Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui M. G. dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus: 0,1575 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir ieškovei R. J. priteisti atsakovui M. G. priklausančias 5/16 dalis 0,1575 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., iš ieškovės R. J. priteisti atsakovui M. G. 6 250,00 Eur piniginę kompensaciją; 2) priteisti iš atsakovo M. G. ieškovei R. J. 3 370,00 Eur piniginę kompensaciją už paveldėto turto pagerinimą ir 397,00 Eur piniginę kompensaciją už patirtas laidojimo išlaidas, iš viso 3 704,00 Eur, atlikus piniginių lėšų įskaitymą iš ieškovės R. J. atsakovui M. G. už atidalintus nekilnojamuosius daiktus priteisti 2 546,00 Eur piniginę kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1575 ha žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. Jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į 11/16 dalių šio turto, atsakovui – į 5/16 dalis. Atsakovas 2021 m. kovo 31 d. paveldėjęs 5/16 dalis nekilnojamųjų daiktų po senelės J. C. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, juridiškai palikimą priėmė, tačiau realiai nekilnojamųjų daiktų dalies nevaldo, jais nesirūpina. Nekilnojamuosius daiktus valdo nuo 2011 m., kai dalį jų įgijo po tėvo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Visą laiką be perstojo rūpinosi savo tėvais, motinos J. C. G. leidimu ir jai sutinkant ne tik apsigyveno tėvų namuose, šešerius metus iki motinos mirties slaugė po insulto sergančią motiną, bet ir pastatams esant prastos būklės pritaikė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus motinos ir savo šeimos poreikiams. Atsakovo nuosavybės dalis yra per maža, kad nekilnojamuosius daiktus būtų galima atidalinti natūra be žalos jų paskirčiai. Siekdama susitarti su atsakovu dėl jam mokėtinos kompensacijos dydžio neteismine tvarka pateikė atsakovui 2021 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymą, kuriuo prašė įvertinti aplinkybes, turinčias reikšmės kompensacijos dydžiui ir pranešti, koks kompensacijos dydis atsakovą tenkintų. 2021 m. rugsėjo 27 d. iš atsakovo gavo atsakymą, jog jis pageidauja gauti 10 000,00 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią jo nekilnojamųjų daiktų dalį, tačiau su tokiu kompensacijos dydžiu nesutinka. Teisingam mokėtinam piniginės kompensacijos dydžiui nustatyti kreipėsi į turto vertintoją, kuri 2021 m. rugsėjo 7 d. Turto rinkos vertės amplitudės nustatymo konsultacinėje išvadoje Nr. 21-09/02 nustatė, jog bendra ginčo namų valdos (žemės sklypo su jame esančiais statiniais) kaina galėtų siekti nuo 18 000,00 iki 22 000,00 Eur. Išvedus vidurkį laiko, kad žemės sklypo ir statinių rinkos kaina galėtų būti 20 000,00 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 5/16 nekilnojamųjų daiktų dalys, todėl atidalinant iš bendros nuosavybės už jam priklausančias dalis atsakovui turėtų išmokėti 6 250,00 Eur piniginę kompensaciją. Nekilnojamojo turto vertinimas atliktas įvertinus nekilnojamųjų daiktų pagerinimus, kuriuos atliko savo lėšomis. Po tėvo mirties iki motinos mirties apšiltino priestatą, nupirko ir įstatė lauko duris, pastatė naują krosnį, pakeitė langus, suremontavo kambarius ir virtuvę, įvedė vandentiekį, sutvarkė kiemą, todėl investicijos į nekilnojamuosius daiktus turi būti įvertintos, nustatant atsakovui piniginės kompensacijos dydį. Pagerinimai atlikti ne dėl estetinės funkcijos, bet dėl būtinumo: gyvenamasis namas buvo šaltas, per langus kiaurai pūtė vėjas, reikėjo atvesti vandentiekį, sutvarkyti ūkinius pastatus. Dėl nekilnojamųjų daiktų pagerinimų pagerėjo jų techninės savybės, daiktai tapo vertingesni, naudingesni. Paveldėto turto pagerinimui išleido 15 117,21 Eur, darbai buvo atliekami nuo 2015 m. iki motinos mirties (duomenys neskelbtini), dėl ko per šį laikotarpį nusidėvėjo, todėl jų vertę mažina iki 10 582,05 Eur. Atsakovas paveldėjo 5/16 turto dalis, jo dalis atliktų pagerinimų sudaro 3 307,00 Eur, kuriuos atsakovas, turi atlyginti. Be to, atsakovas neprisidėjo prie palikėjos J. C. G. laidotuvių, todėl turi pareigą atlyginti ir šias išlaidas, kurios, įvertinus jo paveldėto turto dalį, sudaro 397,00 Eur. Už jai atitenkančią nekilnojamųjų daiktų dalį privalo sumokėti atsakovui 6 250,00 Eur piniginę kompensaciją, atsakovas jai privalo sumokėti 3 704,00 Eur piniginę kompensaciją, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui už jai atitenkančią atsakovo nekilnojamųjų daiktų dalį turi išmokėti 2 546,00 Eur piniginę kompensaciją (e. b. 1 t., b. l. 1-5).

Teismo posėdyje ieškovė R. J. ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad po tėvo J. G. mirties su mama J. C. G. paveldėjo po dalį žemės sklypo su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. (duomenys neskelbtini) mamai patyrus insultą ir negalint pasirūpinti savimi, nuo 2015 m. liepos 4 d. persikėlė gyventi į tėvų sodybą pas mamą. Gyvenamasis namas buvo senos statybos, nusidėvėjęs, be vonios ir tualeto, vandentiekio, todėl reikėjo jį sutvarkyti. 2015 m. į namą įvedė vandentiekį, įrengė vonią ir tualetą, pakeitė namo pagrindines duris, 2016 m. atliko virtuvės ir kambario remontą, išvedžiojo naujus elektros laidus, pakeitė langus, pastatė naują pečių, kuris apšildo visus kambarius. Dirbo per du darbus, ėjo uogauti, grybauti ir papildomai užsidirbusi pinigų, po truputį remontavo kitus kambarius, tvarkė kiemą, nes kai kurie ūkiniai pastatai buvo apgriuvę ir kėlė grėsmę, paskutiniai pagerinimo darbai buvo atlikti 2019 m. Mirus mamai paveldėjo dalį jai priklausiusio Turto, jos brolis yra miręs (duomenys neskelbtini), todėl jo nesantuokinis sūnus M. G. taip pat pareiškė teises į paveldėjimą. Iki motinos mirties su atsakovu nebendravo, atsakovas motinos laidotuvėse nedalyvavo. Apie tai, kad atsakovas priėmė palikimą po jos motinos mirties sužinojo tik, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Praėjusį pavasarį bandė susisiekti su atsakovu, tartis geruoju, tačiau atsakovas paprašė 10 000,0 Eur kompensacijos už jo turto dalį, tačiau su tokio dydžio kompensacija nesutinka, nes atsakovas visiškai neįvertino jos turėtų turto pagerinimo bei palikėjos laidojimo išlaidų. Prašydama atidalinti turtą, jo vertę paskaičiavo pagal vertintojos atliktą vertinimą ir turtą vertina 20 000,00 Eur. Natūra turto padalinti galimybės nėra, be to, atsakovas turto natūra nereikalauja, o reikalauja tik piniginės kompensacijos (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 44 sek. - 1 val. 21 min. 50 sek.).

Atsakovui M. G. ieškinio su priedais nuorašai bei šaukimai į teismo posėdžius įteikti tinkamai (e. b. 2 t., b. l. 53, 71, 87). Atsakovas be svarbių priežasčių į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės R. J., jos atstovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1575 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. (toliau – Turtas), 11/16 dalių šio Turto priklauso ieškovei R. J., 5/16 dalys – atsakovui M. G. (e. b. 1 t., b. l. 3-14). Atsakovas 5/16 dalis Turto paveldėjo po senelės, ieškovės motinos, J. C. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tačiau paveldėtu turtu nesinaudoja, juo nesirūpina, todėl ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymą Nr. 163 dėl atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, prašydama atsakovo, įvertinus ieškovės atliktus turto pagerinimus bei patirtas laidojimo išlaidas, pranešti, koks piniginės kompensacijos dydis jį tenkintų atsidalijant iš bendros dalinės nuosavybės (e. b. 1 t., b. l. 15-16). Atsakovas M. G. 2021 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, nurodydamas, jog pageidauja gauti 10 000,00 Eur piniginę kompensaciją (e. b. 1 t., b. l. 17). Ieškovė, nesutikdama su atsakovo nurodytu kompensacijos dydžiu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti Turtą bei priteisti iš atsakovo kompensaciją už paveldėto turto pagerinimą ir patirtas laidojimo išlaidas.

I. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009, 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 punktas). Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Turtą išmokant kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

Byloje nustatyta, kad ieškovei R. J. priklauso 11/16 dalių Turto, atsakovui – 5/16 dalys Turto, kurias jis paveldėjo 2021 m. kovo 31 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 998 pagrindu po senelės J. C. G. mirties (e. b. 1 t., b. l. 3-14, 2 t., b. l. 6-22). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad po tėvo mirties, kartu su mama paveldėjo jo dalį žemės sklypo su statiniais, o nuo 2015 m. persikėlė gyventi į kartu su motina paveldėtą gyvenamąjį namą, nes mamai po insulto reikėjo priežiūros. Atsakovas nei su jos tėvais, nei su ja niekada nebendravo, bet 2020 m. mirus motinai priėmė palikimą. Nors atsakovui priklauso dalis paveldėto Turto, tačiau atsakovas paveldėtu Turtu niekada nesirūpino, šiuo Turtu nuo 2015 m. rūpinasi ji, todėl kreipėsi į atsakovą dėl Turto atsidalinimo. Natūra Turto padalinti galimybės nėra, be to, atsakovas Turto natūra nereikalauja, o reikalauja tik piniginės kompensacijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, siekdama susitarti su atsakovu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsakovui pasiūlymą atidalinti Turtą, išmokant atsakovui kompensaciją ir atsakovui sutinkant su tokiu atsidalijimo būdu pranešti, koks kompensacijos dydis tenkintų atsakovą. Atsakovas M. G. 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakymą, jog pageidauja gauti 10 000,00 Eur piniginę kompensaciją (e. b. 1 t., b. l. 15-17). Taigi, nors atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau iš šio jo atsakymo galima spręsti, jog atsakovas sutinka dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jam kompensaciją. Be to, iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų J. V., A. A. bei B. J. parodymų matyti, kad ieškovė mirus tėvui nuo 2015 m. gyveno tėvams priklausiusioje sodyboje, kur gyvena iki šiol. Atsakovas nors juridiškai priėmė palikimą, tačiau realiai paveldėto Turto dalies nevaldo, juo nesirūpina ir išsaugoti nuosavybės teisių į šį Turtą nesiekia. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos Turto rinkos vertės amplitudės nustatymo konsultacinės išvados Nr. 21-09/02 (e. b. 1 t., b. l. 18-51) šalių paveldėtas gyvenamasis namas yra vieno aukšto, bendras plotas 60,81 kv. m., iš kurio gyvenamas plotas sudaro 34,63 kv. m., name yra viena virtuvė, vienas tualetas ir dušas, namas kūrenamas viena krosnimi, paveldėti penki ūkiniai pastatai, viralinė ir kiemo statiniai (lauko tualetas ir šulinys) yra pastatyti 1965 m., mediniai su karkasu ar rąstiniai, jų būklė vidutinė, atsakovui pagal priklausančias 5/16 dalis turėtų atitekti 19,00 kv. m. bendro gyvenamojo namo ploto, į kurį turėtų patekti ne tik kambarys, bet ir dalis virtuvės, koridoriaus, pagalbinių patalpų, taip pat atsirastų būtinybė gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų ir viralinės rekonstrukcijai, nes būtų reikalingi atskiri įėjimai, įvairios pertvaros, todėl sutiktina su ieškovės atstovės argumentais, jog atidalinti paveldėtą gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, viralinę bei kiemo statinius suformuojant juos atskirais objektais, kuriais būtų galima naudotis savarankiškai be ypatingos rekonstrukcijos ir neproporcingos žalos minėtiems daiktams neįmanoma ir atidalinti šių daiktų natūrą nebūtų racionalu bei protinga. Paveldėtas žemės sklypas yra 0,1575 ha ploto, ieškovei priklausanti dalis sudaro 0,1083 ha, atsakovui – 0,0492 ha, žemės sklypas turi tik vieną įvažiavimą, jame yra pastatyti paveldėti statiniai, taigi, atsižvelgiant į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, akivaizdu, kad jo padalinti suformuojant du atskirus objektus, išsaugant galimybę žemės sklypu naudotis be apribojimų, racionaliai nėra protingos galimybės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus šalims priklausančius Turto dalių dydžius, tai, kad atsakovas intereso naudotis Turtu neturi, prieštaravimų dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdo ar reikalavimo dėl bendro Turto padalijimo kitokiu, nei ieškovės nurodytu būdu, nepareiškė, iš esmės su ieškovės prašomu atidalijimo būdu sutinka, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Turto atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra racionaliausias ir geriausiai atitinkantis šalių interesus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, nepažeidžia atsakovo, kaip savininko teisių, šalių interesų pusiausvyros principo.

Pažymėtina, jog būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008, 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovui priteistiną kompensacijos dydį nustatė pagal Turto rinkos vertės amplitudės nustatymo konsultacinėje išvadoje Nr. 21-09/02 nurodytos kainos vidurkį, atsižvelgiant į atsakovui priklausančią Turto dalį. Byloje ginčo dėl prašomos atidalinti Turto dalies dydžio nėra. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus bendra žemės sklypo ir jame esančių statinių vidutinė rinkos vertė 2021 m. kovo 25 d. yra 13 022,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 3-14). Iš ieškovės pateiktos 2021 m. rugsėjo 7 d. Turto rinkos vertės amplitudės nustatymo konsultacinės išvados Nr. 21-09/02 matyti, kad bendra namų valdos (žemės sklypo ir jame esančiais statiniais) kaina galėtų siekti nuo 18 000,00 iki 22 000,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 18-31). Ieškovės teigimu pagal šią išvadą išvedus vidurkį žemės sklypo ir statinių rinkos vertė yra 20 000,00 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis nekilojamo turto vidutinė rinkos vertė nustatyta atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, neindividualizuojantį konkretaus nekilnojamojo turto bei nenustatant realios jo vertės, be to, ieškovės pateiktoje Turto rinkos vertės amplitudės nustatymo konsultacinėje išvadoje Nr. 21-09/02 namų valdos kaina buvo nustatyta vėliau, įvertinus Turto pagerinimus, sprendžia, kad ieškovės nurodyta Turto rinkos vertė (20 000,00 Eur) remiantis Turto rinkos vertės amplitudės nustatymo konsultacine išvada Nr. 21-09/02 laikytina realia, atitinkanti realią šiuo metu egzistuojančią rinkoje situaciją, teisingumo ir protingumo reikalavimus bei užtikrinanti atsakovo teises ir teisėtus interesus. Vadinasi atsakovui priklausančios 5/16 Turto dalies vertė yra 6 250,00 Eur (20 000,00 Eur / 16 x 5). Byloje ginčo dėl Turto vertės nėra, todėl laikytina, kad ieškovės siūloma 6 250,00 Eur kompensacija atitinka atidalijamo Turto dalies vertę.

Ieškovė nurodė, kad turi sutaupiusi dalį reikalingos išmokėti kompensacijos, kitą reikalingą sumos dalį jai paskolins draugė B. J., todėl ji turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančią Turto dalį. Liudytoja B. J. patvirtino, kad ieškovei gali padėti finansiškai ir esant reikalui paskolintų apie 6 000 Eur, kad ieškovė galėtų sumokėti atsakovui (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 08 min. 30 sek. – 2 val. 10 min. 18 sek.). Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės galimybe išmokėti atsakovui jam priteistiną kompensaciją, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir Turtas atidalintinas priteisiant ieškovei atsakovui priklausančias 5/16 dalis Turto natūra, o atsakovui priteisiant 6 250,00 Eur kompensaciją už jam priklausančias 5/16 Turto dalis. Teismo vertinimu toks atidalijimo būdas nepaneigia atsakovo kaip bendraturčio teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį, nes atsakovas gauna savo turimo turto dalies ekvivalentą pinigais.

II. Dėl kompensacijos už turto pagerinimą

Byloje nustatyta, kad iki J. C. G. mirties 5/8 dalys Turto priklausė Joanai C. G., o 3/8 dalys – ieškovei R. J.. J. C. G. mirė (duomenys neskelbtini). Šį jos turtą lygiomis dalimis, po 5/16 dalis, pagal įstatymą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai: ieškovė R. J. ir atsakovas M. G. (e. b. 2 t., b. l. 6-22).

Ieškovė R. J. prašo priteisti iš atsakovo 3 307,00 Eur piniginę kompensaciją už paveldėto turto pagerinimą, iš esmės motyvuodama tuo, kad atsakovas M. G., paveldėjęs jos motinos dalį turto, kuris buvo pagerintas jos asmeninėmis lėšomis, nepagrįstai praturėjo. Ieškovės teigimu, ji po tėvo mirties paveldėjo 3/8 dalis Turto, kitą dalį paveldėjo jos motina. 2015 m. mamai patyrus insultą, mama reikėjo rūpintis, todėl ji 2015 m. liepos 4 d. įsikėlė gyventi į joms su motina bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausančią sodybą. Gyvenamasis namas buvo senos statybos, nusidėvėjęs, be vandentiekio, tualeto ir vonios, jį buvo būtina tvarkyti, todėl sutarusi su mama, nuo 2015 m. iki 2019 m. iš savo asmeninių lėšų atliko gyvenamojo namo pagerinimo darbus, t. y. pakeitė septynis langus bei pagrindines namo įėjimo duris, įvedė vandentiekį, įrengė vonią, pastatė pečių, suremontavo virtuvę bei kitus kambarius, dėl ko išleido 15 117,21 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016). Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog siekdama pagerinti jai ir motinai priklausiusio gyvenamojo namo būklę, taip pat suprasdama, jog ateityje ši namų valda liks tik jai, sutikus namo bendraturtei (motinai), savo lėšomis atliko gyvenamojo namo pagerinimo darbus. Taigi, ieškovė, atlikdama namo pagerinimo darbus, veikė kaip turto bendrasavininkė, dalį turto po vienos iš bendrasavininkių mirties paveldėjimo teisės normų pagrindu įgijo atsakovas, todėl šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgytų lėšų institutas negali būti taikytinas ir ieškovės reikalavimas gali būti kildinamas iš nuostolių atlyginimo.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020). Kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė paaiškino, kad gyvenamasis namas buvo senos statybos, nusidėvėjęs, be tualeto ir vonios, jį buvo būtina tvarkyti, todėl sutarusi su mama ir jai sutinkant, mamai neturint finansinių galimybių, nuo 2015 m. iki 2019 m. savo asmeninėmis lėšomis atliko gyvenamojo namo pagerinimo darbus, kuriems išleido iš viso 15 117,21 Eur, t. y. 1 290,00 Eur už langų gyvenamajame name pakeitimą, 120,00 Eur už dviejų mažų langų namo priestate pakeitimą, 307,21 Eur už lauko duris, 800,00 Eur už vandentiekio įvedimą, 4 800,00 Eur už pečiaus pastatymas, iš kurių 800,00 Eur buvo sumokėti J. V. už darbą, 800,00 Eur už priestato apšiltinimą, 4 000,00 Eur už vonios įrengimą, 3 000,00 Eur už gyvenamojo namo vidaus remonto darbus, kuriuos atliko A. A.. Iš ieškovės pateiktų gyvenamojo namo nuotraukų (e. b. 2 t., 29-45), Turto vertės amplitudės nustatymo konsultacinės išvados Nr. 21-09/02 (e b. 1 t., b. l. 18-51), ieškovės paaiškinimų matyti, kad gyvenamajame name 2015 m. įstatytos naujos namo įėjimo durys, pakeisti priestato, kuriame yra namo koridorius bei įrengtas vonios kambarys du nedideli langai, 2016 m. pastatytas naujas pečius, name pakeisti septyni langai, 2017 m. suremontuotas kambarys su virtuve, 2019 m. – kiti kambariai. Liudytojas A. A. parodė, kad 2015 m. ieškovės užsakymu gyvenamajame name atliko vonios kambario įrengimo darbus, name įvedė elektrą, vandentiekį, su ieškovės sūnumi apšiltino priestatą, įstatė lauko duris, 2017 m. suremontavo didįjį kambarį, 2019 m. suremontavo mažesnįjį kambarį, už visus atliktus darbus grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovė, kuri taip pat pirko visas remontui reikalingas medžiagas (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 25 min. 05 sek. - 1 val. 45 min. 03 sek.). Liudytojas J. V. parodė, kad ieškovės prašymu gyvenamajame name 2016 m. pastatė pečių, medžiagas pečio statymui supirko ieškovė, kuri ir sumokėjo už atliktus darbus (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 49 min. 06 sek. – 1 val. 56 min. 05 sek.). Liudytoja B. J. parodė, kad ieškovė maždaug prieš aštuonerius metus, motinos sveikatos būklei pablogėjus, persikraustė gyventi pas motiną, gyvenamojo namo būklė buvo prasta, todėl ieškovė savo lėšomis pastatė priestatą, suremontavo kambarius, pakeitė langus (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 01 min. 40 sek. – 2 val. 05 min. 20 sek.). Nurodytų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad ieškovė nuo 2015 m. iki 2019 m. savo lėšomis pagerino jai su motina bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Į bylą pateikta 2016 m. rugpjūčio 17 d. sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „RV Oferta“ dėl PVC langų pagaminimo, langų pamatavimo lapas, 2016 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūra, pinigų priėmimo kvitai Nr. 9379111 ir Nr. 9379532 (e. b. 1 t., b. l. 52-56), patvirtina, kad ieškovės užsakymu buvo pagaminti septyni langai, kurie įmontuoti į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už šių langų pagaminimą bei sumontavimą ieškovė sumokėjo iš viso 1 290,00 Eur. UAB „Saulmega“ išrašyta 2015 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra, 2015 m. spalio 12 d. pinigų priėmimo kvitas (e. b. 1 t., b. l. 57-58) patvirtina, kad ieškovė patyrė 120,00 Eur išlaidų už dviejų mažesnių langų pagaminimą bei sumontavimą gyvenamojo namo priestate, o iš UAB „Makveža“ 2015 m. rugsėjo 16 d. kasos čekio bei kvito (e. b. 1 t., b. l. 59) matyti, kad už lauko duris, durų rankeną ieškovė sumokėjo 307,21 Eur. Liudytojas A. A. patvirtino, kad ieškovė už vonios kambario įrengimo darbus jam sumokėjo 1 000,00 Eur grynais pinigais, už didžiojo kambario remonto darbus – 1 500,00 Eur, už mažojo kambario remonto darbus – 900,00 Eur, tačiau kiek kainavo remontui reikalingos medžiagos, nurodyti negalėjo (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 25 min. 05 sek. – 1 val. 45 min. 03 sek.). Liudytojas J. V. parodė, kad už pečio pastatymą ieškovė jam sumokėjo 800,00 Eur grynais pinigais, kiek kainavo medžiagos pečiui pastatyti, nežino (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 25 sek. – 1 val. 55 min. 06 sek.). Ieškovė kitų įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas išlaidas už gyvenamojo namo pagerinimą, teismui nepateikė, teigdama, kad jų neturi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad už gyvenamojo namo pagerinimus ji patyrė 5 917,21 Eur išlaidų (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Taigi, šiuo atveju, ieškovės motinai sutikus atlikti gyvenamojo namo pagerinimo darbus, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš motinos J. C. G., kaip gyvenamojo namo bendraturtės, proporcingai motinai turėtai daliai atlyginti jos patirtus nuostolius už bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo pagerinimą, o motinai mirus ir jos palikimo dalį priėmus atsakovui, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius iš palikimo dalį priėmusio atsakovo M. G. (CK 4.76 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. G. po ieškovės motinos mirties paveldėjo 5/16 dalis gyvenamojo namo, todėl, atsižvelgiant į ieškovės įrodytas išlaidas už gyvenamojo namo pagerinimą, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 849,13 Eur (5 917,21 / 16 x 5) pavedėto turto (gyvenamojo namo) pagerinimo išlaidų.

III. Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 397,00 Eur piniginę kompensaciją už patirtas laidojimo išlaidas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuomet, kai vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas ir tokiais atvejais tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip prievoliniai, kur skolininkas (šiuo atveju atsakovas) prievoliniame teisiniame santykyje turi prievolę atlyginti kreditoriui (ieškovei) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai; teismas, spręsdamas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti konkrečias bylos aplinkybes; nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, šiuo metu tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Ieškovė nurodo, kad iš viso mamos J. C. G. laidotuvės jai kainavo 1 582,00 Eur, šią sumą sudaro 1 260,00 Eur už laidojimo biuro paslaugas, 72,00 Eur už salės nuomą, 100,00 Eur giesmininkams, 100,00 Eur už įrašą ant paminklinės lentos iškalimą, 50,00 Eur auka bažnyčiai. Atsakovas palikėjos laidotuvėse nedalyvavo, jokių lėšų laidotuvėms bei įrašui ant paminklo neskyrė. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaita, kvitas, kainoraštis, 2020 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 7078, paminklo nuotrauka (e. b. 1 t., b. l. 60-61, 2 t., b. l. 4, 26) – bei liudytojos B. J. parodymai (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 05 min. 20 sek. – 2 val. 08 min. 29 sek.). Teismas įvertinęs šalyje visuotinai žinomas laidojimo tradicijas, papročius sprendžia, kad ieškovės visos nurodytos išlaidos buvo būtinos ir atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, šių išlaidų atsakovas neginčija, todėl jos pripažintinos pagrįstomis. Atsakovas po J. C. G. mirties paveldėjo jos dalį turto, todėl priimto palikimo dalimi turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas laidojimo išlaidas (CK 5.63, 6.233 straipsniai, CPK 177, 178 straipsniai).

Ieškovės paaiškinimai bei 2020 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 3746 (e. b. 1 t., b. l. 62) patvirtina, kad ieškovei 2020 m. gruodžio 28 d. buvo išmokėta 312,00 Eur laidojimo pašalpa už Joaną C. G., tuo pagrindo ieškovės patirtų laidojimo išlaidų sumą mažintina šia suma ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 396,88 Eur laidojimo išlaidos ((1 582,00 Eur – 312,00 Eur) / 16 x 5).

IV. Dėl piniginių lėšų įskaitymo

Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad ji privalo sumokėti atsakovui kompensaciją už jai atitenkančią Turto dalį, o atsakovas turi pareigą atlyginti jai jos patirtas išlaidas už turto pagerinimą bei laidojimo išlaidas, prašo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 6 250,00 Eur kompensacija už atidalijamo paveldėto Turto dalį, o iš atsakovo priteistini 1 849,13 Eur už paveldėto turto pagerinimą bei 396,88 Eur laidojimo išlaidos, esant priešpriešiniai pareigai šalims sumokėti viena kitai pinigus, darytina išvada, kad išsprendžiant tarp šalių ginčą iš esmės, sprendimo priėmimo metu yra pagrindas taikyti įskaitymą, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina suma mažintina atsakovo ieškovei priteistinos sumos dydžiu (CK 6.123 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-175-790/2019, Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-918-555/2011). Atlikus šalių priešinių prievolių įskaitymą iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4 003,99 Eur (6 250,00 Eur – 1 849,13 Eur – 396,88 Eur) kompensacija.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės atstovė, ieškinį patenkinus iš dalies, prašė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo procesinis elgesys byloje buvo ne tik pasyvus, bet ir pripažintinas piktnaudžiaujantis procesu, teismas ne vieną kartą rengė posėdžius pranešdamas atsakovui apie juos ir įteikdamas šaukimus bei procesinius dokumentus, tačiau atsakovas piktybiškai vengė atsiimti procesinius dokumentus, taip apsunkindamas teismo darbą bei ieškovės teisę į greitą teismo procesą.

Pagal byloje pateiktus dokumentus (e. b. 2 t., b. l. 57-63) ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 316,45 Eur: 166,45 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1, 6 punktai, 7 dalis), 1 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas) ir 150,00 Eur išlaidos už konsultacinę išvadą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis, bei susipažinęs su ieškovės atstovės teiktų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos (Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai).

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiame straipsnyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui, pareiškus norimą sumą už jam priklausančią turto dalį po atsidalinimo, nebendraujant su ieškove, ieškovė 2021 m. spalio 6 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 109 su advokate, kuri ruošė procesinius dokumentus ir juos pateikė teismui, dalyvavo teismo posėdžiuose, be to, ieškovė siekdama nustatyti kuo teisingesnę Turto vidutinę rinko vertę kreipėsi dėl turto rinkos vertės nustatymo, rinko papildomus įrodymus, dėl ko patyrė 1 316,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovas priėmęs ieškinio su priedais nuorašus, atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, kitų dauguma siųstu teismo procesinių dokumentų nepriėmė, todėl procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo atidedami teismo posėdžiai, renkami papildomi įrodymai ir užsitęsė procesas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovo elgesys, t. y. jam nebendraujant nei su ieškove, nei su teismu, nesiekiant ginčo išspręsti bendradarbiavimo būdu, per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7, 8 straipsnių pažeidimai). Pažymėtina, kad ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę, tuo tarpu atsakovas nurodęs savo sąlygas dėl ginčo išsprendimo (kompensacijos dydį), vėliau su ieškove nebendravo, jokio kompromiso nesiekė, siunčiamus procesinius dokumentus priėmė vangiai, į teismo posėdžius nevyko, o tai įrodo jo netinkama procesinį elgesį. Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį byloje, taip pat priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Tuo pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 316,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis). Taip pat, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 42,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – 0,1575 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., ir ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 5/16 dalis 0,1575 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis pasato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav.

Priteisti iš ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 003,99 Eur (keturių tūkstančių trijų eurų 99 ct) kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 316,45 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiolikos eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 42,11 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.