Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. (D. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu penkiolikai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6, 7 dalimi, nuteistasis buvo įpareigotas:

1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję, su darbu arba mokymusi;

4) nebendrauti su E. R. (E. R.);

5) per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „V.“ padarytą neturtinę žalą.

Civilinis procesas dėl nukentėjusiojo J. D. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

UAB „V.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir šiam civiliniam ieškovui solidariai iš E. R., M. K., D. R. bei G. U. (G. U.) priteisti 2000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 3 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, UAB „V.“ iš E. R., M. K., D. R. ir G. U. buvo priteista po 175 Eur civilinio ieškovo patirtoms išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą apmokėti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendis buvo priimtas ir E. R., M. K. bei G. U., tačiau dėl šių nuteistųjų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. R. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. K., E. R. ir G. U., 2025 m. vasario 22 d. apie 01.00 val., atvažiavo prie kemperio, stovėjusio miško masyve (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio, pagrobė iš UAB „V.“ priklausančio traktoriaus „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktus, kurių vertė 11,25 Eur, „Blow Player Classic“ radijo imtuvą, kurio vertė 347,91 Eur, traktoriaus valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), iš kemperio išėjus nukentėjusiajam J. D., E. R. priėjus ir dujų balionėliu papurškus nekentėjusiajam J. D. į veidą, nukentėjusiajam išsigandus ir pabėgus į miško masyvą, D. R., E. R., M. K. ir G. U. automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, tuomet, apie 05.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, grįžę atgal į įvykio vietą, E. R. pabeldus į kemperio duris, J. D. atidarius duris, D. R., E. R., M. K. ir G. U. be nukentėjusiojo sutikimo savavališkai įėjo į kemperį, būdami kemperyje, E. R. dujų balionėliu papurškus J. D. į veidą, pagrobė nukentėjusiajam J. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21“ su viduje buvusia latviška SIM kortele, kurio vertė 100 Eur, tuomet iš neužrakinto UAB „V.“ priklausančio automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje stovinčios kuro talpos pagrobė UAB „V.“ priklausantį dyzelinį kurą, kurio buvo ne mažiau nei 60 l, vieno litro kaina be PVM – 1,258 Eur, bendra vertė 75,48 Eur, 20 l talpą su hidrauliniu tepalu, įrankių spintelę „KS Tools“, kurios vertė 1711,47 Eur, ir visi iš įvykio vietos skubiai pasišalino, taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam J. D. priklausantį turtą, kurio vertė 100 Eur, ir UAB „V.“ priklausantį turtą, kurio vertė 1798,20 Eur. Tokiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat D. R. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė keturis plastikinius užspaudžiamus maišelius, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, kurio masė 0,147 g, 3-chlormetkatinono ir metamfetamino, kurių masės atitinkamai 0,754 g. ir 0,010 g, 3-chlormetkatinono, kurio masė 0,047 g, metamfetamino pėdsakų, 3-chlormetkatinono, kurio masė 0,013 g, 3-bromometkatinono, kurio kiekis nenustatytas, iki 2025 m. balandžio 8 d., apie 06.30 val., kol minėtas psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus policijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. R. atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytas bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tuomet, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-167-719/2023 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nustatomas tuomet, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau bei pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-976/2017, 2K-49-693/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tvirtinti, jog D. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir dėl šio nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo.

17. D. R. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Vis tik iš nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis iš esmės neigė, jog padarė kokius nors nusikalstamus veiksmus, kai pirmą kartą atvyko į įvykio vietą su kitais nuteistaisiais. Taip pat jis tvirtino, kad tuo metu, kai į įvykio vietą atvyko antrą kartą, pats nukentėjusysis J. D., pamatęs, jog vienas iš nuteistųjų bandė nupilti kurą iš traktoriaus, pasiūlė jiems pripilti kuro. Nuteistasis neigė, kad buvo priėjęs prie kemperio, aiškino, jog nežinojo apie tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas dujų balionėlis. Tvirtino, kad nematė, jog kas nors būtų beldęs į kemperio duris, užėjęs į kemperio vidų (t. 9, b. l. 42-46). Ikiteisminio tyrimo metu D. R. taip pat aiškino, kad tuo metu, kai pirmą kartą atvažiavo į įvykio vietą, jokių neteisėtų veiksmų niekas nepadarė. Antrą kartą į įvykio vietą atvyko, nes norėjo pagrobti kurą. Nuteistasis tvirtino, kad pats nukentėjusysis J. D. pasiūlė pripilti kuro. Nukentėjusiajam niekas nepurškė dujų, nes nebuvo tokio poreikio (t. 5, b. l. 71-72). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. R. iš tikrųjų pripažino tik tai, jog su kitais nuteistaisiais buvo įvykio vietoje, kur ketino grobti kurą, tačiau nukentėjusysis, kuriam nebuvo daromas joks poveikis, dėl savo geranoriškumo ar nepagrįsto išgąsčio pats pasiūlė įpilti į apelianto automobilį kuro. Akivaizdu, kad tokie D. R. parodymai neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių, kurios apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, ir negali būti vertinami kaip kaltės, padarius nusikalstamą veiką, pripažinimas. Tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, juos vertina kritiškai. Tokios išvados nekeičia faktas, kad D. R. atlygino nukentėjusiajam J. D. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Žalos atlyginimas šiuo atveju yra vertinamas kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, o ne nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamų veiksmų išraiška.

18. D. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, ir vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, susijusį su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu, šio nusikaltimo darymo metu buvo panaudotas dujų balionėlis, įsibrauta į patalpą. Abu nusikaltimai buvo padaryti nuteistajam veikiant tiesiogine tyčia. Darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, buvo veikiama gana įžūliai, t. y. pirmą kartą panaudojus prieš nukentėjusįjį smurtą ir pagrobus dalį įvykio vietoje buvusio turto, po kelių valandų buvo sugrįžta į tą pačią įvykio vietą, įsibrauta į kemperį, panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį ir vėl grobiamas turtas. Be to, įvertintina ir į tai, kad daryti nusikaltimo buvo vykstama D. R. priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu, nusikaltimo darymo metu buvo panaudotas jam priklausantis dujų balionėlis, kurį apeliantas įvykio vietoje perdavė E. R.. Nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat po vieną kartą yra baustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, viešosios rimties trikdymą bei smulkiąją vagystę (pažymėtina, kad smukiąją vagystę D. R. padarė jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2026 m. sausio 14 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui nustatyti D. R. maksimalų baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

19. Faktai, kad D. R. anksčiau nebuvo teistas, atlygino nukentėjusiajam žalą, dirba pagal verslo liudijimą, mokosi (duomenys neskelbtini), jam paskirtas baudas už administracinių nusižengimų padarymą sumoka, bei kitos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir visiškai atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nėra pagrindas daryti išvadą, jog jam turėtų būti nustatytas trumpesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog D. R. yra teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) seniūno. Vis tik su tokia išvada visiškai sutikti negalima, nes paminėtoje charakteristikoje tik nurodoma, kad iš policijos nebuvo gauta informacijos apie tai, jog D. R. būtų pažeidęs viešąją tvarką, taip pat dėl šio nuteistojo nėra gauta nusiskundimų iš seniūnijos gyventojų bei jo kaimynų (t. 5, b. l. 96). Taigi charakteristikoje D. R. apskritai niekaip nėra apibūdinamas, t. y. nenurodomos jokios teigiamos šio nuteistojo savybės, o paprasčiausiai buvo konstatuota, kad seniūnas nedisponuoja duomenimis apie kokį nors netinkamą nuteistojo elgesį. Vis tik faktą, kad D. R. ne visuomet laikosi visuomenėje nustatytos tvarkos, teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai patvirtina tai, jog jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, padarė du nusikaltimus.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu D. R. paskirtos pareigos yra tinkamos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimui, tvirtinti, jog jos neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, nėra pagrindo.

20.1. Pareigos visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje vykdymas užtikrins, kad nuteistasis turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo būtiniausius poreikius, jį drausmins. Ši pareiga turėtų sulaikyti nuteistąjį ir nuo neteisėtų veiksmų nuosavybei darymo bei sudaryti sąlygas atlyginti civiliniam ieškovui padarytą ir priteistą neturtinę žalą.

20.2. Pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje padės nuteistajam koreguoti savo elgesį teigiama linkme, geriau suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį.

20.3. Pareigos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, vykdymas drausmins nuteistąjį, padės suvokti, kokios neigiamos pasekmės gali kilti padarius nusikalstamą veiką, jog nusikalstamų veikų darymas yra susijęs ir su neigiamomis pasekmėmis asmens laisvei. Taip pat ši pareiga leis nuteistojo priežiūrą vykdančiai institucijai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos nustatytos pareigos.

20.3.1. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šią pareigą nuteistasis, kuris yra jauno amžiaus asmuo, anksčiau nėra teistas, mokosi bei dirba, privalo vykdyti viso bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teisėjų kolegija mano, kad aptariamos pareigos vykdymas yra tikslingas tik pirmus šešis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius. Dėl šios priežasties aptariamos pareigos vykdymo terminas yra trumpintinas, keičiant skundžiamo nuosprendžio dalį.

20.3.2. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad, esant poreikiui, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti keičiamos, taip pat ir nuteistajam skiriamos papildomos pareigos, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nustatyta tvarka.

20.4. Pareiga nebendrauti su E. R., kuris buvo sunkaus nusikaltimo padarymo iniciatorius ir aktyviausias vykdytojas, atliks apsauginę funkciją nuo galimos neigiamos įtakos apeliantui. Čia pastebėtina, kad prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai teisingai nurodo, jog su asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę, bendravimas yra ribotas, vis tik toks bendravimas, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, nėra neįmanomas tiek gyvai, tiek ryšio priemonėmis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų pasibaigti anksčiau, nei apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Kita vertus, jeigu D. R. yra įsitikinęs, kad jis neturės galimybių bendrauti su E. R., tai jis ir nesusidurs su jokiais sunkumais vykdant aptariamą pareigą.

20.5. Pareiga per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „V.“ padarytą neturtinę žalą leis nuteistajam geriau suvokti neteisėtų veiksmų pasekmes, užtikrins civilinio ieškovo interesus. Čia būtina pastebėti, kad 2024-2026 metais bendra D. R. sumokėtų administracinių baudų suma yra 945 Eur. Taigi manytina, kad pareiga per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą privers nuteistąjį elgtis atsakingai ir susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos jo finansinei padėčiai bei galimybėms tinkamai vykdyti paskirtą pareigą atlyginti padarytą neturtinę žalą.

2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. R. prašymas nustatyti, jog kiekvienas nuteistasis privalo atlyginti po konkrečią dalį (iš skunde dėstomų argumentų galima suprasti, jog kiekvienas nuteistasis turėtų atlyginti po vieną ketvirtąją dalį) UAB „V.“ padarytos ir priteistos neturtinės žalos, nėra pagrįstas nei teisės aktų nuostatomis, nei teismų praktika, nei racionalesniais argumentais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog solidarioji skolininkų (šiuo atveju nuteistųjų) pareiga preziumuojama, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kreditorius (šiuo atveju UAB „V.“) turi teisę reikalauti, kad solidarią skolininkų pareigą įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taip pat pastebėtina, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi tuo atveju, jeigu pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą įvykdys tik D. R., jis turės teisę iš kitų nuteistųjų reikalauti, jog šie atlygintų tai, ką apeliantas įvykdė už juos.

3. Tvirtinti, kad D. R. neturi ar neturės galimybės per nustatytą dvejų metų terminą atlyginti visos nusikaltimu civiliniam ieškovui padarytos neturtinės žalos, nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pati pareiga yra nustatyta ir kitam nuteistajam, t. y. G. U., kuriam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo atidėtas. Taigi akivaizdu, kad ne tik D. R. privalės imtis aktyvių veiksmų tam, jog tinkamai būtų įvykdytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Nusikaltimu padaryta žala privalės būti atlyginta nepriklausomai nuo likusių dviejų nuteistųjų, iš kurių vienam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o kitam bausmės vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, veiksmų ir galimybių atlyginti padarytą žalą. Čia pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo. Taigi tuo atveju, jeigu pareiga atlyginti neturtinę žalą dėl objektyvių priežasčių nebus įvykdyta per skundžiamu nuosprendžiu nustatytą terminą, nuteistasis šią pareigą privalės įvykdyti per likusį bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir nustatyti, kad nuteistasis D. R. privalo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.