- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2-3085-1090/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33915-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Jan Maciejevski (pirm.)
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- A. U.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „PUM plius“, UAB GF bankas, UAB „Gelvora“, R. K., UAB „Intrum Lietuva“, "PUM plius", " Intrum Lietuva", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, " Gelvora "
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Inga Abramavičiūtė
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. U. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo formos pakeitimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „PUM plius“, UAB „GF bankas“, UAB „Gelvora“,R. K., UAB „Intrum Lietuva“, antstoliai Virginija Meškauskienė, Jurgita Bareikienė, Dainius Šidlauskas, Rimantas Vižainiškis, Robertas Vasiliauskas, Brigita Palavinskienė, Neringa Lipeikienė, Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė, Darius Bliznikas, Gintas Badikonis, Irena Beliačic, Donatas Kisielius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė G. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. U., kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017, dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. N. U. teikimo formos ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. vienkartine 10 080,00 Eur dydžio pinigine išmoka, o nuo 2025 m. sausio 1 d. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis.
2. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kad kartu su atsakovu turi nepilnametį vaiką K. N. U., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui atsakovas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-753-275/2018 privalo teikti po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį išlaikymą, kurio tinkamai nevykdo, todėl antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje nuo 2018 m. birželio 8 d. yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/18/00908 dėl vaiko išlaikymo skolos priverstinio išieškojimo. Įvertinus tai, kad įsiskolinimas nebuvo išieškomas arba jo buvo išieškoma neženkliomis sumomis, įvykus aplinkybėms, kad atsakovas tapo paveldėtoju, tačiau dėl paveldėjimo priėmimo jokių teisiškai reikšmingų ir reikalingų veiksmų neatliko, ieškovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atsakovą priimti paveldėjimą civilinėje byloje Nr. e2-301-819/2020, kurios nagrinėjimo metu atsakovas priėmė paveldėjimą ir iš jo paveldėto turto buvo atliktas vaiko periodinio išlaikymo skolos išieškojimas. Antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00908 priverstinį išieškojimą nukreipus į atsakovui priklausantį nekilnojamą turtą (priimtą paveldėjimo metu), atsakovo pasiūlytas pirkėjas į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 16 900,00 Eur sumą, iš kurios yra išieškota 6 687,83 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma pirmos eilės kreditoriui – ieškovei, o likusi antstolės depozitinėje sąskaitoje esanti nepaskirstyta išieškota suma sudaro 10 212,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo teismo pakeisti dalyje vaikui periodinio išlaikymo teikimo formą į kitą vaiko išlaikymo formą, priteisiant iš atsakovo 10 080,00 Eur pinigų sumą vienkartine išlaikymo suma, kuri padengs nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę iki 2024 m. gruodžio 31 d., kas sudaro 210 Eur per mėnesį teiktino išlaikymo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (210,00 Eur x 48 mėn.), o nuo 2025 m. sausio 1 d. ieškovė prašo teismo palikti atsakovo priteisto periodinio išlaikymo teikimo formą nepakeistą, t. y. periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė pažymėjo, jog byloje pateikti duomeny patvirtina, kad išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui teikimas atsakovo nebuvo vykdomas, be to, atsakovas turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, kurie taip pat nėra vykdomi, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas pradės tinkamai teikti periodinį išlaikymą ir dėl to kyla grėsmė vaiko interesams, kas sudaro pagrindą pakeisti teikiamo išlaikymo formą (el. b. apyrašas, b. l. 45–47).
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. U. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, teigė, jog niekada nevengė išlaikyti savo vaikų, tačiau tam tikru laikotarpiu pinigus įnešinėjo į sūnaus sąskaitą, vėliau vaikai gyveno su juo, dėl ko išlaikymą turėjo mokėti ieškovė, nuo jo sąskaitos buvo nuskaitinėjamos tam tikros pinigų sumos, taigi, atsižvelgiant į realiai atsakovo pervestas išlaikymo sumas, jis kritiškai vertina susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir jo dydį. Pažymėjo, jog ieškovės teiginys, kad jis neketina išlaikyti savo vaiko, yra neteisingas, atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinę darbovietę, todėl turi galimybes skirti periodines lėšas dukters išlaikymui, be to, vykdomoji byla buvo vykdoma, skolos išieškojimas kaskart buvo mažinamas, nenustatyta jokių nesąžiningų atsakovo veiksmų, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad vykdomoji byla buvo nevykdoma ar kad skola didės ateityje. Atsakovas mano, kad ieškovė siekia gauti iš jo lėšų, reikalingų atsiskaityti su savo kreditoriais ar gautus pinigus panaudoti savo reikmėms, o neskirti juos vaikui. Taigi, atsakovas laikosi pozicijos, jog esant išvardintoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo formą (el. b. apyrašas, b. l. 53–54).
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė sprendimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo formos pakeitimo priimti teismo nuožiūra (el. b. apyrašas, b. l. 122).
5. Trečiasis asmuo UAB „GF bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovas 2007 m. spalio 9 d. su trečiuoju asmeniu sudarė sandorį Nr. 1 dėl 5 213,16 Eur vartojimo kredito, kurio pagrindu kilusio įsipareigojimo pareiškėjo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-681-807/2009, įsiskolinimo likutis atsiliepimo pateikimo dienai – 4 702,23 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, vykdomasis dokumentas nuo 2009 m. balandžio 14 d. yra perduotas antstoliui D. Šidlauskui. Nurodė, jog iš antstolės depozitinėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų trečiajam asmeniui buvo paskirstyta 1 818,06 Eur suma, tačiau lėšų išmokėjimas buvo sustabdytas teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teigė, jog su atsakovu yra sutarę nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio dėl skolos dengimo dalimis ir nuo pat susitarimo momento atsakovas kreditoriui kas mėnesį atlieka dalinius mokėjimus, kas leidžia teigti, kad atsakovas yra mokus ir laikosi susitarimų, stengiasi ir mažina savo įsipareigojimų dydį. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų atsakovas, kuriam nustatytas 45 procentų nedarbingumo lygis, yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas ir šiuo metu kelią kvalifikaciją studijuodamas, taip siekdamas įgyti papildomą išsilavinimą bei ateityje gauti geriau apmokamą darbą, užsidirbti papildomų pajamų. Taigi, jeigu teismas patenkintų ieškinį dėl vaiko išlaikymo formos pakeitimo ir priteistų ieškovei vienkartinę išlaikymo dydžio sumą, būtų pažeisti atsakovo kreditoriaus interesai bei tai neatitiktų protingumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, yra studijuojantis bei turintis nustatytą 45 procentų nedarbingumo lygį, bei tai, kad iš atsakovo A. U. yra vykdomas pirmos eilės išieškojimas, o trečiojo asmens naudai, kaip trečios eilės kreditoriui, skolos išieškojimas apsisunkina, prašo ieškovės ieškinio netenkinti (el. b. apyrašas, b. l. 124).
6. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja ieškinyje išdėstytai pozicijai dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo formos pakeitimo, jeigu teismas nustatys, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis (el. b. apyrašas, b. l. 125).
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodyta, jog Tarnybai ieškovės šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. 2021 m. sausio 26 d. telefonu susisiekta su ieškove G. Ž., kuri nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dukra turi atskirą kambarį. G. Ž. nurodė, jog su atsakovu A. U. skyriumi gyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m., atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, papildomai neprisideda ir su vaiku vengia bendrauti. K. N. U., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje, mergaitė pasakojo, jog gyvena su mama G., mamos vyru D. ir kate T., tėtis A. gyvena (duomenys neskelbtini), su juo paskutinį kartą matėsi vasaros metu. Anot mergaitės, ji tėčiui skambina, rašo, klausia kaip sekasi, ar užsiėmęs, tačiau tėtis dažnai neatrašo ir neatsiliepia. K. N. teigė, jog norėtų su tėčiu susitikti ir bendrauti dažniau, sakė, jog tėtis nieko neperka, neatsiunčia, per gimtadienį ir Šv. Kalėdas nieko nedovanojo. Santykiai su mama yra geri, kartu eina pasivaikščioti, kalbasi, pasėdi, mama padeda su nuotoliniu mokymu, paaiškina namų darbų užduotis, mama viską perką - maistą, rūbus, yra nupirkusi naują televizorių į jos kambarį, kompiuterį. Taip pat 2021 m. sausio 22 d. telefonu buvo bendrauta su atsakovu A. U.. Atsakovas aiškino, jog su ieškove G. Ž. skyriumi gyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m., santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), teigė, jog dukra K. N. U. su atsakovu gyveno 2014 - 2015 m. laikotarpiu, jis visuomet dukra domėjosi, rūpinosi, po santuokos nutraukimo teikė išlaikymą 150-200 Eur/mėn. Atsakovas aiškino, jog šiuo metu išlaikymas dukrai yra išskaičiuojamas per antstolius, taip pat papildomai dukrai teikia išlaikymą, yra nupirkęs mobilų telefoną, kompiuterinį žaidimą, rūbus ir daiktus pagal poreikį. Atsakovas teigė, jog ieškovė nesudaro galimybių matytis su dukra, bendravimas būna tik pagal ieškovės galimybes ir norą. Atsakovas teigė, jog su dukra susiskambina kelis kartus per savaitę, domisi jos ugdymu, laisvalaikiu, sveikata. Atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu ir sutuoktine I. U., dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo pajamos apie 800 Eur/mėn. Tarnyba pateikė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos aplinkybes ir vaiko interesus, prieštarauti ieškiniui iš esmės neturi pagrindo (el. b. priedas, b. l. 3–12).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
8. Ieškovė G. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovas ilgą laiką nesirūpina vaiku, tai vyksta ne vienerius metus, ir ji yra įsitikinusi, kad ir toliau atsakovas nemokės periodinių išmokų, ko pasekoje nebus pilnai užtikrinti vaiko poreikiai. Teigė, jog visą laiką išlaikymo teikimas vyko tik su antstolio pagalba, dėl ko ir susikaupė tokia skola, santuokos nutraukimo byloje išlaikymo įsiskolinimo priteisti iš atsakovo neprašė, teisminio proceso metu atsakovas laikiną išlaikymą taip pat teikė nereguliariai, dėl ko ji kreipėsi į antstolį dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priverstinį vykdymo. Nurodė, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs ir pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi atsakovas nuolat nemokėdavo pilno išlaikymo, nors po susidariusio įsiskolinimo padengimo atsakovas mokėjo išlaikymą, tačiau vėl gi ne už visus mėnesius, šiais metais nesumokėta už gegužės ir liepos mėnesius ir yra susidaręs 408 Eur įsiskolinimas. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku nurodė, jog atsakovas nuo skyrybų proceso pradžios vieną kartą prisidėjo prie vaiko gimtadienio išlaidų. Dukra su juo bendrauti nori, tačiau atsakovas vengia bendrauti su vaiku, nesusitinka, nors gyvena tame pačiame rajone, vidutiniškai su vaiku susitinka kartą per metus. Pažymėjo, jog iš atsakovo priteistas tik minimalus išlaikymas – 200 Eur, pati ieškovė deda maksimalias pastangas, kad suteiktų vaikui geriausią išsilavinimą ir patenkintų dukros poreikius. Papildomai atsakovas irgi niekaip neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nurodė, jog atsakovas, be kita ko, turi labai daug kitų kreditorinių įsipareigojimų, jis yra nemokus, taigi paskirsčius tas lėšas kitiems kreditoriams, vaiko interesai nebebus užtikrinti, atsakovas nebeturės iš ko toliau reguliariai mokėti išlaikymo.
9. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, nurodė, jog iš esmės atsakovas neprieštarauja ieškinio patenkinimui, kas leidžia teismui tenkinti ieškinį. Teigė, jog ieškovė taip pat neprieštarautų sumos išdėstymui iki vaiko pilnametystės, tokiu atveju atsakovui per mėnesį liktų mokėti po 68,00 Eur išlaikymo. Pažymėjo, jog beveik visi į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovo kreditoriai neprieštaravo ieškinio tenkinimui, o UAB „GF bankas“ su atsakovu turi sudarę susitarimą dėl skolos dengimo dalimis, kurį atsakovas vykdo, todėl trečiojo asmens UAB „GR bankas“ argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškinio, nes šio kreditoriaus interesai nėra pažeidžiami, kaip tik atsakovas, sumažinęs savo kreditorinius reikalavimus pirmos eilės kreditoriams, galėtų vykdyti įsipareigojimus likusiems kreditoriams. Pasak ieškovės atstovės, atsakovo abejonės dėl ginčo lėšų panaudojimo ne vaiko interesais nepagrįstos jokiais faktais ir įrodymais, iš bylos duomenų matyti, kad antstolės pervesta išlaikymo skola yra naudojama racionaliai, vaikas lanko užklasinę veiklą, todėl tokie atsakovo nuogąstavimai taip pat nesudaro pagrindo atmesti ieškinio. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas A. U. teismo posėdyje nurodė, jog šalys nustojo kartu gyventi nuo 2014 metų, dukra periodiškai gyveno su juo ir su ieškove, teismo proceso metu 2014–2015 metais dukra iš viso apie metus laiko gyveno su juo, tačiau teismas priteisė išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Kai vaikas apsigyveno su motina, jis išlaikymą teikė, įsiskolinimas susidarė, kadangi teismas priteisė didesnę sumą, nei buvo priteistas laikinas išlaikymas, neatsižvelgęs, jog vaikas metus laiko gyveno su atsakovu. Teigė, jog skolos susidarymo laikotarpiu mokėjimai buvo nereguliarūs ir nepilni, kadangi tiek nuskaičiuodavo iš jo sąskaitos, kai jis turėjo invalidumą. Antstolės skolos apskaičiavimą atsakovas ginčijo, rašė antstolei, antstolių rūmams, tačiau jokių atsakymų nebuvo gauta, tačiau mano, kad ta skolos suma apskaičiuota neteisingai. Taigi, atsakovas teikė išlaikymą pagal savo galimybes, be to, finansiškai padėjo ir šalių pilnamečiam sūnui, tiesiogiai išlaikymo jis nemokėjo, jo sąskaitos buvo areštuotos ir atliekami išskaitymai antstolės. Kiti kreditoriniai įsipareigojimai taip pat vykdomi, sudaromi mokėjimo grafikai. Dėl šių metų mokėjimų atsakovas tvirtino, jog už gegužės mėnesį nemokėjo išlaikymo, nes patyrė išlaidas, susijusias su dukros gimtadieniu, o už liepą sumokėjo rugpjūčio mėnesį ir ketina artimiausiu metu sumokėti už rugpjūtį. Taigi, mokėjimai vyksta, nors ir šiek tiek pavėluotai, kadangi jo įmonėje taip pat vėluoja mokėjimai. Atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį yra apie 1 000,00 Eur, bendra prievolių suma – 210,00 Eur vaiko išlaikymas, 150,00 Eur mokėjimai UAB „GF bankas“, turi dar kitų skolinių įsipareigojimų, kuriuos dengia. Atsakovas iš esmės neprieštarauja, kad tie pinigai būtų skirti dukros išlaikymui, tačiau nėra tikras, kad iš jo priteista išlaikymo konkreti suma bus panaudota vaiko interesais. Prašo iš jo priteisti pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. Ž. ir atsakovas A. U. turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą K. N. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-753-275/2018, buvo nutraukta šalių santuoka ir, be kita ko, nepilnametės K. N. U. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove G. U., iš ieškovo A. U. priteistas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai K. N. U. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2015 m. balandžio 25 d., iki K. N. U. pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei K. N. U., išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (el. b. apyrašas, b. l. 23–39).
19. Iš byloje pateiktų antstolės Virginijos Meškauskienės procesinių dokumentų matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00908 atsakovo atžvilgiu yra vykdomas vaiko išlaikymo skolos priverstinis išieškojimas, taip pat atsakovo atžvilgiu vykdomos kitos vykdomosios bylos kreditorių VMI, UAB „PUM plius“, UAB „GF bankas“, UAB „Gelvora“,R. K., UAB „Intrum Lietuva“ naudai.
20. Bylos duomenimis, ieškovė G. Ž. kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpareigojimo įregistruoti turtą ir teisės atlikti veiksmus už skolininką suteikimo civilinėje byloje Nr. e2-301-819/2020, kurios nagrinėjimo metu atsakovas priėmė paveldėjimą ir iš jo paveldėto turto buvo atliktas priverstinis vaiko periodinio išlaikymo skolos išieškojimas (el. b. apyrašas, b. l. 6–10). Nustatyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00908 priverstinį išieškojimą nukreipus į atsakovui priklausantį nekilnojamą turtą (priimtą paveldėjimo metu), atsakovo pasiūlytas pirkėjas į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 16 900,00 Eur sumą, iš kurios yra išieškota 6 687,83 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma pirmos eilės kreditoriui – ieškovei, o likusi antstolės depozitinėje sąskaitoje esanti nepaskirstyta išieškota suma sudaro 10 212,17 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 11–22).
22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 str. 1 d., 3.193 str.). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 str.).
23. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 str. 5 d.).
24. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat teismas pagal minėtų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 str. 3 d.). Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
25. Šios bylos kontekste pastebėtina, kad CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Vertinant išlaikymo vaikui formos parinkimo, tiek teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują būdą iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, tai yra priteisiant vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo.
27. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.).
28. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei mokėjimams, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Ar vaiko teisėms užtikrinti yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir dalies būsimų periodinių mokėjimų priteisti turtą, spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
29. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).
30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017, nustatytos išlaikymo formos pakeitimo. Ieškovė teismo prašo pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui formą, priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. vienkartine 10 080,00 Eur dydžio pinigine išmoka, o nuo 2025 m. sausio 1 d. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200,00 Eur periodinėmis, motyvuodama tuo, kad atsakovas iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikia nereguliariai ir nepilnai, dėl ko buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Be to, net padengus buvusį išlaikymo įsiskolinimą, vėl formuojasi skolos, todėl ieškovė neturi pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeis. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog visada teikė ir toliau teiks išlaikymą nepilnametei dukrai pagal savo finansines galimybes, bei kritiškai vertino susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir jo paskaičiuotą dydį.
31. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo ir jo sumos nepilnamečiam vaikui. Iš į bylą pateiktos antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. lapkričio 25 d. pažymos dėl informacijos pateikimo (el. b. apyrašas, b. l. 21–22) nustatyta, kad vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo buvo apskaičiuotas skolininko A. U. išlaikymo įsiskolinimas, kuris 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė 6 687,83 Eur sumą. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su antstolės nurodytu skolos paskaičiavimu, tačiau jokių įrodymų ar alternatyvių savo skaičiavimų, paneigiančių antstolės apskaičiuotą skolos dydį, nepateikė, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į antstolę dėl skolos dydžio apskaičiavimo ar, nesutikdamas su paskaičiuotu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, atliko kitus teisės aktuose numatytus procesinius veiksmus savo galimai pažeistoms teisėms apginti. Pažymėtina, jog nors atsakovas teikė į bylą savo, pilnamečio sūnaus D. U. bei I. U. banko sąskaitų išrašus (el. b. apyrašas, b. l. 55–68), skundą dėl antstolio veiksmų (el. b. apyrašas, b. l. 69–71), tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad skolos susidarymo laikotarpiu jo mokėjimai buvo nereguliarūs ir nepilni, kad dukrai gyvenant su juo, jis išlaikymo nemokėjo, kad mokėjo išlaikymą į sūnaus sąskaitą ir pan., t. y. iš esmės sutiko, jog ne visada tinkamai vykdė savo pareigą mokėti dukrai išlaikymą. Pažymėtina, jog antstolės 2020 m. lapkričio 25 d. pažyma dėl informacijos pateikimo yra valstybės įgalioto pareigūno procesinis dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią, kuris nėra paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti šioje pažymoje nurodytais duomenimis apie susidariusį įsiskolinimą (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovas teismo posėdyje taip pat neginčijo, jog išieškojus iš jo susidariusį įsiskolinimą, 2021 metais jis nėra sumokėjęs už gegužės mėnesį, taip pat vėluoja ieškovei sumokėti išlaikymą už rugpjūčio mėnesį. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad buvo susidariusi didelė išlaikymo periodiniais mokėjimais skola, kuri po priverstinio išieškojimo vėl formuojasi.
32. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000,00 Eur, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jam atlyginimo mokėjimai vėluoja, jo darbovietėse susiduriama su įvairiais finansiniais sunkumais. Be to, atsakovas studijuoja (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 45 procentų nedarbingumo lygis. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi daug kitų 3 eilės kreditorių, kurių piniginių reikalavimų sumos yra ženklios ir šie reikalavimai iki šiol nėra patenkinti (el. b. apyrašas, b. l. 13–15), be to, bylos šalių turimą solidarų įsiskolinimą kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ vykdo tik ieškovė G. Ž. (el. b. apyrašas, b. l. 88, 90). Taigi, teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė savo galimybių periodiškai teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą – nors atsakovas turi nuolatines pajamas, tačiau jos nėra didelės, įvertinus turimų skolinių įsipareigojimų apimtis, be to, minėta, atsakovas ir toliau teikia išlaikymą nepilnametei dukrai nereguliariai, vėluodamas, iš ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų papildomų antstolės V. Meškauskienės duomenų matyti, jog atsakovo turimi skoliniai įsipareigojimai auga (el. b. apyrašas, b. l. 101–108), todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikius labiausiai atitinkančios išlaikymo formos, neturi pakankamo pagrindo manyti, kad atsakovas ir ateityje turės visas finansines galimybes teikti dukrai išlaikymą.
33. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimu ir neprieštaravo, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui vienkartine 10 080,00 Eur dydžio pinigine išmoka, gauta priverstinai realizavus jam priklausantį turtą. Nors atsakovas teismo posėdyje išreiškė abejones tinkamu ieškovės, kaip vaikui mokamų lėšų uzufruktorės, pareigų vykdymų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokius atsakovo teiginius. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kam leidžia dukros išlaikymui skiriamus pinigus (el. b. apyrašas, b. l. 79, 133–141), atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė vaikui skiriamas lėšas naudojo ne vaiko poreikiams tenkinti (pvz., savo ar kitoms reikmėms). Todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog išlaikymo formos pakeitimas gali pažeisti šalių nepilnamečio vaiko turtinius interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, jog išlaikymo priteisimas konkrečia pinigų suma šiuo metu labiau atitinka nepilnamečio šalių vaiko interesus.
34. Atmestini trečiojo asmens UAB „GF bankas“ argumentai, jog ieškinio patenkinimas pažeistų jo, kaip kreditoriaus interesus atgauti visą skolos sumą iškart. Viena vertus, kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, pagal kurią vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (CPK 754 str. 2 d.), dėl to, esant realiai grėsmei, kad skolininkas, turintis prievolę teikti išlaikymą, ateityje taps nemokus, yra teisinis pagrindas nustatyti išlaikymą iš karto konkrečia suma arba skolininko turtu natūra, atsižvelgiant į geresnį vaiko interesų užtikrinimą (CK 3.196 str. 1 dalies 2, 3 p.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovas su UAB „GF bankas“ yra sudarę susitarimą dėl skolos dengimo dalimis ir, kaip nurodė pats kreditorius, nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas kreditoriui kas mėnesį atlieka dalinius mokėjimus, t. y. laikosi susitarimo, stengiasi ir mažina savo įsipareigojimų dydį. Be to, patenkinus ieškinį, t. y. pakeitus iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikui formą ir sumažinus atsakovo finansinę naštą teikiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, atsakovas didesne dalimi lėšas galės skirti kitų kreditorių, įskaitant ir UAB „GF bankas“, skoliniams įsipareigojimams padengti, tuo pačiu nepažeidžiant nepilnamečio vaiko teisėtų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog išlaikymo priteisimas šalių nepilnamečiam vaikui konkrečia pinigų suma iš esmės nepažeis trečiojo asmens UAB „GF bankas“ ir kitų atsakovo kreditorių, kurių didžioji dalis yra juridiniai asmenys, turtinių interesų ir tokia vaiko teisių gynyba atitiks teisingumo principo, kuris reikalauja siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros, reikalavimus.
35. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
36. Nagrinėjamu atveju, siekdamas pusiausvyros tarp prioritetiškai ginamų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, taip pat atsakovo ir jo 3-ios eilės kreditorių interesų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį iš esmės tenkinti, taikant alternatyvų nepilnamečio vaiko teisių gynimo būdą. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N. U. vienkartine suma – 10 080,00 Eur, minėta suma sumažinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017, priteisto išlaikymo nepilnametei K. N. U. periodinių išmokų dydį už laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 29 d.) iki nepilnamečio vaiko K. N. U. pilnametystės (duomenys neskelbtini), t. y. po 148,23 Eur (10 080,00 Eur / 68 mėn.) per mėnesį. Nustatyti, kad nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 29 d.) atsakovas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017, moka išlaikymą nepilnametei dukrai K. N. U. po 51,77 Eur (200,00 - 148,23) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksaciją, įtvirtintą CK 3.208 straipsnyje, skaičiuojant nuo visos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017, priteistos išlaikymo (200,00 Eur) sumos.
37. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Ieškovė šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1)TP-20-T-2620-12959 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. apyrašas, b. l. 4).
39. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas tenkino ieškovės neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo formos pakeitimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 - 25 proc.)-(CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d., 96 str.).
40. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-5890 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 347,97 Eur (el. b. priedas, b. l. 54–56). Įvertinus tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 347,97 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
41. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 25,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 25,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
42. Viso valstybės naudai iš atsakovo A. U. priteistina 448,34 Eur (75,00 + 347,97 + 25,37) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017, dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), teikimo formos ir priteisti iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini) vienkartine 10 080,00 Eur (dešimties tūkstančių aštuoniasdešimties eurų 00 ct) dydžio pinigų suma.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-358-930/2017, rezoliucijos 5 pastraipą, išdėstant ją nauja redakcija:
„Priteisti iš ieškovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai K. N. U., a. k. (duomenys neskelbtini), po 51,77 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 77 ct) nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki K. N. U. pilnametystės, išlaikymo dydį, skaičiuojant nuo 200,00 (dviejų šimtų eurų 00 ct) sumos, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“
Priteisti iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 448,34 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 34 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.