Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

2020-04-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-151-737/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
II-151-737/2020
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00049-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Jūratė Petraškienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. A.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-151-737/2020
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00049-2020-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.9.9; 21.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. balandžio 6 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A.,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) 2020 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2233-2020 administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje 2020 m. vasario 12 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-2233-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. D. A. nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 29 d. 00 val. 35 min. Darbininkų gatvėje, Jonavoje, vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę iš chuliganiškų paskatų, padidinęs variklio apsukas, privertė prasisukti galinius ratus bei slysti automobilį šonu, tokiu savo važiavimu demonstruodamas savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip keldamas grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams.

Šalies argumentai

D. A. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities VPK 2020 m. vasario 12 d. nutarimą. Patvirtino, kad į aikštelę įvažiavo neviršydamas leistino greičio, aikštelėje jo laukė jo draugai. Taip pat nurodė, kad įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę, dėl nedidelės vairavimo patirties neapskaičiavo posūkio staigumo, dėl ko padangos įvažiuojant sucypė. Automobilis neslydo. Jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Mano, kad nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, nesukėlė pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. A. skundą palaikė, patvirtino jame nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškino, kad įvykio naktį važiavo susitikti su draugais. Vairavo automobilį, kuriame buvo vienas. Kadangi šiek tiek pravažiavo įvažiavimą, užsuko į aikštelę Darbininkų gatvėje staigiai, pakankamai nesumažinęs greičio. Specialiai negazavo, girdėjo, kad padangos sucypė, tačiau automobilis neslydo. Aikštelėje pėsčiųjų nebuvo, transporto priemonių eismas nebuvo intensyvus. Niekam grėsmės nesukėlė ir prieš nieką pasipuikuot nenorėjo. Kad iš paskos važiavo policija, nematė. Vairuotojo pažymėjimą gavo tik prieš mėnesį iki įvykio. Pripažįsta, kad užsuko per staigiai, tačiau tai padarė dėl vairavimo patirties stokos, o ne tyčia, skatinamas chuliganiškų paskatų.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo D. A. skundo ir palikti minėtą 2020 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. KET reikalavimai buvo pažeisti tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą ir sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu vairuoti pareiškėjui nebuvo jokios priežasties.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2020 m. vasario 12 d. nutarimu pareiškėjas D. A. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už chuliganišką vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Institucija D. A. kaltę grindžia pateiktu vaizdo įrašu ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas D. A. nesutinka su Institucijos atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, nurodo, kad dėl savo mažos vairavimo patirties neapskaičiavo posūkio staigumo, dėl ko padangos įvažiuojant sucypė, tačiau automobilis neslydo. Nurodo, kad chuliganiškų paskatų neturėjo.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, jog teismų praktikoje nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A. kaltė grindžiama administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis ir pareigūnų fiksuota ginčo įvykio situacijos vaizdo medžiaga. Peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai, užfiksavę, jų manymu, chuliganiško vairavimo atvejį, visgi neįvertino visų administracinio nusižengimo inkriminavimui reikšmingų aplinkybių. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad D. A. vairuodamas transporto priemonę, staiga įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, iš chuliganiškų paskatų, padidinęs variklio apsukas, privertė prasisukti galinius ratus, bei slysti automobilį šonu, tokiu savo važiavimu demonstruodamas išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip pat keldamas grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams. Nustatyta, jog D. A. transporto priemonę vairavo žiemą, naktį, pareiškėjas iš pagrindinio kelio staigiai įsuko į stovėjimo aikštelę, kurios kelio danga buvo grįsta žvyru. Kaip nurodė pats D. A., jo vairuojamame automobilyje nėra automatinės sistemos, užtikrinančios, kad automobilis nepraslystų ir tai pareiškėjo manymu, turėjo įtakos padangų sukibimo galimybėms. Taip pat D. A. nurodė, kad savo transporto priemonę vairavo Darbininkų gatve 50 kilometrų per valandą greičiu ir įsukdamas į stovėjimo aikštelę neapskaičiavo posūkio statumo, be to šiek tiek vėlai pamatė posūkį į aikštelę. Kita vertus, iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad D. A. vairuojamai transporto priemonei įsukant į stovėjimo aikštelę vairuotojas prieš atlikdamas posūkio manevrą transporto priemonės tinkamai nepristabdė ir nepasiruošė saugiam posūkio manevrui. Nors ir nenustatyta, kad viršijo leistiną greitį, bet į aikštelę įsuko važiuodamas greičiau, nei tai padaryti būtų buvę saugu. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl D. A. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Pats pareiškėjas savo tyčią chuliganiškai vairuoti kategoriškai neigia, nurodo, kad vairavo neatsargiai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad D. A. savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą, ar siekė būtent tokių tikslų. Administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos atsiliepime į skundą nėra konkretizuota, kaip D. A. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir, kad demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Bylos duomenimis ginčo įvykio vieta yra Darbininkų gatvėje Jonavoje, kurioje eismas naktį neintensyvus. Tai patvirtina ir atsakomybėn traukiamas asmuo, matyti ir iš vaizdo medžiagos. Pareiškėjas nurodė, kad automobilyje buvo vienas, draugai laukė savo automobiliuose, kurie stovėjo aikštelėje. Taigi, nenustatyta jokių asmenų, kuriems D. A. manevravimas įsukant į automobilių stovėjimo aikštelę būtų sukėlęs grėsmę. Nurodytų aplinkybių kontekste, nesurinkus pakankamai įrodymų pagrindžiančių D. A. tyčia vairuoti chuliganiškai, teismas daro išvadą, kad D. A. veikoje nėra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio pareiškėjo vairavimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti KET pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kad D. A. savo vairavimu demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime šios aplinkybės taip pat nėra konkretizuotos, tik abstrakčiai nurodyta, kad D. A. vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą, sukėlė pavojų savo ir aplinkinių eismo dalyvių saugumui. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik manevravimas nepasirinkus saugaus greičio ir posūkio kampo, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos (tokia praktika suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-719/2019). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, visas abejones aiškinant traukiamo atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nenustatyti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Kauno apskrities VPK 2020 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-2233-2020 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo D. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2233-2020 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną D. A. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 19109283267 nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja /parašas/ Jūratė Petraškienė