Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. L. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Artūrui Tarozai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Artūro Tarozos skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3909-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025-11-03 nutarimu (toliau – ir nutarimas) M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 1200 Eur bauda, specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimas dvejiems metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams šešiems mėnesiams.

M. L. nubaustas už tai, kad 2025-10-12, 18 val. 34 min., Šilutės m., Lietuvininkų g., jis, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,87 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į sankryžą, tyčia stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, prasuko transporto priemonės užpakalinius ratus, dėl ko automobilio užpakalinę dalį privertė slysti šonu į dešinę pusę, po to lenkė priekyje, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ir kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tokiu būdu demonstruodamas savo išskirtinumą, niekinantį požiūrį į elementarias moralės ir elgesio normas, visuomeninę tvarką, sukeldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui bei pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, 140.4 ir 140.7 papunkčių (aktuali redakcija, galiojusi iki 2026-01-01) reikalavimus dėl chuliganiškų paskatų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. (toliau – ir pareiškėjas) įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Artūras Taroza (toliau – ir pareiškėjo atstovas) skundu ir teismo posėdžio metu prašo Institucijos 2025-11-03 nutarimą pakeisti: M. L. veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 5 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir ANK 422 straipsnio 5 dalį bei/arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, M. L. paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones, negu numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalies, o jeigu veika bus perkvalifikuota - ANK 420 straipsnio 1 dalies ir 422 straipsnio 5 dalies, sankcijoje, t. y. administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimalius terminus sutrumpinant per pusę. Teigia, kad netinkamai pritaikytos teisės normos kvalifikuojant M. L. veiką ir neindividualizuotos pastarajam paskirtos administracinio poveikio priemonės. Mano, jog byloje egzistuoja reikšmingų aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnes poveikio priemones nei numatytos ANK 420 straipsnio 6 dalyje.

Įvykio vietoje policijos pareigūnai, matę pažeidimo įvykį, M. L. veiką kvalifikavo kaip pavojingą vairavimą neblaiviam pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį. Vis dėlto 2025-10-14 buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo M. L. veika perkvalifikuota į chuliganišką vairavimą neblaiviam pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį. M. L. nesutinka su chuliganiško vairavimo kvalifikavimu, teigdamas, kad jo veiksmai nebuvo nulemti chuliganiškų paskatų, nebuvo siekiama demonstruoti nepagarbos visuomenei ar paniekinimo moralės normoms. Jo vienintelis tikslas buvo aplenkti kitą transporto priemonę, o pavojinga situacija kilo dėl techninių automobilio savybių ir vairavimo klaidos.

Atsižvelgdamas į tai, kad nėra nustatyti būtini subjektyvieji chuliganiško vairavimo požymiai, prašo pakeisti Institucijos 2025-11-03 nutarimą ir perkvalifikuoti M. L. veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį, kaip buvo nurodyta pirminiame 2025-10-12 administracinio nusižengimo protokole. Pažymima, kad tokios pozicijos laikėsi ir įvykio vietoje dirbę policijos pareigūnai.

Be to, nurodė, kad M. L. visiškai pripažįsta savo padarytą pažeidimą, jo neteisina ir supranta, kad pavojingas vairavimas, ypač neblaiviam, kelia grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl administracinė nuobauda turi sukelti realias neigiamas pasekmes. Tačiau jis pažymi, kad administracinė atsakomybė turi būti individualizuojama, vertinant konkrečias bylos aplinkybes.

Nepriklausomai nuo to, kaip teismas kvalifikuos jo veiką – kaip pavojingą vairavimą neblaiviam (ANK 420 straipsnio 1 dalis, 422 straipsnio 5 dalis) ar kaip chuliganišką vairavimą neblaiviam (ANK 420 straipsnio 5 dalis), M. L. mano, kad šiuo atveju egzistuoja visuma Institucijos neįvertintų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnes administracinio poveikio priemones. Jis nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, bendradarbiavo su policija, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu sunkinančių – nėra. Nedidelį kiekį alkoholio jis buvo vartojęs gerokai iki išvažiavimo ir sąžiningai, nors ir klaidingai, manė esantis pakankamai prablaivėjęs, todėl nesiekė sąmoningai vairuoti neblaivus ar demonstruoti abejingumo teisės normoms. Pavojingas manevras buvo spontaniškas ir neapgalvotas, realių neigiamų pasekmių – žalos turtui ar asmenų sveikatai – nepadaryta.

M. L. anksčiau nėra padaręs šiurkščių KET pažeidimų, yra teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) darbdavio, turi nuolatinį darbą ir šeimą, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas turi negalią. Teisė vairuoti jam yra ypač reikalinga tiek darbo funkcijoms atlikti, tiek šeiminių pareigų vykdymui, įskaitant vaikų sveikatos priežiūrą, nes dėl darbo vietos (duomenys neskelbtini) ir pamaininio darbo grafiko viešasis transportas nėra reali alternatyva.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad teisės pažeidimas buvo atsitiktinis, nepadarė realių padarinių, o pats pažeidėjas suvokia savo elgesio neteisėtumą ir yra pasiryžęs ateityje laikytis teisės aktų, todėl mano, jog M. L. paskirtų administracinio poveikio priemonių apimtis yra neproporcingai griežta. Be to, mano, jog trumpesni specialiosios teisės ribojimo terminai būtų pakankami pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus, nepažeidžiant viešojo intereso, teisingumo ir proporcingumo principų, juolab kad jau dabar M. L. taikomas teisės vairuoti sustabdymas sukelia reikšmingą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Teigė, kad jo veiksmai, vairuojant S. V. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nulemti chuliganiškų paskatų – jis nesiekė demonstruoti išskirtinumo ar pasirodyti, važiavo vienas, eismo srautas buvo nedidelis, o pavojingų pasekmių jo elgesys nesukėlė. Pavojinga situacija kilo dėl minėto automobilio techninių savybių - didelės variklio galios ir galinių varomųjų ratų, kurie staigiau akceleruojant pradėjo slysti, galimai esant drėgnai kelio dangai. Iš pradžių jo veika buvo kvalifikuota kaip pavojingas vairavimas, tačiau vėliau administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas, apie tai jam pranešta telefonu, taip pat buvo paimtas automobilis. Jis nurodo, kad likus 2–3 valandoms iki važiavimo buvo pavartojęs nedidelį kiekį alkoholinio alaus, tačiau sąmoningai nesiekė vairuoti neblaivus. Jis važiavo Šilutės m., niekur neskubėjo, tačiau nusprendė aplenkti lėtai (apie 20 km/h) priekyje važiavusį automobilį, siekdamas greičiau atlikti manevrą ir grįžti į savo eismo juostą. Lenkimo metu realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė, o aplenktas automobilis tęsė važiavimą. Iškart po manevro jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Pripažįsta, kad pasielgė neapdairiai, dėl to nuoširdžiai gailisi ir supranta galimas pasekmes, tačiau pabrėžia, jog jo elgesys neturėjo chuliganiško pobūdžio. Taip pat nurodė, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga dėl šeiminių ir darbinių aplinkybių: augina sūnų, turintį raidos sutrikimą, kurį būtina vežioti į gydymo įstaigas, o taip pat jam reikalingas transportas vykti į darbą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šias funkcijas atlieka naudodamasis taksi ar kitų asmenų pagalba. Pažymi, kad įsipareigoja ateityje elgtis atsakingai ir daugiau nebedaryti analogiškų pažeidimų.

Institucija atsiliepime į skundą prašo palikti Institucijos 2025-11-03 nutarimą nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Artūro Tarozos skundo netenkinti. Nurodo, kad M. L. pripažintas kaltu padaręs vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, kuris sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. M. L., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir dalyvaudamas viešajame eisme, kaip transporto priemonės vairuotojas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, susipažinti su administracine atsakomybe už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu ir šių administracinių nusižengimų nedaryti. Asmuo, žinodamas, kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus yra numatomas privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Tvirtina, kad šioje byloje M. L. švelnesnių administracinio poveikio priemonių, nei numatyta sankcijoje, paskyrimas ar jų nepaskyrimas, prieštarautų ANK 22 straipsnio nuostatoms.

Apibendrintai teigia, kad su pareiškėjo atstovo skundo argumentais nesutinka, nes mano, kad nutarimas, priimtas remiantis į administracinio nusižengimo bylą surinktais faktiniais duomenimis, yra teisėtas ir pagrįstas, o M. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, todėl nėra pagrindo keisti priimto nutarimo.

Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad nagrinėjant bylą jos atstovas nedalyvaus. Byla išnagrinėta iš esmės Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 639 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jis priimtas laikantis ANK 569 straipsnio nuostatų, t. y. įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Svarbu ir tai, jog vertinant įrodymus bei nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens.

ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo tiesioginis objektas, kaip ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra kelių transporto eismo saugumas. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. veikos turinys atskleidžiamas kitame teisės akte – atitinkamai Kelių eismo taisyklių nuostatose, taigi ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatytas veikos požymis susietas su KET 14, 140.4 ir 140.7 punktų reikalavimų pažeidimais. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. KET 140.1 papunktyje nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, o KET 140.7 papunktyje nurodyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. KET 3 priedo „Kelio ženklinimas ir jo charakteristikos“ I skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 papunktis nustato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. vien teisės pažeidimas (-ai) užtraukia administracinę atsakomybę, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo tam tikrų padarinių.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017). Pažymėtina ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018, 2AT-4-719/2019).

Nors M. L., neneigdamas neblaivumo fakto, neigia chuliganiškai vairavęs automobilį ir mano esąs nepagrįstai tuo apkaltintas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, neteisingai kvalifikuojant jo veiką pagal ANK, tačiau byloje esantys du vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas šią pareiškėjo versiją paneigia.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti, kaip M. L. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz E 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės m. sankryžoje, sukdamas iš Klaipėdos g. į Lietuvininkų g., važiavo didesniu greičiu nei priekyje važiavęs automobilis, dėl ko jo vairuojamas automobilis žymiai slydo šonu į dešinę pusę ir nemažindamas, bet didindamas automobilio greitį, nesaugiai lenkė iš kairės priekyje, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ir kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Akivaizdu, kad pareiškėjas tokius veiksmus atliko tyčia, t. y. spaudė akceleratoriaus pedalą ir staiga suko vairą, siekdamas, jog vairuojamas automobilis slystų šonu, o po slydimo dar labiau spaudė akceleratoriaus pedalą, siekdamas draudžiamoje vietoje aplenkti priekyje, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį iš kairės. Taip pat iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kad įvykio metu nebuvo aplinkybių, objektyviai lėmusių automobilio slydimą šonu - nelijo, asfaltuota kelio danga sausa, nebuvo ekstremalių oro sąlygų, o duomenų apie pareiškėjo automobilio netinkamas padangas byloje nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo vairuojamas automobilis galėjo netikėtai imti slysti ratams praradus sukibimą su kelio danga dėl jos paviršiaus savybių, oro sąlygų ar kitų objektyvių priežasčių. Nekyla abejonių, kad esamu atveju M. L., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio variklio darbinis tūris 3222 cm³, sąmoningai važiavo nesaugiu greičiu darydamas posūkį, jame staigiai keitė vairavimo kryptį, didindamas variklio apsukas, dėl ko šio automobilio ratai prarado sukibimą su kelio danga, kas ir lėmė, jog automobilis slydo šonu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais tyčia sukėlė automobilio slydimą šonu dešinėn. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis šonu slydo Lietuvininkų g. sankryžoje, sukant iš Klaipėdos g. į Lietuvininkų g., darytina išvada, jog M. L. atlikti veiksmai nebuvo atsitiktiniai, nulemti netinkamos kelio dangos ar kitų objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Chuliganiškas M. L. paskatas, pažeidus KET 140.1 ir 140.7 papunkčius, patvirtina ir aplinkybė, kad anksčiau išvardintus veiksmus jis atliko be jokios pateisinamos priežasties, t. y. nesant poreikio atlikti staigius manevrus, intensyviai spausti akceleratoriaus pedalą. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu įvykio metu nebuvo susiklosčiusios nepalankios ar ekstremalios oro sąlygos, kelyje neatsirado staigi ir netikėta kliūtis ar pan. Taigi, pareiškėjas, būdamas neblaivus, chuliganiškai manevruodamas, norėjo į save atkreipti dėmesį, pademonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad M. L. vairavimas nebuvo saugus, nes tokiu būdu vairuojant automobilį, vairuotojo galimybės suvaldyti slystantį automobilį yra itin ribotos, be to, M. L. tokiu vairavimu kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, turtui - priekyje, ta pačia kryptimi, judančiai transporto priemonei, jos vairuotojui.

Byloje nustatyta, kad neteisėtus vairavimo veiksmus pareiškėjas atliko mieste, pagrindinėje Lietuvininkų gatvėje, kurioje eismas yra intensyvus, todėl pavojus aplinkiniams, kitoms transporto priemonėms buvo pakankamai realus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neblaivaus vairuotojo M. L., kuriam po įvykio alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,87 promilių neblaivumas, elgesys, vairuojant transporto priemonę, nebuvo grindžiamas atsargumu, bet buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, todėl teismas sutinka su Institucijos 2025-11-03 nutarime konstatuotu M. L. veikos teisiniu įvertinimu, jog šis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 5 dalyje.

Be to, pareiškėjas, neginčydamas paskirtos baudos dydžio, skunde kelia paskirtų administracinio poveikio priemonių - specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, individualizavimo klausimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

M. L. akcentuoja tai, kad jis anksčiau nėra padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, yra teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) darbdavio, turi nuolatinį darbą ir šeimą, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas turi negalią. Teisė vairuoti jam yra ypač reikalinga tiek darbo funkcijoms atlikti, tiek šeiminių pareigų vykdymui, įskaitant vaikų sveikatos priežiūrą, nes dėl darbo vietos (duomenys neskelbtini) ir pamaininio darbo grafiko viešasis transportas nėra reali alternatyva.

Pareiškėjo nurodyti neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, jog asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau jo minimos aplinkybės egzistavo ir iki M. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, bet pastarojo nuo neteisėto elgesio tai nesustabdė.

Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių taikymo kiltų papildomų nepatogumų (dėl kitų jo nurodytų jau nusižengimo metu egzistavusių aplinkybių), turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. M. L. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė KET pažeidimus, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių M. L. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

Nors pareiškėjas akcentuoja nuoširdų gailestį dėl savo elgesio, tačiau iš esmės neigia jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 5 dalyje, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjo deklaruojamas gailėjimasis nėra nuoširdus, o esant situacijai, kai procesą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo inicijavo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir laikantis reformation non in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principo, vis dėlto paliktina galioti Institucijos ginčijamu nutarimu pripažinta M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Byloje nenustatyta M. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad M. L. per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, o paskutinį kartą – 2025-09-19 už administracinį nusižengimą, susijusį su nustatyto greičio viršijimu, vairuojant transporto priemonę. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės M. L. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, kaip pakankamai pavojingą asmenybę, ignoruojančią kelių eismo taisykles ir abejingą eismo saugumui, o anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo.

M. L. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo ir nors, kaip tvirtina pareiškėjas, padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių, tačiau pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių.

Pareiškėjas ir jo atstovas skunde bei teismo posėdžio metu nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo formaliais nurodytais motyvais kiekvienoje byloje kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonių - specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus ar jų neskirti ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų bendrosios taisyklės esmę, todėl teismas sprendžia, jog M. L. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonių - specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimalių terminų sutrumpinimas ar jų neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas konstatuoja, kad Institucijos 2025-11-03 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3909-2025, kuriuo M. L. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, priimtas teisėtai ir pagrįstai, M. L. paskirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliems terminams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-03 nutarimas paliktinas nepakeistu ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Artūro Tarozos skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-11-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3909-2025, kuriuo M. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 5 dalį, palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Artūro Tarozos skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.