- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 1N-46/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Egidijus Losis
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios D. K. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamajai D. K. buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. K. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdama valstybės tarnautoja, dalyvaudama organizuota grupe, kartu su organizuotos grupės nariais, (duomenys neskelbtini) dirbančiais (duomenys neskelbtini) J. Č., (duomenys neskelbtini) B. G. (kurios atžvilgiu dėl šios nusikalstamos veikos surašytas teismo baudžiamasis įsakymas), (duomenys neskelbtini) A. D., (duomenys neskelbtini) R. L., (duomenys neskelbtini) L. U., (duomenys neskelbtini) G. G., (duomenys neskelbtini) G. K., (duomenys neskelbtini) A. T., (duomenys neskelbtini) S. L. (kurio atžvilgiu dėl šios nusikalstamos veikos surašytas teismo baudžiamasis įsakymas), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir siekdama turtinės naudos padarė didelę žalą valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi D. K. buvo laikinai nušalinta nuo užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų šešiems mėnesiams. Vėliau laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2014 m. kovo 6 d.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi kaltinamajai D. K. laikino nušalinimo nuo užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 6 d. Nutartyje nurodyta, jog D. K. inkriminuojama nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jos užimamomis (duomenys neskelbtini) pareigomis. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad ji, toliau vykdydama savo tarnybines funkcijas, gali daryti naujas panašias nusikalstamas veikas, bandyti paveikti liudytojus ir trukdyti baudžiamajam procesui.
Šalies argumentai
Kaltinamosios D. K. gynėjas advokatas Egidijus Losis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį.
Gynėjas nurodo, kad teismo nutartis, kuria D. K. pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas, neatitinka nutarčiai keliamų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad kaltinamajai procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas nėra išnykęs, tačiau nepateikiami objektyviai šiuo metu egzistuojantys pagrindai toliau taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų. Teismas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio paskirtį ir esmę. Šis straipsnis neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo visais atvejais laikinai nušalinti nuo pareigų asmenį, kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, susijusią su jo užimamomis pareigomis. Pagrindas taikyti šią procesinę prievartos priemonę motyvuojant trukdymu procesui gali būti tik konkretus kaltinamosios įvykdytas ar ketinimas įvykdyti procesinis pažeidimas, t. y. sąmoningas procesinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kuris turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis o ne subjektyviomis prielaidomis. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. K. ketintų ar imtųsi kokių konkrečių veiksmų procesui trukdyti. To nenurodė ir teismas skundžiamoje nutartyje.
Pasak gynėjo, sąsajos tarp D. K. užimamų pareigų ir nusikalstamų veikų, kurių padarymu ji kaltinama, pobūdžio negali būti faktiniu pagrindu pratęsti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas byloje baigtas, byla yra teisminio nagrinėjimo stadijoje, o D. K. pareigų vykdymas savaime nėra kenksmingas teisminiam nagrinėjimui. Kadangi teisminis nagrinėjimas dar nėra baigtas ir kaltinamoji laikytina nekalta, toks kryptingas jos teisių varžymas nesant aiškiam pagrindui rodo galimą išankstinį teismo nusistatymą dėl D. K. kaltumo. Gynėjo skunde teigiama, kad procesinės prievartos priemonės taikymas kaltinamajai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos, cituojami sprendimai bylose Bykov prieš Rusiją, Panchenko prieš Rusiją, Guzzardi prieš Italiją, Ciulla prieš Italiją. Be to, skundžiama nutartis prieštarauja ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai, pavyzdžiui, 2013 m. spalio 31 d. nutartyje Nr. 1S-443/2013 yra nurodyta, kad ilgas procesinės prievartos priemonės termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. D. K. gynėjo teigimu, ilgas laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas sukelia kaltinamajai finansinius nepatogumus, varžo asmens orumą, galimybę įgyvendinti su savo darbu susijusias teises. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimas D. K. pažeidžia proporcingumo principą, neatitinka BPK nuostatų ir EŽTT suformuotos praktikos, tokiu būdu nepagrįstai varžant kaltinamosios teisę į darbą.
Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. K. ir jos gynėjas prašė gynėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios D. K. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindas kaltinamajai D. K. nėra išnykęs.
Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši procesinė prievartos priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. K. galėjo padaryti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančių ir kaltinamajame akte išdėstytų duomenų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės. Tai yra bylą nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tik teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.
BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką bei siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. Be to, svarbu pažymėti, kad BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pritartina skundo teiginiui, kad BPK 157 straipsnio 1 dalis neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo visais atvejais laikinai nušalinti nuo pareigų asmenį, kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, susijusią su jo užimamomis pareigomis. Tačiau nagrinėjamu atveju netaikant šios procesinės prievartos priemonės, nebus galima pasiekti BPK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo proceso paskirties ir BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų.
Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad kaltinamoji D. K., toliau eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, gali daryti naujus nusikalstamas veikas, bandyti paveikti liudytojus bei trukdyti nustatyti byloje tiesą. Visų pirma, atsižvelgtina į D. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, t.y. ji yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 228 straipsnio 2 dalis). Ši galimai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su D. K. užimamomis minėtomis pareigomis, kas leidžia manyti, kad kaltinamajai užimamos pareigos sudaro galimybę piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis ir pareigomis bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus galimai nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, pripažintina, kad dabartiniu metu kaltinamosios darbas (duomenys neskelbtini) nėra suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais. Be to, baudžiamoji byla, kurioje kaltinama D. K., dar nėra išnagrinėta, o pagrindas, kad užimdama (duomenys neskelbtini) pareigas kaltinamoji gali daryti poveikį liudytojams, siekiant pakreipti baudžiamąjį procesą sau palankia linkme, nėra išnykęs. Duomenų, reikšmingų visapusiškam ir teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, rinkimas ir įrodinėjimo procesas nesibaigia ikiteisminio tyrimo stadijoje, šis procesas yra tęsiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas byloje baigtas, o byla yra teisminio nagrinėjimo stadijoje. Pažymėtina, kad taikant šią procesinę prievartos priemonę (pratęsiant jos terminą), užtenka nustatyti, kad tokiu būdu bus galima greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, taip pat išnagrinėti baudžiamąją bylą, ir nėra būtina turėti duomenų, kad kaltinamoji, eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, realiai ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų siekiant trukdyti procesui. Remiantis minėtų aplinkybių visuma, pripažintina, kad D. K. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas pagrįstai.
Kaltinamosios gynėjas skunde akcentuoja dėl taikomos procesinės prievartos priemonės kaltinamajai atsiradusias neigiamas pasekmes, t. y. sukelti finansiniai nepatogumai, varžomas asmens orumas, taip pat varžoma galimybė įgyvendinti su savo darbu susijusias teises. Šiuo aspektu pasakytina, kad bet kokia procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. D. K. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęstas nepažeidžiant BPK nuostatų, todėl dėl laikino nušalinimo nuo pareigų atsiradusios pasekmės nelaikytinos kaip pakankamas pagrindas naikinti šią procesinę prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju viešas interesas užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti netrukdomą, visapusišką ir teisingą bylos išnagrinėjimą nusveria kaltinamosios patiriamus nepatogumus. Taip pat pabrėžtina, kad nors D. K. šioje byloje yra nušalinta nuo konkrečių jos užimamų pareigų, tačiau taikoma procesinė prievartos priemonė nedraudžia jai dirbti kitą darbą bei užsidirbti lėšų pragyvenimui.
Priešingai nei teigiama skunde, skundžiama nutartis, kuria D. K. pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas, yra pakankamai motyvuota ir atitinka šiam procesiniam sprendimui BPK keliamus reikalavimus. Kaltinamosios gynėjas skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl apygardos teismo šališkumo, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetama.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tokios išvados nepaneigia skunde cituojama EŽTT ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 1S-443/2013 nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi joje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos aplinkybėms, esančioms nagrinėjant šį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios D. K. gynėjo advokato Egidijaus Losio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.