Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. pratęstas laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitam asmeniui turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent:

2014 m. gegužės 5 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 12.00 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini) m., Kriminalinės policijos skyriaus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014 m. birželio 5 d. grąžins V. N. 2400 Lt, ko pasėkoje L. P. nurodytą skolos lapelį surašė ir pasirašė bei perdavė D. S.; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 4 d. skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini) rajone, toliau reikalavo iš L. P. 2400 Lt skolą V. N. naudai, o 2014 m. birželio 19 d. 11.19 val., ties (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu, adresu (duomenys neskelbtini) m., L. P. atvežus ir jam perdavus 2400 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą; tokiu būdu D. S. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje garantuojamas žmogaus teises, 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VII 1-371 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, 1999 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-I316 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų nuostatas, 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIlI-2048 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkto nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam L. P..

Be to, D. S. kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą V. N. tikrą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams, o būtent:

2014 m. gegužės 5 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 12.00 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini) m., Kriminalinės policijos skyriaus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014 m. birželio 5 d. grąžins V. N. 2400 Lt, ko pasėkoje L. P. nurodytą skolos lapelį surašė ir pasirašė bei perdavė D. S.; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m .birželio 4 d. skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, toliau reikalavo iš L. P. 2400 Lt skolą V. N. naudai, o 2014 m. birželio 19 d. 11.19 val., ties (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu, adresu (duomenys neskelbtini) m., L. P. atvežus ir jam perdavus 2400 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą; tokiu būdu D. S. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo L. P. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi D. S. laikinai nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų trims mėnesiams. Vėlesnėmis Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis D. S. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam D. S. pratęstas laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 20 d. Teismas konstatavo, kad nėra išnykęs laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindas, kuriuo remiantis ankstesnėmis Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis kaltinamasis D. S. buvo nušalintas nuo pareigų ir jam pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į tai, kad šias veikas D. S. galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo darbas policijoje tyrėju nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę kliudyti teisminiam procesui, t. y. siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje paskelbta pertrauka, į kitą teismo posėdį kviečiami nauji liudytojai, o gynėjo prašymu ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnai.

Kaltinamojo D. S. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį. Nurodo, kad jo ginamajam taikomos procesinės prievartos priemonės terminas pratęsiamas jau kelintą kartą net ir tada, kai ne kaltinamojo ar jo gynėjo, o prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pageidavimu atnaujinamas įrodymų tyrimas. Todėl nepagrįsti ir atmestini skundžiamos nutarties motyvai, kad į kitą teismo posėdį kviečiami nauji liudytojai, o gynėjo prašymu ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnai.

Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nemotyvuojama, kokiu būdu jo ginamasis gali padaryti poveikį Imuniteto skyriaus pareigūnams ir kaip jo einamos pareigos gali paveikti būtent tos institucijos, kuri atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, pareigūnus.

Skunde nurodoma, kad laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas yra per griežtas, pažeidžiantis BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Skundžiama nutartis priimta remiantis nepatvirtintomis prielaidomis, neatsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, teismų praktiką, todėl turėtų būti panaikinta. Skundžiamos nutarties motyvai: „kaltinimai D. S. padarius nusikalstamas veikas, susijusias su jo pasinaudojimu užimamomis pareigomis, iš esmės reiškia jo veikimą priešingai institucijos, kurioje jis dirba, interesams“ yra nepagrįsti ir prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, sudarantys pagrindą teigti, kad teismas yra galimai šališkas. Pagal kasacinio teismo praktiką BK 228 straipsnis neturi būti savaime taikomas dėl kiekvieno valstybės tarnautojo padaryto jo tarnybos veiklą reglamentuojančio teisės akto pažeidimo, nes už tarnybinių nusižengimų padarymą pirmiausia kyla drausminė, tarnybinė, tam tikrais atvejais – politinė atsakomybė ir tik išimtiniais atvejais taikoma baudžiamoji atsakomybė. Analogiška teismų praktika formuojama ir dėl BPK 157 straipsnio taikymo.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu jo ginamasis trukdė procesui ar darė poveikį bylos dalyviams, liudytojams. Skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs, nes nenurodyti konkretūs duomenys apie tai, kad D. S. gali trukdyti procesui, paveikti šaukiamus asmenis.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Kaltinamojo D. S. gynėjo skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nepažeidė nei bendrųjų, nei specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. Sprendžiant iš skundžiamos nutarties turinio šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Tai siejama su naujų įrodymų tyrimu, kaltinamojo galimybe užimamų pareigų pagrindu kliudyti nešališkiau šiuos įrodymus ištirti. Apygardos teismas nenurodė kito nušalinimo nuo pareigų taikymo ar jo termino pratęsimo pagrindo – siekio užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo labiau, jog šis pagrindas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo pašalintas, nurodant, kad iš D. S. pareikšto kaltinimo matyti, jog jis nesiekė gauti sau naudos, o norėjo padėti atgauti skolą nukentėjusiajam jo tirtoje byloje. Be to, kaltinamojo D. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, jog jis neteistas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neduoda pagrindo manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas.

Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jos termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaip teisingai nustatė apygardos teismas, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo L. P., liudytojos M. K. apklausos protokoluose, slapto sekimo protokole ir kitoje bylos medžiagoje. Pratęsiant laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nušalintojo nuo pareigų kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, nes tai yra baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencija. Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, o taip pat tiek, kiek jie yra susiję su laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, susiję su skundžiamos nutarties motyvų prieštaravimu nekaltumo prezumpcijai ir teismo galimu šališkumu.

Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas D. S. taikomo laikino nušalinimo nuo pareigų terminą pratęsė padaręs išvadą, jog kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę kliudyti teisminiam procesui, t. y. siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad D. S. jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis. Apygardos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu manyti, jog kaltinamojo užimamos pareigos, net ir žemiausios grandies, kaip kad teigia gynėjas, sudaro jam galimybę kliudyti teisminiam procesui. Taigi skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad šis laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindas nėra išnykęs. Šios išvados nepaneigia gynėjo skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu jo ginamasis trukdė procesui ar darė poveikį bylos dalyviams, liudytojams. Pažymėtina, kad nutartyje dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo nėra reikalaujama nurodyti konkrečius kaltinamojo veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui, arba motyvuoti, kokiu būdu kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams. Sprendžiant šį klausimą, visiškai pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui. Šį pagrįstą manymą patvirtina ir D. S. inkriminuojamų veikų pobūdis bei padarymo aplinkybės. Visi šie motyvai jau buvo nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartyje. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti gynėjo argumentai, kad skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs.

Gynėjo skundo argumentai dėl kasacinio teismo praktikos taikant BK 228 straipsnį, t. y. atribojant baudžiamąją atsakomybę už tarnybinių nusižengimų padarymą nuo drausminės, tarnybinės ir politinės atsakomybės, yra aktualūs nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, o ne sprendžiant laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ar šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą. Veikos kvalifikavimo klausimas priskirtinas bylą iš esmės nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Dėl skundo argumentų, susijusių su proporcingumo principo pažeidimu, pažymėtina, kad bet kokia procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, jog procesinė prievartos priemonė taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. D. S. taikomo laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas nepažeidžiant BPK nuostatų, todėl dėl šios procesinės prievartos priemonės atsiradusios neigiamos pasekmės nelaikytinos pakankamu pagrindu ją panaikinti. Gynėjas skunde taip pat akcentuoja, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų jo ginamajam taikomas jau ilgą laiką, bylos nagrinėjimas (įrodymų tyrimas) nebaigiamas ne kaltinamojo (jo gynėjo), o prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pageidavimu. Iš tiesų, D. S. jau ilgą laiką yra nušalintas nuo pareigų, tačiau pagal BPK 157 straipsnio 2 straipsnį šios priemonės pratęsimų skaičius neribojamas, o teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų tada, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (BPK 157 straipsnio 5 dalis). Taigi vien ši gynėjo nurodyta aplinkybė (ilga taikymo trukmė), kaip ir aplinkybė, kieno iniciatyva nebaigiamas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje, neišnykus procesinės prievartos taikymo pagrindui, nesudaro pagrindo nebetęsti laikino nušalinimo nuo pareigų. Įvertinus D. S. inkriminuojamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat kitas svarbias pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamajam taikomas laikinas nušalinimas nuo pareigų tapo nebereikalingas.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. S. laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindas nėra išnykęs, todėl šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas pagrįstai. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. S. gynėjo Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.