- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2-735-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00111-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea in“
- Atsakovas
- A. L. A.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea in“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea in“ netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu atsakovams A. L. A. ir antstoliui Robertui Vasiliauskui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo ,,Swedbank“, akcinė bendrovė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Idea in“, kaip dabar jau bankrutuojančios UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartis dėl bankroto bylos jai iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys), 2021 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 5 d. varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, grąžinant BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ negyvenamąsias patalpas–kavinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. L. A. už šį turtą sumokėtus 332 000 Eur.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB ,,Idea in“ nurodė, kad ji turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal antstolio A. Bublio kontoroje pradėtą vykdomąją bylą dėl 10 500 Eur skolos, 59,96 Eur palūkanų, 69,43 Eur notaro išlaidų jos naudai išieškojimo. Skolininkė BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pati neįgyvendina ir negina savo pažeistų turtinių teisių, susijusių su jos turto pardavimu iš varžytynių, nors jai priklausiusios kavinės patalpos buvo parduotas už žymiai mažesnę nei jo tikroji vertė kainą. Teigia, kad faktiškai šio turto vertė buvo ne mažesnė nei 554 000 Eur, o turtas parduotas už 332 000 Eur, t. y. už 139 000 Eur mažesnę kainą. Teisė reikalauti varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 718 straipsnyje, 722 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjamu atveju egzistuoja ir visi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje nurodyti pagrindai netiesioginiam ieškiniui pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu pareikštą UAB ,,Idea in“ ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
4. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.68 straipsnį viena iš būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti yra ta, kad pats skolininkas neįgyvendina savo teisių arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tačiau iš LITEKO esančių duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-377-265/2021 pagal ieškovės UAB „Primestus“ ieškinį atsakovams BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstoliui R. Vasiliauskui, A. L. A. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys UAB „EDS Invest“, UAB „Emilė“, „Swedbank“, AB bei pagal atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priešieškinį atsakovams A. L. A. ir antstoliui R. Vasiliauskui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.
Šalies argumentai
5. Nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-377-265/2021 atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktu priešieškiniu pati prašo pripažinti antstolio R. Vasiliausko 2020 m. gegužės 5 d. varžytynių aktą Nr. S-20-179-13202 negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – kavinės patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, įpareigojant antstolį R. Vasiliauską grąžinti atsakovui A. L. A. sumokėtą 332 00 Eur turto kainą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės (skolininkės) BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikštas reikalavimas yra analogiškas reikalavimui, kurį siekia pareikšti ir ieškovė UAB „Idea in“. Be kita ko, atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimas grindžiamas analogiškais argumentais, nurodytais ir ieškovės UAB „Idea in“ netiesioginiame ieškinyje – turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, todėl turtas parduotas už per mažą kainą, nustatytą nuo neteisingos, per mažos turto rinkos vertės. Taigi, priešingai nei tvirtina ieškovė, skolininkė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne tik pati įgyvendina teisę ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau šių teisių pažeidimą grindžia analogiškais, kaip ir nurodyti netiesioginiame ieškinyje, argumentais.
7. Teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Idea in“ neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu ir interesais, toks netiesioginis ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB ,,Idea In“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Neegzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, kadangi šio pagrindo egzistavimas nustatomas tik tada, kai ieškovas akivaizdžiai neturi teisės kreiptis į teismą. Šiuo atveju ieškovė, pareikšdama netiesioginį ieškinį, siekia apginti savo, kaip skolininkės kreditorės ir išieškotojos, teises bei teisėtus interesus, dėl ko neabejotinai turi teisę į teisminę gynybą.
8.2. Ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atitinkamai, nei ieškinio priėmimo, nei pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje nėra sprendžiama dėl CK 6.68 straipsnyje nurodytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti egzistavimo. Tokio pobūdžio klausimai nagrinėjami civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje ir jeigu teismas nustato, kad kokios nors sąlygos nėra, pareikštą netiesioginį ieškinį atmeta.
8.3. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikti naujus įrodymus ir pan. Todėl atsisakymas priimti ieškinį grubiai pažeidžia ieškovės teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą ne tik CPK 5 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria apeliantės UAB ,,Idea in“ netiesioginį ieškinį, pareikštą BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu ir naudai, atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek ir atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymais nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, t. y. spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar, priešingai, jų nėra, taip pat ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. Įstatymų leidėjas nurodo tokias aplinkybes, kurios neleidžia priimti ieškinio: 1) kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) kai ieškinys neteismingas tam teismui; 3) kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) kai pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė vienos iš būtinųjų CK 6.68 straipsnio normoje numatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti ir tokios civilinės bylos procesui prasidėti – pačios skolininkės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsisakymo ar veiksmų nesiėmimo savo galimai pažeistoms teisėms apginti, todėl apeliantės ieškinio nepriėmė. Apeliantė savo nesutikimą su skundžiama nutartimi bei ją priimant padarytomis išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje atliko reikalavimo materialinio pagrįstumo vertinimą ir išsprendė ginčą iš esmės. Apeliantės teigimu, ieškinys atitinka jam keliamus ir CPK įtvirtintus turinio bei formos reikalavimus, todėl šis procesinis dokumentas turėjo būti priimtas. Visgi tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo.
13. Kaip minėta pirmiau, sprendžiant bylos iškėlimo klausimą teismui privalu įsitikinti ir tuo, ar ieškinį paduodantis asmuo apskritai turi teisę pareikšti tokį ieškinį, tačiau tokia patikra negali būti tapatinama su reikalavimo pagrįstumo teisiniu įvertinimu, kaip teismo atliktus procesinius veiksmus atskirajame skunde interpretuoja apeliantė. Pirmosios instancijos teismas būtent tokią ieškinio priėmimo sąlygų buvimo (nebuvimo) patikrą ir atliko, o klausimų, ar šis ieškinys galėtų būti patenkintas, nesprendė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, tačiau suklydo nurodydamas tokio savo procesinio sprendimo teisinį pagrindimą, nepagrįstai tapataus ginčo buvimą teisme vertino materialinės, o ne proceso teisės kontekste. Kadangi iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328, 338 straipsniai), šią faktinės situacijos teisinio vertinimo klaidą, skundžiamą teismo nutartį palikdamas nepakeistą, ištaiso apeliacinės instancijos teismas.
14. Proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur jau nagrinėjama (svarstoma) byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-32-128-823/2021). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
15. Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 42 punktas).
17. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi, ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme numatytų sąlygų visetas, sudarantis pagrindą konstatuoti apeliantės reiškiamo netiesioginio ieškinio (inicijuojamo teisminio ginčo) tapatumą su kitoje Klaipėdos apygardos teisme byloje nagrinėjamu apeliantės skolininkės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikštu tiesioginiu ieškiniu (nagrinėjamu teisminiu ginču).
20. Pirmosios instancijos teismas iš LITEKO esančių duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. sausio 22 d. buvo gautas ir 2021 m. sausio 25 d. teisėjo rezoliucija priimtas BUAB ,,Nekilnojamo turto valdymas“ ieškinys atsakovams A. L. A. ir antstoliui R. Vasiliauskui dėl 2020 m. gegužės 5 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo ,,Swedbank“, AB (civilinės bylos Nr. e2-558-265/2021).
21. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nurodyta civilinė byla Nr. e2-558-265/2021 sujungta su kita Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-377-265/2021 pagal ieškovių UAB „Primestus“ ir UAB „NT paslaugos“ ieškinį atsakovams BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstoliui R. Vasiliauskui, A. L. A. dėl 2020 m. gegužės 5 d. varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo, tretieji asmenys UAB „EDS Invest“, UAB „Emilė“, „Swedbank“, AB, suteikiant civilinei bylai Nr. e2-377-265/2021.
22. Skundžiamoje teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, kad civilinės bylos Nr. e2-377-265/2021 dalykas yra tapatus UAB ,,Idea in“ siekiamos inicijuoti naujos civilinės bylos pagal netiesioginį ieškinį dalykui. Abejose bylose prašoma pripažinti negaliojančiu tą patį antstolio R. Vasiliausko 2020 m. gegužės 5 d. varžytynių aktą, kuriuo pirkėjui A. L. A. už 332 000 Eur kainą parduota BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusi kavinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Abejose bylose prašoma taikyti restituciją – grąžinti BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teisę į kavinę, o pirkėjui A. L. A. – 332 000 Eur, sumokėtus už šį turtą.
23. Be to, abiejų ieškinių ne tik faktiniai, bet ir teisiniai pagrindai iš esmės identiški. Abiejuose ieškiniuose tapatūs jų reikalavimai grindžiami ir tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad turtas buvo parduotas už mažesnę, negu turėjo būti nustatyta, kainą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Abejuose ieškiniuose nurodyta, kad kaina, už kurią turtas turėjo ir galėjo būti parduotas, yra 554 000 Eur, o ši aplinkybė grindžiama identišku įrodymu – UAB ,,NT paslaugos“ užsakymu 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB ,,CRE pro“ eksperto M. J. pateikta konsultacija dėl turto vertės (žr. ieškinių priedus Nr. 2).
24. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad pirmiau pradėtos nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme civilinės bylos Nr. e2-377-265/2021 bei apeliantės siekiamos inicijuoti naujos civilinės bylos dalykas ir pagrindas yra identiški (visiškai sutampa). Kitaip tariant, kitoje, anksčiau pradėtoje nagrinėti byloje bus patikrintas to paties varžytynių akto teisėtumas, parduoto turto kainos nustatymo tinkamumas – abejose bylose ne tik identiškas siekiamas materialinis teisinis rezultatas, bet ir sutampa lingvistinės ginčo dalyko bei pagrindo formuluotės.
25. Pasisakant dėl kito būtino ieškinio elemento – ginčo šalių sutapimo, be jau aptartos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu (žr. nutarties 16 punktą) aktuali yra ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl šalių tapatumo vertinimo, kai ieškinį reiškia specifinis subjektas – skolininko kreditorius, gindamas pastarosios materialines teises. Nuosekliai išplėtotoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo aplinkybė, jog, pareiškėjui nesikreipiant į teismą dėl savo teisių gynimo, ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu skolininko (pareiškėjo) vardu pareiškė kreditorius turi būti vertinama materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste, nes netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, nors ieškovo procesiniu statusu dalyvauja skolininko kreditorius, tačiau jis netiesioginį ieškinį reiškia skolininko vardu ir interesais, todėl abejonių dėl ginčo šalių tapatumo nekyla (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398/2004; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-943/2021).
26. Apeliantė netiesioginį ieškinį pareiškė skolininkės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu ir naudai, o kitoje Klaipėdos apygardos teismo byloje analogišką ieškinį tiems patiems atsakovams A. L. A. ir antstoliui R. Vasiliauskui pareiškė pati skolininkė BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus dėl šalių tapatumo vertinimo, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju sutampa ir lyginamų teisminių procesų šalys.
27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktą, kad pareikštu netiesioginiu ieškiniu siekiama dar vieno tapataus jau anksčiau pradėtam teisminio proceso, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti tokį ieškinį, vadinasi, priėmė iš esmės teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą. Tačiau, teisingai įvardijęs atsisakymo priimti šį ieškinį priežastį – kitos bylos pagal pačios skolininkės pareikštą ieškinį buvimą, teismas suklydo nurodydamas teisinį atsisakymo jį priimti pagrindą. Šią kvalifikavimo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas ir nurodo, kad ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.