Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G., jos įgaliotajai atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., gim. 1967-09-03 Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, gyv (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2015 m. sausio 30 d., apie 07.15 val. vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Kauno r. Garliavoje, Vytauto g. nuo Ramybės g. link Miglos g., ties sankryža su Sodų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusios pėsčiosios J. G., ją parbloškė ir sužalojo, sunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, tai yra R. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad iki įvykio nukentėjusiosios nepažinojo. Tuo keliu važiavo ne pirmą kartą. Važiavo vienas. Jokio pėsčiojo, einančio per pėsčiųjų perėją, nematė. Žinojo, kad yra dvi perėjos. Važiavo 50 km/h greičiu. Iš paskos važiavo kitas automobilis, automobilių greta nebuvo. Tik pravažiavęs perėją, maždaug 6 metrai nuo jos, pamatė žmogaus siluetą. Sustojo, tačiau pamanė, kad užstoja kelią kitiems automobiliams, todėl instinktyviai pasuko į šoną. Sustojęs šone iš karto išlipo iš automobilio ir ketino kviesti greitąją pagalbą, laikydamas rankoje telefoną. Niekam taip ir nepaskambino. Greitąją pagalbą iškvietė įvykio liudytoja. Greitoji atvyko maždaug po 10 minučių. Važiuodamas su niekuo telefonu nekalbėjo. Jo regėjimas yra geras. Buvo tamsus paros metas. Pėsčioji ėjo ne per perėją ir nesidairė, negalėjo įvertinti atstumo iki jo automobilio. Nukentėjusiosios nesimatė, ji buvo tamsiai apsirengusi. Negali pasakyti, kokiu greičiu iš paskos važiavo liudytojų automobilis, mano, jog ne mažiau 100 metrų atstumu. Gali būti, kad kaltinamasis važiavo neatidžiai. Priėjo prie nukentėjusiosios, kai liudytojai jau buvo išvažiavę. Padėjo medikams užkelti nukentėjusiąją ant neštuvų. Eismo įvykio vietoje pėsčiosios daiktų nerinko. Žinojo, kad automobilį turi palikti vietoje, tačiau pervažiavo į kitą vietą tam, kad atlaisvintų antrą kelio juostą. Nukentėjusioji gulėjo pirmojoje kelio juostoje – toje vietoje, kur nukrito. Atvykęs kažkoks žmogus rinko jos daiktus. Atvykus pareigūnams tas žmogus visus daiktus perdavė jiems. Šis asmuo parodė dokumentus, kad yra iš prokuratūros, todėl kaltinamasis pamanė, kad šis žino, ką daro. Kaltinamasis buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, jos rankinė buvo prasegta, tačiau jis nesidomėjo, kur išbiro jos daiktai. Nukentėjusioji galėjo eiti tik iki pusės kelio, kaltinamasis važiavo pirmąja kelio juosta. Nukentėjusiąją patrenkė jau už pėsčiųjų perėjos, nes ji ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Dėl įvykio gailisi. Nukentėjusiajai pagalbą siūlė jo tėvai. Kaltinamojo manymu draudimo įmonė jau atlygino civilinį ieškinį. Jis atlygino dalį prašomos priteisti neturtinės žalos - 3000 eurų.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo. 2015-01-30 ryte išėjo į darbą. Vilkėjo raudoną paltą, mėlynus džinsus. Buvo su tamsia rankine, ant kurios kabėjo atšvaitas. Ketino važiuoti autobusu Nr. 6, ėjo į viešojo transporto stotelę. Priėjusi gatvę ruošėsi eiti per perėją. Sustojęs automobilis ją praleido, todėl ji ėmė eiti per gatvę. Kiti automobiliai buvo toli. Žibintai prie gatvės kraštų nešvietė, bet žmones įžiūrėti buvo galima. Eidama link perėjos vidurio matė, kad nuo Garliavos pusės atvažiuojantys automobiliai dar toli. Į ausis nebuvo įsikišusi jokių ausinukų, juos užsideda tik autobuse. Beeidama per gatvę pajuto, kaip pakilo į orą, buvo smūgis į dešinį šoną. Ji nukrito ant gatvės, už pėsčiųjų perėjos, nors ėjo per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusioji perskrido per kaltinamojo vairuojamą automobilį. Aplink ėmė būriuotis žmonės – vyras, moteris, berniukai. Jie klausė, iš kur ji yra, spėjo pasakyti, kad gyvena netoliese. Sąmonę trumpam atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje. Tik vėliau aiškinosi, kur ji nukrito, iš kur buvo paimta. Su kaltinamuoju iki teismo bendrauti neteko, jis ja nesidomėjo, dėl žalos atlyginimo nekalbėjo. Buvo atvykęs į ligoninę, bet ji tada buvo komoje. Kaltinamasis bendravo su jos tėvais. Namuose kaltinamasis jos nelankė. Prieš eidama per pėsčiųjų perėją pasižiūrėjo į visas puses, automobiliai buvo toli, buvo įsitikinusi, kad spės praeiti. Nežino, kokiu greičiu važiavo automobiliai. Įvykio metu nutrūko rankinės rankena, dužo telefonas. Įstrižai per gatvę nėjo. Stotelėje buvo žmonių. Per perėją ėjo ramiu žingsniu. Jai buvo likę keli žingsniai ir būtų jau perėjusi gatvę ir tik tada pajuto smūgį. Po įvykio buvo sugadinti rūbai, sutrūko rankos grandinėlė, taip pat sugadinti rankinėje buvę daiktai. Planuoja tęsti gydymą. Dėl gydymosi patyrė daug išlaidų, buvo reabilitacijoje. Su motina lankė baseiną. Šiuo metu jau dirba, tačiau tik kelias dienas per savaitę, labai pavargsta. Draudimo įmonė atlygino 5000 eurų neturtinės žalos, turtinė žala jai neatlyginta. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.

Liudytojas G. M. parodė, kad įvykio metu automobiliu važiavo su sutuoktine. Automobilį vairavo sutuoktinė. Buvo prietema. Važiavo pirmąja kelio juosta. Liudytojas pamatė, kaip iš priešingos pusės per pėsčiųjų perėją eina mergina, apie tai pranešė vairuojančiai sutuoktinei. Tuo metu mergina įėjo į „salelę“ gatvės viduryje. Mergina buvo su kapišonu, vilkėjo šviesiu paltu. Nestabtelėjusi ji ėjo per gatvę nuo „salelės“ toliau. Pasiviję kitą automobilį pamatė, kaip ta mergina tiesiog „perskrido“ per priekyje važiavusį automobilį. Tas automobilis ją užkabino dešiniu šonu. Mergina nukrito priešais jų automobilį. Visi įvykyje buvę automobiliai sustojo, kiek pavažiavęs sustojo ir kaltinamojo vairuojamas automobilis. Kaltinamasis puolė kažkam skambinti telefonu. Paklausus, ar jis jau paskambino greitajai pagalbai, šis atsakė, kad ne. Jie iš karto skambino į greitąją pagalbą. Mergina taip ir gulėjo, pas ją vienoje ausyje matėsi ausinukas. Pėsčiųjų perėja matosi aiškiai, yra apšvietimas. Tuo metu jis vienoje pusėje neveikė. Kaltinamasis buvo pasimetęs, vis klausinėjo, iš kur atsirado nukentėjusioji. Ji tikrai ėjo per pėsčiųjų perėją, beveik baigė pereiti gatvę. Jos daiktai buvo visur išmėtyti. Matė, kaip atvažiavo greitoji, tada ir išvažiavo. Mano, kad kaltinamasis važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu. Po įvykio nuo smūgio nukentėjusioji buvo nublokšta ir gulėjo maždaug penki žingsniai už perėjos.

Liudytoja V. M. parodė, kad sutuoktinis jai bevažiuojant link perėjos pasakė „eina“, „eina“. Liudytoja nukentėjusiąją pamatė ne iš karto, tik ties gatvės viduriu. Nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją, nuo „salelės“ iš kairės pusės į dešinę. Priekyje važiavo kitas automobilis. Spėjo pamatyti nukentėjusiosios kapišoną, išgirdo smūgį ir kritimą. Merginą kliudęs automobilis po smūgio sustojo, po to pavažiavo, pasukęs į šoną. Iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris tuo metu su kažkuo kalbėjo telefonu. Liudytoja paskambino greitajai pagalbai. Nukentėjusioji po smūgio gulėjo apie 5-6 metrai už perėjos. Perėja buvo neapšviesta. Mergina vilkėjo šviesų, lyg raudoną, paltą. Liudytoja važiavo didesniu nei 50 km/h greičiu, kaltinamasis važiavo taip pat greitai.

Liudytoja G. G. parodė, kad kaltinamąjį pirmą kartą pamatė trečią dieną po įvykio, kuomet nukentėjusioji, liudytojos dukra, po įvykio buvo komoje. Apie įvykį liudytoją informavo darbdavys. Dukra tuo keliu eidavo pastoviai. Visada eidavo tik per perėją, per gatvę nebėgdavo. Kaltinamąjį į ligoninę buvo atvedę jo tėvai. Kaltinamojo motina siūlė pagalbą, bet dukrai esant komoje norėjosi, kad ji atsibustų. Kaltinamasis atsiprašė tik tada, kai jį į klinikas atvedė jo tėvai. Dukrai pabudus iš komos ją reikėjo slaugyti, nes ji negalėjo judėti, kalbėti, nuryti. Jos dešinė pusė buvo paralyžuota. Dukrą į reabilitaciją priėmė su sąlyga, kad liudytoja jai padės, bus šalia, nes dukra sėdėjo vežimėlyje. Liudytoja rinko visus kvitus, kiek išleido dukros gydymui. Draudimo įmonė atlygino dalį žalos, jau išmokėjo 5000 ir 1600-1700 eurų. Reabilitacija klinikose truko virš 2 mėnesių. Liudytojai ir jos sutuoktiniui tekdavo palikti automobilį mokamoje stovėjimo aikštelėje. Ji ir nakvodavo prie dukros. Per visą tą laiką negalėjo dirbti, turėjo būti šalia dukros ir padėti jai pasveikti. Po to buvo dukra buvo reabilitacijoje Palangoje. Liudytoja neteko dalies darbo užmokesčio, pablogėjo ir jos pačios sveikata, ji lankėsi pas neurologą. Dukrai reikėjo įvairių slaugos priemonių, vaistų. Liudytoja kartu su dukra lankė mankštas, baseiną. Kaltinamasis neskambino, dukros sveikata nesidomėjo. Pagalbą jai siūlė tik kaltinamojo motina. Pinigų jai nesiūlė, o ji jų ir neprašė. Vėliau su kaltinamojo motina nebenorėjo bendrauti, kai sužinojo, kad kaltinamasis visą kaltę verčia ant jos dukros.

Civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė M. L. paaiškino, kad teismui buvo pateikta civilinio atsakovo pozicija dėl J. G. civilinio ieškinio, taip pat teismui buvo pateikta ir patikslinta civilinio atsakovo pozicija, kurias visiškai palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamojo teigimu nukentėjusioji J. G. į gatvę išėjo už pėsčiųjų perėjos, tačiau tai paneigia nukentėjusiosios, liudytojų G. M. ir V. M. parodymai bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvada. Nors kaltinamasis teigia, kad jis nematė pėsčiosios, tačiau pėsčioji buvo matoma kitiems eismo dalyviams, ką patvirtino liudytojas G. M., be to, liudytojai G. M. ir V. M. parodė, jog nukentėjusioji vilkėjo šviesios spalvos striukę. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios bei liudytojų G. M. ir V. M. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jie vienodus parodymus, kad nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją, davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Tai, kad kai kurios nukentėjusiosios parodymų detalės (ausines įsikišdavo į ausis tik autobuse) neatitinka minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių, dar nereiškia, kad jos parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nors kaltinamasis teigia važiavęs 50 km/h greičiu, tačiau liudytojai G. M. ir V. M. parodė, kad kaltinamasis važiavo didesniu greičiu. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykių bylose vertinant KET nuostatas, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2005, 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Vairuotojas turi pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai, toks pasiteisinimas nepašalina vairuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-185/2012, 2K-402/2012, 2K-95/2013 ir kt.). Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar jis mato pėsčiųjų perėjoje žmogų. Pamatęs pėsčiųjų perėjoje žmogų, vairuotojas privalo stabdyti automobilį, sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Juk gali būti, kaip šioje situacijoje, kai pėsčiasis įeina į pėsčiųjų perėją, o vairuotojas jo dėl įvairių priežasčių dar nemato. Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pėsčiųjų perėjoje partrenkta nukentėjusioji buvo neatsargi, ši aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas. Faktą, kad kaltinamasis padarė KET pažeidimus ir jie buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, patvirtina bylos medžiaga.

Kaltinamojo R. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties dalinio prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios J. G., liudytojų G. M., V. M., G. G. parodymų, taip pat įrodyta: Kelių eismo įvykio vietos protokolu (1 t., b. l. 9-11); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (1 t., b. l. 12-20); teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1520/15 (02), kuria J. G. konstatuota muštinės žaizdos galvoje, kairio smilkinkaulio lūžimas, sunkus galvos smegenų sukrėtimas su smegenų sumušimų židiniais, pilvo, blužnies, kepenų sumušimai, abiejų kojų blauzdikaulių ir šeivikaulių skeveldriniai lūžimai. Sužalojimai dėl sunkaus galvos smegenų sukrėtimo su smegenų sumušimo židiniais bei abiejų blauzdikaulių kūnų lūžimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 108-109); Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1605(15) išvada, kurioje nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G., važiuojant 50 km/h greičiu, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios J. G. partrenkimo. Žiūrint automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi, pėsčioji J. G. kelio pločio atžvilgiu buvo partrenkta važiuojamosios dalies dešinėje pusėje pirmoje eismo juostoje ne mažesniu kaip 11,8 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto (arba ne didesniu kaip 2,3 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto). Tikėtina, kad pėsčioji J. G., kelio ilgio atžvilgiu, buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje (1 t., b. l. 124-134) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis atlygino nukentėjusiajai dalį nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis R. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė anksčiau būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina bauda.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas yra neatsargus), į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į R. G. asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, dirba), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4001,95 Eur turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti šias sumas iš civilinių atsakovų UADB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. G., be to, prašo priteisti 1187,92 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad po įvykio gyvenimo kokybė neatsistatė ir nėra duomenų, kad ankstesnė sveikatos būklė atsistatys visiškai, iki šiol jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, baimę, vengia bendravimo, nuolat jaučia skausmus, sunkiai valdo dešinę ranką. Turtinę žalą sudaro 45,00 Eur vertės megztinis, 75,00 Eur vertės džinsai, 150,00 Eur vertės puspaltis, 140,00 Eur vertės žieminiai batai, 15,00 Eur vertės pirštinės, 30,00 Eur vertės apatinis trikotažas, 100,00 Eur vertės rankinė, 300, Eur vertės mobilusis telefonas, 65,00 Eur vertės kvepalai, 110,00 Eur vertės apyrankė, 100 Eur už nuskilusio danties gydymą, mokamos automobilių stovėjimo aikštelės paslaugos už 525,52 Eur, išlaidos kurui – 603,50 Eur, baseino lankymas – 76,00 Eur, reabilitacijos išlaidos – 984,02 Eur, vaistai ir medicinos priemonės – 663,87 Eur, 19,40 Eur vertės stimuliatorius. 2016-09-07 pranešimu (2 t., b. l. 178) J. G. informavo, kad kaltinamasis R. G. atlygino 3000,00 Eur neturtinę žalą.

Civilinis atsakovas UADB „(duomenys neskelbtini)“ išdėstė savo poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 104-112, 135-144), kurioje nurodė, kad civiliniam atsakovui ir kaltinamajam negali kilti solidari atsakomybė, nukentėjusiosios patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kaltinamojo. Civilinė ieškovė nepateikė sugadintų daiktų įsigijimo dokumentų, pateikti kvitai už automobilių aikštelę yra neįskaitomi, kuro išlaidų suma per didelė. Civilinis atsakovas taip pat pateikė nepagrįstų išlaidų santrauką. UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėjo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei maksimalią teisės aktuose nustatytą neturtinės žalos sumą – 5000 Eur, be to, sumokėjo 287,76 Eur už sugadintus daiktus, 123,60 Eur už stovėjimo aikštelės prie Kauno klinikų paslaugas, 400 Eur už kurą, 947,15 Eur už vaistus ir kitas medicinines paslaugas, t. y. viso atlygino 5000 Eur neturtinės ir 1758,51 Eur turtinės žalos.

Teismas sutinka su civilinio atsakovo patikslinta pozicija dėl turtinės žalos dydžio. Civilinis atsakovas, įvertinęs sugadintų daiktų vertę, šių daiktų įsigijimo dokumentų nebuvimą, atsižvelgdamas į tai, kad ne visi sugadinti daiktai buvo pateikti apžiūrėti, tai, kad nėra duomenų apie danties gydymo išlaidas, taip pat, vadovaujantis protingumo kriterijumi bei nustatytomis taisyklėmis, apskaičiavęs stovėjimo aikštelės išlaidas bei išlaidas kurui, išsamiai išanalizavęs vaistų ir kitų medicininių priemonių būtinumą, išmokėjo 1758,51 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo išmoką, todėl teismas sprendžia, kad toks turtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir teisingas. Atsižvelgiant į tai civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Nagrinėjamoje byloje draudikas tik šioje Įstatymo nustatytoje nuostolių dalyje prisiėmė už draudėją nuostolių riziką. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt.).

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Dėl R. G. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. G. buvo sunkiai sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė, akivaizdu, kad ji dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu neabejotinai kentė didžiulį skausmą, patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir emocinę depresiją, iki šiol jaučia autoavarijos metu patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius.

Nukentėjusioji šioje baudžiamojoje byloje ieškiniu prašė iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad draudimo kompanija, įvertinusi J. G. padarytų sužalojimų mastą, gydymo bei reabilitacijos trukmę apskaičiavo ir išmokėjo 5000 Eur, t. y. maksimalaus dydžio neturtinės žalos išmoką. Kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino 3000 Eur neturtinės žalos. Teismas, vertindamas nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltus padarinius (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra išliekamųjų sužalojimo reiškinių), nuteistojo neatsargią kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), amžių, gaunamas pajamas, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, prašomą sumą neturtinei žalai mažina iki 12 000 Eur, iš kurių 5000 Eur atlygino draudimo bendrovė, 3000 Eur – kaltinamasis. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Vadinasi, likusi priteistinos neturtinės žalos dalis – 4000 Eur - priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir nuteisti jį bauda 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct dydžio) dydžio.

Įpareigoti R. G. baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Priteisti iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiajai J. G. 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.