Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. S. pratęstas laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitam asmeniui turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir fizinis asmuo, o būtent: 2014 m. gegužės 5 d. ryte, ne vėliau, kaip 12 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014 m. birželio 5 d. grąžins V. N. 2 400 Lt, ko pasėkoje L. P. nurodytą skolos lapelį surašė ir pasirašė bei perdavė D. S.; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 4 d. skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini), toliau reikalavo iš L. P. 2 400 Lt skolos V. N. naudai, o 2014 m. birželio 19 d. 11.19 val. ties (duomenys neskelbtini), L. P. atvežus ir jam perdavus 2 400 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą; tokiu būdu D. S. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje garantuojamas žmogaus teises, 1997-07-02 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VII 1-371 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, 1999-07-08 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-I316 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų nuostatas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIlI-2048 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1 punkto nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo policijos pareigūno vardą, iškraipė valstybės institucijos Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetą, pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir nukentėjusiajam L. P..

Be to D. S. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), tyčia nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą V. N. tikrą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms bei teisėtiems interesams, o būtent: 2014 m. gegužės 5 d. ryte, ne vėliau, kaip 12 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį L. P., tai yra grasindamas L. P. iškelti baudžiamąją bylą pagal jo paties tirtą pareiškimą dėl B. N. turto sugadinimo, nurodydamas, kad nepriims žalos atlyginimo, netaikys atliekamo tyrimo metu susitaikymo, uždarys L. P. į „sklepą“, liepė L. P. surašyti skolos lapelį, jame nurodant, kad L. P. iki 2014 m. birželio 5 d. grąžins V. N. 2 400 Lt, ko pasėkoje L. P. nurodytą skolos lapelį surašė ir pasirašė bei perdavė D. S.; po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 4 d. skambindamas L. P. ir atvykdamas pas pastarąjį į namus, (duomenys neskelbtini), toliau reikalavo iš L. P. 2 400 Lt skolos V. N. naudai, o 2014 m. birželio 19 d. 11.19 val. ties (duomenys neskelbtini), L. P. atvežus ir jam perdavus 2 400 Lt, gavo V. N. naudai reikalaujamą skolą; tokiu būdu D. S. savo tyčiniais neteisėtais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo L. P. asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

Perdavus bylą nagrinėti teisme skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi kaltinamajam D. S. pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas trims mėnesiams. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, būdamas valstybės tarnautoju, darbo metu vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat kliudyti teisminiam procesui. Šios procesinės priemonės taikymas nepažeidžia proporcingumo principo – yra adekvatus veikų, kurių padarymu kaltinamas D. S., pobūdžiui ir pavojingumui.

Gynėjo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinių prievartos priemonių taikymo bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei proporcingumo principą, teisiškai nemotyvuota, joje nenurodyti objektyvūs nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrindai.

Skunde pažymima, kad D. S. taikomo laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo būtina sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Gynėjo tvirtinimu kaltinamajame akte nepateikti visi duomenys, pagrindžiantys D. S. inkriminuojamų nusikaltimų sudėčių būtinuosius požymius.

Taip pat, pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas D. S. laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio paskirtį ir esmę. Šis straipsnis neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo visais atvejais laikinai nušalinti nuo pareigų asmenį, kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, susijusią su jo užimamomis pareigomis, o jau tuo labiau pratęsti tokios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą. Be to, baudžiamojo byla jau yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl sumažėja tikimybė, kad kaltinamasis galėtų trukdyti procesui. Tokiu būdu tokios griežtos procesinės prievartos priemonės taikymas yra nebūtinas ir perteklinis. Kaltinamojo teisių varžymas, nesant tam aiškaus faktinio bei teisinio pagrindo, galimai rodo išankstinį teismo nusistatymą dėl D. S. kaltumo ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Be to, nušalinimo nuo pareigų taikymas sukelia kaltinamajam finansinius nepatogumus, varžo asmens orumą, galimybę įgyvendinti su savo darbu susijusias teises.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašė jo gynėjo skundą patenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. S. gynėjo skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, BPK 157 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma: 1) siekiant greičiau ir bešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje procesinių prievartos priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų procesinių prievartos priemonių, tame tarpe laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas (BPK 157 straipsnio 4 dalis).

Byloje esančiame kaltinamajame akte yra pakankamai faktinių duomenų, užfiksuotų nukentėjusiojo L. P., liudytojos M. K. parodymuose, slapto sekimo protokole ir kitoje bylos medžiagoje, leidžiančių manyti, kad D. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje surinkti įrodymai nevertinami iš esmės. Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. S. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios betarpiškai susijusios su jo užimtomis (duomenys neskelbtini) pareigomis. Taigi, D. S. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios susijusios su jo užimamomis pareigomis. Todėl D. S. darbas (duomenys neskelbtini) pareigose nėra suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat trukdyti teisminiam procesui, t. y. siekdamas pakreipti procesą sau palankia linkme, kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams ir tokiu būdu kliudyti nustatyti tiesą byloje. Pagrįstą manymą, jog D. S., eidamas pareigas, gali toliau daryti nusikalstamas veikas, patvirtina kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės. Nepagrįstas kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, kad toks aplinkybių vertinimas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

Gynėjo skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų nereikalauja tiksliai nurodyti, kokiais veiksmais bus trukdoma procesui ar kokios naujos nusikalstamos veikos bus daromos ateityje. Sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo, visiškai pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. S. laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra išnykę. Juo labiau, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra baigtas, galutinis sprendimas nepriimtas, o skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Nors kaltinamojo laikinas nušalinimas nuo pareigų tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus, ir neabejotinai suvaržo jo teises ir interesus, tačiau tokia procesinė prievartos priemonė yra pateisinama atsižvelgiant į jos tikslus, nepažeidžia proporcingumo principo, BPK bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamojo D. S. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo D. S. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.