- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- e2-930-922/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00980-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- A. N.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius, Nijolė Raulušaitienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui A. N. ir jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei atsakovei A. N. ir jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei A. N. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir atsakovės A. N. priešieškinį ieškovui A. N. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinio kaltei ir turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas santuoką, sudarytą tarp atsakovės A. N. ir ieškovo A. N., registruotą (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono savivaldybės administracijos CMS, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad kiekvieno iš sutuoktinių, t. y., A. N. ir A. N. lėšos esančios sąskaitose bankuose ar kitose kredito įstaigose yra asmeninės kiekvieno lėšos ir santuokos nutraukimo metu nedalintinos; po santuokos, nutraukimo ieškovo vardu sudarytus kreditorinius įsipareigojimus, o būtent: 500 eur vartojimo kreditą, pagal 2019-11-25 vartojimo kredito sutartį Nr. 90624 iš kredito davėjo UAB „LSV Integroup“ ir pirkimo išsimokėtinai įsipareigojimą UAB „Bitė Lietuva“ per 36 mėnesius sumokėti 198.00 eurus (kreditą), pagal 2019-01-17 PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 01376933, kurios serija BTA Nr. 0137693, palikti kaip asmeninius A. N. įsipareigojimus ir prievoles kreditoriams; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos CMS. Santuokos metu susilaukė dukters, (duomenys neskelbtini) gimusios L. N., kuri yra pilnametė, gyvena atskirai ir išlaikymas jai nereikalingas. Nuo šalių santuokos sudarymo praėjo daugiau nei 34 metai, tačiau tenka pripažinti, kad jų santuoka iširo. Santuokos pradžioje jų santykiai klostėsi pakankamai gerai, rūpinosi jiems gimusia dukra, vienas kitu, šeimos ūkiu. Ilgainiui jų dukra užaugo, o jie ir toliau gyveno įprastą santuokinį gyvenimą. Per pastaruosius 10-15 metų jų tarpusavio santykiuose nebeliko nei meilės, nei tarpusavio supratimo, pasitikėjimo vienas kitu, nei santuokinių ryšių ar bendrų gyvenimo vertybių. Paskutinius dešimt metų su atsakove gyvena visiškai atskirą gyvenimą, neveda jokio bendro šeimos ūkio, mokesčius, pajamas, išlaidas, buities prekes, net maistą perka ir tvarko atskirai, gyvena atskiruose kambariuose. Retai susitinka, vykdami į darbus prasilenkia, o grįžus po jų, visiškai nebendrauja. Nors gyvena kartu, tačiau tuos dešimt metų ar daugiau jie neturėjo ir neturi jokių bendrų interesų, pomėgių, kartu neatostogavo - atrodytų, kad viename bute gyvena du visiškai nieko bendro neturintys asmenys. Dėl šių priežasčių jis suprato, kad tęsti šios santuokos nėra prasmės, todėl šiais metais ryžosi pakalbėti su atsakove dėl jų santuokos ateities, kad jiems taip gyventi santuokoje nėra jokios prasmės, kad jų interesus atitiktų santuokos nutraukimas, juo labiau, kad kiekvienas turi asmeninio turto - butus, kur prireikus, galėtų gyventi atskirai. Pradžioje atsakovė lyg ir sutiko dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau vėliau dėl jam nežinomų priežasčių, persigalvojo ir kategoriškai atsisakė santuoką nutraukti taikiai, po ko jų bendravimas nutrūko visiškai. Iš išdėstytų aplinkybių, matyti, kad jiems šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukurti nepavyko ir jie nutrūko dėl skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas, pomėgius ir laisvalaikį. Jam ir atsakovei pastaruosius dešimt metų ar daugiau nepuoselėjant šeimyninių santykių, nesutariant ir faktiškai gyvenant atskirai, santuoka turi būti nutraukta. Akivaizdu, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė tokie santykiai, kai sutuoktinio pareigų tinkami nevykdo abu sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas išlaikymo, atsižvelgdamas į savo amžių, darbingumą, iš atsakovės sau nereikalauja. Santuokos metu neįgijo jokio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise laikytino nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ir santuokos nutraukimo byloje nesidalina. Jo vardu yra įregistruotas asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: butas/patalpa - butas su rūsiu 3,67 kv. m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindas (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė asmeninės nuosavybės teise taip pat turi 1/2 dalis buto/ patalpos - buto su rūsiu 3,20 kv. m., kurio unikalus (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindas (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos su atsakove gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Dėl santuokos metu įgytų baldų, buitinės technikos ar kitų buities daiktų pretenzijų atsakovei, jei pretenzijas pareikštų atsakovė, jis neturi. Mano, kad su atsakove pavyks susitarti dėl baldų ar kartu įgytos buitinės technikos, kitų daiktų, jei atsakovė po santuokos nutraukimo, nutartų išsikraustyti ir persikeltų gyventi atskirai, norėtų dalį jų pasiimti. Todėl laikytina, kad nurodytą smulkų turtą pasidalino geruoju. Visos lėšos esančios sąskaitose bankuose ar kitose kredito įstaigose yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių lėšos ir santuokos nutraukimo metu nėra dalintinos. Ieškovas nurodo, jog santuokos metu kartu su atsakove jokiu bendrų kreditorinių įsiskolinimų ar kitų šeimos skolų neturi. Jo vardu kredito įstaigose yra šie asmeniniai kreditiniai įsiskolinimai ir įsipareigojimai: 500 eur vartojimo kreditas, pagal 2019-11-25 vartojimo kredito sutartį Nr. 90624 iš kredito davėjo - www.eurokreditas.lt sistemą valdančios UAB „LSV Integroup“, taip pat plantšetinio kompiuterio Huawei MediaPad T3 10 pirkimo išsimokėtinai įsipareigojimas per 36 mėnesius UAB „Bitė Lietuva“ sumokėti 198.00 eurus (kreditas), pagal 2019-01-17 PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 01376933, serija BTA Nr. 01376933. Nurodytas kreditas ir pirkimo išsimokėtinai sutartis yra asmeninės ieškovo skolos, todėl ir po santuokos nutraukimo nurodyti įsipareigojimai ir prievolės pagal sutartis kreditoriams paliktini jam kaip skolininko prievolės atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas neprieštarauja, jei atsakovė po santuokos nutraukimo norėtų pasilikti santuokinę N. pavardę.
Ieškovas bei jo atstovė teismo posėdyje palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)), įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti, pripažinus, kad ji nutraukiama dėl ieškovo kaltės,; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)ir po santuokos nutraukimo padalyti jį lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį šio turto priteisti jai ir ieškovui; priteisti iš ieškovo 3000 (trijų tūkstančių) eurų neturtinę žalą, patirtą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines N. ir N. pavardes.
Nurodoma, kad nuo santuokos sudarymo beveik iki pat ieškinio pateikimo teismui gyveno santarvėje, mylėdami ir gerbdami vienas kitą. Kartu spręsdavo iškilusias problemas, palaikė vienas kitą. Tačiau nuo 2019 metų vasaros pastebėjo, kad jų santykiai ėmė keistis- jos sutuoktinis pradėjo daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, bendrauti su buvusiais bendraklasiais, ėmė mažiau dėmesio skirti jai. Po civilinės bylos užvedimo teisme jų santykiai pašlijo, jos sutuoktinis nustojo ją gerbti ir palaikyti, pareiškė, jog nebenori su ja gyventi ir pageidauja santuoką nutraukti. Jai ši žinia buvo visiškai netikėta, keletą kartų bandė savo sutuoktinį persigalvoti ir toliau gyventi kartu, bet ieškovas su tuo nesutiko. Šiuo metu aplinkybės yra tokios, kad iš tiesų jų santuoka patiria krizę, kurios galimas sprendimas - santuokos nutraukimas. Ji visada buvo lojali ir ištikima savo sutuoktiniui, jį gerbė ir palaikė visose gyvenimo situacijose, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės, neva jie abu yra kalti dėl santuokos iširimo, neatitinka tikrovės. Savo kaltę dėl santuokos nutraukimo pripažįsta ieškovas, todėl santuoka nutrauktina ne dėl abiejų sutuoktinių, o dėl ieškovo kaltės. Kadangi ji yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymo po santuokos nutraukimo iš ieškovo sau nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo palikti turimas pavardes N. ir N.. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo neturtinę žalą. Nurodo, kad ieškovas savo elgesiu iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. ir tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo kaltus neteisėtus veiksmus kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei taikyti. Dėl ieškovo veiksmų ji patyrė itin neigiamas pasekmes, sunkius dvasinius išgyvenimus: nuolatinę įtampą ir nesaugumą, didelį dvasinį diskomfortą, pažeminimo jausmą, bejėgiškumą, nerimą dėl šeimos gerovės, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovo elgesys turi neigiamą įtaką ir jos sveikatos būklei - dėl nuolatinio nerimo, įtampos bei streso labai sutriko jos miegas, tinkamai neišsimiegojusi turi eiti į darbą, o tai atsiliepia ir jos darbo kokybei. Todėl dėl patirtų ir patiriamų tęstinių išgyvenimų patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur. Atsakovė taip pat nurodo, jog asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau ji šiame bute su ieškovu gyvena nuo pat santuokos sudarymo, gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1985 m. gruodžio 16 d. Čia užaugo ir jų šiuo metu jau pilnametė dukra, (duomenys neskelbtini) gimusi L. N.. Gyvendami bute nuolat skyrė lėšų buto remontui, jo priežiūrai, tačiau šių lėšų būsto pagerinimui nepakako, todėl 2005 m. iš banko DNB Nord paėmė 25 000 litų paskolą būstui pagerinti. Paskola buvo suteikta jos sutuoktinio vardu, o ji buvo laiduotoja. Grąžino paskolą iš šeimos lėšų, kai jiems pritrūkdavo pinigų, paskolą grąžinti finansiškai padėdavo jos mama, kuri šiuo metu jau yra mirusi. Pinigus į banką visuomet įnešdavo asmeniškai ji. Kadangi butas, kuriame gyveno ir tebegyvena iki šiol, buvo apleistas, jis gyventi šeimai su mažamečiu vaiku buvo nelabai netinkamas- butui buvo reikalingas esminis remontas, todėl visi gauti pinigai buvo panaudoti būsto esminiam pagerinimui. Remonto metu bute suremontuotos visų patalpų lubos, sienos, grindys, pakeista santechnika, įstatytos išorinės durys ir t. t. Atliktais buto kapitalinio remonto darbais iš esmės buvo pagerintas ieškovui priklausantis turtas ir dėl to neabejotinai padidėjo jo vertė, todėl toks buto pagerinimas pripažintinas esminiu ir, vadovaujantis CK 3.90 str. nuostatomis, šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei po santuokos priteistinas buvusiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Šiuo metu pagal vidutinę rinkos kainą butą įkainoja 30 000 eurų suma. Dėl įsipareigojimų kreditoriams nurodo, kad su ieškovu bendrų įsipareigojimų kreditoriams neturi. Sutinka, kad santuokos metu paimti ir iki šiol negrąžinti kreditai būtų pripažinti asmeninėmis kreditus paėmusių asmenų prievolėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti.
Ieškovas savo atsiliepimu su pareikštu priešieškiniu nesutinka, sutinka tik su atsakovės vieninteliu prašymu - po santuokos nutraukimo palikti santuokines N. ir N. pavardes.
Dėl santuokos iširimo priežasčių ir abipusės kaltės nurodo, kad atsakovė neteisingai nurodo, kad jų santykiai pradėję blogėti tik 2019 m. Iš tikro per pastaruosius 10, o gal ir 15 metų jų tarpusavio santykiuose nebeliko nei meilės, nei tarpusavio supratimo, pasitikėjimo vienas kitu, nei santuokinių ryšių. Nuorodo iš esmės analogiškas ieškinyje aplinkybes. Jo sprendimas nutraukti santuoką nerodo jo vieno kaltės, o patvirtina, kad santuoka nutrauktina dėl abipusės kaltės - tarpusavio supratimo, bendravimo ir lojalumo nebuvo iš jų abiejų, jų nebendravimas, abejingumas kitam nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė parama, vykdymu. Kaip matyti, jų šeima faktiškai iširusi jau senokai ir juos sieja tik patogus gyvenimas viename bute. Atsakovė tik deklaruoja, kad jį gerbė, palaikė visose gyvenimo situacijose, nors realybėje yra visai kitaip. Net ir jam sergant, gydantis stacionare dėl širdies veiklos sutrikimų, atsakovė sugebėjo išvykti ilgesniam laikui pas savo seserį, ligoninėje aplankė tik pora kartų. Santuoką nutraukiant dėl abipusės kaltės, nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovei ir neturtinę žalą (LR CK 3.70 str. 2 d.). Atsakovės teiginiai apie sveikatos pablogėjimą, pažeminimo jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą yra tik deklaratyvūs ir neparemti jokiais leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad pats santuokos nutraukimo procesas nėra malonus, ir tam tikrus neigiamus išgyvenimus šio proceso metu patiria visi santuoką nutraukiantys asmenys. Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nurodo, kad priešieškiniu atsakovė nepagrįstai reikalauja jai priteisti 1/2 dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dėl esą padarytų esminių pagerinimų. Pati atsakovė pripažįsta, kad butas jo įgytas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Faktas, kad atsakovė nuolat gyveno nurodytame bute, jame nuo 1985-12-16 deklaravo gyvenamąją vietą, nesukuria ir nekeičia nuosavybės santykių. Jie gyveno santuokoje ir neabejotinai neprieštaravo, kad jo šeimos nariai gyventų bute, kurio naudotoja, o vėliau savininkė buvo J. N., ir kurį po savo motinos mirties paveldėjo jis. Atsakovei buvo žinoma apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą jam, paveldėjimo dokumentų tvarkymą, tačiau ji neprieštaravo, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė, ir tik dabar kelia nepagrįstus reikalavimus dėl turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė teigia, kad butas buvo remontuojamas, o remonto metu buvę suremontuotos patalpų lubos, sienos, pakeista santechnika, pakeistos išorinės durys ir kt. Jis neneigia, kad gyvenant bute daugiau kaip 30 metų, butas turi būti remontuojamas, prižiūrimas, užtikrinama jo tinkama būklė. Butu tuo metu naudojosi panaudos teise. Visus remonto darbus bute atliko jis, nes turi tokių darbų patirties. Jis yra statybininkas, moka daugumą būsto tvarkymo ir remonto darbų, yra dirbęs statybos - remonto, santechnikos darbus ir pas kitus žmones. Jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko tinkavimo, glaistymo, sienų dažymo darbus, pats sutvarkė visą santechniką, pakeitė santechnikos įrenginius, darė elektros instaliaciją, dėjo grindis, įrengė dušą, paklojo plyteles, įrengė virtuvę ir kt., t. y., iš esmės visus remonto darbus atliko savo jėgomis, pirkdamas tik medžiagas. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji kažkaip prisidėjusi prie buto remonto darbų atlikimo. Atsakovė nepateikia įrodymų apie minėtą 25 000 litų paskolą ir jos panaudojimą. Šią paskolą kažkada ėmė, bet ji buvo paimta ir išleista bendriems šeimos poreikiams, t. y., turėtoms skoloms padengti, pirkiniams (pirko šaldytuvą, dujinę viryklę, virtuvinius baldus, kampą), o ne remonto ir buto pagerinimui. Jis visada gaudavo pakankamas darbo ir veiklos pajamas, reikalingas medžiagas pirkdavo iš savo uždirbtų lėšų. Remontas buvo daromas palaipsniui, per keliolika metų, jis pagrindinius remonto darbus atliko laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2015 m. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie neva jos padarytus esminius pagerinimus, savo asmeninių lėšų skyrimą būsto pagerinimui.
Atsiliepimas
Ieškovas ir jo atstovė palaikė atsiliepimą į priešieškinį jame nurodytais motyvais, prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Tiek ieškovas, tiek atsakovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 1985 m. gegužės 25 d. santuoką įregistravo Varėnos rajono sav. administracijos CMS, ką patvirtina santuokos liudijimas AE Nr. 022900, įrašo Nr. 70. Santuokoje 1985 m. gruodžio 05 d. gimė dukra L. N., kuri santuokos nutraukimo metu yra pilnametė. Ginčo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo, kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra. Ginčas kilo dėl sutuoktinių kaltės ir ieškovo asmenine nuosavybės priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo.
Dėl sutuoktinių kaltės.
Savo ieškiniu ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė priešieškiniu - dėl ieškovo kaltės.
CK 3.27 str. 1 d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011: 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016. 14 punktas).
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013.
Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016.
Pažymėtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė sutuoktinių kaltę įrodinėja tik savo paaiškinimais.
Ieškovas tiek savo ieškinyje, tiek teismo posėdyje, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuosekliai nurodydamas, kad per pastaruosius 10 jų tarpusavio santykiuose nebeliko nei meilės, nei tarpusavio supratimo, pasitikėjimo vienas kitu, nei santuokinių ryšių ar bendrų gyvenimo vertybių, su atsakove gyvena visiškai atskirą gyvenimą, neveda jokio bendro šeimos ūkio, mokesčius, pajamas, išlaidas, buities prekes, net ir maistą perka ir tvarko atskirai, gyvena atskiruose kambariuose, retai besusitinka, nes vykdami į darbus prasilenkia, o ir grįžus visiškai nebendrauja. Nors kol kas ir gyvena kartu, tačiau tuos dešimt metų ar daugiau jie neturėjo ir neturi jokių bendrų interesų, pomėgių, kartu neatostogavo - viename bute gyvena du visiškai nieko bendro neturintys asmenys.
Tuo tarpu atsakovė savo atsiliepime ir teismo posėdyje teigė, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, nes jis su ja nebendrauja. Atkreiptinas dėmesys, kad savo atsiliepime atsakovė nurodė, jog nuo santuokos sudarymo beveik iki pat ieškinio pateikimo teismui gyveno santarvėje, mylėdami ir gerbdami vienas kitą, kartu spręsdavo iškilusias problemas, palaikė vienas kitą, tačiau nuo 2019 metų vasaros pastebėjo, kad jų santykiai ėmė keistis, jos sutuoktinis pradėjo daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, bendrauti su buvusiais bendraklasiais, ėmė mažiau dėmesio skirti jai, o po civilinės bylos užvedimo teisme jų santykiai pašlijo, jos sutuoktinis nustojo ją gerbti ir palaikyti, pareiškė, jog nebenori su ja gyventi ir pageidauja santuoką nutraukti. Tuo tarpu teismo posėdyje atsakovė teigė, kad per 35 bendrų gyvenimo metų jų šeimoje su sutuoktiniu visko buvo - ir gražių ir blogų akimirkų, nesutarimų, kad ieškovas lakstydavo iš namų, ją palikdamas vieną su vaiku, gerdavo. Toks atsakovės nenuoseklumas savo paaiškinimuose sudaro pagrindą abejoti jos parodymų patikimumu. Be to, atsakovės nurodomas motyvas, kad ieškovas pradėjo daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, bendrauti su buvusiais bendraklasiais, dar neįrodo, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo ir paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes dėl santuokos iširimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, atsakovė teismui nepateikė, todėl neįrodė, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šių priežasčių atmestinas ir atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje neįgijo jokio nekilnojamo turto ir transporto priemonių, todėl jis nedalintinas ir ginčo dėl to nėra.
Ieškovas nurodo, kad ginčo dėl santuokoje įgytų namų apyvokos daiktų ir buitinės technikos nėra, kad atsakovei skirs visus jos prašomus daiktus. Atsakovė priešieškiniu nereiškė reikalavimo pasidalinti šį turtą, todėl laikytina, kad šis turtas yra šalių pasidalintas bendru sutarimu.
Ginčas kilo dėl ieškovui asmenine nuosavybe priklausančio turto, kurį atsakovė prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir pripažinti 1/2 šio turto dalį jos asmenine nuosavybe.
CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe.
Iš civilinėje byloje pateiktų viešojo registro išrašų matyti, kad ieškovo A. N. vardu asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas butas su rūsiu 3,67 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas įgijo pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovės A. N. vardu asmeninės nuosavybės teise yra įregistruota- 1/2 dalis buto su rūsiu 3,20 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė įgijo pagal (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad kiekvieno sutuoktinio vardu įregistruotas aukščiau paminėtas turtas pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. pripažįstamas asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe ir ginčo dėl to nėra.
Nors atsakovė teigia, kad gyvenant kartu su ieškovu jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute 2008-01-28 paėmus 25000 Lt vartojimo kreditą, buvo atlikti buto kapitalinio remonto darbai, kuriais iš esmės buvo pagerintas ieškovui priklausantis turtas ir dėl to neabejotinai padidėjo jo vertė, todėl toks buto pagerinimas pripažintinas esminiu ir toks turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei po santuokos priteistinas buvusiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtu atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015)
Šioje byloje spręstina, ar buvo butas pagerintas iš esmės, ar šalių bute atlikti remonto darbai vertintini kaip kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, ir ar tai nulėmė turto vertės padidėjimą.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodoma, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), 20 punkte pažymima, kad statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 10 punkte papildomai paaiškinama, kad laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis), o 21 punkte nurodoma, jog statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18, 20, 21 punktuose paaiškintos statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto sąvokos taikomos ne tik statinio, bet ir buto atveju (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-406-160/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-736-601/2013).
Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte nurodoma, kad paprastojo remonto darbams yra priskiriami tokie darbai kaip statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas (12.1 papunktis), sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.2 papunktis), angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį (12.5 papunktis), pastatų ar jų dalių apšiltinimas (12.8 papunktis), balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.9 papunktis), statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11 papunktis), kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 papunktis).
Ieškovas nurodė, kad visus buto remonto darbus jis atliko savo jėgomis, pirkdamas tik medžiagas, t. y., jis atliko tinkavimo, glaistymo, sienų dažymo darbus, pats sutvarkė visą santechniką, pakeitė santechnikos įrenginius, darė elektros instaliaciją, dėjo grindis, įrengė dušą, paklojo plyteles, įrengė virtuvę ir kt., kad reikalingas medžiagas pirkdavo iš savo uždirbtų lėšų, o remontas buvo daromas palaipsniui, per keliolika metų nuo 1995 m. iki 2015 m. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo.
Vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, ieškovo atlikti remonto darbai vertintini kaip paprastojo („einamojo“) remonto darbai, kuriais būtų palaikoma normali buto būklė naudoti jį pagal paskirtį, ir atnaujinamas statinys negali būti pripažinti kapitaliniu remontu ar rekonstrukcija. Be to, butas po atlikto remonto visą laiką buvo eksploatuojamas abiejų sutuoktinių, ir šiuo metu atliktų darbų vertė, įvertinus nusidėvėjimą, gali žymiai skirtis.
Kita vertus, iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad 25 000 Lt kreditas pagal 2008-01-28 Vartojimo kredito sutartį atsakovės teigimu buvo paimtas būsto remontui ir šis remontas ieškovo teigimu buvo atliktas iki 2015 metų, kai butas dar nepriklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kas leidžia daryti išvadą, kad remonto darbai ar tariamai esminiai būsto pagerinimai iš šalių paimtos vartojimo paskolos, kaip teigia atsakovė, buvo atlikti ieškovo motinai, o ne ieškovui priklausančiam butui, ir ieškovas šį butą paveldėjo jau po visų remonto darbų, t. y., kai butas tapo asmenine ieškovo nuosavybe, daugiau jokie būsto remonto ar pagerinimo darbai nebuvo atliekami, todėl nėra vienos pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalyje teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad iš esmės buvo pagerintas asmeninis ieškovo turtas, dėl ko vien tik dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo pripažinti ieškovo butą bendrąją jungtine nuosavybe ir pripažinti jai asmeninės nuosavybės teise ½ ieškovui priklausančio buto.
Be to, iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad šalims susituokus (duomenys neskelbtini), jie gyveno ieškovo motinai L. M. priklausančiame bute, kuris buvo statomas Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (statomas už savo lėšas), ir kurio nuosavybės teises ieškovo motinai buvo įregistruotas 1995-11-02. Butas tapo ieškovo asmenine nuosavybe tik jį paveldėjus (duomenys neskelbtini), po motinos mirties. Tai leidžia daryti išvadą, kad iki buto paveldėjimo abu sutuoktiniai ieškovo motinos bute gyveno pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytą panaudos sutartį.
Pagal CK 6.636 str. panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą pagal sutartį daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kito. Tokiu būdu šalys, kaip panaudos gavėjai, abu turėjo pareigą išlaikyti jiems panaudos pagrindu perduotą butą, daryti jo einamąjį ir kapitalinį remontą, kad būtų palaikoma normali panaudos davėjo buto būklė naudoti jį pagal paskirtį, ir toks pareigos vykdymas nesukuria atsakovei teisės reikalauti panaudos davėjo būstą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.
Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje atsakovė neįrodė ir iš esmės neįrodinėjo, kiek dėl įdėtų pagerinimų tapo brangesnis pats butas, nepateikė įrodymų, kad buvo atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai, už kuriuos investuotos lėšos galėtų būti laikomos būsto vertę pakeitusiomis šalių investicijomis. Akcentuotina, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 09 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).
Atsakovė nepateikė teismui turto vertinimo, kuriame turėjo būti vertinama, ar šalių padarytos investicijos padidino buto vertę ir kiek (kokia procentine išraiška) ji padidėjo dėl šių investicijų, t. y., nėra nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl ginčo butui pagerinti padarytų išlaidų, įvertinant į trumpalaikio turto tarnavimo laiką ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus. Atsakovė nepateikė ir buto vertę, kuri galėjo būti nustatyta iki buto remonto, patvirtinančių įrodymų, todėl negalima nustatyti ir buto pagerinimo masto, vertės pokyčio (CPK 178 str., 185 str.). Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-277/2011).
Atsakovė, kaip būsto vertę pakeitusias investicijas, įrodinėja iš esmės tik paimtu vartojimo kreditu.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2008-01-28 tarp AB Dnb NORD banko ir ieškovo su atsakove buvo sudaryta vartojimo sutartis Nr. 1000-2008-3447 25 000 Lt kreditui gauti, pagal kurią ieškovei ir atsakovui kilo solidari prievolė bankui grąžinti gautą kreditą. Tai paneigia atsakovės nurodomą aplinkybę, kad ji sudarant šią sutartį buvo tik laiduotoja. Šiuo metu solidari sutuoktinių prievolė bankui yra įvykdyta. Kadangi abiejų sutuoktinių prievolė prieš banką yra solidari, šiuo atveju nėra aktualu, kurio sutuoktinio lėšomis buvo vykdoma prievolė. Be to, kaip pripažino abi šalys, vartojimo paskola iš esmės buvo vykdoma ir ieškovo lėšų, atsakovė pripažino, kad ji negaudavo pakankamai lėšų šiai prievolei vykdyti.
Atsakovė, reikalaudama teismo ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe, teismui nepateikė ir jokių įrodymų, kad visa minima 25 000 litų paskola būtų paskirta vien tik būsto remontui, nepateikė jokių įrodymų, kiek kainavo būsto remontas, ir kiek lėšų iš šios vartojimo paskolos buvo skirta būsto remontui.
Ieškovas nurodė, kad paimtas vartojimo kreditas buvo išleistas bendriems šeimos poreikiams, t. y., turėtoms skoloms padengti, pirkiniams - šaldytuvui, dujinei viryklei, televizoriui, virtuviniams ir miegamojo baldams, įsigyti, o ne remontui ir buto pagerinimui. Kad santuokos metu buvo pirktos šios ieškovo nurodomos prekės ir buvo mokamos skolos, pripažino ir atsakovė, kuri neginčijo ieškovo nurodomų aplinkybių. Darytina išvada, kad šalys būsto remontui neskyrė visos paimtos kredito sumos.
Kadangi atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes tiek dėl realiai įdėtų lėšų dydžio į būsto pagerinimą, tiek kiek dėl šalių įdėtų į remontą lėšų tapo brangesnis pats butas, atsakovei šios pareigos neįvykdžius ir neįrodžius, kokia suma padidėjo buto vertė dėl jo atliktų pagerinimų, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl ieškovui priklausančio buto asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtinė nuosavybe ir padalinti jį po 1/2. Net ir padarius prielaidą, kad 25 000 Lt (7240,50 Eur) buvo skirti išimtai būsto remontui, atsakovei tenkanti 3620,25 Eur kredito dalis už atliktą remontą vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, niekaip negali sukurti atsakovei į ½ ieškovui priklausančio buto nuosavybės teises, kai ji pati pagal vidutinę rinkos kainą butą įkainoja 30 000 eurų suma.
Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kad bendromis santuokinėmis lėšomis ir darbu turto pagerinimas nėra esminis, kad buto remonto darbai buvo atlikti ne ieškovo, o jo motinai priklausančiam butui, į tai, jog atsakovė neįrodė lėšų dydžio, kuriomis buvo pagerintas ieškovui priklausantis turtas, nėra ir pagrindo priteisti atsakovei kompensaciją.
Dėl šalių kreditorių.
Ieškovas nurodo, kad santuokos metu kartu su atsakove jokių bendrų kreditorinių įsiskolinimų ar kitų šeimos skolų neturi, ką pripažino ir atsakovė.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo vardu kredito įstaigose yra šie jo asmeniniai kreditiniai įsiskolinimai ir įsipareigojimai: 500 eur vartojimo kreditas pagal 2019-11-25 vartojimo kredito sutartį Nr. 90624 iš kredito davėjo - www.eurokreditas.lt sistemą valdančios UAB „LSV Integroup“, taip pat planšetinio kompiuterio Huawei MediaPad T3 10 pirkimo išsimokėtinai įsipareigojimas per 36 mėnesius UAB „Bitė Lietuva“ sumokėti 198.00 eurus pagal 2019-01-17 PVM Sąskaitą - faktūrą Nr. 01376933, serija BTA Nr. 01376933. Ieškovas pripažįsta, kad tai yra jo asmeninės jo skolos, kurios ir po santuokos nutraukimo paliktinos jam kaip skolininko prievolės atsiskaityti su kreditoriais.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė pagal 2019-01-18 Vartojimo sutartį Nr. 82671 iš www.eurokreditas.lt sistemą valdančios UAB LSV Itergroup“ yra paėmusi 2600,00 Eur dydžio kreditą, kurį atsakovė pripažįsta savo asmenine skola ir įsipareigoja šią prievolę bankui vykdyti asmeniškai. Ginčo tarp šalių dėl kreditorių nėra, todėl jų prašymai tenkintini.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
Šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra, todėl nustatytina, kad ieškovas ir atsakovė, būdami darbingo amžiaus, išlaikymo po santuokos nutraukimo vienas iš kito nereikalauja.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Ieškovas prašo teismo po santuokos nutraukimo palikti turimas pavardės N. ir N. Atsakovė šį reikalavimą pripažįsta, ginčo dėl to nėra, todėl šis prašymas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas pateikė įrodymus apie byloje patirtas 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis bei 750,000 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Valstybės naudai iš atsakovės priteistinos ir teismo patirtos pašto išlaidos, kurios sudaro 12,65 Eur (CPK 93 str., 96 str.).
Atsakovės priešieškinio žyminis mokestis sudaro 330,00 Eur (75,00 Eur už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 187,00 Eur už turtinį reikalavimą priteisti jai ½ buto, kurio vidutinė rinkos vertė pagal viešojo registro išrašą sudaro 16 600,00 Eur ir 68,00 Eur už prašomą priteisti jai 3000,00 Eur neturtinę žalą). Atsakovė, teismui teikdama priešieškinį, sumokėjo 169,00 Eur žyminio mokesčio. Netenkinus atsakovės priešieškinio, iš jos valstybės naudai priteistina likusi nesumokėto žyminio mokesčio dalis - 161,00 Eur (330,00-169,00).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Santuoką, įregistruotą tarp atsakovės, A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo, A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad kiekvieno iš sutuoktinių A. N. ir A. N. lėšos, esančios sąskaitose bankuose ar kitose kredito įstaigose yra asmeninės kiekvieno lėšos ir santuokos nutraukimo metu nedalintinos.
Po santuokos, nutraukimo ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės pagal ieškovo vardu paimtą 500,00 Eur vartojimo kreditą iš kredito davėjo www.eurokreditas.lt valdančios UAB „LSV Integroup“ pagal 2019-11-25 vartojimo kredito sutartį Nr. 90624, ir pirkimo išsimokėtinai įsipareigojimą UAB „Bitė Lietuva“ per 36 mėnesius sumokėti 198,00 Eur pagal 2019-01-17 PVM Sąskaitą- faktūrą Nr. 01376933, serija BTA Nr. 0137693, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjęs, pripažinti asmeninėmis ieškovo A. N. prievolėmis kreditoriams.
Po santuokos, nutraukimo atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė pagal atsakovės vardu paimtą 2600,00 Eur dydžio kreditą iš kredito davėjo www.eurokreditas.lt sistemą valdančios UAB LSV Itergroup“ pagal 2019-01-18 Vartojimo sutartį Nr. 82671, kurios įvykdymo terminas nėra suėjęs, pripažinti asmenine atsakovės prievole kreditoriui.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. N. palikti jo pavardę – N., o atsakovei A. N. palikti jos santuokinę pavardę – N.
Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 825,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,65 Eur (dvylika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 161,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 00 ct) nesumokėto žyminio mokesčio dalį.
Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.