- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-406-160/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23394-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė (pran.)
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- S. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-1 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui J. R. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir atsakovo J. R. priešieškinį ieškovei S. R. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
S. R. prašė nutraukti dėl atsakovo J. R. kaltės šalių santuoką, įregistruotą 2002-03-14 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 398; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – automobilį VW VENTO (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 1800 Lt, priteisti natūra atsakovui, ieškovei priteisti kitą santuokoje įgytą automobilį Toyota Corolla (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Lt; priešieškinį atmesti dalyje dėl reikalavimų pripažinti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei 25000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovės buto pagerinimą. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo, smurtavimo, grasinimų, šmeižimo, daiktų nešimo iš namų. Atsakovas tapo nedarbingas dėl alkoholio vartojimo, todėl išlaikymas jam nepriklauso. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas prie buto išlaikymo ir pagerinimo niekada neprisidėjo (t. I, b. l. 1-5, 85-89).
Atsakovas J. R. priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; transporto priemonę VW Vento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ieškovei; transporto priemonę Toyota Corolla (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti atsakovui; priteisti iš ieškovės 25000 Lt kompensaciją už ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), pagerinimą; po santuokos nutraukimo uždrausti ieškovei palikti santuokinę pavardę ir palikti ikisantuokinę pavardę „G.“; priteisti iš ieškovės 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, kad dėl sveikatos būklės jokių alkoholinių gėrimų nevartoja, ieškovės atžvilgiu smurto niekada nevartojo. Santuoka iširo dėl ieškovės nesirūpinimo atsakovu ir neištikimybės. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį, dalinį nedarbingumą, amžių ir sveikatos būklę, atsakovas turi teisę į išlaikymą. Ieškovei priklausantis pastatas (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas ir pagerintas atsakovo lėšomis (suremontuotas stogas, atliktas einamasis remontas, sutvarkyta šildymo sistema, nupirkta buitinė technika). Dėl ieškovės žeminančio elgesio atsakovas patyrė didelį emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, psichologinius nepatogumus, dar labiau pablogėjo jo sveikata. Todėl ieškovė turi atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą (t. I, b. l. 52-56).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-11 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka tarp S. R. ir J. R., įregistruota 2002-03-14 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.398; nutraukė S. R. ir J. R. santuoką, įregistruotą 2002-03-14 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.398, dėl abiejų sutuoktinių S. R. ir J. R. kaltės; po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeitė; šalių S. R. ir J. R. santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: pripažino ieškovei S. R. nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1997-10-31, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės; pripažino atsakovui J. R. nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį VENTO VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 1993-12-01, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės; likusioje dalyje ieškovės ir atsakovo reikalavimus atmetė. Padarė išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam ir tiek šeimoje, tiek už jos ribų neveikė kito sutuoktinio, šeimos interesais. Abipusiai lojalumo pareigos pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos iširimui, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kadangi šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą atmestas. Išlaikymas iš kito sutuoktinio nepriteistas, kadangi nei ieškovas, nei atsakovas išlaikymo nepageidavo. Atsakovo reikalavimas priteisti 25000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą atmestas, kadangi atsakovas neįrodė, jog jis savo lėšomis pagerino šį turtą bei kokio dydžio piniginės lėšos buvo panaudotos konkrečiai pastato stogo darbams, einamajam remontui ir šildymo katilui įsigyti. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name buvo įrengtas šildymas, padengta ne tik ieškovės gyvenamojo namo dalis, bet ir visas namas. Kad atsakovas apmokėjo medžiagas ir samdytų asmenų darbą savo asmeninėmis lėšomis, neįrodyta. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad butas yra apleistas, jame neatliktas einamasis remontas. Abu automobiliai priteisti atsižvelgiant į šalių teismo posėdyje išreikštą valią.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas J. R. apeliaciniu skundu prašo: tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad civilinė byla dėl kompensacijos atsakovui priteisimo negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme – panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimą dalyje dėl atsakovo atmesto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai piniginę kompensaciją už ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimą ir perduoti bylą Vilniaus apylinkės teismui nagrinėti byla šioje dalyje iš naujo; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad civilinė byla dalyje dėl atsakovui iš ieškovės išlaikymo priteisimo gali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme – priteisti jam iš ieškovės kas mėnesį išlaikymą tokio dydžio kuris sudarytų skirtumą tarp ieškovės gaunamo darbo užmokesčio ir Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, indeksuojant išlaikymo dydį Vyriausybės nustatyta tvarka; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad civilinė byla šioje dalyje dėl atsakovui išlaikymo priteisimo iš ieškovės negali būti išnagrinėta iš esmės – panaikinti Vilniaus apylinkės teismo sprendimą šioje dalyje ir perduoti byla nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui iš naujo; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad jo asmeninėmis lėšomis buvo remontuojamas ir pagerintas ieškovei priklausantis pastatas (duomenys neskelbtini). Atsakovas lėšas gavo iš jam priklausančio medžioklinių šunų veislyno ir prekybos geležies laužo atliekomis. Santuokos metu buvo suremontuotas pastato stogas, atliktas einamasis remontas, sutvarkyta šildymo sistema, nupirkta daugybė buitinių prietaisų ir elektronikos. Ieškovės argumentai dėl atsakovo prisidėjimo prie turto pagerinimo yra prieštaringi, kadangi ieškovė nurodo, jog turtas buvo pagerintas iš jos ir jos tetos lėšų, tačiau atsakovo iš veislyno gautas lėšas jau laiko bendromis šeimos pajamomis. Šalių paaiškinimai, liudytojų (S. M., V. N., J. S., V. K.) bei byloje esantys dokumentai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės bute ir visame gyvenamajame name buvo atlikti stogo, šildymo sistemos ir kiti remonto darbai. Atsakovas stogo darbams išleido vidutiniškai apie 2000-3000 Lt, apšildymo įrengimui vidutiniškai apie 6500-7000 Lt, langams ir durų pakeitimui vidutiniškai apie 4000-4500 Lt, naujai įrengtam kambariui apie 11000 Lt, tačiau šių teiginių rašytiniais įrodymais nėra galimybės patvirtinti, kadangi skirdamas pinigines lėšas remonto darbams negalėjo iš anksto numatyti, jog ateityje reikės turėtas išlaidas įrodinėti. Sprendime buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės dėl atliktų remonto darbų masto, apimties ir vertės, sutiekiant prioritetą ieškovės pateiktiems argumentams bei ieškovės pakviestos liudytojos V. I. parodymams. V. I. yra gera ieškovės draugė ir suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai dėl pasikeitimų namų ūkyje yra melagingi ir paneigti kitų liudytojų parodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Sprendime einamasis remontas aiškinamas siaurąja prasme kaip buto sienų apdaila ir kosmetinis sienų remontas. Tačiau remontas apima ir atliktus kitus remonto darbus: du kartus 2000 ir 2009 m. būste buvo remontuojami šildymo sistemos vamzdžiai, radiatoriai, keisti šildymo katilai, iš naujo buvo perdarytas vėdinimas, padidintas naudojamos elektros galingumas, 2003 m. įrengta kanalizacija, įrengtas dušo kambarys su apdaila keraminėmis plytelėmis ir santechnika, parengtas projektas ir atlikti darbai siekiant naudotis gamtinėmis dujomis, 2004 m. pakeisti 3 langai ir 3 durys, 2010 m. buvo suremontuotas pastato stogas. Iki viso namo stogo remonto darbų atlikimo, stogas buvo nesandarus ir drėgmė patekdavo per lubas į sienas, todėl drėgnose vietose atsirasdavo pelėsis, kuris pažeidė sienų apdailą. Ginčo bute šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 1997 metų, todėl faktiškai iki santuokos sudarymo 2002-03-14 gyveno neregistruotoje santuokoje ir vedė bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindais. Sprendime pernelyg sureikšminta aplinkybė, jog atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas. Priešieškiniu buvo prašoma priteisti 25000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovės turto pagerinimą, nenurodant, jog pagerinimui buvo panaudotos asmeninės lėšos. Atsakovo skaičiavimais, į buto pagerinimą sudėjus atsakovo ir ieškovės panaudotas asmenines ir bendras šeimos lėšas buvo investuota apie 50000 Lt. Todėl priešieškiniu ir buvo prašoma priteisti pusę šios sumos. Sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, kadangi nebuvo tenkintas atsakovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą (dėl patirto insulto ir užsitęsusio gydymo), apklausti liudytojus O. S. ir V. D., nebuvo paskirta ekspertizė būsto pagerinimo masto, apimties ir vertės nustatymui. Atsakovui taip pat nepagrįstai nepriteistas išlaikymas, nors atsakovas nuo 2012 m. turi rimtų sveikatos sutrikimų, buvo nustatytas 80 proc. darbingumas, o nuo 2014-02-07 nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, o teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – CK 3.72 str. 4 d. atsakovui netaikytinas, sutuoktinių teisinė padėtis yra lygiavertė ir jų tarpusavio išlaikymo klausimai sprendžiami bendrąja tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis Nr. 3K-3-419/2004). Ieškovė neįrodė, jog atsakovas tapo nedarbingas dėl jo paties kaltės, todėl atsakovui pakanka įrodyti, kad jis yra nedarbingas dėl sveikatos būklės. Atsižvelgiant į sveikatos būklę, darbingumo lygį, amžių, turtinę padėtį, atsakovas turi teisę į išlaikymo priteisimą, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresne nei atsakovo, nes ji turi nuosavą nekilnojamąjį turtą ir pastovias pajamas iš darbo užmokesčio, kurios viršija minimalų vieno mėnesio atlyginimą.
Atsiliepimas
Ieškovė S. R. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad atsakovas nepagrindė leistinais įrodymais, kokio dydžio piniginės lėšos buvo panaudotos konkrečiai pastato stogo darbams, einamajam remontui ir šildymo katilui bei neįrodė, kad savo asmeninėmis lėšomis pagerino ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas dalyje dėl kompensacijos už ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą bei dėl išlaikymo po santuokos nutraukimo nepriteisimą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą peržiūri tik šioje apimtyje.
Atsakovas paaiškino, kad jis ieškovei priklausančiame bute faktiškai gyveno nuo 1997 metų ir per laiką iki šeimos iširimo buto remonto darbams išleido apie 50000 Lt. Kadangi nesiruošė santuoką nutraukti, nebuvo reikalo kaupti buto pagerinimo išlaidas pateisinančius dokumentus. Kadangi butas buvo pagerintas santuokos metu, laiko, kad pusę išlaidų ieškovė jam turi kompensuoti.
Pagal CK 3.90 str. 1 d. turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi turto ar jo dalies pripažinimui bendrąja jungtine nuosavybe turi būti įrodytas akivaizdus turto pagerinimas. Atsakovui laikant, kad nuo 1997 m. šeimos lėšomis butas (duomenys neskelbtini) buvo pagerintas 50000 Lt verte, turi būti įrodyta, kad buto vertė nuo 1997 m. iki šiol padidėjo būtent dėl atliktų pagerinimų ir kad šie pagerinimai buvo atlikti santuokos metu. Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas turėjo papildomų pajamų iš veislyno ir metalo laužo pardavimo, neįrodo, kad butas remontų metu buvo pagerintas taip, kad padidėjo jo vertė tokia apimtimi, kuri galėtų būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad remiantis (Statybos įstatymo nustatyta tvarka butas, kuris faktiškai yra ¼ gyvenamojo namo dalis, buvo rekonstruojamas (perstatomas pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), jam atliekamas kapitalinis remontas (pertvarkomas pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Atsakovo nurodyti buto remonto darbai yra susiję su jo naudojimu, kurių tikslas atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant ir yra priskirti prie statinio paprastojo remonto, kuriam nėra reikalingas statybos leidimas Statybos įstatymo 2 str. 18 d., 19 d., 20 d., 23 str.). Kaip tvirtina atsakovo paaiškinimai, jis kartu su sutuoktine bute (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1997 m. ir juo naudojosi kaip pagrindine gyvenamąja vieta. Pagal atsakovo paskaičiavimą buto remontui per 15 metų šeima išleido 50000 Lt, vidutiniškai po 3300 Lt. Tokia suma laikytina visiškai adekvačia buto priežiūrai ir einamajam remontui, lygiavertė asmeninės vieno iš sutuoktinių nuosavybės nuvertėjimo atstatymui dėl nusidėvėjimo bendrai naudojant turtą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad atliko ieškovės turto pagerinimą iš asmeninių lėšų ir daro išvadą, kad butą šeima privalėjo prižiūrėti ir remontuoti bendrai, kad išlaikytų jo tinkamumą gyventi, o atlikti remonto darbai negali būti priskirti prie darbų, kuriais butų sukurtas buto pagerinimas, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pagal CPK 327 str. 2 d. jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, o išlaikymo klausimą teismas turėjo išspręsti remiantis CK 3.72 str. nuostatomis. Pagal CPK 385 str. 1 d. priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Todėl tam, kad teismas išnagrinėtų klausimą ir priimtų sprendimą, turi būti pareikštas reikalavimas. Pagal CPK 135 str. 1 d. 4 p. ieškinyje ieškovas turi nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką). Priešieškinio reikalavimuose atsakovas nepareiškė, kad prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą, nenurodė, kokio dydžio išlaikymą siekia prisiteisti, neišdėstė argumentų dėl reikalavimo dydžio (turinio) bei neįrodinėjo, kodėl pareikšto dydžio išlaikymas jam reikalingas. Tai, kad priešieškinio motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, darbingumo lygį, amžių ir sveikatos būklę, jis turi teisę į išlaikymą, nelaikytina reikalavimo pareiškimu. Kadangi konkretaus reikalavimo turinio atsakovas priešieškiniu nepareiškė, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų. Taip pat nėra pagrindo perduoti tinkamai nepareikštą reikalavimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo sprendimas šioje byloje neužkerta kelio atsakovui atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 nutartimi apeliantui iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, atidėjo 605 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka iš atsakovo valstybės naudai priteistina 605 Lt (175,22 EUR).
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovė pateikė mokėjimo advokatui dokumentus – 1000 Lt pinigų paėmimo kvitą (t. II, b. l. 23). Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 2014-06-02 (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą maksimali atlygintina suma buvo 1500 Lt (8.11 p.). Kadangi atsiliepimu buvo argumentuojama tik į vieną atsakovo reikalavimą, kuris teisine prasme nėra sudėtingas, pakankama atlygintina suma yra 500 Lt (144,81 EUR), kuri priteisiama ieškovei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 175,22 EUR (šimtą septyniasdešimt penkis EUR 22 ct) žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 144,81 EUR (šimtą keturiasdešimt keturis EUR 81 ct) advokato pagalbai atlyginti.