- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-16-337/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Jonas Milčius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Prano Šimkaus ir Donato Jatužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis nuteistajam paskirta bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei 2017-06-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir 10 mėnesių.
Į bausmės laiką įskaičiuotas M. L. laikinajame sulaikyme nuo 2016-08-30 18:45 val. iki 2016-09-01 17:45 val. (2 paros) ir suėmime išbūtas laikas, skaičiuojant vieną laikinojo sulaikymo ar suėmimo parą už vieną laisvės atėmimo dieną.
Teismas tenkino byloje pareikštą nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį ir iš M. L. A. P. naudai priteisė 700,44 Eur (septynis šimtus eurų 44 ct) turtinei žalai atlyginti.
Teismas iš M. L. ir T. S. (nuteistojo, kurio atžvilgiu apeliacinio skundo nėra paduota ) priteisė solidariai 1040,92 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų 92 ct) turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. nuteistas už tai, kad jis kartu su T. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 5.30 val. nukentėjusiojo A. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, panaudodami nešaunamąjį ginklą - D kategorijos ginklams priskiriamą aerozolinį dujų balionėlį nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, papurškė į A. P. liepdami atiduoti pinigus, taip įbaugindami nukentėjusįjį A. P., dėl ko jis, išsigandęs, kad nebūtų sunkiai sužalotas, iššoko pro kambario langą ir krisdamas ant žemės susilaužė dešinės čiurnos vidinį kulkšnelį ir dešinio blauzdikaulio užpakalinį kraštą bei paniro dešinį šokikaulį, dėl ko nukentėjusiajam A. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po to kaltinamieji T. S. bei M. L. iš nukentėjusiojo A. P. pagrobė televizorių „FUNAI“, kuriame buvo skaitmeninės televizijos dekodavimo modulis „SMIT“ su kortele bendros 200 eurų vertės bei pinigus - 50 eurų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-10-03 nuosprendžiu M. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde detaliai nurodomos minimo įvykio detalės. Teigiama, jog Apeliantui 2016-08-30 apie 02.00 nakties parašė numeris, kuriuo jis prieš dieną kreipėsi pagal skelbimą dėl nemokamai teikiamų seksualinių paslaugų. Susitarė susitikti, kartu pasiėmė ir savo draugą T. S.. Apeliantui nuvažiavus sutartu adresu jį pasitiko vyriškis (nukentėjusysis), kuris teigė, jog nuves į butą pas merginą. M. L. savo draugo paprašė jo palaukti prie namo laiptinės. Nuėjus į butą minimas vyriškas Apeliantui ištiesė ranką joje laikydamas 50 Eur kupiūrą ir pasakė, kad tai jis įdėjo skelbimą į portalą. Nurodo, kad M. L. draugas nugirdo judviejų pokalbį ir stengėsi apeliantui padėti. Pažymima, kad vyriškiui ( nukentėjusiajam) jiedu nieko nepadarė, jis pats numetė 50 Eur banknotą ant žemės ir iššoko pro pirmo aukšto buto langą. Apeliantas tvirtina, jog iš svetimo buto išsinešė tik televizorių, o pinigus pasiėmė jo draugas. Pažymi, jog jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip vagystė, o ne plėšimas, kadangi pats nukentėjusysis jį pasikvietė į namus, o kai buvo pasisavinti daiktai nukentėjusiojo kambaryje jau nebuvo.
Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo veiksmų kvalifikavimą, taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. L. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Skunde nuteistasis ginčija jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 180 str. 2 d. Teigia, kad jo veiksmuose nebuvo plėšimo kaip nusikalstamos veikos visų būtinų sudėties požymių, kadangi nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo vartojamas smurtas. Mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 str.
BK 180 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 str. 2 d. būtina įrodyti bent vieną iš veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-81-696/2016). Šiuo konkrečiu atveju nusikalstamos veikos metu nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas nešaunamasis ginklas. Skunde Apeliantas teigia, jog jis nepurškė dujų nukentėjusiajam į veidą, pasisavino tik televizorių. Šis skundo argumentas yra atmetamas. Bylos duomenimis neginčijamai yra nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas nešaunamasis ginklas - D kategorijos ginklams priskiriamas aerozolinis dujų balionėlis, tai yra nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu papurkštos dujos ir pareikalauta atiduoti pinigus. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir pats M. L., kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose pripažino dujų naudojimo nukentėjusiojo bute faktą, tik skirtingai nurodė jų naudojimo aplinkybes – ikiteisminio tyrimo metu pripažino pats Tado (Siliūno) paragintas panaudojęs su savimi turėtą ašarinių dujų balionėlį, o pirmosios instancijos teisme jau tvirtino apie dujų naudojimą nieko nežinantis, tik jautęs bute dujų kvapą bei pats kambaryje radęs ir pasiėmęs dujų balionėlį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. L. taip pat pripažino, kad dujų nukentėjusiojo bute buvo papurkšta, tačiau jis pats to nematęs ir net kvapo nejautęs. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu ir nebuvo konkretizuota aplinkybė, kuris iš nusikalstamos veikos bendrininkų panaudojo dujas, tačiau pagrįstai akcentuota, kad tai padaryta bendrais jų veiksmais, o esant susitarimui bendrai veikti ir vieningai tyčiai visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai pripažino, kad M. L. veikė sutartinai su T. S., kartu su juo siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. L. veiksmai yra nusikalstami ir pagal BK 180 str. 2 d. kvalifikuoti pagrįstai.
Be to, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę ir padėtį sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). M. L. teisiamas jau šeštą kartą, yra recidyvistas, o nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už tyčinio nusikaltimo padarymą, vykdymo atidėjimo metu, yra baustas ir už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kas pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad M. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme yra artima minimaliai sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies ribai, o taip pat ir subendrintąją bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.