Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, rengiamame nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovo V. A. (toliau – ir ieškovas) ieškinys atsakovei I. B. (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu); priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki vaiko pilnametystės, ieškovą paskiriant lėšų naudotoju uzufrukto teise; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Ieškovas su atsakove (tuometine gyvenimo drauge) 2006 metais išvyko iš Lietuvos dirbti į (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. B.. Pora su vaiku (duomenys neskelbtini) pragyveno iki 2013 metų, tuomet grįžo į Lietuvą, kur kiekvienas apsigyveno pas savo tėvus. Praėjus pusmečiui, ieškovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau grįždavo kiekvieną mėnesį dėl sūnaus ir gyvenimo draugės (atsakovės), kiekvieną mėnesį siųsdavo pinigus atsakovės pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Atsakovė su sūnumi 2015 metais persikėlė gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Visas jų pragyvenimo išlaidas dengė ieškovas. Iki 2018 m. gruodžio 27 d. ieškovas kiekvieną mėnesį mažiausiai savaitei atvykdavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aplankyti atsakovės ir sūnaus, teikė pastovų išlaikymą sūnui ir atsakovei. Šalys nusprendė pasukti skirtingais keliais 2018 metų pabaigoje. Nepaisant to, ieškovas ir toliau nepertraukiamai rūpinosi sūnumi, t. y. atvykdavo jo aplankyti, aprūpindavo jį reikiamais daiktais, teikė visokeriopą pagalbą.

2.2. Ieškovas paskutiniųjų vizitų į (duomenys neskelbtini) metu pastebėjo, jog atsakovės ir sūnaus namuose vyksta išgertuvės, lankosi blogos reputacijos asmenys, nepilnamečiu sūnumi nėra tinkamai rūpinamasi, neužtikrinamas jo saugumas. Ieškovas, pasitaręs su savo bei atsakovės šeimomis, nusprendė, jog sūnus likti ir augti tokioje žalingoje aplinkoje negali, todėl kartu su sūnumi grįžo į Lietuvą. Atsakovė tuomet sūnaus pasigedo tik po gero mėnesio. Vaikui gyvenant Lietuvoje atsakovė tik retkarčiais paskambindavo sūnui.

2.3. Šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą ir puikiai adaptavosi Lietuvoje. Taigi, berniukas jau trejus metus gyvena Lietuvoje, pradėjo eiti į šeštą klasę. Ieškinio pareiškimo metu šalių sūnus gyvena su ieškovo tėvais V. A. ir A. A., ieškovo tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šalių sūnumi nuolatos rūpinasi jo krikštatėvis ieškovo brolis V. A. su sutuoktine S. A.. Be to, vaikas dažnai bendrauja ir su atsakovės tėvais – savo seneliais, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, vaiką supa jį mylintys šeimos nariai. Ieškovas yra sudaręs ilgalaikę darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) kompanija, tačiau į Lietuvą aplankyti sūnaus stengiasi grįžti kuo dažniau: 2-3 kartus per mėnesį. Ieškovas pilnai finansiškai išlaiko sūnų ir siunčia pinigus savo tėvams vaiko išlaikymui.

2.4. Ieškovas per pastaruosius trejus metus ne kartą siūlėsi atsakovei apmokėti visas kelionės bei pragyvenimo išlaidas, jog ji atvyktų į Lietuvą aplankyti sūnaus, tačiau ji visus kartus atsisakė. Jau daugiau nei dešimt mėnesių atsakovė nėra nei karto susisiekusi su sūnumi ar ieškovu. Ieškovui nuolatos mėginant susisiekti, atsakovė ignoruoja jo visus skambučius bei žinutes. Šiuo metu ieškovas neturi jokių žinių apie atsakovę ir jos buvimo vietą. Ieškovui yra žinoma, kad per paskutinius trejus metus, I. B. (duomenys neskelbtini) buvo nuteista aštuoniems mėnesiams už vagystes bei narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimą. Kiek yra žinoma, atsakovė bausmę jau yra atlikusi. Taigi, pastaruosius trejus metus atsakovė absoliučiai nedalyvauja nepilnamečio vaiko V. B. gyvenime ir savo, kaip mamos, pareigų nevykdo. Ieškovas dėjo visas įmanomas pastangas, siekdamas, jog atsakovė būtų jų sūnaus gyvenime, siūlė įvairiausius variantus, tačiau atsakovė yra pasirinkusi kitokį gyvenimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

2.5. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad šalys santuokos sudarę nebuvo ir vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu) geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko V. B. interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Nagrinėjamu atveju šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra deklaruota kartu su ieškovu ir jo tėvais, jų gyvenamojoje vietoje, vaiką ir senelius sieja artimas ryšys. Ieškovas nuolatos grįždamas į Lietuvą stengiasi skirti vaikui kuo daugiau savo laiko, o buvimo (duomenys neskelbtini) metu su sūnumi kasdien bendrauja telefonu per vaizdo skambučius. Kadangi atsakovė nepilnamečio sūnaus gyvenime nedalyvauja, todėl, ieškovo nuomone, jai nebūtų svarbu, jog vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su vaiko tėvu. Ieškovas neturi jokių duomenų nei apie atsakovės buvimo vietą, darbovietę, nei apie jos gaunamą darbo užmokestį, jam nėra žinoma jos finansinė padėtis. Ieškovo nuomone, 250 Eur suma būtų pakankama prisidėti prie šalių sūnaus kasmėnesinio išlaikymo. Ieškinį grindė teismų praktika ir įstatymų nuostatomis (2022 m. gruodžio 6 d. CBP-24161).

3. Atsakovei I. B. skirti procesiniai dokumentai (teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, ieškinio kopija) buvo siųsti paskutiniu jos žinomu gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, tačiau nebuvo įteikti, AB „Lietuvos paštas“ grąžino siuntą (DOK-14475). Atsakovė neatsiliepė teismui bandant su ja susisiekti telefonu. Atsakovei apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu 2023 m. sausio 31 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 2 dalis). Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, parengiamajame teismo posėdyje, kuriame pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, nedalyvavo.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kitus su šeima susijusius dokumentus. Išvadoje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė, turintys nepilnametį vaiką V. B., iki 2018 m. birželio 30 d., nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyba, susipažinusi su ieškiniu ir jame išdėstytomis faktinėmis šeimos gyvenimo aplinkybėmis, kurios byloja, jog vaiko motina yra nežinia kur, o tėvas dirba (duomenys neskelbtini), nusprendė savo iniciatyva pradėti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą ir įvertinti nepilnamečio V. B. situaciją. Vaiko situacijos vertinimo metu vaiko tėvas paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad jau apie aštuonis mėnesius negali su vaiko motina susisiekti, ji yra dingusi, kontaktų neturi. Anot tėvo, kol jis dirba (duomenys neskelbtini), vaikas gyvena su jo tėvais, o savaitgaliais dažnai lankosi pas senelius iš motinos pusės, su kuriais motina taip pat ryšio nepalaiko. Pasak tėvo, jis norėtų, kad jam nebūnant Lietuvoje, sūnui būtų nustatyta laikinoji priežiūra tėvų prašymu pas jo brolį, kuris yra ir vaiko krikštatėvis. Ieškovas nurodė, kad tai atlikti norėjo dar 2018 m., tačiau iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo atsakymą, kad tam turi pritarti ir vaiko motina, nors jos buvimo vieta nebuvo žinoma. Tarnybos atstovo išklausomas nepilnametis V. B. pasakojo, kad jau 5 metus gyvena su senele A. ir seneliu V.. Berniukas teigė, kad jam labai patinka čia gyventi. Vaiko žodžiais, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), atvažiuoja į Lietuvą kiekvieną mėnesį, visuomet leidžia laiką su juo. Berniukas kartu su tėvu ir krikšto mama pramogauja. Taip pat vaikas turi krikšto tėvą, tėvo brolį, ir nurodė, kad su juo labai artimai bendrauja, dėdė juo rūpinasi. Vaiko žodžiais, jei reiktų būti globojamam, jis sutiktų, kad jo globėju taptų krikšto tėvas. Berniukas pasakojo, kad motinos jis nėra matęs apie penkis metus, nėra su ja bendravęs ir nežino kur ji yra, tačiau bendrauja su seneliais iš motinos pusės, savaitgaliais eina pas juos į svečius. Vaikas nurodė, kad motinos tėvai taip pat nežino, kur yra jų dukra. Pasak vaiko, jis neturi motinos telefono numerio, tačiau turi ją „mesendžeryje“, bet ji labai seniai nebuvo prisijungusi. Vaikas pasakojo, kad mokykloje jam sekasi neblogai, sunkiau sekasi lietuvių kalbos, matematikos ir muzikos pamokose, o dėl to, kad jam sunkiai sekasi lietuvių kalba, senelis jam yra uždavęs užduotį – kiekvieną dieną skaityti po 30 minučių. Labiausiai vaikui patinka geografija, istorija, gamta ir žmogus. Berniukas nurodė, kad užaugęs nori būti policininku, arba statybininku, kaip tėvas. Laisvalaikiu skaito knygą, būna prie kompiuterio, lanko kovos menų treniruotes. Lankantis vaiko gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), bendrauta ir su vaiko senele A. A.. Moteris nurodė, kad vaiko tėvas dažnai atvyksta į Lietuvą, pilnai išlaiko berniuką, siunčia pinigų, tačiau su motina vaikas jokių ryšių nepalaiko. Moters teigimu, ji jau per sena būti globėja, tačiau yra kalbėjusi savo kitu sūnumi, berniuko krikšto tėvu, V. A., kuris sutinka berniuku rūpintis, būti vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu, taip pat šį klausimą aptarė ir su vaiko tėvu, jis taip pat neprieštarauja. Užbaigusi vaiko situacijos vertinimą Tarnyba nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, todėl kreipėsi į LPF „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ draugiją dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo. 2023 m. vasario 2 d. atlikus pagalbos vaikui ir šeimai poreikio įvertinimą, nenustačius kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai poreikio, buvo priimtas sprendimas nepradėti atvejo vadybos vaikui V. B., ir jo atstovams pagal įstatymą, konstatuojant, kad vaiko tėvas šiuo metu yra pajėgus savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius. Tarnyboje gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas, patvirtinantis, kad nepilnamečiui nuo 2023 m. vasario 9 d. iki šis įsakymas bus pripažintas netekusiu galios, bet ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui, nustatyta laikinoji priežiūra tėvo prašymu, o tėvo brolis V. A. paskirtas asmeniu, galinčiu laikinai prižiūrėti V. B.. Tarnyba išvadoje nurodė sutinkanti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka nepilnamečio V. B. interesus. Tarnyba nurodė mananti, kad ieškovo prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 250 Eur/ mėn. galėtų būti pakankamas būtiniausiems kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti (2023 m. vasario 22 d. DOK-32186).

5. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad bet koks ryšys su atsakove yra nutrūkęs, nei jis, nei atsakovės artimieji su atsakove jau apie metus laiko nesusiekia, todėl mano, kad atsakovė gali būti laisvės atėmimo įstaigoje, juo labiau, kad prieš kurį laiką ji jau atlikinėjo 8 mėn. trukmės laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Atsakovė neatsako ir į vaiko bandymus kontaktuoti. Ieškovas planuoja grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą, yra sudaręs darbo sutartį nuo 2023 m. birželio 1 d. Kai būna Lietuvoje ieškovas apsistoja arba pas savo tėvus, kur ir gyvena vaikas, arba pas savo draugę. Ieškovas turi artimą ryšį su sūnumi, vaikas jam pasipasakoja, kartu važinėja dviračiais, sportuoja, ieškovas mokina sūnų žaisti šaškėmis, šachmatais. Berniukas lanko Sambo imtynių treniruotes jau dvejus metus, yra stipriai įsitraukęs. Ieškovas su sūnumi palaiko ryšį ir su atsakovės tėvais, gyvenančiais netoliese (duomenys neskelbtini). Vaikas sveikatos problemų neturi, serga peršalimo ligomis kaip ir visi vaikai. Perka vaikui drabužius, daiktus, moka už būrelius, pramogas. Kuomet karantino metu rečiau galėjo parvažiuoti, siuntė pinigus, iki 1000-1500 Eur per mėnesį. Vaiką iš (duomenys neskelbtini) parsivežė su atsakovės (vaiko motinos) sutikimu ir žinia. Tuomet berniukas lietuviškai nekalbėjo, todėl turėjo tam tikrų iššūkių moksluose. Ieškovas sūnų apibūdino, kaip „geras, supratingas vaikas“.

6. Tarnybos atstovė posėdžio metu neprieštaravo ieškinio tenkinimui. Pažymėjo, kad motina yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, o ieškovas nuolat rūpinasi sūnumi, išlaiko, pasirūpino laikina priežiūra, kol dirbo (duomenys neskelbtini), artimiausiu metu ketina grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą, todėl vertinama, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais.

Ieškinys tenkintinas

7. Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2011 m. balandžio 6 d. gimimo įrašas, Nr. (duomenys neskelbtini)). Berniukas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Šalys santuokos nebuvo sudarę.

8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ar jų nebuvimą, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

I. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

9. Ieškovas prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Teigė, kad jau kelis pastaruosius metus rūpinasi sūnumi, jo visų poreikių tenkinimu, padedamas savo ir atsakovės artimųjų, o atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, vaiku nesidomi, pastaruoju metu kontakto nei su vaiku, nei su ieškovu nepalaiko, galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant teisme ieškovas pateikė 2023 m. kovo 22 d. sudarytos darbo sutarties kopiją, kuri liudija, kad ieškovas nuo 2023 m. birželio 1 d. numato pradėti dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ langų montuotojo pareigose už 2000 Eur dydžio atlyginimą per mėnesį.

10. Atsakovė neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo teiginius. Ieškovas pateikė į bylą šalių tarpusavio susirašinėjimus, iš kurių matyti, kad ieškovas 2022 m. gegužės mėn. atsakovei rašė: „Tau gerai su sveikata?“, „Tu kurandies parasyk as prasau taves“, „Gryzk vaika aplankyti dvai gryzk“, „Man reikia tavo adreso (duomenys neskelbtini)“, „Man reikia leidimo kad galeciau keliauti su sunum“, „Tave aplankyt ir panasei“, „Kaip darom kaip tave surast kad patvirtintum viska“, „Tu kvaile mes jau mamai tavo norejom globotini uzrasyt bet kai turi invaliduma tai negalima o mano tevai perseni“, „As jam saskaita atidariau isimt negalim“, „Tik taupoma“ ir kt. Atsakovė ieškovui rašė: „Blemba passiilgau taves“, „Tuoj dirbti pradesiu“, „As kai dirbau nezinau ar zinai siunciau tuos pinigus“, „Neturiu pinigu“, „Viska ka as suprantu tu nori mane apgauti“, „Nezinau ar pastebejai net nebesikeikiu“, „As tik savo Mamai padesiu“, „Nepasitikiu tavim“, „Einam i teisma“, „As savo mamai popierius parasysiu“, „Bet ne tau“, „As NE kvaile (duomenys neskelbtini). Tu manai kad gali apkvailinti mane. Deja“, „As tik 82 svarus i men gaunu“ ir t. t. Šie susirašinėjimai netiesiogiai liudija, kad ieškovas ir atsakovė tarpusavyje bendravo dėl su vaiku susijusių klausimų, taigi atsakovei tikėtina buvo žinoma ieškovo pozicija siekti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, liudijančių, kad ji ketina ateityje pradėti betarpiškai rūpintis sūnumi.

11. Tarnyba, kurios atstovai bendravo su nepilnamečiu vaiku, su ieškovu, su nepilnamečio vaiko močiute, kurios namuose gyvena vaikas, nenustatė, kad situacija būtų skirtinga, nei savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir posėdžio metu teigė ieškovas.

12. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Byloje nesant pareikštam priešiniam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl vaiko tėvų asmeninių bruožų ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta esant ginčui gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), įvertinęs išvadą teikiančios institucijos išvadą, nenustatęs, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi sūnumi ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečio V. B. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su tėvu V. A., teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

13. Šalims išaiškintina CK 3.174 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Laikiniems išvykimams leidimai nėra reikalingi.

II. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

14. Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

15. Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

16. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinus atsakovės darbingą amžių, atsižvelgus į ieškovo poziciją dėl išlaikymo formos, iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis.

17. Ieškovas prašė priteisti sūnui iš atsakovės po 250 Eur kas mėnesį, t. y. pusę vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingos sumos, kuri, jo teigimu, sudaro 500 Eur. Detalizavo vaiko poreikius: maistas – 200 Eur, drabužiai, avalynė – 100 Eur, ugdymo prekės – 50 Eur, būrelis – 50 Eur, išlaidos sveikatos priežiūrai – 20 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, poilsio ir laisvalaikio išlaidos – 60 Eur.

18. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

19. Pažymėtina, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur), kiekvienam vaikui valstybė skiria 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 633 – 85,75 = 547,25 Eur suma, t. y. kiekviena iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 274 Eur suma. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą

20. Vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Pažymėtina, kad tėvams turint finansinių galimybių turi būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai ugdymui, laisvalaikiui. Pastebėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, tenka visos nenumatytos, neordinarinės išlaidos, pavyzdžiui už vaiko ugdymą ir pan. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jam 2022 m. spalio mėn. buvo išmokėta 27 817 NOK (apie 2410 Eur), 2022 m. lapkričio mėn. – 33 409 NOK (apie 2894 Eur) darbo užmokesčio. Nuo 2023 m. birželio 1 d. ieškovas tikėtina pradės dirbti Lietuvoje, UAB “ (duomenys neskelbtini)”, kur gaus 2000 Eur/mėn. dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Duomenų apie atsakovės darbo užmokestį byloje nėra. Sodros 2022 m. gruodžio 12 d. duomenimis, atsakovė 2018-2022 m. Lietuvoje nedirbo, negavo socialinių išmokų. Susirašinėjimo žinutėse 2022 m. gegužės mėn. atsakovė ieškovui rašė, kad pradės dirbti, gaus 82 svarus (apie 93 Eur) per mėnesį.

22. Sprendžiant dėl atsakovės mokėtino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į ieškovo ieškinyje nurodytus vaiko poreikius, į vaiko amžių, į tai, kad vaikas neturi ypatingesnių sveikatos problemų, kad lanko sporto būrelį, kuriam reikia išlaidų, į minimalios mėnesio algos Lietuvos Respublikoje kriterijų, į abiejų tėvų pareigą dėti pastangas, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos teikti sūnui išlaikymą. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas iš atsakovės priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis sūnui kas mėnesį, įvertinus paties ieškovo gaunamas pajamas, nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti motinos turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Todėl prašymas tenkinamas visa apimtimi.

23. Ieškovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, todėl jis skirtinas iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Nustatytina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškinį tenkinus visa apimtini, ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Bylos duomenimis, ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 134 Eur žyminį mokestį (2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimas AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, kvito Nr. 229703).

26. Byloje taip pat susidarė 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios vadovaujantis CPK 96 straipsniu, ieškinį tenkinus pilnai, priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečio V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) V. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio V. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirti V. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 134 Eur (šimtą trisdešimt keturis eurus) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduoalddant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.