- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- e2-25-743/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00339-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas, Irena Andriuškevičienė
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei L. J. santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) santuoką, įregistruotą 2002 m. liepos 3 d. Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl A. J. kaltės; ieškovei palikti pavardę – K., atsakovui – J.; 2) priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 142 Eur vertės turtą: 468 Eur vertės 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94 Eur vertės 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 890 Eur vertės statiniais ir želdiniais, 690 Eur vertės automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 65 515 Eur vertės turtą: 3 810 Eur vertės 0,1439 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51 870 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės skalbimo mašiną (rūsyje), 200 Eur vertės plazminį televizorių (antrame aukšte), 100 Eur vertės televizorių (virtuvėje), 100 Eur vertės DVD grotuvą su kolonėlėmis, 100 Eur vertės filmavimo kamerą ,,Sony“, 30 Eur vertės fotoaparatą, 30 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 30 Eur vertės sulčiaspaudę, 70 Eur vertės elektrinę trintuvę, 40 Eur vertės rašomąjį stalą (svetainėje), 800 Eur vertės sekciją, 80 Eur vertės miegamojo komodą, 40 Eur vertės miegamojo veidrodį, 50 Eur vertės stiklinį televizoriaus staliuką (antro aukšto miegamajame), 50 Eur vertės lovą (dukros kambaryje), 200 Eur vertės kampinę drabužių spintą, 30 Eur vertės rašomąjį stalą, 15 Eur vertės spintelę prie rašomojo stalo, 50 Eur vertės komodą, 50 Eur vertės knygų lentyną, 150 Eur vertės minkštų baldų kampą (dukros kambarys), 80 Eur vertės medinį stalą (pirmo aukšto kambaryje), 150 Eur stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“, 200 Eur vertės šaldytuvą, 200 Eur vertės šaldiklį, 30 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 500 Eur vertės minkštų baldų kampą (baltos odos su melsva), 60 Eur dujinę viryklę (rūsyje), 50 Eur vertės šaldiklį (rūsyje), 80 Eur vertės skalbimo mašiną (vonioje), 30 Eur vertės vonios spintelę, 500 Eur vertės plazminį televizorių (pirmame aukšte), 30 Eur vertės televizorių ,,Samsung“, 20 Eur vertės magnetofoną, 50 Eur vertės žoliapjovę, 150 Eur vertės žoliapjovę, 300 Eur vertės kultivatorių, du 100 Eur vertės gyvatvorės karpymo pjūklus; du 100 Eur vertės kilimus, 300 Eur vertės treniruoklį, 500 Eur vertės stiklinį stalą su 6 kėdėmis (svetainėje), 50 Eur vertės stiklinį staliuką (svetainėje), 100 Eur vertės trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate), 500 Eur vertės šešių dalių miegamojo kambario spintą su veidrodžiais, 200 Eur vertės lovą, dvi 50 Eur vertės miegamojo spinteles, 200 Eur vertės minkštų baldų kampą (pirmame aukšte), 80 Eur vertės virtuvinį stalą, 40 Eur vertės keturias kėdes, 500 Eur vertės virtuvės komplektą ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą), 100 Eur vertės keramikinę kriauklę su kranu virtuvėje, 200 Eur vertės įmontuotą dujinę viryklę, 200 Eur vertės įmontuotą elektrinę orkaitę, 200 Eur vertės indaplovę, 50 Eur vertės garų surinktuvą, tris 450 Eur vertės vandens šildytuvus, septynis 400 Eur vertės langų roletus, 100 Eur vertės sūkurinę vonią, 50 Eur vertės klozetą, 120 Eur vertės vonios kriauklę su spintele; 5) pripažinti 690 Eur vertės automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), L. J. asmenine nuosavybe; 6) priteisti iš A. J. 28 841,50 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį bendro turto ir 1 825 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą; 7) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo apsigyvenimo skyrium – 2019 m. balandžio 2 d. (t. 4, el. b. l. 157–166; t. 2, b. l. 1–5).
Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) santuoką, sudarytą 2002 m. liepos 3 d. Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti ieškovei pavardę – K., atsakovui – J.; 2) L. J. vardu registruotą dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 3) A. J. priteisti 13 367 Eur vertės turtą: 3 810 Eur vertės 0,1439 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 468 Eur vertės 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 94 Eur vertės 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6 000 Eur vertės ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 260 Eur vertės automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 Eur vertės dujinę viryklę (rūsyje), 50 Eur vertės šaldiklį (rūsyje), 80 Eur vertės skalbimo mašiną (vonioje), 30 Eur vertės vonios spintelę, 200 Eur vertės plazminį televizorių (pirmame aukšte), 30 Eur vertės televizorių ,,Samsung“, 20 Eur vertės magnetofoną, 50 Eur vertės žoliapjovę, 20 Eur vertės žoliapjovę, du 100 Eur vertės pjūklus gyvatvorės karpymui, du 100 Eur vertės kilimus, 150 Eur vertės stalą su šešiomis kėdėmis (svetainėje), 20 Eur vertės stiklinį staliuką (svetainėje), 150 Eur vertės šešių dalių miegamojo kambario spintą su veidrodžiais, 50 Eur vertės lovą, dvi 50 Eur vertės miegamojo spinteles, 100 Eur vertės minkštų baldų kampą (pirmame aukšte), 40 Eur vertės virtuvinį stalą, keturias 20 Eur vertės kėdes, 350 Eur vertės virtuvės komplektą (išskyrus stiklinę sieninę spintą), 100 Eur vertės įmontuotą dujinę viryklę, 100 Eur vertės įmontuotą elektrinę orkaitę, 150 Eur vertės indaplovę, 30 Eur vertės garų surinktuvą, tris 120 Eur vertės vandens šildytuvus, septynis 140 Eur vertės roletus, 50 Eur vertės sūkurinę vonią, 20 Eur vertės klozetą, 35 Eur vertės vonios kriauklę su spintele, 50 Eur vertės šaldytuvą (įmontuotas virtuvės baldų komplekte); 4) priteisti L. J. 11 625 Eur vertės turtą: 6 000 Eur vertės ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės skalbimo mašiną (rūsyje), 200 Eur vertės plazminį televizorių (antrame aukšte), 100 Eur vertės televizorių (virtuvėje), 100 Eur vertės DVD grotuvą su kolonėlėmis, 100 Eur vertės filmavimo kamerą ,,Sony“, 30 Eur vertės fotoaparatą, 30 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 30 Eur vertės sulčiaspaudę, 70 Eur vertės elektrinę trintuvę, 40 Eur vertės rašomąjį stalą (svetainėje), 800 Eur vertės sekciją, 80 Eur vertės miegamojo komodą, 40 Eur vertės miegamojo veidrodį, 50 Eur vertės stiklinį televizoriaus staliuką (antrajame aukšte), 50 Eur vertės lovą (dukros kambaryje), 200 Eur vertės kampinę drabužių spintą, 30 Eur vertės rašomąjį stalą, 15 Eur vertės spintelę prie rašomojo stalo, 50 Eur vertės komodą, 50 Eur vertės knygų lentyną, 150 Eur vertės minkštų baldų komplektą (dukros kambaryje), 80 Eur vertės medinį stalą (pirmajame aukšte), 150 Eur vertės sieninę stiklinę indų spintą ,,Vokė“, 200 Eur vertės šaldiklį, 30 Eur mikrobangų krosnelę, 500 Eur vertės minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsva), 300 Eur vertės treniruoklį; 5) nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtines pasekmes sutuoktiniams sukėlė nuo apsigyvenimo skyrium – 2019 m. balandžio 2 d. (t. 4, el. b. l. 176–187; t. 2, b. l. 6–17).
Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės dėl prieš ją sistemingai vartoto psichologinio, fizinio smurto ir atsakovo neištikimybės. Psichologinis smurtas pasireiškė tuo, kad atsakovas neleisdavo be jo žinios naudotis uždirbtais pinigais, ji turėjo prašyti pinigų net smulkioms išlaidos, nuolat ją kontroliavo ir persekiojo, dėl jautė įtampą ir baimę, kas kėlė nepatogumus ir žemino ją kaip moterį. Jis nevertino jos pastangų šeimai, žemino ir menkino ją, psichologiškai smurtavo, buvo susiradęs kitą moterį – E. B., su kuria palaikė artimus santykius ir buvo jai neištikimas. Supykęs sistemingai grasindavo ją užmušti, nušauti, nustumti nuo laiptų, išmesti pro langą. Ilgą laiką tai kentė, siekdama išsaugoti santuoką, tačiau po fizinio smurto 2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. balandžio 2 d., kai buvo atsakovo smaugiama, kreipėsi į policiją ir išėjo gyventi atskirai, dėl nusikalstamos veikos atsakovas buvo pripažintas kaltu. Fizinį smurtą iš atsakovo patirdavo ne mažiau kaip du kartus per metus. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo netinkamo elgesio ji buvo priversta palikti namus, be santaupų, daiktų, su dukra apsigyventi skyrium. Dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmė nemiga, sveikatos sutrikimai dėl širdies ir kraujagyslių ligos, todėl iš atsakovo turi būti priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl santuokos metu įgyto ir pagerinto turto bei jo padalijimo nurodo šiuos argumentus. Dviejų kambarių butas yra jos asmeninė nuosavybė, jis buvo įsigytas iki santuokos už suteiktą kreditą. Paskutinė kredito įmoka padengta iš jos lėšų, gautų dėl neštumo gimdymo atostogų,butas nebuvo iš esmės remontuotas, pakeisti tik langai, remontuotas stogas. Sutinka su atsakovo nurodoma suma, kad langų ir stogo remontas kainavo apie 3 000 Eur, tačiau asmenys, kurie gyveno bute, mokėjo apie 30 Eur ir nors juos išleisdavo šeimos poreikiams, galėjo susidaryti 3 000 Eur suma, kuri padengia išlaidas šios turto remontui. Atsižvelgus į tai, nesutinka su atsakovo reikalavimu jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti. Iki santuokos atsakovas turėjo gyvenamąjį namą su garažu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, gyvenamojo namo rinkos vertė nuo 19 600 Eur (santuokos pradžioje) padidėjo iki 51 870 Eur (pradėjus gyventi skyrium), todėl jo pagerinimas esminis, šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas. Kadangi jų santuokos metu atsakovas dirbo ir gavo nuolatines pajamas vos keletą metų, iš esmės turtas sukauptas ir pagerintas jos lėšomis, kurias patvirtina jos pateiktos pažymos apie gautą darbo užmokestį, bei jos darbu, kadangi visada prižiūrėjo ir puoselėjo aplinką, tvarkė namus. Automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji įsigijo, kai su atsakovu jau nevedė bendro ūkio, iš asmeninių lėšų (dalis buvo skolinta), todėl šis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Iš santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ji prašo jai priteisti 0,3000 ha ir 0,0600 ha žemės sklypus su jame esančiais statiniais ir želdiniais, kuriais ji galės naudotis savo poilsiui. Santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas yra atsakovo name, gyvenamasis namas priteistinas atsakovui kartu su šiais kilnojamaisiais daiktais. Atsakovui taip pat priteistinas 0,1439 ha namų valdos žemės sklypas bei du automobiliai ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį jai priteistina 28 841,50 Eur piniginė kompensacija. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad pradėjusi gyventi skyrium nuo atsakovo ji pasiėmė ir dalį nekilnojamojo turto: rūsyje buvusią skalbimo mašiną, plazminį televizorių ,,Panasonic“, DVD grotuvą su kolonėlėmis, filmavimo kamerą ,,Sony“, sekciją, miegamojo komodą, miegamojo veidrodį, stiklinį televizoriaus staliuką, lovą iš dukros kambario, rašomąjį stalą, spintelę prie rašomojo stalo, komodą, pirmajame aukšte buvusį medinį stalą, stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“, šaldiklį, minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsvu). Jai išeinant gyventi atskirai visi šie daiktai liko atsakovo žinioje gyvenamajame name, prieš išeidama ji juos nufotografavo, ji net neturėjo kaip pasiimti tokio kiekio daiktų. Ekspertizės atlikimo metu, gyvenamajame visų šių daiktų jau nebuvo, atsakovas juos kažkur paslėpė, dėl to ji buvo kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau daiktai nesurasti. Šie daiktai yra jų bendroji nuosavybė, atsakovas juos kažkur padėjo, šių daiktų nesant negalima jų padalinti, todėl už šiuos daiktus atsakovas privalo jai atlyginti, todėl prašo priteisti iš jo 1 825 Eur už nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad turto pagerinimui naudotos jo mamos lėšos, nes mama gavo nedidelę pašalpą, ji jokių didelių pinigų nematė. Tai, kad atsakovo mama O. J. turėjo miško nereiškia, kad ši mediena panaudota gyvenamojo namo remontui, nes atsakovas nepateikė tokį panaudojimą patvirtinančių įrodymų.
Sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2019 m. balandžio 2 d., todėl prašo sprendime nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo šios dienos.
Atsakovo atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinys grindžiamo šiais argumentais. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. 2016 m. pradžioje, kai jis ieškovei padovanojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, ieškovės elgesys pasikeitė, ji pradėjo vėlai grįžti į namus, nors namuose buvo treniruoklis, dažnai išeidavo iš namų, sakydama, kad eina pasivaikščioti, nes nori numesti svorio, Lenkijoje pradėjo vadovauti chorui, nuo jo tai slėpė, todėl dėl visų šių aplinkybių mano, kad ieškovė jam yra neištikima. Jis pats niekada nebuvo jai neištikimas. E. B. yra ieškovės giminaitė, ji ištekėjusi, turi sutuoktinį, jis pripažįsta, kad dažnai ją paveždavo pakeliui į darbą ar iš darbo, su ja bendravo, ji ne kartą buvo jų namuose svečiuose, kartu su savo sutuoktiniu taip pat, tačiau niekada neturėjo su ja intymių santykių. Ieškovė piknaudžiavo alkoholiu, tai jam buvo nepriimtina, todėl jis ieškovei dėl to priekaištavo, o ieškovė tai vertina kaip psichologinį smurtą. Nepagrįstai ieškovė tvirtina, kad jis paimdavo iš jos darbo užmokestį: šeima turėjo vieną banko kortelę, kuri buvo ieškovės vardu, pinigai ir banko kortelė būdavo padėti namuose ir bet kuris galėdavo pasiimti pinigų. Ieškovė buvo išvykusi viena atostogauti į Antaliją, Tenerifę ir tai tik patvirtina, kad galėjo naudotis pinigais. Pažymi ir tai, kad jis niekada negrasino atsakovei, nenaudojo prieš ją psichologinio ir fizinio smurto. Vienintelis fizinio smurto atvejis buvo 2019 m. balandžio 2 d., kai jis supykęs sugriebė jai už kaklo, o ieškovė apie tai pranešė policijai. Ieškovė jau nuo 2017 m. pabaigos negamina maisto, neskalbia drabužių, nesirūpina juo ir nevykdo savo kaip sutuoktinės pareigų. Jis mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas.
Dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalijimo nurodo šiuos argumentus. Ieškovės vardu registruotas dviejų kambarių butas nors įgytas ir iki santuokos, tačiau jo įgijimui paimtas kreditas padengtas santuokos metu, jo duotais pinigais. Be to, 2012 m. šiame bute pakeisti langai, remontuotas stogas, tam išleista bendrų 3 000 Eur bendrų pinigų, todėl šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir ½ dalis šio turto priteista jam. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad gyvenamasis namas turi būti pripažintas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Jis sutinka, kad gyvenant santuokoje su ieškove buvo atlikti namo pagerinimo ir remonto darbai, tačiau tai atlikta ne už bendras lėšas. Namo remontui buvo panaudotos jo dar iki santuokos turėtos santaupos bei jo mamos O. J. jam duotos piniginės lėšos, taip pat remontui naudota mediena iš M. L. miško, kadangi jis jį tvarkė ir prižiūrėjo pagal įgaliojimą ir ji jam leido jį naudoti. Kai O. J. priklausančiame miško sklype buvo tiesta elektros linija, iškirstas miškas buvo atiduotas jai, o jis, turėdamas mamos įgaliojimą, medieną pardavė, gavo apie 2 000 Eur ir panaudojo namo remontui. Vien tik 2000 m. O. J. jam davė 20 000 JAV dolerių, kuriuos turėjo už parduotą sodybą. Dalį pinigų O. J. laikė pas savo seserį Alytuje, o kai ši numirė, jos dukra L. M. jam atvežė pinigus. Visa namui reikalinga mediena panaudota iš O. J. ir M. L. priklausančio miško. Ieškovė visada tvirtino, kad šis gyvenamasis namas ne jos, todėl ji prie jo remonto neprisidėjo. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti kaip bendrą turtą.
Nesutinka, kad ieškovei būtų priteistas 0,0600 ha ir 0,3000 ha žemės sklypai, kurie ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam ir kuriame yra jo gyvenamasis namas, nes taip ir toliau išliks konfliktų galimybė. 0,0600 ha žemės sklype yra laikinas statinys – pirtis, kurią jis įsirengė draugo G. K. duotame jūriniame konteineryje, čia taip pat yra stoginė ir priestatas. Šie pastatai yra neįteisinti, jam duotas nurodymas juos nugriauti. Automobilis ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas už jų bendras lėšas, jis įsigytas santuokos metu – 2018 m. liepos 25 d., todėl negali būti pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe.
Nurodo ir tai, kad ieškovė, pradėjusi gyventi atskirai dalį jų santuokos metu įgyto turto pasiėmė. Ieškovės pasiimtas turtas priteistinas jai: rūsyje buvusią skalbimo mašiną, plazminį televizorių ,,Panasonic“, DVD grotuvą su kolonėlėmis, filmavimo kamerą ,,Sony“, sekciją, miegamojo komodą, miegamojo veidrodį, stiklinį televizoriaus staliuką, lovą iš dukros kambario, rašomąjį stalą, spintelę prie rašomojo stalo, komodą, pirmajame aukšte buvusį medinį stalą, stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“, šaldiklį, minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsvu). Ieškovės turto balanse nurodomas kultivatorius yra A. M., todėl jis negali būti įtrauktas į dalintino turto sąrašą. Automobilis ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra parduotas už 385 Eur 2019 m. balandžio 16 d., kadangi buvo sugedęs, turėjo variklio defektą ir buvo nenaudojamas, todėl nepagrįstai ieškovė jį vertina 3 000 Eur. Jo vardu registruoti ginklai, jam praradus leidimą juos laikyti, buvo neatlygintinai perduoti G. K., todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad santuokai iširodėlatsakovokaltės, nesjispažeidėpareigąbūtilojalu, žiauriai elgėsi su sutuoktine, nes prieš ją naudojo fizinį smurtą. Santuokoje sutuoktiniai įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 0,3000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kilnojamąjį turtą: automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 270 Eur vertės, televizorių (virtuvėje) 100 Eur vertės, fotoaparatą 30 Eur vertės, sulčiaspaudę 30 Eur vertės, elektrinę smulkintuvę 70 Eur vertės, rašomąjį stalą (svetainėje) 40 Eur vertės, kampinę drabužių spintą 200 Eur vertės, knygų lentyną 50 Eur vertės, minkštų baldų kampą 150 Eur, mikrobangų krosnelę 30 Eur, šaldiklį (rūsyje) 50 Eur vertės, skalbimo mašiną (vonioje) 80 Eur vertės, treniruoklį (bėgimo takelis) 300 Eur vertės, stiklinį stalą su 6 kėdėmis (svetainėje) 325 Eur, minkštų baldų kampą (pirmame aukšte) 150 Eur vertės, indaplovę 150 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašiną 30 Eur vertės, šaldytuvą 125 Eur vertės, dujinę viryklę (rūsyje) 45 Eur vertės, vonios spinteles 30 Eur vertės, plazminį televizorių (pirmame aukšte) 373 Eur, televizorių ,,Samsung“ 30 Eur vertės, magnetofoną 20 Eur vertės, žoliapjovę 50 Eur vertės, žoliapjovę 85 Eur vertės, du pjūklus gyvatvorių karpymui 100 Eur vertės, du kilimus po 50 Eur, bendros 100 Eur vertės, stiklinį staliuką svetainėje 35 Eur vertės, trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate) 100 Eur vertės, šešių dalių miegamojo kambario spintą su veidrodžiais 325 Eur vertės, lovą 167 Eur vertės, dvi miegamojo spinteles 50 Eur vertės, virtuvinį stalą 60 Eur vertės, keturias kėdės 30 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą) 425 Eur, garų surinktuvą 40 Eur vertės, septynis langų roletus 270 Eur vertės. Iki santuokos L. J. įsigijo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), atsakovas – 0,1439 ha žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais – kanalizacijos šuliniu bei kiemo aikštele) (duomenys neskelbtini), kuriame santuokos metu atlikti turto pagerinimai.Santuokos metu šalys įsigijo ir kilnojamojo turto 2 595 Eur vertės, kurio turto padalijimo metu nėra: skalbimo mašiną 150 Eur vertės, plazminį televizorių ,,Panasonic“ 200 Eur vertės, DVD grotuvą su kolonėlėmis 100 Eur vertės, filmavimo kamerą ,,Sony“ 100 Eur vertės, sekciją 800 Eur vertės, miegamojo komodą 80 Eur vertės, miegamojo veidrodį 40 Eur vertės, stiklinį televizoriaus staliuką 50 Eur vertės, lovą iš dukros kambario 50 Eur vertės, rašomąjį stalą 30 Eur vertės, spintelę prie rašomojo stalo 15 Eur vertės, komodą 50 Eur vertės, pirmajame aukšte buvusį medinį stalą 80 Eur vertės, stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“ 150 Eur vertės, šaldiklį 200 Eur vertės, minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsvu) 500 Eur vertės. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
I. Įrodymai dėl santuokos ir jos iširimo
Santuokos liudijimas patvirtina, kad A. J. ir L. J. susituokė 2002 m. liepos 3 d., 2002 m. rugsėjo 11 d. šalims gimė dukra B. J. (sprendimo priėmimo metu pilnametė) (t. 1, el. b. l. 15–16; t. 1, b. l. 10). 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi A. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios L. J.; 2019 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Jis pripažintas kaltu dėl to, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kilusio konflikto metu, abejomis rankomis suėmė L. J. už kaklo ir ją smaugė, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje (t. 1, el. b. l. 17–18, 75–76).Šio ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. J. nurodė, kad A. J. yra ūmaus būdo, kartais isteriškas, dažnai šaukia, rėkia, bet greitai tai praeina ir vėl viskas būna gerai. Būdavo, kad jie tarpusavyje sustumdydavo, tačiau jis nėra blogas žmogus, būdavo visko, bet jei jis būtų buvęs labai blogas, tiek metų su juo nebūtų gyvenusi (t. 1, el. b. l. 138–139; t. 1, b. l. 36). (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. J. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1995 m., ji puiki (duomenys neskelbtini)specialistė, kūrybinga (duomenys neskelbtini)organizatorė, turi (duomenys neskelbtini), patikima, mielai besidalijanti patirtimi, dirbanti kūrybingai ir atsakingai, puikiai sutarianti (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) gerai vertinama ir gerbiama (t. 2, el. b. l. 146). (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), rašte nurodyta, kad L. J. dirba su Lenkijos bendruomene visuomeniniais pagrindais, norėdama puoselėti lietuviškąsias tradicijas bei kalbą (t. 2, el. b. l. 11).L. J. pateiktoje, telefone 2018 m. liepos 12 d. gautoje SMS žinutėje klausiama, ar ji norėtų pamatyti ką kasdien veikia jos sutuoktinis prie Lazdijų mokyklos–darželio ,,Kregždutė“ ir kokia jo reakcija, kai jispamato važiuojant automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš šalių paaiškinimų matyti, kad šiuo automobiliu važinėjo ieškovės pusseserė E. B., dirbanti šioje ugdymo įstaigoje) (t. 2, el. b. l. 12).Pranešimas patvirtina, kad pagal L. J. 2020 m. vasario 12 d. pareiškimą dėl apgadinto automobilio pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį (t. 3, el. b. l. 25).Alytaus miesto moterų krizių centro pažyma patvirtina, kad po 2019 m. balandžio 3 d. gauto policijos pranešimo apie smurtą L. J. suteikta psichologinė pagalba – penkios konsultacijos, bei teisininko pagalba. 2019 m. rugsėjo 11 d. vėl buvo gautas pranešimas iš policijos apie L. J. sutuoktinio persekiojimą ir grasinimus, jai suteikta dar viena konsultacija (t. 3, el. b. l. 25). Varnėnų kaimo bendruomenės pažyma patvirtina, kad L. J. nuo 2020 m. birželio 10 d. pradėta teikti individuali psichologinė pagalba pagal projektą ,,Kompleksinės paslaugos šeimai Lazdijų rajono savivaldybėje“ (t. 3, el. b. l. 66).Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina A. J. administracinius nusižengimus, padarytus nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2020 m. spalio 6 d.; 2009 m. balandžio 14 d. ir 2019 m. spalio 15 d. nutarimais atitinkamai jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163² straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis – cigaretėmis) 100 Lt bauda ir 1 850 Eur bauda; taip pat vienuolika kartų nubaustas už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (didžiausia bauda – 17 Eur) (t. 5, el. b. l. 95–103; t. 2, b. l. 59–63). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad L. J. diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, nutukimas (t. 2, el. b. l. 130). Liudytoja J. J. (atsakovo dukra iš pirmosios santuokos) patvirtino, kad L. J. pas juos atsikraustė apie 2000 m., tačiau tuomet ji jau mokėsi Vilniuje, todėl į namus tik parvažiuodavo. Nuo 2005 m. su tėvu nebendravo, nebendravo po konflikto su L. J.. Pasitinkant Naujuosius metus, L. J. negražiai apie ją prišnekėjo jos draugui, ji paklausė, kodėl ji taip šnekanti, o L. J., panaudodama rusiškus keiksmažodžius, jai liepė dingti iš namų. Nuo to laiko ji su ja nebendravo, kai L. J. išsikraustė, vėl bendrauja su tėčiu. L. J. dažnai gerdavo alkoholį, būdavo, kad neblaivi eidavo ir įdarbą (t. 5, el. b. l. 22). Liudytojas A. M. patvirtino, kad A. J. yra jo pažįstamas, užsukdavo pas juos, jam A. J. yra skundęsis, kad L. J. piknaudžiauja alkoholiu, geria kelias dienas iš eilės ir jis su dukra net nežino, ką daryti, tačiau jis pats nėra matęs L. J. panašiomis aplinkybėmis (t. 5, el. b. l. 78–82). Liudytoja B. J. (šalių dukra) patvirtino, kad matė tėtį smurtaujantį prieš mamą maždaug 3–5 kartus per savaitę, buvo ir psichologinis smurtas ir fizinis. Tėtis kalbėdavo su mama tokiu tonu, kad atrodydavo, kad tuoj suduos smūgius, vadindavo mamą kale, šliundra, suduodavo smūgius į galvą, nugarą, tampydavo ją už rankų, stumdydavo. Dažnai grasindavo mamai, kad ją nustums nuo laiptų, išmes pro langą, jai sakydavo, kad ji liks našlaitė. 2019 m. matė, kai mamai plaunat indus, tėtis jai trenkė su ranka per nugarą, mama galva trenkėsi į spintelę. Prisimena, kad kai važiavo atostogauti, tėtis ir automobilyje mamą mušė per veidą ranka. Prieš 2–3 metus ir ją tėtis yra mušęs, nes kažką ne taip buvo pasakiusi. Niekada nematė, kad mama piknaudžiautų alkoholiu (t. 5, el. b. l. 189). Liudytoja V. B.(ieškovės sesuo) patvirtino, kad kai L. J. išėjusi gyventi atskirai nuo vyro, pirmiausia apsigyveno pas ją, nes jos bute gyveno kiti žmonės. Iš L. J. žodžių žinojo, kad ji yra mušama, smaugiama, kad labai bijo A. J.. Pati vieną kartą yra mačiusi ją su mėlyne, sesuo klausdavo, ką jai daryti, bet ji į jų santykius nesikišo, siūlė L. J. pačiai apsispręsti, tačiau liepė žiūrėti, kad neužmuštų kurią dieną. L. J. visada stengėsi dėl šeimos, namai buvo sutvarkyti, gėlynai prižiūrėti, maistas pagamintas. Niekada negirdėjo, kad sesuo būtų piknaudžiavusi alkoholiu. Girdėjo apie A. J. neištikimybę, kad jis važinėjosi su E. B., atvažiuodavo pas ją, pasiimdavo net savaitgaliais (t. 5, el. b. l. 189).
II. Įrodymai dėl sutuoktinių disponuotų lėšų
L. J. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, el. b. l. 157–159). (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad L. J. vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. vasario mėn. Iki 2019 m. balandžio mėn. vidutiniškai sudarė 700,29 Eur kas mėnesį (t. 1, el. b. l. 21). L. J. sąskaitos išrašas patvirtina, kad L. J. pajamos nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. liepos 26 d. sudarė atlyginimas (2019 m. balandžio mėn. – 695,55 Eur, 2019 m. gegužės mėn.. – 686,39 Eur, 2019 m. birželio mėn. – 686,39 Eur, 2019 m. liepos mėn. – 1 759,87 Eur), 50 Eur išmoka vaikui (2019 m. gegužės, birželio ir liepos mėn.) ir 7,66 Eur parama žemės ūkio veiklos subjektas (2019 m. liepos 26 d.) (t. 1, el. b. l. 80–86).Metinės L. J. pajamų deklaracijos patvirtina jos gautas pajamas nuo 2011 m. iki 2018 m.: už 2011 m. deklaruotos gautos pajamos 39 649,67 Lt (11 483,34 Eur) (išskaičiuota 5 857 Lt pajamų mokesčio); už 2012 m. deklaruotos gautos pajamos 37 510,38 Lt (10 863,76 Eur) (išskaičiuota 5 486 Lt pajamų mokesčio); už 2013 m. deklaruotos pajamos 33 450,29 Lt (9 687,87 Eur) (išskaičiuota – 4 797 Lt); už 2014 m. deklaruotos pajamos 32 944,72 Lt (9 541,45 Eur) (išskaičiuota – 4 553 Lt); už 2015 m. deklaruotos gautos pajamos 9 066,51 Eur (išskaičiuota – 1 225 Eur); už 2016 m. deklaruotos gautos pajamos 8 861,31 Eur (išskaičiuota – 1 060 Eur), taip pat gauta 3 643 Eur neapmokestinamų pajamų; už 2017 m. deklaruotos gautos pajamos 10 698,97 Eur (išskaičiuota – 1 172 Eur); už 2018 m. deklaruotos gautos pajamos 8 985,34 Eur (išskaičiuota – 978 Eur), tai pat gauta 2 439 Eur neapmokestinamų pajamų (t. 2, el. b. l. 13–40). A. J. niekur nedirba (t. 1, el. b. l. 162). Pažyma apie L. J. valstybinį socialinį draudimą patvirtina jos darbinius santykius nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 15 d.: 2002 m. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per 2002 m. draudžiamosios pajamos 22 417,01 Lt (6 492,41 Eur); matyti, kad tarp šių išmokų už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2002 m. spalio 31 d. išmokėta 7 897,12 Lt (2 287,16 Eur) motinystės išmoka, nuo 2002 m. lapkričio 4 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. – 2 474,80 Lt (716,75 Eur) vaiko priežiūros išmoka; 2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2003 m. draudžiamosios pajamos – 19979,27 Lt (5 786,40 Eur); 2004 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2004 m. draudžiamosios pajamos – 21 834,93 Lt (6 323,83 Eur); per 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2005 m. draudžiamosios pajamos – 21 773,04 Lt (6 305,91 Eur); 2006 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2006 m. draudžiamosios pajamos – 24 766,06 Lt (7 172,75 Eur); 2007 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2007 m. draudžiamosios pajamos – 27 760,55 Lt (8 040,01 Eur); 2008 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2008 m. draudžiamosios pajamos – 34 634,65 Lt (10 030,98 Eur); 2009 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2009 m. draudžiamosios pajamos – 43 088,64 Lt (12 479,33 Eur); 2010 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2010 m. draudžiamosios pajamos – 40 609,06 Lt (11 761,20 Eur); 2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2011 m. draudžiamosios pajamos – 39 649,67 Lt (11 483,34 Eur); 2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2012 m. draudžiamosios pajamos – 37 510,38 Lt (10 863,76 Eur); 2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2013 m. draudžiamosios pajamos – 33 450,30 Lt (9 687,88 Eur); 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2014 m. draudžiamosios pajamos – 32 944,72 Lt (9 541,45 Eur); 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2015 m. draudžiamosios pajamos – 9 066,51 Eur; 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2016 m. draudžiamosios pajamos – 8861,31 Eur; 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini, per 2017 m. draudžiamosios pajamos – 10 698,97 Eur; 2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2018 m. draudžiamosios pajamos – 9 336,36 Eur; 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2019 m. draudžiamosios pajamos – 16 537,37 Eur(t. 3, el. b. l. 25; t. 2, b. l. 70–73). Pažyma apie A. J. valstybinį socialinį draudimą patvirtina jo gautas pajamas iš darbo santykių nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.: 2001 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2001 m. gautos pajamos (įskaitant bedarbio pašalpą) – 2 986 Lt (864,81 Eur); 2002 m. dirbo E. J. įmonėje, per metus gauta 2 434,26 Lt (705,01 Eur); 2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per metus gauta 1 275,12 Lt (369,30 Eur) draudžiamųjų pajamų; 2004 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per 2004 m. gauta 117 Lt draudžiamųjų pajamų; 2005 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per metus gauta 6 332,96 Lt (1 834,15 Eur) draudžiamųjų pajamų; 2006 m. dirbta (duomenys neskelbtini), per 2006 m. gauta 11 706,82 Lt (3 390,53 Eur) draudžiamųjų pajamų; 2007 m. dirbta (duomenys neskelbtini), gauta – 22 444,26 Lt (6 500,31 Eur); 2008 m. dirbta (duomenys neskelbtini), per 2008 m. gauta – 16 103,27 Lt (4 663,83 Eur); 2015 m. registruotas kaip neįgalų asmenį slaugantis asmuo, draudžiamųjų pajamų negauta (t. 2, el. b. l. 85–88; t. 1, b. l. 71–74). A. J. registruotas kaip ieškantis darbo (t. 3, el. b. l. 42; t. 1, b. l. 127). AB ,,Swedbank“ pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad O. J. sąskaitoje 1997 m. birželio 25 d. buvo 905,03 Lt (262,11 Eur); 1999 m. balandžio 30 d., jai atkūrus santaupas, į sąskaitą pervesta 4 464,49 Lt (1 293,01 Eur); 1999 m. balandžio 30 d. nuimta 4 440 Lt (1 285,91 Eur); 2020 m. rugpjūčio 24 d. likutis perkeltas į naują sąskaitą; viso šioje sąskaitoje fiksuota 6 700,82 Lt (1 940,69 Eur) pajamų; naujoje sąskaitoje matyti pajamos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA prie ŽŪM): 2005 m. iš NMA prie ŽŪM pervesta 8 423,48 Lt (2 439,59 Eur), per šį laikotarpį nuo sąskaitos nuimta 4 604 Lt (1 333,41 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); kitų įplaukų 2005 m. į sąskaitą nėra; 2006 m. iš NMA prie ŽŪM gauta 3 199,57 Lt (926,66 Eur), iš sąskaitos nuimta – 3 180 Lt (920,99 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); kitų įplaukų į sąskaitą nėra; 2007 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 353,78 Lt (102,46 Eur) kas mėnesį), Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus (šalpos išmoka, po 665 Lt (192,60 Eur) kas mėnesį); viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 12 500,32 Lt (3 620,34 Eur), iš sąskaitos nuimta – 12 451 Lt (3 606,06 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); prie nuėmimų pažymėta, kad nuimta A. J. pagal įgaliojimą; 2008 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 437,74 Lt (126,78 Eur), vėliau po 456,66 Lt (132,26 Eur) kas mėnesį), Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus (šalpos išmoka, po 790 Lt (228,80 Eur) kas mėnesį); viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 13 743,60 Lt (3 980,42 Eur), iš sąskaitos nuimta – 13 720 Lt (3 973,59 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); prie nuėmimų pažymėta, kad nuimta A. J. pagal įgaliojimą; 2009 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 456,66 Lt (132,26 Eur) kas mėnesį); viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 8 429,43 Lt (2 441,33 Eur), iš sąskaitos nuimta – 8 390 Lt (2 429,91 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); grynieji nuimti bankomatuose; 2010 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 456,66 Lt (132,66 Eur) kas mėnesį); viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 9 517,41 Lt (2 756,43 Eur), iš sąskaitos nuimta – 9 520 Lt (2 757,18 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); grynieji nuimti bankomatuose; 2011 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 456,66 Lt (132,26 Eur) kas mėnesį), AB ,,Litgrid“; viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 10 807,78 Lt (3 130,15 Eur), iš sąskaitos nuimta – 10 786 Lt (3 123,84 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); grynieji nuimti bankomatuose; 2012 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 456,66 Lt (132,26 Eur) kas mėnesį); viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 8 982,02 Lt (2 601,37 Eur), iš sąskaitos nuimta – 8 950 Lt (2 592,09 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); grynieji nuimti bankomatuose; 2013 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 456,66 Lt (132,26 Eur) kas mėnesį); viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 9 217,94 Lt (2 669,70 Eur), iš sąskaitos nuimta – 9 200 Lt (2 664,50 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); grynieji nuimti bankomatuose; 2014 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 456,66 Lt (132,26 Eur) kas mėnesį); viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 9 545,35 Lt (2 764,52 Eur), iš sąskaitos nuimta – 9 520 Lt (2 757,18 Eur) (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); grynieji nuimti bankomatuose; 2015 m. į sąskaitą yra pervedimai iš NMA prie ŽŪM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (pensija, po 133,07 Eur kas mėnesį),Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (šalpos išmoka, po 262,50 Eur kas mėnesį); viso per šiuos metus į sąskaitą įplaukė 3 911,29 Eur, iš sąskaitos nuimta – 3 910 Eur (neskaičiuojant nurašytų sąskaitos aptarnavimo ir grynųjų pinigų išėmimo mokesčio); grynieji nuimti bankomatuose (t. 5, el. b. 41–45; t. 2, b. l. 25–32).2007 m. vasario 27 d. O. J. įgaliojo sūnų A. J. tvarkyti ir valdyti, pilnai disponuoti jos sąskaita, gaunama pensija iki 2017 m. vasario 27 d. (t. 1, el. b. l. 137; t. 1, b. l. 35). Iš skolos raštelio matyti, kad L. J. 2018 m. liepos 16 d. pasiskolino iš R. L. 1 500 Eur, kuriuos grąžino 2019 m. liepos 4 d. (t. 3, el. b. l. 25). L. M. patvirtino, kad O. J. yra jos teta, t. y. jos motinos sesuo. Ji su mama gyvena Alytuje, žino, kad teta O. J. laikė pas mamą savo santaupas, kai reikėdavo, ji atvažiuodavo ir pasiimdavo, tačiau nežinojo, kokio dydžio santaupos buvo pas mamą. Prieš mirtį apie šias tetos santaupas pasakė mama ir parodė kur jos. Kai jos mama mirė 2019 m., ji visus buvusius pinigus nuvežė ir atidavė A. J., tačiau niekada pinigų neskaičiavo, todėl nežino, kiek santaupų atidavė A. J.. Žino, kad teta O. J. pardavė savo sodybą, kurioje gyveno, ir persikėlė gyventi į savo tėviškę tame pačiame kaime, tačiau kiek pinigų gavo ją pardavusi, ji nežino, todėl detaliai paaiškinti apie tetos pinigus negali, nes detaliai neklausinėjo (t. 5, el. b. l. 189).
III. Įrodymai dėl nekilnojamojo turto
Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šalių vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), įsigytas L. J. iki santuokos – 2000 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (hipoteka išregistruota 2002 m. gruodžio 19 d.);buto vidutinė rinkos vertė – 12 000 Eur; devyni – 3,1836 ha, 0,0553 ha, 2,9871 ha, 1,9088 ha, 1,1987 ha, 1,3720 ha, 7,1996 ha, 0,6994 ha, 0,5600 ha ploto žemės sklypai (duomenys neskelbtini), registruoti L. J. vardu, įgyti 2015 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu; 0,3000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), registruotas L. J. ir A. J. vardu, įsigytas santuokos metu; vidutinė rinkos vertė 468 Eur; 0,0600 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu, įsigytas santuokos metu – 2006 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi; vidutinė rinkos vertė 94 Eur 0,1439 ha žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais – kanalizacijos šuliniu bei kiemo aikštele) (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu, įsigytas iki santuokos; žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 3 810 Eur (t. 1, el. b. l. 23–49,177–197; t. 2, el. b. l. 1–5,91; t. 1, b. l. 41–66,77; t. 3, el. b. l. 40; t. 1, b. l. 125).AB SEB bankas pažyma ir sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2000 m. gruodžio 21 d. L. J. suteiktas 3 000 JAV dolerių kreditas butui įsigyti, kreditas su palūkanomis, delspinigiais ir bauda padengtas 2002 m. spalio 15 d., viso sumokėta 3 189,58 JAV dolerių; 2020 m. rugpjūčio 22 d. įmokėta 1 416,73 Lt neplaniniam kredito grąžinimui (t. 3, el. b. l. 104–108; t. 1, b. l. 141–146). Kredito informacija, projekto ataskaita, sąskaitos patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) atnaujintas pagal daugiabučių namų modernizavimo programą, kasmėnesinė įmoka (delspinigiai ir palūkanos) – 38,39 Eur; kreditavimo sutartis sudaryta su AB Šiaulių banku 2018 m. kovo 5 d. (t. 5, el. b. l. 57–65; t. 2, b. l. 40–48). 2015 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis patvirtina, kad A. J. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po motinos – testatorės O. J. mirties, padovanojo L. J. (t. 1, el. b. l. 133; t. 1, b. l. 32). 2015 m. gruodžio 1 d. L. J. surašė testamentą, kuriame nurodė, kad visas turtines ir neturtines teises, taip pat visą kitą turtą po mirties palieka sutuoktiniui A. J. (t. 1, el. b. l. 134; t. 1, b. l. 33). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtina nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertę – 50 000 Eur: gyvenamasis namas 45 000 Eur, garažas 500 Eur, ūkinis pastatas 500 Eur, kiti inžineriniai statiniai (kanalizacijos šulinys ir kiemo aikštelė) 200 Eur, žemės sklypas 3 800 Eur (t. 2, el. b. l. 92–124; t. 1, b. l. 78). 2019 m. balandžio 13 d. L. J. paėmė 399 Eur vartojimo kreditą, 2020 m. vasario 15 d. kreditas grąžintas (t. 1, el. b. l. 52–53).2007 m. vasario 27 d. O. J. įgaliojo sūnų A. J. tvarkyti ir valdyti, pilnai disponuoti jos žemės sklypais iki 2017 m. vasario 27 d. (t. 1, el. b. l. 137; t. 1, b. l. 35). 2005 m. gegužės 19 d. M. L. įgaliojo A. J. jai atliekant visus su miško susijusius veiksmus iki 2015 m. gegužės 19 d. (t. 1, el. b. l. 140; t. 1, b. l. 37).Privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus ir žemės naudojimo patikrinimo aktas patvirtina, kad valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, greta žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), be žemės valdytojo (Lietuvos Respublikos) leidimo, todėl neteisėtai, pastatyti statiniai – dvi sublokuotos malkinės, trys vištidės, metalinio tinklo tvora, sūpynės, automobilinė remonto rampa, metalinė statinė; 2021 m. sausio 11 d. A. J. įpareigotas iki 2021 m. birželio 4 d. pašalinti pažeidimus ir nugriauti dvi malkines (t. 5, el. b. l. 115, 168–178; t. 2, b. l. 111–116).Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės metu nustatytos ir akte nurodytos šios bylai reikšmingos aplinkybės: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2002 m. liepos 3 d. buvo 19 600 Eur, o šio gyvenamojo namo rinkos vertė 2019 m. balandžio 2 d. – 51 870 Eur (skirtumas – 32 270 Eur); pagerinimų, atliktų (duomenys neskelbtini) nuo 2002 m. liepos 3 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. vertė yra 52 070 Eur, kuriuos sudaro: gyvenamojo namo pagerinimai – 43 600 Eur; žemės sklype(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai pastatytų statinių vertė – 18 040 Eur (malkinė (stoginė) 99,50 kv. m ploto – 7 180 Eur; pavėsinė (šešiakampė) – 420 Eur; stoginė (priestatas) 25,50 kv. m ploto – 3 140 Eur; kiemo aikštelė 227 kv. m ploto – 7 300 Eur); šio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagerinimų vertė (įskaičius želdinius, gyvatvorę, krūmus, veją) – 5 420 Eur; pagerinimų, atliktų nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. 0,0600 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 5 890 Eur; juos sudaro: pirtis – 3 500 Eur, pirties pastato stoginė – 1 320 Eur, tvenkinio iškasa – 430 Eur, gyvatvorė – 470 Eur, pėsčiųjų medinis tiltelis – 170 Eur (t. 4, el. b. l. 3–139; t. 1, b. l. 149). Atsakovas, pateikdamas pastabas dėl ekspertizės akto pateikė šiuos argumentus. Namo pagerinimų vertė, nurodyta ekspertizės akte, yra didesnė nei į juos buvo investuota, kadangi daug statybinių medžiagų įsigyta Lenkijoje: virš pirmojo aukšto įrengtam kambariui reikalingos plytos ir blokeliai, jie kainavo apie 775 Eur, namo stogo skarda, kainavo apie 900 Eur, plytelės virtuvėje ir vonioje (pirmo aukšto), kainavo apie 40 Eur, plytelės rūsio pamatų apklijavimui kainavo apie 101 Eur. Keičiant namo stogo konstrukcijas, mediena naudota iš motinai O. J. priklausančio miško. Įrengiant kambarį virš pirmojo aukšto, perdangai naudotos plokštės (4 vnt.), parsivežtos iš motinai O. J. priklausiusių nugriautų fermų, langai šiam kambariui įrengti kainavo apie 59 Eur; pagal internetinėje erdvėje pateikiamus paslaugų įkainius perdangų ir sienų mūrijimo 1 kv. m kaina apie 8 Eur. Namo langų pakeitimas 2007 m. kainavo apie 10 000 Eur, tačiau langų būklė suprastėjusi, susidėvėję sandarinimai. Garažo vartai keisti 2009 m., jų kaina apie 217 Eur, tačiau šiam momentui taip pat yra susidėvėję. Grindys pirmajame aukšte sudėtos 2000–2001 m., o 2007 m. tik nušlifuotos, grindims mediena panaudota iš motinai priklausančio miško. Namo sienų šiltinimas atliktas 2002 m., kaina – 215 Eur. 2009 m. pakeisti du verandos langai, kaina – 87 Eur, dvejos durys, kaina – 246 Eur. Namo antrajame aukšte pakeisto dvejos durys, o ne trejos, pakeitimas buvo atliktas 2008–2009 m. Gyvenamojo namo nuotekoms 2007 m. įrengtas ,,Traidenis“, tačiau šiai dienai yra sugedusi oro padavimo pompa, todėl veikia tik kaip ištraukiama kanalizacija. Elektros instaliacija naujai įrengta tik antrame aukšte naujai įrengtame kambaryje, visur kitur liko sena. Namo remontui ieškovė savo lėšų neinvestavo, namo remontu investuoto mamos O. J. lėšos, kuriomis jis disponavo. Malkinė (stoginė) (25 kv. m) pastatyta iš naudoto vamzdžio, seno šiferio bei skardos, kurie parsivežti iš motinai O. J. priklausiusių nugriautų fermų, jos vertė maždaug 300 Eur, o ne 3 140 Eur, kaip nurodyta ekspertizės akte. Malkinė (stoginė) yra ne 99,50 Kv. m, kaip nurodyta akte, o 94 kv. m, kadangi jis pats atliko matavimus; ji pastatyta naudojant senas medžiagas iš griaunamų fermų ir medieną, likusią nuo namo, kuri pjauta iš motinai priklausančio miško; šiferis panaudotas nuimtas nuo namo stogo; atsižvelgus į internetinėje svetainėje pateikiamas kainas, jos vertė yra apie 1 000 Eur, tačiau ne 10 470 Eur, kaip nurodyta akte; be to, ji valstybinėje žemėje, ją reikia nugriauti. Pavėsinė pastatyta 2004 m., ji pastatyta iš medienos likučių, likusių remontuojant namą 2000 m., jos vertė apie 200 Eur, o ne 317 Eur, kaip nurodyta akte. Akte nepagrįstai nurodytas 227 kv. m trinkelių plotas, kadangi jis pats atliko matavimus, plotas yra 145 kv. m, pagal skelbimuose nurodytus įkainius 1 kv. m kaina su paruošimu 30 Eur, todėl trinkelių išklojimo vertė su paruošimu būtų apie 4 350 Eur, tačiau paruošimas buvo iš ankstesnio klojimo, todėl trinkelių klojimas kainavo apie 1 050 Eur. Pirtis pastatyta iš G. K. duoto 6 m x 2,5 m konteinerio, t. y. 15 kv. m ploto, mediena naudota iš motinai priklausančio miško, elektra atvesta nuo namo, vanduo – iš šulinio. Pirties pastogė statyta 2000–2001 m., 2003 m. buvo tik padidinta, jos vertė apie 450 Eur, o ne 1 318 Eur. Tvenkinys iškastas dar 1988 m., 2002 m. buvo tik išvalytas ir pailgintas 5 m. Tiltas sumontuotas 2000 m, kai supūsta, pakeičiamos tik lentos, santuokos metu jis neremontuotas. Tujų gyvatvorė prie tvarto yra 22 m, ten pasodintos 22 vnt. tujų po 1 Eur; viename metre telpa ne trys tujos, o viena, vienos tujos vertė – 1 Eur; dalis gyvatvorės iš rykštelių, kurių kaina 0,20 Eur už vnt. Pievelės kieme sutvarkymas kainavo apie 217 Eur, nes jos kaina 0,80 Eur už kv. m, o ten 272 kv. m; pieva gale namo – 92,73 Eur, todėl bendra pievos kaina 310 Eur(t. 5, el. b. l. 132–158; t. 2, b. l. 77–103). Liudytojas G. K. patvirtino, kad turėjo jūrinių konteinerių, kurių vieną 2000 m. davė A. J., kurį pažįsta nuo 1978 m. Konteineris buvo metalinis, 6 m ilgio ir 2,50 m pločio, tuo metu jo vertė buvo apie 1 500 – 2 000 JAV dolerių. Konteinerį davė kaip ir panaudai, tačiau faktiškai atidavė. Bendraujant A. J. jis yra skundęsis, kad jo žmona daug geria, būna, kad net ima dėl to nedarbingumo pažymėjimą, tačiau jis pats to niekada nematė (t. 5, b. l. 22). Liudytoja J. M. patvirtino, kad užeidavo į svečius pas A. ir L. J.. Vieną kartą, jai pradėjus kalbėti, kad J. dviese tvarkosi viską, L. J. pasakė, kad ji čia pinigų nekiša, nes čia ne jos turtas, tai buvo maždaug 2011 m. ar tai 2012 m. (t. 5, el. b. l. 22). Šias aplinkybes patvirtino ir jos sutuoktinis, liudytojas A. M. (t. 5, el. b. l. 78–82).
IV. Įrodymai dėl kilnojamojo turto
Iš 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu (data nenurodyta, tikėtina kad po 2019 m. lapkričio 6 d. L. J. pateikto pareiškimo dėl turto vagystės) (duomenys neskelbtini) garaže rastas automobilis ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, el. b. l. 25). Skelbimai iš internetinės svetainės autoplius.lt, autogidas.lt patvirtina, kad automobilio ,,Opel Meriva“ (pagaminimo data 2003-12) pasiūlos kaina 1 850 Eur, ,,Opel Meriva“ (2003-10) pasiūlos kaina 690 Eur, skelbime nurodyta, kad kėbule yra rūdžių ir subraižymų, ,,VW Passat“ (1994-11) pasiūlos kaina 280 Eur, ,,VW Passat“ (1996-10) pasiūlos kaina 240 Eur (t. 1, el. b. l. 130–132; t. 1, b. l. 29–31; t. 3, el. b. l. 25). 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu panaikintas A. J. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (t. 1, el. b. l. 135-136; t. 1, b. l. 34). Iš pažymos matyti, kad A. J. vardu registruotas transporto priemonė ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 16 d. perregistruota naujo savininko vardu (t. 1, el. b. l. 88). Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad A. J. 2016 m. liepos 28 d. už 2 950 Eur įsigijo automobilį ,,Toyota Avensis Verso“; 2019 m. balandžio 16 d. šį automobilį pardavė A. M. už 385 Eur; pirkimo–pardavimo sutartyje kaip automobilio trūkumas nurodytas variklio defektas (t. 1, el. b. l. 141–142; t. 1, b. l. 38–39). Pažyma patvirtina, kad L. J. vardu nuo 2018 m. liepos 25 d. registruota transporto priemonė ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2013-12-04); A. J. vardu registruotos transporto priemonės: MAZ 81144, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas iki santuokos, nuo 2004-12-24); ,,VW Passat“, valst. Nr. DDH (VIN: (duomenys neskelbtini)) (registruotas nuo 2007-09-28, santuokos metu; pirma registracija – 1994-10-10); ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) (įregistruotas nuo 2011-03-23, santuokos metu, pirma registracija – 1996-07-05) (t. 1, el. b. l. 50–51,88,160–167). Fotonuotraukose šalių turtas: šaldiklis, stiklinė ,,Vokės“ indauja, rašomasis stalas su spintele, dukros kambaryje buvusi spintelė ir lova, miegamojo kambario veidrodis su komoda, stiklinis staliukas su minkštu baldų kampu (baltas su melsvu), medinis stalas ir svetainės sekcija, staliukas su DVD grotuvu ir kolonėlėmis, dukros kambaryje buvęs televizorius, svetainės stalas su kėdėmis, skalbimo mašina, rūsyje buvęs šaldiklis, dulkių siurblys, bėgimo takelis ir komoda, miegamojo lova, skalbimo mašina vonios kambaryje, plazminis televizorius, virtuvės stalas su keturiomis kėdėmis, miegamojo spinta, sūkurinė vonia, vonios kambario vaizdas, minkštų baldų kampas, virtuvės iki ir po pagerinimų vaizdas, svetainės vaizdas iki pagerinimų, namo aplinkos ir namo vidaus vaizdas iki pagerinimų, namo kiemo vaizdas 2009 m. rugsėjo 1 d., pakeistų langų fragmentas, namo kiemo vaizdas 2002 m., dukros kambario šviestuvas ir roletai, židinio ir grindų fragmentas 2011 m., laiptų į namo antrąjį aukštą vaizdas, laiptų į palėpę vaizdas, vonios kambario vaizdas po namo rekonstrukcijos, pirties pastatas 2019 m., gyvenamojo namo išorės vaizdas po rekonstrukcijos, gyvenamojo namo aplinka 2019 m. (t. 2, el. b. l. 41–75).Iš pateiktų duomenų iš internetinių pardavimų svetainių apie panašių daiktų kainas matyti tokios turto pasiūlos kainos: skalbimo mašina ,,Beko“ – 944,90 Eur, televizorius – 419 Eur, šaldytuvas – nuo 1 749 Lt iki 1899 Lt (naujas), filmavimo kamera ,,Sony“ – 150 Eur, namų kinas ,,Panasonic“ – 165 Eur, medinis stalas – 189 Eur (naujas), darbo stalas – 155 Eur (naujas), komoda 216 Eur (nauja), knygų lentyna – 149 Eur (nauja), komoda – 57 Eur (nauja), tachta – 252 Eur (nauja), minkštas svetainės kampas – 505 Eur (naujas), veidrodis – 143 Eur (naujas), televizoriaus staliukas – 169 Eur (naujas), komoda 162 Eur (nauja), spinta 270 Eur (nauja), trintuvė – 88 Eur (nauja) ir 75 Eur (nauja), mikrobangų krosnelė (nauja) – 133,65 Eur, šaldiklis–šaldytuvas – 423,19 (naujas), sulčiaspaudė – 44 Eur (nauja), juostinis fotoaparatas – 75 Eur, rašomasis stalas 69 Eur (naujas), kampinė spinta – 382 Eur (nauja), sekcija – 532 Eur (nauja), lygiavamzdis šautuvas HL 12 102 – 170 Eur, pistoletas Walter PP – 480 Eur (pagamintas iki antrojo pasaulinio karo) (t. 3, el. b. l. 25). A. J. pateikė du skolos raštelius; viename nurodyta, kad L. K. skolinga 3 200 dolerių, 50 Lt, data – 2001-11-07, skolos raštelis pasirašytas; kitame nurodyta, kad L. K. skolinga 12 800 Lt, juos skolino 2000 m. gruodžio 20 d., grąžins 2002 m. sausio 7 d., skolos raštelis pasirašytas (t. 2, el. b. l. 89–90; t. 1, b. l. 75–76). Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos 145 straipsnio 1 dalyje, pradėtos pagal L. J. pareiškimą, A. J. atžvilgiu nutrauktas, nustačius, kad ši veika nepadaryta; 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2019 m. lapkričio 13 d. A. J. pareiškimą dėl nusikalstamos, veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), nustačius, kad ši nusikalstama veika nepadaryta, nes dingę baldai yra bendras A. J. ir L. J. turtas (t. 2, el. b. l. 133–144; t. 1, b. l. 81–90). 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2019 m. lapkričio 6 d. L. J. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), nustačius, kad dingę bendri sutuoktinių A. J. ir L. J. baldai yra abiejų jų nuosavybė; 2019 m. gruodžio 16 d. šis nutarimas panaikintas pagal L. J. skundą, pavesta atlikti papildomą tyrimą (t. 2, el. b. l. 130). 2020 m. sausio 30 d. nutarimu pakartotinai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2019 m. lapkričio 6 d. L. J. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), ginčą pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka (t. 3, el. b. l. 25). 2020 m. sausio 13 d. atsisakyta pradėta ikiteisminį tyrimą pagal L. J. pareiškimą dėl miške išpjautų medžių nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymių (t. 3, el. b. l. 25). Pažyma patvirtina, kad A. J. vardu buvo registruoti ginklai: lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini) bei pistoletas (duomenys neskelbtini); šie ginklai parduoti 2019 m. lapkričio 25 d. (t. 2, el. b. l. 184; t. 1, b. l. 101).2019 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartimi A. J. padovanojo G. K. lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini) bei pistoletą (duomenys neskelbtini) (t. 3, el. b. l. 41; t. 1, b. l. 126). Atsakovas pateiktomis gyvatvorės fragmento nuotraukomis siekia įrodyti, kad, priešingai nei nurodyta ekspertizės akte, viename metre telpa daugiau nei viena tuja (t. 4, el. b. l. 67; t. 2, b. l. 34–35). Leidimai kirsti mišką patvirtina, kad 2005 m. gegužės 18 d. ir 2005 m. gegužės 23 d. O. L. (miško savininkei) išduoti leidimai miške vykdyti ribinį ir sanitarinį miško kirtimus; viso leista iškirsti 29 medžiai, apie 15,8 kub. m (t. 5, el. b. l. 69–70; t. 2, b. l. 36–37). 2007 m. birželio 15 d. sutartimi UAB ,,Sumeda“ įsipareigojo A. J. užsakymu pagaminti medines statybines konstrukcijas – langus; bendra sutarties vertė – 39 500,03 Lt (11 439,99bEur); 2007 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad A. J. sumokėjo UAB ,,Sumeda“ 11 000 Lt pradinį įnašą už langus (t. 5, el. b. l. 71, 73–75; t. 2, b. l. 38, 52–53).2021 m. sausio 18 d. A. J. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai pateikė skundą dėl eksperto J. U. veiksmų atliekant nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę (t. 5, el. b. l. 178–180; t. 6, el. b. l. 3–16; t. 2, b. l. 117–118, 125–132). Liudytoja J. M. patvirtino, kad jos sutuoktinis iš A. J. pirko automobilį ,,Toyota Avensis“, tačiau apie jo būklę negali paaiškinti, nes tuo nesidomėjo (t. 5, el. b. l. 22). A. M. patvirtino, kad 2019 m. balandžio mėnesį iš A. J. įsigijo automobilį ,,Toyota Avensis Verso“ su variklio defektu, po įsigijimo dar kurį laiką automobilį laikė pas jį. Patvirtino, kad A. J. paskolino benzininį kultivatorių ,,Husqvarna“ (t. 5, el. b. l. 78–82). Liudytoja V. B. (ieškovės sesuo) patvirtino, kad kai 2019 m. balandžio mėnesį pas ją atsikraustė L. J., ji neatsivežė jokių baldų, buitinės technikos. Ji girdėjo kalbas, kad A. J. baldus laiko kažkokiuose garažuose (t. 5, el. b. l. 127). Liudytoja B. J. patvirtino, kad kai jos su mama išėjo gyventi atskirai 2019 m. balandžio mėnesio pradžioje, kurį laiką gyveno pas tetą, jokių baldų, buitinės technikos iš namų nepasiėmė. 20219 m. gegužės mėnesį buvo pas tėtį, gėrė arbatą, pro atidarytas duris matė, kad baldai buvo, kur jie dingo, ji nežino. Ji dar prašė, kad tėtis jai atvežtų jos lovą, tačiau jis sakė, kad neturi kuo atvežti (t. 5, el. b. l. 127).
Teismas konstatuoja:
I. Dėl santuokosnutraukimo
Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jei daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų B. J., V. B. parodymų matyti, kad nuo 2019 m. balandžio 2 d., daugiau nei vienerius metus, sutuoktiniai gyvena skyrium, jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgus į tai spręstina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.
Nutraukus santuoką ieškovei jos prašymu paliktina ikisantuokinė pavardė –K..
Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieškovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Iš 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžio matyti, kad A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl nežymaus L. J. sveikatos sutrikdymo. Iš liudytojos B. J. parodymų matyti, kad tai nebuvo vienintelis kartas, kai atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, ji maždaug nuo šešerių metų amžiaus kartas nuo karto matydavo, kaip atsakovas pastumdavo ieškovę ar suduodavo jai smūgius ranka į galvą, nugarą, tampydavo už rankų. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ieškovė jai ne kartą skundėsi fiziniu smurtu, ji yra mačiusi ieškovę ir su kraujosruva. Visi šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. J. naudodamas fizinį smurtą prieš sutuoktinę L. J. elgėsi žiauriai. Iš ieškovės parodymų matyti, kad ji ir iki 2019 m. balandžio 2 d. įvykio svarstė kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, buvo net nuvykusi prie policijos komisariato, tačiau apsigalvojo. Būtent dėl fizinio smurto, paskutinį kartą panaudoto 2019 m. balandžio 2 d., sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, neatnaujino šeimos ryšių ir santuokinio gyvenimo ir šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo, nes žiauriai elgdamasis su sutuoktine iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti sutuoktinę ir būti jam lojaliu (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Liudytojos B. J. parodymais nustatyta ir tai, kad atsakovas dažnai vadindavo ieškovę įžeidžiančiais žodžiais – šliundra, kale, sterva, lakudra. Šias aplinkybes nurodė ir pati ieškovė. Atsakovas pripažino, kad yra impulsyvus, dažnai priekaištus išsako pakeltu balsu, šaukdamas. Liudytoja V. B. patvirtino, kad ieškovė dėl tokio jo elgesio bijojo atsakovo nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios. Toks sistemingas atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu, ją vadinant menkinančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, priekaištus išsakant pakeltu tonu arba šaukiant, taip pat leidžia pripažinti įrodytu, kad atsakovas negerbė ieškovės ir tai taip pat turėjo įtakos jų santuokos iširimui.
Ieškovė kaip santuokos iširimo priežastį nurodo ir atsakovo ekonominį smurtą prieš ją, užvaldant ir disponuojant jos pinigais. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys buvo pasirinkę tokį šeimos biudžeto modelį, kai sutuoktiniai gautas pajamas kaupia bendrai. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji taip pat pritarė šiam modeliui, atiduodavo savo darbo užmokestį ir gaudavo pinigų išlaidoms, atsakovas iki pat 2017 m. pabaigos iš šių bendrų lėšų mokėjo komunalinius mokesčius, rūpindavosi dukros pirkiniais, namo remontais, naudojo šeimos atostogoms. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jis taip pat sprendė dėl išlaidų: savo nuožiūra panaudojo motinystės ir vaiko priežiūros išmoką nuspręsdama šiomis išmokomis grąžinti jos asmeninį kreditą anksčiau laiko. Kai ieškovės toks šeimos biudžeto modelis netenkino, ji 2017 m. pabaigoje užblokavo bendrai naudotą banko kortelę ir uždirbtas lėšas pradėjo tvarkyti pati, po to dar iki 2019 m. balandžio 2 d. sutuoktiniai gyveno kartu. Visos šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad atsakovas ekonomiškai smurtavo prieš ieškovę ir šie ieškovės paaiškinimai nepakankami pripažinti įrodyti, kad atsakovo ekonominis smurtas prieš ją buvo esminis, įtakojęs jų santuokos iširimą.
Ieškovė kaip santuokos iširimo priežastį nurodo ir atsakovo neištikimybę su jos pussesere E. B.. Šį teiginį grindžia atsakovo veiksmais vežiojant jos pusseserę. Atsakovas sutinka, kad dažnai paveždavo jos pusseserę, kadangi ją senai pažinojo, bendravo ir su jos sutuoktiniu, kurie buvo ir jų namuose, tačiau neigia neištikimybės faktą su ja. Atsakovas taip pat tvirtina ieškovę buvus jam neištikimą, nurodydamas, kad tai, kad ieškovė, prisidengdama fiziniu aktyvumu, išeidavo vakarais pasivaikščioti, nors tam jai buvo nupirktas bėgimo takelis, tai, kad matė, kaip kartą ją kažkas parvežė vakare į namus, leidžia jam spręsti apie jos neištikimybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad šalių santykiai priešiški, jie vienas kitam jaučia nuoskaudą, todėl vien jų parodymai nepakankami pripažinti kurio nors iš jų santuokos iširimo faktą. Nei vien tai, kad ieškovė vakarais išeidavo pasivaikščioti, ar ją kažkas parveždavo, nei tai, kad atsakovas paveždavo E. B., nors ir dažnai, įrodymų pusiausvyros principo kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad kuris nors iš sutuoktinių buvo neištikimas ir tai lėmė jų santuokos iširimą.
Nors atsakovas nurodo, kad šeima iširo dėl ieškovės girtavimo po to, kai 2015 m. lapkričio 23 d. jis jai perleido žemės sklypus, tačiau šie jo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Ieškovė charakterizuojama puikiai, liudytoja B. J., V. B. nepatvirtino ieškovės girtavimo faktų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šeima iširo dėl ieškovės girtavimo. Atsakovas žemės sklypus atsakovei perleido 2015 m. lapkričio 23 d., tačiau sutuoktiniai ir toliau gyveno kartu, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad šeima iširo ieškovei užvaldžius atsakovo turtą.
Atsižvelgus į tai pripažintina, kad atsakovas nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumcijos ir neįrodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).
Kadangi sutuoktiniai nuo 2019 m. balandžio 2 d. gyvena skyrium, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo šios datos (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
II. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, konstatavo, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai. Jeigu jie susiję su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fiziniu skausmu, lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis).
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad mažiausiai keletą kartų per metus atsakovas fiziškai smurtavo prieš ieškovę, be to sistemingai ją žemino. Tai leidžia spręsti, kad A. J. buvo tyčiniai, nevienkartinio pobūdžio, ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl to, kad atsakovas smurtavo ir dukros akivaizdoje, po smurto likdavo žymės, tai matė jos sesuo, dėl tokių jo veiksmų iširo jų ilgametė santuoka. Tai, kad pradėjusi gyventi skyrium, ieškovė kreipėsi dėl psichologinės konsultacijos į Alytaus miesto moterų krizių centrą bei Varnėnų kaimo bendruomenę, taip pat patvirtina jos emocinius išgyvenimus. Tačiau svarbu ir tai, kad šie atsakovo veiksmai nebuvo labai intensyvūs ar didelio masto, ieškovė po patirto fizinio smurto sutuoktiniui atleisdavo, toliau su juo gyveno. Ieškovės paaiškinimų, kad atsakovo veiksmų sutriko jos sveikata, nepatvirtina jokie įrodymai. Byloje pateiktas 2019 m. balandžio 10 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad jai nustatyta hipertenzija, rekomenduotas fizinis aktyvumas bei antsvorio kontrolė, tačiau tai vienareikšmiai nepatvirtina, kad šie sveikatos sutrikimai yra atsakovo veiksmų pasekmė, nes tokio pobūdžio susirgimus gali lemti ir kitos priežastys: genetiniai ypatumai, asmens gyvenimo būdas ir kt. Atsižvelgiant į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, ieškovės patirtus išgyvenimus, protingumo ir teisingumo principus, ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur (CK 1.5, 6.250 straipsniai).
III. Dėl santuokoje įgyto turto apimties ir jo padalijimo
Byloje šalių paaiškinimais, ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo ir šį kilnojamąjį turtą: rūsyje buvusią skalbimo mašiną 150 Eur vertės, plazminį televizorių ,,Panasonic“ 200 Eur vertės, DVD grotuvą su kolonėlėmis 100 Eur vertės, filmavimo kamerą ,,Sony“ 100 Eur vertės, sekciją 800 Eur vertės, miegamojo komodą 80 Eur vertės, miegamojo veidrodį 40 Eur vertės, stiklinį televizoriaus staliuką 50 Eur vertės, lovą iš dukros kambario 50 Eur vertės, rašomąjį stalą 30 Eur vertės, spintelę prie rašomojo stalo 15 Eur vertės, komodą 50 Eur vertės, pirmajame aukšte buvusį medinį stalą 80 Eur vertės, stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“ 150 Eur vertės, šaldiklį 200 Eur vertės, minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsvu) 500 Eur vertės. Dėl šių daiktų vertės šalys sutaria, bendra jų vertė yra 2 595 Eur. Turto dalijimo metu šių daiktų nėra, jų buvimo vieta nežinoma.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovas, tvirtindamas, kad šį turtą ieškovė pasiėmė, privalo šią aplinkybę įrodyti. Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiūriu leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiame kontekste pažymėtini šie aspektai. Ieškovė iš namų išėjo paskubomis, kol atsakovas buvo areštinėje, tokiam kiekiui ir dydžiui daiktų išgabenti reikalingas specialus krovinis transportas ir darbo jėga jiems pakrauti. Tokių daiktų pakrovimas užtruktų, tai padaryti nepastebimai labai sunku, tačiau niekas iš kaimynystėje gyvenančių asmenų, pasak atsakovo, to nematė, o jis, sugrįžęs į namus iš areštinės 2019 m. balandžio pradžioje, šių daiktų jau nerado. Iš liudytojos B. J. parodymų matyti, kad šiuos daiktus ji matė 2019 m. gegužės pradžioje, o tai paneigia atsakovo tvirtinimą, kad daiktai išgabenti 2019 m. balandžio pradžioje. Liudytoja V. B. patvirtino, kad kai L. J. atvyko pas ją gyventi, turėjo tik asmeninius dukros ir savo daiktus, jokių baldų neatsivežė. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dingus šiam turtui, pirmoji kreipėsi ieškovė, iš karto po to, kai atsakovas nurodė jog ji šiuos daiktus pasiėmė, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šis turtas nerastas. Visos šios aplinkybės suformuoja didesnę tikimybę, kad ieškovės nurodomas faktas, kad ji šių daiktų nepasiėmė, labiau tikėtinas. Vien atsakovo priešingas tvirtinimas, nepagrįstas jokiais įrodymais, prieštaraujantis liudytojos B. J. parodymams, šalių santykiams esant priešiškiems, nepakankamas spręsti, kad ieškovė daiktus pasiėmė. Atsižvelgus į tai spręstina, kad atsakovas neįrodė priešieškinyje nurodomos aplinkybės, kad atsakovė visu šiuos daiktus pasiėmė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).
Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Šiame kontekste spręstina, kad 2 595 Eur vertės aukščiau išvardyti daiktai realiai neegzistuoja ir jų padalinti nėra galimybės.
Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Aukščiau aptartas 2 595 Eur vertės turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jis liko atsakovo žinioje, turto padalijimo metu jo buvimo vietoje nėra, jis nebuvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, todėl už šį turtą iš atsakovo priteistina ieškovei 1 297,50 Eur piniginė kompensacija (2 595 Eur/2) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Aukščiau nurodytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad šalys santuokos metu – 2016 m. liepos 28 d. už 2 950 Eur įsigijo automobilį ,,Toyota Avensis Verso“. 2019 m. balandžio 16 d., šalims pradėjus gyventi skyrium, šį automobilį atsakovas pardavė A. M. už 385 Eur, todėl taip sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę panaudodamas ne šeimos poreikiams, todėl privalo šį sumažėjimą kompensuoti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio svarbios šios aplinkybės. Šios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis įsigytas už 2 950 Eur, ši sutartis nenuginčyta, ji galiojanti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, kaip nurodo ieškovė, šis automobilis įsigytas už 4 200 Eur, nes šį jos teiginį patvirtinančių įrodymų nėra. Iš atsakovo ir liudytojo A. M. parodymų matyti, kad automobilis parduotas tik už 385 Eur, nes turėjo variklio defektą – peršokus variklio paskirstymo diržui, buvo apgadinta variklio galvutė, o tokio pobūdžio remontas yra brangus. Šis įrašas yra ir transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, liudytojas A. M. patvirtino teismo posėdyje apie šį remontą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais. Nors jo sutuoktinė L. M. nenurodė šios aplinkybės, bet ji patvirtino, kad automobilis iš atsakovo buvo pirktas, tačiau šio automobilio technine būkle nesidomėjo. Vien tai, kad A. M. yra atsakovo pažįstamas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo parodymus nepatikimais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilis su tokio pobūdžio variklio defektu parduotas mažesne kaina nei jis vertas, todėl tikimybių pusiausvyros principo kontekste, pateikti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad automobilis ,,Toyota Avensis Verso“ parduotas už 385 Eur, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 192,50 Eur piniginė kompensacija (385 Eur/2) (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės. Pažyma patvirtina, kad L. J. vardu jis registruotas nuo 2018 m. liepos 25 d., t. y. santuokos metu. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji automobilį įsigijo 2018 m. liepos 25 d. už 2 000 Eur, 1 500 Eur ji pasiskolino iš R. L., todėl tvirtina, kad tai yra asmeninė jos nuosavybė.
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, santuokos metu įgytas už asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2017 m. pabaigos, kai ji užblokavo savo banko kortelę, buvusią atsakovo žinioje, ji įsigijo kitą banko kortelę ir nuo to momento sutuoktiniai bendro ūkio nevedė: kiekvienas disponavo savo uždirbta pinigų suma, dalimis mokėjo namo komunalinius mokesčius, ji viena mokėjo už internetą bei mobiliojo ryšio paslaugas. Su šiomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka ir atsakovas. Ieškovė nurodo, kad automobilį įsigijo iš savo atlyginimo ir skolintų pinigų, kuriuos grąžino jau sutuoktiniams gyvenant skyrium. Skolos raštelis patvirtina, kad L. J. 2018 m. liepos 16 d. pasiskolino iš R. L. 1 500 Eur, kuriuos grąžino 2019 m. liepos 4 d., t.y. sutuoktiniams gyvenant skyrium. Automobilis įregistruotas 2018 m. liepos 25 d., todėl visi šie įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad automobilis įsigytas šiomis aplinkybėmis. Nustačius, kad automobilio įsigijimo metu sutuoktiniai bendro ūkio nevedė, automobiliui įgyti panaudotos skolintos lėšos, kurias atsakovė grąžino šalims gyvenant skyrium, spręstina, kad automobilis įsigytas už asmenines lėšas ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė.
Šalys pareiškė reikalavimą padalinti kriauklę su kranu virtuvėje, dujinę viryklę su orkaite, klozetą, vonią, kriauklę vonioje, tris vandens šildytuvus. Iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos bei Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akto (t. 1, b. l. 78,149; t. 2, el. b. l. 92–124; t. 4, el. b. l. 3–139) matyti, kad vertinant gyvenamąjį namą, jame atliktus pagerinimus, atsižvelgta į tai, kad įrengtas vonios kambarys, yra viryklė, karštas vanduo, kuris užtikrinimas šildytuvų (boilerių) pagalbą. Kai daiktai įvertinti kaip nekilnojamojo turto dalis ir jie savo verte didina santuokos metu atliktų pagerinimų vertę, šių daiktų įtraukimas į kilnojamojo turto balansą reikštų, kad jie įvertinami du kartus, o tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgus į tai, šie daiktai atskirai nedalintini.
Šalių paaiškinimais, ginklų fondo pažyma nustatyta, kad santuokos metu atsakovas įgijo lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini)bei pistoletą (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui panaikinus leidimą laikyti (nešioti) ginklus, ginklai neatlygintinai perduoti G. K..
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Ginklus atsakovui įsigijus savigynai pagal jam suteiktą leidimą laikyti (nešioti) ginklus, šie ginklai priskirtini asmeninei jo nuosavybei. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad jie įsigyti iš bendrų sutuoktinių lėšų, bet ne šeimos, o asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad ginklai perleisti G. K. neatlygintinai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės dalies sumažėjimą. Atsižvelgus į tai, kad lygiavamzdžio šautuvo (duomenys neskelbtini) vertė – 170 Eur, pistoleto (duomenys neskelbtini) – 480 Eur, bendra vertė – 650 Eur, atsakovas įrodymų apie kitokią jų vertę nepateikė ir jos neginčijo, iš atsakovo priteistina ieškovei 325 Eur (650 Eur/2) kompensacija už šį turtą.
Ieškovė į dalintino turto sąrašą įtraukė kultivatorių. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad tai nėra sutuoktinių turtas, jį atsakovas skolinosi iš pažįstamo A. M.. Liudytojas A. M. patvirtino, kad šis benzininis kultivatorius yra jo, jis leidžia juo naudotis ir A. J.. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra, teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, todėl spręstina, kad atsakovas įrodė, kad kultivatorius nėra sutuoktinių bendras turtas, todėl jis nedalintinas.
Šalių paaiškinimai, fotonuotraukomis nustatyta, kad į dalintiną kilnojamąjį turtą patenka šis santuokoje šalių įgytas turtas: automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 270 Eur vertės, televizorius (virtuvėje) 100 Eur vertės, fotoaparatas 30 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašina 30 Eur vertės, sulčiaspaudė 30 Eur vertės, elektrinė smulkintuvė 70 Eur vertės, rašomasis stalas (svetainėje) 40 Eur vertės, kampinė drabužių spinta 200 Eur vertės, knygų lentyna 50 Eur vertės, minkštų baldų kampas (dukros kambarys) 150 Eur, šaldytuvas 125 Eur vertės, mikrobangų krosnelė 30 Eur, dujinė viryklė (rūsyje)45 Eur vertės, šaldiklis (rūsyje) 50 Eur vertės, skalbimo mašina (vonioje) 80 Eur vertės, vonios spintelės 30 Eur vertės, plazminis televizorius (pirmame aukšte) 373 Eur, televizorius ,,Samsung“ 30 Eur vertės, magnetofonas 20 Eur vertės, žoliapjovė 50 Eur vertės, žoliapjovė 85 Eur vertės, du pjūklai gyvatvorių karpymui 100 Eur vertės, du kilimai po 50 Eur, bendros 100 Eur vertės, treniruoklis (bėgimo takelis) 300 Eur vertės, stiklinis stalas su 6 kėdėmis (svetainėje) 325 Eur, stiklinis staliukas svetainėje 35 Eur vertės, trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate) 100 Eur vertės, šešių dalių miegamojo kambario spinta su veidrodžiais325 Eur vertės, lova 167 Eur vertės, dvi miegamojo spintelės 50 Eur vertės, minkštų baldų kampas (pirmame aukšte) 150 Eur vertės, virtuvinis stalas 60 Eur vertės, keturios kėdės 30 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą) 425 Eur, indaplovė 150 Eur vertės, garų surinktuvas 40 Eur vertės, septyni langų roletai 270 Eur vertės. Viso šio turto vertė – 4 815 Eur.
Šalys skirtingai nurodė automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujinės viryklės rūsyje, plazminio televizoriaus, žoliapjovės, stiklinio stalo su šešiomis kėdėmis, stiklinio staliuko, miegamojo kambario spintos su veidrodžiu, lovos, šaldytuvo, minkšto baldų komplekto, virtuvinio stalo, keturių kėdžių, virtuvinio komplekto ,,Vokė“, indaplovės, garų surinktuvo, septynių roletų kainas. Kainoms pagrįsti dėl dalies šio turto šalys pateikė ir skelbimuose apie šių prekių pasiūlą nurodytas kainas. Šie daiktai, dėl kurių vertės tarp šalių kilo ginčas, individualiai neįvertinti. Atsižvelgus į tai, šių daiktų kainos nustatytos išvedus kainų aritmetinį vidurkį.
Pagal ieškinio reikalavimus, ieškovė nepageidauja gauti nieko iš šio nurodyto turto, prašo viską priteisti atsakovui, jai priteisiant tik piniginę kompensaciją. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad šis turtas gali būti padalintas natūra, jis padalintinas sutuoktiniams kiek įmanoma lygiomis dalimis natūra, paskiriant šalims įvairius daiktus, neišformuojant esančių komplektų.
Ieškovei priteistini šie daiktai. Televizorius (virtuvėje) 100 Eur vertės, fotoaparatas 30 Eur vertės, sulčiaspaudė 30 Eur vertės, elektrinė smulkintuvė 70 Eur vertės, rašomasis stalas (svetainėje) 40 Eur vertės, kampinė drabužių spinta 200 Eur vertės, knygų lentyna 50 Eur vertės, minkštų baldų kampas 150 Eur, mikrobangų krosnelė 30 Eur, šaldiklis (rūsyje) 50 Eur vertės, skalbimo mašina (vonioje) 80 Eur vertės, treniruoklis (bėgimo takelis) 300 Eur vertės, stiklinis stalas su 6 kėdėmis (svetainėje) 325 Eur, minkštų baldų kampas (pirmame aukšte) 150 Eur vertės, indaplovė 150 Eur vertės. Viso šio turto vertė – 1 755 Eur.
Atsakovui priteistini šie daiktai. Automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 270 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašina 30 Eur vertės, šaldytuvas 125 Eur vertės, dujinė viryklė (rūsyje) 45 Eur vertės, vonios spintelės 30 Eur vertės, plazminis televizorius (pirmame aukšte) 373 Eur, televizorius ,,Samsung“ 30 Eur vertės, magnetofonas 20 Eur vertės, žoliapjovė 50 Eur vertės, žoliapjovė 85 Eur vertės, du pjūklai gyvatvorių karpymui 100 Eur vertės, du kilimai po 50 Eur, bendros 100 Eur vertės, stiklinis staliukas svetainėje 35 Eur vertės, trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate) 100 Eur vertės, šešių dalių miegamojo kambario spinta su veidrodžiais 325 Eur vertės, lova 167 Eur vertės, dvi miegamojo spintelės 50 Eur vertės, virtuvinis stalas 60 Eur vertės, keturios kėdės 30 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą) 425 Eur, garų surinktuvas 40 Eur vertės, septyni langų roletai 270 Eur vertės. Viso šio turto vertė – 3 060 Eur.
Bendra dalinamo turto vertė – 4 815 Eur, ieškovei tenka turto už 1 755 Eur, o atsakovui už 3 060 Eur, t. y. 652,50 Eur daugiau nei ieškovei. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 652,50 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovės vardu registruotas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl šio turto, nes atsakovas prašo jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis.
Aukščiau nurodytas įrašas nekilnojamojo turto registre, AB SEB banko pažyma apie kreditą patvirtina, kad butą L. J. įsigijo 2000 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Buto įsigijimui panaudotas AB SEB bankas suteiktas kreditas. Šalių santuoka sudaryta 2002 m. liepos 3 d. Šie įrodymai patvirtina, kad butas įgytas iki santuokos, todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad santuokos metu iš bendrų šalių lėšų buvo pakeisti buto langai, remontuotas šio daugiabučio namo stogas ir šiam remontui sutuoktiniai išleido 3 000 Eur. Nors ieškovė sutinka, kad jos buto remontui buvo išleisti 3 000 Eur jų bendrų lėšų, tačiau tvirtina, kad bute gyvenantys asmenys, kas mėnesį mokėdavo iki 30 Eur už butą ir, nors šias lėšas išleisdavo šeimos poreikiams, tačiau per tuos metus galėjo susikaupti 3 000 Eur suma šio buto remontui. Atsakovas nurodo ir tai, kad kreditas grąžintas iš jų bendrų lėšų, be to, jis buvo skolinęs ieškovei ir buto įsigijimui pagal esančius skolos raštelius 2001 m. lapkričio 7 d. – 3 200 JAV dorelių ir 50 Lt bei 2000 m. gruodžio 20 d. – 12 800 Lt.
Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, spręstina, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti šalis, reikalaujanti asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis). Kai esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu, tokia teisiškai reikšmingų faktų visuma leidžia nekilnojamąjį turtą kaip asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013).
Šio teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste reikšmingos šios bylos aplinkybės. Atsakovo pateiktuose rašteliuose yra tik įrašas apie tam tikrą ieškovės skolą. Iš jų turinio negalima daryti išvados, kas, kada, kokiam tikslui skolino pinigus ir ar ieškovė juos gavo. Ieškovė tvirtina, kad tai jos ikisantuokinė skola draugei, kurią vėliau atidavė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes ir patvirtintų, kad šiuose rašteliuose nurodytus pinigus jis paskolino ieškovei. Tikimybių pusiausvyros principo kontekste, šie rašteliai nepakankami pripažinti įrodytu, kad atsakovas šiuos pinigus paskolino ieškovei ginčo butui įsigyti.
Iš ieškovės sąskaitos AB SEB bankas išrašo matyti, kad kreditas bankui baigtas grąžinti 2002 m. rugpjūčio 22 d. sumokant 1 427,75 Lt (neplaninę 1 416,73 Lt įmoką, 11,02 Lt palūkanų) (413,50 Eur). Ieškovė tvirtina, kad ši įmoka atlikta iš jos lėšų, gavus motinystės ir vaiko priežiūros išmoką. Pažyma apie ieškovės socialinį draudimą patvirtina, kad ieškovei 2002 m. antrame pusmetyje išmokėta 10 371,92 Lt motinystės ir vaiko priežiūros išmoka, todėl patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos sutuoktinių po santuokos sudarymo, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į tai spręstina, kad kredito likutis – 413,50 Eur padengti iš bendrų lėšų.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos vaisiai ir pajamos, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste spręstina, kad ieškovei santuokos metu gyvenant pas atsakovą, o savo butu leidus naudotis kitiems asmenims, iš šių asmenų už naudojimąsi turtu gautos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgus į tai, ieškovės nurodomas argumentas, kad šios pajamos padengė 3 000 Eur, išleistų šio buto stogo remontui ir langų pakeitimui, atmestinas kaip nepagrįstas.
Aukščiau aptartų įrodymų analizė leidžia pripažinti įrodytu, kad ieškovės vardu registruotam butui, šalys investavo 3 413,50 Eur bendrų lėšų (3 000 Eur remontas ir 413,50 Eur kredito padengimas).
Svarbu ir tai, kad šios išlaidos ir investicijos nepakankamos pripažinti, kad tuo buvo iš esmės pagerintas ieškovės asmeninis turtas – butas. Nenustačius šių aplinkybių, atsakovo reikalavimas pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ir jį padalinti, yra nepagrįstas. Nustačius, kad į ieškovės asmeninį turtą yra investuota 3 413,50 Eur bendrų sutuoktinių lėšų, atsakovas įgyja teisę gauti 1 706,75 Eur (3 413,50 Eur/2) kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 3 dalis)
Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 0,1439 ha žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais – kanalizacijos šuliniu bei kiemo aikštele), esantys (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu, įsigytas iki santuokos. Ieškovė prašo gyvenamąją namą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti. Reikalavimas grindžiamas CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.
Byloje esančios nuotraukos, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalių santuokos metu gyvenamasis namas buvo pagerintas. Nekilnojamojo turto ataskaita bei Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktas (toliau – Ekspertizės aktas) patvirtina, kad šalių santuokos momentui – 2020 m. liepos 3 d. gyvenamojo namo vertė – 19 600 Eur. 2019 m. rugsėjo 2 d. šio turto vertė – 45 000 Eur (vertinimo ataskaita), o 2019 m. balandžio 2 d., kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium – 51 870 Eur (Ekspertizės aktas). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje gyvenamasis namas įvertintas 2019 m. rugsėjo 2 d., o Ekspertizės akte – 2019 m. balandžio 2 d. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium 2019 m. balandžio 2 d., šiam momentui ir yra reikšminga šio turto vertė, todėl sprendžiant dėl turto vertės labiau pagrįsta yra remtis ekspertizės akte nustatyta gyvenamojo namo verte. Atsakovo argumentai, kad nepagrįstai nustatant namo vertę skaičiuotas 32,55 kv. m plotas (papildomai įrengta patalpos virš pirmojo aukšto patalpos 1-4) atmestinas kaip nepagrįstas. Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai patvirtina, kad antrajame namo aukšte nėra įregistruota patalpa, kuri faktiškai yra virš pirmojo aukšto patalpos, pažymėtos 1-4, kurios plotas 32,55 kv. m (Ekspertizės aktas, t. 1, b. l. 149, psl. 9–10). Byloje nustatyta, kad santuokos metu ši patalpa buvo iš esmės remontuota, gyvenamajame name sukurtas papildomas namo plotas ir tūris (lyginant su inventorizuotu), todėl pagrįstai nustatant turto vertę šis plotas yra įvertintas pagrįstai. Tačiau svarbu ir tai, kad iš namo fotonuotraukų matyti, kad šis 32,55 kv. m plotas virš pirmojo aukšto patalpos 1-4 jau buvo sukurtas ir iki šalių santuokos (Ekspertizės aktas, t. 1, b. l. 149, psl. 8). Santuokos metu jis buvo tik kapitaliai remontuotas. Atsižvelgus į tai, nustatant gyvenamojo namo vertę 2020 m. liepos 3 d. turi būti įskaičiuotas ir šis plotas – 32,55 kv. m ir gyvenamojo namo vertė skaičiuojama nuo viso ploto – 226,38 kv. m (193,83 kv. m + 32,55 kv.m, kaip ir vertinant turtą ir 2019 m. balandžio 2 d.), o ne 193,83 kv. m. Atsižvelgus į tai, kad ekspertizės metu nustatyta, kad 1 kv. m kaina yra 101,09 Eur, o gyvenamojo namo plotas – 226,38 kv. m, gyvenamojo namo rinkos vertė 2020 m. liepos 3 d. yra 22 885 Eur, o ne 19 600 Eur (Ekspertizės aktas, t. 1, b. l. 149, psl. 14, 18). Pažymėtina, kad gyvenamojo namo rinkos vertė savaime neleidžia spręsti dėl gyvenamojo namo esminio pagerinimo, nes rinkos vertės pokytį sąlygoja pasiūla ir paklausa, ekonominės gyvenimo aplinkybės, todėl būtina nustatyti, kokie faktiniai gyvenamojo namo pagerinimai buvo atlikti. Sutuoktiniams pradėjus gyventi kartu gyvenamojo namo baigtumo procentas – 100 proc.
Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu nustatyta, kad gyvenamojo namo pagerinimų vertė sudaro 43 600 Eur (Ekspertizės aktas, t. 1, b. l. 149, psl. 9–10). Pagerinimai atlikti laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2011 m. Atlikti šie gyvenamojo namo pagerinimai. Pamatai apklijuoti plytelėmis, pakeista stogo danga, perstatyta antrajame aukšte virš patalpos 1-4 įrengta patalpa, kurioje atlikta apdaila, įrengta nauja elektros instaliacija, pakeisti langai, durys, vienos durys sumontuotos naujai, pirmajame namo aukšte, vonioje ir virtuvėje sumontuotos šildomos keramikinių plytelių grindys, pirmajame ir antrajame aukšte sudėtos lakuotų lentų grindys, perlakuotos sienos ir lubos, perdažytos sienos ir lubos, antrajame aukšte sumontuotas židinys, pakeisti du radiatoriai, kiti perdažyti, pakeista dalis vamzdžių, sumontuoti valymo įrengimai ,,Traidenis“, sumontuoti boileriai, atnaujinta santechninė įranga.
Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys nustato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis (10 punktas). Byloje nustatyta, kad santuokos metu patalpa antrajame aukšte (virš pirmojo aukšto 32,55 kv. m patalpos, pažymėtos 1-4) buvo iš esmės perstatyta pakeičiant laikančiąsias konstrukcijas, todėl pripažintina, kad šalys atliko kapitalinį remontą. Visi kiti šalių atlikti gyvenamojo namo pagerinimai kvalifikuotini kaip paprastas remontas (STR 1.01.08:2002, 9, 12 punktai).
Atsižvelgus į tai, kad atliktas gyvenamojo namo kapitalinis remontas, šis pagerinimas laikytinas esminiu šio turto pagerinimu CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme.
Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu nustatyta, kad pagerintas ir atsakovo iki santuokos įgytas 0,1439 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (jame ir stovi gyvenamasis namas). Ekspertizės akte nurodyta, kad pagerinimas siekia 3 050 Eur dėl 112,80 m želdinių (gyvatvorės) pasodinimo ir 416,60 kv. m želdinių (vejos) įrengimo (Ekspertizės aktas, t. 1, b. l. 149, psl. 28).
Iš akte aprašytų skaičiavimų matyti, kad 3 050 Eur pagerinimas dėl gyvatvorės pasodinimo vertintas skaičiuojant, kad viename bėginiame metre yra pasodinti trys krūmo vienetai, kurio vieno vertė – 9 Eur (112,80 m x 3 vnt./m – viso 338,4 vnt., suapvalinus – 339 vnt.; 339 vnt. x 9 Eur, viso – 3 050 Eur). Iš atsakovo paaiškinimų, jo pateiktų gyvatvorės nuotraukų matyti, kad faktiškai ginčo turte pasodinti gyvatvorės krūmo vienetai yra platesni nei skaičiuota akte ir viename bėginiame metre telpa vienas krūmo vienetas. Atsižvelgus į tai, nurodyta 3 050 Eur pagerinimo vertė mažintina trečdaliu ir pripažintina įrodytu, kad žemės sklypo pagerinimas dėl gyvatvorės sudaro 1 017 Eur (3 050 Eur/3).
Byloje šalys nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad santuokos metu būtų atlikti kokie nors vejos pagerinimo darbai. Atsižvelgus į tai, Ekspertizės akte nustatytas 5 420 Eur pagerinimas dėl 416,60 kv. m ploto vejos, negali būti įtrauktas į ginčo žemės sklypo pagerinimų vertę.
Žemės sklypas pagerintas tik dėl gyvatvorės pasodinimo, šis pagerinimas nelaikytinas esminiu šio žemės sklypo pagerinimu CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme.
Sprendžiant kokiomis lėšomis pagerintas turtas svarbios yra šios aplinkybės. Ieškovė tvirtina, kad iš esmės santuokos metu turtas pagerintas jos darbo užmokesčio lėšomis, kadangi atsakovas dirbo labai mažai. Nors neneigia, kad atsakovas užsiėmė prekyba parsiveždamas prekių iš Baltarusijos, nurodo, kad ji nemačiusi taip jo uždirbtų pinigų. Neigia, kad turtas pagerintas iš atsakovo motinos O. J. lėšų.
Atsakovo gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimai atlikti nuo 2008 m. iki 2011 m. Aptariant įrodymus, patvirtinančius kokio dydžio pajamomis sutuoktiniai disponavo, atlikta O. J. sąskaitos įplaukų analizė patvirtina, kad O. J. laikotarpiu kas mėnesį gaudavo nuo 202 Eur iki 331 Eur pajamų, tarp kurių yra ir mokėjimai iš NMA prie ŽŪM nuo 370 Eur iki 854 Eur. 2011 m. spalio 20 d. fiksuotas AB ,,Litgrid“ 979 Eur pavedimas O. J.. Sąskaitos duomenys ir įgaliojimas patvirtina, kad šiais pinigais disponavo atsakovas. M. L. įgaliojimas patvirtina, kad atsakovas buvo įgaliotas tvarkyti ir prižiūrėti jos mišką. Visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo realią galimybę naudoti motinos lėšas, investuoti jas į savo turto pagerinimą, taip pat turėjo galimybę gauti medienos tiek iš M. L. miško sklypo, tiek iš savo motinos O. J. turimo miško, gauti pajamas mišką pardavus, nes leidimai kirsti mišką šias atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina. AB ,,Litgrid“ atliktas pavedimas patvirtina ir atsakovo nurodomą aplinkybę, kad tiesiant elektros liniją, buvo iškirstas miškas, kurį realizavo ir apie 2 000 Eur panaudojo namo remontui. Liudytoja L. M. patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad O. J. buvo pardavusi savo sodybą, grynuosius pinigus laikė pas jos motiną, prireikus pasiimdavo juos iš jos. Liudytojos motinai mirus, ji pinigus atidavė atsakovui. Nors liudytoja negalėjo patvirtinti atsakovo nurodomų sumų, tačiau jos parodymai leidžia spręsti, kad be sąskaitose nurodytų lėšų, O. J. turėjo ir grynųjų pinigų. Jie taip pat netiesiogiai patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes, kad maždaug 2000 m. motina jam perdavė 20 000 JAV dolerių santaupų. Visi šie įrodymai tikimybių pusiausvyros principo kontekste leidžia pripažinti įrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad į asmeninio turto pagerinimą jis investavo motinos pinigines lėšas, lėšas, gautas už parduotą medieną, naudojo medieną namo remontui iš motinai ir tetai M. L. priklausančio miško. Ekspertizės aktas patvirtina, kad gyvenamajam name panaudota daug medienos, yra lakuotos medienos lubos, sienos, grindys, mediena naudota stogo karkasui. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovas neįrodė, kad būtent ši mediena ar šie pinigai investuoti pagerinant turtą, tačiau šie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovui įrodžius jo nurodomas aplinkybes apie vieną iš turto pagerinimo šaltinių, jos pareiga įrodyti, kad šis turtas buvo pagerintas iš kitų šaltinių.
Analizuojant ieškovės pajamas laikotarpiu, kai buvo pagerintas turtas (2008 m. – 2011 m.) matyti, kad ji gavo darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). Per visus šiuos metus ieškovės draudžiamosios pajamos sudarė 45754,74 Eur (su mokesčiais). Atskaičius nuo šios sumos bent 20 proc. mokesčiams, ieškovė galėjo gauti apie 36 603,79 Eur. Kitokių pajamų ieškovė neturėjo. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės metu nustatyta, kad šiuo laikotarpiu vien tik gyvenamojo namo pagerinimai siekia 43 600 Eur, namų valdos žemės sklypo – 1 017 Eur, viso 44 617 Eur, t. y. žymiai viršija ieškovės realiai gautas pajamas. Atsakovas šiuo laikotarpiu gavo 4 663,83 Eur draudžiamųjų pajamų. Byloje nustatyta, kad buvo pagerintas ne tik atsakovui priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas, bet įsigyti du kiti žemės sklypai Lazdijų (duomenys neskelbtini), pastatyti nauji statiniai, iškastas tvenkinys, investuota į teritorijos apželdinimą, pastatytas pėsčiųjų tiltas ir šių pagerinimų vertė siekia 5 890 Eur. Šalims dar buvo būtinos išlaidos pragyvenimui, būsto ir dukros išlaikymui, jie įsigijo baldų ir buitinės technikos, pirko automobilius, atostogavo. Atsižvelgus į tokios apimties išlaidas, ieškovės argumentai, kad visi pagerinimai iš esmės sukurti jos darbo užmokesčiu, nes atsakovas santuokos metu dirbo vos keletą metų, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, šie įrodymai leidžia spręsti, kad pagal šalių gautas pajamas, būtinas išlaidas pragyvenimui ir kito turto įsigijimui, jie bendru turtu (darbu) prie atsakovo asmeninio turto pagerinimo galėjo prisidėti ne daugiau nei puse sumos, nurodytos paskaičiuojant turto pagerinimus.
Kaip nurodyta aukščiau, tam, kad turtas būtų pripažintas bendrąją jungtine nuosavybe, būtina nustatyti visas CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nurodytas, teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nenustačius, kad visas turtas pagerintas sutuoktinių lėšomis, o žemės sklypas pagerintas ir iš esmės, nėra pagrindo gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Kadangi atsakovo asmeniniam turtui pagerinti panaudotos ir bendros sutuoktinių lėšos, iš atsakovo ieškovei priteista piniginė kompensacija (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimų vertė – 44 617 Eur, pusės pagerinimų bendromis lėšomis sudaro 22 308,50 Eur, todėl pusė šios sumos – 11 154,25 Eur priteistina ieškovei.
Šalių paaiškinimais, Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu nustatyta, kad šalys santuokos metu pastatė malkinę (stoginę), kurios vertė 7 180 Eur, pavėsinę 420 Eur vertės, stoginę (priestatą) 3 140 Eur vertės ir kiemo aikštelę 7 300 Eur vertės.
Iš Ekspertizės akte nurodytų duomenų, kadastro žemėlapio matyti, kad statinys yra ne atsakovui priklausančiame žemės sklype, o valstybinėje žemėje. Atsakovas privalomu nurodymu yra įpareigotas šį savavališkai pastatytą statinį nugriauti. Ekspertizės akte, nustatant šio statinio vertę, į šią aplinkybę neatsižvelgta. Šios aplinkybės neleidžia šio statinio vertinti kaip statinio, jis vertintinas tik kaip statybinės medžiagos. Iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad šių statybinių medžiagų vertė – 1 000 Eur, todėl šia suma šis turtas ir vertintinas.
Iš ekspertizės akte nurodytų paskaičiavimų matyti, kad apskaičiuojant kiemo aikštelės vertę, 82 kv. m plotas įskaičiuotas du kartus, nes fotonuotraukos patvirtina, kad ši dalis kiemo aikštelės buvo išklota betono plokštėmis, o vėliau perklota trinkelėmis, todėl tame pat ploteinvesticijos atliktos kelis kartus ir su šia išvada teismas sutinka. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad perklojant trinkeles, investicijos į jau paruoštą trinkelių klojimui gruntą yra žymiai mažesnės, nei jas klojant naujai. Atsižvelgus į tai, 82 kv. m ploto kiemo aikštelės kaštai, klojant trinkeles, mažintini ½ dalimi ir pakartotinai skaičiuojant 82 kv. m kiemo aikštelės kaštus, vietoje 71,52 Eur/kv. m įkainio, šiam plotui taikytinas 35,76 Eur/kv. m įkainis (145 kv. m x 71,52 Eur/kv m = 10 370,40 Eur, įvertinus nusidėvėjimą (0,55) – 5 703,72 Eur (10 370,40 Eur x 0,55), šios dalies aikštelės vertė – 4 666,68 Eur (10 370,40 Eur – 5 703,72 Eur); 82 kv. m x 35,76 Eur/kv. m = 2 932,32 Eur, įvertinus 0,55 nusidėvėjimą – 1 612,78 Eur (2 932,32 Eur x 0,55), šios dalies aikštelės vertė – 1 319,54 Eur (2 932,32 Eur – 1 612,78 Eur); bendra aikštelės vertė – 5 986,22 Eur, suapvalinus – 5 986 Eur (4 666,68 Eur ir 1 319,54 Eur). Atsižvelgus į tai kiemo aikštelės vertė mažintina nuo 7 300 Eur iki 5 986 Eur.
Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad santuokos metu namų valdos sklype pastatytų statinių vertė – 10 546 Eur (1 000 Eur malkinė (stoginė), 420 Eur pavėsinė, 3 140 Eur stoginė (priestatas) ir 5 986 Eur kiemo aikštelė).
Nors atsakovas nesutinka su ekspertizės akte nustatytu įvertinimu, nurodo, kad stoginei (priestatui) medžiagos panaudotos ne naujos, jos parsivežtos iš senų fermų, pavėsinė pastatyta iš likusios medienos, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiems statiniams naudotos senos medžiagos ir tai didina jų nusidėvėjimo vertę atsakovas nepateikė. Vien tik jo deklaruota statinių vertė ir niekuo neparemtų kainų nurodymas, negali būti pakankamas pagrindas pagal tai nustatyti turto vertę. Be to, atsakovas skaičiuodamas medžiagų vertę, neįvertina darbų kainos, o vien medžiagų verte nustatyti daikto vertę nėra pagrindo. Atsakovas pateikė savo plotų paskaičiavimus, kadangi mano, kad kiemo aikštelės, malkinės (stoginės) plotai paskaičiuoti neteisingai. Iš Eksapertizės akto matyti, kad plotai, atstumai skaičiuoti svetainėje www.regia.lt įdiegta skaičiuokle. Todėl šiais matavimais nėra pagrindo abejoti, tuo tarpu, kokiu prietaisu ir kokiu tikslumu atsakovas matavo atstumus nėra žinoma, todėl jo skaičiavimais nėra pagrindo remtis.
Aptartas turtas yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl priteistinas jam. Turtas sukurtas santuokos metu, todėl turtą palikus atsakovui, ieškovei priteistina 5 273 Eur kompensacija (10 546 Eur/2).
Santuokos metu šalys įgijo ir nekilnojamąjį turtą – 0,3000 ha 468 Eur vertės ir 0,0600 ha 94 Eur vertės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas siekia abu šiuos žemės sklypus įgyti asmeninėn nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o padalijant turtą tarp sutuoktinių prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Šalys reikalauja padalinti du atskirus žemės sklypus, todėl jie padalinti natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant vieną sklypą asmeninės nuosavybėn. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad 0,0600 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra šalia atsakovui priklausančio 0,0143 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šis žemės sklypas priteistinas atsakovui, nes taip bus užtikrinta jo galimybė efektyviai, patogiai ir racionaliai naudotis turtu. Ieškovei priteistinas 0,3000 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
0,0600 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal unikalų numerį yra 94 Eur. Šiame sklype santuokos metu atlikti pagerinimo darbai, nes perkastas tvenkinys, įrengtas medinis pėsčiųjų tiltelis, sumontuota pirtis–konteineris bei pasodinta gyvatvorė. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu nustatyta, kad sumontuotos pirties–konteinerio vertė yra 3 500 Eur, prie pirties pristatytos stoginės vertė – 1 320 Eur, tvenkinio iškasos vertė – 430 Eur, medinio pėsčiųjų tiltelio vertė – 170 Eur ir gyvatvorės vertė – 470 Eur, t. y. 5 890 Eur. Gyvatvorės kaina apskaičiuota laikant, kad viename bėginiame metre telpa trys gyvatvorės krūmo vienetai, tačiau iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad faktiškai yra susodinti platesni gyvatvorės krūmai, todėl viename bėginiame metre telpa vienas gyvatvorės krūmo vienetas, todėl gyvatvorės vertė mažintina trečdaliu ir laikytina, kad jos vertė – 157 Eur (470 Eur/3), apskaičiuota suma mažintina 313 Eur (470 Eur – 157 Eur), todėl turto vertė 5 577 Eur (5890 Eur – 313 Eur). Atsakovo ir liudytojo G. K. parodymais nustatyta, kad pirties įrengimui panaudotą jūrinį konteinerį jis atidavė atsakovui dar iki santuokos, todėl šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, kurią atsakovas panaudojo sukurdamas bendrosios jungtinės nuosavybės objektą. Ekspertizės akte nurodyta, kad naudoto jūrinio konteinerio 6 m x 2,50 m vertė yra 1 400 Eur, todėl šia suma mažintina šalių sukurto turto vertė ir pripažintina, kad šiame žemės sklype sukurto turto vertė – 4 177 Eur (5 577 Eur – 1 400 Eur). Šio žemės sklypo vertė yra 94 Eur, jame atliktų pagerinimų vertė – 4 177 Eur, todėl atsakovui atitenkančio žemės sklypo vertė – 4 271 Eur (94 Eur ir 4 177 Eur).
Nors atsakovas nesutinka su ekspertizės akte nurodytų pagerinimų verte, nurodo, kad į pirtį jis investavo apie 500 Eur, į jos stoginę apie 150 Eur, akte nepagrįstai nurodytas pirties plotas 26,06 kv. m, kai jos plotas tik 15 kv. m, pėsčiųjų tiltelis santuokos metu apskritai nebuvo remontuotas, o tvenkinio perkasimas nekainavo 430 Eur, tačiau šie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pirties ir jos pastogės įrengimas kainavo žymiai mažiau. Nesant jokių objektyvių įrodymų apie atliktas investicijas, tarp šalių kilus ginčui dėl turto vertės, atliktų darbų teorinis apskaičiavimas yra vienintelis būdas nustatyti turto vertei. Atsakovas, duodamas paaiškinimus, vertina tik statybines medžiagas, tačiau ir jų vertę nustato tik labai abstrakčiai, jis visiškai nevertina atliktų darbų vertės, todėl vien šiais jo paaiškinimais spręsti dėl turto vertės nėra pagrindo. Sutiktina, kad jūriniam konteineriui esant 6 m x 2,50 m, plotas būtų – 15 kv. m, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad jūrinis konteineris yra apkaltas mediena, tarp konteinerio ir medienos yra tam tikras tarpas, kokio jis dydžio – įrodymai nepateikti. Ekspertas pirties plotą matavo išorėje, svetainėje www.regia.lt įdiegta matavimo funkcija, todėl abejoti šių matavimų tikslumu nėra pagrindo. Atsakovo argumentai, kad 5 m padidinus tvenkinį pėsčiųjų tiltelis išliko toks pat ir jam nereikėjo jokių investicijų, yra nelogiški.
Ieškovei atitenkančio 0,3000 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal unikalų numerį yra 468 Eur, atsakovui atitenkančio žemės sklypo vertė – 4 271 Eur. Bendra turto vertė – 4 739 Eur, todėl kiekvienai iš šalių turėtų tekti po 2 369,50 Eur, atsakovui tenkanti dalis yra didesnė, todėl iš jo priteistina ieškovei 1 901,50 Eur kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį (4 271 Eur – 2 369,50 Eur).
IV. Dėl priteistinų kompensacijų dydžių
Ieškovė atsakovui privalo sumokėti 1 706,75 Eur kompensaciją už asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Atsakovas ieškovei privalo sumokėti 7 827 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (652,50 Eur kilnojamieji daiktai, 1 901,50 Eur dėl 0,0600 ha žemės sklypo ir 5 273 Eur dėl statinių), 1 815 Eur už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (1 297,50 Eur prarasti kilnojamieji daiktai, 192,50 Eur dėl automobilio ,,Toyota Avensis Verso“ pardavimo, 325 Eur dėl ginklų) bei 11 154,25 Eur kompensaciją už pagerintą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (žemės sklypas su statiniais), t. y. – 20 796,25 Eur. Šią kompensaciją sumažinus 1 706,75 Eur, kuriuos ieškovė privalo sumokėti atsakovui, iš atsakovo priteistina 19 089,50 Eur kompensacija ieškovei.
V. Dėl laikinosios apsaugos priemonės
2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) B. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019-07-22, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, panaikintina nuo 2020 m. rugsėjo 13 d., kai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-417-743/2021 priteistas išlaikymo įsiskolinimas B. J..
2020 m. liepos 14 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 902,90 Eur (t. 1, b. l. 7, 53; t. 2, b. l. 75; t. 3, b. l. 142): 239,60 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitai (t. 1, el. b. l. 14; t. 3, b. l. 78), išlaidos įrodymams apie turtą išreikalauti 10,30 (t. 1, el. b. l. 50–51), 803 Eur užstatas ekspertizės išlaidoms padengti (t. 3, el. b. l 74) ir 1 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina kvitai (t. 5, el. b. l. 167, 187).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, pasikeitus bylos aplinkybėms jį kelis kartus tikslino, teikė atsiliepimą, prašymus, atstovavo šešiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 18 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.
Žyminis mokestis priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Išlaidos įrodymams išreikalauti ir bylinėjimosi užstatas eksertizei buvo būtini ieškiniui pagrįsti, jos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, todėl pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
Atsakovoturėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 451,80 Eur: 150 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 3, b. l. 43), 1 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 5, el. b. l. 166–167), 151,80 Eur užstatas eksperto apklausai kurias patvirtina kvitas (t. 5, el. b. l. 34).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovai surašė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, teikė prašymus, atstovavo šešiuose teismo posėdžiuose, kurie truko 18 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Užstatas eksperto apklausai buvo būtinas atsikirtimams pagrįsti, jos pagrįstos byloje esančiais dokumentais, todėl pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių procesinį elgesį, teismas neturi pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
Kai nurodyta aukščiau, ieškovės turėtos išlaidos sudaro 2 902,90 Eur. Jos ieškinys patenkintas iš dalies: ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai 41 498,50 Eur turto; iekovės ieškinys patenkintas priteisiant jai 23 002,50 Eur, t. y. jos ieškinys patenkintas 55 procentais (23 002,50 x 100/41 498,50), todėl atsakovas jai turi atlyginti 55 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1 596,60 Eur (2 902,90 Eur x 55 proc.).
Kaip minėta aukščiau, atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro – 1 451,80 Eur. Jo priešieškinys patekintas iš dalies: jis prašė priteisti turto už 13 0367 Eur, jam priteista turto už 11 756,75 Eur, t. y. jo ieškinys patenkintas 88 procentais, todėl ieškovė jam turi atlyginti 88 procentus jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1 277,58 Eur (1 451,80 Eur x 88 proc.).
Atsižvelgus į tai, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei 1 596,60 Eur išlaidų, o ieškovė turi atlyginti atsakovui 1 277,58 Eur išlaidų, įskaičius tarpusavio mokėjimus, iš atsakovo priteistina ieškovei 319,02 Eur (1 596,60 Eur – 1 277,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovei iki sprendimo priėmimo atidėtas 722 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Kaip minėta, jos ieškinys patenkintas 55 procentais, atmestas – 45 procentais, todėl 55 procentus atidėto žyminio mokesčio – 397 Eur (722 Eur x 55 proc.) turi sumokėti atsakovas, o 45 procentus atidėto žyminio mokesčio – 325 Eur (722 Eur x 45 proc.), turi sumokėti ieškovė (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgus į tai, šios sumos priteistinos valstybei.
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,71 Eur, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyto minimumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką tarp A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl A. J. kaltės.
Palikti L. J. ikisantuokinę pavardę – K..
Priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini)), pripažinti asmenine L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) šį turtą: 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); televizorų (virtuvėje), fotoaparatą, sulčiaspaudę, elektrinę smulkintuvę, rašomąjį stalą (svetainėje), kampinę drabužių spintą, knygų lentyną, minkštų baldų kampą, mikrobangų krosnelę, šaldiklį (rūsyje), skalbimo mašiną (vonioje), treniruoklį, stiklinį stalą su 6 kėdėmis (svetainėje), minkštų baldų kampą (pirmame aukšte), indaplovę.
Priteisti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) šį turtą: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais; automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini)); automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini)); bulvių tarkavimo mašią, šaldytuvą, dujinę viryklę (rūsyje), vonios spinteles, plazminį televizorių (pirmame aukšte), televizorių ,,Samsung“, magnetofoną, dvi žoliapjoves, du pjūklus gyvatvorių karpymui, du kilimus, stiklinį staliuką svetainėje, trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate), šešių dalių miegamojo kambario spintą su veidrodžiais, lovą, dvi miegamojo spinteles, virtuvinį stalą, keturias kėdes, virtuvės baldų komplektą ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą), garų surinktuvą, septynis langų roletus; (duomenys neskelbtini), 0,1439 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius – pavėsinę, stoginę (priestatą) ir šalia šio žemės sklypo esančią malkinę (stoginę) (neįregistruotus nekilnojamojo turto registre).
Priteisti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 19 089,50 Eur (devyniolika tūkstančių aštuoniasdešimt devynis eurus 50 centų) kompensaciją iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. balandžio 2 d.
Likusioje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti.
2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) B. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019-07-22, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, panaikinti nuo 2020 m. rugsėjo 13 d.
2020 m. liepos 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 397 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.