Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus tyrėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 str. 2 d. ir 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S., būdamas valstybės tarnautoju policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus tyrėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent:

2014 m. gegužės 5 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 12 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014 m. birželio 5 d. grąžins V. N. 2400 Lt, dėl to L. P. nurodytą skolos lapelį surašė, pasirašė ir perdavė D. S.. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 4 d., skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), toliau reikalavo iš L. P. 2400 Lt skolą V. N. naudai, o 2014 m. birželio 19 d. 11.19 val. ties (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu, adresu: (duomenys neskelbtini), L. P. atvežus ir jam perdavus 2400 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą. Tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje garantuojamas žmogaus teises, 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VII 1-371 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-I316 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų nuostatas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIlI-2048 (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkto nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam L. P..

Be to, kaltinamasis D. S., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus tyrėju, tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą V. N. tikrą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams, o būtent:

2014 m. gegužės 5 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 12 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014 m. birželio 5 d. grąžins V. N. 2400 Lt, dėl to L. P. nurodytą skolos lapelį surašė, pasirašė ir perdavė D. S.. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 4 d. skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), toliau reikalavo iš L. P. 2400 Lt skolą V. N. naudai, o 2014 m. birželio 19 d. 11.19 val. ties (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu, adresu: (duomenys neskelbtini), L. P. atvežus ir jam perdavus 2400 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą. Taip savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo L. P. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. S. parodė, kad V. N. yra jo kolegų pažįstamas, kurį jis taip pat šiek tiek pažįsta. V. N. išvyko į užsienį, galėjo būti 2014 m. gegužės pradžioje, tai yra kitą dieną, kai buvo išdaužyti V. N. tėvo namo langų stiklai (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini). Bendraujant su V. N. telefonu dėl išdaužytų langų šis pasakojo, kad langus išdaužė L. P.. Pokalbio metu V. N. pasakė, kad L. P. jam dar skolingas 2400 litų ir jų niekaip negrąžina. V. N. paprašė, kad jis (kaltinamasis) paimtų iš L. P. skolos raštelį, su kuriuo galėtų kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, sakė, kad jei L. P. pinigus atiduos, jis (D. S.) gali pinigus paimti, o paskui atiduoti V. N., kai šis grįš iš užsienio.

Po to, vieną kartą, datos tiksliai nepamena, buvo užsukęs pas L. P. tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), paklausti L. P. telefono numerio bei to paties buvo nuvykęs pas L. P. mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kiek pamena, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Buvo nuvykęs ne tarnybos metu. Daugiau dėl skolos nuvykęs nebuvo. Jį nuvežė draugas, taip pat pareigūnas, kurio nenori minėti. Apie tai, ko važiavo, draugas nežinojo. 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje, galėjo būti 5 diena, jis išsikvietė L. P. dėl išdaužtų langų, nes atliko tyrimą dėl šio įvykio. Kartu su L. P. atvyko B. N., V. N. tėvas. Su L. P. dviese jis kalbėjosi jo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Iš pradžių kalbėjo apie išdaužytus langus. Pokalbio metu jis pasakė, kad dėl išdaužytų langų gali iškelti baudžiamąją bylą, jei jis (L. P.) nenori taikytis su nukentėjusiuoju ir atlyginti žalos, kad gali būti sulaikytas dėl šių veiksmų. Išaiškino pastarojo teises ir galimas teisines pasekmes. Po to paklausė L. P., ar šis yra skolingas V. N. pinigų. L. P. pasakė, kad skolingas 2400 Lt. Tada jis pasakė, kad L. P. galėtų parašyti skolos lapelį, nes skolingas pinigų, paaiškino, kad V. N. yra išvykęs į užsienį, kad per mėnesį gali pinigus jam (D. S.) grąžinti, nes V. N. sutiko, kad jis paimtų pinigus, arba laukti, kol grįš pats V. N. ir aiškintis su pastaruoju. L. P. geranoriškai parašė skolos lapelį, jokio spaudimo dėl to nedarė – nei psichologinio, nei fizinio. Sakė, kad tai yra jų abiejų reikalas ir patys turi išspręsti. L. P. tą pačią dieną atlygino žalą B. N., šis jokių pretenzijų L. P. dėl išdaužytų langų nebeturėjo. Jis tą pačią dieną surašė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po to, nei telefonu, nei kitaip su L. P. susisiekęs nebuvo. Nei pas L. P., nei pas šio gimines daugiau nuvykęs dėl skolos nebuvo, kitu reikalu taip pat nebuvo nuvykęs. 2014 m. birželio 19 d. L. P. jam paskambino, tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, nes išlydėjo viršininką į pensiją. L. P. pasakė, kad gali susitikti dėl skolos, tiksliai pažodžiui ką sakė, nepamena. Susitikus prie policijos komisariato L. P. pasakė, kad gal gali duoti ne visą sumą. Jis pasakė, kad jei V. N. skolą nori grąžinti per jį, tegul atiduoda visą sumą, kurią grąžins V. N., iš pastarojo paėmęs lapelį, kad skolą atgavo, o L. P. atiduos šio surašytą skolos lapelį. L. P. tada padavė visą sumą – 2400 Lt, o jis atidavė skolos lapelį. Po to iš karto jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų. Kad tokiais savo veiksmais galėjo padaryti nusikalstamą veiką, negalvojo, konsultavosi su kolegomis, niekas nepatarė ir nepasakė, kad jis elgiasi neteisėtai. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., 45–46 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis D. S. pagal BK 228 str. 2 d., 294 str. 2 d. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad po to, kai buvo išdaužti V. N. tėvo namo langai, tą pačią dieną ar po kelių dienų vakare buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) su pačiu V. N.. Šis papasakojo kaip viskas buvo, jie susitarė, kad kitą dieną V. N. atvyks į komisariatą apklausai, nes, kaip sakė, turi greitai išvykti į užsienį. Šio pokalbio metu V. N. pasakė apie L. P. skolą. Kadangi V. N. juo pasitikėjo, norėjo sutvarkyti notariškai dokumentus, kad jis galėtų oficialiai atstovauti V. N. interesus dėl skolos. Tačiau kitą dieną V. N. telefonu pasakė, kad jam reikia išvykti ir atvykti negalės, prašė jį atstovauti dėl L. P. skolos, nes žadėjo neužilgo grįžti ir viską oficialiai sutvarkyti. Kai L. P. atvyko į (duomenys neskelbtini) r. PK dėl išdaužtų langų, jie kalbėjosi ir apie pastarojo skolą V. N.. L. P. pripažino, kad yra skolingas 2400 Lt, pasakė, kad tokių pinigų dabar neturi ir pats pasisiūlė surašyti skolos lapelį. Jis (D. S.) pasakė, kad V. N. įgaliojo jį tvarkyti reikalus dėl skolos, nes kitų giminių ar artimųjų, kuriais galėtų pasitikėti, neturi, todėl gali skolos lapelį palikti jam ir skolą atiduoti jam. L. P. su tuo sutiko. L. P. nesakė, kad šį uždarys į „sklepą“ ar iškels bylą dėl to, jei šis negrąžins skolos. Jie kalbėjo tik apie tai, kokios teisinės pasekmės gali kilti, jei neatlygins žalos ar kitaip nesusitars su nukentėjusiuoju dėl išdaužytų langų. Pas L. P. dėl skolos niekada nuvykęs nebuvo, pastarajam dėl skolos neskambino. Kadangi (duomenys neskelbtini) yra jo aptarnaujama teritorija, tai ten buvo nuvykęs darbo reikalais, nesusijusiais su skolomis. Kad nori atvežti pinigus, jam paskambino pats L. P., pasiūlė atiduoti pinigus, juos pats ir atvežė, o po to jis buvo sulaikytas. V. N. pats prašė jo paimti skolą, norėjo oficialiai jį įgalioti, pasitikėjo. V. N. nežadėjo jam atsilyginti už atstovavimą dėl skolos kalbos apie atlygį iš viso nebuvo (2 t., 58–59 b. l.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. P. parodė, kad maždaug prieš devynerius metus iš V. N. jis buvo pasiskolinęs 2400 Lt. Jie susitarė, jog skolą jis atiduos per metus laiko, bet išėjo taip, kad skolą jis atidavė už pusantrų. Jis atidavė 1600 Lt, o likusius ,,nurašė“, nes V. N. buvo apdaužęs jo tėvo mašiną. Jie susitarė, kad jis sutvarkys mašiną ir jokių pretenzijų nereikš. Sutarė, kad skolos nėra, ir tai buvo prieš 7 metus. Aišku, V. N. nebuvo patenkintas. Su V. N. buvo draugai, klasiokai. Skolindamasis pinigus paskolos dokumento nesurašė. Per tą laiką V. N. iš jo nereikalavo pinigų. V. N. dabar sako, kad jis (L. P.) pinigų neatidavė, o ką pastarajam daugiau daryti. V. N. policijoje susirado draugų ir sugalvojo ,,išsimušti“ tuos pinigus. V. N. jam pradėjo rašinėti žinutes, kad atvažiuos vaikinai ir reikės susimokėti dvigubai. V. N. nebuvo įvardijęs sumos, tik pasakė, kad jis turės susimokėti dvigubai. Jis į tai nekreipė dėmesio, nes nenorėjo problemų. Metus laiko, t. y. nuo 2013 m. iki nagrinėjamų įvykių, V. N. jam grasindavo.

Po kiek laiko vakare su draugais jis buvo miške, atvažiavo M. Š. su kitais pareigūnais ir pradėjo jo ieškoti, kad atimtų skolą. Tada jis pasitraukė į mišką. Jam trūko kantrybė dėl reketavimo, dėl V. N. rašinėjamų žinučių ir grasinimų, todėl grįždamas jis išdaužė V. N. namo langus. Tai galėjo būti 2014 m. gegužės mėn. pradžioje. Vėliau policijoje sužinojo, kad namas (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. priklausė V. N. tėvui, o ne V. N.. Kitos dienos ryte jis pamatė, kad prie V. N. namo atvažiavo policija ir suprato, kad nėra gerai. Tada vakare ėjo tartis, kad B. N. atlygins žalą, nes V. N. buvo išvažiavęs į užsienį. B. N. pasakė, kad, jeigu jis atlygins 1500 Lt žalą, atsiims pareiškimą. Tikriausiai B. N. jau buvo parašęs pareikšimą policijai. B. N. pinigus jis sumokėjo prieš važiuojant į policiją, pirmadienį. Po to, gegužės 2 d., tarp 24.00 ir 1.00 val. nakties, pas jį atvažiavo policija. Name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis negyvena, bet tuo metu tėvas buvo išvažiavęs, ir jis tą namą prižiūrėjo. Buvo D. S. ir dar du uniformuoti pareigūnai. Tuo metu jo namuose nebuvo, jis tik matė per kamerą, nes namų kiemas buvo filmuojamas. Su pareigūnais bendravo jo draugė M. K., ši jam sakė, kad pareigūnai jam liepė prisistatyti į policiją pirmadienį, kad grasino, jog automobilius ištemps iš kiemo. Su M. K. kalbėjo D. S., pasakė, kad jis (L. P.) yra ,,prisidirbęs“, kad jam iškels bylą ir uždarys. Gegužės 5 d. jis pasiėmė pinigus ir su B. N. nuvažiavo į policiją, (duomenys neskelbtini) kab. Pinigus jis jau buvo padavęs B. N.. Kabinete buvo D. S.. Iš pradžių į kabinetą užėjo kartu su B. N., tačiau D. S. liepė B. N. išeiti. Jam D. S. pasakė, kad jis (L. P.) yra skolingas, kad nurodys, jog iš jo negavo žalos atlyginimo dėl B. N. namo langų išdaužymo. Taip pat pasakė, kad jeigu jis (L. P.) nepasirašys raštelio, jam iškels baudžiamąją bylą, nurodys, kad jis bandė veržtis į namo vidų. D. S. liepė rašyti raštelį dėl skolos atidavimo V. N., įvardijo, kad jis skolingas 2400 Lt. Jis sakė, kad nėra skolingas, bet jo nesiklausė. Bylą būtų iškėlę dėl B. N. namo langų išdaužymo ir nebūtų leidę susitaikyti su B. N.. D. S. sakė, kad jį uždarys į areštinę. Tada jam nebuvo kur dingti ir jis surašė skolos raštelį. D. S. jam padavė baltą A4 formato lapą. Jis parašė, kad skolingas V. N. 2400 Lt ir kad pinigus atiduosiąs per mėnesį laiko. Jis prašė leisti atiduoti skolą per ilgesnį laiką, tačiau jam neleido, sakė, iš kur nori, iš ten gauk pinigų. Skolos raštelio tekstą diktavo D. S.. Po to pasakė, kad, kai jis atneš pinigus, atiduos skolos raštelį. Jis neklausė D. S., kodėl šis taip rūpinasi, kad būtų atiduota skola. Jei jis nebūtų rašęs skolos raštelio, būtų iškėlę jam bylą ir uždarę į areštinę. Jis patikėjo, kad taip gali padaryti. Buvo kalba, kad, jei jis per mėnesį negrąžins skolos, jam bus iškelta byla. Jis suprato, kad tos bylos neužbaigė ir laukė mėnesio galo. 2400 Lt jis turėjo perduoti D. S.. Jis suprato, kad V. N. nebuvo Lietuvoje. Taip pat buvo surašyti paaiškinimai dėl B. N. namo langų išdaužymo, po to buvo pakviestas ir pats B. N.. B. N. pretenzijų jam neturėjo, tačiau jis negavo jokio pranešimo, kad byla būtų nutraukta, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl langų išdaužymo.

Kai suėjo skolos grąžinimo terminas, tada pradėjo važinėti į jo namus ir jo ieškoti. D. S. skambino jo mamai D. G. ir klausinėjo, kur jis (nukentėjusysis) yra, teiravosi jo telefono numerio. Mama davė jo telefono numerį D. S., tačiau tas jo numeris buvo išjungtas ir kaltinamasis jam neskambino. Birželio 4 d. D. S. skambino jo mamai, buvo atvykęs į namus (duomenys neskelbtini), tai jis matė iš vaizdo įrašo, be to, ir kaimynai sakė. Mama jam davė telefono numerį, kuriuo jai skambino D. S.. Dar D. S. buvo atvažiavęs pas jo draugę M. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo draugės nebuvo, o jis buvo, tačiau D. S. ir pastarojo kolegos į vidų neįsileido. Kai jo pradėjo ieškoti, jis nuėjo pas advokatą. Advokatas patarė kreiptis į imuniteto tarnybą. Pareigūnai jam davė diktofoną, vaizdo įrašymo medžiagą ir pusę pinigų – 1200 Lt, sakė, kad jis bandytų tartis dėl pusės sumos. Jis paskambino tuo numeriu, kuriuo buvo skambinta jo mamai. D. S. liepė jam atvažiuoti į policiją. Pokalbis vyko lauke prie policijos komisariato. D. S. vėl pradėjo sakyti, kad atnaujins bylą, jei jis neatiduos pinigų. Jis pasakė, jog atiduos pusę sumos. D. S. pasakė, kad vėl reikės rašyti raštelį dėl likusios dalies, pasakė, kad iš kur nors jis pasiskolintų, nežaistų, nes bus uždarytas. Tada jis pasakė, kad nuvažiuos pasiskolinti. Grįžęs pas pareigūnus paaiškino, kad D. S. nesutinka, ir jam davė pinigus. Jis sugrįžo prie policijos komisariato ir kaltinamajam padavė visą sumą, D. S. jam grąžino skolos raštelį.

V. N. papasakojo labai įdomių dalykų, kad jo (L. P.) dėdė vežė pinigus, tačiau jis neįsivaizduoja, kodėl V. N. taip kalba. V. N. nebeprašo grąžinti skolos, nes pinigai pastarajam grąžinti.

Jis pareiškė ieškinį, jam buvo padaryta moralinė žala, jis buvo ieškomas, jį gąsdino, važinėjo pas jo tėvus, buvo atnaujinta byla, kuri buvo tiriama (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti iš kaltinamojo 700 eurų turtinės žalos, nes dėl teismų turėjo išvažinėti iš darbo ir negavo pajamų. Banko išrašus galės pateikti. Neturtinės žalos prašo 2000 eurų, turėjo sveikatos problemų, dėl to, kad jo pastoviai ieškodavo pareigūnai, gėda buvo prieš žmones. Į sveikatos priežiūros įstaigas jis kreipėsi, nes buvo padidėjęs kraujo spaudimas, buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas. Teismui buvo pateikti duomenys dėl sveikatos problemų. Nedarbingas buvo tris savaites prieš šventes t. y. Kalėdas, Naujus Metus. Paskutinis susitikimas su D. S. buvo birželio mėn., su kaltinamuoju jokių kontaktų iki Kalėdų neturėjo, tačiau reikėjo važinėti į (duomenys neskelbtini) tarnybą, buvo atnaujinta byla. Jo sveikatos pablogėjimas – D. S. veiksmų pasekmė. D. S. veiksmus vertina kaip neteisėtus, bet realius. Mano, jog byla (duomenys neskelbtini) jam buvo atnaujinta neteisėtai, dėl to jis patyrė neturtinės žalos. Visų pareigūnų veiksmus vertina kaip neteisėtą jo persekiojimą. 2014 m. gegužės mėn. jam grasino M. Š., V. N.. Byla jam buvo iškelta, kai buvo sulaikytas D. S.. Jis negavo pranešimo apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Pas jį buvo atvykę keturi pareigūnai, ir jo ieškojo D. S., o ne kiti pareigūnai. Tie kiti trys, mano, irgi veikė neteisėtai, nes jie atvažiavo pirmą valandą nakties, grasino draugei, kad ištemps automobilį. Mano, kad į (duomenys neskelbtini) PK buvo kviečiamas teisėtai, nes gavo normalų pranešimą. (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigūnai patys sudėjo ir pajungė įrangą, nesakė, ką reikėtų spausti, nesakė, kur jam važiuoti, nedavė jokių instrukcijų. Jam D. S. liepė atvažiuoti į P. J. pasirašė pakvitavimus, kad gauna įrangą ir pinigus.

Pradžioje iš karto jis visus pinigus gavo ir pasirašė, tik vėliau (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigūnai jam liepė duoti pusę pinigų. Tada, kai D. S. nesutiko su puse sumos, jis kitą pinigų dalį turėjo kišenėje, bet pasakė D. S., kad važiuoja pasiskolinti. Tada jis grįžo pas pareigūnus, pastariesiems pasakė, kad D. S. nesutiko. Atstumas nuo D. S. automobilio iki imuniteto tarnybos automobilio buvo iki pusės kilometro. Nežino, ar buvo nufilmuotas pinigų perdavimas.

Namų vaizdo įrašo neturi, nes šis netyčia buvo ištrintas kompiuterinėje, jis turi tik susirašęs valandas, datas, automobilių numerius.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. P. papildomos apklausos metu parodė, kad jis buvo paėmęs neapmokamų atostogų nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Jam grįžus priklausė savaitę būti namie, po to jį būtų išsiuntę į reisą, todėl jis paprašė neapmokamų atostogų. Jo turtinė žala susidaro iš to, kad jis dėl teismo negalėjo važiuoti į reisą, jam už dieną mokėdavo 50 eurų ir dar už nuvažiuotus kilometrus. Į bylą yra pateikta darbo sutartis. Jis pats į darbdavį kreipėsi, kad suteiktų neapmokamas atostogas. Jis nenurodė darbdaviui priežasties, dėl ko reikėjo atostogų. Jis buvo pripažintas įtariamuoju, kokiu laiku vyko pripažinimas įtariamuoju, nepamena, tas periodas nesutampa su periodu, už kurį prašo atlyginti žalą. Jei ne (duomenys neskelbtini) tarnybos darbuotojų suteiktos lėšos, jis nebūtų turėjęs lėšų reikalavimą patenkinti. Jam (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigūnai neaiškino, kaip turėjo būti naudojama įranga, jie viską patys sujungė. Nurodymus davė, kaip reikia paduoti pinigus.

Jis suprato, kad D. S., sakydamas „sklepas“, turėjo galvoje areštinę.

Jis atpažino savo balsą teismo posėdyje išklausytuose garso įrašuose, pokalbis vyko su kaltinamuoju, taip pat ir vaizdo įraše užfiksuotas jis su D. S.. Garso įrašas darytas su įranga, kurią jis gavo iš (duomenys neskelbtini) tarnybos pareigūnų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. P. papildomos apklausos metu parodė, jog D. S. parodymuose neteisingai nurodyta, kad jis sakė, jog V. N. yra skolingas 2400 Lt. Kaltinamasis jam nesakė, kad atstovauja V. N..

Automobilis „Audi 90“ priklausė jo tėvui. Automobiliu važiavo keturiese prie prūdo, kuris buvo (duomenys neskelbtini) r. Iš pradžių vairavo jis, po to V. N. paprašė pavairuoti. V. N. jis davė automobilį pavažiuoti ir pastarasis su juo nulėkė į griovį. Tada jis (nukentėjusysis), tėvui nežinant, viską sutvarkė, kad tėvas nepastebėtų. Niekas nebuvo sužalotas. Automobilio priekis buvo sudaužytas, dešinysis priekinis žibintas, jis keitė buferį, priekinį stiklą, automobilio priekinis dangtis buvo nežymiai įlenktas, jo nekeitė. Kadangi V. N. jis buvo skolingas, tai jie sutarė, kad jis nuskaičiuos remonto darbus nuo skolos. Įvykis nebuvo įformintas. Jo tėvas nieko nežinojo apie automobilio sudaužymą. Tada po kiek laiko V. N. pradėjo grasinti, kad jis turi grąžinti visą sumą. Tačiau jis buvo dalimis grąžinęs skolą ir dalį nurašęs.

Yra asmenys, kurie galėtų paliudyti, kad V. N. buvo sudaužęs jo (nukentėjusiojo) tėvo automobilį. Vienas yra vardu A., o kitas – L., bet pavardžių nepasakys. Šiuo metu nurodyti asmenys gyvena (duomenys neskelbtini), jie apie automobilio sutvarkymo aplinkybes negalėtų pasakyti, bet sugadintą automobilį jie matė. Automobilį jis pats tvarkė, tai kainavo apie 600 Lt. Jis tikriausiai galėtų atsivesti tuos asmenis į kitą teismo posėdį.

V. N. jis buvo skolingas 2400 Lt, pinigais atidavė 1800 Lt. Neatsimena, kokie tai buvo metai. Nepasakys ir kokiais metais buvo apgadintas automobilis. Kur dabar yra tas automobilis, nežino. Dėl skolos įvyko konfliktas tada, kai M. Š. įsidarbino į policiją, tada jie tapo labai ,,mandrūs“, V. N. sugalvojo pakartotinai reikalauti skolos. M. Š. parodymus girdėjo, pastarasis netiesą kalbėjo, kad jo (L. P.) neterorizavo. M. Š. buvo atvykęs į mišką, grasino. D. S. miške nebuvo.

Nepamena, ar turėjo šaukimą atvykti į policiją, kai atvyko pasiėmęs pinigus iš pareigūnų. Iš pradžių D. S. jis pasiūlė pusę skolos, nors ir turėjo visą pinigų sumą, bet D. S. nesutiko, sakė, kad iškels jam bylą, uždarys jį. Tada jis nuvažiavo pas imuniteto tarnybos pareigūnus, pasakė, jog D. S. nesutinka. Po to jis grįžo pas D. S. ir padavė pinigus. Jam pareigūnai padavė pinigus ir sakė nuvežti. Koks konkrečiai pareigūnas padavė pinigus, negali pasakyti. Trys pareigūnai buvo. Pareigūnai jam kažkokius dokumentus rodė, bet jis neatsimena.

Jis sakė D. S., kad nėra skolingas V. N.. D. S. teigė, kad jam sakė, kad jis (L. P.) yra skolingas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. P. papildomos apklausos metu paaiškino, kad neneigia, jog buvo skolingas, bet skolą buvo atidavęs. Gal S. G. ne taip suprato, jis (L. P.) sakė, kad buvo skolingas, bet tie pinigai kaip ir grąžinti. Ginčas dėl skolos kaip ir vyko dar, nes dalis buvo nurašyta automobilio remontui. Skolos reikalai iki galo kaip ir nebuvo išspręsti. V. N. nepatiko, kad pinigai buvo nurašyti už automobilį. Jis (L. P.) manė, kad atidavė skolą, o V. N. nesutiko su tuo, pastarasis manė, kad jis skolingas. Sutarčių dėl automobilio remonto nesudarė.

Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 100 b. l.) yra teisingi. Negali tiksliai prisiminti, ar D. S. jis pats įvardijo tą sumą, jam atrodo, kad D. S. nurodė 2400 Lt, dabar nepamena. Jei užrašyta apklausos protokole taip, tai taip ir buvo. Tėvas jam neleido vairuoti automobilį, jį paėmė savavališkai. Pradžioje automobilį vairavo jis, o vėliau V. N. paprašė leisti pavairuoti. Jie abu neturėjo leidimo vairuoti. Tėvas kaip ir matė, kad automobilis buvo apgadintas, bet jis (L. P.) pasakė, kad jis truputį apgadino. Tuo metu jis niekur nedirbo, bet turėjo susitaupęs savo pinigų. Automobilio remontas kainavo 1000 Lt, bet jis pasakė, kad 800 Lt. Jis galvojo, kad skolos padengė 800 Lt. Automobilio spalva buvo labai keista, kaip ir žalia.

Civilinio atsakovo atstovas D. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, atstovaudamas valstybę, laikosi pozicijos, kad nėra visų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti. LR CK 6.271 str. yra nustatyta, kad turi būti neteisėta veika, padarytos žalos faktas bei priežastinis ryšys. Tačiau, jų nuomone, nėra vienos iš sąlygų, tai yra neteisėtų veiksmų tuo atveju, kai kaltinamasis veikė kaip pareigūnas. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pozicija yra ta, kad asmuo veikė kaip fizinis asmuo, kaip privatus asmuo. Atsižvelgiant į tai jie mano, kad šiuo atveju kaltinamasis turi pats atsakyti baudžiamąja ar civiline tvarka. Šiuo atveju Lietuvos valstybė neturi atsakyti už pareigūno veiksmus, kuris veikė ar savavaldžiavo kaip privatus asmuo, kuris siekė šiuo atveju naudingos pasekmės kitam asmeniui. Jie su ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis veikė už jam suteiktų įgaliojimų ribų, veikė kaip fizinis asmuo, nepriimdamas jokių procesinių dokumentų, jų nesurašydamas. Galbūt veikė prisidengdamas policijos pareigūno vardu, tačiau ne kaip policijos pareigūnas, nepriėmė jokių teisės aktų, sprendimų. Veikė būtent pasislėpdamas už pareiškimo tyrimo, tačiau veikė kaip fizinis asmuo, siekdamas naudos pažįstamam asmeniui. Pareigūno nurodymai žodžiu yra galimi. Žodiniai nurodymai privalomi kaip ir rašytiniai.

Pagal bylos medžiagą matyti, kad kaltinamajam buvo pavesta atlikti pareiškimo tyrimą.

Pagal B. N. pareiškimą buvo pavesta atlikti tyrimą kaltinamajam D. S..

Liudytojas V. N. parodė, kad kaltinamąjį D. S. pažįsta 2–3 metus, jie yra draugai, kartu sportuodavo, žinojo, kad kaltinamasis D. S. dirbo policijoje. Su nukentėjusiuoju L. P. anksčiau buvo draugai, šiuo metu yra piktuoju, susipyko prieš 7 metus, kai jis paskolino nukentėjusiajam pinigų.

Tiksliai dabar nepamena, bet apytiksliai prieš 7 metus grįžęs iš (duomenys neskelbtini) L. P. jis paskolino 2400 Lt pirkti automobiliui. Skolą L. P. žadėjo grąžinti po mėnesio. Jokios sutarties dėl skolos nesurašė, paskolinant pinigus kartu buvo nukentėjusiojo patėvis ir vienas bendras jų draugas. Po mėnesio L. P. pinigų jam negrąžino, vis prašė palaukti, sakė, kad neturi, atiduos vėliau. Paskui jų santykiai visai nutrūko. Po pinigų paskolinimo nukentėjusiojo L. P. tėvo automobilio jis nevairavo ir nesudaužė – tokio atvejo nebuvo. L. P. jam negrąžino nė dalies paskolintų pinigų. Apie tai, kad nukentėjusysis L. P. jam yra skolingas 2400 Lt, žinojo visi jo draugai. Kaltinamajam D. S. apie tai jis irgi buvo minėjęs keletą kartų. Nepamena, ar kreipėsi į ką nors iš draugų, kad padėtų susigrąžinti skolą iš L. P..

2014 m. gegužės 2 d. buvo išdaužyti jo tėvo namo langai. Tada jis buvo grįžęs į Lietuvą, gyveno tėvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Langus išdaužė L. P., M. L., o kitų jis nespėjo atpažinti. Išbėgusį į lauką jį užpuolė ir sumušė vamzdžiais. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, nepamena, ar su jais kartu buvo atvykęs D. S.. Langai buvo išdaužyti ryte, pareiškimą policijai jo tėvas B. N. jau buvo parašęs, kai po pietų jiems paskambino L. P. dėdė, pasiūlė susitikti ir susitarti ir dėl langų, ir dėl skolos. Susitikęs jis pasakė, kad atsiims pareiškimą, jei sumokės 1500 Lt už langus ir grąžins 2400 Lt skolą, nes su L. P. buvo draugai, gyveno kaimynystėje, nesinorėjo piktumų. L. P. su tuo sutiko. Į susitikimą L. P. buvo atvykęs su savo dėde R. L..

Tą pačią dieną jam paskambino D. S., ir jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), restorane „V.“, ten jis D. S., kaip draugo, paprašė padėti atgauti skolą ir žalą už išdaužtus langus, nes jis dažnai važinėjo į užsienį, o gyvenantis Lietuvoje žmogus daugiau galėtų kažką padaryti. Kaip konkrečiai prašė D. S. padėti, nepamena, bet pastarajam jis sakė, kad L. P. išdaužė jo tėvo namo langus ir kad jis atsiims pareiškimą su ta sąlyga, jei L. P. sumokės už langus ir atiduos skolą. Nepamena, ar D. S. pažadėjo jam padėti. Nepamena, ar pastarojo jis prašė paimti kokį nors dokumentą, bet jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog prašė paimti skolos lapelį iš nukentėjusiojo, vadinasi, prašė. Nepamena, ar D. S. pažadėjo paimti skolos raštelį iš nukentėjusiojo L. P. ir ar jį paėmė. Jokio įgaliojimo D. S. tvarkyti savo reikalus neparašė, nespėjo, nes, jam atrodo, naktį jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prašė D. S. atgauti skolą ir žalą už išdaužytus langus kaip draugo. Nepamena, kodėl būtent D. S. prašė pagalbos, bet jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog manė, kad D. S., kaip pareigūnas, gali daugiau, nei civilis asmuo, gal taip ir buvo. Jam nežinoma, kas iš policijos pareigūnų tyrė jo tėvo namo langų išdaužymą. Nepamena, ar jis, ar jo tėvas buvo kviečiami atvykti į policiją pas kokį nors tyrėją, jis visą laiką būna užsienyje. Pareiškimą policijai parašė jo tėvas, o pastarojo jis daugiau neklausinėjo, kaip ten kas.

Praėjus kelioms dienoms po jo 2014 m. gegužės 3 d. išvykimo į (duomenys neskelbtini) jam paskambinęs kaltinamasis D. S. pasakė, jog L. P. sumokėjo už langus, o skola bus vėliau. Dabar nepamena, ar D. S. pokalbio metu pasakė, kad paėmė iš nukentėjusiojo skolos raštelį. Daugiau su kaltinamuoju telefonu nebebendravo, su nukentėjusiuoju irgi nebebendravo. Į Lietuvą jis grįžo po kelių mėnesių. Su tėvu apie žalos atlyginimą nekalbėjo, gal tėvas kažką ir buvo minėjęs, dabar nepamena. Tik vėliau grįžęs į Lietuvą perskaitė prokuroro nutarimą, kuriuo kaltinamo dėl smurto prieš jį L. P. atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas, ir tą nutarimą jis apskundė, o žala dėl langų išdaužymo tėvui buvo atlyginta. Jam nežinoma, ar 1500 Lt už išdaužytus langus jo tėvas atgavo per D. S., ar buvo sumokėta tiesiogiai. Apie tai, kad D. S. buvo sulaikytas dėl jo (V. N.) skolos, sužinojo grįžęs į Lietuvą.

2400 Lt skola jam negrąžinta iki šiol, iš L. P. nėra gavęs jokių pinigų – L. P. jam negrąžino 1600 Lt skolos, jis nėra važiavęs ir sudaužęs nukentėjusiojo tėvo automobilio.

Jo telefono numeris, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini), nuo praeitų metų nesikeitė, bet dabar numerio jis neprisimena, su savimi to telefono dabar neturi. (duomenys neskelbtini) telefono kodas (duomenys neskelbtini).

D. S. informavo jį dėl pinigų grąžinimo už langus ir dėl skolos, nes jis pastarojo buvo prašęs padėti kaip draugo. Nepamena, ar buvo susitarę, kad kaltinamasis jį informuos, bet lyg kažką jis buvo minėjęs, nepamena dabar tiksliai.

Po langų išdaužymo su L. P. buvo susitikę restorane „V.“.

Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje jis buvo apklaustas 2 ar 3 kartus: pirmą kartą (duomenys neskelbtini) policijoje, paskui, prieš jam išvažiuojant, buvo atvažiavę apklausti į namus. (duomenys neskelbtini) apklausiamas niekada nebuvo. Dėl langų išdaužymo (duomenys neskelbtini) jį apklausinėjo moteris, dalyvavo dar vyras. Antrą kartą buvo atvažiavę jo apklausti į namus, protokolą pareigūnas rašė ranka, o dėl skolos pareigūnai buvo atvažiavę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, adresu: (duomenys neskelbtini), jis nebuvo apklaustas. Jo paties pasirašyta po tekstu, pasirašė po apklausos namuose, tyrėja buvo atvažiavusi su kažkokiu vyriškiu.

L. P. jo atžvilgiu naudojo smurtą, todėl byloje dėl sumušimo jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir 2014 m. dėl sumušimo buvo apklaustas, padaryta akistata su M. L., lyg buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme.

Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad būtent D. S. jam skambino ar siuntė SMS, pranešdamas, kad dėl skolos bus tariamasi vėliau. Dabar tiksliai nepamena, kas tada jam pranešė – ar paskambinęs telefonu, ar SMS, kad skola bus grąžinta vėliau. Prašo remtis jo pirminiais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jie yra teisingi.

M. Š. jis pažįsta, įvykio metu pastarasis dirbo policijoje. Nežino, kodėl neprašė M. Š. pagalbos išspręsti jo turtinius klausimus. Tuo metu jam nebuvo žinoma, kuris iš jų – M. Š. ar D. S. – policijoje užėmė aukštesnes pareigas. 2014 m. gegužės 2 d. su M. Š. irgi kalbėjo telefonu ir buvo su pastaruoju susitikęs, tačiau tuo metu dėl susitikimo skambino ir tarėsi ne jis.

Nepamena tiksliai, ar jam skambino, ar rašė SMS, ar tai darė D. S.. Nematydamas asmens, negali identifikuoti, kas konkrečiai jam rašo SMS. Jo telefonas rodo abonento vardą, jis mato, kas skambina ar rašo SMS, jei asmuo būna įvestas į telefono adresų knygutę, bet tuo metu jis buvo pakeitęs telefoną, todėl nežinojo, kas jam rašo. Jo lietuviškas telefono numeris yra tas pats, nesikeitė, (duomenys neskelbtini) numerio SIM kortelę yra pametęs. D. S. telefono numeris nebuvo įvestas nei į jo telefoną su lietuviška SIM kortele, nei į telefoną su (duomenys neskelbtini) SIM kortele. Kaltinamasis jam paskambino, jie susitarė susitikti vakare restorane „V.“, ten susitikę pašnekėjo, ir viskas. Atpažino D. S. iš balso, kai šis jam paskambino ir pakvietė susitikti.

Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, galima jais remtis. Nežino, ką reiškia jo teiginys, kad policijos pareigūnas gali daugiau, nei civilis asmuo, gal kad žmonės pareigūnų labiau bijo, nelabai žino, kokie yra pareigūno įgaliojimai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N., be kita ko, parodė, kad 2014 m. gegužės 3 d. jis išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti. Po kelių dienų pats D. S. jam paskambino ir pasakė, kad L. P. sumokėjo už langus, o skola bus vėliau (1 t., 151–152 b. l.).

Liudytoja D. G. parodė, kad 2014 m. pavasarį jai paskambino vyriškis, prisistatė tyrėju S. ir paprašė jos sūnaus L. P. telefono numerio. Ji suabejojo, ar tai tikrai tyrėjas ir iš kur jis turi jos telefono numerį. Skambinusysis pasakė, kad jie viską žino, kad ji galinti pasiskambinti į PK, jai pasakys, kad dirba toks S.. Jai paklausus, kas atsitiko, S. pasakė, kad tai seni reikalai, kad L. P. viską žino ir kad reikia pakalbėti. Ji pasakė, kad paskambintų vėliau. Tada ji paskambino L. P. ir pasakė, kad pastarojo ieško S.. Sūnus leido pasakyti jo telefono numerį D. S.. Ji taip ir padarė. Tik vėliau ji sužinojo iš M. K., kad jos sūnus L. P. buvo priverstas parašyti skolos raštelį. Ji nežino, ar D. S. jai skambino dar prieš pasirašant raštelį ar po to. D. S. jai nesakė, kad nori jos sūnui perduoti kvietimą ar pan.

V. N. pažįsta, pastarasis buvo jos sūnaus klasiokas, gyveno netoliese kaimynystėje. L. P. buvo pablogėjusi sveikata, M. K. jai sakė, kad yra L. P. nervuotas, įsitempęs. Sūnus jai papasakojo situaciją su langais. Apie atliekamus ikiteisminius tyrimus jai yra žinoma, viskas labiausiai yra susiję su šia byla.

Liudytoja M. K. parodė, kad jos draugas nukentėjusysis L. P. gal prieš aštuonerius metus iš V. N. buvo pasiskolinęs pinigų, kuriuos grąžino dalimis, o dar likusią dalį buvo sutarę, kad ,,nurašys“, nes V. N. buvo sudaužęs L. P. tėvo automobilį. Prieš kelerius metus iki nagrinėjamų įvykių buvo prasidėjusios grasinančios žinutės dėl skolos, kuri, jos nuomone, buvo ,,nurašyta“ už automobilį. Grasino susidoroti su L. P.. Žino, kad L. P. išdaužė V. N. namo langus. 2014 m. gegužės 2 d., apie 24 val., į (duomenys neskelbtini) atvyko trys pareigūnai, du buvo uniformuoti, o vienas ne. Su ja kalbėjo kaltinamasis D. S., sakė, kad L. P. ,,prisidirbo“, norėjo gauti pastarojo telefono numerį, tačiau ji nedavė. Tada atvykę pareigūnai pagrasino, kad nutemps automobilį. Po to pasakė, kad L. P. gegužės 5 d. prisistatytų į PK. Tuo metu L. P. namuose nebuvo. Jai paklausus, ar neduos šaukimo, kaltinamasis atsakė, kad jei jis prirašys lapelių, tai L. P. atsidurs ,,sklepe“. L. P. gegužės 5 d. nuvyko į PK, po to jai paskambino ir pasakė, kad B. N. atsiėmė pareiškimą, kad jis (L. P.) atlygino B. N. padarytą žalą. Taip pat L. P. jai sakė, kad D. S. privertė parašyti skolos raštelį V. N. kitaip jam iškels baudžiamąją bylą. L. P. buvo išsigandęs. Po to pokalbio ji su L. P. susitiko vakare. L. P. buvo pasimetęs, išsigandęs. L. P. nesijautė V. N. skolingas.

Tą mėnesį, kai buvo duotas terminas skolai grąžinti, lygtai buvo ramu. Jie iš (duomenys neskelbtini) išsikraustė į (duomenys neskelbtini), t. y. į jos namus. Kartu su L. P. peržiūrėdami vaizdo kamerų įrašus pamatė, kad pasibaigus raštelyje nurodytam terminui D. S. keletą kartų buvo atvažiavęs į jų namus. L. P. jai sakė, kad D. S. buvo atvažiavęs ir į (duomenys neskelbtini), bet tuo metu jos namuose nebuvo. Vėliau L. P. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybą, po to su tais pareigūnais bendravo. Šiuo metu pinigų niekas neprašo grąžinti.

Atvykęs į jos namus D. S. gal ją bandė įbauginti, grasindamas nutemti automobilį, sakydamas, kad L. P. uždarys į ,,sklepą“, jei išrašys šaukimą. Ji pati buvo išsigandusi, jai sveiku protu yra nesuvokiama, kaip pareigūnai gali atvažiuoti naktį ir grasinti.

Ji mato, kad L. P. nuotaika pakito, jis tapo sunerimęs, ir tai susiję su tais įvykiais. L. P. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl širdies sutrikimų. Gydytoja buvo išrašiusi vaistus.

Namuose ji buvo viena, kai atvyko trys pareigūnai. Vienas pareigūnas praeidamas jai posakė, kad tai yra viskas dėl langų. Tuo metu, kai D. S. grasino nutempti automobilį, šis automobilis priklausė jai, tai buvo ,,Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Skolos reikalavimas prasidėjo keleri metai iki įvykio. Kai L. P. gaudavo grasinančias žinutes, jis sunerimdavo, būdavo pasimetęs.

Atsilyginimui su B. N. pinigai buvo paimti iš jai priklausančios sąskaitos. L. P. buvo atsiskaitęs su V. N.. Ji buvo prieš, kad duotų 2400 Lt, nes jis (L. P.) nebuvo skolingas V. N.. L. P. buvo byla dėl langų. Labiausiai pablogėjo L. P. sveikata, kai jis pasirašė skolos raštelį D. S.. L. P. pradėjo dirbti vairuotoju 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. Negali atsakyti, ar sveikatos problemos netrukdė L. P. dirbti vairuotoju. Ji nepasitiki jų apskrities policija, ji irgi buvo strese dėl L. P..

Liudytojas M. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Šiuo metu dirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, o 2014 m. gegužės mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) PK vyresniuoju patruliu. Nukentėjusįjį pažįsta asmeniškai. V. N. yra jo geras draugas. Žino, kad L. P. buvo skolingas V. N.. Nežino, ar šiuo metu skola yra grąžinta. Jam žinoma, kad V. N. tėvų namo langai buvo išdaužyti, juos išdaužė L. P.. Po to įvykio su draugais buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) miestelio mišką. Toje kompanijoje miške buvo ir L. P., kuris jiems atvykus iš ten pasišalino, ir tuo viskas baigėsi. Kitos dienos rytą paskambino V. N., pasakė, kad L. P. išdaužė langus. Nuvykęs pas V. N. į namus matė išdaužytus langus. Tada su V. N. važiavo į miestelį, važiuojant pastebėjo, kad „L.“ degalinėje stovi automobilis ir vairuotojo pusėje sėdi L. P., akivaizdžiai matėsi, kad neblaivus, vairuotojas irgi buvo neblaivus, pastarojo pavardės nepamena. Šiuose įvykiuose D. S. nedalyvavo. Pastarąjį jis anksčiau buvo matęs komisariate. V. N. sakė, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, bet nepamena, kas jį naudojo.

Kai jie pastebėjo, jog L. P. ir vairuotojas neblaivūs, persekiojo pastarųjų automobilį, skambino 112, bet tuo metu nebuvo ekipažo. Nebuvo galimybių sustabdyti šito automobilio.

Po to įvykių V. N. jam sakė, kad kreipėsi pagalbos į D. S., sakė, jog pastarasis jam padės. V. N. sakė, kad D. S. yra jo draugas. Jis žinojo, kad D. S. policijos pareigūnas, V. N. taip pat turėjo tai žinoti.

Jis žino tik tiek, kad buvo iškviesti pareigūnai, rašė pareiškimą. Nežino, kas bylą dėl langų išdaužymo vėliau perėmė. Jis buvo įvykio vietoje, kai buvo išdaužyti langai ir atvyko pareigūnai. Įvykio vietoje D. S. nebuvo. Nežino, kaip baigėsi byla dėl langų išdaužymo, kas priėmė sprendimą, sakė, kad atlygino žalą. V. N. tėvas buvo išsigandęs, bijojo rašyti pareikšimą, tačiau parašė. V. N. tėvas bijojo, kad gali pasikartoti tie gąsdinimai, o ar rašė pareikšimą dėl gąsdinimų, negali atsakyti.

Liudytoja G. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) VPK, (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja tyrėja. Šioje byloje ji atliko apklausas (duomenys neskelbtini) rajono PK patalpose. Dėl pirmos apklausos protokolo (1 t., 151–152 b. l.), gali būti, jog buvo padaryta techninė klaida, pildant, kur buvo atlikta apklausa. Protokolas buvo rašomas ant šablono, dėl to apklausos vieta liko (duomenys neskelbtini) miestas. Apklausa buvo atlikta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Pradžioje pats žmogus pasakojo, po to buvo užduodami klausimai. Visi teiginiai buvo užrašyti iš apklausiamojo žodžių, pastabų pastarasis nepasireiškė. Iš paties V. N. žodžių buvo užrašyta, kad D. S. gali padėti kaip draugas, nes pastarasis gali daugiau negu civilis asmuo. Buvo kontaktai, jai atrodo, (duomenys neskelbtini) telefono numeriu, ir ten kažkaip sakė, kad jis lygtai skambino, lyg tai buvo SMS žinučių išklotinės, todėl V. N. buvo papildomai apklaustas, tačiau jis neatsiminė, kaip susisiekė su įtariamuoju, bet konkrečiai nurodė, kad su įtariamuoju D. S.. Apie skolos raštelį tikrai nesakė, lygtai jį informavo, jog skola bus vėliau. Viskas yra surašyta.

Kaip buvo panaudotos (duomenys neskelbtini) tarnybos lėšos ji nežino, buvo komandiruotėje. Negali pasakyti, kas priėmė sprendimą panaudoti imuniteto tarnybos lėšas. Dėl sąmatos nieko negali pasakyti. Ji priėmė nutarimą grąžinti pinigus, yra protokolas, o kada realiai buvo pinigai atiduoti, yra surašytas pakvitavimas. Pinigai buvo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, ji juos apžiūrėjo, surašė apžiūros protokolą ir paskui grąžino. Pinigus gavo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminį tyrimą jai buvo pavesta atlikti dedant rezoliuciją, ir ji atliko ikiteisminį tyrimą. Pinigines lėšas turėjo grąžinti ten, iš kur jos buvo paimtos, arba perduoti į kasą.

Visi proceso dalyviai parodymus davė geranoriškai su nieko nebuvo problemų.

Liudytojas S. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriuje, vyriausiuoju tyrėju. 2014 m. gegužės mėn. atliko tas pačias pareigas. Kaltinamąjį pažįsta tik pagal darbą. L. P. žino tik iš bylos. Tiksliai aplinkybių, kuriomis išdavė L. P. pinigus, nepamena. Jam parodytą 2014-06-19 pakvitavimą (1 t., 103 b. l.) surašė jis ir pasirašė. Nepamena, ar pakvitavimo klausimu buvo priimta procesinių nutarimų, ar buvo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar prokuroro nutarimas. Su prokuroru derino šitą veiksmą. Dėl vaizdo ir garso įrašų darymo buvo priimtos teismo nutartys.

Tai yra kriminalinei žvalgybai skirta sąmata ir jis daugiau apie ją nieko negali pasakyti, nes tai sudaro valstybės paslaptį. Šioje byloje iš dalies buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos veiksmas. Nukentėjusiajam davimas diktofono yra kaip ir kriminalinės žvalgybos veiksmas. Įstatymas iš dalies kriminalinio veiksmo lyg ir neapibrėžia, tačiau jis daro prielaidą, kad taip galima teigti. Kodėl buvo išduota 2400 Lt suma, nepamena. Tačiau dabar mano, kad buvo išduota tokia suma pagal nukentėjusiojo pareiškimą, nes šita suma buvo iš pastarojo reikalaujama. Nepamena, kodėl nukentėjusysis negalėjo panaudoti savo pinigų. Mano, kad L. P. naudodamas jų duotus pinigus nedarė nieko neteisėtai. Jie L. P. informavo, kaip turėjo būti naudojamos garso, vaizdo priemonės, kaip panaudoti duotus pinigus. Nepamena ar byloje yra duomenų, kur jie aiškino nukentėjusiajam, kaip tuos pinigus paduoti. L. P. buvo nurodyta, kad pradžioje paduotų mažesnę sumą. Detalių nepamena Jis pats vyko į įvykio vietą, kai kaltinamajam buvo perduoti pinigai. Jie į (duomenys neskelbtini) važiavo keturiese. Kas buvo jo automobilyje, nepamena. Mano, kad L. P. buvo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), su juo kartu nevyko. Nepamena, kiek kartų buvo susitikę su L. P. (duomenys neskelbtini), kai buvo perduoti pinigai. Logiškai galvojant, spendžia, kad pinigai ir garso aparatūra buvo perduoti atvažiavus į (duomenys neskelbtini). Jis tiesiog daro prielaidas, tačiau nepamena, kur buvo perduoti pinigai. Nepamena, ar L. P. ir kaltinamojo susitikimo metu L. P. buvo grįžęs aptarti detalių. Tyrėja buvo informuota apie šitą procesinį veiksmą. Pinigų grąžinimo aplinkybių nepamena, bet, logiškai galvojant, pinigai buvo grąžinti į kasą. Disponuoti pinigų sąmata galėjo ir jis. Sąmata be kriminalinės žvalgybos daugiau niekam nėra naudojama.

2014 m. birželio 16 d. buvo susitikęs su L. P. (duomenys neskelbtini). Iš pastarojo jis sužinojo visas aplinkybes, dėl ko buvo pradėtas tyrimas. Iš L. P. buvo reikalaujami pinigai, neva trečiajam asmeniui. To reikalavo policijos pareigūnas D. S., grasindamas reikalavo skolos trečiajam asmeniui, šio pavardės nepamena. Nepasakys, kokia suma buvo įvardijama. Buvo tokia suma reikalaujama iš L. P., kuri buvo ir išduota. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo viršininkas ir jis sprendė, kokius veiksmus atlikti. Kolektyvinis sprendimas buvo duoti L. P. pinigus. Bandė kalbėti, kad L. P. panaudotų savo pinigus, bet pastarasis pinigų neturėjo. L. P. turėjo pinigus perduoti pagal aplinkybes, nes, kiek pamena įvykio chronologiją, L. P. buvo intensyviai ieškomas policijos pareigūnų, to iniciatorius buvo D. S.. Jų supratimu, nusikaltimas buvo pradėtas, kai buvo panaudotas psichologinis smurtas, jiems buvo apie tai žinoma iš L. P. žodžių. Jie klausėsi D. S. telefoninių pokalbių. Tie pasiklausymai patvirtino L. P. versiją. Šioje situacijoje bendravo tik su L. P.. Pastarasis sakė, kad buvo priverstas parašyti skolos raštelį ir jį taip padaryti privertė D. S.. Pagal pakvitavimą L. P. gavo 2400 Lt. Tada jie stebėjo L. P. veiksmus, jį sekė. Tiksliai nepamena, bet viskas vyko netoli (duomenys neskelbtini) komisariato. Jis pats L. P. nestebėjo. Jei neklysta, norėdami įsitikinti, kad pareigūnas atlieka neteisėtus veiksmus, L. P. pasakė, kad pasiderėtų dėl sumos. L. P. pasakojo, kad pasiūlė kaltinamajam mažesnę sumą, bet šis nesutiko. Tada L. P. perdavė visą sumą.

Jis dalyvavo iš D. S. paimant pinigus. Buvo praėję gal kelios minutės po pinigų perdavimo, asmens krata buvo atlikta tuoj pat po pinigų perdavimo D. S.. D. S. pats padavė pinigus, gera valia. Rado visą sumą, kupiūros atitiko. D. S. patvirtino L. P. žodžius, kad tai skola jo (D. S.) pažįstamam. L. P. paaiškinimai sutapo su D. S. paaiškinimais. D. S. įvykio aplinkybes aiškino kaip savo priedermę ir nieko blogo čia nematė.

Taisyklės neprieštaravo tokių pinigų panaudojimui. Būtent susijusiais su neviešo pobūdžio veiksmais buvo galima panaudoti pinigus. Čia jokios savivalės nebuvo, viskas buvo su vadovybės žinia. Mano, kad pinigus galima panaudoti be teismo sprendimo. Be abejo, yra teisinis aktas, kuris reglamentavo pinigų sąmatą. Tačiau jis negali pasakyti, kokiu straipsniu jie vadovavosi, negali pasakyti tų taisyklių pavadinimo. Tai yra riboto naudojimo taisyklės. Negali pasakyti, ar tose taisyklėse yra junginys „kriminalinės žvalgybos“. Kolektyvinis sprendimas buvo panaudoti pinigus, pasitarime dalyvavo A. L., M. M., R. G.. Ar buvo rašomas protokolas priimant tokį sprendimą, nepamena, pasitarimų protokolų jie nerašo.

L. P. aiškino, dėl ko jis yra susijęs su policija. Jei neklysta, tai L. P. atžvilgiu jau buvo atsisakyta ikiteisminio tyrimo, tai jis lyg ir jokio statuso neturėjo. Nepamena, ar buvo baigta šita byla, lyg buvo atnaujinta. Nepamena, ar buvo įsiteisėjęs sprendimas dėl galbūt L. P. atliktų nusikalstamų veiksmų. L. P. sakė, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jiems nereiškė pretenzijų, kad buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Apie skolos surašymo faktą jiems buvo žinoma, kai L. P. pranešė, ir tada jau skolos lapelis buvo surašytas. D. S. pinigų skolos lapelį atidavė pinigų mainų metu. L. P. juos informavo (duomenys neskelbtini), kad D. S. nesutinka su mažesne suma. Nepamena, kaip informavo.

L. P. buvo labai išsigandęs, bijojo policijos pareigūnų susidorojimo, tai išreiškė žodžiais, savo būsena, išvaizda, jiems reikėjo atlikti psichologo funkcijas. L. P. patyrė psichologinį smurtą, jam teigė, kad bus uždarytas, pradėtos bylos dėl kitų įvykių, ne vien tik susijusių su skola. L. P. statusas buvo įtariamasis dėl langų išdaužimo. Nepamena, ar L. P. susiejo tyrimus dėl skolos grąžinimo ir langų išdaužymo. Nepamena, ar L. P. pasakojo, kokiems asmenims išdaužė langus, pastarasis pasakojo, kokiems asmenims buvo skolingas. Ar asmuo, kuriam L. P. buvo skolingas, ir asmenys, kuriems buvo išdaužyti langai, buvo susiję giminystės ryšiais, nepamena. Buvo vienas pareigūnas, t. y. D. S., kuris terorizavo L. P., o kiti pareigūnai, daro prielaidą, pas L. P. važiuodavo, pastarojo ieškodavo. Esmė buvo ne ta, kad L. P. buvo skolingas, o ta, kad buvo pareigūno neteisėti veiksmai. L. P. aiškino, kad jis buvo skolingas, bet ne tiek, kiek buvo jo prašoma. L. P. pripažino, kad jis buvo skolingas ir kad jis atsiskaitęs, tačiau visko dabar nepamena. Kiek pamena, nebuvo išspręsti skolos grąžinimo klausimai. Kategoriškai L. P. neteigė, kad jis nieko neskolingas, jis buvo pasipiktinęs, kad reikalauja per policijos pareigūną.

Liudytojas A. L. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju tyrėju. 2014 m. birželio mėn. buvo vyresnysis tyrėjas. Jis dalyvavo ikiteisminiame tyrime, tačiau dėl piniginių lėšų nieko negali pasakyti. Nepamena, ar buvo susirinkimas dėl piniginių lėšų panaudojimo. Dėl sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) – tai sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir naudojama kriminalinės žvalgybos veiksmams. Negali atsakyti, ar prieš ikiteisminį tyrimą buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, nežino, ar pradėjus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai. Yra teisės aktai, jie riboto naudojimo, kur yra apibrėžtas lėšų panaudojimas. Dėl lėšų panaudojimo sprendimą priimą subjekto vadovas arba įgaliotas asmuo. Šiuo konkrečiu atveju nežino, ar buvo kolektyvinis sprendimas, ar vienasmenis, tačiau su vadovu dažniausiai būna aptariama. Tokiu atveju, jei lėšos bus naudojamos sankcionuojamiems veiksmams, bus reikalinga ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Mano, kad šioje byloje buvo naudotos garso priemonės, tačiau kaip jos buvo paduotos nukentėjusiajam, nežino, nes ne jis jas padavė. D. S. sulaikyti buvo išduotos priemonės, o paskui jis susitiko L. P. ir iš pastarojo paėmė garso įrašymo įrangą. Kas instruktavo L. P. dėl garso įrašymo įrangos, nežino. Su L. P. bendravo jo kolega S. G.. Nežino, ar L. P. buvo instruktuotas dėl pinigų ir ką jie kalbėjo. Prieš D. S. sulaikymą jis vyko į (duomenys neskelbtini), vyko 4 pareigūnai. L. P. lyg atvažiavo savo automobiliu. Kada L. P. buvo paduoti pinigai, nežino. Ar buvo derybos dėl mažesnės pinigų sumos, nežino. Sulaikymo dieną jis L. P. matė vieną kartą ir dar kartą jį matė prie jų tarnybinio automobilio, tai buvo prieš perduodant pinigus. L. P. atvyko savo automobiliu. Nepamena, ar skambino L. P., gal skambino dėl įrangos paėmimo. Nežino, ar buvo teisėjo nutartis dėl daromo vaizdo ar garso įrašymo. Nėra atskiros tvarkos ar taisyklių, kurios numatytų vaizdo ir garso įrangos išdavimą, paprastai tai reglamentuoja BPK normos.

Daiktų pateikimo protokole (1 t., 109 b. l.) yra jo parašas. Neatsimena, ar buvo skolos lapelis, bet, jei yra parašyta, tai jis buvo, turinio nepamena. Jis buvo kaip pagalbininkas šitame ikiteisminiame tyrime.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2014 m. birželio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vyriausiuoju tyrėju. Šioje byloje jis atliko kai kuriuos ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus pagal L. P. gautą skundą dėl D. S. veiksmų, o ar L. P. buvo įtariamasis, ar ne, ne jų kompetencija. Šiuo atveju L. P. buvo pareiškėjas. Piniginėmis lėšomis jis nedisponavo. Ar šiuo konkrečiu atveju buvo panaudoti pinigai, negali atsakyti, nes jis pinigų nenaudojo. Ar šiuo atveju buvo pasitarimas panaudoti pinigus, nepamena, o ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo, tai turi matytis byloje. Reikia skaityti teisės aktus, ar kriminalinės žvalgybos pinigai galėjo būti panaudoti ne kriminalinės žvalgybos veiksmams. Turėtų kažkoks teisės aktas reglamentuoti. Pamena, kad teko sulaikyti kaltinamąjį D. S.. Jo uždavinys buvo atlikti procesinius veiksmus. Nepamena, kiek buvo automobilių, bet ne vienas. Jis neišdavė vaizdo, garso įrangos, kas išdavė, nežino. Kas išdavė pinigus, taip pat nežino. Atliekant asmens kratą jis pildė procesinius dokumentus. Jis asmeniškai ryšio su L. P. nepalaikė, ar tuo metu, kai jis susitiko su D. S., kiti pareigūnai palaikė ryšį su nukentėjusiuoju, nepamena.

Asmens kratos protokolą jis rašė ir pasirašė. Nepamena, kokie daiktai buvo paimti iš kaltinamojo D. S., buvo paimtas skolos raštelis ir pinigai. Nepamena, ką kalbėjo su D. S.. Žinojo, kad D. S. yra pareigūnas.

Liudytojas R. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) tarnybos vyriausiuoju tyrėju, 2014 m. birželio mėn. buvo tos pačios pareigos. Nepamena, kokiuose veiksmuose, susijusiuose su D. S., dalyvavo. Kolegų buvo pasakyta, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmus. Ten su kolega ėjo prie komisariato sulaikyti kaltinamąjį, nepamena, su kuo ėjo. Nieko negali pasakyti dėl pinigų sąmatos. Gal ir yra dalyvavęs pasitarimuose dėl lėšų panaudojimo. Negali konkrečiai pasakyti, kas priima sprendimą dėl lėšų panaudojimo. Tokius klausimus sprendžia vadovas. Taisyklės dėl lėšų panaudojimo yra, tačiau jų šiuo metu negali įvardyti.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku. 2014 m. gegužės mėnesį jo pareigos buvo tos pačios. Jų darbas yra dviejų sričių, t. y. kriminalinė žvalgyba, tai susiję su įslaptintais dokumentais, taip pat ikiteisminis tyrimas.

Jis mano, kad lėšos iš sąmatos (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos teisėtai. Šiuo metu jam yra žinomi du teisės aktai, t. y. Generalinio komisaro patvirtinta instrukcija bei taisyklės, kurios numato lėšų panaudojimą vykdant kriminalinę žvalgybą ir kitai veiklai užtikrinti, pvz., ikiteisminiam tyrimui. Šie teisės aktai sudaro valstybės paslaptį, yra žymimi žymomis, riboto naudojimo. Negali daugiau detalizuoti informacijos, negu buvo nurodyta jo rašytame rašte, kuris buvo atsiųstas teismui.

Apie bylą šiek tiek atsimena, nes pačioje pradžioje atlikinėjo šioje byloje veiksmus. Jam atrodo, kad apklausinėjo nukentėjusįjį. Pasikonsultavę su prokuratūra nuspręsdavo, kokį statusą suteikti asmeniui – įtariamojo ar liudytojo. Sprendimas dėl procesinio statuso suteikimo L. P. galėjo būti jo, bet dabar tiksliai neprisimena. L. P. minėjo, kad jo atžvilgiu buvo tyrimas. Pirminė kvalifikacija buvo BK 228 str. 2 d., 294 str. 2 d., o dėl keitimų ar nekeitimų kvalifikacijų nieko negali pasakyti, nes nežino. Tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl lėšų panaudojimo, jis atostogavo, tačiau mano, kad sprendimas buvo priimtas laikinai einančio viršininko pareigas S. G.. Sprendimai dėl pinigų panaudojimo kolegialiai nepriimami, kadangi yra teisės aktai ir jais vadovaujasi. Yra įforminamas tarnybinis pranešimas ir ten yra numatoma, kiek ir kokiam veiksmui galima skirti. L. P. nurodė, kad jis buvo skolingas 2400 Lt, vėliau per kažkurį laiką grąžino 1600 Lt, o likusi dalis buvo padengta už automobilio sudaužymą. Tai sako iš L. P. žodžių. Kiek žino, šitame ikiteisminiame tyrime negalėjo būti atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, nes buvo gautas protokolas-pareiškimas ir tai buvo vada ikiteisminiam tyrimui. Žino, kad šitoje byloje buvo naudojamas slaptas sekimas. Nebuvo jokio pagrindo sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Konkrečiai negali atsakyti, kokia buvo eiga dėl pinigų padavimo, nes jis nedalyvavo. Gali pasakyti, kaip iš praktikos daroma tokiais atvejais, kiek žino, šiuo atveju buvo sankcionuotas slaptas sekimas, tai yra surašomi dokumentai ir tokiu atveju tam asmeniui, kuris tai atliks, pagal dokumentą ar pagal pakvitavimą yra išduodami pinigai, techninės priemonės, išaiškinama, kaip naudoti technines priemones. Iš praktikos gali pasakyti, kad nukentėjusiajam yra išaiškinama ir jis supažindinamas su teismo nutartimi, išaiškinama, kad negalima asmens provokuoti daryti nusikalstamą veiką ir kitus su tuo susijusius dalykus. Mano, kad šiuo atveju gal ir nebuvo išaiškinta, nes nebuvo sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, šiuo atveju pinigų panaudojimas neviršijo slapto sekimo veiksmų. Šiais atvejais yra susiklosčiusi praktika, kai nukentėjęs asmuo neturi pinigų. Praktikoje dažniausiai išduodamos inventorizuotos priemonės ir technika. Praktikoje nėra girdėjęs, kad reikėtų teismo nutarties panaudoti pinigus, išskyrus, kai veiksmai susiję su nuskalstamos veikos imitavimu. Kiek žino, dokumentuose, kurie reglamentuoja pinigų panaudojimą, nereikalaujama, kad toks panaudojimas būtų sankcionuotas teisėjo. Neatsakys, kokia dalimi leidžiama jiems naudoti jų žinioje esančias lėšas, nes tai yra valstybės paslaptis.

Dėl S. G. parodymų paaiškina, kad pirmiausia reikėtų vertinti tris pareigybes, kurios susijusios su ikiteisminiu tyrimu, t. y. trys žmonės – M., tyrėja ir jis. Kiti žmonės, kai visą gyvenimą dirba su kriminale žvalgyba, teisme būna sunku kvalifikuotai pasakyti, galbūt kai kur gali suklysti arba neskiria sekimo nuo slapto sekimo. S. G. pasisakymus vertintų kaip nelabai kvalifikuoto teisininko. S. G. neturi teisinio išsilavinimo. Sprendimai negali būti priimami kolegialiai, nes tai numato Generalinio komisaro aktai ir sprendimą priima padalinio vadovas. S. G. suprastų taip, kad taktiniai dalykai yra diskutuotini ir jis taip norėjo pasakyti. Šiuo atveju buvo taip, kad buvo siekiama patikrinti nukentėjusiojo parodymus, siekiama išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją darančius asmenis. Buvo naudojamos elektroninės priemonės, slaptas sekimas. L. P. telefoninių pokalbių buvo klausomasi siekiant patikrinti jo duotų parodymų realumą. Buvo priimtas taktinis sprendimas nesiūlyti visų pinigų, kad labiau išryškėtų ir būtų gauti duomenys. Daugiau į taktinius dalykus nelabai norėtų gilintis. Mano, kad S. G. turėjo priimti sprendimą panaudoti visą pinigų sumą, nes jis ėjo viršininko pareigas.

Nukentėjusiojo apklausą atliko jis ir viskas buvo užrašyta iš nukentėjusiojo žodžių. Iš nukentėjusiojo parodymų jis suprato, kad pastarasis buvo atsiskaitęs su V. N., o kita dalis buvo panaudota automobiliui taisyti ir nebuvo grąžinta. Galima sakyti, kad nukentėjusysis buvo įbaugintas D. S.. Kiek pamena, nukentėjusiajam buvo grasinta uždaryti į rūsį. Pasak nukentėjusiojo, D. S. sakė, kad jam (nukentėjusiajam) netaikys susitaikymo dėl langų išdaužymo. Jam atrodo, jog L. P. tikėjo, kad D. S. jam gali taikyti poveikio priemones, nes nukentėjusysis netgi pasirašė skolos raštelį. Nukentėjusysis be D. S. nurodė dar vieną pareigūną, tačiau ta versija nepasitvirtino. Policijos pareigūnų važiavimas pas nukentėjusįjį nėra savaime neteisėtas, tačiau, jei tikėtume nukentėjusiojo ir jo draugės parodymais, kad tai buvo daroma intensyviai, kad buvo grasinimas atimti draugės automobilį, tie dalykai, mano, nėra teisėti. Jis nežino, ar D. S. vienas važiavo pas L. P.. Kitiems PK pareigūnams pretenzijų nebuvo, nes pats vykimas pas nukentėjusįjį nėra nusikalstamas. Nežino, ar nukentėjusysis įrodinėjo D. S., kad grąžino skolą V. N..

Liudytojas A. T. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o su nukentėjusiuoju yra iš vieno kaimo, pažįstami nuo vaikystės laikų. Prieš 10 metų, gal 2006 m., su R. P. jis buvo prie tvenkinio netoli (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo L. P. ir V., pavardės nepamena, su automobiliu „Audi 90“. Automobilį vairavo V.. Pastarųjų paprašė pavežti į parduotuvę. Automobilis priklausė L. P. tėvui, tačiau vairavo V.. Važiavo žvyruotu keliu, buvo sankryža ir nuvažiavo nuo kelio. Kodėl nuvažiavo, negali pasakyti. Apsigadino mašina, išdužo vairuotojo pusės žibintas, suskilo buferis, kapotas sulinko, tiksliai nepamena, kas apsigadino, nes praėjo daug laiko. Tada išsistūmė mašiną, jį su R. P. paliko prie tvenkinio, o L. P. su V. išvažiavo. Automobilis buvo važiuojantis. Iš išvaizdos V. buvo blaivus. V. su L. P. buvo draugai, jei kartu važinėjo. Dėl atsiskaitymų apgadinus automobilį nieko nežino. Automobilis buvo pilkos spalvos. Nežino, kokie finansiniai reikalai siejo V. ir L. P.. Prieš kelias dienas pas jį atvažiavo L. P. ir paklausė, ar jis prisimena tokį įvykį, paprašė paliudyti. V. gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Dabar prisimena, kad V. pavardė yra N.. Po to įvykio nėra matęs V. N. su L. P.. Nepamena, kurioje automobilio pusėje jis sėdėjo, sėdėjo gale. Automobilis nuvažiavo nuo skardžio, buvo dienos metas, vasara. Jis sužalojimų nepatyrė, kiti irgi nepatyrė sužalojimų. Jam nėra žinoma, ar buvo kreiptasi dėl automobilio draudimo. Jis pats nėra vairuotojas, negali pasakyti, kiek kainuotų tokio apgadinto automobilio remontas. Ar automobilis buvo remontuojamas, nežino.

Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o su nukentėjusiuoju yra iš to paties miestelio. (duomenys neskelbtini) jis gyveno iki pilnametystės, jau 10 metų kaip nebegyvena. Buvo toks įvykis prieš 10 metų, kai su nukentėjusiuoju važiavo automobiliu „Audi 90“. Jis su A. T. buvo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) rajone. Tada atvažiavo L. P. su V. N.. Automobilį vairavo V. N., o automobilis buvo L. P. tėvo. L. P. buvo nepilnametis. Automobilis buvo žalsvos spalvos. Jie paprašė pavežti iki parduotuvės. Jis sėdėjo automobilio gale, vairuotojo pusėje. Važiuodami nuvažiavo į griovį, atsitrenkė į aptvarą, kur ganėsi karvės, nutraukė aptvarą. Keleiviai įvykio metu nenukentėjo. Buvo išmuštas vairuotojo pusės žibintas, stiklas įskilęs, bamperis sudaužytas, veidrodėlis apsigadino. Jie išsigandę išstūmė automobilį. Juos parvežė iki tvenkinio ir paliko. Nežino, kaip buvo atsiskaityta už apgadintą automobilį. Įvykio metu buvo dar šviesu, vasara. Jam nėra žinoma apie V. N. ir L. P. santykius, jų finansinius reikalus. Tą vakarą apie atsiskaitymus dėl įvykio niekas nesiaiškino. Nežino, kodėl automobilį vairavo V. N.. Dabar jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl liudijimo teisme jam paskambino A. T.. Atgal prie tvenkinio jie grįžo pėsčiomis. Jie pasiekė parduotuvę, nes ji buvo pakeliui einant prie tvenkinio.

2014-06-18 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 birželio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. skirtas D. S. slaptas sekimas, sekimo metu leidžiant daryti vaizdo ar garso įrašus bei filmuoti (1 t., 19 b. l.).

Iš 2014-06-20 slapto sekimo protokolo matyti, jog slapto sekimo metu 2014 m. birželio 19 d. nustatyta, kad 11.07 val. D. S. prie (duomenys neskelbtini) r. PK, (duomenys neskelbtini), susitiko su asmeniu, atvažiavusiu automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis susitikimas užfiksuotas techninėmis priemonėmis. 11.10 val. D. S. užėjo į (duomenys neskelbtini) r. PK. 11.17 val. D. S. išėjo iš (duomenys neskelbtini) r. PK, rankoje turėjo popieriaus lapą, 11.19 val. susitiko su minėtu asmeniu, atvažiavusiu automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. popieriaus lapą perdavė minėtam asmeniui. Šis susitikimas fiksuotas techninėmis priemonėmis. 11.23 val. asmuo, atvažiavęs automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo. D. S. ties (duomenys neskelbtini) sulaikytas policijos pareigūnų (1 t., 20 b. l.).

2014-06-18 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. leista klausytis D. S. pokalbių telefonu, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais jo perduodamą informaciją, daryti įrašus, kitaip gautą informaciją fiksuoti ir kaupti (1 t., 24 b. l.).

Iš 2014-09-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę fiksuotas tyrimui reikšmingas 2014 m. birželio 19 d. pokalbis (nuo 11:00:15 iki 11:01:55 val.) tarp įtariamojo D. S. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nukentėjusiojo L. P. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu L. P. pasako, jog per tokį trumpą laiką nesurinks tiek pinigų, o D. S. pasako, jog „tai ne žaidimas, aš tau bylą galiu iškelt“, ir liepia L. P. atvažiuoti prie policijos į aikštelę (1 t., 32–33 b. l.).

Iš 2014-06-19 pakvitavimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. G. iš sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. išdavė 2400 litų (20, 100 ir 200 litų nominalo banknotais) bei vaizdo ir garso fiksavimo priemones (1 t., 103–108 b. l.).

Iš 2014-06-19 asmens kratos protokolo matyti, kad pas D. S. rasta ir paimta 2400 litų, 20, 100 ir 200 litų nominalo kupiūromis (1 t., 59–66 b. l.), pinigai apžiūrėti (1 t., 67–87 b. l.) ir 2014 m. birželio 25 d. pagal pakvitavimą grąžinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus laikinai einančiam viršininko pareigas S. G. (1 t., 93 b. l.).

Iš 2014-06-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. P. pateikė vaizdo ir garso įrašymo technines priemones, skolos lapelį, surašytą L. P. vardu (1 t., 109 b. l.). Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas skolos lapelis, taip pat pridėti diktofone „Olimpus“ VN-713 esantys pokalbiai, vykę 2014-06-19 tarp nukentėjusiojo L. P. ir įtariamojo D. S., surašyta pokalbių suvestinė (1 t., 111–115 b. l.).

Iš 2014-06-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėja R. S. pateikė medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK (duomenys neskelbtini) tyrėjas D. S. 2014-05-05 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 str. 1 d. dėl 2014-05-02 B. N. priklausančio turto sugadinimo nukentėjusiajam B. N. susitaikius su kaltininku L. P. (2 t., 3–15 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Spręsdamas D. S. kaltės klausimą, teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, nustatęs jų tarpusavio loginį ryšį, ir remiasi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais, o tą dalį, kurių nepatvirtino kiti patikimi įrodymai, atmeta ir jais nesivadovauja.

Kaltinamasis D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d. Pagal savavaldžiavimo (BK 294 str.) sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su tokiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, jog tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus.

Taigi pagal BK 294 str. dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Be to, už šias veikas atsako ne tik asmuo, kuris tiesiogiai turi reikalavimų į nukentėjusįjį, su nukentėjusiuoju saistomas civiliniais teisiniais santykiais, ir tas teises stengiasi realizuoti neteisėtomis priemonėmis, akivaizdžiai pažeidžiant geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, tačiau ir toks asmuo, kuris su nukentėjusiuoju tiesiogiai tokiais santykiais nesaistomas, bet veikia tokio asmens, kuris saistomas tiesiogiai, turi tiesioginių reikalavimų nukentėjusiajam, interesais.

Nagrinėjamos bylos esmę sudaro konfliktas, kilęs tarp nukentėjusiojo L. P. ir liudytojo V. N. dėl skolos grąžinimo, t. y. civilinių teisinių santykių pagrindu.

Remiantis nukentėjusiojo L. P. ir liudytojo V. N. parodymais neginčijamai nustatyta, kad prieš 7–9 metus nukentėjusysis L. P. pasiskolino iš V. N. 2400 Lt, rašytinės sutarties nesudarė. Nukentėjusiojo L. P. aiškinimu, po kiek laiko jis atidavė V. N. 1600 Lt, o likusius ,,nurašė“, nes V. N. buvo apdaužęs jo (L. P.) tėvo mašiną, jie sutarė, kad skolos nebėra. Liudytojas V. N., nesutikdamas su nukentėjusiojo L. P. parodymais, teigia, kad nukentėjusiojo L. P. tėvo automobilio jis nevairavo ir nesudaužė, kad L. P. jam negrąžino nė dalies paskolintų pinigų. Teismas atkreipia dėmesį, kad pats nukentėjusysis L. P. teismo posėdžių metu nurodė nevienodą, jo teigimu, grąžintos skolos dalį pinigais (1600 Lt ir 1800 Lt), liudytojai A. T. ir R. P. tik patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie V. N. padarytą avariją, tačiau teigė nieko nežinantys apie automobilio remonto išlaidų atlyginimą, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius apie dalies skolos (1600 Lt ar 1800 Lt) grąžinimą ar automobilio remonto išlaidas, kurias V. N. būtų pripažinęs kaip skolos grąžinimą. Priešingai, pats nukentėjusysis L. P. paaiškino, kad dar iki B. N. namo langų išdaužymo apie metus laiko V. N. reikalavo grąžinti skolą. Taigi byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius, jog skolą jis grąžino V. N., ir paneigiančių liudytojo V. N. parodymus, kad skola jam negrąžinta, neginčijamas tik pats pinigų paskolinimo faktas. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad tarp nukentėjusiojo L. P. ir liudytojo V. N. buvo ginčas dėl turtinių santykių – liudytojas V. N. buvo įsitikinęs, jog turi teisę reikalauti iš nukentėjusiojo L. P. skolą – 2400 Lt, ir tokią informaciją jis pateikė kaltinamajam D. S., o nukentėjusysis L. P. ginčijo liudytojo V. N. teisę reikalauti grąžinti paskolintą pinigų sumą (2400 Lt).

Kaip matyti iš liudytojo V. N. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, siekdamas atgauti skolą iš L. P., kuris buvo išdaužęs jo (V. N.) tėvo B. N. namų langus, jis kreipėsi į tyrimą dėl langų išdaužymo atliekantį savo pažįstamą policijos pareigūną kaltinamąjį D. S., prašydamas padėti atgauti ne tik žalą už išdaužytus langus, bet ir 2400 Lt skolą iš nukentėjusiojo L. P., paimti iš pastarojo skolos raštelį, manydamas, kad D. S., kaip pareigūnas, gali daugiau, nei civilis asmuo. Kaltinamasis D. S., kuris teisme atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog V. N. jam pasakė, kad L. P. jam (V. N.) skolingas 2400 Lt ir jų niekaip negrąžina, V. N. paprašė, kad jis (kaltinamasis) paimtų iš L. P. skolos raštelį, su kuriuo galėtų kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, sakė, kad, jei L. P. pinigus atiduos, jis (D. S.) gali pinigus paimti, o paskui atiduoti jam (V. N.), kai jis grįš iš užsienio. Kaltinamojo D. S. teigimu, kai L. P. atvyko į (duomenys neskelbtini) r. PK dėl išdaužtų langų, jie kalbėjosi ir apie pastarojo skolą V. N., L. P. pripažino, kad yra skolingas 2400 Lt, pasakė, kad tokių pinigų dabar neturi, ir pats pasisiūlė surašyti skolos lapelį, o jis (kaltinamasis) pasakė, jog L. P. gali skolos lapelį palikti jam ir skolą atiduoti jam.

Taigi, kaltinamasis D. S., nors ir nebuvo saistomas tiesiogiai civiliniais teisiniais santykiais su nukentėjusiuoju L. P., tačiau veikė savo pažįstamo V. N. interesais, manydamas, kad įgyvendina V. N. realiai priklausančią teisę reikalauti grąžinti skolą, t. y. vykdė nukentėjusiojo L. P. ginčijamą V. N. tikrą teisę, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o ne tariamą teisę, kaip nurodyta prokuroro teisiamajame posėdyje pateiktame kaltinime.

Kaip jau minėta, kaltinamasis D. S., ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, jog kaltinime nurodytu laiku savo darbo kabinete kalbėjo su nukentėjusiuoju L. P. apie pastarojo skolą V. N. ir paėmė iš L. P. skolos raštelį, neigia savo kaltę dėl savavaldžiavimo. Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. P. geranoriškai parašė skolos lapelį, jokio spaudimo – nei psichologinio, nei fizinio jis L. P. dėl to nedarė, L. P. nesakė, kad šį uždarys į „sklepą“ ar iškels bylą dėl to, jei šis negrąžins skolos. D. S. aiškinimu, jis su L. P. kalbėjo tik apie tai, kokios teisinės pasekmės gali kilti, jei L. P. neatlygins žalos ar kitaip nesusitars su nukentėjusiuoju dėl išdaužytų langų. Tokius kaltinamojo D. S. parodymus paneigia nuoseklūs viso proceso metu nukentėjusiojo L. P. parodymai apie 2014 m. gegužės 5 d. kaltinamojo darbo kabinete vykusio jo susitikimo su kaltinamuoju aplinkybes. Nukentėjusiojo L. P. teigimu, kaltinamasis D. S., liepdamas jam rašyti skolos raštelį, sakė, kad nurodys, jog iš jo (L. P.) negavo žalos atlyginimo dėl B. N. namo langų išdaužymo, pasakė, kad, jeigu jis (L. P.) nepasirašys raštelio, jam iškels baudžiamąją bylą, nurodys, kad jis bandė veržtis į namo vidų, uždarys į areštinę. Nukentėjusiojo manymu, jam būtų iškėlę bylą dėl B. N. namo langų išdaužymo ir nebūtų leidę susitaikyti su B. N., todėl jis ant D. S. paduoto lapo ir parašė skolos raštelį, tekstą diktuojant D. S., kad jis (L. P.) skolingas V. N. 2400 Lt ir kad pinigus atiduosiąs per mėnesį laiko. Netikėti minėtais nukentėjusiojo L. P. parodymais, nesant byloje duomenų, dėl kurių nukentėjusysis L. P. siektų apkalbėti kaltinamąjį, teismas neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys – 2014 m. birželio 19 d. atliekant sankcionuotą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiojo L. P., kurio metu L. P. pasako, jog per tokį trumpą laiką nesurinks tiek pinigų, o D. S. atsako, jog „tai ne žaidimas, aš tau bylą galiu iškelt“, ir liepia L. P. atvažiuoti į aikštelę prie policijos (1 t., 32–33 b. l.), po to, kaip matyti iš slapto sekimo protokolo (1 t., 20 b. l.), D. S. prie (duomenys neskelbtini) r. PK susitiko su nukentėjusiuoju, jam perdavė popieriaus lapą (skolos raštelį), o asmens kratos metu pas D. S. rasta ir paimta 2400 Lt (1 t., 59–66 b. l.), kuriuos nukentėjusiajam L. P. buvo išdavęs (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. G.. Kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. G. parodė, kad iš L. P. sužinojo, jog kaltinamasis D. S., panaudodamas psichologinį smurtą, reikalauja skolos pinigų trečiajam asmeniui, ir D. S. telefoniniai pokalbiai, kurių jie klausėsi, patvirtino L. P. žodžius.

Pasitvirtino kaltinimas D. S. ir dėl to, kad jis 2014 m. birželio 4 d. baigiantis skolos raštelyje nurodytam skolos grąžinimo terminui skambino L. P., vyko į pastarojo namus toliau reikalaudamas 2400 Lt skolos grąžinimo V. N. naudai. Tai patvirtina ne tik nukentėjusiojo L. P., bet ir liudytojos D. G. parodymai. Be to, ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog po to, t. y. po skolos raštelio parašymo, vieną kartą, datos tiksliai nepamena, buvo užsukęs pas L. P. tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), paklausti L. P. telefono numerio bei to paties buvo nuvykęs pas L. P. mamą (D. G.), kuri gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kiek pamena, (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendinant teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.).

Šioje byloje nagrinėjamų įvykių metu susidarė situacija, kai kaltinamasis D. S., veikdamas V. N. interesais, įgyvendino pastarojo subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, t. y. veikė savavališkai. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. S. neabejotinai suprato, jog jis elgiasi neteisėtai, nes, atsižvelgiant į jo užimamas pareigas, žinojo, kad kilus ginčui tarp civilinių santykių šalių dėl skolos grąžinimo, asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, privalo kreiptis į kompetentingas institucijas, kurios išspręstų šį ginčą. Kai savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2009, 2K-470/2014). Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. S. veiksmais buvo padaryta didelė žala nukentėjusiojo L. P. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Tokią išvadą teismas daro remdamasis visų pirma paties nukentėjusiojo L. P. anksčiau jau aptartais parodymais, iš kurių galima spręsti, jog kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą, kuri apskritai yra įstatymų uždrausta ir laikoma neteisėta (išskyrus įstatymuose numatytus atvejus), dėl to, akivaizdu, nukentėjusiajam L. P. buvo sukelta įtampa, bejėgiškumo būsena. Kaltinamojo D. S. psichinis spaudimas nukentėjusiajam L. P., kad šis pasirašytų skolos raštelį, grasinant uždaryti į areštinę, iškelti baudžiamąją bylą dėl B. N. turto sugadinimo, teigiant, kad nepriims žalos atlyginimo, neleis susitaikyti, rodo kaltinamojo siekį sukurti tokią bauginančią situaciją, kurioje nukentėjusysis prarastų saugumo jausmą. Kad kaltinamojo išsakytus grasinimus nukentėjusysis L. P. suprato kaip realiai pavojingus ir galinčius būti įgyvendintus, patvirtina bylos duomenys apie kaltinamojo užimamas pareigas – policijos pareigūnas, nustatyta D. S. neteisėtų veiksmų atlikimo vieta – policijos komisariato tarnybinės patalpos, taip pat tai, kad nukentėjusiojo L. P. kaltinamasis D. S. neinformavo apie priimtą savo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 str. 1 d. dėl B. N. priklausančio turto sugadinimo, nukentėjusiajam B. N. susitaikius su kaltininku L. P.. Dėl pastarosios aplinkybės nukentėjusiajam buvo pagrindas manyti, kad dėl vis dar atliekamo tyrimo jam gali būti iškelta byla, kad jis gali būti uždarytas į areštinę.

Apie padarytą didelę žalą nukentėjusiojo L. P. asmens teisėms ir teisėtiems interesams teismas sprendžia atsižvelgęs ir į liudytojos M. K. parodymus, kad L. P. jai sakė, jog D. S. privertė parašyti skolos raštelį V. N., kitaip grasino jam iškelti baudžiamąją bylą, dėl to L. P. buvo išsigandęs, sutrikęs. Liudytojo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūno S. G. teigimu, L. P. buvo labai išsigandęs, bijojo policijos pareigūnų susidorojimo ir tai išreiškė ne tik žodžiais, bet ir savo būsena, išvaizda. Analogiškai nukentėjusiojo būseną apibūdino ir kaip liudytojas byloje apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas R. K., kuris apklausė nukentėjusįjį tuojau po pastarojo kreipimosi į (duomenys neskelbtini) skyrių dėl kaltinamojo D. S. veiksmų.

Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. S. atliktų veiksmų visuma atitinka savavaldžiavimo sudėties objektyvųjį požymį, nes, siekiant savavališkai atgauti V. N. naudai skolą, buvo panaudota psichinė prievarta, sukėlusi nukentėjusiajam L. P. bauginančią situaciją, nesaugumo jausmą, dėl to šis patyrė didelės žalos. Taigi nusikaltimas baigtas, nes atsirado minėtos BK 294 str. nurodytos pasekmės. Kaltinamojo D. S. atliktų veiksmų visuma leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis, būdamas policijos pareigūnas, iš anksto numatęs ir siekdamas vieningo bei aiškiai apibrėžto rezultato (skolos V. N. naudai išreikalavimo), akivaizdžiai suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo D. S. veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 294 str. 2 d.

Kaltinamuoju aktu D. S. kaltinamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą V. N. tikrą teisę (atsiimti skolą iš L. P.). Atkreipiamas dėmesys, jog BK 294 str. numatyta atsakomybė už ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės savavališką vykdymą. Taigi nerealizuota gali būti tik pripažįstama teisė, o ne ginčijama, kaip nurodyta kaltinime ir kaip nustatyta šioje byloje. Todėl iš kaltinimo, suformuluoto kaltinamajame akte, pašalinamas teiginys ,,bet nerealizuotą“.

Kaltinamasis D. S. kaltinamas padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 2 d.

Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Kadangi BK 228 str. numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą.

Kaip jau aptarta anksčiau, kaltinamasis D. S. savavaldžiaudamas atliko veiksmus, nurodytus ir jam pateiktame kaltinime dėl piktnaudžiavimo, šios abi veikos yra glaudžiai susijusios. Kaltinamasis D. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus tyrėju (2 t., 18–20 b. l.), todėl sprendžiant apie jo, kaip policijos pareigūno, veiklos teisėtumą, pirmiausia vadovaujamasi Policijos veiklos įstatymo nuostatomis, nes pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis policijos pareigūnų veiklą, yra Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Šis įstatymas nustato Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIlI-2048 (2015-06-25 redakcija) 3 str. 1 d. nurodyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

Kaltinamasis D. S. atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus (panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į areštinę, „sklepą“, liepdamas L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014-06-05 grąžins V. N. 2400 Lt, skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus ir toliau reikalaudamas iš L. P. 2400 Lt skolą V. N. naudai) nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. įtvirtintos nuostatos, kad įgyvendindamas savo teises, žmogus privalo nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, pažeidė 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VII 1-371 3 str. 1 d. 1, 2, 3 punktų nuostatas nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesilaikė 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-I316 15 str. 1 d. 1, 5 punktuose valstybės tarnautojams išdėstytų reikalavimų laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeidė 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIlI-2048 21 str. 1 d. 1 p. (atitinkamai 2015-06-25 įstatymo redakcijoje – 25 str. 1 d. 1 p.) nuostatą, kad policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, nesivadovavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkte išdėstytomis nuostatomis gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves. Šie pažeidimai, teismo nuomone, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamasis D. S. diskreditavo valstybės tarnautojo policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei, o taip pat ir fiziniam asmeniui nukentėjusiajam L. P., kaip jau konstatuota aptariant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 294 str. 2 d. Be to, teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo, šiuo atveju – savavaldžiavimo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, į tai, kad nagrinėjamu atveju piktnaudžiavo tarnyba policijos pareigūnas, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti ne tik profesiniai, bet ir etiniai reikalavimai. Taigi, įvertinus kaltinamojo D. S. veiklos sritį ir einamų pareigų svarbą, nusikalstamos veikos pobūdį, piktnaudžiavimą tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, kilusius padarinius, daroma išvada, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala ne tik konkrečios valstybės institucijos autoritetui, bet ir valstybės interesams, taip pasireiškusi veika ir kilę padariniai atitinka nusikalstamos veikos, o ne drausminio pažeidimo požymius.

Kaltinamasis D. S. nusikalstamai pasinaudojo – piktnaudžiavo – jam kaip pareigūnui suteiktais specialiais įgaliojimais, kokių neturi asmuo, neinantis atitinkamų pareigų, t. y. būtent jo užimamos pareigos buvo sąlyga nusikalstamai veikai padaryti – savavališkai vykdyti ginčijamą savo pažįstamo V. N. teisę panaudojant psichinę prievartą (grasinant iškelti baudžiamąją bylą, netaikyti susitaikymo kitame jo atliekamame tyrime, uždaryti į areštinę) prieš nukentėjusįjį L. P.. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes matyti, kad kaltinamojo D. S. nusikalstamoje veikoje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavojingumą atspindi siekimas ne įstatymų numatyta tvarka padėti pažįstamam V. N. susigrąžinti iš nukentėjusiojo L. P. pastarojo ginčijamą skolą.

BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Nors kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neigimu, padarius nusikalstamą veiką, bet ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Byloje nustatytų aplinkybių visuma atskleidžia kaltinamojo D. S. kaltės formą – tiesioginę tyčią nusikalstamoje veikoje: psichinės prievartos panaudojimas prieš nukentėjusįjį L. P. grasinant pastarajam iškelti baudžiamąją bylą (pradėti ikiteisminį tyrimą) dėl B. N. turto sugadinimo, teigiant, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys susitaikymo instituto, uždarys į areštinę, liepimas L. P. surašyti skolos raštelį, nurodant konkretų skolos grąžinimo terminą, skambinimas nukentėjusiajam ir vykimas į pastarojo namus, reikalaujant skolos V. N. grąžinimo. Iš tikslo darant šiuos aktyvius nevienkartinius veiksmus siekimo matyti, jog kaltinamasis D. S., atsižvelgiant į jo užimamų tarnybinių pareigų pobūdį, suvokė, norėjo ir suprato, kad taip elgdamasis – atlikdamas kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus – sukuria būtinas sąlygas V. N. atgauti iš L. P. pastarojo ginčijamą skolą. Teismo nuomone, išnagrinėjus baudžiamąją bylą matyti, kad kaltinamojo D. S. veiksmai, padaryti veikiant priešingai tarnybos interesams, t. y. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, turėjo priežastinį ryšį su bendromis piktnaudžiavimo pasekmėmis.

Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 str. 1 d. nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 str. 2 d., jeigu kaltinamojo veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. D. S. kaltinamas pagal BK 228 str. 2 d. tuo, jog piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitam asmeniui turtinės naudos. Teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais. Šioje byloje konstatavus, kad kaltinamasis D. S. savavališkai vykdė nukentėjusiojo L. P. ginčijamą V. N. tikrą teisę į skolos reikalavimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis nusikalstamai veikė siekdamas turtinės naudos kitam asmeniui – V. N.. Todėl ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo ir kaltinamojo D. S. veika perkvalifikuojama iš BK 228 str. 2 d. į 228 str. 1 d. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, vadovaujantis BPK 256 str., kaltinamasis D. S. buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu 2015 m. lapkričio 9 d.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam D. S. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Vertindamas kaltinamojo D. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – du apysunkius (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimus. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis D. S. anksčiau neteistas (2 t., 24 b. l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., 31 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 26–27 b. l.).

Atsižvelgęs į šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios leidžia teismui daryti išvadą, kad iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo D. S. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, kad jis nusikalto atsitiktinai, į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, kad BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios dvi bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas – teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo D. S. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už BK 228 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. sankcijose nustatytus tokios bausmės vidurkius (vidurkis – 2 m. 7 mėn. 15 d.). Paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Pagal BK 75 str. nuostatas (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015-03-24), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Anksčiau nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo D. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, kaltinamajam atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, jis bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl kaltinamajam D. S. taikomos BK 75 str. nuostatos ir jam, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė darbinės veiklos srityje, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje (BK 67 str. 2 d. 3 p., 68² str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. P. pateikė teismui civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės 602 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 61–64 b. l., 4 t., 6–9 b. l.).

Dėl prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis L. P. paaiškino, kad jis buvo neapmokamose atostogose nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., nes reikėjo vykti į teismo posėdį, dėl to negalėjo važiuoti į reisą ir už kiekvieną dieną negavo po 50 Eur darbo užmokesčio.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.249 str. nuostatas turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108/2007). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo L. P. nurodytos negautos pajamos nėra tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos prarastas darbo užmokestis, t. y. nėra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su nustatytais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nukentėjusiojo L. P. nurodytas netektas darbo užmokestis dėl vykimo į teismo posėdį gali būti kompensuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 524 ,,Dėl liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų teismui, kaip proceso išlaidos. Todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta, neabejotina, jog dėl kaltų kaltinamojo D. S. veiksmų nukentėjusysis L. P. patyrė emocinį stresą, jam buvo sukelta įtampa, bejėgiškumo būsena, bauginanti situacija, kurioje jis prarado saugumo jausmą. Nukentėjusiojo L. P. teigimu, po patirtų išgyvenimų jis turėjo sveikatos problemų, buvo padidėjęs kraujo spaudimas, dėl to, kad jo nuolat ieškodavo pareigūnai, gėda buvo prieš žmones.

Įvertinęs šias aplinkybes, kartu įvertinęs tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamo veikimo labai sunkių padarinių nukentėjusiajam nekilo, ir remdamasis susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieštaraujantis nusiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis, kuris turi būti atlygintas nukentėjusiajam L. P., yra 400 Eur. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 2000 Eur, teismo nuomone, nėra adekvatus nukentėjusiojo L. P. patirtiems dvasiniams sukrėtimams. Todėl L. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies.

Kadangi nukentėjusysis L. P. neturtinę žalą patyrė dėl valstybės valdžios institucijos pareigūno neteisėtų veiksmų, padaryta žala priteisiama iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauti paskirtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (CK 6.245 str.).

Laikmenos (3 kompaktiniai diskai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) su garso bei vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos.

Kaip matyti iš sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitų, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 66–67, 84 b. l.), nukentėjusysis L. P. už advokato paslaugas sumokėjo 1000 Eur. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiojo išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, išieškomos iš kaltinamojo D. S..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. laisvės atėmimą 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką D. S. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 4 d., 67 str. 2 d. 3 p., 3 d., 68² str., D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 1 (vieneriems) metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus tyrėjo pareigų D. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauti paskirtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. P. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. S. nukentėjusiajam L. P. 1000 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (602 Eur) atlyginimo atmesti.

Laikmenas (3 kompaktinius diskus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) su garso bei vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.