- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-568-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15022-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- N. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, E. R., uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas, R. D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, ir sugrąžinti tokias lėšas, jeigu jos buvo nurašytos pagal tokį patvarkymą. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2017 m. lapkričio 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo N. A. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis priėmė patvarkymus „Dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų“ (2017 m. kovo 24 d. patvarkymas Nr. S1b-23107 vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/01336, Nr. 0010/16/01166, Nr. 0010/10/00684 ir Nr. 0010/16/03272; 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymas Nr. S1b-32310 vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/01414 ir 2017 m. rugsėjo 28 d. patvarkymas Nr. nS1b-78560 vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03539), kuriuose (duomenys neskelbtini) nurodė vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos ir iš lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau 50 procentų“). Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pervedimo pareiškėjui momento tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaudamasis CPK normomis, antstolis, surašęs nustatytos formos patvarkymą, gali vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Teismas taip pat pažymėjo, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į pinigines lėšas, pervedamas į nuteistojo sąskaitą, todėl siekdamas užtikrinti išieškotojų teisėtus interesus, antstolis turi teisę areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo ir pažeidžiant išieškotojų interesus. Nenustatyta, kad būtų neleidžiama skolininkui disponuoti jo sąskaita įkalinimo įstaigoje ir kad antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į skolininko grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę su skundu kreiptis į antstolį. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė, jog skundą pareiškėjas buvo pateikęs antstoliui, tačiau antstolis atsisakė nagrinėti skundą. Nagrinėjant pareiškėjo skundą, kurį buvo atsisakyta priimti, turėtų būti remiamasi šiuo metu formuojama teismų praktika, pagal kurią, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, iš pareiškėjo turimo turto išieškojimas galimas, jei pinigų suma viršija vieną MMA. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko darbo pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK reikalavimus. Teismų praktika nurodytu klausimu yra susiformavusi.Antstolis neapriboja skolininko / pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ar kitokių gėrybių, antstolis vykdo išieškojimą CPK nustatyta tvarka. CPK 736 straipsnis nustato galimybę vykdyti išskaitas iš skolininko pajamų, neviršijančių MMA, todėl tokios išskaitos yra galimos. Maisto produktų ar kitokių gėrybių įsigijimui skolininkas / pareiškėjas gali naudoti kitas lėšas, kurios liks po išskaitų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0010/10/00684 pagal 2009 m. gruodžio 8 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą Nr. 51597 dėl 11,58 EUR skolos išieškojimo išieškotojos VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai, Nr. 0010/16/01166 pagal 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-49-998/2016 dėl 166,41 EUR turtinės žalos atlyginimo išieškojimo išieškotojos R. D. P. naudai, Nr. 0010/16/01336 pagal 2012 m. vasario 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. N1-302-89/2012 dėl 579,24 EUR žalos atlyginimo išieškojimo išieškotojos E. R. naudai, Nr. 0010/16/03272 pagal 2016 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-9452-328/2016 dėl 10,33 EUR skolos išieškojimo išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai, Nr. 0010/17/01414 pagal 2017 m. kovo 1 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą Nr. I-1759-342/2016 dėl 50,11 EUR skolos išieškojimo išieškotojos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro naudai, Nr. 0010/17/03539 pagal 2017 m. birželio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-10693-901/2017 dėl 229,76 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos UAB „Finansų administravimas“ naudai.Antstolis priėmė patvarkymus „Dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų“ (2017 m. kovo 24 d. patvarkymas vykdomosiose bylose Nr. 0010/16/01336, Nr. 0010/16/01166, Nr. 0010/10/00684 ir Nr. 0010/16/03272; 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/01414 ir 2017 m. rugsėjo 28 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03539), kuriuose (duomenys neskelbtini) nurodė vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos ir iš lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau 50 procentų“). Pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymo dalį, kuria yra nukreipiamas išieškojimas į pareiškėjo lėšas, neviršijančias vienos MMA, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę su skundu kreiptis į antstolį. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė, jog skundą pareiškėjas buvo pateikęs antstoliui, tačiau antstolis atsisakė nagrinėti skundą. Pažymėtina, jog paminėti atskirojo skundo motyvai visiškai nesusiję su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi skundžiama nutartimi buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės, skundo priėmimo klausimas nebuvo keliamas ir dėl jo nebuvo pasisakoma. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, antstolis taip pat pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės, skundo priėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas ir dėl jo nebuvo pasisakoma. Nors atskirasis skundas grindžiamas motyvais, kurie nesusiję su skundžiama nutartimi, tačiau atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjant jo skundą dėl antstolio veiksmų, turėtų būti remiamasi šiuo metu formuojama teismų praktika, pagal kurią, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, iš pareiškėjo turimo turto išieškojimas galimas, jei pinigų suma viršija vieną MMA. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Esant formuojamai teismų praktikai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, ir esant kasacinio teismo išaiškinimui, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio ribojimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą, kai išieškoma iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, netaikytinas. O išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos reglamentuojančiame CPK 736 straipsnyje nedraudžiama nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų davinių dalį, neviršijančią vienos MMA. Iš skundžiamų patvarkymų matyti, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas ir į pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, reikalaudama iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vienos MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, matyti, jog antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pajamas bei kitas joms prilyginamas išmokas, todėl esant anksčiau nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Kaip jau minėta, apelianto nurodoma CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 pasisakė, jog minėtas CPK 668 straipsnio apribojimas taikomas tada, kai išieškojimas yra nukreipiamas į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Šiuo atveju antstolis nukreipė išieškojimą ne į pareiškėjo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, o į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, kitas jam prilygintas išmokas bei į pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, kurios laikytinos pajamomis, todėl šiuo atveju CPK 668 straipsnio ribojimas netaikytinas. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog antstolio veiksmai nepažeidžia vykdymo proceso normų, o pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas atmestinas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0010/16/01336, Nr. 0010/16/01166, Nr. 0010/10/00684 ir Nr. 0010/16/03272, Nr. 0010/17/01414, Nr. 0010/17/03539 antstoliui Aleksandrui Selezniovui.