia jo veikimą priešingai institucijos, kurioje jis dirba, interesams. Teismas įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, atsižvelgė į procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo tikslus užtikrinant viešąjį interesą ir padarė išvadą, jog ir tolesnis šios procesinės priemonės taikymas nepažeidžia proporcingumo principo.

Kaltinamojo D. S. gynėjas V. Sirvydis skunde nurodo, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas nepagrįstai, toks termino pratęsimas yra per griežtas, pažeidžiantis BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, negali būti taikoma neapibrėžtai ilgą laiką, tuo darant žalą tiek pačiam asmeniui, kurio atžvilgiu tokia priemonė taikoma, tiek ir tokio asmens socialinei aplinkai, tiek ir pačiai tarnybai, nuo kurios jis yra nušalintas.

Gynėjo nuomone, toks terminas, kurį jo ginamasis yra nušalintas nuo pareigų, leidžia teigti apie tokios priemonės nuolatinį pobūdį, taigi, ši procesinės prievartos priemonė, taikant ją taip ilgai, kaip šioje byloje, jau įgavo bausmės ir nubaudimo bruožų.

Skunde nurodoma, kad D. S. darbas policijoje tik apribotų galimybes bendrauti su bet kuo, nes didesnę dalį savo laiko jis skirtų tiesioginėms pareigoms - tarnybai policijoje. Be to, tarnyba policijoje disciplinuoja. D. S. yra žemiausios grandies policijos pareigūnas, neturintis pavaldinių, šioje grandyje yra didžiausias policijos darbuotojų trūkumas, pareigybė nėra užimta.

Kaltinamojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo bei tokios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas teismo manymas, kad asmuo, kuriam ši procesinė prievartos priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (pvz., 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1N-46/2014). Toks teismo manymas turi būti pagrįstas priimamos nutarties motyvais, kurie negali pažeisti nekaltumo prezumpcijos. Gynėjo nuomone, teismui skundžiamoje nutartyje nepavyko išvengti formuluočių, pažeidžiančių nekaltumo prezumpciją: <...kaltinimai D. S. padarius nusikalstamas veikas, susijusias su jo pasinaudojimu užimamomis pareigomis, iš esmės reiškia jo veikimą priešingai institucijos, kurioje jis dirba, interesams.> Pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, iki nuosprendžio paskelbimo, jau konstatuoja, kad D. S. veikė priešingai tarnybos interesams, t. y. skundžiamoje nutartyje jau nustato privalomąjį nusikaltimo sudėties požymį ir tokiu būdu konstatuoja asmens kaltę, o pareikštą kaltinimą savaime laiko pakankamu motyvu tęsti vienos iš pačių griežčiausių procese numatytų prievartos priemonių terminą.

Gynėjo nuomone, Šiaulių apygardos teismas pratęsdamas procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, neteisingai aiškina BPK 157 straipsnio paskirtį ir esmę. Šis straipsnis neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo visais atvejais laikinai nušalinti nuo pareigų asmenį, kaitinamą padarius nusikalstamą veiką, susijusią su jo užimamomis pareigomis. Teismas be pagrindo sureikšmino pareikštus kaltinimus D. S., nevertindamas nekaltumo prezumpcijos ir teigiamos kaltinamojo charakteristikos, ignoravo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, taip pat ir ankstesnę nutartį šioje byloje, kuria buvo pripažintas vieno iš pagrindų tęsti laikiną nušalinimą nepagrįstumas.

Kaltinamojo gynėjas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. S. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nepažeidė nei bendrųjų, nei specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota ir atitinka šiam procesiniam sprendimui BPK keliamus reikalavimus.

Procesinės prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą.

BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma - nukentėjusiojo L. P., liudytojos M. K. parodymai, slapto sekimo protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų termino pratęsimo, nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Priešingai nei nurodyta gynėjo skunde, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl procesinės prievartos priemonės termino kaltinamajam pratęsimo, nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Šiuo atveju, teismo nutartyje buvo kalbama ne apie tai, ar įrodymai patvirtina D. S. kaltę, teismas vertino D. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir sprendė klausimą, ar yra pagrindas toliau taikyti procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų.

Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam D. S. laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nustatęs, kad D. S. kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas būdamas valstybės tarnautoju, vykdydama savo tiesiogines tarnybines funkcijas, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę trukdyti baudžiamajam procesui, t. y. siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams.

Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindas šioje proceso stadijoje nėra išnykęs, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų svarbu yra tai, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui. Šiuo metu kaltinamojo D. S. darbas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus tyrėjo pareigose nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais.

Nustatyto procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindo nepašalina vien tai, kad kaltinamajam laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, kad procesinės prievartos priemonės suvaržo tam tikras asmens teises ir laisves, tačiau, netaikant laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų, neįmanoma užkirsti galimybės kaltinamajam kliudyti bylos nagrinėjimui. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. S., pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes bei kitas svarbias pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamajam D. S. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas neprieštarauja proporcingumo principui, nekaltumo prezumpcijai, šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas pagrįstai. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. S. gynėjo Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.