Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.3.2.2; 1.1.4.5.1; 1.2.23.1.1; 1.1.11.11

2025 m. gruodžio 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 15 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus.

2025 m. kovo 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir M. K. pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą 15 parų arešto bausmę. 2025 m. gegužės 9 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2- ojo kalėjimo,

E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę ir įpareigojimus su draudimais,

G. U. (G. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nesimoko, neteistas,

D. R. (D. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, studijuojantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K., E. R., G. U. ir D. R., veikdami bendrininkų grupe, apiplėšė, panaudodami nešaunamąjį ginklą ir įsibrovę į patalpą, t. y. jie 2025 m. vasario 22 d. apie 1 val., tiksliau nenustatytu laiku, atvažiavo prie kemperio, stovėjusio miško masyve (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini), visi išlipo iš automobilio, pagrobė iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio traktoriaus John Deere, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktus, 11,25 Eur vertės, „Blow Player Classic“ radijo imtuvą 347,91 Eur vertės, traktoriaus valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), iš kemperio išėjus nukentėjusiajam J. D., E. R. priėjus ir dujų balionėliu papurškus nekentėjusiajam J. D. į veidą, nukentėjusiajam išsigandus ir pabėgus į miško masyvą, D. R., E. R., M. K. ir G. U. automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, po ko, apie 5 val., tiksliau nenustatytu laiku, grįžus atgal į įvykio vietą, E. R. pabeldus į kemperio duris, J. D. atidarius duris, D. R., E. R., M. K. ir D. U. be nukentėjusiojo sutikimo savavališkai įėjo į kemperį, po ko būdami kemperyje, E. R. dujų balionėliu papurškus J. D. į veidą, pagrobė nukentėjusiajam J. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21“ su viduje buvusia latviška SIM kortele, 100 Eur vertės, po ko iš neužrakinto įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje stovinčios kuro talpos pagrobė įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dyzelinį kurą, bet nedaugiau nei 60 litrų, vieno litro kaina be PVM – 1,258 Eur, bendrai 75,48 Eur vertės, 20 litrų talpą su hidrauliniu tepalu, įrankių spintelę „KS Tools“ 1 711,47 Eur vertės, ir visi iš įvykio vietos skubiai pasišalino, taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą – 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną su viduje buvusia latviška SIM kortele, ir įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – ne daugiau nei 60 l dyzelinio kuro 75,48 Eur vertės, 20 l talpą su hidrauliniu tepalu, įrankių spintelę „KS Tools“ 1 711,47 Eur vertės, užvedimo spynelės raktus 11,25 Eur vertės, radijo imtuvą ir traktoriaus valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, D. R. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. laikė savo gyvenamojoje vietoje ? name, adresu (duomenys neskelbtini), 4 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, kuriuose psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,147 g; 3-chlormetkatinono ir metamfetamino, kurių masės atitinkamai yra 0,754 g. ir 0,010 g; 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,047 g; metamfetamino pėdsakai; 3-chlormetkatinono, kurio masė 0,013 g; 3-bromometkatinono, kurio kiekis nenustatytas, iki 2025 m. balandžio 8 d. apie 6.30 val., kol minėtas psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2- ojo skyriaus policijos pareigūnai.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. savo kaltę nurodė pripažįstantis visiškai. Parodė, kad vasario 22 d. pas jį atvažiavo išgerti, jie pasėdėjo, išgėrė, paskui nuvažiavo, pasivažinėjo po miestą ir nuvažiavo į tą mišką. E. R. pas jį atvažiavo, M. K. kitų kaltinamųjų nepažįsta, bendrai keturiese buvo. Miške pradėjo nupilinėti benziną, paskui šitas vyras (nukentėjusysis) išėjo iš kemperio ir viskas, apsisuko ir išvažiavo, paskui atvažiavo antrą kartą. Antrą kartą nebuvo išėjęs iš mašinos ir viskas. Tiksliai nepamena kas kokius veiksmus atliko. Jis išlipo iš automobilio, švietė iš žibintuvėlio, vienas vaikinas stovėjo šalia jo, nežino vardo pavardės (parodo ranka į kaltinamąjį G. U.). G. stovėjo prie M. K. Kiti asmenys pradėjo nupilinėti benziną, iš bako per žarną, bet jiems kažkas nepavyko, iš traktoriaus pradėjo nupilinėti benziną. Buvo kanistras ir žarna, nežino iš kur ji buvo. Kai sėdo į mašiną, buvo jau pas E. kanistras ir žarna. Ne M. K. tai buvo. Prie traktoriaus buvo kiti asmenys, o jie su G. stebėjo aplinką. Kažkas buvo užlipęs į vidų traktoriaus, bet nežino kas. Kažkuris iš jų – E. ar D. ? purškė vyrui balionėliu, nežino to kito asmens vardo, arba jis, arba E. R.. D. R. arba E. R. purškė tam vyrui su balionėliu į veidą. Normaliai užpurškė ir pabėgo. Tas vyras ėjo link jų, D. arba E. papurškė jam balionėliu. Tada pabėgo vyras į mišką. Niekas iš paskos lyg jo ir nebėgo. Tada jie visi nuėjo į mašiną ir viskas, kai vyras pabėgo. Išvažiavo iš ten. Jie išvažiavo ant kelio, paskui apsisuko ir vėl nuvažiavo ten pat. Nežino kodėl nusprendė grįžti. Atrodo E. kilo tokia mintis. Miške sustojo prie mašinos ir viskas. Ir pirmą, ir antrą kartą, kai važiavo, sėdėjo mašinoje vienodai – M. K. gale, šalia jo E., G. keleivio sėdynėje sėdėjo šalia vairuotojo, o D. vairavo. Nesikeitė jų sėdėjimo vietos. Kai antrą kartą privažiavo prie kemperio, jie atvažiavo kitu keliu, šalia mašinos sustojo, lyg ir viskas. Nuėjo į kemperį ir viskas. Jie trise nuėjo į kemperį, o M. K. liko mašinoje. Tiesiog žiūrėjo iš mašinos ir viskas, kad jie nuėjo į vagonėlį, ir pradėjo gąsdinti šį vyrą. Pirmiausia tukseno į duris ir vyras pats atidarė duris. Žodžiais pradėjo gąsdinti jį E. R., kad atiduotų pinigus sakė, jokių fizinių veiksmų nebuvo, lyg ir balionėliu papurškė antrą kartą tam vyrui E. Ten viskas buvo šalia, tiesiog porą metrų atstumu nuo jų automobilio iki to kemperio. Kai papurškė antrą kartą, jie užėjo į kemperį ir viskas. Tas vyras nuėjo, atidarė mašiną ir įpylė kuro į jų mašiną, į tą, su kuria jie atvažiavo. Kai pylė jiems benzino, stovėjo šalia jo E.. D. ir G. prie traktoriaus kažką darė, nematė ką. Visą baką įpylė kuro jiems. E. kiek suprato, iš žodžių, jo nieko neprašė, vyras pats įpylė jiems kuro. Kai papurškė jam į akis, jis pats panoro įpilti jiems kuro. Jie uždarė baką ir viskas, davė pinigų vyrui ir išvažiavo. Visi grįžo į mašiną, pradėjo su mašina apsisukinėti ir tuo metu davė vyrui pinigų ir išvažiavo. Kiti kaltinamieji nešė raktus ir kanistrus į automobilį jų, E. tai nešė. Ištraukė iš automobilio daiktadėžės mobilųjį telefoną ir davė M. K., lyg ir vairuotojas padavė jam telefoną. D. R. jam davė telefoną, jis tiesiog davė ir sakė, kad jis turės kuo naudotis, nes jis tuo metu neturėjo telefono. Jam nekilo klausimų iš kur telefonas, jis išėmė iš daiktadėžės ir padavė. Grįžęs namo pastatė krautis telefoną ir pamatė nuotrauką telefone to vyro, pas kurį buvo name. Tada suprato, kad telefonas to vyro. Ir viskas daugiau nieko nedarė. Telefonas buvo išsikrovęs, kai M. K. jį padavė, todėl iš karto nesuprato kieno čia telefonas, bet negrąžino telefono, nes nežinojo kur jį nešti, nežinojo tos vietovės. Bandė atrakinti telefoną, nepavyko, atidavė sesei. Nieko nesakė iš kur gavo telefoną. Nekalbėjo daugiau apie tą įvykį su kaltinamaisiais. Nepardavė jokių daiktų E. R. Šalia jo mašinoje sėdėjo E. R. Tai buvo E., kuris purškė vyrui su dujų balionėliu pirmą kartą. Neprisimena kas tas keleivis, buvo tamsu. D. R. vairavo mašiną. G. U. keleivis apie kurį kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Buvo toks momentas, kad greičiausiai vairuotojas perdavė E. balionėlį, nes šitas (G. U.) stovėjo šalia M. K. Jie sėdėjo su E. gale, o jie priekyje. G. negalėjo perduoti balionėlio, nes šalia M. K. buvo. Jis antrą kartą nebuvo išėjęs iš mašinos. Nu jis antrą kartą nieko nepadarė, jo kaltė, kad buvo kartu su jais, bet nieko jis antrą kartą nepadarė, nes išvis nebuvo išėjęs iš mašinos. Pas E. matė peilį, bet jis juo niekam negrasino, paėmė nuo stalo kemperyje. E. stovėjo šonu ir kemperis stovėjo prie jų mašinos ir viskas matėsi. Antrą kartą kai atvažiavo, sustojo prie Renault Trafic automobilio. Iš dešinės pusės Renault automobilio stovėjo kemperis. Kemperis stovėjo šonu. Ten kur durys, per tą dalį, matė kemperio vidų. Nukentėjusysis buvo patalpoje ir prie durų buvo kaltinamieji. Durys nei mažos, nei didelės. Kai papurškė su dujomis tam vyrui, E. pirmu reikalu paėmė peilį, ten prie durų staliukas, jis iš pradžių paėmė peiliuką nuo to stalo. Prieš papurškimą dujų. Tas staliukas buvo prie pat durų, dėl to matė. Teismui pagarsinus įvykio vietos apžiūros protokolą, M. K. nurodė, kad mašina arčiau buvo kemperio, daug arčiau. Mašina buvo priekyje. Iš mašinos per žarną pylėsi kurą į savo automobilį. Jų Opel stovėjo iš šono, o mašina stovėjo žymiai arčiau. E. tiesiog paėmė nuo stalo peilį ir viskas, nieko nedarė, lyg ir atgal atidavė. Viskas prasidėjo, kai E. jam paskambino pasiūlė išgerti, naktį skambino, per Messenger, jis naudojosi sesers telefonu tuo metu. Jis apie tai išvis nežinojo, apie kemperį ir kuro pavogimą, niekas nepasiūlė važiuoti į mišką, jie apie tai nekalbėjo, tiesiog važinėjo ir tiesiog ten nuvažiavo į mišką. Vairuotojas ėjo į kemperį antrą kartą, kai atvažiavo prie kemperio. To nematė, ką jis paėmė. Matė, kad kišenėse vairuotojas kažką turi, bet nematė ką. Jis nežino, ką jie ėmė iš kemperio. Matė, kad iš tos mašinos–buso, paėmė raktus ir dyzelį, įrankių dėžę. Ėmė 20 litrų talpą. Nepamena kas ką paėmė. E. tiesiog sakė M. K. pastovėti, stebėti, kad niekas neišeitų iš kemperio. Suprato kur važiuoja. Žinojo, kad važiuoja pažiūrėti, kad kažkas neišeitų iš kemperio. Stebėjo tam, kad niekas neišeitų. O ką kiti darys nežinojo, žinojo, kad tiesiog nupilti kurą. Sakė, kad sumokės jam už tai ir viskas. E. žadėjo jam sumokėti, bet nesumokėjo. Telefonas nebuvo už tai atlygis, jie tiesiog jam jį davė, nes žinojo, kad neturi. Nesiūlė parduoti kokių nors daiktų E., jis nieko neturėjo. Su šilta striuke buvo E., su tokia didoka. Vairuotojas davė tam vyrui ar 20, ar 50 eurų. Nukentėjusysis paėmė pinigus. G., kai atėjo pirmą kartą su M. K. stovėjo, o antrą kartą nematė. Šaltoka buvo tą dieną, nepamena kaip G. buvo apsirengęs. Jų automobilyje šviesos degė, kai privažiavo prie kemperio. Kemperyje nematė ar buvo šviesa, buvo tamsu. Negali būti, kad G. papurškė balionėliu nukentėjusiajam. Jis negrasino peiliu kemperyje. Nenorėjo antrą kartą išlipti iš automobilio, nes jau tada turėjo apykoję. E. pasakė, kad jam reikės stebėti aplinką, kai buvo mašinoje. Kai jau atvažiavo į vietą, tai pasakė. Miške jau kai buvo pasiūlė, M. K. sutiko. Matė pas E. dujų balionėlį. Kai vyras išėjo iš kemperio matė tą balionėlį E. rankose. Žibintuvėliu švietė į kemperį todėl matė, kad E. paėmė peilį nuo staliuko. Jie visi turėjo žibintuvėlius. Kai visi buvo viduje, tai tie ir naudojosi žibintuvėliais, dėl to matė, kad E. paėmė peiliuką. Nematė, to kad būtų paimtas traktoriaus valstybinis numeris. Kai jau visi atsisėdo į mašiną, peilio jau pas E. nebuvo. Jis tiesiog laikė peilį, negrasino, nemosikavo juo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad E. reikalavo iš vyro pinigų, bet nemosikavo peiliu. Lyg ir laikė rankoje tiesiog.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo M. K., parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 16 d., kuomet jis nurodė, kad lietuvių kalbos nemoka ir nesupranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam reikalingas. Parodo, kad nėra įrašytas priklausomybės įskaitose, galvos traumų neturėjo. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, pageidauja gynėjo dalyvavimo. Su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, kaltę dėl įvykdyto plėšimo pripažįsta iš dalies. Apie įtarime nurodytas aplinkybe gali paaiškinti, kad tai buvo tuo metu ir laiku kaip nurodyta įtarime, jam apie 2 val. nakties į mesenegrį, jis sulaukė skambučio iš pažįstamo vardu E., jo pavardės jis nežino, žino tik, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Paskambinęs jis jam pasiūlė padirbėti. M. K. jo paklausė kur, jis pasakė netoliese Šalčininkų pavogti dyzelinio kuro. M. K. jo paklausė koks bus jo darbas, tai E. jam atsakė, kad jis turės stebėti aplinką. Jis sutiko su jo pasiūlymu. E. jam pasakė, kad jo sulauktų, nes jis greit atvažiuos M. K. paimti. Jis jo laukė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kai E. privažiavo prie jo namų, pastarasis jam paskambino per Mesengerį ir pasakė, kad jau išeitų. Su savimi jokių daiktų, įrankių, jis neėmė. E. atvažiavo dar su dviem jam nepažįstamais asmenimis – vyrais, kuriuos jis tą vakarą matė pirmą kartą. Jie atvažiavo su sidabrinės spalvos, Opel markės automobiliu, kurio valstybinių numerių ženklų nepasakys, nes neįsidėmėjo. E. sėdėjo automobilio gale už priekinės keleivio sėdynės, o jis atsisėdo gale už vairuotojo. Kai jis atsisėdo pastebėjo, kad E. tarp kojų stovėjo plastikinė 20 l, pilkos spalvos talpa ir susukta tamsios spalvos žarna. Daugiau automobilio salono viduje jokių daiktų nepastebėjo. Kai jis atsisėdo į automobilį, jie iškart nuvažiavo adresu, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą. Nuo jo namų iki tos vietos atvyko 15 min. bėgyje. Kol važiavo jie iš anksto nieko neaptarinėjo. Kai atvažiavo į vietą, jie visi keturiese išlipo iš automobilio ir iš karto nuėjo prie ten buvusio traktoriaus. E. paėmė savo plastikinę talpą su žarna. Vairuotojas su kuriuo atvažiavo į vietą, pirmas užlipo traktoriaus laiptukais ir atidarė neužrakintas traktoriaus dureles ir iš jo vidaus paėmė raciją, ir dar keletą daiktų, bet M. K. nematė kokius daiktus dar paėmė. E. žiūrėjo kur yra traktoriaus bakas tam, kad pavogtų kuro, o jis kartu su kitu vaikinu, kuriam apie 20 m., stovėjo ir stebėjo kemperį, kad iš jo neišeitų vyras, nes kai atvažiavo, E. pasakė, jog ten gyvena vyras. Parodo, kad jie dirbo tamsoje, jokios šviesos nenaudojo, nors lauke buvo tamsos paros metas. Nori parodyti, kad E. nespėjo pavogti kuro, nes tik jam atsukus kuro dangtelį iš kemeprio išėjo vyriškis, kuris kažką pasakė rusiškai ir ėjo link E. Traktorius nuo kemperio stovi maždaug 7 m atstumu. Tada jis pamatė, kad automobilio keleivis, kuris stovėjo šalia E., perdavė jam pipirinį balionėlį ir kažkur 3-4 m atstumu E. papurškė vyrui į akis. Tada tas vyriškis pabėgo link miško masyvo, o jie greitai nubėgo į savo automobilį su kuriuo ir atvažiavo, kuris stovėjo maždaug 10 m atstumu nuo kemperio, ir išvažiavo iš ten. Jie važiavo link Šalčininkų pusės. Važiuojant E. iškėlė mintį, kad gal tas vyriškis turėjo pinigų, tada jie net nedavažiavę Šalčininkų, apsisuko ir grįžo atgal į tą pačią vietą adresu, kuris nurodytas įtarime. Automobilyje buvo tartasi kas eis į kemperį patikrinti, ar ten tikrai yra pinigų. E. pasakė, kad eis jis ir kartu su juo M. K., bet pastarasis iš karto pasakė, jog jis tikrai neis. Pradėjo jį provokuoti, kad jis bijo ir panašiai, bet jis pasakė, jog neis, nes tam vyriškiui papurškė į akis ir tai nėra gerai. Nori parodyti, kad antrą kartą jie jau privažiavo prie pat ten stovėjusio mikroautobuso. Antrą kartą jis jau iš automobilio neišlipo, liko jame sėdėti toje pačioje vietoje kaip ir pirmą kartą, o E. ir kiti du vaikinui išlipo ir nuėjo į kemperį pas tą vyriškį, ir neužilgo išėjo E., kemperyje gyvenantis vyras ir vaikinukas – keleivis, o vairuotojas liko. Jie atėjo prie mikroautobusiuko, kur E. reikalavo iš jo automobilio įpilti kuro į jų automobilį su kuriuo atvažiavo. Vyras iš karto nesutiko ir atsisakė tą daryti, tuomet E. pradėjo jam grasinti neva turimu ginklu, kurio jis neturėjo, bent jau M. K. nematė. Visą tai girdėjo, nes jis buvo pradaręs automobilio duris. Vyriškis atrakino savo mikroautobusą iš kur E. iš karto be leidimo paėmė iš bagažinės įrankių dėžę ir pilną kuro plastikinę purvinai geltoną, 20 l talpą, ir padėjo į jų automobilio bagažinę. Taip pat matė, kad to vyriškio automobilyje stovėjo didelė, plastikinė, kvadratinė talpa su kuru, kuri jam atrodo, kad buvo pilna. Tos talpos apačioje buvo kranelis su jau pritvirtinta žarna, tas vyras tos žarnos galą E. reikalavimu įdėjo į jų automobilį ir atsukęs kranelį pradėjo pilti kurą į jų automobilio baką. Netrukus iš kemperio išėjo jų vairuotojas, pas kurį matė pilnai prikrautas striukės kišenes, kuris iš karto atėjo ir atsisėdo į automobilį ir po to E. ir kitas vaikinukas. Kiek buvo pripilta kuro į baką, jis nepasakys, nes neprisimena. Jiems apsisukant, automobilio vairuotojas iš automobilio per langą perdavė tam vyriškiui pinigų, jam atrodo ten buvo 20 eurų kupiūra, už ką jis padavė tuos pinigus, jis nežinos, tas vyras tik atsakė jam ačiū ir jie iš ten išvažiavo. Vairuotojas jį pirma nuvežė namo, kol važiavo jie nieko nekalbėjo tik pasakė, kad su juo atsiskaitys vėliau, o jam pasidomėjus už ką, jie choru pasakė už tylėjimą, t. y. kad niekam nesakytų apie įvykdytą vagystę. Taip pat važiuojant automobiliu, automobilio vairuotojas jo paklausė, ar jis moka perinstaliuoti telefoną, jis atsakė, kad taip, ir padavė jam pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną Samsung S20, ir pasakė imti, turės telefoną, o M. K. kaip tik tuo metu neturėjo telefono ir retkarčiais imdavo savo (duomenys neskelbtini) metų sesers telefoną. Jis pradžioje galvojo, kad tai vairuotojo telefonas ir nieko blogo neįtardamas paėmė jį. Jį parvežė namo, o kur toliau nuvažiavo jie, jis nežino. Nuo to laiko iki jis jų iki šios dienos nematė ir nebendravo. Kai grįžo namo, pakrovė telefoną, kurį jam davė vairuotojas ir kai jį pakrovė, jis jį įjungė, bet naudotis negalėjo, kadangi buvo uždėtas slaptažodis. Jis tik pamatė ant telefono ekrano užsklandą su tuo pačiu vyriškiu, kurį apvogė ir tada suprato, kad jis buvo pavogtas. Telefono jam nepavyko perkrauti ir jis jį atidavė tą pačią dieną savo pusseserei H. K., kuri atvažiavo pas jį su taksi automobiliu, ir kuriai pavyko perinstaliuoti. Nori paminėti, kad telefone nebuvo jokių kortelių. Daugiau nieko parodyti neturi, dėl to, kad sutiko su jais važiuoti, jis labai gailisi. Kaip atrodė asmenys su kuriais įvykdė vagystę, jis gali apibūdinti, kad visi buvo maždaug vienodo ūgio apie 1,70 cm, visi tamsiaplaukiai, vairuotojas buvo stambesnis, o visi kiti vidutinio kūno sudėjimo. Buvo apsirengę tamsiai. E. galėtų pažinti iš nuotraukų. Daugiau nieko parodyti neturi (b. t. 2, b. l. 90–91).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo pagarsinti M. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai (b. t. 2, b. l. 103?106).

M. K. apklausiamas teisme taip pat nurodė, kad nevisiškai sutinka su kitų kaltinamųjų parodymais. Kai antrą kartą atvažiavo, jis buvo automobilyje. Neišėjo iš automobilio. 20 l talpos ir žarnos neturėjo. Mašinoje buvo talpa. Nežino iš kur ji atsirado. Pirmą kartą ėjo prie traktoriaus. Jis tiesiog žiūrėjo, kad niekas neišeitų iš kemperio. Kiti bandė nupilti kurą. To nepamena, kad kažkas bandė į traktoriaus vidų įlipti. Visi pirmą kartą buvo išlipę iš automobilio. Antrą kartą visi išlipo, o jis liko automobilyje. Nežino kodėl nukentėjusysis sakė, kad keturiese buvo, negali taip būti. Nepardavė E. R. daiktų. Buvo, kad purškė dujomis nukentėjusiajam, lygtai E. papurškė jam, o kas perdavė jam balionėlį nepamena, apie pirmą kartą kalba. O antrą kartą viskas buvo kemperyje, E. purškė. Kiti prie mašinos stovėjo. Nepamena, ar prašė patraukti traktorių nuo kelio, nepamena šito. Nukentėjusysis gal išsigando, kad buvo vienas tuo momentu, dėl to pylė jiems kurą. Nematė jokios signalizacijos. Balionėlis kokios spalvos buvo nematė, tamsu buvo. Nuo kemperio automobilis apie 10 metrų stovėjo, jam gerai matėsi kas vyko prie kemperio. Apykoję nešiojo dėl to, kad buvo atidėtas bausmės vykdymas. Jis tik E. pasakė, kad turi apykoję. Mažiau nei valanda praėjo nuo pirmo iki antro karto jų atvažiavimo. Pirmą kartą gal 00.00 val. atvažiavo. Nuvažiavo gal biški vėliau. Buvo konvojuojamas su E. R., pastarasis prašė, kad M. K. prisiimtų kaltę, nes jis nepilnametis buvo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. U. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad buvo taip, jog atvažiavo pas jį D. R. parūkyti, jie parūkė cigaretę ir paskambino S. R., paklausė, ar gali privežti išgerti, nuvažiavo į parduotuvę nupirkti, ir atvežė jam alkoholį, pasėdėjo kokią valandą, jis išgėrė, tada atėjo E. R., atnešė pavalgyt, jie norėjo važiuoti namo, bet E. paklausė, ar gali nuvežti iki degalinės cigarečių ar ko. Tai nuvežė ir tada važiavo namo, ir paskambino M.. E. E. buvo ant garsiakalbio, ir girdėjo kaip M. sakė, kad turi parduoti daiktus, jie nuvažiavo pas jį, jis išnešė raktus, 20 l skysčio ir E. nupirko iš jo tuos daiktus. Po to M. pasakė, kad turi parduoti kuro ir nuvažiavo ten kur jis sakė, ir kai privažiavo prie kemperio, M. išėjo iš mašinos ir papurškė su balionu į akis D., ir viskas, ir D. užpylė jiems kuro, ir nuvažiavo namo. Girdėjo nukentėjusiojo parodymus praėjusiame teismo posėdyje. Jis papasakojo, ką pamena. Du ar vieną kartą važiavo į mišką tą dieną, nepamena tiksliai. Pirmą kartą teisme yra. Neprisimena įvykio. Jie privažiavo prie kemperio miške, nepamena, iš kurios pusės privažiavo. Dvi buvo transporto priemonės, traktorius ir šita balta mašina, ir kemperis. G. U. stovėjo prie traktoriaus arčiau. Apie 20 metrų atstumu kemperis buvo nuo traktoriaus. Išėjo M. iš automobilio ir papurškė į akis J. Iš karto tik M. išlipo iš mašinos. Nukentėjusysis pradžioje buvo kemperyje. Jie sėdėjo mašinoje, o M. išėjo pas jį ir papurškė į akis. M. ėjo link kemperio. Nežino ar buvo durys atidarytos kemperio. Nematė papurškimo momento. Matė, kad turėjo dujų balionėlį M. Kai važiavo pamatė. Nežino kodėl jis ėjo ir purškė. Buvo jau išėjęs į lauką nukentėjusysis kai purškė jam į akis dujų. Užpylė jiems kuro šitas vyras, 30 l įpylė. D. priklauso mašina, su kuria jie atvažiavo. Jis prie mašinos stovėjo, kai pylė kurą. Iš mašinos išlipo kai pylė kuro. Nepamena ar prie traktoriaus buvo kas priėjęs. Nežino, kad traktoriaus valstybinis numeris buvo rastas pas D. Nepamena, ar buvo kuriuo nors momentu prie M.. D. vairavo, G. U. priekyje buvo. M. ir E. gale sėdėjo. M. K. papurškė dujomis nukentėjusiajam. Jis tada nepamena kaip buvo, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis tada prisiminė, kad pas M. buvo balionėlis, prieš posėdį. Dabar sako tiesą, dabar pasakoja kaip pamena.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo G. U., parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 9 d., kuomet jis nurodė, kad kaltę dėl įvykdyto plėšimo pilnai pripažįsta. Kiek prisimena, 2025 m. vasario mėnesio lyg ir 21 d. apie 23 val. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu Opel Zafira, valstybinio numerio ženklų neprisimena, nes nežino, atvažiavo jo draugas D. R. Atvažiavęs D. jam pasakė, kad važiuos pas jų bendrą draugą E. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kelintą atvažiavo pas E. jis nežino, bet buvo nakties metas. Po to jis, E. ir D. nuėjo pas E. patėvį S. R., tiesiog sėdėjo. Po to jie nutarė pasivažinėti po Šalčininkus. Už automobilio vairo buvo D., jis sėdėjo šalia D., o galinėje sėdynėje sėdėjo E. Besivažinėjant po Šalčininkus E. pasiūlė nuvažiuoti iki jo pažįstamo M. K., kurio jis asmeniškai nepažįsta, bet kelis kartus yra jį matęs, kai būdavo Šalčininkuose. Jam atrodo, kai važiavo pas M. tai E. automobilyje jam neskambino, kad jie atvažiuoja pas jį, gal jie susirašė, nežino. Kai privažiavo prie M. namų tai E. jam paskambino, kad jis išeitų, ir jis išėjo. M. atėjo be jokių daiktų, kaip ir jie. M. adreso nežino jis tada buvo pirmą kartą pas jį. Po to kai paėmė M., jie nuvažiavo toliau važinėti po Šalčininkus, kaimų pavadinimų jis nepasakys, nes yra nevietinis. Pamena, kad važiavo miško keliuku ir pamatė ant kelio stovintį didelį traktorių. Tada D. pasignalizavo ir iš ten buvusio vagonėlio išėjo vyriškis, kurio D. paprašė, kad patrauktų traktorių. Jam atrodo tas vyras kažką sakė D., bet jis nelabai girdėjo, kadangi nei jis, nei kiti keleiviai iš mašinos nelipo. Tas vyras patraukė traktorių ir jie toliau važiavo tiesiai, tada apvažiavo aplinkui ir vėl tuo pačiu miško keliuku grįžo į tą pačią vietą tikslu nupilti kuro. Kieno buvo pasiūlymas nupilti kuro dabar nepasakys, nes jam tikrai jo nereikėjo, nes ji neturėjo jokių talpų kur tą kurą įpilti. Tiksliai nepamena, bet jam atrodo jie automobilį paliko šiek tiek atokiau ir link traktoriaus visi keturiese ėjo pėsčiomis. Priėję prie traktoriaus netrukus iš vagonėlio išėjo tas pats vyriškis, kuris kažką sušaukė. Tada kažkuris iš pažįstamų iš kart papurškė į to vyro pusę dujomis, kas purškė jis nematė, bet tai padarė ne jis. Po to kai vyrui buvo papurkšta dujomis, jis pradėjo šaukti, kad jo nemuštų ir jis pats duos jiems kuro kiek reikia. Tada D. nuėjo prie savo automobilio ir atvarė jį prie vagonėlio, o jie jo laukė. D. savo automobilį pastatė arčiau ten buvusio to vyro automobilio, markės nepasakys, nes nežino. Tame automobilyje stovėjo didelė talpa, kurioje matė, kad buvo pusiau pripildyta kuro ir iš tos talpos tas vyriškis pats pylė kurą į D. automobilio baką. Kol buvo pilamas kuras, jis, D. ir E. stovėjo prie automobilio, o M. nuėjo į to vyro vagonėlį, ką jis ten jame darė, nežino, nes nematė. Kai D. automobilis buvo pripiltas kuro, jie atsisėdo į automobilį ir iš ten išvažiavo. Nori pasakyti, kad jis nematė kada M. išėjo į vagonėlio ir ar jis su savimi turėjo kažkokių daiktų, kurie priklausytų tam vyriškiui. Daugiau iš to vyro nieko pavogta nebuvo, nes jie važiavo tik pavogti kuro. Ta vieta buvo kažkiek tai apšviesta. Iš tos vietos toliau visi važiavo link M. namų, adreso nepasakys ir kol važiavo M. pasakė, kad jis paėmė to vyro telefoną, bet jie pasakė, jog jeigu jau paėmė, tai laikyti jį sau. M. atvežė ir paleido prie jo namų, o patys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kol važiavo apie kažką bendravo, bet apie ką, nepamena, (duomenys neskelbtini) pastovėjo apie valandą, tiesiog bendravo, vėliau E. nuėjo namo ir su savimi turėjo kažkokią dėžę, galimai tai buvo įrankių dėžė, bet kada ir kas ją paėmė, jis nežino. Kai E. nuėjo namo tai ir jie nuvažiavo link namų, t. y. D. jį atgal grąžino į namus. Apie šį įvykį pamiršo, kadangi jis pats nieko nedarė, tik dalyvavo, bet suprato, kad daro negerai ir nieko nedarė, jog tam užkirsti kelią. Labai dėl šio įvykio gailisi. Daugiau nieko parodyti negali (b. t. 6, b. l. 9–10).

Atsakydamas į teismo klausimus G. U. parodė, kad pamena, jog buvo apklaustas policijoje rusų kalba. Jis dabar pasakė kaip pamena, buvo skambutis iš M.. E. Balandžio mėnesį, kai buvo apklaustas neprisiminė, kad buvo skambutis. Jis pasakė, kad išeitų ir jis atėjo. M. atėjo su daiktais, prisiminė. Automobilio bagažinėje buvo M. daiktai, kuriuos jis atnešė. Buvo toks dalykas, kad D. papipsėjo ir tas vyras išėjo, kad traktorių patraukti nuo kelio. Nepamena ar tas kelias vedė kažkur, kuriuo jie važiavo miške. Keturiese ėjo pėsčiomis nuo mašinos link kemperio. Netoli traktoriaus, prie kelio stovėjo jų automobilis. Pas jį buvo balionėlis, pas M. Jei taip pasakė, jis ir purškė. Buvo taip, kad D. arčiau pastatė automobilį prie traktoriaus, kad įpiltų kuro. M. nuėjo į vagonėlį, bet ką ten darė nematė. Buvo taip, kad nematė ką darė D. prie traktoriaus. Jie M. atsakė, kad laikytų telefoną sau, kurį jis paėmė iš nukentėjusiojo. E. nupirko kažkokią įrankių dėžę ir nešėsi namo, nežino kur liko 20 l talpa. Gailisi, kad padarė šitaip, daugiau taip nedarys. Suprato kokiu tikslu važiuoja, nežino kodėl sutiko tame dalyvauti. Turi problemų su širdimi, seniai jau. Nepamena poliklinikos į kurią lankosi. Stovi darbo biržoje šiuo metu. Galbūt buvo išgėręs tą dieną, porą skarbonkių alaus. Penktą ar šeštą vakare, tris gal skardines išgėrė, po 0.5 l talpos. Namuose gėrė, pas save. Automobilyje nevartojo alkoholio. Nežino ar tas žmogus buvo prie vagonėlio, buvo prie jo kai stovėjo prie mašinos, kokių 3?5 metrų atstumu buvo nuo nukentėjusiojo, nekalbėjo su juo, nedavė pinigų jam. Ne jis purškė dujų balionėliu nukentėjusiajam. Jis jokio daikto neėmė, jam kuras nebuvo reikalingas. Neatiteko jam joks daiktas. Nebuvo pinigais pasidalinta. Nepamena jokių E. R. veiksmų, jie visi stovėjo prie mašinos, kai buvo pilamas kuras. Prie kemperio E. nebuvo priėjęs. Negirdėjo, kad E. asmeniškai bendrautų su nukentėjusiuoju. Negrasino niekas nukentėjusiajam. Jis negrasino peiliu ir nematė, kad kažkas grasintų. D. gal du metus pažįsta, draugas jo. Draugiški santykiai. E. apie metus pažįsta. Kai važiavo pas S. tai ir E. ten buvo. Draugas jo. Kiekvieną savaitę susitikdavo su jais. M. nelabai pažįsta. Jis dabar pasakė ką pamena. Nepamena kiek daiktų M. išnešė ir kokie daiktai. Raktus ir 20 l kažkokio skysčio. Lagaminėlyje buvo raktai. E. davė M. 50 eurų už daiktus. Negali atsakyti kodėl to nesakė ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis buvo du kartus išėjęs iš kemperio. M. pardavė E. R. daiktus, nežino kaip vyko tas pardavimas. M. siūlė nuvažiuoti į mišką. Turbūt ir buvo prieš tai nuvažiavęs ten. Vieną kartą matė kaip nukentėjusiajam buvo papurkšta į veidą. Nežino kodėl nukentėjusysis pasakė, kad jis išnešė 20 l kanistrą. Nepažinojo J. D.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. R. savo kaltę pripažino. Parodė, kad atlygino žalą nukentėjusiajam, gailisi dėl savo veiksmų. Paskambino J., E. R. patėvis ir pasakė, kad jam labai bloga ir jeigu važiuos tai atvežti jam butelį. Nebuvo ką veikti, paskambino G., pasiūlė pasivažinėti, turėjo namie butelį, paėmė jį, ir nuvežė E. patėviui, ir atėjo E., atnešė pavalgyti, kaip suprato visada jam atneša pavalgyti. Tada E. paprašė nuvežti į kolonėlę, nežino kodėl, turėjo dvi elektronines cigaretes nusipirkęs, vienkartines. M. jam paskambino, jie atvažiavo pas M. ir jis išėjo su 20 l talpa tuščia, įmetė į bagažinę, parodė kur nuvažiuoti, iš kelio matėsi spindi šviesos, privažiavo ten, ant kelio traktorius, papipsėjo, galvojo, kad patrauks traktorių kažkas, niekas neišėjo ir tada M. K. išlipo, paėmė tuščią talpą ir nuėjo prie traktoriaus. Laužė baką ir išėjo tas vyriškis, ir pradėjo sakyti, ką jie laužo, sakė paprašytų ir įpiltų pats. M. K. atėjo prie automobilio, J. D. patraukė traktorių, tada išlipo ir pasakė kam jie laužo, kam gadina, gali paprašyti, jis jiems taip įpiltų. Ir pasakė privažiuoti prie Renault Traffic automobilio, nuėjo, paėmė raktus, kol D. R. apsisukinėjo, ir įpylė į jo Opel kurą, ir kai pylė kurą, E. R. ir G. U. stovėjo prie automobilio, o M. K. buvo prapuolęs, kur buvo, nežino. Įpylė vyriškis kuro ir nuėjo prie automobilio, ir jie norėjo išvažinėti, M. K. atbėgo ir sakė „važiuojam važiuojam“ ir išvažiavo. Nuvežė M. pirmiausia namo, po to patys nuvažiavo, į Vilnių nuvežė G. namo paskutinį. Buvo skambutis, M. K. skambino E. kaip suprato, visi jie buvo kai skambino, automobilyje sėdėjo. Nepamena ar buvo garsiakalbis, jam atrodo pats E. kalbėjo. Tada E. pasakė važiuoti pas pažįstamą, nuvažiavo ir M. išėjo su talpa ir daugiau nieko atrodo neturėjo rankose ir po to, kai prie traktoriaus nuvažiavo, raktų komplektą, 20 l talpą ir juodos chemijos iš Renault trafic paėmė kol pylė kurą jiems, ir įkrovė į jo mašiną šituos daiktus, uždarė bagažinę ir prapuolė kažkur. Nežino kodėl nukentėjusysis kitaip nurodė. Nematė, kad E. neštų raktų komplektą, o G. 20 litrų talpą. Ant kelio traktorius buvo, nebuvo pravažiavę. Nematė pirmą kartą ar buvo purkšta nukentėjusiajam, o antrą kartą, galvoja kai M. buvo prapuolęs, gali būti gal tada papurškė, kai vyriškis nuėjo prie kemperio ir M. K. pribėgęs prie jų sakė važiuoti, D. R. galvoja, kad tuo momentu papurškė, bet nematė to veiksmo. Važiavo vieną kartą į mišką, išvažiavo iš miško vieną kartą ir įvažiavo vieną kartą. Pas jį buvo dujų balionėlis šiaip savigynai, įvykio metu neturėjo jo. Jis striukėje visada turi dujų balionėlį, įvykio metu su kita striuke buvo. Traktoriaus valstybinį numerį buvo radęs automobilyje pas save bagažinėje. Prie traktoriaus visi buvo, kai pylė jiems kuro tai ir traktorius šone stovėjo. Nežino dėl daiktų, kurie buvo dinge iš traktoriaus, nei automobilyje nematė, niekur. Prie kemperio nebuvo priėjęs, nuo jo mašinos 60-50 m stovėjo kemperis. Nežino kiek telpa į jo automobilį kuro, gal apie 50?70 l. Kaip nurodė, kad 60 l įpylė, bet nemano, jog tiek buvo. Nebuvo pusę, biški mažiau nei pusę pas jį buvo kuro, bet maksimum jam įpylė 40 l. Jis taip mano, nes kiek kartų pylė, tiek pildavo. Jeigu pats įpylė kuro tai geranoriškas žmogus, tiesiog pasakė kam laužyt techniką, paprašytų, ir jis įpils. Jie atvažiavo, patraukė J. traktorių, tada M. K. buvo išėjęs iš automobilio, tada grįžo, jie biški pavažiavo ir grįžo. Bet nebuvo taip, kad jie ilgam buvom išvažiavę. Prašė patraukti traktorių nuo kelio, M. išlipo iš automobilio, J. D. išėjo po kokių 3 minučių. Kai atvažiavo žinojo dėl ko atvažiavo, po to kai užvažiavo į mišką, kai nusuko nuo asfalto, tada suprato. Kad patrauktų nuo kelio traktorių norėjo, dėl to pypseno. Patraukė jis, bet jis iš karto neišėjo iš kemperio, M. išėjo link traktoriaus ir tada J. išėjo iš vagonėlio. Patraukė traktorių, jie pravažiavo, už kemperio sustojo. Ir tada J. sakė, palaukti, nedaužyti technikos, jis pats įpils kuro, nežino kodėl jis taip pasakė, buvo išgėręs gal, ar gera dūšia, nežino. Dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pripažįsta kaltę. Rado parduotuvėje ant kriauklės narkotines medžiagas, Pilaitėje „Pupa“ parduotuvėje. Užėjo į tualetą, stovėjo su vyrais, išėjo nieko nebuvo, gulėjo ant kriauklės pakelis, paėmė. Nežino kas ten tokio buvo, kratos metu sužinojo, kišenėje gulėjo pas jį ir po to į spintelę įmetė. Tos medžiagos nevartojo, kažkada apskritai vartojo. Žinojo, kad tai narkotinės medžiagos, nežino kodėl pasiliko jas ir laikė pas save. Kai pareigūnai sulaikė, pasėdėjo, pagalvojo ir prisiminė kaip buvo. Jį iš karto po sulaikymo apklausė. Jį kai sulaikė, iš karto davė tokius parodymus, nes taip atsiminė, o po to atsiminė, kad neįsitikinęs yra. Viena talpa su hidrauliniu buvo, o kita buvo kitokia ir kaip suprato M. K. norėjo į ją pilti. Ką matė, tą ir sako. Nežino kodėl nukentėjusysis kitaip aiškina, kad vadovavo E. R. Tiksliai nematė, kas purškė dujų balionėliu. Nematė ar kažkas beldėsi į kemperį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo D. R., parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 8 d., kuomet jis nurodė, kad 2025 m. vasario 21 d. apie 20 val. sulaukė skambučio iš S. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). S. jis pažįsta senai, dar nuo vaikystės, nes jo dėdė, t. y. mamos brolis, gyvena netoli S., pas kurį jis vaikystėje važinėjo. Taip pat jis draugauja su S. R. posūniu E. R. S. paskambinęs pasidomėjo jo ar kartais nevažiuos į (duomenys neskelbtini), nes jei važiuos tai prašė jam atvežti alkoholio. S. pasakė, kad nesiruošia, bet jei važiuos, tai paskambins jam. To pačio vasario 21 d. vakarą, apie 22 val. jis su savo automobiliu Opel Zafira, kuris buvo registruotas jo vardu, kurio valstybinių numerio ženklų tiksliai nepamena, bet jam atrodo (duomenys neskelbtini) šiuo automobiliu naudojasi tik nuo šių metų vasario mėnesio, nuvažiavo pas savo draugą G., kurio pavardės nežino, su kuriuo yra pažįstamas 2 metus. Pas jį važiavo tiesiog susitikti. Būnant pas G., jo paklausė ar jis neužimtas ir gal norėtų kartu su D. R. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas S. ir jis sutiko. Ir jie kartu su juo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten galėjo būti apie 23 val. Nori parodyti, kad G. tą vakarą pirmą kartą susipažino su S. Atvažiavę jie dar kažkiek laiko buvo su S. ir netrukus atėjo S. posūnis E., kuris jam atnešė pavalgyt. Po to E. paprašė, kad jį pavežtų iki Šalčininkų kolonėlės „Baltic Petrolium“, nes jam reikėjo elektroninės cigaretės. Jis sutiko pastarąjį pavežti. Visi trise važiavo link kolonėlės, kokiu keliu važiavo jis nepasakys, nes gatvių ir kaimų pavadinimų nelabai žino, kadangi ten negyvena, o retkarčiais vaikystėje buvo pas dėdę. Kai važiavo link kolonėlės iš kairės pusės, miško masyve pastebėjo, kad ten labai apšviesta vieta ir E. paklausė kas ten tokio apšviesta. E. atsakė, kad nežino, jog pats pirmą kartą mato, kad taip apšviesta vieta ir toliau sau nuvažiavo link kolonėlės. Iš kolonėlės atgal link S. namų grįžinėjo tuo pačiu keliu, bet visgi nutarė užsukti ir pažiūrėti kas ten tokio apšviesta. Kai jau važiavo į tą apšviestą vietą, tai kartu su jais jau buvo ir M. K., bet kada ir iš kur jie jį paėmė, jis dabar pasakyti negali, nes neprisimena šito momento. Galbūt jie jį paėmė po kolonėlės, neprisimena. Kas tiksliai pasiūlė užsukti į mišką pažiūrėti apšviestos vietovės, jis neprisimena, bet faktas tame, kad jie ten nuvažiavo. Kelinta tai buvo valanda, jis neprisimena, bet tai jau galėjo būti po dvyliktos nakties. Kol važiavo nieko nesitarė, važiavo tiesiog dėl smalsumo. Važiuojant miško keliuku ir privažiavę apšviestą vietą pamatė, kad kelias yra nepravažiuojamas, t. y. ant kelio stovėjo didelis traktorius. Privažiavę arti traktoriaus staiga užsidegė šviesa, kaip suprato šviesos užsidegė nuo judėjimo. Tada jis išlipo iš automobilio, o iš vagonėlio-kemperio išėjo vyriškis, kuris jam pasirodė, kad galėjo būti neblaivus, nes jis sunkiai kalbėjo, svirduliavo, išeidamas laikėsi už durų, kiek pamena jis buvo apsirengęs. D. R. jo lietuviškai paprašė, kad jis nuo kelio patrauktų traktorių, bet pastarasis jam rusiškai atsakė, kad ten nėra kelio ir jie nepravažiuos, bet galiausiai vis tiek patraukė. Nori paminėti, kad kai tas vyras lipo į traktorių, tai jam iš kabinos iškrito sulankstytas traktoriaus valstybinis numeris, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą. Nežino kodėl, bet jis jį pakėlė ir pasiėmė sau. Jis to vyriškio lietuviškai dar paklausė, ar jis kartais neturi parduoti kuro, nes tikėjosi, jog gal parduotų pigiau, bet kelis kartus užklausus dėl kuro, jis jokio atsakymo nesulaukė, todėl atsisėdo į savo automobilį, ir jie tiesiai nuvažiavo, po to kai vyras patraukė traktorių. Ir kiek pamena, jie pirmą kartą tiesiog išvažiavo. Taip pat nori paminėti, kad šalia jo sėdėjo G., kuris išvis miegojo, o gale sėdėjo M. ir E. Kiek pamena niekas nebuvo išlipęs iš automobilio, bet nėra tikras, nes senai tas buvo ir nepamena tiksliai įvykio aplinkybių. Tiksliai neprisimena, bet kažkuris iš jo keleivių pasiūlė grįžti, tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad tai greičiausiai buvo M., bet nėra tikras. Jie grįžo į vietą su vienu tikslu, pavogti kuro. Jis tam nesipriešino, nes kuro jam reikėjo tam, kad būtų galima kuo ilgiau pasivažinėti. Kai jie grįžo antrą kartą tai pirmas iš automobilio galinės sėdynės išlipo M., o jis kartu su kitais atbuliniu pavažiavo šiek tiek atgal ir automobilį pastatė kuo arčiau miško, kad jeigu važiuotų koks automobilis tai galėtų pravažiuoti. Palikę automobilį jie išlipo ir ėjo link to vyriškio vagonėlio-kemperio. Kai priėjo, tas vyras jau buvo išėjęs į lauką ir girdėjo kaip šaukė, ką jie čia vagia, ar negali tiesiog paprašyti ar kitaip sutarti, kam čia laužyti bako dangtelį, nors jis kartu su E. ir G. tik ėjo link jo. Jis suprato jis tą sakė M. Priėję, jis to vyro rusiškai paklausė ar pastarasis turi parduoti kuro ir jis jam pasakė, kad galu privažiuotų prie jo Renault Trafic automobilio ir jis jam pripils to kuro, kad nereikia laužyti bako dangtelio ir taip niokoti turtą, kad ką jis po to sakys savo viršininkui. Ir pats savo noru nieko verčiamas pasiūlė jam, kad jis privažiuotų arčiau ir jis pripils kuro į jo automobilį. Jis mano, kad jis tą pasiūlė, nes galimai išsigando, nes jie buvo keturiese, o jis buvo vienas, nors jam ir niekas negrasino, ir kitaip negąsdino. Jis kartu su G. ir E. grįžo atgal į automobilį. Jis privažiavo arčiau ir pastatė savo automobilį taip kaip jam pasiūlė tas vyras, o kai išlipo iš automobilio tai jis jau jam buvo įdėjęs į kuro baką, kuro pistoletą ir pylė dyzelinį kurą iš tokios didelės talpos, kuri stovėjo automobilio Renault Trafic viduje. Kiek prisimena tai ta talpa buvo tik pusiau pripildyta kuro. Kai jau dyzelinis kuras pradėjo piltis per viršų tada tas vyras įtraukė pistoletą, nes jau buvo pilnas bakas, kiek pamena jo automobilio bako talpa buvo apie 60 l, už tai jis jam padėkojo, pinigų nesiūlė. Po to kai jis jam pripylė pilną baką kuro, tai jis, E. ir tas vyras dar parūkė, pakalbėjo, jam niekas nei karto negrasino, negąsdino jo ir niekas jam nepurškė jokiomis dujomis, kadangi jis pats pasiūlė pripilti kuro, niekam nesipriešino, todėl nebuvo jokio tikslo purkšti dujomis, bent jau jis asmeniškai nepurškė ir nematė, kad kažkas kitas tą darytų. Kai jam pylė kurą tai G., kiek matė, sėdėjo automobilio priekyje, E. stovėjo šalia, M. matė, kad iš Renault Trafic automobilio paėmė plastikinę talpą, kurioje buvo tepalai ir įrankių dėžę, kuriuos jis nešė abiejose rankose, šiuos daiktus jis padėjo į jo automobilio bagažinę. Jis neprieštaravo tam, kad jis tuos daiktus padėjo jam į bagažinę. Po to M. kažkur dingo, jis nematė kur pastarasis buvo ir ką darė, nes jis stebėjo kaip vyras jam pylė kurą. Galbūt M. ir buvo užėjęs į kemperį-vagonėlį, to nežino, nes nematė, nors ta vieta ir buvo labai apšviesta, pastoviai degė šviesa. Kai jam pripylė kuro tai jis šiek tiek pavažiavo atgal, kad tas vyras galėtų sutvarkyti tą vietą. Automobilio priekyje jau sėdėjo G., gale E. ir jis tada paklausė, o kur M. ir išlipęs iš automobilio pakvietė jį ir jis atbėgo. Kiek matė jis nieko su savimi neturėjo. Jis atsisėdo į jo automobilį ir jie iš ten išvažiavo. Važiuojant automobiliu girdėjo tokį pokalbį apie tepalų ir įrankių pirkimą, iš pokalbio suprato, kad M. tepalus ir įrankius pardavė E., už kiek nežino. Nori parodyti, kad jis visus išvežiojo į namus, pirmą paleido M., adreso nepasakys, nes neprisimena, antrą paleido E., kuris iš automobilio išlipo su įrankių dėže ir ta plastikine talpa su tepalais, kuriuos nusipirko iš M. Paskutinį namo nuvežė G., o pats namuose buvo jau paryčiais, tikslaus laiko nepasakys. Po poros dienų iš E. gavo straipsnio nuorodą, lygtais „Kauno dienos“ portalo, kuriame aprašomas įvykis adresu (duomenys neskelbtini), kad buvo įsibrauta į patalpas ir iš miško masyvo buvo pavogtas kuras ir Samsung Galaxy S20 telefonas. Tiksliai straipsnio neatkartos, nes neprisimena ir tada iš kart suprato, kad yra aprašoma jų įvykdyta vagystė. Kažkodėl pagalvojo, kad telefoną galėjo pavogti M., kuris vienintelis kažkur buvo trumpam dingęs ir galimai buvo užėjęs į vagonėlį-kemperį iš kur galimai ir pavogė telefoną. D. R. žinojo, kad dėl kuro vagystės yra kaltas ir bijojo ateit į policiją ir prisipažint, nes bijojo, kad jį suims. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo dėl pavogto kuro, žalą būtinai atlygins. Nori taip pat paminėti, kad jis kol mokosi, padeda darbuose broliams, yra studentas, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, pirmo kurso, dieniniame skyriuje, nes nori įgyti santechniko specialybę, taip pat turi pastovią gyvenamąją vietą ir yra neteistas. Automobilį Opel Zafira jis pardavė kovo mėnesį dėl to, kad techninė apžiūra jau artėjo prie pabaigos, o jis žinojo, kad techninės nepraeis, todėl nutarė ją parduoti. Daugiau apie šį įvykį nieko parodyti negali (b. t. 5, b. l. 71–73).

Atakydamas į teismo klausimus, D. R. nurodė, kad jis galvojo G. su S. nepažįstami, šiandien suprato, kad pažįstami. Nepamena ar klausė kas ten apšviesta miške E. Užvažiavo pažiūrėti kas ten tokio apšviesta, kai paėmė M. Po kolonėlės paėmė M. ir tada užvažiavo į mišką, o gal ir prieš kolonėlę, nepamena. Neprisimena kur M. gyvena. Kad paėmė jį tai atsimena. Nepamena ar prieš kolonėlę, ar po. Ne iš karto pakėlė valstybinį numerį, kai patraukė traktorių. Kai privarinėjo automobilį, tada pasiėmė. Įmetė į bagažinę ir po to ten ir rado. J. pats pasakė, kad jei paprašytų, duotų kuro, kam laužti spyną. Nepamena tiksliai aplinkybių. Buvo pavažiavę miške į priekį, bet iš miško neišvažiavo, davė atbuliniu ir grįžo, jam atrodo tas vyras įėjo į kemperį, tada išėjo, traktorių patraukė ir vėl nuėjo į kemperį. Jisai buvo iš jo horizonto prapuolęs, t. y. M. Kai kurą pylė buvo išlipęs M. iš automobilio, visi išlipo iš automobilio, kai pirmą kartą atvažiavo. Jam atrodo pasiūlė kažkas grįžti į tą vietą, tiksliai nepamena kas. J. pats pasakė kam laužyti techniką, paprašytų pats įpiltų jiems kuro. Ir tada privažiavo, ir jis įpylė. Iš karto J. nepaskambino, nepasiūlė kuro jiems, iš karto tikslas buvo kitoks, kad pagrobti kurą. Kad važiuoja grobti kuro, suprato iš karto kai važiavo, iš karto nepavyko pagrobti. Jie papypsino ir J. išėjo, niekas nelaužė bako, tada pats pasakė, nelaužyti, pats įpils, nebuvo dar pravažiavę jo, kai dar traktoriaus nebuvo patraukęs. Jie neišvažiavo iš miško, tik apsisuko. Jam atrodo iš miško masyvo neišvažinėjo. Kai visi išlipo, pastatė mašiną prie Renault trafic automobilio, čia antrą kartą. Kemperis buvo į gilumos mišką 30 m. – 40 m. Jie su G. nėjo link kemperio. Nukentėjusiojo nepažinojo. Nežino kodėl jis sakė du kartus jam buvo purkšta į veidą su dujų balionėliu. Nematė, kad kažkas purškė dujomis. Nematė, kad M. įėjo į kemperį, bet jis buvo prapuolęs iš jų horizonto. Tepalus ir įrankius pardavė M.. E., kai išvažiavo iš miško. M. K. ėmė įrankius ir dėl to jis pardavė, nežino už kiek ir pinigų padavimo fakto nematė. Matė straipsnį, „Kauno diena“ lygtai, kad daug daiktų pavogė, o ne vien kurą, tai aišku buvo, jog apie juos rašo. Dėl to bijojo eiti į policiją. Mokosi antrame kurse. Kad neturėtų pretenzijų, dėl to apmokėjo nukentėjusiajam 1000 eurų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo D. R., papildomos apklausos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 1 d., kuomet jis nurodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, kaltę dėl plėšimo ir psichotropinių medžiagų laikymo pripažįsta visiškai, labai dėl to gailisi. Parodo, kad ir toliau pasilieka prie įtariamojo apklausos metu duotų parodymų, nieko papildomai apie įvykį nurodyti negali. Nori pažymėti, kad nesutinka su įtarime nurodyta aplinkybe dėl dujų panaudojimo prieš nukentėjusįjį, kadangi nukentėjusiajam dujomis G. U. nepurškė, nes kaip jau minėjo pirmos apklausos metu, tą darė ne jis, nes jis visą laiką sėdėjo automobilyje. Kas purškė, jis nematė. Taip pat nori parodyti dėl psichotropinių medžiagų, kurios buvo rastos kratos metu jo kambaryje. Tikslaus laiko nenurodys, nes neprisimena, bet tai galėjo būti 2024 m. pabaigoje, kai jis šiuos 4 vnt. polietileninių maišėlių, kurie buvo sudėti į vieną didelį polietileninį maišelį, kurių viduje buvo neaiškios kilmės medžiagos, jis rado tualete ant ten buvusios kriauklės, prekybos centre „Pupa“, esančioje Pilaitės mikrorajone. Šias medžiagas jis pamatė ir paėmė sau. Kas buvo viduje jis nežinojo. Kratos metu jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Jei būtų žinojęs, kad ten yra psichotropinės medžiagos, jis jokiais būdais jų net neimtų ir jų nebandytų. Daugiau apie medžiagas nieko parodyti neturi. Dėl abiejų nusikalstamų veikų labai gailisi. Taip pat pažymi, kad sutinka nukentėjusiajam atlyginti žalą ir jo atsiprašyti. Baigus ikiteisminį tyrimą susipažinti su visa bylos medžiaga nepageidaus. Daugiau nieko parodyti neturi (b. t. 5, b. l. 80).

Atsakydamas į teismo ir teismo proceso dalyvių klausimus, D. R. nurodė, kad tų medžiagų nebandė, bet kitas narkotines medžiagas yra bandęs. Suprato, kad narkotikai, kai pareigūnai pasakė, jog čia narkotinė medžiaga. Galvojo, kad žinojo, jog tai narkotinės medžiagos. Nežino kodėl nutarė jas pasilaikyti. Blogai padarė, padarė išvadas dėl to. Nevartoja dabar narkotinių medžiagų. Šiais metais įgys specialybę. Pagal verslo liudijimą dirba šiuo metu. Jis pamatė straipsnyje, kad buvo panaudotos ašarinės dujos. Buvo neblaivus jam atrodo nukentėjusysis, svirduliavo kai ėjo, nestovėjo arti, tai nejautė kvapo. Girdėjo, kad kalbėjo apie dujų balionėlį, automobilyje buvo dujų balionėlis, po to rado bagažinėje ir suprato, jog M. atbėgo ir padėjo jį. Žinojo, kad balionėlis yra jo automobilyje galinėje sėdynės kišenėje. Kai nupirko automobilį jis jau buvo, oranžinės spalvos balionėlis, nedidelis. Kas turėjo rankoje balionėlį nematė. Nesutinka su kitu civiliniu ieškiniu. Užvedimo spynelės kas raktus paėmė nežino. Išskyrus talpą ir raktų komplektą, daugiau nieko nematė. G. ir E. jo pažįstami. Su G. dažniau susitikdavo, su E. mažiau. Iš vaikystės pažinojo E. po to ilgą laiką nebendravo, po to pradėjo vėl bendrauti. M. nepažinojo, pirmą kartą matė. Kur buvo automobilyje jo balionėlis, nežino, juodą balionėlį pas jį rado. Tuo metu jo neturėjo. Nukentėjusysis vieną kartą priėjo prie jų, o kitą kartą, kai prie automobilio kurą pylė, kai pirmą kartą buvo atvažiavę. Apsisuko ir grįžo atgal. Tokio ilgo laiko tikrai nebuvo, kad pirmą kartą buvo naktį, o antrą kartą paryčiais. Ten viskas greit įvyko. Kad pinigus E. davinėjo M. už daiktus nematė, bet M. pasakė reikia parduoti, nes reikia pinigų. Kuro talpą atsinešė M., ne dėžę. Tuščią talpą tai 100 procentų atsinešė. Kai pylė jiems kurą nukentėjusysis, M. buvo prapuolęs, tuo metu vyras stovėjo prie jų. Buvo ten šviesa, lempa prie traktoriaus ir kitoje pusėje, kur prie automobilio ir kemperio. Neklausė ką M. ruošiasi daryti su baku. Jis neišiminėjo dujų balionėlio. M. sėdėjo gale, jis žinojo, kad balionėlis yra kišenėje automobilio sėdynės. Galinėje sėdynėje įkištas, bet po plėšimo balionėlio nematė. Kai kurą pylė tai buvo nukentėjusysis prie jų. Nematė ar buvo požymiai, kad jam buvo papurkšta dujų į veidą. Bakas iš kitos pusės stovėjo automobilio, todėl reikėjo apsisukti. Kas buvo pavogta, tas turbūt ir grąžinta nukentėjusiajam. Valstybinį numerį traktoriaus rado pas jį, kitus daiktus turbūt pas E. R. Nebuvo kalbos, kad M. prisiimtų atsakomybę, nes buvo nepilnametis ir jam mažesnė atsakomybė būtų taikyta. Nežino, kad M. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jis buvo su apykoje jam atrodo, matėsi ant kojos, jog nešioja.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad nepripažįsta, jog buvo peilis. Įvykis buvo šiais metais, nepamena mėnesio, jis prižiūri brolio tėvą, atnešė jam pavalgyti, buvo pas juos D. su G. Tada pas jį pasibaigė elektroninės cigaretės, jis paprašė D., kad jį nuvežtų į Šalčininkų degalinę, nes parduotuvės nedirbo tuo momentu. Jie išvažiavo, sėdo į mašiną, pasivažinėjo po Šalčininkus ir jam paskambino M., paklausė kur yra, pasakė Šalčininkuose, tai pasakė atvažiuoti pas jį kur jis gyvena (duomenys neskelbtini), jie nuvažiavo, M. K. išėjo, jie pakalbėjo ir pastarasis pasakė yra kuro kur užpilti, paėmė kanistrą, jie sėdo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur traktorius stovėjo. Atvažiavo, maždaug 30 m mašina jų stovėjo, jis su M. nuėjo prie traktoriaus pripilti kuro, bet neišėjo, M. įlipo į traktorių kažko ten ieškojo, jis pamatė, kad kažkas išėjo iš kemperio, paėmė kanistrą ir nubėgo, o M. liko, praėjo kažkiek laiko, jis irgi pribėgo, jie sėdo ir nuvažiavo. Kažkur valandą pavažinėjo, kažkas iš jų pasakė gal paprašys kuro, atvažiavo atgal, priėjo prie kemperio, jis priėjo, M. ir G., pabeldė į duris, ir paklausė gal turi kuro, sakė nelaužyti traktoriaus, sakė duos kuro, įpils į mašiną, tada pribėgo prie automobilio pasakė D., kad jis privažiuotų. Jie stovėjo su nukentėjusiuoju, jis atidarė savo mašiną ir pripylė jiems kuro, jie stovėjo rūkė trise, jis, D. ir G. su nukentėjusiuoju buvo, o M. paėmė tepalus, raktų komplektą ir padėjo į mašiną, kiek laiko pylė kurą, tiek laiko M. ir nebuvo. Jie tam vyrui padėkojo ir sėdo į mašiną. Kažkas pašaukė M., jis pribėgo, sėdo į mašina, tada jis ištraukė telefoną, kuris buvo nukentėjusiojo ir pasakė, neturi telefono, sau paėmė. Sakė kam parduoti įrankius, tai E. R. ir pasakė, kad gali iš jo nusipirkti ir davė M. 100 eurų. Du kartus važiavo į mišką. Iš karto buvo patraukęs nukentėjusysis traktorių iš kelio. Šviesos dar degė tuo metu. Jie nuėjo kuro iš karto užpilti, nes norėjo pravažiuoti. Nežino dėl ko norėjo pravažiuoti. Tada jie priėjo su kanistru. Nukentėjusysis išėjo iš kemperio. Jie norėjo tik pavogti kuro, mintyse nebuvo mušti jo ar atimti kitus daiktus. Jis nepamena ar pradėjo pypsenti, kad patrauktų traktorių iš kelio. Prie traktoriaus buvo su M. K., pastarasis ir buvo įlipęs į traktoriaus vidų. Radijo imtuvą ir numerį išnešė M. K. iš traktoriaus. Į jų automobilio bagažinę padėjo ir viskas. Jis neprašė nukentėjusiojo rodyti dokumentų. Kai jie priėjo prie kemperio, D. buvo mašinoje, jis pribėgo ir pasakė jam privažiuoti, nes nukentėjusysis sakė įpils jiems kuro, pasakė kiek gali, tiek įpilti. Nežino kodėl trise ėjo prie kemperio. Gal vienas pabijojo ir nuėjo trise. Jis ėjo į kemperį ir G., ir M., kad paprašyti kuro. Kiek prisimena, taip sako. Signalizacijos nebuvo traktoriuje. M. ir pakėlė nuo kelio traktoriaus valstybinį numerį ir įmetė į bagažinę, ir policija jį rado. M. jam pardavė daiktus kai paėmė juos iš nukentėjusiojo. Nežino kodėl taip nurodė liepos 4 d., ką dabar pamena, tą sako. M. paėmė iš (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, jis ir pasiūlė važiuoti į mišką. Nukentėjusysis iš karto sakė nedaužyti traktoriaus, klausė parduoti gal turi, sakė ne, gali tiesiog įpilti. Viską nupirko iš M., tiksliai prisimena, kad 100 eurų tikrai davė. Gali būt, kad 150 eurų, kai važiavo namo jį paleisti, tada davė pinigus. M. pavogė daiktus ir paklausė kur parduoti, jis pasakė gali nupirkti iš jo, telefono nepirko, M. sakė, jog pasiliks jį sau. Tuo metu M. buvo su sesės telefonu, pasakė, kad pasiliks sau telefoną, kurį paėmė iš nukentėjusiojo. Jis nevadovavo ir niekam nesakė ką daryti. Jis nematė nukentėjusiojo dokumentų, neėmė jų. Nebuvo kemperio viduje, pusantro metro gal stovėjo nuo kemperio, kemperyje kažkas degė iš pradžių, po to jau nebe.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo E. R., parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 7 d., kuomet jis nurodė, kad jis jokio nusikaltimo neįvykdė, kadangi jam yra paskirta kardomoji priemonė – apykoje, kuri uždėta ant kojos. Apykoje jau buvo jam uždėta kai buvo įvykdytas nusikaltimas, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą su kuriuo šiandien susipažino. Šiuo metu apykojės ant kojos nėra, kadangi ji jam atsisegė 2025 m. kovo 5 d. ir jis ją laiko namuose, apie tai, kad apykojė atsisegė jis niekam apie tai nepranešė, nes nespėjo paskambinti probacijos darbuotojai Barbarai Gurskai, kadangi vakar, t. y. 2025 m. kovo 6 d. kažkur po pietų buvo sulaikytas. Dėl įtarime nurodytų daiktų gali paaiškinti, kad jis tų daiktų nepavogė. Jo pažįstamas vardu M. iš įtarime išvardintų daiktų, tokius kaip įrankių dėžę ir pilną 20 l talpos plastikinę talpą su tepalais, už 150 eurų jam pardavė M. Laiko tiksliai nepasakys, nes nepamena, jam į mesengerį paskambino M. ir pasakė, kad jis turi parduoti įrankių komplektą ir tepalų, ir paklausė jo ar jis norėtų iš jo nupirkti. Jis pasakė jam, kad jam reikia ir jis iki pietų su taksi nuvažiavo pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Taksi nei kontaktų, nei įmonės nenurodys, nes neprisimena, bet pamena, kad buvo BMW automobilis, kurio valstybinio numerio ženklų neįsidėmėjo. Kai atvažiavo pas M., jis paprašė taksi vairuotojo, kad jis jo palauktų, kol jis bus pas M. Taksi vairuotojas jo laukė apie 5 min. Jis paėmė įrankių dėžę ir 20 l tepalų ir su tuo pačiu taksi automobiliu grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Jam šie įrankiai buvo reikalingi asmeniniam naudojimui kaip ir tepalai. Taip pat nori parodyti, kad jis jokio plėšimo nevykdė. M. jam nepasakojo iš kur šie daiktai, o jis ir nesidomėjo. Gali parodyti kur yra M. namas (b. t. 3, b. l. 143–144). Atsakydamas į teismo klausimus E. R. nurodė, kad supranta lietuvių kalbą, vertėjas jam nereikalingas. Nenorėjo prisipažinti tada. Bet po to jam jau davė įtarimą kitą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo E. R., parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 3 d., kuomet jis nurodė, kad su jam įteiktu galutiniu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta, kaltę dėl plėšimo pripažįsta visiškai, labai dėl to gailisi. Nori pažymėti, kad negali sutikti su pranešime apie įtarimą nurodyta aplinkybe, kad G. U. papurškė nukentėjusiajam dujomis į veidą bei grasino jam peiliu, kadangi jis to nematė ir negali tvirtai teigti, jog būtent taip ir buvo. Jis išvis net nematė, kad kažkas būtų turėjęs dujų balionėlį. Taip pat nesutinka su įtarime nurodyta aplinkybe, kad jis, M. K., D. R. ir G. U. buvo užėję į vagonėlį kemperį. Taip pat nori papasakoti kaip buvo iš tikrųjų. Laiko dabar tikslaus nenurodys, bet tai galėjo būti tuo pat laiku, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą, kai jis savo patėviui S. R., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nunešė pavalgyti, o ten jau buvo D. R. ir G. U. Jam būnant pas patėvį, jis iš M. K. sulaukė skambučio, kuris paklausė ar jis gali pas jį atvažiuoti, kadangi pats nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo neturi, tai paklausė tuo metu pas patėvį buvusio D. ar jis pavežtų jį pas M.. D. ir G. sutiko ir jie visi kartu nuvažiavo pas M. D. automobiliu, kiek pamena Opel, tiksliai nei modelio, nei valstybinių numerio ženklų nurodyti negalės, nes nežino. Kai jau buvo prie jo namų, jis jam paskambino per mesengerį ir pasakė, kad jis išeitų. M. jam pasakė, kad turi parduoti įrankius (raktus), radijo imtuvą ir 20 l hidraulinių tepalų ir pasakė, kad tai viskas kainuotų 150 eurų. Jis sutiko nupirkti, nes tokių įrankių neturėjo, o tepalus panaudotų benzininiam pjūklui. Dar kažkiek laiko pakalbėjo su juo, jis pasakė, kad tuos daiktus pavogė iš (duomenys neskelbtini), tačiau iš ko tiksliai jis pavogė, nepasakė. Jis jam pasakė, kad tame miške stovi didelis traktorius iš kurio galima nupilti dyzelinio kuro. Prisipažins, kad su šiuo M. pasiūlymu jis sutiko, taip pat sutiko važiuoti ir D. su G. Tada M. nuėjo namo ir po poros minučių prie jų sugrįžo su viena 20 l tuščia talpa ir žarna. Tada jie visi keturiese D. automobiliu pirmiau nuvažiavo į jo namus, kad paliktų ten nupirktus iš M. daiktus, o po to iš kart važiavo į mišką (duomenys neskelbtini) į kurį pasiūlė važiuoti M. Už vairo buvo D., šalia D. sėdėjo jis, o gale sėdėjo M. ir G., kuris miegojo. Kelintą valandą jie atvažiavo į tą vietą jis nepasakys, bet buvo vėlus paros metas. Vieta prie kurios važiavo buvo neapšviesta, automobilį paliko kiek nedavažiavę iki traktoriaus, kažkur apie 80 metrų ir toliau ėjo pėsčiomis, ėjo link traktoriaus. Kartu ėjo D. ir M., G. liko miegoti automobilyje. Kai atėjo prie traktoriaus, jis laikė 20 l M. paimtą talpą, pats M. užlipo ant traktoriaus rato, o D. tiesiog stovėjo šalia jo, bet kuro nupilti nepavyko, kadangi iš ten stovėjusio vagonėlio (kemperio) išėjo vyriškis, kuris kažką sušaukė ir jie pabėgo iš ten, ir išvažiavo link Šalčininkų m., bet po kurio laiko jie į tą pačią vietą grįžo, galvodami, kad tas vyras užmigo. Tiksliai kelintą valandą buvo, kai jie grįžo antrą kartą jis nepasakys, nes neprisimena, bet tai galėjo būti tokiu laiku kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. apie 5 val. Automobilį vėl paliko maždaug toje pačioje vietoje kaip ir pirmą kartą. Tik jau antrą kartą prie traktoriaus ėjo jis, G. ir M., D. liko savo automobilyje. Jis priėjęs prie vagonėlio (kemperio) pasibeldė į duris ir išgirdęs, kad vagonėlyje kažkas yra iškart iš ten pabėgo pas D. Vietoje liko G. ir M. Jiems su D. belaukiant M. su G. spėjo parūkyti, kai prie jų pribėgo M., kuris D. paprašė privažiuoti arčiau ten buvusio baltos spalvos automobilio, markės nepasakys, nes nežino, kad jiems įpils dyzelinio kuro. Jie privažiavo prie nurodyto balto automobilio, prie kurio stovėjo vagonėlyje (kemperyje) gyvenantis vyriškis ir M. Kai jis su D. privažiavo prie balto automobilio, jis išlipo iš automobilio ir tas vyriškis pats pasiūlė į D. automobilį kuro, kaip jis suprato su juo taip sutarė M. Nori pažymėti, kad kol tas vyras iš automobilyje esančio didelės talpos pylė dyzelinį kurą pasinaudodamas žarna į D. automobilį, tai jis su M. stovėjo šalia to vyro, D. sėdėjo už vairo, o kur buvo ir ką darė G. jis pasakyti negali, nes to nematė. Į M. paimtą 20 l talpą, kuro pripilta nebuvo. Tas vyriškis pripylė pilną kuro baką ir tada jie atsisėdo į D. automobilį, jie su M. atsisėdo pirmi, o paskutinis atsisėdo G. Jis jokių daiktų iš to vyriškio nevogė ir nematė, kad kažkas iš draugų buvo ėmęs. Po to kai automobilis buvo pripiltas kuro, jis atsisėdo į priekį šalia D., o gale sėdėjo M. su G. ir visi iš ten išvažiavo. Pirmą namo D. nuvežė M., o po to jau jį. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti neturi. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti žalą ir jo atsiprašyti. Baigus ikiteisminį tyrimą susipažinti su visa bylos medžiaga nepageidaus. Daugiau nieko parodyti neturi (b. t. 3, b. l. 149–150).

Atsakydamas į teismo klausimus, E. R. nurodė, kad M. iš savo namų išnešė 20 l talpą nupilti kuro, kitų daiktų neišnešė. M. po to juos išnešė iš nukentėjusiojo namų, jam parduoti. Buvo talpa ir žarna, kurią M. atnešė iš savo namų. Iš karto važiavo į mišką, kur stovėjo traktorius. D. šalia G., jis už G. gale, o M. už D., taip sėdėjo automobilyje kai važiavo. Apie 3 metrų atstumu paliko mašiną, bet kai nukentėjusysis patraukė traktorių, pravažiavo ir paliko, nežino kodėl nieko neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusysis patraukė traktorių. D. išėjo iš mašinos, bet stovėjo prie mašinos, jie su M. dviese nuėjo kuro pilti. Apie 15 metrų atstumu D. buvo nuo jo, jis nedaėjo iki jo. Nebuvo taip, kad jie galvojo, jog tas vyras užmigo. Nežino kodėl pirmą kartą neprašė jo kuro, tiesiog išsigando, nes pamatė, kad kažkas išėjo. Jis sakė paprašys kuro, negalvojo, kad dovanos jiems jį. Negalėjo būti apie 5 val. ryto, kad grįžome, apie 23 val. ar 00.00 val. Antrą kartą iš kitos pusės paliko automobilį. D. antrą kartą liko automobilyje. Jis pabėgo nuo kemperio porą metrų. Beldė, kad paprašyti kuro, jis nepabėgo, tiesiog porą žingsnių atgal padarė. Jie trise liko kai duris atidarė nukentėjusysis. Jie trise liko, t. y. jis, G. ir M.. G. buvo lauke, o po to priėjo prie jų, nukentėjusysis įkišo pistoletą į jų mašiną, kad įpilti kuro. M. tuo metu nebuvo, jis nesakė ikiteisminio tyrimo metu, kad M. buvo kartu. Nebuvo tokio dalyko, kad sakė traukti ginklą. Jie kai trise buvo, niekas neprisistatė. Nevisiškai pripažįsta civilinį ieškinį. Gailisi, kad taip padarė, daugiau to nebedarys. Nebuvo 5 val. Antrą kartą kai atvažiavo buvo apie 23 val. –1 val. O pirmą kartą apie 23 val. ar 24 val. neprisimena. Nuo 23 val. iki 1 val. per šį tarpą dukart buvo. Buvo išvažiavę iš miško. Šalčininkuose buvo, važinėjo po miestą. Kas pasiūlė antrą kartą važiuoti atgal į mišką, nepamena. Negali pasakyti, kad kažkas nukentėjusiajam purškė dujų balionėliu. Dujų balionėlio nematė. Peiliu nebuvo grasinta, pats nukentėjusysis pasakė, kad to nebuvo. Raktų komplektas, 20 l skystis tepalų ir radijo imtuvas. Trys dalykai buvo pagrobti. Viskas gražinta yra, raktus jis pats atidavė, 20 l tepalus ir radijo imtuvą policija rado. Pas jo brolio tėvą gulėjo garaže radijo imtuvas. Signalizacijos bloko nebuvo, užvedimo spynelės irgi niekas neėmė. Iš karto buvo šviesos. Kažkokia lempa iš tolo matėsi. Niekas nesumokėjo nukentėjusiajam pinigų. Kai paprašė kuro, jis sakė, jog tiesiog įpils. Niekas nedavė jam pinigų. Pilnai pripažįsta kaltę, bet nepripažįsta, kad buvo peilis ir dujų balionėlis. Vagystę tik pripažįsta, kad ėjo vogti kuro. Vasario mėnesį dar nebuvo apykojės jam, įvykio dieną. Buvo kartu su M. konvojuojamas. Jie su juo pasisveikino ir viskas, bet nepasakė jam, kad jis prisiimtų visą kaltę sau, nes yra nepilnametis. M. porą metų pažįsta, laba diena, viso gero tik bendrauja. M. jam paskambino, prieš įvykį bendravo. D. jo draugas iš vaikystės, G. porą metų pažįsta. Su M. santykiai normalūs buvo. M. sakė, kad nenori prisiimti kaltės. D. mažiausiai dalyvavo, patvirtina nukentėjusiojo žodžius. Jeigu dieną, tai galima pamatyti kemperį, niekas nežinojo, kad ten žmogus gyvena, jis tik pamatė jį kai jis išėjo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. D., parodė, kad visus kaltinamuosius žino. Naktį atsibudo ir išėjo iš kemperio atlikti gamtinių reikalų, ir žiūri ant traktoriaus ir prie traktoriaus yra kažkokie asmenys, jis iš vagonėlio priėjo prie mašinos jų. Nieko nekaltins, buvo tamsu, bet kažkas ėjo prie jo, pasakė rusiškai „labas vakaras“ ir papurškė į akis jam, ir jis pabėgo į mišką, ir dar purškė iš paskos, kai pradėjo bėgti, o ką toliau jie darė nežino. Kai išgirdo, kad išvažiavo mašina, išėjo iš miško, ir jų mašinos jau nebuvo. Matė, kad visi bakai buvo atidaryti, dangčiai mėtėsi, elektros laidai buvo nurauti, kurie buvo prijungti. Kai grįžo į kemperį, nuėjo toliau miegoti, o paskui link ryto, apie 5 val., kai jis miegojo, prie vagonėlio kažkas pradėjo tuksenti ir sakė, kad čia pasieniečiai ar apsauginiai. Jis atidarė kemperio duris ir tada jie prašė jo paso, jis davė, jie turėjo žibintuvėlius, tai apakino jį. Pasakė, kad atgal gražintų jam pasą ir viskas, nespėjo apsisukti kai pamatė balionėlį ir jam papurškė į veidą. Klausė kam jie taip daro, kodėl jiems to reikia. Matė, kad kažkieno ranka paima peilį, sakė palikit tą peilį, kam jis jiems, pasakė, kad bus peilis prie vagonėlio. Galvojo, ką jis ten vienas prieš keturis gali padaryti. Net nebuvo minties, kad muštis, galvojo, kad taikiai ir geruoju viską galima išspręsti. Sakė jiems, jei reikia kuro, jis įpils, tik prašė palikti jį ramybei. Užpylė jiems kuro, nežino pavardės, bet E. paėmė raktus, įrankių dėžę, kitas, G. U. paėmė kanistrą su tepalais ir viskas. Įpylė kuro jiems, šiek tiek sportbačius apipylė vaikinui ir viskas, geruoju išsiskyrė, jie išvažiavo. Niekas J. D. nieko nedavė, jokių pinigų jam nedavė. Pirmą kartą kai išėjo iš kemperio, pamatė prie traktoriaus žmones, jis ėjo link traktoriaus ir kažkas ėjo link jo ir rusiškai pasakė labas vakaras ir papurškė dujas. Jis tik buvo atsikėlęs, viskas buvo taip greitai, kad net negalvojo, jog taip bus, neatkreipė dėmesio kaip atrodė tas vaikinas. Jis taip manė, kad buvo apkūnus žmogus, kuris jam purškė. Bet jis nėra tikras, nieko nekaltins. Kai jam papurškė dujomis, jis nuėjo į mišką. Kai antrą kartą išgirdo beldimą į duris, pamatė visus keturis asmenis, keturi atrodo stovėjo, aplink duris. Gal klysta nebent. Mano buvo jis (parodė į kaltinamąjį M. K.), visi jie ten stovėjo. Pasą davė, papurškė dujų balionėliu, pasakė baigti, sakė viską atiduos, tik neliesti jo. Prie jo buvo piniginė, turėjo striukėje, buvo pinigai. Kai jiems įpylė kuro ir grįžo į kemperį, piniginė buvo po stalu, nerado pinigų joje, tik gerai, kad dokumentai buvo vietoje. 50 eurų su trupučiu buvo piniginėje, smulkiai neskaičiuoja. Jei žibintuvėliu švietė į akis, tai kaip jis gali pamatyti, tik pamatė ranką su balionėliu, jis iš karto už spintos pasilenkė. Nepataikė jam balionėliu. Panašus asmuo E. į tą, kuris purškė jam antrą kartą, bet nėra įsitikinęs. Kažkieno ranka paėmė peilį. J. D. nurodė, kad ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nėra tikras kas paėmė tą peilį. Jam niekas negrasino, kai peilį paėmė. Jis sakė, kad neimtų jo tiesiog ir kad atiduotų atgal. O tas, kuris paėmė peilį, pasakė, kad jis bus prie vagonėlio. Kai visi išvažiavo, peilis ir gulėjo prie vagonėlio. Negrasino niekas jam su peiliu. Kurą ėjo pilti su E. R. Nežino kiek kemperyje liko žmonių, jis su E. užėjo už mašinos, kaip jis gali matyti kas kemperyje stovėjo. Šitas išnešė kanistrą (rodo į G. U.). Prie traktoriaus tada nieko nebuvo, kai pylė kurą. Prie traktoriaus jie buvo tik tada, kai atvažiavo pirmą kartą. Magnetofoną išėmė, užvedimo raktą, valstybinį numerį. Iš traktoriaus pavogti daiktai buvo iki jų pasibeldimo į duris. Antrą kartą kai jie atvažiavo, kol jie pylė kurą, G. paėmė raktus, tepalus ir viskas. Mėtėsi piniginė J. D. kai grįžo į kemperį, telefono nebuvo, visos lentynos matėsi, jog peržiūrėtos. Iš traktoriaus buvo dingę magnetofonas ir grotuvas, valstybinis numeris, raktas. Norėjo kuro, bet ten tinklas buvo, jiems nepavyko, nes neįmanoma buvo nupilti. Iš dujų balionėlio papurškė du kartus jam. Traktorius nebuvo užrakintas. Traktoriaus spyna buvo sugadinta jau iki įvykio, jos nebuvo įmanoma užrakinti. Signalizacijos traktoriuje nebuvo. Nedirbo po įvykio, tą dieną jis nedirbo, buvo tyrėjai atvažiavę, viską matavo, visą dieną prastovėjo. Sekančią dieną meistras atvežė krūvą raktų, pritaikė traktoriui ir pradėjo dirbti. Pusantros dienos nedirbo. 1 800 eurų gaudavo į rankas. Jis atvažiavo į mišką dirbti, dirba miške 30 metų. Neįmanoma mažiau uždirbti. Neturi dokumentų dėl telefono, jis davė dokumentus policijai. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė, sutartį taip pat. Po įvykio jam buvo blogai, bet pas gydytoją nesikreipė. Prašo už moralinę žalą 2 000 Eur, nes jam buvo blogai, net stebiasi kaip į mišką sugebėjo pabėgti. Patvirtina, kad D. R. šiandien jam atlygino 1 000 eurų. Šito vaikino (rodo į kaltinamąjį D. R.), jis iš vis neatsimena, žino, kad buvo keturiese, bet jo nepamena. Pamena šituos du (rodo į kaltinamuosius E. R. ir G. U.). E., kai antrą kartą jie atėjo, pasakė traukti ginklą. Vadovavo mano, kad E. R., taip mano, nes jis visą laiką kalbėjo, o visi kiti tylėjo. J. D. nevartojo alkoholio tą dieną. Šviesa nedegė kemperyje, kai jie antrą kartą atvažiavo. Šviesa nedegė, nes elektros laidai buvo nutraukti. Tiesiai į veidą jam buvo papurkšta pirmą kartą dujų balionėliu. Nežino kas paėmė raktus nuo traktoriaus. Mano už vairo sėdėjo šitas asmuo (rodo į kaltinamąjį G. U.). Jam darbe moka už kubą, būna kubas 1,20 Eur. Galėjo būti, kad atlyginimas buvo didesnis ir 1 800 eurų. Ten nėra signalizacijos, niekada nebuvo traktoriuje signalizacijos. Čia jau į vadovus reikia kreiptis dėl šito. Radiją paėmė, valstybinį numerį ir raktus, ir viskas. Nežino ar pirmą ir antrą kartą su juo bendravo tas pats žmogus, tas, kuris prašė dokumentų buvo šitas vaikinas (rodo į kaltinamąjį E. R.). E. R. jo pasą žiūrėjo. Jau šviesėjo, ne tai, kad buvo visai tamsu, todėl, matė, kad šis žmogus su juo bendravo. Pirmą kartą, kai jie atvažiavo, matė, kad vienas asmuo iš už traktoriaus stovėjo, vienas prie traktoriaus, o vienas stovėjo prie bako, ir trys gaunasi asmenys, gal nebent už traktoriaus dar buvo ketvirtas asmuo. Antrą kartą nežino, tiksliai pasakyti, kiek buvo asmenų negali. Antrą kartą savo automobilį jie pastatė nuo jo vagonėlio, prieš jo Renault automobilį, prie kelio stovėjo jo mašina, jų mašina, kemperis ir traktorius, jie su savo mašina užvažiavo už jo mašinos, nuo vagonėlio buvo nutolę apie 10?15 metrų. Tarp jų mašinos ir vagonėlio stovėjo jo darbinė mašina Renault. Jo kemperio durys nesimatė nuo tos vietos, kur stovėjo jų mašina. Jis (rodo į kaltinamąjį D. R.) iš vis mažai dalyvavo. Nukentėjusysis taip pat nurodė nelaikantis pykčio ant kaltinamųjų, mano, kad jie jau pasimokė ir padarė išvadas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino nukentėjusiojo J. D., parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 12 d., kuomet jis nurodė, kad toks įvykis jo gyvenime buvo pirmas. Patikslino, kad kol jis laikinai dirbo adresu (duomenys neskelbtini), gyveno vienas kemperyje. Teritorija, kurioje gyveno buvo nefilmuojama. 2025 m. vasario 21 d. apie 23.30 val. jis nuėjo ilsėtis ir apie 1 val. jis atsibudo į WC ir norėjo įjungti šviesą, bet šviesa neįsijungė, nesuprato kodėl, nes kai ėjo gultis tai viskas veikė. Tuomet jis išėjo į lauką ir pastebėjo, kad yra išrautas kabelis, kuris buvo pajungtas nuo traktoriaus akumuliatoriaus prie kemperio. Jis pasilenkė paimti šį kabelį ir išgirdo kažkokius garsus nuo traktoriaus pusės, o jam atsistojus staiga prieš save pamatė stambaus sudėjimo vyrą, kuris rusiškai be jokio akcento su juo pasisveikino ir iškart papurškė į akis pipirinėmis dujomis, jam labai griaužė akis, degė visas veidas. Jis iškart numetė tą kabelį ir bandė bėgti į mišką, bėgdamas jis dar atsitrenkė į darbinį Renault automobilį. Kai bėgo jis girdėjo kaip jam iš paskos bėgo tas pats vyras, nes bėgdamas jis vis purškė jam į galą dujomis. Jam pavyko nuo jo atitrūkti, kai jau girdėjo, kad niekas iš paskos nebėga, jis sniegu pradėjo valyti veidą. Kiek laiko jis prabuvo miške pasakyti negali, kadangi išbėgo be jokių daiktų, buvo tik su apatiniais drabužiais. Maždaug po pusvalandžio jis išgirdo, kad išvažiavo automobilis, ir jis sušalęs grįžo atgal į kemperį, prie kurio jau nieko nebuvo. Jis užsirakino savo gyvenamajame kemperyje ir nuėjo miegoti. Jis jau nėjo tikrinti, ar tie asmenys ko nepavogė, galvojo tą padaryti ryte, taip pat jis apie tai niekam nepranešė ir nuėjo toliau miegoti. Tikslaus laiko nežino, bet tai galėjo būti kažkur apie 5 val.–5.30 val. jį pažadino beldimas į duris. Jis atsikėlė ir atrakino duris, už kurių stovėjo keturi vyrai, vienas iš jų kažką pasakė lietuviškai, bet jis pasakė, kad nesupranta lietuviškai, tada jis rusiškai pasakė, jog jis yra pasienietis ir paprašė jo pateikti jam savo asmens dokumentą. Pažymėjo, kad jie visi buvo apsirengę tamsiais drabužiais, nepanašiais į pasieniečių rūbus. Jis padavė jam savo pasą ir paklausė, ko jiems reikia iš jo. Tada vyras, kuris iš jo buvo paėmęs pasą pasakė, kad su juo viskas aišku ir garsiai pasakė, „traukit ginklą“. Išgirdęs kalbas apie ginklą jis realiai išsigando dėl savo gyvybės, jis pagalvojo, kad tai viskas, jog bus nušautas. Jis norėjo pabėgti, bet neturėjo galimybės, kadangi jie stovėjo prieš jį, jis tada užėjo atgal į kemperį ir kartu užėjo vėl tas pats stambaus kūno sudėjimo vyras, kuris ir vėl bandė jam pripurkšti pipirinėmis dujomis į akis, bet jis pasilenkė, kad išvengti dujų, kurios pataikė tik ant kaklo ir į ausies, taip pat ir ant lubų. Tada jis paėmė ant stalo gulėjusį jo medžioklinį peilį (be dėklo) į rankas ir stovėjo nukreipęs į jį, peiliu jį baugino. Jis jiems pasakė, kad ką jie išdarinėja, jog jei nori apvogti tai tegu tuo ir užsiima, jis jau nesiruošė jiems priešintis, kadangi bijojo dėl savo gyvybės. Jis tada paėmė ir raktu atrakino darbinį automobilį Renault, tada jis apsimovė kelnes ir taip pat išėjo į lauką. Kemperyje liko du vyrai, o jis lauke jau buvo su stambaus kūno sudėjimo vyru ir dar kitu, kuris prašė jo pateikti jam savo asmens dokumentą ir, kaip suprato jis buvo pagrindinis organizatorius, kuris visiems vadovavo ir nurodinėjo, kas ką turi veikti. Patikslino, kad stambaus sudėjimo vyras atidarė Renault automobilio bagažinę ir iš ten paėmė permatomą, purvinai geltonos spalvos, pilną 20 l talpą su hidrauliniais tepalais. Kitas vyras, kuris visiems vadovavo, atidarė automobilio šoninės duris ir paėmė iškart gulėjusią dėžę su raktų rinkiniu. Automobilio viduje stovėjo 1 000 l talpa su dyzeliniu kuru, kuri tuo metu buvo nepilna, buvo kažkur apie 600 l dyzelinio kuro, visiems vadovavęs vyras pradėjo klausti, kaip tą kurą galima nupilti. Jis pasakė, kad prie šios talpos yra pajungta plastikinė žarna iš dviejų dalių sujungtu metaliniu vamzdeliu (prailginta) ir vieną dalį žarnos jis atjungė nuo vamzdelio, ir tokiu būdu pradėjo bėgti kuras, jis tą žarną įdėjo į jų automobilio kaip spėjo įsižiūrėti tai galėjo būti Opel Zafira, baką, bet valstybinių numerio ženklų nebuvo, nes jie buvo nuimti. Pažymėjo, kad užpuolikų automobilis stovėjo lygiagrečiai su jo automobiliu, bet jų automobilio priekis buvo prie jo automobilio galo. Jų bakas buvo iš keleivio pusės, t. y. dešinės. Jų automobilio baką užpylė pilnai, kol kuras nepradėjo bėgti per viršų. Patikslino, kad kai jis jiems pylė kurą į baką, tai automobilyje sėdėjo už vairo stambaus kūno sudėjimo vyras, kuris jam ir purškė į akis, o kiti du sėdėjo galinėse sėdynėse, o viskam vadovavęs vyras stovėjo šalia jo. Kai pilnai pripylė kuro į jų automobilį viskam vadovavęs vyras atsisėdo priekyje šalia vairuotojo, ir jie išvažiavo. Parodė, kad kol pylė kurą tai juo buvo apipiltas ir jų automobilis, jo darbinis automobilis taip pat buvo apipiltas ir nemažai kuro buvo ant žemės. Patikslino, kad kai jie išvažiavo, jis grįžo į kemperį ir pastebėjo, kad nėra jo mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy S20 tiksliai neprisiminė gal ir S21 ir 50 eurų grynųjų pinigų (viena kupiūra), bei apie 5 eurų smulkiomis monetomis. Tuomet nuėjo prie traktoriaus tam, kad apžiūrėtų, ar iš jo nieko nebuvo pavogta ir apgadinta ir pastebėjo, kad buvo nuimtas traktoriaus valstybinis numeris, taip pat matė, kad iš traktoriaus kabinos buvo pavogtas radijo aparatas ir pavogti traktoriaus rakteliai, kurie buvo palikti užvedimo spynelėje. Taip pat patikslino, kad traktoriaus durelių spynelė jau buvo apgadinta iki vagystės, tai ne šių vyrų darbas. Daugiau jis nepastebėjo, kad būtų kas apgadinta ar pavogta. Tada jis apsirengė, paėmė savo piniginę ir su darbiniu automobiliu nuvažiavo į Šalčininkus, kur ten esančiame Tele2 salone nusipirko naują mobiliojo ryšio telefoną ir Tele2 Pildyk SIM kortelę ir iškart apie įvykį pranešė policijai. Pranešė, kad jis nei vieno iš keturių vyrų atpažinti negalėtų, kadangi buvo tamsus paros metas, buvo labai išsigandęs ir neįsidėmėjo jų veido bruožų, be to jie neturėjo kažkokių jokių išskirtinių požymių, kuriuos galėtų įsidėmėti, išskyrus tą, kuris jam purškė dujomis į akis ir vairavo automobilį, nes jis buvo stambiausias iš visų keturių. Visiems jiems galėjo būti nuo 20 iki 25 metų amžiaus, apsirengę tamsiais drabužiais. Daugiau nieko parodyti neturi. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (b. t. 1, b. l. 151–154).

Atsakydamas į teismo klausimus nukentėjusysis nurodė, kad jis ir tyrėjams sakė, jog nėra tikras, kuris iš vyrų purškė jam su dujų balionėliu. Niekas jam peiliu negrasino. Jis manė, bet nėra tikras, kad paėmė peilį nuo staliuko stambaus sudėjimo vyras. Negali dabar tiksliai pasakyti, kuris tai buvo asmuo ir nieko nenori kaltinti. Nelaiko ant jų pykčio, mano jie jau padarė išvadas. Atsisako civilinio ieškinio.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos O. B., parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 5 d., kuomet ji nurodė, kad sutinka duoti parodymus. Gyvena adresu nurodytu asmens duomenų pažymoje. Į tyrėjos užduotą klausimą dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S20“, kuriuo naudojosi jos nepilnametė dukra H. K. gali paaiškinti, kad ji 2025 m. vasario 22 d. 13.19 val. į Messenger jai parašė žinutę su klausimu ar ji gali nuvažiuoti pas pusbrolį M. K. adresu (duomenys neskelbtini), paimti iš jo telefoną, nes jis jai pasakė, kad turi ir gali jai atiduoti, nes tuo metu jos dukra kaip tik neturėjo telefono, nes jos sugedęs. Ji leido dukrai nuvažiuoti. Ji pas pusbrolį važiavo su taksi automobiliu. Iš kur M. tą telefoną gavo, ji nežino ir net nesidomėjo, nes nieko blogo neįtarė. Tuo telefonu naudojosi tik jos dukra H. Ji asmeniškai su M. jokių ryšių nepalaiko dėl asmeninių priežasčių, kaip ir su jo motina, t. y. savo sese. Daugiau nieko parodyti neturi (b. t. 2, b. l. 27).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino nepilnametės liudytojos H. K. parodymus, kuomet ji nurodė, kad sutinka duoti parodymus. Jos vardas H. K., jai (duomenys neskelbtini) metų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Ji žino, kad turi netylėti, nekurti, nefantazuoti ir nemeluoti. Ji žino apie ką jos kalbės. Apie pavogta telefoną Samsung Galaxy S21 5G, kuris yra juodos spalvos, su juodos spalvos telefono dėkliuku. Jai šį telefoną davė 2025 m. vasario 22 d. Jai paskambino pusbrolis M. K., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Su M. ji kalbėjo apie 13 val. Ji su juo pasikalbėjo ir jis jos paklausė ar ji žino kam jis gali parduoti telefoną. Ji pasakė, kad tegul jis jai geriau duoda tą telefoną pasinaudoti ir jis sutiko. Ji tada parašė mamai, ar gali nuvykti pas pusbrolį M. Jai atrodo ji mamai išsiuntė balso žinutė su klausimu, ar ji gali nuvažiuoti į kaimą paimti telefoną iš M. Mamai nepasakojo koks telefonas. M. jai nesakė iš kur jis turi tą telefoną, ir ji nesuprato iš kur pas jį yra jis, ir ji jo neklausė, iš kur jis jį gavo. M. jai nesakė už kiek jis nori parduoti šį telefoną. Jai jis jį davė nemokamai. Po to kai mamai parašė žinutę, ji iškvietė taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo pas pusbrolį M., su juo buvo jo (duomenys neskelbtini) metukų sesuo, ji ten dar pasėdėjo. M. jai perdavė telefoną į rankas ir nieko apie telefoną nepasakojo. Telefoną perdavė be jokių sąlygų, nenurodė nei laiko kiek gali naudotis, nei už ką jį davė. M. jos pusbrolis ir jis jai šį telefoną davė šiaip sau. Telefonu naudotis pradėjo vasario 23 d. Telefone nebuvo sim kortelės, bet buvo uždėta ekrano užsklanda su nuotrauka, kurioje pavaizduotas senelis, o už jo stovinčios dvi tetos. Telefonas buvo su slaptažodžiu. Jai jį pavyko atrakinti, ji jį perinstaliavo. Apie šį telefoną niekas jos neklausinėjo, bet visi namiškiai matė, kad ji turi naują telefoną, bet apie jį nieko neklausinėjo. Į šį telefoną ji įsidėjo savo Tele2 Pildyk sim kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu naudojosi mažiau mėnesio. M. kaip davė jai šį telefoną tai daugiau apie jį neklausinėjo, tik buvo keletą kartu paėmęs telefoną, kad pasinaudotų savo Mesengeriu. Kai ji šį telefoną perinstaliavo, tai jame nieko neliko. Daugiau nieko pasakyti neturėjo. Kad telefonas yra vogtas sužinojo iš dėdės policininko, šiandien kai ją paėmė iš draugės ir vežė namo pas mamą, kad kartu atvyktų į apklausą į policijos komisariate (b. t. 2, b. l. 52–53).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. K. iš jam pateiktų keturių vyrų nuotraukų atpažino asmenį Nr. 2. Jis vardu E., jį pažino pagal bendrus veido bruožus. Tai su juo buvo įvykdyta vagystė (b. t. 2, , b. l. 113–118).

Asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. K. iš jam pateiktų penkių vyrų nuotraukų atpažino labiausiai panašiausią asmenį Nr. 3. Jį pažino pagal bendrus veido bruožus, t. y. pagal veido forma, akis, ausys. Jis kartu dalyvavo nusikaltime ir vairavo automobilį, su kuriuo atvažiavo (b. t. 2, b. l. 119–124).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. K. pasiūlyta parodyti vietą, kurioje jis įvykdė plėšimą ir paaiškinti aplinkybes. Parodymų patikrinimą pradėjo nuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK), T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje. Įtariamasis pasiūlė važiuoti link jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavę nurodytu adresu įtariamasis M. K. išlipo iš tarnybinio automobilio ir parodė vietą iš kur jis buvo paimtas. Toliau įtariamasis rodo kryptį link kur nuvažiavo, kai jis buvo paimtas iš gyvenamosios vietos. Įtariamasis pasiūlė važiuoti link (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) „3909“ ir privažiavus (duomenys neskelbtini) įtariamasis pasiūlė pasukti į dešinę ir sustoti. Įtariamasis išlipęs iš tarnybinio automobilio parodė kryptį iš kur atvažiavo ir kryptį link miško masyvo kur nuvažiavo toliau. Įtariamasis pasiūlė važiuoti toliau miško keliu. Važiuojant įtariamasis pasiūlė sustoti prie išmestų šiukšlių krūvos ir išlipęs iš tarnybinio automobilio parodė vietą, kur buvo paliktas automobilis, su kuriuo atvažiavo. Toliau įtariamasis rodo kryptį, kur jis, E. ir kiti du vaikinukai ėjo palikę savo automobilį. Po to įtariamasis pasiūlė paeiti į priekį apie 100 metrų. Einant įtariamasis sustojo ir parodė vietą, kur jis kartu su stambesniu vaikinuku stovėjo ir stebėjo aplinką. Toliau įtariamasis parodė vietą šalia pravažiuojamojo miško keliuko, kur stovėjo automobilis Renault Trafic ir kelis metrus toliau nuo keliuko parodė vietą, kur stovėjo gyvenamasis kemperis su traktoriumi. Po to įtariamasis parodė kryptį, kur jie nuvažiavo iš įvykio vietos. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, įtariamasis parodė kryptį, iš kur jie atvažiavo antrą kartą. Įtariamasis rodo vietą – kelią, kur buvo pastatytas automobilis, kai grįžo antrą kartą į įvykio vietą. Įtariamasis parodė vietą kur stovėjo automobilis Renault Trafic, iš kurio buvo pilamas kuras į jų automobilį. Įtariamasis parodė kryptį link kur nuvažiavo iš įvykio vietos po to kai buvo pripilta kuro. Parodymų patikrinimo vietoje reikšmingų objektų ir pėdsakų rasta ir paimta nebuvo (b. t. 2, b. l. 125–137).

2025 m. kovo 24 d. M. K. pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 10 d. konvojavimo iš Vilniaus areštinės į Kauno kalėjimą metu, įtariamasis E. liepė jam prisiimti visišką atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad M. K. suorganizavo šios nusikalstamos veikos padarymą bei jam vadovavo, nurodė, kad M. K. yra nepilnametis ir jam bus paskirta švelni bausmė, grasino susidorojimu (b. t. 3, b. l. 58–59).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam J. D. buvo pasiūlyta parodyti vietą, kur prieš jį buvo įvykdytas plėšimas ir paaiškinti aplinkybes. Parodymų patikrinimas pradėtas nuo Vilniaus apsk. VPK kiemo, T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje. Nukentėjusysis pasiūlė važiuoti link (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo ir laikinai gyveno. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) „3909“ ir privažiavus (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis pasiūlė pasukti į dešinę ir sustoti. Nukentėjusysis išlipęs iš tarnybinio automobilio, parodė kryptį link miško masyvo vietos, kur jis dirbo, laikinai gyveno ir stovėjo darbinis transportas. Toliau nukentėjusysis pasiūlė važiuoti tiesiai miško keliuku ir prie pirmo posūkio į dešinę pasiūlė sustoti. Išlipęs iš tarnybinio automobilio nukentėjusysis parodė kryptį link kur reikia važiuoti toliau, kur jis laikinai gyveno ir dirbo. Pasukus į dešinę nukentėjusysis pasiūlė važiuoti apie 200 m tiesiai ir sustoti. Atvykę į nurodytą vietą nukentėjusysis išlipo iš tarnybinio automobilio ir parodė vietą kur stovėjo transportas ir jo gyvenamasis kemperis. Toliau nukentėjusysis rodo vietą kur stovėjo kemperis, kuriame jis laikinai gyveno. Toliau nukentėjusysis parodė vietą kur stovėjo automobilis Renault Trafic, parodė kur stovėjo miško forvarderis John Deere (traktorius), parodė kur stovėjo įtariamųjų automobilis. Nukentėjusysis toliau parodė vietą kur jam pirmą kartą stambaus sudėjimo vyriškis papurškė dujų. Toliau nukentėjusysis parodė kryptį link kur bėgo, kai jam buvo papurkšta dujomis. Nukentėjusysis parodė vietą, kur stovėjo keturi vyriškiai, kai grįžo antrą kartą. Parodė vietą kur stovėjo jo darbinis automobilis Renault Trafic ir įtariamųjų automobilis Opel, į kurį buvo pilamas kuras. Nukentėjusysis toliau parodė kryptį, kur nuvažiavo įtariamieji iš įvykio vietos. Parodymų patikrinimo vietoje reikšmingų objektų ir pėdsakų rasta ir paimta nebuvo (b. t. 1, b. l. 156–157).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis J. D. iš jam pateiktų penkių vyrų nuotraukų atpažino labiausiai panašiausią asmenį Nr. 1 (E. R.). Jį pažino pagal bendrus veido bruožus, t. y. pagal veido formą, ryškias akis ir antakius, atliepusias ausis. Šis asmuo įvykio metu visiems vadovavo, kas ką turi daryti, kai J. D. nenorėjo jo įleisti į savo gyvenamąjį kemperį, tai jis kažkam pasakė „tempk ginklą čia“, taip pat šis asmuo jam prisistatė, neva esąs pasienietis, taip pat jis prašė įpilti kuro į jų Opel automobilį (b. t. 1, b. l. 169–171).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atpažįstančiajam J. D. buvo parodyti keturi daiktai, iš kurių pasiūlyta atpažinti daiktą, apie kurį jis yra davęs parodymus. Iš jam parodytų atpažinti keturių daiktų – mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy S20“ iš abiejų pusių bendrai nufotografuotų 8 nuotraukų, jis atpažino savo telefoną nuotraukoje Nr. 1 ir nuotraukoje Nr. 2. Šis telefonas priklauso jam. Jį atpažino pagal įdaužą iš dešinės pusės, apačioje (b. t. 2, b. l. 1–13).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atpažįstančiajam J. D. buvo parodyti keturi daiktai (kiti objektai), iš kurių pasiūlyta atpažinti daiktą (kitą objektą), apie kurį jis yra davęs parodymus. Iš jam parodytų atpažinti keturių daiktų – raktų komplekto „Essen Tools“ nuotraukų, jis atpažino raktų komplektą nuotraukoje Nr. 3. Šis raktų komplektas priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Juos atpažino pagal nusidėvėjimą ir pagal aprūdijimą (b. t. 1, b. l. 176–184).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atpažįstančiajam J. D. buvo parodyti keturi daiktai (kiti objektai), iš kurių pasiūlyta atpažinti daiktą (kitą objektą), apie kurį jis yra davęs parodymus. Iš jam parodytų atpažinti keturių daiktų – radijo imtuvų nuotraukų, jis atpažino radijo imtuvą nuotraukoje Nr. 2. Šis radijo imtuvas „Blow Player Classic“ buvo naudojamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame miško forvarderio (traktoriuje) John Deere. Jį atpažino pagal nusidėvėjimą (b. t. 1, b. l. 185–193).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrimas iš O. B. reikalaujamų daiktų ir dokumentų protokole paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S20“. Apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną išoriškai yra matomas suskilęs priekinis stiklas, matomi subraižyti mobiliojo ryšio telefono šonai, suskilęs kameros stiklas. Apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną yra matomas su silikoniniu dėklu (galiniu). Apžiūrint telefoną matoma ekrane įvairios piktogramos. Atidarius piktogramą „nustatymai“, kur matoma informacija apie įrenginį, matomos grafos telefono numeris – (duomenys neskelbtini); telefono modelis – SM-G991B/DS; serijos numeris – (duomenys neskelbtini); IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini); IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini); telefono pavadinimas – Samsung Galaxy S21. Daugiau apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21“ ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (b. t. 2, b. l. 32–38).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai užfiksuoti Šalčininkuose, Vilniaus g.–Nepriklausomybės g. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota Šalčininkų m., Nepriklausomybės g.–Vilniaus g. sankryža. Matyti važiuojamoji kelio dalis, šviesoforas, dalis šaligatvių. 04:29:50 val. prie minėtos sankryžos, Nepriklausomybės gatve (nuo (duomenys neskelbtini) pusės), privažiuoja lengvasis automobilis, kuris sustoja ties draudžiamu šviesoforo signalu. 04:30:15 val. minėtas automobilis pajuda iš vietos, kirsdamas sankryžą apšviečiamas apšvietimo žibintais bei matyti, kad tai pilkos spalvos lengvasis automobilis, galimai „Opel Zafyra“. Matyti automobilio vairuotojo pusė, transporto priemonės langai nėra tamsinti, dveji ratai skardiniai, be gaubtų. Minėtas automobilis kerta Vilniaus g. ir nuvažiuoja Nepriklausomybės gatve ((duomenys neskelbtini) k. kryptimi). 04:53:15 val. Nepriklausomybės gatve (nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės) važiuoja lengvasis automobilis. Kirsdamas sankryžą jis apšviečiamas apšvietimo žibintais bei matyti, kad tai pilkos spalvos lengvasis automobilis, galimai „Opel Zafira“. Matyti automobilio keleivio pusė, transporto priemonės langai nėra tamsinti, dveji ratai skardiniai, galinis su gaubtu. Minėtas automobilis kerta Vilniaus g. ir nuvažiuoja Nepriklausomybės gatve ((duomenys neskelbtini) kryptimi). 06:41:15 val. prie minėtos sankryžos, Nepriklausomybės gatve (nuo (duomenys neskelbtini) pusės), privažiuoja lengvasis automobilis, kuris sustoja ties draudžiamu šviesoforo signalu. 06:42:05 val. minėtas automobilis pajuda iš vietos, kirsdamas sankryžą apšviečiamas apšvietimo žibintais bei matyti, kad tai pilkos spalvos lengvasis automobilis, galimai „Opel Zafyra“. Matyti automobilio vairuotojo pusė, transporto priemonės langai nėra tamsinti, dveji ratai skardiniai, be gaubtų. Minėtas automobilis kerta Vilniaus g. ir nuvažiuoja Nepriklausomybės gatve ((duomenys neskelbtini) k. kryptimi). Antrame vaizdo įraše užfiksuota Šalčininkų m., Nepriklausomybės g.–Vilniaus g. sankryža. Matyti važiuojamoji kelio dalis, šviesoforas, dalis šaligatvių. 07:00:23 val. Nepriklausomybės gatve (nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės) važiuoja lengvasis automobilis. Kirsdamas sankryžą jis apšviečiamas apšvietimo žibintais bei matyti, kad tai pilkos spalvos lengvasis automobilis, galimai „Opel Zafira“. Matyti automobilio keleivio pusė, transporto priemonės langai nėra tamsinti, dveji ratai skardiniai, galinis su gaubtu. Minėtas automobilis kerta Vilniaus g. ir nuvažiuoja Nepriklausomybės gatve ( (duomenys neskelbtini) kryptimi) (b. t. 1, b. l. 120–122).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektai yra kuro bakas ir raktų komplektas paimti 2025 m. kovo 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Apžiūros objektas Nr. 1 – plastikinis geltonos spalvos kuro bakas, juodos spalvos užsukamu kamšteliu, ant viso plastikinio korpuso matyti naudojimo žymės (įbrėžimai, purvas) bei riebus, blizgantis paviršius. Prie rankenos matyti juodos spalvos užrašas „D.b.v.“. Talpa yra 3/4 pripildyta tamsios spalvos skysčiu. Apžiūros objektas Nr. 2 – plastikinė juodos spalvos dėžė su rankena, ant kurios mėlynos spalvos užrašas „Essen Tools“. Atidarius minėtą dėžę, matyti įvairūs metaliniai įrankiai, raktų galvučių komplektai, kai kurie iš jų surūdiję, kai kurie purvini (b. t. 3, b. l. 86–88).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektai yra raktų komplektas ir kuro bakas. Apžiūrint raktų komplektą yra matoma juodos spalvos plastikinė dėžė su šone esančia mėlynos spalvos juosta. Juodos spalvos plastikinės dėžės priekinėje dalyje matomas užrašas „Essen Tools“, atidarius dėžę yra matoma įvairaus dydžio varžtų atsukimo galvutės, bei du raktai (terkšlės). Toliau apžiūrima reikalaujamų daiktų ir dokumentų protokole paimtas plastikinis kuro bakas. Kuro bakas matomas plastikinis, su gelsvos spalvos. Apžiūrint išoriškai yra matoma viduje esantis skystis. Bako viduje esantis skystis užima daugiau negu pusė plastikinio bako tūrio (beveik pilnas). Daugiau reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta (b. t. 3, b. l. 89–91).

Kratos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad krata buvo daroma pas S. R. gyvenamojoje vietoje – žemės sklype, gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose, lauko virtuvėje, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiuose O. A., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant kratą buvo paskelbta ir pasirašytinai S. R. įteikta 2025 m. kovo 10 d. priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis dėl leidimo atlikti kratą. Po nutarties įteikimo, prieš pradedant kratą S. R. buvo paklausta, ar jis gyvenamojoje vietoje – žemės sklype, gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose, lauko virtuvėje, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose bus atliekama krata, laiko nutartyje ieškomų daiktų ar kitus dokumentus ir daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinėje apyvartoje draudžiamus daiktus bei daiktus, kurie galimai įgyti nusikalstamu būdu, S. R. atsakė, kad nutartyje ieškomų daiktų neturi ir nelaiko. Kratomuosiuose gyvenamojoje vietoje – žemės sklype, gyvenamajame name, lauko virtuvėje, tyrimui reikšmingų daiktų rasta ir paimta nebuvo. Atliekant kratą šalia gyvenamojo namo, esančiame mediniame, apleistame ūkiniame pastate, kur buvo daug įvairių daiktų, išsibarsčiusių ir sudėtų be jokios tvarkos. Viduje buvo lentynos su senais įrankiais ir laidais, medinės atramos, prie kurios stovėjo aprūdijusi mėlyna statinė, kurios viduje buvo rastas radijo imtuvas „Blow Player Classic“, kuris buvo paimtas ir supakuotas į polietilieninį maišelį Nr. 561153, daugiau tyrimui reikšmingų daiktų rasta ir paimta nebuvo (b. t. 4, b. l. 67–70).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra radijo imtuvas paimtas kratos metu. Apžiūrint išoriškai radijo ryšio imtuvą yra matoma priekinė dalis juodos spalvos (plastikinė), galinė dalis šviesios (metalinė) vidinėje pusėje ant metalinės dalies. Apžiūrint radijo ryšio imtuvą yra matoma, kad ant metalinės dalies matoma lipdukas su užrašu „Blow AVH Classic“. Apžiūrint paimtą radijo ryšio imtuvą matoma subraižytą priekinė juodos spalvos plastikinė dalis. Daugiau apžiūrint radijo ryšio imtuvą ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (b. t. 4, b. l. 81–83).

Kratos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad krata buvo daroma pas D. R. gyvenamojoje vietoje dviejų aukštų name su rūsiu ir ūkiniuose pastatuose, kiemo statiniuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiuose V. R., gim. (duomenys neskelbtini)., ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant kratą buvo paskelbta ir pasirašytinai D. R., V. R. ir J. R. įteikta 2025 m. balandžio 3 d. priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis dėl leidimo atlikti kratą. Po nutarties įteikimo, prieš pradedant kratą D. R., V. R. ir J. R. buvo paklausta, ar jie gyvenamajame name su rūsiu, ūkiniuose pastatuose, kituose kiemo statiniuose, kuriuose buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini), laiko nutartyje ieškomų daiktų ar kitus dokumentus ir daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinėje apyvartoje draudžiamus daiktus bei daiktus, kurie galimai įgyti nusikalstamu būdu, į ką D. R., V. R. ir J. R. atsakė, kad nutartyje ieškomų daiktų neturi ir nelaiko. Krata pradėta nuo dviejų aukšto namo su rūsiu. Namo pirmame aukšte yra keturi kambariai, viena virtuvė, vienas vonios kambarys. Užėjus pro duris į namo vidų patenkama koridorių, toliau po kaire yra virtuvė, kur kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Toliau po kaire yra vonios kambarys, kuriame kratos metu nieko nerasta ir paimta nebuvo. Tiesiai yra D. R. kambarys, į kurį užėjus po kaire stovėjo lova, ant kurios kratos metu gulėjo du mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini) ir „Xiaomi Redmi 5G“ modelio Nr. 22101316G, kurie buvo paimti ir supakuoti į popierinį voką. Tiesiai po kaire tarp langų stovi rašomasis stalas su vienu apatiniu stalčiumi, kuriame kratos metu rasti Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas E. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, pasas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas D. R., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, kurie buvo paimti ir supakuoti ir supakuoti į popierinį voką, taip pat buvo rasti keturi politileniniai maišeliai su viduje neaiškios kilmės biraus tipo medžiagomis, galimai narkotinėmis medžiagomis, kurie kratos metu buvo paimti ir supakuoti į popierinį voką. Toliau po dešine puse stovi spinta, kurios apačioje kratos metu rasti 4 tarpusavyje juoda izoliacija sulipdyti blokai cigarečių „NZ Gold“ be banderolių, kurie buvo paimti ir supakuoti į popierinį voką. Prie išėjimo po dešine puse kaba televizorius. Daugiau D. R. kratomajame kambaryje nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui rasta ir paimta nebuvo. Išėjus iš D. R. kambario po kaire yra pereinamasis kambarys, kuriame kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Toliau po kaire yra dar vienas miegamojo kambarys, kuriame kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Išėjus iš kambario tiesiai patekta į dar vieną kambarį, kuriame kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Toliau pakilus laiptais į antrą namo aukštą iškart patekta į kambarį, kuriame kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Einant toliau patekta į antrą kambarį, kuriame kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Toliau po dešine puse buvo patalpa, kurioje sandėliuojami įvairus buitinės paskirties daiktai, kuriame kratos metu tarp daiktų buvo rastas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas ir sudėtas į pakuotę. Einant toliau po dešine puse yra trečias kambarys, kuriame kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Toliau po kaire yra virtuvė, kurioje kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Išėjus iš virtuvės, einant toliau po kaire yra vonios kambarys, kuriame kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Tęsiant kratą laiptais buvo nusileista žemyn į rūsį kur yra įrengta katilinė, kurioje kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Toliau buvo tęsiama krata ūkiniame pastate. Užėjus į ūkinį pastatą patekta į nedidelį koridorių, kuriame kratos metu nieko rasta ir paimta nebuvo. Einant toliau patekta į patalpą kuri įrengta kaip priepirtis, kurios kairėje pusėje yra pakabinama spintelė, kurioje kratos metu viršutinėje lentynoje buvo rastos raudoname, plastikiniame maiše sudėti penki blokai cigarečių „Premier“ be banderolių, kurie buvo paimti ir supakuoti į popierinį maišą. Patalpos viduryje stovi stalas, ant kurio tyrimui reikšmingų daiktų rasta ir paimta nebuvo. Daugiau ūkiniame pastate kratos metu jokių daiktų rasta ir paimta nebuvo. Atliekant kratą kituose ūkiniuose pastatuose bei kiemo statiniuose ir kituose kiemo statiniuose tyrimui reikšmingų daiktų rasta ir paimta nebuvo (b. t. 4, b. l 137–142).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra valstybinis numeris paimtas kratos metu pas D. R. Valstybinis numeris metalinis, stačiakampio formos, sulankstytas, apie 52 cm ilgio ir 11,5 cm aukščio. Viena valstybinio numerio pusė baltos spalvos, su žalios spalvos rėmeliu ir žalios spalvos raidėmis ir skaičiais – (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio kairėje matomas mėlynas fonas su Europos Sąjungos vėliava ir baltos spalvos raidėmis LT. Kita valstybinio numerio pusė yra sidabrinės spalvos, su matomais raidžių ir skaičių įspaudais (b. t. 4, b. l. 192–194).

Asmens kratos protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad D. R. iš savo juodos spalvos striukės ištraukė juodos spalvos dujų balionėlį (b. t. 5, b. l. 46–47).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1053809-25 (1) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad tirti pateiktas dujų balionėlis susideda iš šių pagrindinių dalių: slėginės talpos (balionėlio); dirginančio poveikio medžiagos; purkštuko ir dangtelio. Bendras objekto ilgis – 114 mm, masė – 39 g. Slėginė talpa (balionėlis) yra cilindrinės formos, 38 mm skersmens, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis nepasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo, šoninis paviršius padengtas juodos spalvos danga. Ant slėginės talpos korpuso yra pažeisto lipduko (etiketės) fragmentai su juodos, baltos ir raudonos spalvų užrašais „Pepper Spray“, „Warning“ ir kitais. Dujų balionėlio dangtelis ir purkštukas – plastikiniai, juodos spalvos. Nustatyti tirti pateikto objekto požymiai bei jų palyginimas su turimais duomenimis rodo, kad tai yra pramoninės gamybos dujų balionėlis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys. Tokiu būdu atliktas tyrimas rodo, jog tirti pateiktas dujų balionėlis yra pramoninės gamybos dujų balionėlis, kuris yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys (b. t. 5, b. l. 52–54).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1769731-25 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad rusvos spalvos medžiagose iš 4 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, 2025 m. balandžio 8 d. rastose kratos metu (duomenys neskelbtini) (vokas Nr. 1, IBPS-V-966289-25(6)), yra: psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,147 g; psichotropinių medžiagų – 3-chlormetkatinono ir metamfetamino, kurių masės, atitinkamai, yra 0,754 g ir 0,010 g; psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,047 g, ir psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakų; ir psichotropinių medžiagų – 3-chlormetkatinono, kurio masė 0,013 g, ir 3-bromometkatinono, kurio kiekis nenustatytas. Kiekybinis 3-bromometkatinono tyrimas neatliktas, nes Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (b. t. 4, b. l. 184–188).

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Dėl kaltinamųjų kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje

BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Šiame straipsnyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamiesiems inkriminuojamas kvalifikuoto plėšimo padarymas, nurodant, kad jie apiplėšė įsibrovus į patalpą, taip pat panaudoję kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti – dujų balionėlį.

Kaltinamieji E. R., D. R. ir G. U., teigę, kad savo kaltę jie pripažįsta, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kiekvienas jų įvykio aplinkybes aiškino skirtingai, taip pat nepripažino tam tikrų kaltinime nurodytų aplinkybių, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik ta apimtimi, kuomet visi nurodė, kad jų vykimo į mišką tikslas buvo pavogti kuro. Kitas aplinkybes minėti kaltinamieji nurodė nenuosekliai, jų parodymai neatitiko kitų byloje surinktų įrodymų.

Pažymėtina, kad kaltinamųjų E. R., D. R. ir G. U. parodymai apie M. K. neva E. R. parduotus pagrobtus daiktus; taip pat apie tai, kad pirmą kartą privažiavę prie nukentėjusiojo darbo vietos miške jie garsiniu signalu atkreipė į save dėmesį, o po to, nukentėjusiajam perstačius traktorių (į teismo klausimą, kam to reikėjo, minėti kaltinamieji aiškiai atsakyti negalėjo), grįžo ir tuomet, M. K. papurškus dujomis vyrui į akis, pastarasis pats sutiko jiems įpilti kuro (kaip nurodė G. U.); kaltinamųjų E. R. ir D. R. parodymus, kuomet jie teigė nematę dujų balionėlio panaudojimo, taip pat minėtų kaltinamųjų parodymus, susijusius su įsibrovimo į kemperį aplinkybėmis, teismas vertina kritiškai, kaip jų gynybinę taktiką. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad tokie jų paaiškinimai yra ne tik nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, tačiau ir neturintys jokio loginio paaiškinimo.

Antai, G. U. ikiteisminio tyrimo metu teigęs negirdėjęs, kad prieš jiems važiuojant į įvykio vietą ir būnant dar be M. K. pastarasis skambintų E. R., teisme jau nurodė girdėjęs pastarųjų pokalbį, nes jis vyko per garsiakalbį. Taip pat nurodė, kad šio pokalbio metu M. K. siūlė E. R. parduoti iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pagrobtus daiktus; G. U. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad M. K. išėjo be jokių daiktų, o teisme jau teigė, kad jiems privažiavus, M. K. išnešė 20 l talpą su skysčiu ir raktus, kuriuos E. R. iš jo nupirko; ikiteisminio tyrimo metu G. U. nurodė, kad D. R., jiems privažiavus prie nusikaltimo padarymo vietos, pasignalizavo, tada nukentėjusysis perstatė traktorių, tačiau teisme jau apie tai nekalbėjo, teigė, kad jie buvo atvažiavę į įvykio vietą tik vieną kartą; ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jiems privažiavus prie įvykio vietos antrą kartą visi išlipo iš automobilio, kas purškė nukentėjusiajam nematė, bet žino, kad buvo purkšta, o teisme jau teigė kad lipo tik M. K., kuris ir purškė nukentėjusiajam į veidą dujomis ir kt.

Tokie tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu G. U. duoti parodymai prieštarauja kitų kaltinamųjų parodymams. Apklaustas teisme D. R., priešingai nei G. U., nurodė, kad M. skambino E. R. jiems privažiavus, M. išėjo iš namų tik su tuščia 20 l talpa. Taip pat parodė, kad būtent M. K. nurodė, kur jie turėtų važiuoti. D. R. nurodė, kad jiems privažiavus prie nusikaltimo padarymo vietos, jis pasignalizavo, nes galvojo, kad patrauks traktorių kažkas. Tačiau niekas neišėjo, o M. K. tuomet išlipo iš mašinos ir pradėjo nupilinėti kurą. Akcentuotina, kad priešingai nei G. U., apie tai, kad tuo metu M. K. būtų purškęs nukentėjusiajam iš dujų balionėlio, D. R., sėdėjęs vairuotojo vietoje šalia G. U., nekalbėjo. Priešingai, sakė, kad purškimo dujomis momento nematė. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis išėjo iš kemperio tik tada, kai M. K. pradėjo nupilinėti kurą, perstatė traktorių ir pats pasiūlė jiems įpilti kuro. Tuomet jie pavažiavo į priekį ir, apsisukę, grįžo atgal. Atkreiptinas dėmesys, kad G. U. nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, teisme kalbėjo apie tai, kad jie buvo atvažiavę į mišką tik vieną kartą. Pavažiavę į priekį nebuvo. O ikiteisminio tyrimo metu, kalbėdamas apie signalizavimą, vėlgi įvykių seką nurodė kitaip. Duodamas parodymus teisme, D. R. taip pat nurodė, kad visus iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pagrobtus daiktus paėmė M. K. Pasak jo, jis matė kaip M. K. nešė juos į jo automobilį. Kai G. U. teigė matęs, kaip M. K. šiuos daiktus – 20 l talpą su skysčiu ir įrankių komplektą, pardavė E. R. dar iki jiems atvažiuojant į nusikaltimo padarymo vietą.

Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. R. apskritai nebuvo nurodęs, kad jie buvo užvažiavę paimti M. K., kad jis su savimi būtų turėjęs kažkokius daiktus ir (ar) siūlęs važiuoti į nusikaltimo padarymo vietą. Taip pat teigė, kad jie buvo miške du kartus, pirmą kartą tik jis, o ne M. K., buvo išlipęs iš automobilio ir paprašęs nukentėjusiojo patraukti traktorių. O antrą kartą jau buvo išlipę visi kartu. Taip pat D. R. nurodė girdėjęs kaip, jiems grįžtant iš nusikaltimo padarymo vietos, M. K. pasiūlė E. R. nupirkti iš jo pagrobtą turtą – įrankių komplektą, hidraulinį skystį, kai G. U. teigė, kad šiuos daiktus M. K. išnešė iš namų tik jiems pas jį atvažiavus, dar iki jų važiavimo į nusikaltimo padarymo vietą.

Savo ruožtu E. R. duodamas parodymus teisme, įvykių seką ir faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodė dar kitaip. Antai, jis teigė, kad M. K. išėjo iš namų su tuščia talpa, pasiūlė važiuoti į nusikaltimo padarymo vietą, tačiau miške jau iš automobilio buvo išėję E. R. ir M. K.. E. R. vienintelis iš visų kaltinamųjų nurodė, kad tuomet, dar iki nukentėjusiajam išeinant iš kemperio, M. K. buvo įlipęs į traktoriaus kabiną. Pažymėtina, kad apie lipimą į traktorių apskritai nei D. R., nei G. U. net neužsiminė, nors, remiantis kitais byloje surinktais įrodymais, darytina išvada, kad toks patekimas į traktorių nusikaltimo padarymo metu buvo. Tačiau duomenų, kad tą buvo padaręs būtent M. K., be nenuoseklių ir prieštaringų E. R. parodymų, nėra. Taip pat E. R., skirtingai nei G. U. ir D. R., nurodė, kad jie buvo išvažiavę iš miško, pasivažinėjo apie valandą ir nusprendė grįžti, priėjo prie kemperio trise – M. K., jis ir G. U. Minėta, kad G. U. iš viso neigė antro važiavimo buvimą, o D. R. teigė, kad jie iš miško nebuvo išvažiavę, o jiems privažiavus antrą kartą, G. U. miegojo. E. R. taip pat teigė, kad pasibeldus į kemperį, nukentėjusysis sutiko geranoriškai jiems įpilti kuro. Niekas jam negrasino, nieko nedarė. Taip pat paaiškino matęs, kad radijo imtuvą ir valstybinį numerį iš traktoriaus paėmė būtent M. K., kuris juos įdėjo į jų mašiną, kai pats D. R., pas kurį kratos metu šis valstybinis numeris buvo rastas, teigė, kad pats pakėlė jį nuo žemės ir įmetė į mašiną. E. R., kaip ir D. R. nurodė, kad M. K. išnešė visus kaltinime nuodytus daiktus, o vėliau mašinoje siūlė juos parduoti E. R.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas pirmą kartą, E. R. apskritai neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Nurodė, kad kratos metu pas jį rastus pagrobtus daiktus jis nupirko iš M. K. Vėliau, apklaustas 2025 m. liepos 3 d., priešingai nei aiškino teisme, nurodė, kad tuos daiktus pirko iš M. K. dar iki jiems atvažiuojant į nusikaltimo padarymo vietą. Tai pat nurodė, kad ten važiuoti jiems pasiūlė M. K.. E. R. buvo nurodęs ir tai, kad jiems atvažiavus pirmą kartą, su jais iš mašinos buvo išlipęs ir D. R. Tuo metu iš kemperio išėjo vyriškis ir jie pabėgo. Taip pat E. R. nurodė, kad atvažiavus antrą kartą jis, M. K. ir G. U. priėjo prie kemperio, pabeldė. Tačiau skirtingai nei teigė teisme, ikiteisminio tyrimo metu E. R. nurodė, jog išgirdęs, kad kemperyje kažkas yra, jis iš karto pabėgo ir laukė visų prie mašinos, o teisme, kaip minėta, nurodė, kad paprašius nukentėjusiojo šis pats geranoriškai įpylė jiems kuro. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu E. R. nurodė, kad M. K., kai nukentėjusysis jiems pylė kurą, visą laiką buvo šalia jo, jis nematė G., kai teisme kalbėjo, kad nematė būtent M. K.

Pažymėtina, kad G. U., D. R., E. R. nurodė, jog suvokė ko jie važiuoja į mišką, patvirtino, kad važiavo ten norėdami pagrobti kurą, tad teismui paklausus, kam tokiu atveju jiems reikėjo atvažiavus signalizuoti ir taip atkreipti į save nukentėjusiojo dėmesį, nė vienas jų aiškiai atsakyti negalėjo. Juo labiau, kad, anot E. R., prieš taip atkreipdami į save nukentėjusiojo dėmesį, t. y. prieš signalizuodami, jie jau bandė nupilti kurą, o M. K. netgi buvo įlipęs į traktoriaus kabiną. Minėti kaltinamieji taip pat negalėjo paaiškinti, kam M. K. automobilyje norėjo parduoti E. R. pagrobtą turtą, kai šis turtas buvo pagrobtas jiems būnant nusikaltimo padarymo vietoje visiems kartu. G. U., D. R., E. R. negalėjo atsakyti ir į kitus teismo bei proceso dalyvių klausimus dėl jų parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo.

Teismo vertinimu, tokius kaltinamųjų G. U., D. R., E. R. parodymus, jų nesutapimus, kaitą sąlygojo siekis sušvelninti jiems gresiančią baudžiamąją atsakomybę, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo suverčiant jauniausiam iš jų, nusikaltimo padarymo metu dar nesulaukusiam 18 m. amžiaus, M. K. ir kartu padėti išvengti griežtesnės atsakomybės E. R. Būtent pastarasis, remiantis byloje surinktais įrodymais, dėl kurių teismas pasisakys vėliau, ir buvo šio nusikaltimo padarymo iniciatoriumi, purškė dujomis nukentėjusiajam, pas jį buvo rasta didžioji dalis iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pagrobtų daiktų ir kt. Teismas daro išvadą, kad G. U., D. R., E. R. bandė derinti savo parodymus tarpusavyje, tačiau to jiems padaryti nepavyko.

Teismo išvadą apie tai, kad duodami parodymus prieš M. K., kiti kaltinamieji bandė suversti jam kaltę dėl didžiosios dalies kaltinime nuodytų veiksmų atlikimo ir svetimo turto pagrobimo, patvirtina ir byloje esantis M. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2025 m. kovo 10 d. konvojavimo iš Vilniaus areštinės į Kauno kalėjimą metu, įtariamasis E. liepė jam prisiimti visišką atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad M. K. suorganizavo šios nusikalstamos veikos padarymą bei jam vadovavo, nurodė, kad M. K. yra nepilnametis ir jam bus paskirta švelni bausmė, grasino susidorojimu (b. t. 3, b. l. 58–59).

Įvertinus šias aplinkybes, teismas, nustatydamas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, vadovausis nukentėjusiojo J. D. parodymais, kaltinamojo M. K. parodymais, kurie iš esmės išliko nuoseklūs viso proceso metu ir didžiąja dalimi atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, rašytiniais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamųjų G. U., D. R., E. R. parodymais teismas remsis tik tiek, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis.

Nors baigiamųjų kalbų metu gynėjas advokatas J. Kučynski teigė, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, teismas su šiais teiginiais nesutinka. Priešingai, teismas nukentėjusiojo parodymus vertina kaip nuoseklius ir atitinkančius kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes. Sutiktina, kad apklausiamas teisme nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti, kas jam pirmą kartą papurškė dujų balionėliu, taip pat paaiškino, kad peiliu jam nebuvo grasinta, nurodė sakęs ir tyrėjams ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo tamsu ir jis tiksliai šių aplinkybių nurodyti negali. Tačiau likusioje dalyje nukentėjusiojo parodymai nekito. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis iki nusikaltimo padarymo nepažinojo kaltinamųjų, tą patvirtino ir pastarieji, tad neturėjo jokio pagrindo duoti neobjektyvius, šališkus parodymus byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad visi kaltinamieji neneigia buvę nusikaltimo padaryme vietoje, matė nukentėjusįjį, teismas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes nustatinės visų pirma vertindamas nukentėjusiojo J. D. parodymus.

Antai, apklaustas teisme nukentėjusysis nurodė, kad naktį atsibudo, išėjo į lauką ir ant traktoriaus bei prie traktoriaus pamatė kažkokius asmenis. Vienas jų pradėjo eiti link jo, pasakė rusiškai „Labas vakaras“ ir papurškė jam į akis dujų. Nukentėjusysis nurodė negalintis tiksliai pasakyti, kuris iš kaltinamųjų tai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai užrašė, kad tai buvo stambesnio kūno sudėjimo žmogus, bet teisme J. D. nurodė to negalintis patvirtinti. Buvo tamsu, be to jis patyrė stresą. Po dujų papurškimo pabėgo į mišką. Grįžo atgal, kai išgirdo, kad išvažiavo mašina. Grįžo į kemperį nuėjo miegoti. O paskui, link ryto, galėjo būti apie 5 val., kažkas pradėjo stuksenti, jis atidarė duris. Ten stovėjo keturi asmenys, pasakė, kad jie pasieniečiai ar apsauginiai, paprašė pateikti pasą. Pasą paprašė pateikti E. R. Nukentėjusysis pasą padavė, po to paprašė jį jam grąžinti ir tuomet jam vėl buvo papurkšta dujų balionėliu, tačiau jis pasilenkė ir dujos nepasiekė tikslo. Nukentėjusysis nurodė, kad E. R. yra panašus į tą asmenį, kuris jam purškė antrą kartą. Taip pat apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, kad iš tikrųjų kažkuris vienas iš asmenų buvo paėmęs peilį, tačiau juo jam negrasino. Sakė jam, kad jis peilį ras prie kemperio durų. Vėliau taip ir buvo, šiems asmenims išvažiavus, peilį rado lauke, prie kemperio durų. Nukentėjusysis paaiškino ir tai, kad po tokių veiksmų jis paprašė liautis, pasakė, kad įpils jiems kuro, kad nieko jam nedarytų. Jis išėjo pilti kuro kartu su E. R. Taip pat matė, kaip G. U. nešė 20 l kanistrą. Jis įpylė šiems asmenims pilną kuro baką, dalis kuro išbėgo ir jie išvažiavo. Grįžęs į kemperį pastebėjo, kad visi daiktai išmėtyti, dingo jo mobilaus ryšio telefonas Samsung S20 ir 50 Eur iš piniginės. Piniginė voliojosi ant grindų, matėsi, kad buvo patikrintos visos lentynos. J. D. nurodė ir tai, kad kaltinamieji prie traktoriaus ir ant traktoriaus buvo jų pirmo atvažiavimo metu. Jis teigė jiems atvažiavus antrą kartą jų prie traktoriaus nematęs. Teigė, kad iš traktoriaus pagrobti daiktai – radijo imtuvas, valstybinis numeris, raktas, buvo paimti pirmo kaltinamųjų atvažiavimo metu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis kategoriškai neigė, kad kas nors būtų prašęs jo patraukti, perstatyti traktorių, taip pat paneigė kai kurių kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, kad jam už pagrobtą kurą buvo sumokėti pinigai.

Pažymėtina, kad šie nukentėjusiojo duoti parodymai iš esmės atitinka M. K. duotus parodymus, kuomet jis nurodė, kad jiems atvažiavus į mišką pirmą kartą, iš mašinos išlipo visi. Jis ir G. U. liko stovėti ir stebėti aplinką, o E. R. ir D. R. nuėjo prie traktoriaus. Vienas jų buvo įlipęs į traktoriaus vidų. Tuomet išėjo nukentėjusysis ir E. R. papurškė jam dujų balionėliu.

Taigi tiek nukentėjusysis, tiek M. K. nurodė, kad į traktoriaus vidų buvo patekta pirmo kaltinamųjų atvažiavimo metu. Analogišką aplinkybę, o būtent, kad į traktorių buvo patekta pirmo atvažiavimo metu, dar iki nukentėjusiajam primą kartą papurškus dujų balionėliu, kaip minėta, nurodė ir E. R. Tik jis teigė, kad į traktoriaus vidų buvo patekęs M. K. Teismas pastarąją E. R. parodymų dalį vertina kaip gynybinę versiją. Juo labiau, kad M. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis stovėjo su G. U. atokiau ir stebėjo aplinką. Būtent dėl tos priežasties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. K. teigė, kad pirmą kartą nukentėjusiajam dujomis G. U. papurkšti negalėjo. Pasak M. K., jis visą laiką stovėjo šalia jo ir to padaryti tiesiog neturėjo galimybės. Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu M. K. teigė, kad nukentėjusiajam į akis papurškė būtent E. R. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat buvo nurodęs, kad dujų balionėlį E. R. perdavė šalia jo stovėjęs automobilio keleivis. Teisme pagarsinus šiuos kaltinamojo parodymus, pastarasis patikslino, kad turbūt bus suklydęs, nes keleivis – kaip byloje nustatyta G. U., visą laiką stovėjo šalia jo. O šalia E. R. buvo automobilio vairuotojas D. R. Vertindamas tokius kaltinamojo parodymus, be jų nuoseklumo, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent pas D. R., striukės kišenėje, asmens kratos metu buvo rastas dujų balionėlis (b. t. 5, b. l. 46?47). Atsakydamas į teismo klausimus, pastarasis nurodė, kad dujų balionėlį visada nešiojasi su savimi savigynai, tačiau nusikaltimo padarymo metu jo neturėjo. Tuo metu buvo panaudotas kitas dujų balionėlis, mažesnis, kuris buvo jo automobilyje, įdėtas durelėse, gale, toje pusėje, kur sėdėjo M. K. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismas D. R. parodymus tiek, kiek tai susiję su M. K., vertina kaip gynybinę poziciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pasak M. K., dujų balionėlis E. R. buvo perduotas D. R. labai greitai. O tai reiškia, kad pastarasis turėjo jį prie savęs. Minėta, kad asmens kratos metu dujų balionėlis buvo rastas D. R. asmens drabužiuose – striukės kišenėje.

Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti, kas jam purškė dujų balionėliu pirmą kartą, teismas laiko byloje įrodytu, kad į traktoriaus vidų buvo įsibrauta pirmo kaltinamųjų atvažiavimo metu. Taip pat tuo metu iš automobilio buvo išėję visi kaltinamieji. Pirmiau išanalizuoti byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad pirmą kartą nukentėjusiajam į akis dujų balionėliu, kurį jam perdavė D. R., purškė E. R.

Tiek nukentėjusysis, tiek M. K. ir E. R. taip pat nurodė, kad atvažiavus antrą kartą buvo belstasi į kemperį. Tačiau tolesnė įvykių eiga E. R. nurodoma kitaip. Antai jis teigė teisme, kad jie buvo nuėję prie kemperio trise – jis, M. K. ir G. U. Taip pat nurodė, kad jiems paprašius, nukentėjusysis pats geranoriškai sutiko jiems įpilti kuro. Tokie E. R. parodymai ne tik yra nenuoseklūs, prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms, bet ir kitiems įrodymams.

Antai tiek M. K. ikiteisminio tyrimo metu, tiek nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai parodė, kad J. D. atidarius duris, E. R. jam prisistatė kaip pasienietis ar miškininkas, ir pareikalavo dokumentų. Nukentėjusysis padavė jam pasą, kuris vėliau J. D. buvo grąžintas. Tačiau tuo metu nukentėjusiajam buvo antrą kartą papurkšta dujų balionėliu. Taip pat byloje nustatyta, kad vienas iš kaltinamųjų buvo paėmęs į ranką peilį. Viso proceso metu M. K. nuosekliai teigė, kad dujų balionėliu nukentėjusiajam papurškė ir rankoje laikė peilį E. R. Teisme J. D. nurodė, kad E. R. panašus į tą asmenį, kuris jam papurškė dujomis antrą kartą. Tačiau nukentėjusysis pažymėjo, kad peiliu jam grasinta nebuvo. Asmuo, kuris paėmė peilį, pasakė, kad jis bus prie vagonėlio. Kai visi išvažiavo, jis ten ir buvo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje nustatytu, kad antrą kartą nukentėjusiajam dujų balionėliu purškė taip pat E. R. Atkreiptinas dėmesys, kad baigiamųjų kalbų metu, prokuroras prašė pakoregruoti kaltinimą, nurodant kad abiem atvejais dujų balionėlių nukentėjusiajam purškė ne G. U., bet E. R., tad pastarojo gynėjas galėjo pasisakyti šiuo klausimu.

Byloje tiek nukentėjusiojo, tiek M. K. parodymais nustačius, kad E. R. rankoje laikytu peiliu nukentėjusiajam negrasino, tiesiog jį laikė, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta. Nagrinėjamu atveju, teismas neatmeta galimybės, kad peilis galėjo būti paimtas nuo stalo, buvusio kemperio viduje, tam, kad juo negalėtų pasinaudoti nukentėjusysis. Nesant byloje neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad šiuo peiliu nukentėjusiajam buvo grasinta ar jis buvo kitaip panaudotas plėšimo metu, visos abejonės aiškintinos kaltinamųjų naudai.

Teismo vertinimu, byloje nustatyta ir tai, kad prie kemperio kaltinamieji ėjo visi kartu. Pažymėtina, kad apie tai, jog, atidarius kemperio duris, nukentėjusysis pamatė keturis asmenis, jis nuosekliai teigė viso proceso metu. Kaltinamasis M. K., aiškiai ir nuosekliai, pakankamai detaliai nurodydamas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios atitiko nukentėjusiojo parodymus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis prie kemperio nėjo, o liko mašinoje. Tokius M. K. parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti rašytiniai įrodymai. Atsakydamas į teismo klausimą, apie tai, kaip jis galėjo matyti, kas vyko kemperyje ir netgi nurodyti, kad peilis E. R. buvo paimtas nuo stalo, M. K. nurodė, kad viską matė iš mašinos. Tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Antai apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, kad iš kaltinamųjų mašinos, tuomet, kai jie buvo atvažiavę antrą kartą, nesimatė kemperio durys. Kemperis į kaltinamųjų automobilį stovėjo kita puse. Kaip teigė nukentėjusysis, tarp kaltinamųjų mašinos ir vagonėlio stovėjo jo darbinė mašina Renault. Pažymėtina, kad tokie nukentėjusiojo parodymai visiškai atitinka jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, kuomet jis parodė, kur stovėjo jo darbinis automobilis ir automobilis Opel, kuomet į pastarąjį buvo pilamas kuras (b. t. 1, b. l. 166). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis akcentavo, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota pakeista tik jo darbinio automobilio Renault stovėjimo vieta, nes šiuo automobiliu jis važiavo į Šalčininkus pirkti telefoną. Kitų transporto priemonių stovėjimo vietos liko nepakitusiomis, tad teismas, vertindamas kartu įvykio vietos apžiūros protokolo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenis, daro pagrįstą išvadą, kad būdamas automobilyje nukentėjusiojo nurodytoje vietoje, M. K. negalėjo matyti kemperio durų ir juo labiau, kas vyko kemperio viduje (b. t. 1, b. l. 46, 81 ir kt.). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis taip pat nustatyta, kad kemperio durys yra pakankamai siauros (b. t. 1, b. l. 81, 83). Tad keliems asmenims priėjus prie šių durų, jie neišvengiamai užstotų bendrą vaizdą iš tolo juos stebėjusiam asmeniui. Be to, staliukas, nuo kurio kaip nurodė tiek nukentėjusysis, tiek M. K. buvo paimtas peilis, yra kemperio viduje, t. y. tam, kad jį pamatytų, žmogus turi būti patekęs į kemperio vidų (b. t. 1, b. l. 86, 87). Taigi byloje įrodyta ne tik tai, kad visi kaltinamieji buvo prie kemperio tuo metu, kai į jo duris buvo belstasi, bet ir tai, kad kaltinamieji buvo patekę, t. y. įsibrovę, į kemperio vidų. Pastarąją aplinkybę , be kita ko, patvirtina ir tai, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas, kuris pastarojo buvo laikomas jo gyvenamojoje vietoje, t. y. kemperyje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausantys mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S21“, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas ? ne daugiau nei 60 l dyzelinio kuro, 20 l hidraulinių tepalų, įrankių spintelė „KS tools“, traktoriaus užvedimo spynelės raktai, „Blow player Classic“ radijo imtuvas, traktoriaus valstybinis numeris. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis šių daiktų, išskyrus dyzelinį kurą, kuris buvo įpiltas į D. R. automobilio kuro baką, ir traktoriaus užvedimo spynelės raktus, kratos metu buvo rasta pas E. R. (20 l hidraulinių tepalų, įrankių spintelė „KS tools“, „Blow player Classic“ radijo imtuvas), D. R. (traktoriaus valstybinis numeris) ir M. K. pusseserę H. K. (mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S21“). Ta aplinkybė, kad, pasak kaltinamųjų, nukentėjusysis jiems įpylė kuro pats, byloje nustačius, jog prieš tai jam nakties metu keturių asmenų du kartus buvo purkšta į veidą dujų balionėliu, įsibrauta į jo gyvenamąją patalpą, teismo išvados apie tai, kad ir dyzelinis kuras kaltinamųjų buvo pagrobtas, nekeičia.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis vienareikšmiai nurodė, kad traktoriuje nebuvo jokios signalizacijos. Teismo posėdyje apklaustas civilinio ieškovo atstovas nurodė negalintis tiksliai pasakyti, ar signalizacijos blokas buvo pagrobtas įvykio metu, ir ar apskritais jis buvo pagrobtas, o ne sugadintas. Taip pat nurodė nežinantis, kada signalizacija nustojo veikti – iki įvykio ar po įvykio. Anot jo, to reikėtų klausti operatoriaus, t. y. nukentėjusiojo. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas laiko byloje neįrodytu, kad jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, pavogė kaltinime nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį signalizacijos bloką.

Minėta, kad kvalifikuodamas kaltinamųjų neteisėtus veiksmus pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras nurodė, kad kaltinamieji apiplėšdami, panaudodami kitą žmogui žaloti pritaikytą daiktą (dujų balionėlį) ir peilį, įsibrovė į gyvenamąją patalpą (kemperį). Taigi kaltinamiesiems yra įkaltinami du iš trijų BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų alternatyviųjų objektyviosios pusės požymių. Dėl peilio panaudojimo, juo grasinant nukentėjusiajam plėšimo metu, teismo jau buvo pasisakyta pirmiau, tad šiuo klausimu nesikartojama. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atėmimas galimybės priešintis yra įtvirtintas BK 180 straipsnio 1 dalyje, kuris kaltinamiesiems šioje byloje nėra įkaltinamas.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Vienok, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad plėšimo metu panaudotas dujų balionėlis laikytinas ne kitu žmogui žaloti pritaikytu daiktu, bet nešaunamuoju ginklu. Pažymėtina, kad toks patikslinimas neturi jokios įtakos kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui, juo labiau, kad pirmiau aptartais įrodymais (nukentėjusiojo, M. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ta aplinkybe, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas jo gyvenamojoje vietoje buvęs mobilusis telefonas ir kt.), dėl kurių vertinimo teismo pasisakyta pirmiau, byloje neginčijamai nustatyta, kad plėšimo padarymo metu buvo įsibrauta į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą (kemperį). Šiuo atveju tai, kad nukentėjusysis į E. R. beldimą pats atidarė kemperio duris, teisinės reikšmės neturi, nes kaltinamieji į gyvenamosios patalpos vidų pateko panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu apgaulę – prisistatė pareigūnais (pasieniečiais ar pan.), pareikalavo pateikti asmens dokumentą.

Teismas pažymi, kad byloje viso proceso metu buvo kalbama būtent apie dujų balionėlio, o ne kažkokio kito daikto, pritaikyto žmogaus žalojimui, panaudojimą nusikaltimo padarymo metu. Ši aplinkybė yra neginčijamai nustatyta nuosekliais nukentėjusiojo, kaltinamojo M. K. parodymais, iš dalies D. R. parodymais, kuris patvirtino, kad dujų balionėlis buvo nusikaltimo padarymo vietoje (pasak jo, jo automobilio galinėse durelėse). Teismo jau buvo minėta, kad šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pastarojo asmens kratos metu D. R. striukės kišenėje buvo rastas dujų balionėlis.

Teismo išvadą, kad dujų balionėlis laikytinas ne kitu, žmogui žaloti pritaikytu daiktu, o nešaunamuoju ginklu, patvirtina šiuo klausimu formuojama teismų praktika (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-744/2018; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-337/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendis Nr. 1-880-1011/2023 ir kt.); ta aplinkybė, kad dujų balionėlis yra pramoninės gamybos įrenginys, kuris jau iš karto, be kažkokio atskiro jo pritaikymo, skirtas galimam žmogaus žalojimui. Taigi ir atskiro susitarimo dėl šio daikto panaudojimo, įvertinus jo savybes, nereikia. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji važiavo vogti kuro, tad D. R. paaiškinimas, kad jis turi dujų balionėlį su savimi savigynai netenka prasmės. Kaltinamieji patys ruošėsi neteisėtai elgtis, duomenų, kad kažkokie asmenys tuo metu būtų atlikę kažkokius neteisėtus veiksmus prieš juos kaltinamieji neturėjo. Tokių duomenų nėra ir šioje byloje.

Taip pat išvada, kad dujų balionėlis priskirtinas nešaunamiesiems ginklams darytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad dujų įrenginys (kuriuo ir yra dujų balionėlis) ? nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos. Pažymėtina, kad 2025 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1053809-25 (1) taip pat nustatyta, kad pas D. R. asmens kratos metu rastas dujų balionėlis yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys. Tokio pobūdžio informacija, t. y. kad dujų balionėliai yra priskiriami nešaunamiesiems ginklams, yra viešai skelbiama ir internetinėse ginklų parduotuvių svetainėse (https://www.ginklai.lt/savigyna/dujiniai-balioneliai-2 ir kt.).

Taigi, įvertinus pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, ir jais nustatytas aplinkybes, teismas tikslina padaryto nusikaltimo faktines aplinkybes ir laiko byloje įrodytu, kad M. K., E. R., G. U. ir D. R., veikdami bendrininkų grupe, apiplėšė, panaudodami nešaunamąjį ginklą ir įsibrovę į patalpą, t. y. jie 2025 m. vasario 22 d. apie 1 val., tiksliau nenustatytu laiku, atvažiavo prie kemperio, stovėjusio miško masyve (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini), visi išlipo iš automobilio, pagrobė iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio traktoriaus John Deere, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktus, 11,25 Eur vertės, „Blow Player Classic“ radijo imtuvą 347,91 Eur vertės, traktoriaus valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), iš kemperio išėjus nukentėjusiajam J. D., E. R. priėjus ir dujų balionėliu papurškus nekentėjusiajam J. D. į veidą, nukentėjusiajam išsigandus ir pabėgus į miško masyvą, D. R., E. R., M. K. ir G. U. automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, po ko, apie 5 val., tiksliau nenustatytu laiku, grįžus atgal į įvykio vietą, E. R. pabeldus į kemperio duris, J. D. atidarius duris, D. R., E. R., M. K. ir D. U. be nukentėjusiojo sutikimo savavališkai įėjo į kemperį, po ko būdami kemperyje, E. R. dujų balionėliu papurškus J. D. į veidą, pagrobė nukentėjusiajam J. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21“ su viduje buvusia latviška SIM kortele, 100 Eur vertės, po ko iš neužrakinto įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje stovinčios kuro talpos pagrobė įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dyzelinį kurą, bet nedaugiau nei 60 litrų, vieno litro kaina be PVM – 1,258 Eur, bendrai 75,48 Eur vertės, 20 litrų talpą su hidrauliniu tepalu, įrankių spintelę „KS Tools“ 1 711,47 Eur vertės, ir visi iš įvykio vietos skubiai pasišalino, taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą – 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną su viduje buvusia latviška SIM kortele, ir įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – ne daugiau nei 60 l dyzelinio kuro 75,48 Eur vertės, 20 l talpą su hidrauliniu tepalu, įrankių spintelę „KS Tools“ 1 711,47 Eur vertės, užvedimo spynelės raktus 11,25 Eur vertės, radijo imtuvą ir traktoriaus valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo ištirti įrodymai taip pat neginčijamai patvirtina, kad atlikdami šiuos neteisėtus veiksmus kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamųjų veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviuosius požymius.

Pirmiau išdėstytais teismo argumentais dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų kvalifikavimo būtent pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kartu atsakoma į baigiamųjų kalbų metu gynėjų išsakytus teiginius dėl jų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. R. gynėjas) ir BK 180 straipsnio 1 dalį (M. K. ir D. R. gynėjos).

Šioje byloje M. K., E. R., D. R. ir G. U. yra kaltinami padarę pirmiau nurodytą nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami vieningą tikslą. Ši aplinkybė tai pat yra įrodyta.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014, 2K-37-942/2015 ir kt.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Byloje yra įrodyta, kad visi kaltinamieji įvykio dieną susitikę ir sutarę, iš anksto pasiruošę (turėjo 20 l talpą bei žarną) vyko į miško masyvą, turėdami bendrą tikslą – pagrobti kuro. Teismo posėdžio metu M. K., E. R., D. R. ir G. U. patvirtino, kad jų tikslas buvo pavogti kuro. Vėliau, vykdant plėšimą, kaltinamajam E. R. panaudojus prieš nukentėjusįjį dujų balionėlį, o vėliau, kaltinamiesiems jau žinant, kad nukentėjusysis yra kemperyje, kad jo atžvilgiu jau buvo naudotas dujų balionėlis, jiems sugrįžus į nusikaltimo padarymo vietą ir visiems einant prie kemperio bei atliekant tolesnius su turto pagrobimu susijusius veiksmus, jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. jie savo elgesiu pritarė vienas kito neteisėtiems veiksmams. Taip pat jie visi be abejonės suvokė, kad nusikaltimą įvykdo bendrai, visi kartu.

Pažymėtina, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Šioje byloje tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to kas fiziškai buvo pagrobęs vienokį ar kitokį turtą, purškęs nukentėjusiajam dujų balionėliu ir kt., visi kaltinamieji pripažintini kaltais padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą. Pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju visų kaltinamųjų veiksmai prokuroro yra pagrįstai įvertinti kaip bendravykdžių.

Baigiamųjų kalbų metu M. K. gynėja nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikėtų kalbėti apie vykdytojo ekscesą, nes nusikaltimo padarymo metu buvo peržengtos bendrininkų susitarimas (pagrobti kurą).

Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar jis buvo tiksliai apibrėžtas; ir antra, jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/-2014, 2K-55-699/2017, 2K-203-895/2017

Minėta, kad byloje nustatyta, jog važiuodami į nusikaltimo padarymo vietą, kaltinamieji jau žinojo, kad jie važiuoja pagrobti kuro. Duomenų, kad šis jų susitarimas buvo tiksliai apibrėžtas, byloje nėra. Be to, nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visų kaltinamųjų po svetimo turto iš traktoriaus pagrobimo ir dujų balionėlio prieš nukentėjusįjį panaudojimo, buvo sugrįžta į nusikaltimo padarymo vietą. Teismo nustatyta, kad jie visi kartu ėjo prie nukentėjusiojo kemperio, suvokdami, kad ketina neteisėtai patekti į gyvenamąją patalpą, kurioje yra nukentėjusysis, žinodami, kad vienas jų turi dujų balionėlį Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. R. veiksmai (jam pabeldus į duris, prisistačius pasieniečiu, o vėliau papurškus nukentėjusiajam dujų balionėliu antrą kartą) buvo kitiems bendrininkams netikėti. Juo labiau, kad visi kaltinamieji atliko vykdytojų veiksmus, t. y. buvo bendravykdžiais. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad nusikalstamą veiką vykdo bendrai susitarę ir norėjo taip veikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei vienas iš keturių kaltinamųjų nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų sustabdytas daromas nusikaltimas.

Dėl nusikalstamos veikos nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Objektyviai tai pasireiškia alternatyviais, aktyviais veiksmais: a) gaminant narkotines ar psichotropines medžiagas; b) perdirbant narkotines ar psichotropines medžiagas; c) įgyjant narkotines ar psichotropines medžiagas d) laikant narkotines ar psichotropines medžiagas e) gabenant narkotines ar psichotropines medžiagas f) siunčiant narkotines ar psichotropines medžiagas.

Kaltinamajam šioje byloje yra inkriminuoti du pirmiau nurodyti nusikaltimo alternatyvieji objektyviosios pusės požymiai – įgijimas ir laikymas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis nuoseklia šiuo klausimu formuojama teismų praktika kiekvienas jų tyri būti įrodytas atskirais byloje surinktais įrodymais. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog D. R. neteisėtai laikė kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas. Įgijimo požymis nėra įrodytas. Byloje tik daroma prielaida, kad minėtos psichotropinės medžiagos kaltinamojo galėjo būti neteisėtai įgytos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, tačiau tokia prielaida, nepagrįsta jokiais patikimais byloje surinktais įrodymais, negali būti grindžiamas asmeniui reiškiamas kaltinimas ir juo labiau priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Esant šioms aplinkybėms, D. R. pareikštas kaltinimas tikslintinas laikant byloje įrodytus, kad jis neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. laikė savo gyvenamojoje vietoje ? name, adresu (duomenys neskelbtini), 4 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, kuriuose psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,147 g; 3-chlormetkatinono ir metamfetamino, kurių masės atitinkamai yra 0,754 g. ir 0,010 g; 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,047 g; metamfetamino pėdsakai; 3-chlormetkatinono, kurio masė 0,013 g; 3-bromometkatinono, kurio kiekis nenustatytas, iki 2025 m. balandžio 8 d. apie 6.30 val., kol minėtas psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2- ojo skyriaus policijos pareigūnai.

Be paties D. R. prisipažinimo padarius šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kuomet jis duodamas parodymus teisiamojo posėdžiu metu nurodė, kad rado parduotuvėje „Pupa“ ant kriauklės minėtas medžiagas ir paėmė, žinojo, jog tai narkotinės medžiagos, tačiau nežino, kodėl pasiliko jas ir laikė pas save, D. R. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ? kratos protokole užfiksuoti duomenys, kur užfiksuota, kad D. R. kambaryje buvo rasti keturi politileniniai maišeliai su viduje neaiškios kilmės biraus tipo medžiagomis, galimai narkotinėmis medžiagomis; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad rusvos spalvos medžiagose iš 4 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių yra psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,147 g; psichotropinių medžiagų – 3-chlormetkatinono ir metamfetamino, kurių masės, atitinkamai, yra 0,754 g ir 0,010 g; psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,047 g, ir psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakų; ir psichotropinių medžiagų – 3-chlormetkatinono, kurio masė 0,013 g.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – 3-chlormetkatinono, kurios bendra masė yra 0,961 g ir metamfetamino, kurio bendra masė 0,010 g, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. jo veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Dėl bausmių skyrimo

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, vadovaujasi BK 91 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Pažymėtina, kad skirdamas bausmes visiems kaltinamiesiems, nustatydamas jų dydžius, teismas įvertina ir jų vaidmenis nusikaltimo padarymo, taip pat nustatytas šio nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, jo pavojingumą, kurį neabejotinai didina tai, kad visi kaltinamieji nakties metu, panaudodami nešaunamąjį ginklą nukentėjusiojo atžvilgiu, įsibrovė į jo gyvenamąsias patalpas, taip savo elgesiu baugino jį, privertė slėptis miške. Tačiau po tokio nukentėjusiojo pasislėpimo ne tik nenutraukė savo neteisėto elgesio, bet priešingai – grįžo į nusikaltimo padarymo vietą ir tęsė savo netesėtus veiksmus.

Teismas, skirdamas bausmę M. K. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) nuosavybei.

Nepaisant to, kad teismo šioje byloje nustatyta, jog M. K. nutylėjo nuo teismo tą aplinkybę, kad jis kartu su kitais kaltinamaisiais ėjo prie nukentėjusiojo kemperio, kuomet į minėtą kemperį buvo įsibrauta, teismas pritaria baigiamųjų kalbų metu išsakytai prokuroro nuomonei, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad esmines nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes M. K. nurodė teisingai, patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. Jo parodymai išliko nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad labai gailisi dėl tokio savo elgesio, pažada ateityje daugiau nebenusikalsti. Kaltinamojo M. K. parodymai neabejotinai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nustatyti tikslias jos padarymo faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, M. K. pirmiau nurodytos aplinkybės nutylėjimą sąlygojo ne noras suklaidinti teismą, bet bijojimas gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat teisinių žinių stoka dėl bendrininkams kylančios baudžiamosios atsakomybės ir jų veiksmų kvalifikavimo, kuomet kaltinamojo nuoseklūs parodymai apie kitų kaltinamųjų neteisėtus veiksmus nulėmė ir jo paties veiksmų kvalifikavimą būtent pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju be abejo atsižvelgtina ir į jauną kaltinamojo amžių, jo socialinę brandą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį M. K. charakterizuojančius, duomenis – teistas vieną kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos (plėšimas) padarymą (b. t. 3, b. l. 69–72), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas keturis kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 3. b. l. 63–68). Byloje nėra duomenų apie M. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas už analogiškos veikos padarymą, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. K. pagal 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 91 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodyta kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga jo įvykdytai nusikalstamai veikai, bausmės dydis parinktas įvertinus kaltinamojo asmenybes charakterizuojančius duomenis.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė bendrinti šią bausmę su 2024 m. spalio 8 d. kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau teismui turint duomenų, kad šią dieną M. K. yra ją atlikęs, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis toks bendrinimas nėra galimas.

Teismas, skirdamas bausmę E. R. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Kaltinamasis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) nuosavybei. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį E. R. charakterizuojančius, duomenis – nusikaltimo padarymo metu buvo teistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (b. t. 4, b. l. 105–114), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas septynis kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 4. b. l. 92–104). Byloje nėra duomenų apie E. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebe pirmą kartą, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad būtent E. R. atliko pagrindinį vaidmenį nusikaltimo padarymo metu, visiems vadovavo) teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. R. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, ši kaltinamajam skirtina bausmės yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai, jo vaidmeniui šio nusikaltimo padaryme.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė subendrinti šiuo nuosprendžiui E. R. skirtiną bausmę su 2025 m. gegužės 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau teismo turimais duomenimis, E. R. taip pat yra nuteistas 2025 m. spalio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu. Jo atžvilgiu taip pat tebevyksta kiti baudžiamieji procesai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam bendrinti skirtiną bausmę su anksčiau jam priimtais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis yra netikslinga. Šis klausimas galės būti išspręstas jam paskirtos bausmės vykdymo metu, gavus tikslesnius duomenis dėl kaltinamajam paskirtų bausmių vykdymo eigos, jam priimtų procesinių sprendimų įsiteisėjimo ir kt.

Kadangi E. R. nusikaltimą padarė būdamas teistas bei laikotarpiu, kuomet jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamasis vėl pažeidė nustatytas įstatymų normas, teismas sprendžia, kad jam nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaip minėta, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis E. R. atžvilgiu priimti dar du teismų procesiniai sprendimai ? 2025 m. gegužės 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 2025 m. spalio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Keli baudžiamieji procesai jo atžvilgiu dar tebevyksta. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro pagrįstą išvadą, kad E. R. atžvilgiu bausmės tikslai be realaus jos atlikimo nebus pasiekti.

Teismas, skirdamas bausmę G. U. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) nuosavybei. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį G. U. charakterizuojančius, duomenis – neteistas (b. t. 6, b. l. 35–37), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas vieną kartą, bauda sumokėta (b. t. 6. b. l. 32–34). Byloje nėra duomenų apie G. U. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme bei tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. U. pagal 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintą minimalios trukmės – 2 metų, laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, ši kaltinamajam skirtina bausmės yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai.

Teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. D. R. padarė tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių (BK 180 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo vertinimu, D. R. baudžiamąją atsakomybę (BK 180 straipsnio 2 dalis) lengvina ir tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (nukentėjusysis patvirtino gavęs 1 000 Eur žalos atlyginimą iš D. R., nuo likusios civilinio ieškinio dalies atsisakė) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. R. anksčiau neteistas (b. t. 5, b. l. 143–145), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas vieną kartą, bauda sumokėta (b. t. 5, b. l. 140–142), studijuojantis (duomenys neskelbtini) mokykloje. Byloje nėra duomenų apie D. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Minėta, kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriami bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. R. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, atlygino nukentėjusiajam 1 000 Eur padarytą žalą, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, už nusikaltimo, nustatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymą jam skiriama minimali šio straipsnio sankcijoje įtvirtinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą D. R. skiriama 15 parų arešto bausmė. Nustatydamas kaltinamajam skirtinų bausmių dydžius teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes, pagrobto turto vertę, nusikaltimo padarymo pobūdį, laikytos psichotropinės medžiagos kiekį.

D. R. skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, byloje nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (padaryti nesunkus ir sunkus nusikaltimai), tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme (2 metų laisvės atėmimo bausme) apimant švelnesnę bausmę (15 parų arešto) ir paskiriant D. R. galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl kaltinamiesiems M. K., G. U., D. R. skirtinų bausmių vykdymo atidėjimo

Minėta, kad nusikaltimo padarymo metu M. K. nebuvo sulaukęs 18 metų amžiaus, todėl jam taikytinos nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančios įstatymo nuostatos.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 92 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas spręsdamas klausimą dėl M. K. paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, viso proceso metu nors ir nevisiškai teisingai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau jo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu labiausiai iš visų kaltinamųjų atitinka nukentėjusiojo duotus parodymus bei kitus byloje esančius duomenis, padėjo išaiškinti įvykdytą nusikaltimą. Paskutinį kartą M. K. teistas prieš metus, t. y. 2024 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu. Administracine tvarka taip pat paskutinį kartą baustas tik 2024 m. gruodžio 17 d. Teismo turimais duomenimis, 2025 m. administracinėn atsakomybėn trauktas nebuvo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu 2025 m. daugiau nebuvo gauta ir (ar) išnagrinėta kitų baudžiamųjų bylų, vadinasi, ši teismo išnagrinėta, baudžiamoji byla yra vienintelė. Byloje nėra kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2025 m. vasario 22 d., būtų daugiau pažeidęs teisės aktų reikalavimus ar kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, iš kitų kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad pastarieji siekia visą atsakomybę perkelti būtent M. K. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad M. K. ir D. R. vaidmenys nusikaltimo padaryme, palyginus su kitų kaltinamųjų atliktais veiksmais, buvo nežymūs.

Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti M. K. dar vieną galimybę pasitaisyti jam nebūnant izoliuotam nuo visuomenės, pagrįstai manant, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, M. K. atžvilgiu bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros ir paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą. M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant maksimalios trukmės 12 mėnesių auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant M. K. elgesio apribojimo laikotarpiu 1) pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 87 straipsnio 4 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 87 straipsnio 4 dalis); 3) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 4) nebendrauti su E. R. (BK 87 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Minėta, kad šiuo nuosprendžiu D. R. ir G. U. yra pripažinti kaltais padarę sunkų nusikaltimą.

BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 3 dalyje be kita ko nurodyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Minėta, kad G. U. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą iš esmės nepripažino, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad gailisi jog taip padarė, nežino, kodėl sutiko dalyvauti vykdant nusikaltimą. Praeityje G. U. neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą daugiau kaip prieš metus laiko, t. y. 2024 m. gegužės 7 d., už karo prievolininkų pareigų nevykdymą, bauda sumokėta. Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat, kaip nurodė pats teisminio bylos nagrinėjimo metu, turi problemų su širdimi.

Baigiamosios kalbos metu kaltinamojo gynėjas advokatas prašė, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo metu G. U. buvo 19 metų, vadovaujantis BK 81 straipsniu, taikyti jam nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BK 81 straipsnio 2 dalimi, toks taikymas yra galimas tuo atveju, jeigu byloje nustatyta, kad asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Pažymėtina, kad tokių duomenų šioje byloje nėra, o vien jaunas kaltinamojo amžius pats savaime nesąlygoja šios teisės normos taikymo.

Nepaisant to, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju G. U. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Darydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas atsižvelgia į pirmiau jau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad, kaltinamasis anksčiau neteistas, jokių duomenų apie jam naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus teismas neturi ir šiuo metu, taip pat byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuoto nusikalstamo padarymo būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus. Priešingai, byloje nustatyta, kad G. U. administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, jam paskirtą nuobaudą įvykdė. Šiuo atveju neabejotinai atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus (nusikaltimo padarymo metu jam buvo 19 metų). Pažymėtina, kad kratų metu jo gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas joks iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pagrobtas turtas. `

Įvertinus šiuos duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje G. U. nekelia pavojaus aplinkiniams ir jo nebūtina izoliuoti, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimo. Sutiktina, kad kaltinamasis neigė savo kaltę, tačiau kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimas nėra įstatymo leidėjo įtvirtintas kaip būtina BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. O tokią jo pasirinktą gynybos taktiką, teismo vertinimu, nulėmė gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės baimė.

Esant šioms aplinkybėms G. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 7, 9 punktais, G. U. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję, su darbu arba mokymusi ir 4) nebendrauti su E. R.; 5) per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) padarytą neturtinę žalą.

Analogiškai pasisakytina ir dėl D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui. Kaip ir G. U., D. R. savo kaltės faktiškai nepripažino, tačiau dėl šios aplinkybės įtakos, tiksliau tokios įtakos nebuvimo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, teismo jau yra pasisakyta pirmiau.

Atvykęs į posėdį D. R. nurodė, kad išvadas jau padarė. Praeityje neteistas, administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2024 m. lapkričio 17 d., visos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, studijuoja (duomenys neskelbtini) mokykloje (b. t. 5, b. l. 95), žada šiais metais įgyti specialybę, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (b. t. 5, b. l. 96). Pažymėtina, kad D. R. vienintelis nukentėjusiajam atlygino 1 000 Eur padarytą žalą, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis J. D.

Sutiktina, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas (plėšimas), kuris savo pobūdžiu pasižymi didesniu pavojingumu, tačiau kaip byloje nustatyta, pagrobti daiktai buvo grąžinti.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jo nuomonę dėl kaltinamiesiems taikytinos baudžiamosios atsakomybės, o būtent į jo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jis nelaiko pykčio ant kaltinamųjų. Taip pat, kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis pažymėjo, kad D. R. prie nusikaltimo iš viso labai mažai prisidėjo.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti atidėjus D. R. jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be intensyvios priežiūros, todėl jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme nustatytam maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad asmens kratos metu pas D. R. buvo rastas dujų balionėlis, taip pat į tai, kad į nusikaltimo padarymo vietą buvo vykta jo vairuotu ir jam priklausančiu automobiliu, į kurį buvo piltas iš civilinio ieškovo pagrobtas kuras, taip pat pas D. R. gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rastas pagrobtas traktoriaus valstybinis numeris.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 7, 9 punktais, D. R. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję, su darbu arba mokymusi ir 4) nebendrauti su E. R.; 5) per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) padarytą neturtinę žalą.

Kartu teismas pažymi, kad įvertinus pirmiau aptartus tiek G. U., tiek D. R. charakterizuojančius duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad realus jiems paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties kaltinamųjų, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju teismo aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus kaltinamųjų nuo visuomenės, o jų įvykdytas nusikaltimas nėra jiems įprastas ir būdingas elgesys.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų kaltinamiesiems paskyrimas užtikrins tiek jų pačių, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jiems keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, tuo atveju, jei G. U. ir D. R. nepateisins jiems teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jiems paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo jų atlikti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarytos turtinės 764,04 Eur ir neturtinės 2 000 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2025 m. vasario 22 d. apie 5 val. (duomenys neskelbtini) ribose, miško masyve, keturi nežinomi asmenys panaudodami ašarines dujas, įsibrovė į kemperį iš kurio pavogė J. D. telefoną Samsung Galaxy S20, taip pat pinigines lėšas. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, taip pat ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius. Jis buvo užpultas, buvo laikinai sutrikęs regėjimas, pažeista veido oda. Patyrė baimę ir skausmą, dėl patirto streso savo iniciatyva išėjo iš darbo. J. D. iki šiol jaučia didelį nusivylimą, įtariamieji neatsiprašė, net nebandė to daryti, nukentėjusysis yra praradęs pasitikėjimą žmonėmis. Neturtinę žalą vertina 2 000 Eur. Turtinė žala susideda iš negautų pajamų, kurias nukentėjusysis būtų gavęs – 500 Eur. Jis negalėjo dvi dienas dirbti. Taip pat nukentėjusysis prarado ir savo turtą – mobilųjį telefoną Samsung Galaxy S20. Jis įsigijo kitą įrenginį – mobilųjį telefoną Samsung Galaxy A16, kurio vertė 214,04 Eur. Taip pat plėšimo metu iš nukentėjusiojo buvo pavogtos piniginės lėšos – 50 Eur. Visos nurodytos išlaidos ir negautos pajamos yra tiesiogiai susijusios su įtariamųjų atliktais veiksmais. Išviso jam padaryta 764,04 Eur turtinė žala (b. t. 2, b. l. 16–19). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio, nurodė, kad nereikia jam daugiau nieko, likusios žalos atlyginimo nebereikia, gavo kompensaciją, kaltinamasis D. R. atlygino jam 1 000 Eur. Nukentėjusysis taip pat patvirtino tokio atsisakymo nuo likusios civilinio ieškinio dalies pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Atsižvelgiant į tai, kad D. R. nukentėjusiajam atlygino 1 000 Eur už padarytą žalą, D. R. išaiškintina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas (šiuo atveju D. R.) turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių (šiuo atveju iš M. K., E. R. ir G. U.) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarytos turtinės 4 262,90 Eur ir neturtinės 2 000 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nusikaltimas buvo įvykdytas įmonės vykdomos veiklos teritorijoje. Nusikaltimą įvykdę asmenys ne tik įsibrovė į įmonės teritoriją, tačiau ir apgadino bei pavogė įmonei priklausantį turtą, taip pat nukentėjo įmonės darbuotojas J. D. Įvykiu buvo sukrėsti visi įmonės darbuotojai bei pats direktorius. Įmonei teko teikti pagalbą nukentėjusiajam darbuotojui, dėl ko J. D. apskritai atsisakė toliau dirbti įmonėje. Įmonė buvo priversta keisti darbų apimtis, strategiją, o tai stipriai ir neigiamai įtakojo įmonės padėtį. Po įvykio įmonės atstovui teko vežti nukentėjusį darbuotoją medicininei apžiūrai, ieškoti asmeniui nakvynės vietos. Įmonė deda visas pastangas pagerinti J. D. psichologinę būklę, suteikti visokeriopą pagalbą, kadangi įmonė jaučia didelę atsakomybę dėl patirto įvykio. Įmonė savo neturtinę žalą vertina 2 000 Eur. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad įvykio metu buvo apgadintas įmonei priklausantis turtas – miško forvarderis John Deere, jis atitinkamą laiko tarpą buvo neeksploatuojamas, jo negalima buvo naudoti darbui). Įmonė užsakė ir nupirko transporto priemonės signalizacijos bloką, durų rankenėlę su širdele, radijo imtuvą, įrankių spintelę „KS Tools“, už kuriuos sumokėjo 3 062,90 Eur. Taip pat įmonė taikė laikinas prastovas nukentėjusiajam, dėl ko patyrė 500 Eur nuostolius, traktuojamus kaip negautas pajamas. Dėl viso proceso kreipėsi pagalbos į advokatą, dėl ko šiai dienai patyrė 700 Eur papildomų išlaidų. Visos nurodytos išlaidos ir negautos pajamos yra tiesiogiai susijusius su įtariamųjų atliktais veiksmais. Įmonė iš viso prašė priteisti iš kaltų asmenų 6 262,90 Eur (b. t. 1, b. l. 136–140).

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Visų pirma teismas pasisako dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą, kuri susideda iš 3 062,90 Eur patirtų išlaidų dėl traktoriaus detalių įsigijimo; 500 Eur negautų pajamų ir 700 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Byloje patekta UAB „Rijatransa“ 2025 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra, kuri patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) įgijo signalizacijos bloką, rankenėlę durų su širdele, radijo imtuvą, įrankių spintelę, už viską kartu su PVM sumokėta pinigų suma – 3 062,90 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas negalėjo atsakyti į teismo klausimus dėl traktoriaus durų spynelės sugadinimo ir signalizacijos bloko pagrobimo. V. S. tik nurodė, kad iškvietus specialistą po įvykio buvo nustatyta, kad traktoriaus durys neužsidaro, signalizacija neveikė. Atsakyti, ar šie apgadinimai atsirado iki ar po įvykio, V. S. negalėjo, nurodė, kad to reikia klausti J. D. Pažymėtina, kad pastarasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad traktoriaus durys nebeužsidarė, tai ne kaltinamųjų neteisėtų veiksmų pasekmė, taip pat traktoriuje neveikė signalizacijos. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl išlaidų, patirtų civilinio ieškovo įsigyjant šias detales, nėra pagrindo. Analogiškai teismas pasisako ir dėl kitų PVM sąskaitoje faktūroje paminėtų išlaidų, t. y. išlaidų, susijusių su naujo radijo imtuvo ir įrankių spintelės KS Tools įsigijimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šie daiktai J. D., kuris tuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, buvo grąžinti 2025 m. gegužės 14 d., kratos metu juos radus pas E. R. (b. t. 1, b. l. 176–191). Teismo posėdžio metu V. S. taip pat patvirtino, kad šiuo metu įmonė turi du radijo imtuvus ir dvi įrankių spinteles KS Tools. Tačiau kartu akcentavo, kad įmonė negalėjo tiek laukti, todėl detalės buvo užsakytos iš karto. Jų reikėjo laukti, dėl to sąskaita faktūra yra tik 2025 m. balandžio 16 d. data.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas visgi sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, byloje neginčijamai nustačius, kad daiktai, dėl kurių pagrobimo, yra prašoma atlyginti patirtą turtinę žalą civiliniam ieškovui yra grąžinti, tokio civilinio ieškinio reikalavimo patenkinimas prilygtų nepagrįstam praturtėjimui. Sutiktina su civilinio ieškovo išsakytu teiginiu, kad šiuo metu įmonė ja nebegali grąžinti pardavėjui įsigyto turto, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tuo turtu civilinis ieškovas gali disponuoti bet kokiu kitu būdu, tarp jų jį ir parduoti arba kitaip naudoti įmonės veikloje. Be to, atpažindamas pagrobtus daiktus, nukentėjusysis nurodė, kad atpažįsta juos pagal nusidėvėjimo požymius – rudžius, apibraižymus, nuskilimus ir pan., o civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti naujų tokių prekių įsigijimo kainą. Įvertinus šias aplinkybes, ši civilinio ieškinio reikalavimų dalis taip pat atmestina.

Pasisakydamas dėl civiliniame ieškinyje nurodytų prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Pareikšdamas šį reikalavimą, civilinis ieškovas nepateikė nė vieno šio reikalavimo dydį pagrindžiančio dokumento. Šiuo klausimu civilinio ieškovo atstovas davė paaiškinimus žodžiu teismo posėdžio metu, tačiau esant tokiai situacijai teismas neturi galimybės pasisakyti dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, taip pat dėl jo dydžio. Atitinkamai ir gynyba neturi galimybės gintis, pareikšti prieštaravimus dėl tokio civilinio ieškinio reikalavimo. Esant šioms aplinkybėms, šis civilinio ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. 700 Eur, kuriuos civiliu ieškiniu taip pat prašoma priteisti, laikytinos procesinėmis išlaidomis, todėl šiuo klausimu teismas pasisakys žemiau.

Minėta, kad civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 2 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinė žala juridiniam asmeniui konstatuojama tuomet, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017).

Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Nors CK 6.250 straipsnyje nurodyti žalos požymiai daugiausiai taikytini tik fiziniams asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimais, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas. Teismų praktikoje išsakoma pozicija ir apie būtinumą įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Tokios teisės taikymo taisyklės suformuluotos ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriausi išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025. Sutiktina su gynėjų išsakytais teiginiais, kad išgyvenimų juridinis asmuo iš tiesų neturi ir fizinio skausmo patirti negali, konkrečiai tuos jausmus patiria fizinis asmuo. CK 6.250 straipsnis (neturtinė žala) kalba apie fizinio asmens žalą, tačiau juridinis asmuo gali patirti nepatogumų ir žalą jo reputacijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-487/2025).

Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas pažymėjo, kad dėl įvykdyto nusikaltimo įmonės reputacija pablogėjo – darbuotojai pradėjo abejoti dėl savo saugumo, šis įvykis tapo plačiai žinomu, UAB (duomenys neskelbtini) buvo priversta, siekiant užtikrinti savo įmonės veiklos tęstinumą ir darbuotojų pritraukimą, keisti strategiją, imtis papildomų priemonių darbuotojų saugumui užtikrinti. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas jų įmonės veiklos teritorijoje, visuomenėje ši aplinkybė tapo žinoma, o tai neišvengiamai sukėlė įmonės reputacijos pablogėjimą. Teismas pažymi, kad tą aplinkybę, jog įvykdytas nusikaltimas sukėlė atgarsį visuomenėje patvirtina tai, kad apie jį buvo rašoma žiniasklaidoje (tai jų apklausos metu nurodė ir kaltinamieji). Taip pat įmonės reputacijos pablogėjimą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nebetęsė savo darbo UAB (duomenys neskelbtini), nurodė negalintis ten sugrįžti. Atvykęs į teismo posėdį nurodė, kad dirba kitoje vietoje, irgi Lietuvos teritorijoje, tačiau kitoje įmonėje. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl juridinio asmens patirtos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Teismas sprendžia, kad prašoma atlyginti pinigų suma – 2 000 Eur, yra teisinga ir proporcinga įvykdyto nusikaltimo sunkumui, jo sukeltiems padariniams, kurie neišvengiamai turėjo įtakos ir civilinio ieškovo reputacijai (nusikaltimo padarymo metu nukentėjo civilinio ieškovo darbuotojas), atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš E. R., M. K., D. R., G. U. priteistini 2 000 Eur, civilinio ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju visi kaltinamieji savo bendrais suderintais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimo, o kartu ir prie žalos, padarymo, todėl civiliniam ieškovui padaryta neturtinė žala iš visų kaltinamųjų priteistina solidariai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jeigu asmenų (šiuo atveju kaltinamųjų) pareiga yra solidari, tai kreditorius (šiuo atveju civilinis ieškovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). O tai reiškia, kad solidariosios atsakomybės atveju atskiros, konkrečiai iš kiekvieno skolininko (šiuo atveju kaltinamųjų) priteistinų pinigų sumų dydžiai nėra nustatomi.

VI. Dėl kitų klausimų

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam D. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 689,58 Eur, kaltinamajam G. U. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 1 245,84 Eur, kaltinamajam M. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 550 Eur, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamųjų.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pripažino gynėjų dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintos kaltinamųjų teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjai kaltinamiesiems buvo paskirti teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji yra nedirbantys, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jų neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamųjų netenkintinas.

Minėta, kad prašymą dėl patirtų 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti pateikė ir civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini). Pagrįsdamas šį reikalavimą, civilinis ieškovas pateikė 2025 m. gegužės 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas (b. t. 1, b. l. 142).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo kreipimasis dėl teisinių paslaugų jam suteikimo buvo nulemtas būtent kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, šis civilinio ieškovo prašymas tenkintinas, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 3 dalimi, lygiomis dalimis, t. y. po 175 Eur iš kiekvieno, priteisiant iš kaltinamųjų E. R., M. K., G. U., D. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur civilinio ieškovo išlaidoms patirtoms dėl kreipimosi dėl teisinės pagalbos jam suteikimo atlyginimo.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamasis M. K. 2025 m. kovo 6 d. 10 val. buvo laikinai sulaikytas (b. t. 2, b. l. 69–72). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. balandžio 6 d. (b. t. 2, b. l. 148–150). 2025 m. balandžio 4 d. prokuroro nutartimi M. K. paleistas į laisvę (b. t. 2, b. l. 187–190).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, kaltinamajam M. K. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pirmiau nurodytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 2, b. l. 191–194), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamasis E. R. 2025 m. kovo 6 d. 15.30 val. buvo laikinai sulaikytas (b. t. 3, b. l. 77–80). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi E. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. (b. t. 3, b. l. 164–169). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas 2 mėnesiams, t. y. iki 2025 m. liepos 6 d. (b. t. 4, b. l. 4–9). 2025 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šis terminas pratęstas iki 2025 m. rugsėjo 6 d. (b. t. 4, b. l. 18–20). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 6 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, kaltinamajam E. R. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pirmiau nurodytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2025 m. kovo 6 d. iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajam G. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 6, b. l. 22–29), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamasis D. R. 2025 m. balandžio 8 d. 7.16 val. buvo laikinai sulaikytas (b. t. 5, b. l. 37–41). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2025 m. balandžio 8 d. iki 2025 m. gegužės 8 d. (b. t. 5, b. l. 85–88). 2025 m. gegužės 8 d. prokuroro nutarimu D. R. paleistas į laisvę (b. t. 5, b. l. 118–120).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, kaltinamajam D. R. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pirmiau nurodytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 5, b. l. 121–128), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos žarna, 4 vnt. plastikiniai maišeliai perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių bei dujų balionėlis, perduotas saugojimui į Vilniaus apsk. VPK OVS ginklų saugyklą, adresu Vilnius, Birželio 23-iosios g. 16, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos patalpintos į voką Nr. A047989 perduotos saugojimui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD diskais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 4 punktu, 4 dalimi, paskirti M. K. auklėjamojo poveikio priemonę ? 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant jį pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir nebendrauti su E. R. (E. R.).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, M. K. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. balandžio 4 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. R. (E. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, E. R. (E. R.) į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. kovo 6 d. iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 5 d.

E. R. (E. R.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

G. U. (G. U.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, G. U. (G. U.) paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6, 7 ir 9 punktais, 7 dalimi, G. U. (G. U.) įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję, su darbu arba mokymusi; 4) nebendrauti su E. R. (E. R.); 4) per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) padarytą neturtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. U. (G. U.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. R. (D. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. R. (D. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, D. R. (D. R.) paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti jam subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, D. R. (D. R.) paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6, 7 ir 9 punktais, 7 dalimi, D. R. (D. R.) įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję, su darbu arba mokymusi; 4) nebendrauti su E. R. (E. R.); per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) padarytą neturtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, D. R. (D. R.) į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. balandžio 8 d. iki 2025 m. gegužės 8 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

D. R. (D. R.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl nukentėjusiojo J. D. byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti UAB (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš E. R. (E. R.), M. K., D. R. (D. R.), G. U. (G. U.) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų), civilinio ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl M. K., D. R. (D. R.), G. U. (G. U.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 3 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, lygiomis dalimis, t. y. po 175 Eur (po vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno, priteisti iš kaltinamųjų E. R. (E. R.), M. K., D. R. (D. R.), G. U. (G. U.) UAB (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) civilinio ieškovo išlaidoms patirtoms dėl kreipimosi dėl teisinės pagalbos jam suteikimo atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos žarną, 4 vnt. plastikinius maišelius perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių bei dujų balionėlį, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, adresu Vilnius, Birželio 23-iosios g. 16, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusias psichotropines medžiagas patalpintas į voką Nr. A047989, perduotas saugojimui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD diskais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.