Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta T. J. atžvilgiu) – 30 parų areštu;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta T. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta E. K. atžvilgiu) – 40 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (T. K. turto vagystė) – 30 parų areštu;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta E. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta A. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Į bausmės laiką V. P. įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2023 m. sausio 16 d.; nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 26 d.; nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 16 d. ir suėmimo laikas nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. liepos 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. liepos 28 d. nuosprendį pakeisti: už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, paskirti švelnesnes bausmes ir jų rūšį arba paskirtos galutinės subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Skunde pažymima, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, jog teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje kasacinėje nutartyje yra pasisakęs, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

2.4. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė ir nepateikė jokių motyvų, kodėl bausmės tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį. Atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, jog nedraudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Dėl to mano, kad bausmės tikslai, atsižvelgus į teigiamus jo elgesio pokyčius, pastangas pasitaisyti, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidedant.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtos bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

7. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (trys veikos) tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o ne formaliai vertino tik ankstesnius pastarojo teistumus, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Bylos duomenimis, V. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis), du nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir tris apysunkius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas net dešimt kartų, teistas ir už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, yra labai daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 114–152), nedirba (3 t., b. l. 154). Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, toliau pažeidinėja įstatymus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

8. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 178 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus V. P. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, bei nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, arešto bausmes, o už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais devyniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, o vienu nuosprendžiu – švelnesnė bausmė negu terminuotas laisvės atėmimas (laisvės apribojimas), tačiau tai V. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, skirti jam už padarytas nusikalstamas veikas švelnesnes bausmes negu areštas ir terminuotas laisvės atėmimas būtų netikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus V. P. minėtas bausmes, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos arešto bausmės, atitinkamai, areštas 30 parų, areštas 40 parų ir areštas 30 parų, yra mažesnės už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo padarymą, vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros, o už nusikaltimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 52,5 paros), už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams, laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui ir laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, yra mažesnės negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl daryti išvadą, kad apeliantui paskirtos bausmės per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Už visas nusikalstamas veikas V. P. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, be to, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

9. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. P. padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo (3 t., b. l. 107–113), teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 bei 9 dalimis ir teisingai paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. V. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, oficialiai dirbti, mokėti mokesčius valstybei, padėti savo mamai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, spręsti alkoholio vartojimo problemą, t. y. gyventi dorai, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni apelianto teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus V. P. net ir pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, rodo, kad nuteistojo pažadai ateityje gyventi dorai yra deklaratyvaus pobūdžio. Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turėjo galimybę nebepažeidinėti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nebenusikalsti, įsidarbinti, spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, tačiau jis to nepadarė. Įvertinus V. P. elgesį su savo motina, t. y. tai, kad pastarasis motinos atžvilgiu įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. vartojo prieš savo motiną smurtą ir ją apiplėšė, V. P. skundo argumentas, kad būdamas laisvėje jis padėtų savo motinai, taip pat vertintinas kaip deklaratyvus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

11. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

12. V. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams už baudžiamojo nusižengimo, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, V. P. šešias naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas net dešimt kartų, teistas ir už analogiškus nusikaltimus, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, esant visumai nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai V. P. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo bei intensyvios priežiūros nepakaktų V. P. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Pastebėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais V. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, net keturis kartus buvo taikytas pastarojo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 92 straipsnis, BK 75 straipsnis), tačiau akivaizdu, jog tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia. Nors, kaip skunde akcentuoja apeliantas, baudžiamasis įstatymas nedraudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau įvertinus pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, kartu įvertinus ir tai, kad V. P. mokosi gimnazijos III klasėje (5 t., b. l. 120), nėra pagrindo tenkinti jo prašymą ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu V. P. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-132-942/2021).

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (5 t., b. l. 117) nuteistajam V. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas V. Kairys (5 t., b. l. 116). Šiaulių apygardos teisme 2023 m. spalio 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-14371, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 160 Eur išlaidų (5 t., b. l. 125, 126–127). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad V. P. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už V. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. P. valstybės naudai 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.