- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-1192-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00339-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- L. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-743/2021 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) santuoką, įregistruotą 2002 m. liepos 3 d. Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 39, tarp ieškovės ir atsakovo A. J. nutraukti dėl atsakovo kaltės; ieškovei palikti pavardę – K., atsakovui – J.; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti ieškovei 7 142 Eur vertės turtą: 468 Eur vertės 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94 Eur vertės 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 5 890 Eur vertės statiniais ir želdiniais, 690 Eur vertės automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti atsakovui 65 515 Eur vertės turtą: 3 810 Eur vertės 0,1439 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51 870 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės skalbimo mašiną (rūsyje), 200 Eur vertės plazminį televizorių (antrame aukšte), 100 Eur vertės televizorių (virtuvėje), 100 Eur vertės DVD grotuvą su kolonėlėmis, 100 Eur vertės filmavimo kamerą ,,Sony“, 30 Eur vertės fotoaparatą, 30 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 30 Eur vertės sulčiaspaudę, 70 Eur vertės elektrinę trintuvę, 40 Eur vertės rašomąjį stalą (svetainėje), 800 Eur vertės sekciją, 80 Eur vertės miegamojo komodą, 40 Eur vertės miegamojo veidrodį, 50 Eur vertės stiklinį televizoriaus staliuką (antro aukšto miegamajame), 50 Eur vertės lovą (dukros kambaryje), 200 Eur vertės kampinę drabužių spintą, 30 Eur vertės rašomąjį stalą, 15 Eur vertės spintelę prie rašomojo stalo, 50 Eur vertės komodą, 50 Eur vertės knygų lentyną, 150 Eur vertės minkštų baldų kampą (dukros kambarys), 80 Eur vertės medinį stalą (pirmo aukšto kambaryje), 150 Eur stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“, 200 Eur vertės šaldytuvą, 200 Eur vertės šaldiklį, 30 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 500 Eur vertės minkštų baldų kampą (baltos odos su melsva), 60 Eur dujinę viryklę (rūsyje), 50 Eur vertės šaldiklį (rūsyje), 80 Eur vertės skalbimo mašiną (vonioje), 30 Eur vertės vonios spintelę, 500 Eur vertės plazminį televizorių (pirmame aukšte), 30 Eur vertės televizorių ,,Samsung“, 20 Eur vertės magnetofoną, 50 Eur vertės žoliapjovę, 150 Eur vertės žoliapjovę, 300 Eur vertės kultivatorių, du 100 Eur vertės gyvatvorės karpymo pjūklus; du 100 Eur vertės kilimus, 300 Eur vertės treniruoklį, 500 Eur vertės stiklinį stalą su 6 kėdėmis (svetainėje), 50 Eur vertės stiklinį staliuką (svetainėje), 100 Eur vertės trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate), 500 Eur vertės šešių dalių miegamojo kambario spintą su veidrodžiais, 200 Eur vertės lovą, dvi 50 Eur vertės miegamojo spinteles, 200 Eur vertės minkštų baldų kampą (pirmame aukšte), 80 Eur vertės virtuvinį stalą, 40 Eur vertės keturias kėdes, 500 Eur vertės virtuvės komplektą ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą), 100 Eur vertės keramikinę kriauklę su kranu virtuvėje, 200 Eur vertės įmontuotą dujinę viryklę, 200 Eur vertės įmontuotą elektrinę orkaitę, 200 Eur vertės indaplovę, 50 Eur vertės garų surinktuvą, tris 450 Eur vertės vandens šildytuvus, septynis 400 Eur vertės langų roletus, 100 Eur vertės sūkurinę vonią, 50 Eur vertės klozetą, 120 Eur vertės vonios kriauklę su spintele; 5) pripažinti 690 Eur vertės automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe; 6) priteisti iš atsakovo 28 841,50 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį bendro turto ir 1 825 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą; 7) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo apsigyvenimo skyrium – 2019 m. balandžio 2 d.
2. Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės dėl prieš ją sistemingai vartoto psichologinio, fizinio smurto ir atsakovo neištikimybės. Psichologinis smurtas pasireiškė tuo, kad atsakovas neleisdavo be jo žinios naudotis uždirbtais pinigais, ji turėjo prašyti pinigų net smulkioms išlaidos, nuolat ją kontroliavo ir persekiojo, dėl to jautė įtampą ir baimę, kas kėlė nepatogumus ir žemino ją kaip moterį. Atsakovas buvo susiradęs kitą moterį, su kuria palaikė artimus santykius ir buvo ieškovei neištikimas. Supykęs grasindavo ieškovę nužudyti. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ji buvo priversta palikti namus ir su dukra apsigyventi skyrium. Dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmė nemiga, sveikatos sutrikimai dėl širdies ir kraujagyslių ligos, todėl iš atsakovo turi būti priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
3. Dėl santuokos metu įgyto ir pagerinto turto bei jo padalijimo ieškovė nurodė šiuos argumentus. Dviejų kambarių butas yra jos asmeninė nuosavybė, jis buvo įsigytas iki santuokos už suteiktą kreditą. Paskutinė kredito įmoka padengta iš ieškovės lėšų, gautų dėl nėštumo gimdymo atostogų, butas nebuvo iš esmės remontuotas, pakeisti tik langai, remontuotas stogas. Sutiko su atsakovo nurodoma suma, kad langų ir stogo remontas kainavo apie 3 000 Eur, tačiau asmenys, kurie gyveno bute, mokėjo apie 30 Eur ir nors juos išleisdavo šeimos poreikiams, galėjo susidaryti 3 000 Eur suma, kuri padengia išlaidas šio turto remontui. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti. Iki santuokos atsakovas turėjo gyvenamąjį namą su garažu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, gyvenamojo namo rinkos vertė nuo 19 600 Eur (santuokos pradžioje) padidėjo iki 51 870 Eur (pradėjus gyventi skyrium), todėl jo pagerinimas esminis, šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas. Kadangi santuokos metu atsakovas dirbo ir gavo nuolatines pajamas vos keletą metų, iš esmės turtas sukauptas ir pagerintas ieškovės lėšomis, kurias patvirtina jos pateiktos pažymos apie gautą darbo užmokestį, bei jos darbu. Automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo, kai su atsakovu jau nevedė bendro ūkio, iš asmeninių lėšų (dalis buvo skolinta), todėl šis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Iš santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė prašė jai priteisti 0,3000 ha ir 0,0600 ha žemės sklypus su jame esančiais statiniais ir želdiniais, kuriais ji galės naudotis savo poilsiui. Santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas yra atsakovo name, gyvenamasis namas priteistinas atsakovui kartu su šiais kilnojamaisiais daiktais. Atsakovui taip pat priteistinas 0,1439 ha namų valdos žemės sklypas bei du automobiliai ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteistina 28 841,50 Eur piniginė kompensacija. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad pradėjusi gyventi skyrium nuo atsakovo ji pasiėmė ir dalį nekilnojamojo turto: rūsyje buvusią skalbimo mašiną, plazminį televizorių ,,Panasonic“, DVD grotuvą su kolonėlėmis, filmavimo kamerą ,,Sony“, sekciją, miegamojo komodą, miegamojo veidrodį, stiklinį televizoriaus staliuką, lovą iš dukros kambario, rašomąjį stalą, spintelę prie rašomojo stalo, komodą, pirmajame aukšte buvusį medinį stalą, stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“, šaldiklį, minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsvu). Jai išeinant gyventi atskirai visi šie daiktai liko atsakovo žinioje gyvenamajame name, prieš išeidama ieškovė juos nufotografavo, nes neturėjo galimybės pasiimti tokio kiekio daiktų. Ekspertizės atlikimo metu, gyvenamajame name visų šių daiktų jau nebuvo, atsakovas juos kažkur paslėpė, dėl to ji kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau daiktai nesurasti. Šie daiktai yra jų bendroji nuosavybė, atsakovas juos kažkur padėjo, šių daiktų negalima padalinti, todėl už šiuos daiktus atsakovas privalo jai atlyginti, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 825 Eur už nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą. Sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2019 m. balandžio 2 d., todėl ieškovė prašo sprendime nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo šios dienos.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti ieškovei pavardę – K., atsakovui – J.; 2) ieškovės vardu registruotą dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 3) atsakovui priteisti 13 367 Eur vertės turtą: 3 810 Eur vertės 0,1439 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 468 Eur vertės 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 94 Eur vertės 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6 000 Eur vertės ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 260 Eur vertės automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 Eur vertės dujinę viryklę (rūsyje), 50 Eur vertės šaldiklį (rūsyje), 80 Eur vertės skalbimo mašiną (vonioje), 30 Eur vertės vonios spintelę, 200 Eur vertės plazminį televizorių (pirmame aukšte), 30 Eur vertės televizorių ,,Samsung“, 20 Eur vertės magnetofoną, 50 Eur vertės žoliapjovę, 20 Eur vertės žoliapjovę, du 100 Eur vertės pjūklus gyvatvorės karpymui, du 100 Eur vertės kilimus, 150 Eur vertės stalą su šešiomis kėdėmis (svetainėje), 20 Eur vertės stiklinį staliuką (svetainėje), 150 Eur vertės šešių dalių miegamojo kambario spintą su veidrodžiais, 50 Eur vertės lovą, dvi 50 Eur vertės miegamojo spinteles, 100 Eur vertės minkštų baldų kampą (pirmame aukšte), 40 Eur vertės virtuvinį stalą, keturias 20 Eur vertės kėdes, 350 Eur vertės virtuvės komplektą (išskyrus stiklinę sieninę spintą), 100 Eur vertės įmontuotą dujinę viryklę, 100 Eur vertės įmontuotą elektrinę orkaitę, 150 Eur vertės indaplovę, 30 Eur vertės garų surinktuvą, tris 120 Eur vertės vandens šildytuvus, septynis 140 Eur vertės roletus, 50 Eur vertės sūkurinę vonią, 20 Eur vertės klozetą, 35 Eur vertės vonios kriauklę su spintele, 50 Eur vertės šaldytuvą (įmontuotas virtuvės baldų komplekte); 4) priteisti ieškovei 11 625 Eur vertės turtą: 6 000 Eur vertės ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės skalbimo mašiną (rūsyje), 200 Eur vertės plazminį televizorių (antrame aukšte), 100 Eur vertės televizorių (virtuvėje), 100 Eur vertės DVD grotuvą su kolonėlėmis, 100 Eur vertės filmavimo kamerą ,,Sony“, 30 Eur vertės fotoaparatą, 30 Eur vertės bulvių tarkavimo mašiną, 30 Eur vertės sulčiaspaudę, 70 Eur vertės elektrinę trintuvę, 40 Eur vertės rašomąjį stalą (svetainėje), 800 Eur vertės sekciją, 80 Eur vertės miegamojo komodą, 40 Eur vertės miegamojo veidrodį, 50 Eur vertės stiklinį televizoriaus staliuką (antrajame aukšte), 50 Eur vertės lovą (dukros kambaryje), 200 Eur vertės kampinę drabužių spintą, 30 Eur vertės rašomąjį stalą, 15 Eur vertės spintelę prie rašomojo stalo, 50 Eur vertės komodą, 50 Eur vertės knygų lentyną, 150 Eur vertės minkštų baldų komplektą (dukros kambaryje), 80 Eur vertės medinį stalą (pirmajame aukšte), 150 Eur vertės sieninę stiklinę indų spintą ,,Vokė“, 200 Eur vertės šaldiklį, 30 Eur mikrobangų krosnelę, 500 Eur vertės minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsva), 300 Eur vertės treniruoklį; 5) nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtines pasekmes sutuoktiniams sukėlė nuo apsigyvenimo skyrium – 2019 m. balandžio 2 d.
5. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinis grindžiami šiais argumentais. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. 2016 m. pradžioje, kai atsakovas ieškovei padovanojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, ieškovės elgesys pasikeitė, ji pradėjo vėlai grįžti į namus, mano, kad ieškovė jam yra neištikima. Ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu, tai jam buvo nepriimtina, todėl atsakovas ieškovei dėl to priekaištavo, o ieškovė tai vertina kaip psichologinį smurtą. Nepagrįstai ieškovė tvirtina, kad atsakovas paimdavo iš jos darbo užmokestį: šeima turėjo vieną banko kortelę, kuri buvo ieškovės vardu, pinigai ir banko kortelė būdavo padėti namuose ir bet kuris galėdavo pasiimti pinigų. Ieškovė galėjo naudotis pinigais. Atsakovas nurodė, kad niekada negrasino ieškovei, nenaudojo prieš ją psichologinio ir fizinio smurto. Vienintelis fizinio smurto atvejis buvo 2019 m. balandžio 2 d., kai jis supykęs sugriebė ieškovei už kaklo, o ji apie tai pranešė policijai. Ieškovė jau nuo 2017 m. pabaigos nesirūpina atsakovu ir nevykdo savo kaip sutuoktinės pareigų. Jis mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas.
6. Dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalijimo atsakovas nurodė šiuos argumentus. Ieškovės vardu registruotas dviejų kambarių butas nors ir įgytas iki santuokos, tačiau jo įgijimui paimtas kreditas padengtas santuokos metu, atsakovo duotais pinigais. Be to, 2012 m. šiame bute pakeisti langai, remontuotas stogas, tam išleista bendrų 3 000 Eur bendrų pinigų, todėl šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir ½ dalis šio turto priteista atsakovui. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad gyvenamasis namas turi būti pripažintas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas sutiko, kad gyvenant santuokoje buvo atlikti namo pagerinimo ir remonto darbai, tačiau tai atlikta ne už bendras lėšas. Namo remontui buvo panaudotos atsakovo dar iki santuokos turėtos santaupos bei jo motinos O. J. atsakovui duotos piniginės lėšos, taip pat remontui naudota mediena iš M. L. miško, kurią pardavęs gavo apie 2 000 Eur. Vien tik 2000 m. O. J. jam davė 20 000 JAV dolerių, gavusi už parduotą sodybą. Visa namui reikalinga mediena panaudota iš O. J. ir M. L. priklausančio miško. Ieškovė prie namo remonto neprisidėjo, todėl nėra jokio pagrindo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti kaip bendrą turtą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nesutiko, kad ieškovei būtų priteisti 0,0600 ha ir 0,3000 ha žemės sklypai, kurie ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovui ir kuriame yra jo gyvenamasis namas, nes taip ir toliau išliks konfliktų galimybė. 0,0600 ha žemės sklype yra laikinas statinys – pirtis, čia taip pat yra stoginė ir priestatas. Šie pastatai yra neįteisinti, atsakovui duotas nurodymas juos nugriauti. Automobilis ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas už šalių bendras lėšas, santuokos metu – 2018 m. liepos 25 d., todėl negali būti pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe.
8. Nurodė, kad ieškovė, pradėjusi gyventi atskirai, dalį šalių santuokos metu įgyto turto pasiėmė, todėl jos pasiimtas turtas priteistinas ieškovei. Ieškovės turto balanse nurodomas kultivatorius yra A. M., todėl jis negali būti įtrauktas į dalintino turto sąrašą. Automobilis ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra parduotas už 385 Eur 2019 m. balandžio 16 d., kadangi buvo sugedęs, todėl nepagrįstai ieškovė jį vertina 3 000 Eur. Atsakovo vardu registruoti ginklai, jam praradus leidimą juos laikyti, buvo neatlygintinai perduoti G. K., todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies; santuoką tarp šalių nutraukė dėl atsakovo kaltės; paliko ieškovei ikisantuokinę pavardę – K.; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; automobilį ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini)), pripažino asmenine ieškovės nuosavybe; priteisė ieškovei šį turtą: 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); televizorių (virtuvėje), fotoaparatą, sulčiaspaudę, elektrinę smulkintuvę, rašomąjį stalą (svetainėje), kampinę drabužių spintą, knygų lentyną, minkštų baldų kampą, mikrobangų krosnelę, šaldiklį (rūsyje), skalbimo mašiną (vonioje), treniruoklį, stiklinį stalą su 6 kėdėmis (svetainėje), minkštų baldų kampą (pirmame aukšte), indaplovę; priteisė atsakovui šį turtą: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais; automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini)); automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini)); bulvių tarkavimo mašiną, šaldytuvą, dujinę viryklę (rūsyje), vonios spinteles, plazminį televizorių (pirmame aukšte), televizorių ,,Samsung“, magnetofoną, dvi žoliapjoves, du pjūklus gyvatvorių karpymui, du kilimus, stiklinį staliuką svetainėje, trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate), šešių dalių miegamojo kambario spintą su veidrodžiais, lovą, dvi miegamojo spinteles, virtuvinį stalą, keturias kėdes, virtuvės baldų komplektą ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą), garų surinktuvą, septynis langų roletus; (duomenys neskelbtini), 0,1439 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius – pavėsinę, stoginę (priestatą) ir šalia šio žemės sklypo esančią malkinę (stoginę) (neįregistruotus nekilnojamojo turto registre); priteisė ieškovei iš atsakovo 19 089,50 Eur kompensaciją; nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. balandžio 2 d.; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 325 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei; priteisė iš atsakovo 397 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
10. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė pareigą būti lojaliu, žiauriai elgėsi su sutuoktine, prieš ją naudojo fizinį smurtą. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų B. J., V. B. parodymų teismas nustatė, kad nuo 2019 m. balandžio 2 d., daugiau nei vienerius metus, sutuoktiniai gyvena skyrium, jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Teismas ieškovei paliko jos prašomą ikisantuokinę pavardę. Teismas nustatė, kad atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl nežymaus ieškovės sveikatos sutrikdymo. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Būtent dėl fizinio smurto, paskutinį kartą panaudoto 2019 m. balandžio 2 d., sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, neatnaujino šeimos ryšių ir santuokinio gyvenimo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo, nes žiauriai elgdamasis su sutuoktine iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti sutuoktinę ir būti jai lojaliu. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, jog santuoka iširo dėl ieškovės girtavimo, todėl sprendė, kad atsakovas nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo.
11. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad byloje įrodyta, jog mažiausiai keletą kartų per metus atsakovas fiziškai smurtavo prieš ieškovę, be to sistemingai ją žemino. Tai teismo vertinimu leidžia spręsti, kad atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, nevienkartinio pobūdžio, ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl to, kad atsakovas smurtavo ir dukros akivaizdoje, po smurto likdavo žymės, tai matė ieškovės sesuo, dėl tokių jo veiksmų iširo jų ilgametė santuoka. Pradėjusi gyventi skyrium, ieškovė kreipėsi dėl psichologinės konsultacijos. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, ieškovės patirtus išgyvenimus, protingumo ir teisingumo principus, sumažino ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 1 000 Eur.
12. Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo šį kilnojamąjį turtą: rūsyje buvusią skalbimo mašiną 150 Eur vertės, plazminį televizorių ,,Panasonic“ 200 Eur vertės, DVD grotuvą su kolonėlėmis 100 Eur vertės, filmavimo kamerą ,,Sony“ 100 Eur vertės, sekciją 800 Eur vertės, miegamojo komodą 80 Eur vertės, miegamojo veidrodį 40 Eur vertės, stiklinį televizoriaus staliuką 50 Eur vertės, lovą iš dukros kambario 50 Eur vertės, rašomąjį stalą 30 Eur vertės, spintelę prie rašomojo stalo 15 Eur vertės, komodą 50 Eur vertės, pirmajame aukšte buvusį medinį stalą 80 Eur vertės, stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“ 150 Eur vertės, šaldiklį 200 Eur vertės, minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsvu) 500 Eur vertės. Dėl šių daiktų vertės šalys sutaria, bendra jų vertė yra 2 595 Eur. Turto dalijimo metu šių daiktų nėra, jų buvimo vieta nežinoma. Teismas nustatė, kad ieškovė iš namų išėjo paskubomis, kol atsakovas buvo areštinėje. Tokiam kiekiui daiktų išgabenti reikalingas specialus krovinis transportas ir darbo jėga jiems pakrauti. Tokių daiktų pakrovimas užtruktų, tai padaryti nepastebimai labai sunku, tačiau niekas iš kaimynystėje gyvenančių asmenų, pasak atsakovo, to nematė, o jis, sugrįžęs į namus iš areštinės 2019 m. balandžio pradžioje, šių daiktų jau nerado. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dingus šiam turtui, pirmoji kreipėsi ieškovė, iš karto po to, kai atsakovas nurodė jog ji šiuos daiktus pasiėmė, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šis turtas nerastas. Teismas padarė išvadą, kad visos šios aplinkybės suformuoja didesnę tikimybę, jog ieškovės nurodomas faktas, kad ji šių daiktų nepasiėmė, labiau tikėtinas. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė priešieškinyje nurodomos aplinkybės, kad ieškovė visus šiuos daiktus pasiėmė, todėl šiame kontekste teismas sprendė, kad 2 595 Eur vertės aukščiau išvardyti daiktai realiai neegzistuoja ir jų padalinti nėra galimybės. Kadangi aukščiau aptartas 2 595 Eur vertės turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jis liko atsakovo žinioje, turto padalijimo metu jo buvimo vietoje nėra, jis nebuvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, todėl už šį turtą iš atsakovo teismas priteisė ieškovei 1 297,50 Eur piniginę kompensaciją (2 595 Eur/2) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu 2016 m. liepos 28 d. už 2 950 Eur įsigijo automobilį ,,Toyota Avensis Verso“. 2019 m. balandžio 16 d., šalims pradėjus gyventi skyrium, šį automobilį atsakovas pardavė už 385 Eur, ir taip sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę panaudodamas ne šeimos poreikiams, todėl privalo šį sumažėjimą kompensuoti. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio svarbios aplinkybės, jog automobilis buvo įsigytas už 2 950 Eur, ir tai patvirtina automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nenuginčyta ir galiojanti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, kaip nurodo ieškovė, šis automobilis įsigytas už 4 200 Eur, nes šį jos teiginį patvirtinančių įrodymų nėra. Ginčo automobilis parduotas su variklio defektu. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog automobilis su tokio pobūdžio variklio defektu parduotas mažesne kaina nei jis vertas, todėl tikimybių pusiausvyros principo kontekste, pateikti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad automobilis ,,Toyota Avensis Verso“ parduotas už 385 Eur, todėl teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 192,50 Eur piniginę kompensaciją (385 Eur/2) (CK 3.98 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad automobilis ,,Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigytas 2018 m. liepos 25 d. už ieškovės skolintas lėšas, šalims gyvenant skyrium, todėl sprendė, kad automobilis įsigytas už asmenines lėšas ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Teismas atskirai nedalintinais daiktais pripažino ieškovės reikalaujamus padalinti kriauklę su kranu virtuvėje, dujinę viryklę su orkaite, klozetą, vonią, kriauklę vonioje, tris vandens šildytuvus. Nurodė, kad kai daiktai įvertinti kaip nekilnojamojo turto dalis ir jie savo verte didina santuokos metu atliktų pagerinimų vertę, šių daiktų įtraukimas į kilnojamojo turto balansą reikštų, kad jie įvertinami du kartus, o tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas santuokos metu įgytus lygiavamzdį šautuvą HL12 102, 170 Eur vertės, pistoletą Walther PP 480 Eur vertės, pripažino bendrąja šalių nuosavybe ir, atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią jų vertę bei vertės neginčijus, iš atsakovo ieškovei priteisė 325 Eur (650 Eur/2) kompensacija už šį turtą. Teismas nelaikė dalintinu ieškovės į dalintino turto sąrašą įtrauktą kultivatorių, kadangi nustatė, jog šis turtas yra atsakovui paskolintas, todėl nėra sutuoktinių turtas. Teismas nustatė, kad į dalintiną kilnojamąjį turtą patenka santuokoje šalių įgyti automobiliai ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 270 Eur vertės, televizorius (virtuvėje) 100 Eur vertės, fotoaparatas 30 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašina 30 Eur vertės, sulčiaspaudė 30 Eur vertės, elektrinė smulkintuvė 70 Eur vertės, rašomasis stalas (svetainėje) 40 Eur vertės, kampinė drabužių spinta 200 Eur vertės, knygų lentyna 50 Eur vertės, minkštų baldų kampas (dukros kambarys) 150 Eur, šaldytuvas 125 Eur vertės, mikrobangų krosnelė 30 Eur, dujinė viryklė (rūsyje) 45 Eur vertės, šaldiklis (rūsyje) 50 Eur vertės, skalbimo mašina (vonioje) 80 Eur vertės, vonios spintelės 30 Eur vertės, plazminis televizorius (pirmame aukšte) 373 Eur, televizorius ,,Samsung“ 30 Eur vertės, magnetofonas 20 Eur vertės, žoliapjovė 50 Eur vertės, žoliapjovė 85 Eur vertės, du pjūklai gyvatvorių karpymui 100 Eur vertės, du kilimai po 50 Eur, bendros 100 Eur vertės, treniruoklis (bėgimo takelis) 300 Eur vertės, stiklinis stalas su 6 kėdėmis (svetainėje) 325 Eur, stiklinis staliukas svetainėje 35 Eur vertės, trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate) 100 Eur vertės, šešių dalių miegamojo kambario spinta su veidrodžiais325 Eur vertės, lova 167 Eur vertės, dvi miegamojo spintelės 50 Eur vertės, minkštų baldų kampas (pirmame aukšte) 150 Eur vertės, virtuvinis stalas 60 Eur vertės, keturios kėdės 30 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą) 425 Eur, indaplovė 150 Eur vertės, garų surinktuvas 40 Eur vertės, septyni langų roletai 270 Eur vertės. Viso šio turto vertė – 4 815 Eur. Šalys skirtingai nurodė automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dujinės viryklės rūsyje, plazminio televizoriaus, žoliapjovės, stiklinio stalo su šešiomis kėdėmis, stiklinio staliuko, miegamojo kambario spintos su veidrodžiu, lovos, šaldytuvo, minkšto baldų komplekto, virtuvinio stalo, keturių kėdžių, virtuvinio komplekto ,,Vokė“, indaplovės, garų surinktuvo, septynių roletų kainas. Kainoms pagrįsti dėl dalies šio turto šalys pateikė ir skelbimuose apie šių prekių pasiūlą nurodytas kainas. Teismas nurodė, kad šie daiktai, dėl kurių vertės tarp šalių kilo ginčas, individualiai neįvertinti. Teismas į tai atsižvelgęs, daiktų kainas nustatė išvesdamas kainų aritmetinį vidurkį. Teismas nustatė, kad ieškovė nepageidauja gauti nieko iš šio nurodyto turto ir prašo viską priteisti atsakovui, jai priteisiant tik piniginę kompensaciją. Teismas, remdamasis teismų praktika, sprendė, kad prioritetas turi būti teikiamas turto padalijimui natūra, paskiriant šalims įvairius daiktus, neišformuojant esančių komplektų. Teismo vertinimu ieškovei turi būti priteisiami: televizorius (virtuvėje) 100 Eur vertės, fotoaparatas 30 Eur vertės, sulčiaspaudė 30 Eur vertės, elektrinė smulkintuvė 70 Eur vertės, rašomasis stalas (svetainėje) 40 Eur vertės, kampinė drabužių spinta 200 Eur vertės, knygų lentyna 50 Eur vertės, minkštų baldų kampas 150 Eur, mikrobangų krosnelė 30 Eur, šaldiklis (rūsyje) 50 Eur vertės, skalbimo mašina (vonioje) 80 Eur vertės, treniruoklis (bėgimo takelis) 300 Eur vertės, stiklinis stalas su 6 kėdėmis (svetainėje) 325 Eur, minkštų baldų kampas (pirmame aukšte) 150 Eur vertės, indaplovė 150 Eur vertės iš viso turto už 1 755 Eur. Atsakovui turi būti priteisiami šie daiktai: automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 270 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašina 30 Eur vertės, šaldytuvas 125 Eur vertės, dujinė viryklė (rūsyje) 45 Eur vertės, vonios spintelės 30 Eur vertės, plazminis televizorius (pirmame aukšte) 373 Eur, televizorius ,,Samsung“ 30 Eur vertės, magnetofonas 20 Eur vertės, žoliapjovė 50 Eur vertės, žoliapjovė 85 Eur vertės, du pjūklai gyvatvorių karpymui 100 Eur vertės, du kilimai po 50 Eur, bendros 100 Eur vertės, stiklinis staliukas svetainėje 35 Eur vertės, trijų dalių minkštų baldų kampą (antro aukšto priestate) 100 Eur vertės, šešių dalių miegamojo kambario spinta su veidrodžiais 325 Eur vertės, lova 167 Eur vertės, dvi miegamojo spintelės 50 Eur vertės, virtuvinis stalas 60 Eur vertės, keturios kėdės 30 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas ,,Vokė“ (išskyrus stiklinę sieninę spintą) 425 Eur, garų surinktuvas 40 Eur vertės, septyni langų roletai 270 Eur vertės, iš viso turto už 3 060 Eur. Kadangi bendra dalinamo turto vertė – 4 815 Eur, ieškovei tenka turto už 1 755 Eur, o atsakovui už 3 060 Eur, t. y. 652,50 Eur daugiau nei ieškovei, todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 652,50 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).
13. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu registruotas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), yra įgytas 2000 m. gruodžio 21 d. iki santuokos 2002 m. liepos 3 d., todėl yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Teismas pripažino įrodytu, kad ieškovės vardu registruotam butui, šalys investavo 3 413,50 Eur bendrų lėšų (3 000 Eur remontas ir 413,50 Eur kredito padengimas), todėl atsakovas turi teisę į 1 706,75 Eur (3 413,50 Eur/2) kompensaciją (CK 3.98 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad 0,1439 ha žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais – kanalizacijos šuliniu bei kiemo aikštele), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), registruotas atsakovo vardu ir įsigytas iki santuokos. Santuokos metu ginčo namas buvo pagerintas. Santuokos sudarymo momentu jo vertė buvo 19 600 Eur, o 2019 m. rugsėjo 2 d. šio turto vertė – 45 000 Eur, o 2019 m. balandžio 2 d., kai sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, ginčo namo vertė – 51 870 Eur, kuri nustatyta remiantis Ekspertizės aktu. Teismas nurodė, kad nustatant gyvenamojo namo vertę 2020 m. liepos 3 d. turi būti įskaičiuotas papildomas 32,55 kv. m namo plotas, ir gyvenamojo namo vertė skaičiuojama nuo viso ploto – 226,38 kv. m (193,83 kv. m + 32,55 kv. m, kaip ir vertinant turtą ir 2019 m. balandžio 2 d.), o ne 193,83 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės metu nustatyta 1 kv. m kaina yra 101,09 Eur, o gyvenamojo namo plotas – 226,38 kv. m, gyvenamojo namo rinkos vertė 2020 m. liepos 3 d. yra 22 885 Eur, o ne 19 600 Eur. Teismas nustatė, kad ginčo pagerinimų vertė sudaro 43 600 Eur, kurie atlikti nuo 2008 m. iki 2011 m. ir vertintini kaip gyvenamojo namo kapitalinis remontas, todėl pagerinimai laikytini esminiais šio turto pagerinimais CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu nustatė, kad yra pagerintas ir atsakovo iki santuokos įgytas 0,1439 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (jame ir stovi gyvenamasis namas). Teismas 3 050 Eur sklypo pagerinimą dėl gyvatvorės pasodinimo ir vejos įrengimo sumažino trečdaliu ir pripažino įrodytu, kad žemės sklypo pagerinimas dėl gyvatvorės sudaro 1 017 Eur (3 050 Eur/3). Teismo vertinimu Ekspertizės akte nustatytas 5 420 Eur pagerinimas dėl 416,60 kv. m ploto vejos, negali būti įtrauktas į ginčo žemės sklypo pagerinimų vertę. Teismas sprendė, kad žemės sklypas pagerintas tik dėl gyvatvorės pasodinimo, šis pagerinimas nelaikytinas esminiu šio žemės sklypo pagerinimu CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas, įvertinęs ginčo turto pagerinimo laikotarpiu šalių gautas pajamas ir išlaidas, atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, jog visi pagerinimai iš esmės sukurti jos darbo užmokesčiu. Teismas nurodė, kad priešingai, šie įrodymai leidžia spręsti, jog pagal šalių gautas pajamas, būtinas išlaidas pragyvenimui ir kito turto įsigijimui, šalys bendru turtu (darbu) galėjo prisidėti prie atsakovo asmeninio turto pagerinimo ne daugiau nei puse sumos, nurodytos paskaičiuojant turto pagerinimus. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius, jog visas turtas pagerintas sutuoktinių lėšomis, o žemės sklypas pagerintas ir iš esmės, nėra pagrindo gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Kadangi atsakovo asmeniniam turtui pagerinti panaudotos ir bendros sutuoktinių lėšos, iš atsakovo ieškovei turi būti priteista piniginė kompensacija, kurios dydis, atsižvelgiant į gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimų 44 617 Eur vertę, kur pusė pagerinimų bendromis lėšomis sudaro 22 308,50 Eur, todėl pusė šios sumos – 11 154,25 Eur priteistina ieškovei. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu pastatė malkinę (stoginę), kurios vertė 7 180 Eur, pavėsinę 420 Eur vertės, stoginę (priestatą) 3 140 Eur vertės ir kiemo aikštelę 7 300 Eur vertės. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad santuokos metu namų valdos sklype pastatytų statinių vertė yra 10 546 Eur (1 000 Eur malkinė (stoginė), 420 Eur pavėsinė, 3 140 Eur stoginė (priestatas) ir 5 986 Eur kiemo aikštelė). Kadangi aptartas turtas yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl šį turtą teismas priteisė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė 5 273 Eur kompensaciją (10 546 Eur/2). Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo 0,3000 ha 468 Eur vertės ir 0,0600 ha 94 Eur vertės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Teismas sprendė, kad minėti sklypai yra atskiri, todėl jie padalintini natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant vieną sklypą asmeninės nuosavybėn. Kadangi 0,0600 ha žemės sklypas yra šalia atsakovui priklausančio 0,0143 ha žemės sklypo, todėl šis žemės sklypas turi būti priteistas atsakovui, nes taip bus užtikrinta jo galimybė efektyviai, patogiai ir racionaliai naudotis turtu, o ieškovei priteistinas 0,3000 ha žemės sklypas. Ieškovei atitenkančio 0,3000 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal unikalų numerį yra 468 Eur, atsakovui atitenkančio žemės sklypo vertė – 4 271 Eur. Bendra turto vertė – 4 739 Eur, todėl teismo vertinimu kiekvienai iš šalių turėtų tekti po 2 369,50 Eur, atsakovui tenkanti dalis yra didesnė, todėl iš jo ieškovei priteistina 1 901,50 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį (4 271 Eur – 2 369,50 Eur).
14. Dėl priteistinų kompensacijų dydžių. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovui privalo sumokėti 1 706,75 Eur kompensaciją už asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Atsakovas ieškovei privalo sumokėti 7 827 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (652,50 Eur kilnojamieji daiktai, 1 901,50 Eur dėl 0,0600 ha žemės sklypo ir 5 273 Eur dėl statinių), 1 815 Eur už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (1 297,50 Eur prarasti kilnojamieji daiktai, 192,50 Eur dėl automobilio ,,Toyota Avensis Verso“ pardavimo, 325 Eur dėl ginklų) bei 11 154,25 Eur kompensaciją už pagerintą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (žemės sklypas su statiniais), t. y. – 20 796,25 Eur. Šią kompensaciją sumažinus 1 706,75 Eur, kuriuos ieškovė privalo sumokėti atsakovui, iš atsakovo turi būti priteista 19 089,50 Eur kompensacija ieškovei.
15. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 902,90 Eur, kur 239,60 Eur žyminis mokestis, 10,30 Eur išlaidos įrodymams apie turtą išreikalauti, 803 Eur užstatas ekspertizės išlaidoms padengti ir 1 850 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 451,80 Eur, kur 150 Eur žyminis mokestis, 1 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 151,80 Eur užstatas eksperto apklausai. Teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas 55 procentais, todėl atsakovas ieškovei turi atlyginti 1 596,60 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo priešieškinis patenkintas 88 procentais, todėl ieškovė atsakovui turi atlyginti 1 277,58 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaitęs tarpusavio mokėjimus, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 319,02 Eur (1 596,60 Eur – 1 277,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovei 722 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, todėl 55 procentus atidėto žyminio mokesčio – 397 Eur (722 Eur x 55 proc.) valstybei turi sumokėti atsakovas, o 45 procentus atidėto žyminio mokesčio – 325 Eur (722 Eur x 45 proc.), valstybei turi sumokėti ieškovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės papildytą ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai ir visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti atsakovui iš ieškovės. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
16.1. Teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo buvo subjektyvus ir šališkas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai ir neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus, aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nesilaikydamas esamos teisminės praktikos, netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas. Teismo sprendime padarytos išvados ieškinio patenkinimo dalyje neatitinka tikrovės, yra neįrodytos ir neteisingos, nes grindžiamos tik paties teismo padarytomis subjektyviomis prielaidomis ir vidiniu įsitikinimu, bet ne byloje surinktais įrodymais;
16.2. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nors jis ir pripažįsta vieną kartą smurtavęs prieš ieškovę, yra neteisinga, šališka ir pagrįsta tik bylos ieškovei artimų asmenų prieštaringais parodymais. Teismas nevertino atsakovo pakviestų liudytojų J. J., A. M. ir G. K. parodymų. Liudytoja B. J. parodė, kad atsakovas ieškovę mušdavo labai dažnai ir šioje dalyje jos parodymai prieštarauja pačios ieškovės parodymams. Dėl smurtavimo liudytoja V. B. parodė, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovei teko kreiptis pas gydytojus, tačiau pati ieškovė neigia, jog dėl atsakovo smurtavimo ji kreipėsi pas gydytojus. Teismas santuokos iširimo priežastimi pripažino atsakovo smurtavimą, tačiau tokią išvadą padarė tik remdamasis prieštaringais ieškovės dukros, kuri šiuo metu gyvena su ieškove, ir ieškovės artimos giminaitės (sesers) V. B. parodymais, kurie nesutampa su pačios ieškovės parodymais. Šių liudytojų parodymų teismas visiškai negretino su pačios ieškovės parodymais. Darant išvadą dėl santuokos iširimo priežasčių ir dėl atsakovo kaltės teismas nevertino, to jog 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad nuo 2018 pabaigos ieškovė atsakovui negamina maisto, neskalbia atsakovo rūbų, juo nesirūpina, t. y. nevykdo savo kaip sutuoktinės pareigų. Iškovė nebuvo atsakovui lojali, neprisidėjo prie atsakovo poreikių tenkinimo ir tai yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo ne dėl vieno atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo;
16.3. Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto apimties ir jo padalijimo. Teismo padaryta išvada, dėl kilnojamojo turto įvertinimo ir jo padalijimo, yra nepagrįsta. Faktas, kad atsakovo nurodyti daiktai, kuriuos jo įsitikinimu jam būnant sulaikytam BPK 140 str. tvarka ir dėl to nebūnant namuose, pasiėmė ieškovė, nebuvo surasti, negali būti pagrindu neįtraukti jų į dalintino turto sąrašą. Dėl šių daiktų dingimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad šie daiktai yra pas atsakovą arba, kad jis šį turtą kur nors paslėpė. Atsakovą paleidus iš sulaikymo ir jam sugrįžus į namus, jis šių daiktų pasigedo, tačiau buvo įsitikinęs, kad juos pasiėmė ieškovė. Kad šiuos daiktus pasiėmė ieškovė, atsakovas buvo įsitikinęs ir dėl to, kadangi ieškovė tuo metu gyveno jos vardu registruotame bute, kuriame baldų nebuvo. Tai, kad ieškovė išeidama iš atsakovo namų gyventi į jos vardu registruotą butą nufotografavo ten esamus daiktus, duoda pagrindą manyti, jog tai buvo padaryta turint tikslą teigti, kad ji šių daiktų neėmė ir jie liko atsakovui priklausančiame name. Liudytojos B. J. parodymai, kad ji 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje lankėsi pas atsakovą namuose ir matė šiuos daiktus, nepatikimi. Teismas dalijamo turto kainas teismas nustatė išvesdamas kainų aritmetinį vidurkį to nemotyvuodamas. Tokiu būdu kainos nustatytos neteisingai, nes ieškovė teismui pateikė ne naudotų daiktų kainas, kaip tai padarė atsakovas, o naujų daiktų kainas ir tokiu būdu daiktų kainos buvo nepagrįstai padidintos;
16.4. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas konstatavo, jog šalys santuokos metu pastatė malkinę (stoginę), kurios vertė 7 180 Eur, pavėsinę 420 Eur vertės, stoginę (priestatą) 3 140 Eur vertės ir kiemo aikštelę 7 300 Eur vertės. Iš Ekspertizės akte nurodytų duomenų, kadastro žemėlapio matyti, kad statinys yra ne atsakovui priklausančiame žemės sklype, o valstybinėje žemėje. Atsakovas privalomu nurodymu yra įpareigotas šį savavališkai pastatytą statinį nugriauti. Ekspertizės akte, nustatant minėto statinio vertę, į šią aplinkybę neatsižvelgta. Šios aplinkybės neleidžia statinio vertinti kaip statinio, jis vertintinas tik kaip statybinės medžiagos, kurių vertė 1 000 Eur. Iš ekspertizės akte nurodytų paskaičiavimų matyti, kad apskaičiuojant kiemo aikštelės vertę, 82 kv. m plotas įskaičiuotas du kartus, nes fotonuotraukos patvirtina, kad ši dalis kiemo aikštelės buvo išklota betono plokštėmis, o vėliau perklota trinkelėmis, todėl tame pat plote investicijos atliktos kelis kartus ir su šia išvada teismas sutinka. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad perklojant trinkeles, investicijos į jau paruoštą trinkelių klojimui gruntą yra žymiai mažesnės, nei jas klojant naujai. Atsižvelgus į tai, 82 kv. m ploto kiemo aikštelės kaštai, klojant trinkeles, mažintini 1/2 dalimi ir pakartotinai skaičiuojant 82 kv. m kiemo aikštelės kaštus, vietoje 71,52 Eur/kv. m įkainio, šiam plotui taikytinas 35,76 Eur/kv. m įkainis (145 kv. m x 71,52 Eur/kv m = 10 370,40 Eur, įvertinus nusidėvėjimą (0,55) - 5 703,72 Eur (10 370,40 Eur x 0,55), šios dalies aikštelės vertė - 4 666,68 Eur (10 370,40 Eur - 5 703,72 Eur); 82 kv. m x 35,76 Eur/kv. M = 2 932,32 Eur, įvertinus 0,55 nusidėvėjimą - 1 612,78 Eur (2 932,32 Eur x 0,55), šios dalies aikštelės vertė - 1 319,54 Eur (2 932,32 Eur - 1 612,78 Eur); bendra aikštelės vertė - 5 986,22 Eur, suapvalinus - 5 986 Eur (4 666,68 Eur ir 1 319,54 Eur). Atsižvelgus į tai kiemo aikštelės vertė mažintina nuo 7 300 Eur iki 5 986 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad santuokos metu namų valdos sklype pastatytų statinių vertė - 10 546 Eur (1 000 Eur malkinė (stoginė), 420 Eur pavėsinė, 3 140 Eur stoginė (priestatas) ir 5 986 Eur kiemo aikštelė);
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Teismas konstatavo, kad santuokos metu įsigytame 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pagerinimo darbai, t. y. perkastas tvenkinys, įrengtas medinis pėsčiųjų tiltelis, pasodinta gyvatvorė bei įrengta pirtis, tačiau tik 2021 m. kovo 5 d. t, y. jau teismui rašant sprendimą, atsakovas buvo iškviestas į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių ir buvo nustatyta, jog 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens telkinį nuo Ryto gatvės pusės juosianti tvora (37,66 m.) pastatyta valstybinėje žemėje. Taip pat nustatyta jog valstybinėje žemėje pasodinta tujų gyvatvorės dalis (9,56 m) bei savavališkai pastatytas lieptas. Kadangi šie faktai buvo nustatyti teismui jau rašant sprendimą, todėl tai patvirtinančių dokumentų nebuvo galimybės pateikti teismui ir teismas jų negalėjo vertinti. Teismas nepagrįstai vadovavosi nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu ir dėl to, kadangi teismo nutartimi buvo prašoma nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių, faktiškai pastatytų rinkos vertę 2019 m. balandžio 2 d. ir po 2002 m. liepos 3 d. 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių rinkos vertę 2019 m. balandžio 2 d., tačiau ekspertizės išvadoje ekspertas nurodė ne šių statinių rinkos, tačiau atkuriamąją vertę. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi per dalį šio žemės sklypo į atsakovui priteistą 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra pirtis, į pirtį įvestas vandentiekis ir elektra bei dalis pirties yra ieškovei priteistame 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovės prašomas priteisti jai 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties žemė, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo apie 19 ha žemės;
16.6. Dėl įrodymų. Byloje tarp ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta daugybė prieštaravimų, Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės išvados nepagrįstos ir neobjektyvios. Teismas neturėjo pagrindo laikyti ieškovės reikalavimus įrodytais, kadangi ji nepateikė patikimų ir neginčijamų įrodymų. Teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų ir jo kviestų liudytojų parodymų nuoseklumo, ieškovės pakviestų liudytojų parodymų prieštaringumo;
16.7. Dėl viso dalintino turto Teismui teikdamas priešieškinį atsakovas nurodė, jog gyvenant santuokoje iš viso užgyveno turto už 24 992 Eur ir 3000 Eur grynųjų pinigų. Nuo 2019 m. balandžio 2 d. šalims pradėjus gyventi skyrium ieškovė pasiėmė santuokoje užgyventus 3 000 Eur, todėl atsakovas turi pagrindą reikalauti iš ieškovės 1500 Eur kompensacijos;
16.8. Dėl priteistinų kompensacijų. Nesutiktina su teismo padaryta išvada dėl atsakovui priklausančio turto pagerinimo, vertinimu, jo padalinimo būdu bei apimtimi. Ieškovė neturi pagrindo reikalauti priteisti kompensaciją, todėl priimant naują sprendimą byloje kompensacijos klausimas nespręstinas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese ir prijungti rašytinius įrodymus, gautus po teismo sprendimo priėmimo, kurie turi įrodomąją reikšmę dėl apeliacinio skundo motyvų nepagrįstumo. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
17.1. Atsakovui nustota gaminti maistą tik po to, kai atsakovas atsisakė prisidėti lėšomis prie produktų įsigijimo. Santykių iširimą nulėmė atsakovo nuolat naudojamas psichologinis bei fizinis smurtas;
17.2. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos dukters B. J. liudijimu, nes dukra tiesiogiai matė ir patvirtino teismui ieškovės nurodytas aplinkybes, jas detalizavo;
17.3. Atsakovo teiginiai apie ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu yra šmeižtas. Atsakovo nurodyta liudytoja J. J. yra jo dukra iš pirmos santuokos, su kuria atsakovas buvo nutraukęs ryšius ir nebendravo nuo 2005 metų. Dėl to J. J. nepalaikiusi santykių su atsakovu, nematė ir negalėjo žinoti apie aplinkybes, kurias tvirtino teismui mačiusi. J. J. paaiškinimai yra išgalvoti, prieštaringi, neobjektyvūs. J. J. turi tikslą gauti turtinės naudos iš atsakovo, dėl ko siekė paliudyti atsakovo norimas aplinkybes. Jos liudijimai apie ieškovės girtavimą yra sąmoningai melagingi. Atsakovo nurodyti liudytojai A. M. ir G. K. nurodė, kad niekuomet nėra matę ieškovės neblaivios, o apie aplinkybes apie ieškovės girtavimą nurodė iš atsakovo teiginių. G. K. teismui pripažino, kad jis yra šališkas, nes yra atsakovo draugas;
17.4. Teismui priėmus sprendimą, pagal ieškovės 2021 m. balandžio 19 d. pranešimą atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti). Įrodymai apie ikiteisminį tyrimą patvirtina apie atsakovo piktavališkumą. Įrodymai yra po bylos išnagrinėjimo teisme ir turi didelę reikšmę byloje;
17.5. Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo. Atsakovas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis teismo sprendimo dalis dėl kilnojamųjų daiktų balanso ir verčių turėtų būti pripažinta nepagrįsta. Atsakovas nesiekia paneigti teismo aptartų įrodymų kitais jo nuomone patikimais įrodymais arba pateikti kitokius įrodymus, paneigiančius teismo išvadas. Nors atsakovas teigia, kad daugelio daiktų namuose nėra, nes neva juos pasiėmė ieškovė, tačiau tokio savo teiginio nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei jas patvirtinančiais įrodymais. Atsakovas iš viso jokių įrodymų apie kilnojamųjų daiktų vertę nepateikė. Kvestionuodamas teismo nustatytas vertes atsakovas privalo savo poziciją pagrįsti. Nesutiktina, kad buvo nurodytos naujų daiktų kainos, neįvertinus daiktų nusidėvėjimo;
17.6. Dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo. Atsakovo nuomonę ir spėliojimus dėl ekspertizės akto nepagrįstumo paneigė ekspertizę atlikęs teismo ekspertas J. U. teismo posėdyje išsamiai paaiškinęs ir pagrindęs savo išvadą teisės aktų atitikimui ir nekilnojamųjų daiktų apžiūros metu nustatytomis bei šalių paaiškintomis aplinkybėmis, kadastrinių matavimų byla bei nekilnojamųjų daiktų registrų išrašais. Teismas įvertino eksperto išvadas susietai su kitais įrodymais. Atsakovo paskaičiavimai yra subjektyvūs, neatitinkantys realios situacijos. Teismas sprendime atsižvelgė ir į atsakovo paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes;
17.7. Atsakovo prie apeliacinio skundo pateikti 2021 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolas patvirtinantis apie atsakovo padarytą administracinį nusižengimą užstatant valstybei priklausantį žemės sklypą statiniais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimas, buvo gauti iki teismo sprendimo priėmimo ir atsakovas juos galėjo pateikti anksčiau, todėl jie neprijungtini. Aplinkybė, jog atsakovui už pažeidimą paskirta 150 Eur bauda, neįtakoja teismo sprendimo neteisėtumo. Vertintina, kad : 1) daiktai, kurie pastatyti ne ant atsakovo priklausančios žemės dalies, liko atsakovui kaip statybinės medžiagos; 2) būdamas statytoju atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už Statybos įstatymo pažeidimus neperkeliant šios atsakomybės ieškovei. Kadangi už Statybos įstatymo pažeidimus asmeniškai yra atsakingas ir kaltas atsakovas, todėl ieškovės turto dalis dėl to negali sumažėti. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog gyvenamajame name langai buvo pakeisti ne ekspertizės akte nurodytu laiku, t. y. ne 2009 m., bet 2007 m. Atlikus apžiūrą vietoje atsakovas ekspertui rašytinių įrodymų apie langų pakeitimo datą neteikė, dėl ko ekspertas vadovavosi ginčo šalių paaiškinimais. Dviejų metų paklaida yra labai nedidelė, todėl verčių požiūriu nedaro įtakos ekspertizės akto teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės bei santuokinio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
20. Apeliantas A. J. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: A. J. ir UAB „Sumeda“ sutarties priedą, patvirtinantį, kad apeliantas 2007-08-13 UAB „Sumeda“ vadybininkas už langų pagaminimą ir sumontavimą pinigus gavo; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2021-02-03 raštą dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo valstybinėje žemėje; Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 5 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu kopiją apie A. J. administracinį nusižengimą dėl valstybinės žemės savavališko užstatymo statiniais ir pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nubaustas 150 Eur bauda.
21. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija A. J. ir UAB „Sumeda“ sutarties priedą bei NŽT prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus 2021-02-03 raštą atsisako priimti, kadangi šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Administracinio nusižengimo protokolo kopiją teisėjų kolegija priima į bylą, nes šio įrodymo pateikimo būtinumas iškilo vėliau.
22. Ieškovė L. J. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus: Alytaus apskrities VPK Lazdijų PK reagavimo skyriaus 2021-04-19 pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimą dėl A. J. skundo, kuriuos prašo priimti į bylą. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra galimybės nuspręsti dėl kokio asmens ir dėl kokios neteistos veikos pradėtas tyrimas, o Teismo ekspertų koordinavimo taryba A. J. skundą paliko nenagrinėtą, todėl sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija šiuos įrodymus atsisako priimti, nes ieškovė nepagrindė šių įrodymų būtinumo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
23. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo A. J. kaltės, kadangi nustatė, kad jis žiauriai elgdamasis su sutuoktine L. J. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti sutuoktinę ir būti jai lojaliu.
24. Atsakovas A. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nuo 2018 pabaigos juo nesirūpina, t. y. nevykdo savo kaip sutuoktinės pareigų. Apeliantas nurodo, kad ir ieškovė nebuvo atsakovui lojali, neprisidėjo prie atsakovo poreikių tenkinimo ir tai, jo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo ne dėl vieno atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
25. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas dėl šių teisės normų taikymo yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
26. Iš pateikto į bylą 2019 m. liepos 19 d. baudžiamojo įsakymo matosi, kad A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl nežymaus L. J. sveikatos sutrikdymo. Iš liudytojos B. J. parodymų matyti, kad tai nebuvo vienintelis kartas, kai atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, ji maždaug nuo šešerių metų amžiaus kartas nuo karto matydavo, kaip atsakovas pastumdavo ieškovę ar suduodavo jai smūgius ranka į galvą, nugarą, tampydavo už rankų. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ieškovė jai ne kartą skundėsi fiziniu smurtu, ji yra mačiusi ieškovę su kraujosruva. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažino, kad A. J. naudodamas fizinį smurtą prieš sutuoktinę L. J. elgėsi žiauriai. Iš ieškovės parodymų matyti, kad ji iki 2019 m. balandžio 2 d. įvykio svarstė kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, buvo net nuvykusi prie policijos komisariato, tačiau apsigalvojo. Būtent dėl fizinio smurto, paskutinį kartą panaudoto 2019 m. balandžio 2 d., sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, neatnaujino šeimos ryšių ir santuokinio gyvenimo ir šių aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo, nes žiauriai elgdamasis su sutuoktine iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti sutuoktinę ir būti jai lojaliu (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
27. Be to, byloje liudytojos B. J. parodymais nustatyta, kad atsakovas dažnai vadindavo ieškovę įžeidžiančiais žodžiais, šias aplinkybes nurodė ir pati ieškovė. Atsakovas pripažino, kad yra impulsyvus, dažnai priekaištus išsako pakeltu balsu, šaukdamas. Liudytoja V. B. patvirtino, kad ieškovė dėl tokio jo elgesio bijojo atsakovo nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios. Sistemingą atsakovo elgesį vadinant ieškovę menkinančiais ir įžeidžiančiais žodžiais, priekaištus išsakant pakeltu tonu arba šaukiant, teismas vertino, kaip įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas negerbė ieškovės ir tai taip pat turėjo įtakos jų santuokos iširimui. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių santuoką pagrįstai nutraukė dėl atsakovo kaltės.
28. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad dėl šeimos iširimo yra kalta ir ieškovė, tačiau šių argumentų nepagrindė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybė, kad apeliantas skirtingai, negu pirmosios instancijos teismas, vertina liudytojų B. J. ir V. B. parodymus, nepagrindžia jo argumentų, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė.
29. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pakviestų liudytojų J. J., A. M. bei G. K. parodymų. Kaip matyti, teismas sprendime nurodė, kokias faktines aplinkybes paliudijo apklausti liudytojai. Iš liudytojos atsakovo dukters J. J. parodymų matosi, kad ji su tėvu nebendrauja nuo 2005 metų, o liudytojas A. M. patvirtino, kad dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu jam yra sakęs A. J.. Liudytojas G. K. patvirtino, kad ieškovės nėra matęs neblaivios, o aplinkybes apie jos girtavimą nurodęs iš atsakovo teiginių. Taigi, iš nurodytų liudytojų parodymų nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė girtavo, nebuvo atsakovui lojali ar kitaip netinkamai elgėsi gyvenant santuokoje.
30. Kadangi atsakovas neįrodė, jog šalių santuoka nutrūko ir dėl ieškovės kaltės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo
31. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.
32. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.).
33. Be to, CK 3.90 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-916/2015; 2011 vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.)
Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto apimties ir jo padalijimo
34. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalimi, kuriuo iš jo priteista 1 297,50 Eur piniginė kompensacija už santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų dalį, kurių jis nerado savo namuose grįžęs po sulaikymo atliekant ikiteisminį tyrimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis turi teisę reikalauti iš atsakovės 1500 Eur piniginės kompensacijos, nes atsakovė, išeidama iš namų pasiėmė santuokoje užgyventus 3000 Eur.
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuokos metu be kitų daiktų įgijo ir šį kilnojamąjį turtą: rūsyje buvusią skalbimo mašiną 150 Eur vertės, plazminį televizorių ,,Panasonic“ 200 Eur vertės, DVD grotuvą su kolonėlėmis 100 Eur vertės, filmavimo kamerą ,,Sony“ 100 Eur vertės, sekciją 800 Eur vertės, miegamojo komodą 80 Eur vertės, miegamojo veidrodį 40 Eur vertės, stiklinį televizoriaus staliuką 50 Eur vertės, lovą iš dukros kambario 50 Eur vertės, rašomąjį stalą 30 Eur vertės, spintelę prie rašomojo stalo 15 Eur vertės, komodą 50 Eur vertės, pirmajame aukšte buvusį medinį stalą 80 Eur vertės, stiklinę sieninę indų spintą ,,Vokė“ 150 Eur vertės, šaldiklį 200 Eur vertės, minkštų baldų komplektą (baltos odos su melsvu) 500 Eur vertės. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis šalių paaiškinimais ir ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis. Pirmosios instancijos teisme šalys dėl daiktų vertės sutarė, bendra jų vertė 2 595 Eur. Kadangi turto padalijimo metu daiktų nebuvo, jų buvimo vieta nežinoma, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė išeidama iš namų nurodytų daiktų nepasiėmė. Teismas konstatavo, kad kilnojamasis turtas likęs atsakovo žinioje, jis nebuvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 1 297,50 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada dėl kilnojamojo turto įvertinimo ir jo padalijimo yra nepagrįsta. Apelianto teigimu, daiktus pasiėmė pati ieškovė jam būnant sulaikytam BPK 140 straipsnio tvarka, nes sugrįžus namo po sulaikymo jis namuose šių daiktų nerado, dėl to, apelianto nuomone, piniginė kompensacija iš jo ieškovei priteista nepagrįstai.
37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš namų išėjo 2019 m. balandžio mėn. pradžioje po atsakovo panaudoto smurto jos atžvilgiu, iš namų išėjo paskubomis, kol atsakovas buvo areštinėje. Teismas konstatavo, kad išvardintų daiktų kiekiui išgabenti reikalingas specialus krovinis transportas ir darbo jėga jiems pakrauti ir tai padaryti nepastebimai būtų labai sunku, o niekas iš kaimynystėje gyvenančių asmenų, pasak atsakovo, to nematė. Iš liudytojos B. J. parodymų matyti, kad šiuos daiktus ji matė 2019 m. gegužės pradžioje, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad liudytojos parodymai paneigia atsakovo tvirtinimą, jog daiktai išgabenti 2019 m. balandžio pradžioje. Liudytoja V. B. patvirtino, kad kai L. J. atvyko pas ją gyventi, turėjo tik asmeninius dukros ir savo daiktus, jokių baldų neatsivežė. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dingus šiam turtui pirmoji kreipėsi ieškovė, iš karto po to, kai atsakovas nurodė, jog ji šiuos daiktus pasiėmė. Visumos nurodomų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė išeidama iš namų, šių daiktų nepasiėmė.
38. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tarp ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta daugybė prieštaravimų, todėl teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, neturėjo pagrindo laikyti ieškovės reikalavimus įrodytais.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos šios nutarties 36–38 punktuose.
43. Apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai nustatytos nekilnojamųjų daiktų vertės atmestinas, nes atsakovas jokių įrodymų dėl kilnojamųjų daiktų vertės nepateikė, o ieškovė kilnojamųjų daiktų vertę įrodinėjo skelbimais apie analogiškus parduodamus daiktus ir jų kainas, įvertinusi daiktų nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas daiktų vertę, nurodytas kainas sumažino.
44. Nustatęs, kad kilnojamieji daiktai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išeidama iš namų ieškovė kilnojamųjų daiktų nepasiėmė ir jie liko atsakovo žinioje, o turto padalijimo metu išvardintų daiktų nebuvo, teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
45. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2019-04-02 pradėjus gyventi skyrium ieškovė pasiėmė santuokoje užgyventus 3000 Eur, todėl atsakovas turi pagrindą reikalauti iš ieškovės 1500 Eur kompensacijos. Tačiau iš atsakovo patikslinto priešieškinio matosi, kad priešieškinyje 3000 Eur nebuvo įskaičiuoti į dalintino turto balansą ir nebuvo suformuluotas reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės 1500 Eur piniginę kompensaciją, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio reikalavimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta (CPK 312 straipsnis).
Dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo
46. Pirmosios instancijos teismas priteisė L. J., 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) A. J. teismas priteisė: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, (duomenys neskelbtini) ir 0,1439 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius – pavėsinę, stoginę (priestatą) ir šalia šio žemės sklypo esančią malkinę (stoginę) (neįregistruotus nekilnojamojo turto registre).
47. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 0,1439 ha žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais – kanalizacijos šuliniu bei kiemo aikštele), esantys (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu, įsigytas iki santuokos. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, Nekilnojamojo turto vertės tyrimo aktu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo gyvenant santuokoje pagerinimų vertė – 44 617 Eur, todėl pusės pagerinimų bendromis lėšomis sudaro 22 308,50 Eur ir sprendė, kad pusė šios sumos – 11 154 154,25 Eur priteistina ieškovei. Taip pat teismas nustatė, kad santuokos metu namų valdos sklype pastatytų statinių vertė – 10 546 Eur (1 000 Eur malkinė (stoginė), 420 Eur pavėsinė, 3 140 Eur stoginė (priestatas) ir 5 986 Eur kiemo aikštelė). Kadangi aptartas turtas yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl šį turtą teismas priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė 5 273 Eur kompensaciją (10 546 Eur/2).
48. Teismas taip pat nustatė, kad 0,0600 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenant santuokoje atliktų pagerinimų vertė 4 177 Eur, todėl sprendė, kad iš viso šio žemės sklypo vertė – 4 271 Eur (94 Eur ir 4 177 Eur).
49. Kadangi ieškovei atitenkančio 0,3000 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal unikalų numerį yra 468 Eur, atsakovui atitenkančio žemės sklypo vertė – 4 271 Eur, o bendra turto vertė – 4 739 Eur, todėl teismas nustatė, kad kiekvienai iš šalių turėtų tekti po 2 369,50 Eur. Atsakovui tenkanti turto dalis yra didesnė, todėl teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteistina ieškovei 1 901,50 Eur kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį (4 271 Eur – 2 369,50 Eur).
50. Ieškovei priteistiną iš atsakovo galutinę 19 089,50 Eur kompensacijos dydį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo skundžiamo teismo sprendimo ketvirtojoje dalyje. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovui privalo sumokėti 1 706,75 Eur kompensaciją už asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimą, o atsakovas ieškovei privalo sumokėti 7 827 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (652,50 Eur kilnojamieji daiktai, 1 901,50 Eur dėl 0,0600 ha žemės sklypo ir 5 273 Eur dėl statinių), 1 815 Eur už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (1 297,50 Eur prarasti kilnojamieji daiktai, 192,50 Eur dėl automobilio ,,Toyota Avensis Verso“ pardavimo, 325 Eur dėl ginklų) bei 11 154,25 Eur kompensaciją už pagerintą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (žemės sklypas su statiniais), t. y. – 20 796,25 Eur. Šią kompensaciją sumažinus 1 706,75 Eur, kuriuos ieškovė privalo sumokėti atsakovui, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina 19 089,50 Eur kompensacija ieškovei.
51. Nors atsakovas ir ginčija skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo, tačiau iš apeliacinio skundo matosi, kad atsakovas iš esmės pakartoja sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie priimto teismo sprendimo nepagrįstumą nekilnojamojo turto padalijimo dalyje.
52. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos metu įsigytame 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti pagerinimo darbai, t. y perkastas tvenkinys, įrengtas medinis tiltelis, pasodinta gyvatvorė bei įrengta pirtis, tačiau tik 2021 m. kovo 5 d., teismui rašant sprendimą, atsakovas buvo iškviestas į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių ir buvo nustatyta, kad šiame sklype vandens telkinį nuo Ryto gatvės pusės juosianti tvora (37,66 m.) pastatyta valstybinėje žemėje. Taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje pasodinta tujų gyvatvorės dalis (9,56 m.) bei savavališkai pastatytas lieptas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas ir nurodo naujas faktines aplinkybes, tačiau niekaip nepagrindžia, kokią reikšmę šios aplinkybės turi teismo sprendimo pagrįstumui.
53. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais yra paskirtas atsakovui, daiktai, kurie pastatyti ne ant atsakovui priklausančios žemės dalies liko atsakovui kaip statybinės medžiagos ir atsakovas, būdamas statytoju turi prisiimti atsakomybę už Statybos įstatymo pažeidimus, ką nusprendė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 5 d. administraciniu nurodymu už savavališkai pastatytus statinius atsakovui paskirdama 150 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui administraciniu nurodymu paskirta bauda negali sumažinti atsakovei paskirtos turto dalies ar kitaip turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
54. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad apeliantas nesutinka su Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. 245 ir teismo išvadomis dėl atliktų pagerinimų vertės 0,1439 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0600 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kurie galėtų pagrįsti teismo sprendimo neteisėtumą nenurodo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas įvertino nekilnojamojo turto vertės tyrimo akte nurodytas išvadas, išanalizavo ir įvertino šalių pateiktus įrodymus dėl turto pagerinimo šalims gyvenant santuokoje ir galutines išvadas dėl atliktų pagerinimų apimties pagrįstai padarė iš visų byloje esančių įrodymų visumos. Kadangi apeliantas nenurodo konkrečių argumentų dėl teismo išvadų nepagrįstumo, todėl teisėjų kolegija, pritardama teismo motyvams ir išvadoms, dėl teismo sprendimo dalies nustatant turto pagerinimų vertę plačiau nepasisako.
55. Apeliantas nesutikdamas su 0,3000 ha ploto žemės sklypo paskyrimu atsakovei nurodo, kad per dalį šio žemės sklypo į atsakovui priteistą 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra pirtis, įvestas vandentiekis ir elektra bei dalis pirties yra ieškovei priteistame 0,3000 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad 0,3000 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jokių statinių neregistruota ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei paskirtame žemės sklype yra statiniai.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, tinkamai nustatė šio turto ir atliktų pagerinimų gyvenant santuokoje vertę, dalindamas santuokinį turtą vadovavosi šios nutarties 31 – 33 punktuose nurodytomis įstatymo normomis bei kasacinio teismo išaiškinimais, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai padalinto nekilnojamojo turto atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias santuokos nutraukimą bei santuokinio turto padalijimą bei proceso teisės norma, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
59. Ieškovė L. J. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur išlaidų, ką patvirtina 2021-05-12 sąskaitą Nr. 58/2021-05-12 bei 2021-05-13 mokėjimo nurodymas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl iš atsakovo A. J. yra pagrindas priteisti L. J. 400 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.