Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorams Jolantai Sarpalienei, Juozui Sykui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti S. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) kokybės eksperte, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji R. N.-G., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra:

2019-12-26, apie 20.03 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), R. N. - G., vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šalia esančios teritorijos į pagrindinį kelią, Taikos pr., Klaipėdos m., važiuodama dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, būdama neatsargi, artėdama prie nereguliuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako, kertančio važiuojamąją dalį, nepastebėjo jai iš dešinės Taikos pr. parvažiuojančio dviračio, nesustojo, nepraleido ir partrenkė važiavusį dviratininką V. P.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu R. N. - G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui<...>), ir 102 p. (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji R. N.-G. kalta prisipažino ir paaiškino, kad įvykio metu vakare važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), kur yra vienpusis eismas. Išvažiuodama prieš perėją apsidairė ir po truputį riedėjo į priekį. Kadangi automobiliai važiuoja iš vienos pusės, ji tiesiog pasisuko pažiūrėti, ar nėra parvažiuojančių automobilių, ir tuo metu pajuto smūgį iš dešinės pusės. Ji nukentėjusiojo nepastebėjo, automobilis tiesiog riedėjo, kliudė dviračio galą ir nukentėjusysis nugriuvo šalia. Tai buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Nukentėjusysis liemenės nedėvėjo, buvo tamsu. Sutinka pažeidusi KET. Sekančią dieną aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, gydytoja pasakė kokie jam padaryti sužalojimus, kad yra lūžiai. V. P. liko gydytis ligoninėje, jis paprašė pinigų, davė jam 200 eurų pagal galimybes. Vėliau sausio ar vasario mėn. važiavo į Šventąją į reabilitacijos įtaigą aplankyti nukentėjusiojo, davė dar 100 eurų. Mano, kad neturtinę žalą nukentėjusiajam turi atlyginti draudimo bendrovė. Pati neturtinės žalos atlyginti negali, išlaiko du mažamečius vaikus. Kalta prisipažįsta, dėl savo poelgio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos V. N. laidavimą. Su mama susitinka dažnai, kelis kartus per savaitę, kartais ir kiekvieną dieną. Jas sieja artimi santykiai. Mama nedirba.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. paaiškino, kad prieš nagrinėjamą įvykį dirbo apsaugos įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), buvo sveikas, sportavo. Minėtoje įmonėje dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Gaudavo 500 Eur darbo užmokestį. Dabar yra nedarbingas. Ligoninėje buvo gydomas nuo gruodžio 26 d. iki vasario 8 d. Patyrė didelį skausmą, buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti, negalėjo savarankiškai judėti, nors prieš įvykį į darbą dviračiu važinėjo. Pagrindinė trauma, kurią patyrė, tai gaktikaulio lūžis, kuris vėliau komplikavosi. Iki šiol jam sunku sėdėti, turi sėdėti ant specialios pagalvėlės. Jam planuojama atlikti operaciją, operuos stuburą ir gaktikaulį, bet prognozės nėra aiškios, nes užspausti nervai, stuburas pavažiavo truputį į šoną nuo smūgio ir gaktikaulis lūžo. Dėl įvykio jau buvo atlikta viena operacija. Neįgalumą turėjo iš anksčiau, 40 proc., prieš 5 m. buvo atlikta stuburo operacija, dėl to turi neįgalumą. Kol yra nedarbingas ir gauna ligos pašalpą, iš naujo neįgalumo nenustatė. Kai pasveiks, neįgalumą nustatys iš naujo. Kaltinamoji jam davė 300 eurų, draudimo bendrovė išmokėjo vieną kartą 3 000 eurų, kitą kartą – 2 000 eurų. Draudimo bendrovė bendrai atlygino 7 362 eurų žalą (iš jų 6 660 Eur neturtinė žala). Pretenzijų dėl turtinės žalos nereiškia. Prašo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą – 15 000 Eur. Prašo atlyginti tokią sumą, nes ateities prognozės nėra žinomos, galimai teks vykti gydytis į užsienį. Yra išsituokęs, pilnametis sūnus gyvena atskirai. Jis, nukentėjusysis, nėra sulaukęs pensinio amžiaus, neaišku, ar galės dirbti ateityje. Šiuo metu be ramentų judėti negali. Įvykio metu dviračiu važiavo namo, neskubėjo. Kaltinamosios automobilis stabtelėjo, todėl pamanė, kad jį praleidžia. Buvo apžergęs dviratį, taip stūmė dviratį, nuo dviračio nulipęs nebuvo, pedalų nemynė. Automobilis atsitrenkė į dviračio galinį ratą ir jis nugriuvo. Dviratis buvo apšviestas, liemenę turėjo kišenėje.

Liudytoja V. N. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. Sutinka būti laiduotoja. Su dukra sieja artimas ryšys, jos dažnai bendrauja, padeda dukrai prižiūrėti jos vaikus, parveda juos iš mokyklos, darželio. Dukra R. N.-G. ir jiems padeda, yra gera ir pareiginga mama. Ji, liudytoja, šiuo metu nedirba, ji ir jos sutuoktinis yra sulaukę pensinio mažiaus. Ji, liudytoja, yra neteista, administracine tvarka nebausta. Gyvena (duomenys neskelbtini), dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Kasdieną susiskambina po kelis kartus. Dukra apie tą eismo įvykį pasakojo. Sužinojusi apie įvykį nemiegojo kelias naktis. Supranta, kas yra laidavimas. Su dukra apie įvykį kalbėjosi, sakė dukrai, kad būtų atidi, kad nesiblaškytų, žiūrėtų kas eina per kelią. Dukra jos nuomonės klauso. Prašo paskirti laidavimą be užstato, gaunamos pajamos mažos, vyras gauna 400 eurų, ji – 300 Eur.

Kadangi kaltinamoji dėl pareikšto kaltinimo visiškai kalta prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:

nukentėjusysis V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-12-26, apie 20.00 val., važiavo dviračiu „Streetcoach“ juodos spalvos, kuriame tiek priekyje, tiek gale yra šviečiančios lemputės ir priekyje pridėtas krepšys. Važiavo (duomenys neskelbtini) dviračių taku, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ryškiaspalvės liemenės nevilkėjo. Vilkėjo tamsiai mėlyną striukę, juodas kelnes, tamsią kepurę, avėjo baltos spalvos sportinius batelius. Buvo tamsus paros metas, kelio danga buvo šlapia, bet nelijo. Kaip minėjo, važiavo dviračių taku. Privažiavęs pėsčiųjų perėją, kuri yra nereguliuojama, jis sustojo. Praleido vieną transporto priemonę išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuo dviračio nulipęs nebuvo, sėdėjo ant jo ir kojomis rėmėsi į žemę. Pravažiavus tai transporto priemonei, jis po truputį pradėjo judėti į pėsčiųjų perėją. Pasižiūrėjo, kad automobilių daugiau nėra. Į pėsčiųjų perėją judėjo nenulipęs nuo dviračio, o judėjo dviratį apsižergęs, kojomis vis pasispirdamas į priekį. Perėja yra iš dviejų eismo juostų, viena išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o kita išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, į tą juostą, kuri yra išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jam iš kairės parvažiuoja automobilis. Automobilis judėjo negreitai. Manė, kad automobilis jį mato ir todėl spyrėsi apsižergęs dviratį per pėsčiųjų perėją. Kur tiksliai buvo, kai pirmą kartą pamatė automobilį, nepamena. Pamena, kad būdamas ties viduriu, ties išvažiavimu į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad automobilis neskubėdamas važiuoja link jo ir nestoja. Jis labai pasimetė. Pamatęs, kad automobilis važiuoja į jį, jis sustojo. Kiek metrų buvo likę iki automobilio, pasakyti negali. Tik suvokė, kad nespės nuvažiuoti. Tada automobilis trenkėsi jam į kairę pusę ir jis su dviračiu nugriuvo žemėn. Smūgis buvo daugiau į galinį dviračio ratą. Nukrito ant kairės pusės ir dviratis ant jo. Po smūgio automobilis sustojo. Iš automobilio išlipo moteris. Ji priėjo prie jo, buvo labai pasimetusi, nes nesuprato, kas įvyko. Moteris, kuri vairavo automobilį ir jį partrenkė, pasakė, kad jo nematė. Buvo iškviesti medikai ir policija. Jis buvo išvežtas į Respublikinę ligoninę. Ten buvo nustatyta, kad yra lūžęs kairės pusės gaktikaulis. 2019-12-30 buvo išvežtas į Kauno klinikas ir ten atlikta operacija. 2020-01-10 buvo parvežtas į Šventąją į reabilitacijos centrą „Energetikas“. Po eismo įvykio patyrė didelį šoką, iki šiol negali ramiai miegoti. Moteris, kuri jį partrenkė, jo atsiprašė, jis jai atleido. Ji buvo atvykusi jo aplankyti į ligoninę. Nuolat jam skambino ir teiravosi kaip jo sveikata. Juo rūpinosi (1 t., b.l. 71-74)

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-12-26, apie 20,00 val., jis ėjo pėsčiomis nuo (duomenys neskelbtini) pusės kryptimi link „(duomenys neskelbtini), ėjo pėsčiųjų taku palei (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Jam einant pėsčiųjų taku link išvažiavimo iš PC (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelės, jis matė kaip priekyje važiuoja dviratininkas, ar degė lempos jis nepamena, bet jis buvo lyg ir be šviesą atspindinčios liemenės. Tiek jam, tiek dviratininkui reikėjo kirsti važiuojamąją dalį, t.y. išvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) aikštelės. Jis nuo tos važiuojamosios dalies buvo kokių 20 metrų atstumu, kai pastebėjo, kad dviratininkas kerta važiuojamąją dalį lyg ir aplenkdamas per priekį iš aikštelės išvažiuojantį automobilį. Dviratininkas važiavo, o ne varėsi dviratį nulipęs pėsčiomis. Dviratininkui apvažinėjant automobilį, tas automobilis iš lėto riedėjo į priekį į (duomenys neskelbtini). Automobilis norėjo išvažiuoti iš PC (duomenys neskelbtini) aikštelės. Dviratininkui baigiant apvažiuoti, automobilis kliudė dviračio galinį ratą su automobilio kairės, vairuotojo, pusės priekiniu sparnu ir dviratininkas pargriuvo. Kaip suprato iš situacijos, dviratininkui kertant važiuojamąją dalį, jis pastebėjo, kad automobilis jo nepraleidžia, ir jis apvažiuodamas automobilį bandė išvengti susidūrimo. Priėjo prie partrenkto dviratininko, kuris gulėjo ant žemės, o dviratis šalia jo. Dviračio vairuotojas labai dejavo iš skausmo ir negalėjo atsistoti. Automobilis, kuris partrenkė dviratininką, kiek pamena, buvo nedidelis, juodos spalvos, markės nepamena. Automobilį vairavo moteris. Ji buvo labai išsigandusi ir pasimetusi. Sakė, kad žiūrėjo, ar jai iš kairės pusės neparvažiuoja automobiliai, ir nepastebėjo iš dešinės pusės atvažiuojančio dviračio. Laukė kol atvyks pagalba, dviratį pakėlė ir pastatė prie stulpo. Dviratininkas dar jo paprašė, kad išjungtų priekinį žibintą, kad neišsikrautų akumuliatorius. Žibintas priekyje degė, nes jis pats paprašytas dviratininko jį išjungė. Vairuotoja taip pat rūpinosi partrenktu dviratininku, vis klausė, ar gali kuo padėti, sakė, kad dviratininko paprasčiausiai nepastebėjo (1 t., b.l. 103-104).

Iš specialisto išvadoje Nr. G-100/2020(03) matyti, kad V. P. nustatyti sužalojimai: daugybiniai dubens kaulų lūžiai - kairio gaktikaulio apatinės ir viršutinės šakų lūžis, kairės gūžduobės stogo ir priekinės sienelės skeveldrinis lūžis, kryžkaulio kairės pusės išilginis skeveldrinis lūžis, kairės dubens pusės hematoma, kairės blauzdos ir čiurnos odos nubrozdinimai. Taip pat konstatuotas stuburo juosmeninės dalies ir kairės alkūnės skausmingumas, bet čia objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. V. P. padarytas dubens kaulų lūžis, suardęs dubens žiedo vientisumą, vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 66-68).

Iš 2020-04-30 įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 22-27).

Automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė R. N.-G. Eismo įvykio metu automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, įmonės kodas 302912288, buveinės adresas G. V. g. 6A, Vilnius. Eismo įvykio metu R. N.-G. turėjo teisę vairuoti „A“, „AM“, „B1“, „B“, kategorijų transporto priemones (1 t., b.l. 17, 18, 19).

Iš 2020-01-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviratis „Streetcoach“, kuriuo eismo įvykio metu važiavo nukentėjusysis (1 t., b.l. 31-38).

Veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. KET 102 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. N.-G. 2019-12-26, apie 20.03 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, išvažiuodama iš šalia esančios teritorijos į pagrindinį kelią, važiuodama dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako, kertančio važiuojamąją dalį, nepastebėjo jai iš dešinės (duomenys neskelbtini) parvažiuojančio dviračio, nesustojo, nepraleido ir partrenkė važiavusį dviratininką V. P., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji R. N.-G. kalta prisipažino, parodė, kad privažiuodama prie pėsčiųjų perėjos ji stabtelėjo, kad įsitikinti ar nėra pėsčiųjų ir dviračių. Nei iš vienos, nei iš kitos pusės dviračių ir pėsčiųjų nebuvo. Tada dar kartą pasižiūrėjo į kairę pusę ir žiūrėdama į kairę pusę iš lėto judėjo į Taikos pr. Jau automobilio priekiu baigiant išvažiuoti iš pėsčiųjų perėjos, pajuto smūgį ir tada pamatė dviratininką. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, specialisto išvada, eismo įvykio schema, apžiūros protokolai ir kt. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamosios Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent R. N.-G. veiksmai, tai yra tai, kad ji, išvažiuodama iš šalia esančios teritorijos į pagrindinį kelią, artėdama prie nereguliuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako, kertančio važiuojamąją dalį, nesustojo, nepraleido jai iš dešinės (duomenys neskelbtini) parvažiuojančio dviračio, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusias padariniais, t.y. nukentėjusiajam V. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamoji R. N.-G. būtų laikiusi nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (9, 102 p.), būtų galėjusi išvengti susidūrimo. Todėl būtent R. N.-G. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Įvertinus nukentėjusiojo V. P. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą (jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamoji R. N.-G. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

R. N.-G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, dalį žalos nukentėjusiajam atlygino. Šios aplinkybės pripažįstamos jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji R. N.-G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, šį nusikaltimą ji padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.

Kaltinamosios mama V. N. prašo perduoti kaltinamąją pagal laidavimą, charakterizuoja ją teigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. N.-G. yra padariusi vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jai atleido. Kaltinamoji R. N.-G. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka (1 t., b.l. 137, 135). Darbdavio UAB (duomenys neskelbtini), kur kaltinamoji dirba, charakterizuojama teigiamai (2 t., b.l. 193). Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad R. N.-G. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamosios elgesio pasekmė. Be to, kaltinamoji R. N.-G. dalį žalos (300 Eur) nukentėjusiajam atlygino, taigi ji ėmėsi veiksmų, kad nukentėjusiojo patirta žala būtų atlyginta ir jos lėšomis. Bausmės paskyrimas kaltinamajai prieštarautų teisingumo principui.

Prašymą atleisti R. N.-G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė jos mama V. N., kuri yra pilnametė, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir neteistų registro duomenų apie fizinį asmenį pažymos matyti, kad V. N. neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b.l. 186, 187). V. N. šiuo metu nedirba, ilgalaikės kolegės M. N., ėjusios UAB (duomenys neskelbtini) sekretorės pareigas, charakterizuojama teigimai (2 t., b.l. 184).

Taigi, visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. N. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad R. N.-G. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausminga, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, V. N. yra asmuo, kuris yra verta teismo pasitikėjimo. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąją R. N.-G. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą, perduodant R. N.-G. laiduotojos V. N. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus R. N.-G. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį, būdama blaivi, yra neteista, piktybiškai KET nepažeidinėja, administracine tvarka bausta nebuvo, nors ir padarė nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymus, tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad ji savo kaltę pripažino iš karto po įvykio, dalį padarytos žalos nukentėjusiajam atlygino, jo atsiprašė ir šis jai atleido, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai R. N.-G. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje nukentėjusysis V. P. 2020-06-15 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo jis prašė iš kaltinamosios ir jos civilinės atsakomybės draudiko draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad draudimo bendrovės jam išmokėtas neturtinės žalos sumos dydis ( 6 660 Eur) nėra pakankamas. Eismo įvykio metu jam padaryti daugybiniai dubens kaulų lūžiai – kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžis, kairės gūžduobės stogo ir priekinės sienelės skeveldrinis lūžis, kryžkaulio kairės išilginis skeveldrinis lūžis bei kiti sužalojimai. Dėl gautų sužalojimų nuo 2019-12-26 iki 2019-12-31 buvo gydomas VšĮ „Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje“. Dėl galimų komplikacijų 2019-12-31 buvo išrašytas ir nukreiptas operaciniam gydymui į LSMUL Kauno klinikas, kur buvo operuotas – atlikta kryžkaulio osteosintezė sraigtais. Jautė didelius skausmus, buvo streso būsenos, patyrė išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Visą gydymo laikotarpį negalėjo judėti, gulėjo lovoje, kad sukėlė didelius nepatogumus. Iki šiol jaučia didelius skausmus gaktikaulio ir kairės kojos srityje, šios kojos nevaldo. Negali ilgą laiką išbūti sėdimoje padėtyje. Iki šiol vaikšto su ramentais. Negali dirbti, liko be pragyvenimo šaltinio. Tolesnės išgijimo perspektyvos nėra aiškios, gali likti neįgalus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-362-697/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Specialisto išvadoje Nr. G-100/2020(03) nustatyta, kad V. P. nustatyti sužalojimai:

daugybiniai dubens kaulų lūžiai - kairio gaktikaulio apatinės ir viršutinės šakų lūžis, kairės gūžduobės stogo ir priekinės sienelės skeveldrinis lūžis, kryžkaulio kairės pusės išilginis skeveldrinis lūžis, kairės dubens pusės hematoma, kairės blauzdos ir čiurnos odos nubrozdinimai. V. P. padarytas dubens kaulų lūžis, suardęs dubens žiedo vientisumą, vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 66-68). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. P. 2019-12-26 – 2019-12-31 buvo gydomas VšĮ „Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje“. 2019-12-31 nukreiptas operaciniam gydymui į LSMUL Kauno klinikas. LSMUL Kauno klinikose nukentėjusysis buvo gydomas nuo 2019-12-31 iki 2020-01-10. Galutinė diagnozė: kryžkaulio lūžis kairėje, viršutinės ir apatinės kairio gaktikaulio šakų lūžis. 2020-01-06 operuotas: atlikta kryžkaulio osteosintezė sraigtais ( 1 t., b.l. 66-68).

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Taigi, nukentėjusiojo V. P. judėjimas iki šiol suvaržytas, jis jaučia skausmus, jam skirtos reabilitacijos procedūros, dėl ko negali dirbti. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs sunkias pasekmes sveikatai, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir vis dar patiria skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, judėjimo, veiklos galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, jam taikytas chirurginis gydymas. Taip pat akivaizdu, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė kokias nors ilgalaikes negrįžtamas pasekmes. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam V. P., teismas atsižvelgia ir į jam padarytos turtinės žalos dydį ( 702, 29 Eur).

Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam V. P. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 11 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Iš šios sumos atėmus draudimo bendrovės ERGO Insurance SE nukentėjusiajam išmokėtą sumą 6 660 Eur, nukentėjusiajam neatlyginta neturtinė žala yra 4 340 Eur.

Kaltinamosios R. N.-G. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE, veikiančioje per Lietuvos filialą. Sutartis sudaryta 2019-10-25 (1 t., b. l. 18).

Pagal teismų praktiką, civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui), neperžengiant draudimo sumos ribų. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kaip matyti, draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, apskaičiavo bei išmokėjo nukentėjusiajam V. P. viso 6 660 Eur dydžio neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Nukentėjusiajam padarytą žalą privalo atlyginti draudikas ERGO Insurance SE ir nepakankant draudimo atlyginimo – kaltas asmuo R. N.-G..

Nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis neviršija civilinės atsakovės – draudikės, įsipareigojimų ribų tretiesiems asmenims pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (iki 5 000 000 Eur), todėl yra 4 340 Eur suma priteistina tik iš civilinės atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą (draudikės). Kitoje dalyje nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. N.-G. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojos V. N. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą R. N.-G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, 4 340 Eur nukentėjusiajam V. P. neturtinei žalai atlyginti. Kitą nukentėjusiojo V. P. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.