Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. S. gynėjo Vytauto Sirvydžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo užimamų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, teminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 20 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitam asmeniui turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent:

2014 m. gegužės 5 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau, kaip 12.00 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos skyriaus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014 m. birželio 5 d. grąžins V. N. 2400,00 Lt, ko pasėkoje L. P. nurodytą skolos lapelį surašė ir pasirašė bei perdavė D. S.; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 4 d. skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini) rajone, toliau reikalavo iš L. P. 2400,00 Lt skolą V. N. naudai, o 2014 m. birželio 19 d. 11.19 val. ties (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu, adresu (duomenys neskelbtini), L. P. atvežus ir jam perdavus 2400,00 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą; tokiu būdu D. S. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje garantuojamas žmogaus teises, 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VII 1-371 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, 1999-07-08 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-I316 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų nuostatas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIlI-2048 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkto nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam L. P..

Be to, D. S. kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą V. N. tikrą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams, o būtent:

2014 m. gegužės 5 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau, kaip 12.00 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini) Kriminalinės policijos skyriaus kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014 m. birželio 5 d. grąžins V. N. 2400,00 Lt, ko pasėkoje L. P. nurodytą skolos lapelį surašė ir pasirašė bei perdavė D. S.; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 4 d. skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini) rajone, toliau reikalavo iš L. P. 2400,00 Lt skolą V. N. naudai, o 2014 m. birželio 19 d. 11.19 val. ties (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatu, adresu (duomenys neskelbtini), L. P. atvežus ir jam perdavus 2400,00 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą; tokiu būdu D. S. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo L. P. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismas įvertino, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurias jis galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, todėl, teismo nuomone, jo darbas policijoje tyrėju nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę kliudyti teisminiam procesui, t. y. siekdamas pakreipti procesą jam palankia linkme, kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Byloje dar neapklausti visi liudytojai, taip pat ir kaltinamojo gynėjo prašymu policijos pareigūnas liudytojas M. Š.. Kaltinimai D. S. padarius nusikalstamas veikas, susijusias su jo pasinaudojimu užimamomis pareigomis, iš esmės reiškia jo veikimą priešingai institucijos, kurioje jis dirba, interesams. Teismas taip pat įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, atsižvelgė į procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo tikslus užtikrinant viešąjį interesą ir padarė išvadą, jog ir tolesnis šios procesinės priemonės taikymas nepažeidžia proporcingumo principo.

Apygardos teismo nutartis yra grindžiama ir tuo, jog byloje nėra apklausti visi liudytojai, taip pat ir gynybos prašomas apklausti liudytojas M. Š.. Gynėjo nuomone, toks motyvas nepagrindžia būtinybės tęsti laikino nušalinimo nuo pareigų terminą. Šios procesinės prievartos priemonės terminas tęsiamas jau virš vienerių metų ir trijų mėnesių, o toks terminas, pasak gynėjo, yra per ilgas, turinis nubaudimo elementų, pažeidžiantis pačią sąvoką „laikinas nušalinimas“.

Ankstesnės teismo nutartys gali būti aiškinamos kaip sudariusios pagrindą tuo metu priimti procesinį sprendimą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar pratęsti šios procesinės prievartos priemonės terminą, tačiau nereiškia, kad ankstesnių nutarčių priėmimas ir įsiteisėjimas savaime rodo, jog šiuo metu procesinės prievartos priemonės terminas turėtų būti tęsiamas.

Skundžiama nutartis nukrypsta nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analogiškose bylose, pvz., 2015 m. gegužės 26 d. nutarties byloje Nr. 1N-102-197/2015, kurioje konstatuota: <...Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes.>. Gynėjo manymu, skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Net jeigu anksčiau ir būta pagrindo taikyti tokią procesinę prievartos priemonę, tai skundžiamos nutarties priėmimo metu tokie pagrindai jau buvo išnykę. Teismas be pagrindo sureikšmino pareikštus kaitinimus D. S., nevertino pernelyg ilgo tokios procesinės prievartos priemonės termino taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam D. S. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, nepažeidė nei bendrųjų, nei specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: nukentėjusiojo L. P., liudytojos M. K. parodymai, slapto sekimo protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pratęsiant laikino nušalinimo nuo einamų pareigų terminą, nušalintojo nuo pareigų kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant procesinės prievartos priemonės taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį pagrįstą teismo apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui.

Laikino nušalinimo nuo pareigų taikymui (termino pratęsimui) svarbu tai, ar einamos pareigos gali sudaryti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti tirti ir nagrinėti bylą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. S. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurias galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas ir kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę trukdyti baudžiamajam procesui, t. y. siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Taigi Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindas šioje proceso stadijoje nėra išnykęs, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Šiuo metu kaltinamojo D. S. darbas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigose nebūtų suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais.

Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, kad procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų D. S. taikoma jau ilgą laiką. Iš tiesų D. S. jau ilgą laiką yra nušalintas nuo pareigų, tačiau, kaip skunde nurodo ir kaltinamojo gynėjas, kiek ilgai procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė neabejotinai varžo tam tikras jo teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas D. S., pobūdį ir padarymo aplinkybes, teigti, kad jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą, pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju be laikino nušalinimo nuo pareigų, neįmanoma pasiekti greito ir nešališko nusikalstamų veikų tyrimo.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra išnykęs BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrindas (siekimas greičiau ir nešališkai išnagrinėti bylą), todėl šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas pagrįstai. Skundžiama nutartis neprieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai ir atitinka tokiam procesiniam sprendimui baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo D. S. gynėjo Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.