Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas 2020 m. Vokietijoje, dalį bausmės atlikęs, paleistas lygtinai, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), 184 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), 222 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuo 2015 m. vasario 13 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinės prievolės – atsiskaityti už 2015 m. gegužės 7 d. pasirašytos sutarties Nr. 15/07-24MP-4 su uždarąja akcine bendrove „V.“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „L.“) pagrindu bendrovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patiektą kurą, t. y. žinodamas realią sunkią įmonės finansinę padėtį, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir 2016 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai 169 469,82 Eur viršijo visą įmonės turtą, o 2017 m. sausio 1 d. įsiskolinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė 108 214,85 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d, iš bendrovės įgijo kuro pagal PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. sausio 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr.0087950 – 60128,10 Eur sumai; 2017 m. vasario 28 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr.0088618 – 36828,18 Eur sumai; 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr.0089310 - 15893,86 Eur sumai; 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr.0090006 – 2551,30 Eur sumai, viso už 115 401,44 Eur, kurių neapmokėjo, nors laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. pardavė bendrovei priklausančias transporto priemones, už kurias į bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą gavo 53 950 Eur sumą, po ko, turėdamas galimybę atsiskaityti su UAB ,,V.“, tyčia su ja neatsiskaitė, o, siekdamas išvengti labai didelės vertės turtinės prievolės, gautus pinigus panaudojo ne atsiskaitymui už pirktą kurą, bet paskolos pačiam sau, kaip įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditoriui, susigrąžinimui ir tokiu būdu UAB ,,V.“ padarė labai didelę – 96 951,89 Eur, turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Be to, A. U., nuo 2015 m. vasario 13 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu bei nuslėpdamas esminę informaciją apie bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)” didelę skolų naštą ir nemokumą, iš anksto žinodamas, kad neturės galimybės atsiskaityti su Pardavėju, atstovaudamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)a“ (Pirkėjas) 2017 m. kovo 8 d. su UAB „R.“, atstovaujama direktoriaus R. B., (Pardavėjas) sudarė Naftos produktų pardavimo pagal UAB „R.“ magnetines korteles sutartį Nr. 2035, pagal šią sutartį, įsipareigojo apmokėti Pardavėjo už parduotus degalus išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir neviršyti bendro 20 000 Eur skolos limito, sutarties pagrindu Bendrovė „R.“, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m gegužės 15 d. pardavė prekių už 19 857,66 Eur sumą, kurių apmokėjimui pateikė 2017 m. kovo 15 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. 06884 – 6 919,60 Eur sumai, 2017 m. kovo 31 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. 07152 – 6 584,53 Eur sumai, 2017 m. balandžio 15 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. 07480 – 4 549,53 Eur sumai, 2017 m. balandžio 30 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. 07735 – 1 739,84 Eur sumai, 2017 m> gegužės 15 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr.08058 - 64,16 Eur sumai, kurias UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ privalėjo apmokėti per 30 dienų, tačiau jų neapmokėjo su ,,Pardavėju“ neatsiskaitė, padarydamas UAB „R.“ bendrą 19 857,66 Eur turtinę žalą, tokiu būdu apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo 19857,66 Eur vertės svetimą turtą.

Šiais veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Be to, A. U. nuo 2015 m. vasario 13 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vadovaudamas bendrovei, būdamas atskaitingu asmeniu, galėjusiu atsiskaityti įmonės vardu grynaisiais pinigais, lėšomis iš įmonei išduotos banko kortelės sąskaitos ar pavedimais pagal pateiktus dokumentus, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2016 m. liepos 18 d., atstovaudamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, su UAB ,,C.“, atstovaujama direktoriaus A. T. S., pasirašė Lizingo sutartį Nr. 201607F-655, pagal kurią UAB ,,.C“ (lizingo davėjas) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (lizingo gavėjui) perdavė 28 000,00 Eur vertės (lizinguojama suma 22 400,00 Eurų) automobilį Audi A8L, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarasis įsipareigojo pagal nustatytą mokėjimo grafiką atsiskaitinėti su lizingo bendrove ir laikytis sutarties sąlygų, tačiau jis pažeidė sutarties 6.1.3. punkto, kuriame nurodoma, kad ,,Lizingo gavėjas įsipareigojo be Lizingo davėjo raštiško sutikimo neperduoti, neįkeisti, nedovanoti, nemainyti, nesubnomuoti ar kitu būdu neperleisti turto tretiesiems asmenims, juo nelaiduoti, negarantuoti ar kitais būdais jo neapsunkinti bei įsipareigojo užtikrinti, kad jo santykių su trečiaisiais asmenimis pagrindu nebūtų apribota Lizingo davėjo nuosavybės teisė į turtą“, reikalavimus ir 2017 m. gegužės 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 014 Lizingo davėjui priklausantį ir jam patikėtą turtą - automobilį AUDI A8 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 18 636,90 Eur likutinės vertės, neteisėtai pardavė Š. P. už 19 000 Eur ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 014/2 pastarajam automobilį perdavė, po ko Lizingo davėjui pinigų neperdavė, taip iššvaistė jo žinioje buvusį, svetimą, UAB „C.“ priklausantį, 18 636,90 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Be to, A. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2015 m. vasario 13 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, šios savo pareigos nevykdė: prekių (medžiagų) nurašymo aktuose nurodė 2,2 karto (48466,12:21 984,60) didesnę sumą, negu nurodyta pagal kelionės lapus su vairuotojų avanso apyskaitomis pateiktuose suvestiniuose dokumentuose, į sąnaudų apskaitos registrus įrašė duomenis pagal prekių (medžiagų) nurašymo aktus, kuriuose nenurodė, kokiu pagrindu ir pagal kokius dokumentus kuras buvo nurašytas, todėl negalima patikrinti kuro nurašymo į sąnaudas pagrįstumo, be to pagal 2017 m. gegužės 2d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.014 pardavė automobilį Audi A8L Š. P., tačiau PVM sąskaitos faktūros pardavimo neįformino ir Š. P. įsipareigojimų bendrovei už automobilį apskaitoje nefiksavo, be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, sumažino bendrovės ilgalaikį turtą ir taip iškraipė apskaitos duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus; tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“., 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, be to sąnaudų apskaitos registre (4430 sąskaitos-skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas) apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją, t. y. apie tariamai atliktą 5 434,22 Eur (934+4500,22) apmokėjimą pagal tiekėjui UAB „V.“ išrašytas sąskaitas faktūras, taip nepagrįstai sumažino įsipareigojimus bendrovei „V.“, iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“;- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 2 dalies reikalavimus, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“ (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. LR įstat. Nr. XII-2215), be to, nesurašė ir nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696 redakcija) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 28 straipsnio reikalavimus, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimu ir paskelbimu, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“ (galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal 2016 m. gruodžio 15 d. LR įstat. Nr. XIII-94), pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. LR įstat. Nr. XII-2215), todėl dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

Šiais veiksmais A. U. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.)

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2015 m. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonė užsiėmė krovinių pervežimu, turėjo 6-8 automobilius. Įmonės situacija buvo bloga, su įmone neatsiskaitydavo klientai, nepaisant to, žinodamas, kad įsiskolinimai pagal sutartį UAB „V.“ už kurą taip pat yra dideli, įgijo iš šios bendrovės kuro pagal kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras tai sumai, kuri nurodyta kaltinime. Jis bandė atsiskaityti su visais kreditoriais – skyrė pinigus darbuotojas, lizingams, dengė ir UAB „V.“ skolą. Vėliu UAB „V.“ inicijavo bankrotą ir jis nebegalėjo skirstyti pinigų. Su UAB „V.“ civiliniu ieškiniu sutinka.

Dėl turto iššvaistymo A. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu lizingo būdu buvo įgytas automobilis, nurodytas kaltinime, kuriuo naudojosi jis pats. Norėjo atsiskaityti su baku, todėl automobilį pardavė, tačiau įvyko bankrotas ir su banku neatsiskaitė. Lizingo likučio nesumokėjo, kur padėjo pinigus už parduotą automobilį, nepamena.

Dėl sukčiavimo UAB „R.“ atžvilgiu A. U. kaltu prisipažino ir parodė, jog su UAB „R.“ buvo taip pat kaip ir su kitomis įmonėmis. Pripažįsta, jog žinodamas blogą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, matydamas, kad jo vadovaujama įmonė neturi realių galimybių atsiskaityti, sudarė kuro pirkimo sutartį su UAB „R.“ ir įgijo kaltinime nurodytą kiekį kuro, už kurį nebuvo atsiskaityta. Pripažįsta UAB „R.“ civilinį ieškinį.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo A. U. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis, būdamas įmonės direktoriumi turėjo pareigą rūpintis tinkama įmonės buhalterija, tačiau buvo prastas buhalteris. Buvo įmonėje buhalterė, kuriai jis galėjo nepateikti tam tikrų duomenų ar pateikti klaidingus duomenis. Viskas buvo seniai, daug ko nepamena, todėl negali paaiškinti, kokiu pagrindu kuras buvo nurašytas.

Dėl sukčiavimo UAB „V.“ atžvilgiu

A. U. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio yrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis ir vienintelis akcininkas, taip pat šios bendrovės direktorius ir kasininkas. Bendrovės veikla yra tarptautinis krovinių gabenimas keliais po Europą. Bendrovė turėjo nuosavus penkis ar šešis vilkikus, tai du (duomenys neskelbtini) du Renault Premium, vienas Renault Magnum ir dar vienas Renault vilkikai. Dar turėjo tris puspriekabes. Taip pat tris ar keturis vilkikus nuomojosi pagal panaudos sutartį. Kurą į transportą pildavosi iš (duomenys neskelbtini) degalinės. Per vieną mėnesį bendrovė kurui išleisdavo tarp 50 ir 60 tūkstančių eurų. Atsiskaitymas už kurą buvo vykdomas pavedimu per banką. Jo įsakymu buvo paskirtas atsakingas asmuo už kelionės lapų išrašymą ir kuro sąnaudų paskaičiavimą, tai buvo vadybininkė L. N.. Kuro skaičiavimas buvo vykdomas pagal buhalterinę programą. Kaip šis procesas vykdavo jis nežino, į šiuos visus klausimus, kurie susiję su kuro nurašymu, galėtų atsakyti vadybininkė L.. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai apie du metus. Būdavo ir nepelningų mėnesių kada bendrovė turėdavo nuostolių. Tie nuostoliai atsirasdavo dėl vairuotojų kaltės, pavyzdžiui, kai jie neužsipildavo kuro ir autobame sustodavo ir tada jiems būdavo išrašoma apie 5 tūkst. Eurų bauda, kurią turėdavo mokėti bendrovė, taip pat būdavo padaryti eismo įvykiai, o nuostolius turėdavo padengti bendrovė. Su „V.“ turėjo mokėjimo atidėjimą vienam mėnesiui ir kuro limitą 100000 Eurų. Šis įsiskolinimas įvyko dėl finansinių sunkumų, nes bendrovei klientai pavėlavo pervesti pinigų, todėl pirma buvo vykdomi atsiskaitymai su darbuotojais, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašoma palaukti ir garantavo, kad pinigus tikrai perves, nes be kuro bendrovė negalėtų dirbti. Bendrovės „V.“ darbuotojai sutiko palaukti, jie taip pat buvo atvykę pas juos, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apsižiūrėjo kokias transporto priemones turi ir manė, kad tikrai sutarė dėl mokėjimo atidėjimo, tačiau jie vis tiek užblokavo kuro korteles ir nebeleido piltis kuro. Iš „(duomenys neskelbtini)“ kuro nebesipylė, bet sutarė kad mokėjimus vykdys. Kad bendrovė galėtų normaliai dirbti, transportui buvo reikalingas kuras, todėl sudarė naują sutarti dėl kuro tiekimo su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovė dirbo, vykdė tarptautinius pervežimus ir iš skolų tikėjosi išlipti. Bet jam nežinant „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ir areštavo visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, jis negalėjo vykdyti jokių mokėjimų, negalėjo atsiskaityti su darbuotojais, negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal naujai sudarytą kuro tiekimo sutartį su UAB „R.“ ir toks „V.“ sprendimas paraližavo bendrovės darbą. Be to 2017 metų pavasarį, tikslios datos dabar neatsimena, anksti ryte, gal apie 06 val. „V.“ darbuotojai kartu su antstoliu Mareku atvyko ir, jam nedalyvaujant, su teismo sprendimu, pagal kurį buvo areštuotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, tuo pačiu tą pačią dieną išvarė ir bendrovei priklausančius vilkikus ir puspriekabes. Tikslaus skaičiaus, kokį bendrovės turtą jie pasiėmė dabar neatsimena, reikia žiūrėti pagal dokumentus, todėl tokie jų veiksmai visiškai paraližavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbą, dėl tokių veiksmų jis jau nebegalėjo atsiskaityti su UAB „R.“, nes antstolis Marekas areštavo bendrovės sąskaitą ir neleido daryti jokių finansinių operacijų, tik išsireikalavo, kad būtų leista atsiskaityti su bendrovės darbuotojais. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ negrėsė joks bankrotas, tokių vienkartinių finansinių sunkumų bendrovė turėdavo ir anksčiau, tačiau visada atsiskaitydavo su klientais. Šio verslo esmė yra tokia, kad klientai už jiems suteiktas paslaugas atsiskaito, tačiau tas atsiskaitymas vėluoja. Taip pat iš užsienio po kelių mėnesių bendrovė gauna PVM susigrąžinimą už kurą, todėl mano, jei UAB „V.“ nebūtų priėmusi tokio skuboto sprendimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų visiškai atsiskaičiusi ir iki šiol būtų dirbusi pelningai. Kai buvo areštuotas bendrovės turtas, jis suprato, kad paralyžuotas visas darbas ir kad bankrotas bus neišvengiamas, todėl nusprendė bent atsiskaityti su darbuotojais, todėl pardavė dar likusį bendrovės turtą, tai yra transporto priemones mažesne nei rinkos kaina, nes transportas buvo senas, padėvėtas ir jis nekonkurencingas, todėl jį parduoti už rinkos kainą būtų buvę sunku (17 t., b. l. 17–21).

Iš UAB „V.“ direktoriaus R. G. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad UAB „V.“ pagrindinė veikla – Degalinių tinklas, didmeninė, mažmeninė prekyba degalais ir kitomis prekėmis. UAB ,,V.“ (ankstesnis pavadinimas -UAB ,,L.“), (toliau-Pardavėjas) sudarė sutartį Nr.15/07-24 MP-4 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-Pirkėjas) pagal kurią Pardavėjas įsipareigojo parduoti Pirkėjui benzinus, suskystintas dujas, dyzeliną bei suteikti paslaugas (toliau-prekes), o pirkėjas įsipareigojo atsiskaityti už įsigytas prekes per 40 dienų. Pardavėjas Sutartį vykdė tinkamai. Per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. Pirkėjui pardavė prekių už 125 905,25 eurus bei Sutartyje nustatyta tvarka pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras. Už parduodamas prekes Pirkėjas sumokėjo tik nedidelę dalį sumos ir liko skoloje 95 720,20 (devyniasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų ir 20 ct). Pareiškėjo turimais duomenimis Pirkėjas nekilnojamojo turto neturi, išskyrus transporto priemones, kurias pagal 2017 m. gegužės 15 d. VĮ „Regitra“ duomenim, 2017 kovo, balandžio mėnesiais intensyviai pradėjo pardavinėti. Intensyvus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimas, masinis darbuotojų atleidimas duoda pagrindą manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantys asmenys kryptingai veda įmonę prie tyčinio bankroto. Pareiškime nurodoma, jog Pirkėjas vykdė intensyvią paslaugų pervežimo veiklą su išankstiniu ketinimu nebeatsiskaityti su Pardavėju už kurą. Vykdant veiklą, Pirkėjas gavo apmokėjimus už pervežimus, tačiau pareiškėjo nuomone, gautas pinigines lėšas pasisavino kitiems reikalams, nemokėdamas Pardavėjui už kurą. Tokiu būdu, anot pareiškėjo, Pirkėjo vadovo veiksmuose yra akivaizdūs požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas nurodo, jog Pirkėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vykdydamas užsakymus krovinio pervežimams, turėjo išankstinį ketinimą neatsiskaityti su Pardavėju ir minima sutartimi buvo pridengti tikrieji kalto asmens ketinimai-pasisavinti svetimą turtą (2 t., b. l. 4–5).

Prie pareiškimo pridėta Sutartis Nr. 15/07-24 MP4, data 2015 m. gegužės 7 d., (kuri yra detaliai aprašyta 2018 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr.04/11-2-17-2256); Duomenys iš VĮ ,,Registrų centras“ ir VĮ ,,Regitra“) (2 t., b. l. 6–82).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB ,,V.“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. UAB ,,V.“ veikla – didmeninė bei mažmeninė prekyba degalais ir kitomis prekėmis. 2015 m. gegužės 7 d., jis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė Sutartį Nr. 15/17-24 su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. U.. Pagal šią sutartį jo atstovaujama įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ teikė dyzelinį kurą. Už pagal sutartį pateiktus degalus, Įmonė pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, kurias UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokėti. Nuo sutarties sudarymo dienos, iki 2016 m. pabaigos, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pradėjo vėluoti atsiskaityti už pateiktus degalus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė mokėjimo grafikus, pagal kuriuos jie įsipareigojo atsiskaityti už pateiktas prekes. Iš pradžių UAB ,, (duomenys neskelbtini)a“ šį savo įsipareigojimą vykdė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. UAB ,,V.“ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių už 125 905,25 Eurus bei sutartyje nurodyta tvarka pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. 0087950, (duomenys neskelbtini) Nr. 0088618. Už parduotas prekes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sumokėjo tik nedidelę dalį sumos ir liko skolinga 95 720,20 Eurų. Iki šios dienos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šios skolos negrąžino. Dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, UAB ,,V.“ civiliniu ieškiniu 2017 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Liudytojo manymu, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pradžioje laikydamasi sutartinių įsipareigojimų, įgijo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimą, turėdama išankstinį tikslą sukčiauti bei piktnaudžiauti įgytu pasitikėjimu. Be to, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nevykdydama savo sutartinių įsipareigojimų, tuo pačiu laikotarpiu pirko išsimokėtinai automobilius, ko pasekoje turėdama tikslą vesti Bendrovę prie bankroto. Drastiškas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičiaus sumažėjimas bei įmonės autotransporto pardavinėjimas, kitoks perleidimas trečiosioms šalims suponuoja išvadą, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas A. U. bei jo motina – vyr. buhalterė L. Š., nori UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ privesti prie bankroto ir pasisavinti visą UAB , (duomenys neskelbtini)“ turtą. Liudytojas mano, kad būtent tame – siekyje apgaule pasisavinti turtą yra sukčiavimo UAB ,,V.“ požymis. Liudytojas prie apklausos pateikė susirašinėjimo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiagą, iš kurios, jo teigimu matyti, jog buvo pateikiama apgaulinga informacija dėl turto įkeitimo kaip garanto siūlymo (2 t., b. l. 119–121).

Iš 2017 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. B. pateikė susirašinėjimą su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir su tuo susijusius dokumentus (2 t., b. l. 123–147).

Iš 2019 m. liepos 26 d. Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB ,,V.“ generalinio direktoriaus pavaduotojo V. B. 2017 m. gegužės 30 d. pateiktas susirašinėjimo elektroniniu paštu fragmentas su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Užfiksuota, kad:

2017 m. kovo 21 d. 5:12 gautas laiškas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterijos, kuriame vyr. buhalterė L. Š. pateikė mokėjimo grafiką, kuriame nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ informuoja, kad 2017 m. sausio mėnesio sąskaitą Nr. 0010087950 sumoje 60128,10 eurų padengs pagal sekantį grafiką : 2017-03-24 d. - 6500 eurų; 2017-03-31 d. - 12500 eurų; 2017-04-07 d. -15000 eurų; 2017-04-14d. - 15000 eurų; 2017-04-21 d. - 11128,10 eurų. Grafikas pasirašytas Vyr. buhalterės L. Š. ir patvirtintas apvaliu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ antspaudu ,,DOKUMENTAMS“.

Toliau seka susirašinėjimas tarp UAB ,,V.“ atstovo A. K. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės L. Š. :

Pirmojo laiško data – 2017-03-22, jame nurodoma, kad laiškas 2017-03-22 d. 9:30 išsiųstas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini) Tema: mokėjimo grafikas; laiško tekstas :,,Laba diena p. L., A.. V. kontrolei persiuntė Mokėjimo grafiką. Laikantis jo problemų neturėtų kilti. p. L., jei nesunku, atlikus mokėjimą, pavedimo kopiją atsiųskite man. Taip pat, ateityje, kad netrukdyčiau Jūsų brangaus laiko skambučiais, bendraukime el. laiškais. Ačiū. Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-03-24 d. 10:33 išsiųstas antras laiškas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini)ir V. B. [(duomenys neskelbtini)], Tema: mokėjimo grafikas; laiško tekstas: „Laba diena p. L.. Primenu, kad pagal mokėjimo grafiką esate įsipareigoję sumokėti 2017-03-24 – 6500,0 Eur. UAB ,,V.“, tikisi, kad grafiko laikysitės. Ačiū.

Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-03-24 d. 11:00 gautas atsakymas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema RE mokėjimo grafikas. Laiško tekstas ,,Sveiki, taip tikrai laikysimės.“ Pagarbiai L. Š., Vyr. buhalterė Mob. (duomenys neskelbtini); El.paštas : (duomenys neskelbtini)

2017-04-06 d. 10:46 išsiųstas laiškas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini). Tema: paklausimas, laiško tekstas ,,laba diena p. L. p.V.informavo, kad sutiktumėte įkeisti transporto priemones prievolių užtikrinimui. Tam reikalui reikėtų kreiptis į notarus, kurie paruoštų kilnojamojo turto įkeitimo dokumentus ir tvirtintų sutartį tarpo kreditoriaus ir skolininko prievolių užtikrinimui. Ar turite Kaune pažįstamų notarų, kurie tai galėtų atlikti? Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-04-06 d. 11:26 gautas atsakymas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema : RE:paklausimas; laiško tekstas ,,Laba diena, Viską padarysime, pas notarą užsiregistravome. Pagarbiai L. Š., Vyr.buhalterė...<>

2017-04-07 d. 12:59 išsiųstas laiškas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini)ir V. B. [(duomenys neskelbtini)], Tema: skola. Laiško tekstas ,,laba diena p.L.. Žadėjote iki šios dienos pasivyti mokėjimus pagal grafiką. Einant pas notarą mums reikės susitarti koks turtas bus įkeistas, taip pat aptarti dėl įkeičiamo turto vertės bei kitus klausimus. Laukiu informacijos apie planuojamą įkeisti turtą. Klientas nepatenkintas dėl skolos mokėjimo vilkinimo, todėl prašau pažadus vykdyti, priešingu atveju notaras gali būti nereikalingas.

Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-04-07 d. 14:22 gautas atsakymas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema RE :skola; laiško tekstas ,,Laba diena, Žinau, blogai, kad nesilaikome grafiko, bet labai norime jo laikytis laukiame pinigų iš savo klientų taip pat šiai dienai man jie jau 22000 eurų skoloj ir tai praterminuotos skolos ir čia tik vieno o kur dar visi kiti ir aš girdžiu tokius pačius pažadus visi vėluoja ir siūlo nesinervinti. Nenoriu jau nieko žadėti bet tikrai žinau kad sumokėsime viską. O dėl įkeitimo tai parašykite kokių dokumentų reikėtų notarui, nes Kaune visi labai užsiėmę ir registruoja priėmimui kitai savaitei, tai galime ir pas jus tai padaryti.

2017-04-10 d. 8:13 laiškas išsiųstas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini) ir V. B. [(duomenys neskelbtini)], Tema: paklausimas. Laiško tekstas ,,Laba diena p.L., A.. Kaip minėjote, su jumis vėluoja atsiskaityti Užsakovai. Gal mes galėtumėme padėti Jums šiuo klausimu? Kas liečia transporto įkeitimą pas notarą, paprasčiau be papildomų mokėjimų notarui, RC ir t.t. - yra pasirašyti laidavimą, t. y. kad vienas iš Jūsų laiduoja, kad skola bus apmokėta. Ką manote? Laidavimą paruoščiau, atsiųsčiau susipažinti, vertinti dėl pasirašymo. p.L., susipažinus su šiuo laišku, prašau paskambinkite man, lauksiu. Ačiū.

Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-04-11 d. 11:12 gautas atsakymas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema RE :paklausimas; laiško tekstas ,,laba diena, Mes apsitarėme su direktoriumi kad įkeisime turtą, tik parašykite kokius dokumentus turime pateikti notarui, o skolą mažiname.

2017-04-11 d. 2:56 PM išsiųstas laiškas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini)ir V. B. [(duomenys neskelbtini)], Tema : paklausimas. Laiško tekstas:,,laba diena Įkeitimui iki šio penktadienio, vėliausiai ateinančiam pirmadieniui turite pateikti:

1. Įkeičiamo transporto registracijos pažymėjimų kopijas (turėti su savimi originalus).

2. Gauti iš Regitros pažymas apie įkeičiamo transporto priemonių (turimo turto)savininkus (kam….<>

Pats sutarties pasirašymas planuojamas kitą savaitę Panevėžio mieste pas notarą. Datą, vietą ir laiką nurodysiu gavęs ir notarui persiuntęs reikiamus dokumentus sutarčiai paruošti. Su savimi turėti asmens dokumentą, antspaudą.

Lauksiu dokumentų. Kas neaišku, skambinkite.

Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-04-12 d. 12:13 gautas laiškas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema RE :paklausimas; laiško tekstas „ Sveiki,

Viskas labai aišku, iki antradienio pasistengsime viską paruošti, o sumą tikriausiai turiu aptarti su V..

2017-04-18 d. 4:18 PM išsiųstas laiškas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini) ir V. B. [(duomenys neskelbtini), Tema: paklausimas. Laiško tekstas: ,,Ar laukti dokumentų kaip žadėjote???“

2017-04-19 d. 09:41 gautas laiškas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema RE :paklausimas; laiško tekstas: „Laba diena, Dokumentus atsiųsime šiandieną.

2017-04-20 d. 1:34 PM, laiškas išsiųstas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini)ir V. B. [(duomenys neskelbtini)], Tema : paklausimas. Laiško tekstas: ,,Sveiki, dar kartą. Negaunu žadėtų dokumentų. Notaras per ,,1“ minutę dokumentų neparuoš. Ar jūs manote kitaip?

Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-04-20 d. 17:02 AM gautas atsakymas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema RE :paklausimas; laiško tekstas: „ Sveiki, Suprantame viską mes prašau suprasti ir mus, viską atsiųsime, atostogauja mūsų vadybininkė A. diorba už vadybą visko nespėja, jo visa ši savaitė suplanuota, pirmadienį atsiųsime viską, ir galite ketvirtadienį skirti susitikimui, Ačiū už supratingumą.

2017-04-24 d. 11:33 AM, laiškas išsiųstas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini) ir V. B. [(duomenys neskelbtini)], Tema : paklausimas. Laiško tekstas: ,,Sveiki. Kaip su žadėtais dokumentais?“

Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-04-24 d. 1:21 PM gautas atsakymas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema RE :paklausimas; laiško tekstas: ,,Laba diena, Atsiūsiu šiandieną žadėtus dokumentus. Ir V. pasuksiu, jau darbe ir galiu kalbėti, mes taip pat laukiam pinigų iš pirkėjų šią savaitę viską apmokėsim.“

2017-04-25 d. 8:13 išsiųstas laiškas nuo A. K. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas (duomenys neskelbtini) ir V. B. [(duomenys neskelbtini)], Tema : paklausimas. Laiško tekstas: ,,Sveiki. Kaip su žadėtais dokumentais???“

Pagarbiai, Advokatas A. K..

2017-04-25 d. 09:09 išsiųstas laiškas iš V. B. [(duomenys neskelbtini)], adresuotas A. K.; Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Tema ; RE : paklausimas, laiško tekstas „ labas rytas L.. Laukiu skambučio“

V.

2017-04-26 d. 10:15 gautas laiškas iš Buhalterija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ [(duomenys neskelbtini)] A. K. išsiųstas laiškas Tema RE :paklausimas; Priedai : Scan mašinų dokumentai pdf.; laiško tekstas :,,Sveiki, Siunčiu automašinų dokumentus. Truputį vėliau atsiųsiu ir vertes.“

,,Prieduose“ nurodyti dokumentai : registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Renault Premiuim“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“; registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Renault Premiuim“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“; registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“; registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Samro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 148–153).

2018 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr.04/11-2-17-2256 dėl Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, apie santykius su UAB „V.“ (buvo UAB „L.“) nurodoma :

Vadovaujantis 2015-05-07 Sutartimi Nr.15/07-24 MP-4 su UAB “ (duomenys neskelbtini)” (UAB „(duomenys neskelbtini)LT“) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-08-25 pagal 16 (šešiolika) PVM sąskaitų faktūrų pirko 699 735,66 l dyzelino, 13 790,27 l benzino ir 3 348,35 l suskystintų naftos dujų (SND) (2017-04-30 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr.0090006 duomenys neįvertinti, nes sąskaita faktūra su bendrovės apskaitos dokumentais tyrimui nepateikta) iš viso už 527 955,89 Eur plius 108 836,48 Eur PVM, iš viso už 636 792,37 Eur sumą:

-2016 metais iš viso už 432 305,96 Eur plius 89 084,97 Eur PVM, iš viso už 521 390,93 Eur;

-2017 metais iš viso už 95 649,93 Eur plius 19 751,51 Eur PVM, iš viso už 115 401,44 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro ir kitų prekių įsigijimą iš UAB „V.“ užregistravo apskaitos registruose, t. y., buhalterinėje sąskaitoje Nr.2010 „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“ ir Nr.4430 „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“.

Pagal tyrimui pateiktus bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB banke išrašus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-28 ir AB Swedbank banko 2017-09-19 raštu Nr. S/7226 kompaktiniame diske pateiktą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą iki 2017-09-01 (bendrovė tyrimui sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašo ir balansinės sąskaitos Nr.2715 apyvartos žiniaraščių už 2017 metus tyrimui nepateikė), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „V.“ 38 (trisdešimt aštuoniais) bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-08-25 pervedė iš viso 125 344,79 Eur sumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui pateikė suvestinį dokumentą „Kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų apyvartos (2017-01-01 –2017-09-01)“, kurio duomenys buvo sulyginti su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis, ir pateikti lentelėje: (lentelė ,,word" ataskaitos variante).

Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus 2017-01-01 būklei įsiskolinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 108 214,85 Eur.

Pagal UAB „V.“ pateiktame suvestiniame dokumente „Kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų apyvartos (2017-01-01 – 2017-09-01)“ esančius duomenimis, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas 2017-01-01 būklei – 108 775,31 Eur, t. y., 560,46 Eur (108 775,31 -108 214,85) didesnis, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė ir užregistravo apskaitoje 2016-12-30, o UAB „V.“ 560,46 Eur bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimą užregistravo 2017 metais, t. y., 2017-01-02 data.

Pagal bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus bendrovė laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 pagal UAB „V.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras įsigijo prekių iš viso už 115 401,44 Eur, kas sutampa ir su UAB „V.“ pateiktais duomenimis.

Pagal tyrimui pateiktuose bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašuose duomenis laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-04-19 bendrovei „.“ pervedė iš viso 125 344,79 Eur sumą, kas atitinka bendrovės „V.“ pateikto dokumento duomenis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansinės sąskaitos Nr.4430 „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ apyvartos žiniaraštyje įrašyta, kad laikotarpiu nuo 2017-07-28 iki 2017-08-25 (tiriamojo laikotarpio pabaigos) iš sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB banke (balansinė sąskaita Nr.2711) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-28 pervesta 934 Eur ir 2017-08-04 pervesta 4 500,22 Eur, iš viso 5 434,22 Eur (934+4 500,22) suma ir užfiksuota 92 837,28 Eur skola bendrovei „V.“.

Tuo tarpu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame suvestiniame dokumente esančius duomenis, laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-08-25 (tiriamojo laikotarpio pabaigos) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas apmokėjimas iš viso 1 319,61 Eur (2017-08-03 -778,48 Eur ir 2017-08-07 -541,13 Eur), ir neapmokėtas likutis sudaro 96 951,89 Eur, t. y., duomenys apie apmokėjimą laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos ir neapmokėtas likutis nesutampa su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenimis. UAB „V.“ suvestiniame dokumente informacija, iš kokios sąskaitos gauti apmokėjimai už UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsispindi (nurodyta, kad 778,48 Eur įplauka 2017-08-03 gauta pagal dokumentą Nr.947, o 541,13 Eur 2017-08-07 gauta pagal dokumentą Nr.5289).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnyje „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“ ir 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitos registrus įrašė, kad tiekėjui UAB „V.“ 2017-07-28 ir 2017-08-04 apmokėjo iš viso 5 434,22 Eur (934+4 500,22) sumą, tačiau tyrimui nepateikė dokumentų, kurių pagrindu šiuos duomenis užregistravo apskaitoje. Bendrovės tyrimui pateiktame sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB banke išraše už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-28, duomenų apie 934 Eur pervedimą 2017-07-28 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nėra (likutis banko sąskaitoje 2017-07-28 – 0,02 Eur). Sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017-07-28 iki 2017-08-25 (tiriamojo laikotarpio pabaigos) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje AB DNB bankas 2017-09-11 raštu Nr.2017-30.89-143 pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą iki 2017-09-01, tačiau jame įrašų, apie 2017-07-28 pervedimą 934 Eur ir 2017-08-04 pervedimą 4 500,22 Eur bendrovei „V.“, nėra.

Taip pat pažymėtina, kad tiekėjo UAB „V.“ ikiteisminiam tyrimui pateiktoje pardavimų-apmokėjimų suvestinėje „Kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų apyvartos (2017-01-01 –2017-09-01)“ duomenų apie 2017-07-28 įplauką 934 Eur ir 2017-08-04 įplauką 4 500,22 Eur neužfiksuota.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitos registrus įrašė duomenis apie tiekėjui UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2017-07-28 ir 2017-08-25 sumokėtą iš viso 5 434,22 Eur (934+4 500,22) sumą, taip nepagrįstai sumažinant įsipareigojimus bendrovei „V.“, iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad “Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) Ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere tiriamuoju laikotarpiu dirbo L. Š..

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (2012-10-17 Nr. XI-2287, 2003-12-09 Nr. IX-1873 nauja redakcija) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 4 dalyje nurodyta, kad „Pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti“.

2015-05-07 Sutarties Nr.15/07-24 MP-4 3.5. punkte nurodyta, kad visi atsiskaitymai su bendrove “L.” (UAB “V.”) šios sutarties pagrindu vykdomi bankiniu pavedimu į atsiskaitomąją sąskaitą, nurodytą sutartyje. Už praeitą mėnesį įsigytas prekes atsiskaitoma pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio per 40 dienų. Tiekėjas - bendrovė “ (duomenys neskelbtini)” (UAB “V.”) turi teisę priskaičiuoti 0,06% dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

UAB “(duomenys neskelbtini)” atsiskaitymus su UAB “V.” už prekes iki 2017 metų pradžios vykdė laikantis 2015-05-07 Sutartyje Nr.15/07-24 MP-4 numatytų terminų (2017-01-01 būklei įsiskolinimas sudarė 108 214,85 Eur, t.y., pagal 2 (dvi) PVM sąskaitas faktūras: 2016-11-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0086613 – 53 244,79 Eur sumai (sumokėjimo terminas iki 2017-01-10) ir 2016-12-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0087326 –54 670,06 Eur sumai (sumokėjimo terminas iki 2017-02-10)).

Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-04-30 metais bendrovė iš UAB „V.“ įsigijo kuro pagal 4 (keturias) PVM sąskaitas faktūras iš viso už 115 401,44 Eur sumą ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė iš viso 125 344,79 Eur sumą, todėl skola 2017-07-27 būklei sudarė 98 271,50 Eur. Atsižvelgiant į tyrimui pateiktus dokumentus, laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2017-08-25 (tiriamojo laikotarpio pabaigos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo iš viso 1319,61 Eur (778,48+541,13) ir 96 951,89 Eur liko skolinga.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 7 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“ ir 12 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;...“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo A. U. (5 t., b. l. 56–59).

L. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad nuo 2015 m. vasario 20 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Ši įmonė buvo įkurta 2015 m. vasario 13 d. Įmonės įkūrėjai ir akcininkai buvo jos sūnus A. U. ir A. S.. Tačiau nuo 2016 m. liepos 8 d. A. U. tapo vieninteliu šios įmonės akcininku (nupirko likusias akcijas iš A. U.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra tarptautinis krovinių pervežimas. Nuo įmonės įkūrimo iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirba A. U.. Įmonės ofisas buvo Ateities pl. (tikslesnio adreso nepamena). Šis ofisas buvo nuomojamas iš UAB „S.“. Šiuo adresu ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tačiau 2017 m. balandžio 17 d. nutraukė nuomos sutartį su anksčiau minėta įmone ir ten veiklos nebevykdo. Ji jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, jie yra pas direktorių A. U.. Nuo 2017 gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo. Kuomet buvo vykdoma veikla, įmonė turėjo 7 nuosavybės teise priklausančius krovininius automobilius (vilkikus), 4 krovininius automobilius (vilkikus) nuomavo iš G. V. įmonės bei 3 krovininius automobilius įmonė buvo paėmusi lizingu (iš Citadėlės banko ir DNB banko). Kadangi įmonė veikla buvo krovinių pervežimas, tai buvo reikalingi degalai. Todėl 2015 metų gegužės mėn. (tikslesnės datos neatsimena) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kuro pirkimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartiniu metu - UAB „V.“). Kiek atsimena, pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo piltis kuro limitą pradžioje už 35 000, o 2016 metais už maždaug 100 000 eurų, tai yra galėjo piltis kuro už tokią sumą ir apmokėjimą daryti vėliau. Dėl kuro pirkimo derybas vedė A. U.. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darė, pildavosi į savo naudojamus vilkikus kurą ir po 45 dienų atsiskaitydavo už pateiktą kurą. Pradžioje su šia įmone atsiskaitymai vyko laiku, tačiau vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pablogėjus finansinei padėčiai, vėlavo su atsiskaitymais. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pablogėjo finansinė padėtis dėl įvairių veiksnių: gautų baudų Italijoje, nepavykusios investicijos, nesugebėjo direktorius sukontroliuoti darbuotojų. Liko skolingi UAB „V.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „L.“) apie 95 000 eurų, už jų pateiktą kurą. Kadangi vėlavo su atsiskaitymais UAB „V.“ nenorėjo duoti kuro, tai A. U. ieškojo naujo kuro tiekėjo. A. U. susitarė su UAB „R.“ dėl kuro tiekimo ir 2017 kovo mėn. pasirašė sutartį dėl kuro pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek atsimena kuro limitas šioje įmonėje buvo iki 20000 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pylėsi pagal šią sutartį ir liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 20 000 eurų. Šiai įmonei jokių mokėjimų už pateiktą kurą nesumokėjo, nes įmonėje nebuvo jau pinigų (4 t., b. l. 12–14).

2019 m. balandžio 5 d. Advokatas A. K., atstovaudamas UAB ,,V.“ (Bendrovė) pateikė raštą (reg. nr. 20-G-27117), kuriame nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skola įmonei UAB ,,V.“ nuo 2017 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. dienos sudarė 95 720,20 eurų (pridėjo skolų apyvartos pažymą). 2017 m. gegužės 17 d. Bendrovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 79 826,34 eurų skolos, nes skolininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iki minimos datos neapmokėjo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų : (duomenys neskelbtini) Nr. 0087950 už parduotas per 2017 sausio mėnesį bei (duomenys neskelbtini) Nr. 0088618 už prekes parduotas per 2017 m. vasario mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skolingas UAB ,,V.“ iki šių sąskaitų išrašymo bei yra atlikęs keletą dalinių mokėjimų, bendra atsakovo pradelstų įsipareigojimų pagal Sutartį skolos suma 2017 m. balandžio 28 d. dienai yra 79,826,34 eurai. Ši suma yra nurodoma ieškinyje (pridėtas) (2 t., b. l. 161–176).

2019 m. sausio 24 d. Antstolis Marekas Petrovskis pateikė informaciją ir vykdomosios bylos Nr. 0123/17/00732/S-1322, kur nurodė, kad jis vykdė 2017 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo Vykdomąjį raštą Nr. e2-2123-555/2017 dėl 82 612,19 eurų skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, ieškotojo UAB ,,V.“ naudai. Vykdant minėtą teismo Vykdomąjį raštą, 2017 m. liepos 5 d. antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/17/00732. 2017 m. liepos 24 d. buvo areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos kredito įstaigose (Nurodymas priverstinai išieškoti pinigines lėšas S-17-123-6445) ir transporto priemonės: RENAULT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) RENAULT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAN valst. Nr.; NISSAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SAMRO valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 26 d. gauta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis Nr. B2-1480-657/2018, kuria įmonei UAB , (duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 p., 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-18-123-2102 buvo panaikinti taikomi apribojimai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoms. 2018 m. vasario 27 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomasis raštas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Pridėti rašte išvardinti dokumentai) (2 t., b. l. 179–186).

Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB ,,T.“ direktorius, įkūrėjas ir akcininkas. Bendrovė įkurta prieš penkis metus. Bendrovės veikla yra prekyba sunkvežimiais, priekabomis, puspriekabėmis bei tarptautiniai pervežimai. Asmeniškai A. U. nepažįsta, jie nėra draugai, tačiau pamena, kad iš šio žmogaus vadovaujamos įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaudamas savo įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, 2017 m. pavasarį yra pirkęs transporto priemones. Kadangi praėjo nemažai laiko, todėl smulkiai atsiminti detales susijusias su transporto priemonių pirkimu iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ - sunku. Pamena, kad apie tai, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduoda transporto priemones, jis skelbimą rado kažkuriame interneto puslapyje. Jeigu gerai pamena, tai skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas sunkvežimis su būda. Tokie automobiliai patį domina, kadangi juos lengvai galima parduoti į Afriką, yra didelė jų paklausa. Skelbimai buvo ne dėl vieno sunkvežimio pardavimo. Skelbimuose nurodytos sunkvežimių kainos buvo geros, t. y. mažesnės nei rinkos. Jis pats susisiekė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. U. ir pradėjo derybas dėl jo siūlomų sunkvežimių ir priekabų pirkimo. Kiek pamena, tai tarėsi dėl puspriekabių ir vilkikų pirkimo. Pamena, kad transporto priemonės – sunkvežimio su būda, apžiūrėti važiavo į Ateities pl., ten A. U. parodė tą sunkvežimį, tačiau jis jį pirkti atsisakė, nes netenkino jo būklė. A. U. jam pasiūlė pirkti kitus sunkvežimius ir puspriekabes, jos tuo metu buvo reise, tačiau dėl jam priimtinos kainos jis sutarė, kad jas pirks, davė A. U. rankpinigius. Kodėl A. U. pardavinėjo transporto priemones – nesiteiravo, jam tas nebuvo svarbu, jam svarbu buvo sunkvežimių ir puspriekabių kaina, kuri jį tenkino. Kiek pamena, tai A. U. parduodamos transporto priemonės buvo ne pačios geriausios būklės, jos buvo su gedimais, defektuotos, gerokai padėvėtos, bet kadangi kaina buvo gera, todėl jis iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nupirko naudotą vilkiką DAF XF-105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kokia jo buvo kaina nepamena, tik žino, jog A. U. prašymu apmokėjimas už vilkiką buvo atliktas grynais pinigais. Paprastai už transporto priemones apmoka pavedimais per banką, tačiau A. U. norėjo, kad būtų sumokėti gryni pinigai. Kaip po to buvo parduotas šis vilkikas jis nepamena. Jis transporto priemones pirko tikslu jas perparduoti, kaip minėjo jo bendrovė užsiima ir pervežimais, tačiau šiuo atveju transporto priemonių įgijimas buvo tam, kad jas perparduoti. Nors sunku prisiminti detales, tačiau jeigu ikiteisminiame tyrime yra duomenys apie tai, kad 2017 m. kovo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą GAU Nr.1671, pagal kurią įformino naudotos puspriekabės Kaiser S3803 V2C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą jo atstovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 1 000 Eur plius 210 Eur PVM, iš viso už 1 210 Eur, vadinasi taip ir buvo, už šią puspriekabę taip pat buvo sumokėta grynais pinigais, kaip pageidavo A. U.. Tą patį gali pasakyti dėl naudoto vilkiko DAF XF-105, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pirkimo už 6 000 Eur plius 1 260 Eur PVM, iš viso už 7 260 Eur sumą. Bei apie naudotos puspriekabės Koegel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimą už 2 000 Eur plius 420 Eur PVM, iš viso už 2 420 Eur sumą. Apie tai, kad šios transporto priemonės ne už ilgo buvo parduotos UAB ,,R.“, gali pasakyti, tik tiek, kad jeigu taip yra užfiksuota dokumentuose, vadinasi taip ir buvo. G. G. jis tikrai nepažįsta, galbūt ją yra matęs, tačiau tikrai nėra jos draugas ar artimas pažįstamas, kaip ji gali būti susijusi su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu – nežino. Mano, kad gerai pamena, kad dėl aukščiau išvardintų transporto priemonių, kurias buvo pirkęs iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pirkimo į jį kreipėsi vyrukas, tikrai ne moteris. Mano, kad G. G., kaip UAB ,,R.“ vadovė, tik pasirašė pirkimo dokumentus, tačiau realiai pirkimą vykdė kažkoks kitas darbuotojas. Iš A. U. nebuvo jokio prašymo, kad iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nupirktas transporto priemones perparduotų UAB ,,R.“. A. K. jis pažįsta. Tai jo bendrovės darbuotojas. Tuo laiku, kai jis pirko transporto priemones iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, A. K. buvo UAB ,,P.“ ir ,,A. g.“ vadovas, žino, kad ir jis pirko transporto priemones iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 74–46).

Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būtent iš jo A. K. sužinojo apie parduodamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ transporto priemones. Būtent jis A. K. pasiūlė dalį jų nupirkti, kadangi jam pačiam trūko apyvartinių lėšų. Kaip minėjo pirmojoje apklausoje, pasiūlymas pirkti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ transporto priemones jį sudomino būtent dėl itin mažos transporto priemonių kainos. Situacija buvo tokia, kad jis pirma sumokėjo A. U. rankpinigius, o tik vėliau pamatė pačią prekę. Jo pamatytos transporto priemonės buvo apgailėtinos būklės, jis net norėjo atsisakyti sandorio, reikalavo, kad A. U. jam grąžintų rankpinigius, tačiau jis kategoriškai atsisakė grąžinti pinigus. Tarp jų netgi kilo konfliktas, todėl jam nieko kito neliko tik sumokėti likusią pinigų sumą už transporto priemones ir jas pasiimti. Analogiška situacija buvo ir su A. K., jis jo paragintas nusipirko transporto priemones, o vėliau jas pamatęs nusivylė. Nori paminėti, kad nusipirktas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ transporto priemones jis buvo palikęs Ateities pl. ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Apie šių įgytų transporto priemonių pardavimą nebuvo niekur paskelbęs. Tų transporto priemonių pirkėjai jį susirado patys, gali numanyti, kad jo kontaktus jie galėjo gauti iš paties A. U.. Tas pats buvo ir su A. K. nupirktomis transporto priemonėmis. Perpardavęs transporto priemones didelio pelno negavo, tačiau mano, kad ir nuostolio jokio nepatyrė, nes greitai atsirado pirkėjai ir jas nupirko, kitu atveja būtų buvę sudėtinga jas parduoti dėl prastos jų būklės. A. Š. bei G. G. nepažįsta, ar šie asmenys yra susiję su įmonėmis, kurios nupirko jo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nupirktas transporto priemones - nežino. Tikrai nebuvo jokio susitarimo su A. U., kad jo parduodamas transporto priemones nupirktų ,,laikinai“ ir kad jas parduotų jo atsiųstiems pirkėjams (4 t., b. l. 77–79).

Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kas jis jau daug metų dirba versle, susijusiame su pervežimais. Yra UAB ,,P.“ direktorius. Ankščiau vadovavo ir UAB ,,A. G.“, kuri šiuo metu yra subankrutavusi. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorių D. Š. pažįsta, jie abu verčiasi pervežimais, tik D. Š. papildomai dar verčiasi prekyba transporto priemonėmis. Jų abiejų įmonių kontoros yra tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Kalbant apie 2017 m. pavasarį iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus A. U. nupirktus vilkikus, gali pasakyti, kad tokį pasiūlymą - pirkti vilkikus gavo iš D. Š.. Iš kur Donatas gavo informaciją apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančių transporto priemonių pardavimą - nežino, tuo nesidomėjo. Kiek pamena, tai D. Š. patį informavo, kad yra parduodami vilkikai, puspriekabės už gerą kainą. Pamena, kad kartu su Donatu buvo nuvykęs į aikštelę Ateities plente, tiksliai adreso nepamena, ir apžiūrėjo tuos vilkikus. Tik tą vienintelį kartą ir yra bendravęs su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. U., iki to laiko jo nepažinojo, po sandorio taip pat su juo nebendravo. Gali pasakyti, kad vilkikus ir puspriekabes pirko tik tuo tikslu, kad juos brangiau parduotų. Jeigu gerai pamena, viso šio sandorio metu jam padėjo D. Š. ir tik jo dėka atsirado pirkėjas (pirkėjai) kurie labai greitai tuos vilkikus ir puspriekabes nupirko. Tiksliai pasakyti, kiek ir kokių transporto priemonių nupirko kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ‚,A. G.“ atstovas - negali, kadangi nepamena, tačiau mano, kad jeigu ikiteisminiame tyrime yra užfiksuoti jo pasirašyti dokumentai, sąskaitos faktūros, tai taip ir buvo: toks kiekis ir tokių rūšių transporto priemonių buvo pirkęs ir pardavęs. Pamena, kad A. U. pageidavo pinigus gauti ne pavedimu per banką, o grynais pinigais. Už transporto priemones buvo sumokėta tiek, kiek nurodyta mokėjimo dokumentuose - sąskaitose - faktūrose.Ttikrai nėra pažįstamas su A. U. ar A. Š., G. G. taip pat nepažįsta, jeigu ir dalyvavo kažkieno sutartuose sandoriuose, tai tikrai pats sudarant tą susitarimą nedalyvavo (4 t., b. l. 82–84).

2018 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr.04/11-2-17-2256 dėl Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, apie tai kokiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikis turtas, įskaitant transporto priemones, nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir apskaitos registrus) bendrovė tiriamuoju laikotarpiu įformino transporto priemonių pardavimą: (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

Laikotarpiu 2016-07-15 iki 2017-04-25 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 15 (penkiolika) PVM sąskaitų faktūrų įformino 14 (keturiolikos) transporto priemonių ir 1 (vienos) transporto priemonės pardavimą dalimis (PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas vilkiko MAN 19.414 kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) už 76 236 Eur plius 8 820 Eur PVM, iš viso už 85 056 Eur sumą.

Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, už parduotas transporto priemones (ir jų dalis) pirkėjai sumokėjo iš viso 57 950 Eur, iš jų 4 000 Eur pervedė į bendrovės sąskaitą banke, 53 950 Eur (57 950-4 000) apmokėjimas įformintas grynais pinigais į kasą.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių sąskaitų Nr. 2410 „Pirkėjų skolų vertė“ ir Nr.4430 „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ apyvartos žiniaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 27 106 Eur atsiskaitymas pagal 2017-04-13 PVM sąskaitą faktūrą GAU Nr.1709 už automobilį Porsche Cayenne įformintas 27 106,06 Eur suma dengiant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą AB DNB bankui (sąskaita Nr.278 „Perkėlimai“ už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-08-25 su pateiktais apskaitos registrais tyrimui nepateikta).

Pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30760-17 medžiagoje pateiktus dokumentus, 3 (trys) transporto priemonės, kurioms 2017-03-17 buvo įformintas pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, po kelių dienų, t. y., 2017-03-20, pakeitus šių transporto priemonių valstybinius numerius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino jų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini): (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas 3 (tris) 2017-03-17 PVM sąskaitas faktūras GAU Nr.1660, GAU Nr.1661 ir GAU Nr.1662 įformino transporto priemonių: vilkiko DAF XF-105.460, puspriekabės HUMBAUR BIG ONE ir puspriekabės SCHMITZ S01 pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 10 890 Eur sumą su PVM. Po kelių dienų, pakeitus transporto priemonių valstybinius numerius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 3 (tris) 2017-03-20 PVM sąskaitas faktūras PRO Nr.0004, PRO Nr.0005 ir PRO Nr.0006, pagal kurias įformino šių transporto priemonių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini) iš viso už 11 277,20 Eur su PVM, t. y., iš viso už 320 Eur (9 320-9 000) didesnę sumą, negu pirko iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30760-17 medžiagoje pateiktus dokumentus, 3 (trys) transporto priemonės, kurioms 2017-03-20 ir 2017-04-12 buvo įformintas pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kitą mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino jų pardavimą bendrovei „R.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (direktorė G. G., kuri laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-11-30 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė): (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas 3 (tris) PVM sąskaitas faktūras: 2017-03-20 GAU 1667, 2017-04-12 GAU 1707 ir GAU 1708 įformino 2 (dviejų) vilkikų DAF XF-105 ir puspriekabės Koegel SNCO pardavimą bendrovei „T.“ iš viso už 14 000 Eur plius 2 940 Eur PVM, iš viso už 16 940 Eur sumą. UAB „T.“ 2017-04-03 ir 2017-04-18 įformino šių transporto priemonių pardavimą bendrovei „R.“ iš viso už 17 424 Eur su PVM, t. y., už 400 Eur (14 400-14 000) didesnę sumą, negu pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (detaliau tiriamojoje dalyje).

Taip pat 3 (trys) transporto priemonės, kurių pardavimą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino bendrovei „A. G.“, UAB „A. G.“ po kelių savaičių jas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (lentelė ,,Word" ataskaitos variante).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-03-20 PVM sąskaitas faktūras GAU 1668, GAU 1669 ir GAU 1670 įformino puspriekabės Krone ir 2 (dviejų) vilkikų Renault pardavimą bendrovei „A. G.“ iš viso už 4 000 Eur plius 840 Eur PVM, iš viso už 4 840 Eur sumą. UAB „A. G.“ 2017-04-07 įformino šių transporto priemonių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 4 220 Eur plius 886,20 Eur PVM, iš viso už 5 106,20 Eur, t.y., už 220 Eur (4 220-4 000) didesnę sumą, negu įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (detaliau tiriamojoje dalyje).

Taip pat vienas vilkiką DAF, kurio pardavimą bendrovei „A. G.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino pagal 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAU Nr.1723, kitą dieną UAB „A. G.“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“: (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAU Nr.1723 įformino vilkiko DAF XF-105 pardavimą bendrovei „A. G.“ už 8 000 Eur plius 1 680 Eur PVM, iš viso už 9 680 Eur. Bendrovė „A. G.“ kitą dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir įformino šio vilkiko pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 8 100 Eur, plius 1 701 Eur PVM, iš viso už 9 801 Eur sumą su PVM, t.y., už 100 Eur (8 100-8 000) didesnę sumą, negu įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 65–68.)

2018 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr.04/11-2-17-2256 dėl Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, apie tai ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad LR Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalyje nurodyta, kad „1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka“.

Pagal bendrovės kasos dokumentus ir apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2017-03-13 iki 2017-04-25 už parduotas transporto priemones į bendrovės kasą buvo gauta iš viso 53 950 Eur suma. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-05-15 įsigijo kuro ir prekių iš viso už 19 857,66 Eur, už kurias turėjo atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iki tiriamojo laikotarpio pabaigos už prekes nesumokėjo. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-05-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos įformino iš viso 97 000 Eur (15 000+30 000+35 000+17 000) išmokėjimą bendrovės akcininkui ir direktoriui A. U., tokiu būdu dengiant akcininko suteiktą paskolą bendrovei.

Sutartis (sutartys) su A. U. dėl paskolos suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikta (-os).

Pagal bendrovės buhalterinėje sąskaitoje Nr.4495 „Įmonės savininkams mokėtinos sumos“ įrašytus duomenis, tiriamuoju laikotarpiu akcininko A. U. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos: (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

Tiriamuoju laikotarpiu akcininkas ir direktorius A. U. bendrovei suteikė iš viso 110 600 Eur paskolą, 107 150 Eur paskolos buvo grąžinta ir tiriamojo laikotarpio pabaigai negrąžintos paskolos suma sudarė 3 450 Eur.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nuostatomis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia privalėjo atsiskaityti su valstybės ir Sodros biudžetu (skola tiriamojo laikotarpio pabaigai – 24 323,88 Eur), po to, pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir, eiliškumo tvarka, sumažinti skolas tiekėjams (5 t., b. l. 61–62).

Dėl perleisto ilgalaikio turto, įskaitant transporto priemones, išvadoje nurodoma, kad 1. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2017 metais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino transporto priemonių pardavimą už žemesnę kainą, negu apskaitoje nurodyta jų likutinė vertė: (lentelė ,,Word" ataskaitos variante).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų kovo – balandžio mėn. įformino transporto priemonių pardavimą iš viso už 69 106 Eur, kurių likutinė vertė sudarė iš viso 145 976,07 Eur, t. y., bendrovė transporto priemones pardavė už 76 870,07 Eur (69 106-145 976,07) mažesnę sumą, negu jų likutinė vertė ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 76 870,07 Eur nuostolį.

2. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų dokumentus (tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir Gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. Kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė kreditines sąskaitas: (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 4 (keturias) kreditines sąskaitas iš viso 41 884,30 Eur plius 8 795,70 Eur 50 680 Eur sumai su PVM dėl 4 (keturių) puspriekabių KOGEL SNCO 24 pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr.16/02/19-1, Nr.16/02/19-2, Nr.16/03/18-1 ir Nr.16/05/02-1.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apskrities VPK KP ENTV pateiktame 2018-02-23 rašte nurodė, kad nuo 2017-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė automobilių pirkimo-pardavimo sutartis išsimokėtinai ir pareikalavo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos priėmimo-perdavimo aktų pagrindu perduoti (grąžinti) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 5 (penkias) puspriekabes KOGEL SNCO 24 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabių negrąžino, todėl bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pati inicijavo jų susigrąžinimą, tačiau puspriekabės Kogel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susigrąžinti nepavyko, nes yra sulaikyta Italijoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės ir iki šiol nėra grąžinta.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 4 (keturias) puspriekabes bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, už kurias pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo sumokėjusi 14 115,70 Eur (56 000 (14 000x4) -41 884,30), bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 14 115,70 Eur nuostolį.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 7 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“ ir 12 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;...“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo A. U. (5 t., b. l. 63–65).

Dėl sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu

2019 m. birželio 18 d. A. U. apklaustas įtariamuoju parodė, kad įvykus konfliktui dėl kuro tiekimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovei kuras nebuvo parduodamas, todėl tam, kad toliau vykdyti veiklą ir atskaityti su visais kreditoriais, dėl kuro pardavimo vedė derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ agresyvių veiksmų, atimto turto, areštuotų sąskaitų, dėl jų kaltės sustabdytos veiklos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo realių galimybių atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokio išankstinio ketinimo neatsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitaip apgaule įgyti jų turtą nebuvo. Tai yra civiliniai santykiai ir jie sprendžiami civilinio proceso tvarka. Nepamena, ar teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingą balansą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kurą neatsiskaitė, tačiau sau, kaip akcininkui, išsimokėjo 35 000 eurų kaip paskolos grąžinimą 2017-05-03, o 2017-05-31 d. dar 17 000 eurų, nes jis neketino bankrutuoti, galvojo, kad tai tik laikini sunkumai, tikėjosi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitas apmokėti gavus pinigų iš skolininkų. Į klausimą, kad pagal bendrovės kasos dokumentus ir apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2017-03-13 iki 2017-04-25 už parduotas transporto priemones į bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą buvo gauta iš viso 53 950 Eur suma. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-05-15 įsigijo kuro ir prekių iš viso už 19 857,66 Eur, už kurias turėjo atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iki tiriamojo laikotarpio pabaigos už prekes nesumokėjo. Taip pat nevykdė įsipareigojimų ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, bet tuo laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-05-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos įformino iš viso 97 000 Eur (15 000+30 000+35 000+17 000) išmokėjimą bendrovės akcininkui ir direktoriui A. U., tai yra jam pačiam, tokiu būdu dengiant akcininko suteiktą paskolą bendrovei, kodėl tų piniginių lėšų neskyrė atsiskaityti su kreditoriais, atsisakė atsakyti (17 t., b. l. 45–50).

Iš 2017 m. birželio 13 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. B. pareiškimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė vykdoma veikla - mažmeninė prekyba degalais ir kitomis prekėmis, kuri yra vykdoma per savo ir partnerių degalinių tinklą. 2017 m. pradžioje M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (transporto/logistikos įmonės) darbuotojas, kuris buvo atsakingas už kuro pirkimą, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės sudaryti degalų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų, pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiomis kortelėmis, pirkti kurą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)a“ partnerių degalinių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pageidavo gauti iki 120 000 EUR (vieno šimto dvidešimties tūkstančių eurų) atsiskaitymo atidėjimą. Po to sekė keli UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų susitikimai, kurių tikslas buvo susipažinti bei aptarti būsimo bendradarbiavimo sąlygas. Susitikimuose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės dalyvavo jau minėtas M. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei vadovas A. U.. Pagal nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką dirbant su analogiškomis įmonėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda kurą ir kas 15 dienų išrašo sąskaitas už parduotą kurą, kurias klientas apmoka per 30 dienų po sąskaitos gavimo (tokiu būdu yra taikomas 30 dienų atsiskaitymo atidėjimas). Derinant bendradarbiavimo sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapsiriboja vien tik gauta informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, papildomai jos patikimumas buvo tikrinamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrus. Jokios neigiamos informacijos nebuvo nustatyta, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai rodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vidutinės ir mažesnės rizikos įmonė, todėl 2017 m. kovo mėn. 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė naftos produktų pardavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ magnetinės korteles sutartį Nr. 2035 (toliau - Sutartis), kuria remiantis pradėjo pardavinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurą. Tačiau, nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė 120 000 EUR atsiskaitymo atidėjimo, atsižvelgiant į tai, jog tai buvo naujas klientas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko duoti iki 20 000 EUR atsiskaitymo atidėjimą.

Lygiagrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. U. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės sudaryti kuro pirkimo pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios akcininkė yra E. B. ir vadovė G. G.) ir pasirašė Laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavo už šią įmonę. A. U. pasirašė Laidavimo sutartį, kadangi minėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi yra jo įmonė, tačiau formaliai tai nėra įforminta.

Nepaisant pasirašytos Sutarties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat pradžios jos nevykdė, neatliko nei vieno mokėjimo. Bandant prisiskambinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. U. dėl mokėjimų, U. telefonas visada buvo išjungtas. Tokiu būdu 2017 m. balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. B. susisiekė su M. V., siekiant išsiaiškinti dėl vėluojančių atsiskaitymų. M. V., jo paklausus dėl vėluojančių mokėjimų, pareiškė, jog jis nieko nežino, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Iš karto po to pokalbio sekė staigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomų automobilių skaičiaus mažėjimas, toliau sekė įmonėje dirbančių darbuotojų skaičiaus mažėjimas, atsirado vėlavimai vykdyti savo įsipareigojimus kitiems ūkio subjektams bei sąskaitų areštai. Nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. B. rado tik tuščias patalpas (apie išsikraustymą niekas nebuvo įspėtas, patalpų savininkas tiesiog rado tuščias/atrakintas patalpas). Į telefono skambučius ir e-laiškus nei įmonės darbuotojai, nei įmonės akcininkas/direktorius A. U. neatsako ir vėliau neatskambina/neatrašo. Tuo tarpu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (už kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laidavusi) tuo pat metu pradėjo didėti nuosavybės teise valdomas autotransporto kiekis. Patikrinę per UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo, kad joje atsirado tos pačios rūšies ir metų automobiliai (skirti vežti krovinius), kuriuos, kaip spėjama, anksčiau nuosavybės teise valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bandymai susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesėkmingi, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nepripažįsta bet kokių sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, teigia, kad dirba savarankiškai. Paminėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Laidavimą, irgi buvo suteiktas atsiskaitymo atidėjimas 4000 EUR (keturi tūkstančiai eurų), kuris buvo anuliuotas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota degalų už 4000 EUR. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymus yra praterminavusi, bet atsiskaitinėja dalimis. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar yra skolinga apie 1300 EUR.

Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją, matyti iš anksto suplanuota A. U. ir su juo susijusių asmenų nusikalstama veika (sukčiavimas), ko pasekoje jo įmonė patyrė 19 857,66 EUR (devyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 66 euro centų) žalą (žala būtų dar didesnė, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sutikusi su A. U. prašymu suteikti 120 000 EUR atsiskaitymo atidėjimą). Sukčiavimo faktą patvirtina dar ir tai, kad A. U., pasinaudodamas tomis pačiomis „schemomis“, papildomai apgavo ir padarė žalą daugiau asmenų, tarp kurių yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs (duomenys neskelbtini)), patyrusi 95 720,20 (devyniasdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų ir 20 euro centų) žalą, o taip pat G. V. individuali įmonė, įmonės kodas 152037339, kuri dėl negrąžintos transporto priemonės patyrė 21 000 EUR (dvidešimt vieno tūkstančio eurų) žalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų teigimu, nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra nukentėjusios įmonės Latvijoje ir Lenkijoje.

Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymius dėl sukčiavimo būdu padarytos žalos, nustatyti kaltus asmenis bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 114–116).

Liudytojas R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2000 m. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla – mažmeninė prekyba degalais ir kitomis prekėmis, kuri vykdoma per savo ir partnerių degalinių tinklą. 2017 m. vasario 8 d. paskambino pažįstamas M. V. ir pasakė, kad jo pažįstamas turi įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (minėjo, kad pats ruošiasi eiti dirbti į šią įmonę vadovu) ir sakė, kad nori pirkti iš jo vadovaujamos įmonės kurą. Daug kalbėjo telefonu. Pats tuo metu buvo labai užsiėmęs (pardavinėjo jo įmonei priklausančią degalinę) ir vis atidėliojo susitikimą. M. V. nuolat skambindavo telefonu ir klausdavo, kada galės susitikti ir aptarti kuro pardavimo klausimą. 2017 m. vasario pabaigoje įvyko susitikimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ofise Kaune, Ateities pl. su M. V. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu A. U.. Aptarė kuro tiekimo sąlygas. A. U. prašė sudaryti degalų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ galėtų pasinaudoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiomis kortelėmis ir pirkti kurą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir partnerių degalinių. M. V. ir A. U. pageidavo gauti iki 120 000 eurų atsiskaitymo atidėjimą. Jie sakė, kad įmonė turi daugiau nei 10 vilkikų ir jiems reikia didelio kiekio kuro. Pagal nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką, dirbant su analogiškomis įmonėmis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduoda kurą ir kas 15 dienų išrašo sąskaitas, kurias klientas privalo apmokėti per 30 d. po sąskaitos gavimo ( taikomas 30 d. atidėjimas). Derinant sutarties sudarymo sąlygas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neapsiribojo tik iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, papildomai jos patikimumas buvo tikrinamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ registruose. Jokios neigiamos informacijos gauta nebuvo. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ informacija rodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra vidutinės ir mažesnės rizikos įmonė. 2017 m. kovo 8 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jo paties, ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. U., pasirašė naftos produktų tiekimo pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ magnetines korteles sutartį Nr. 2035, pagal kurią pradėjo parduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kurą. Nepaisant to, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašė 120 000 eurų atsiskaitymo atidėjimo, atsižvelgiant į tai, jog tai buvo naujas klientas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutiko duoti 20 000 eurų atsiskaitymo atidėjimą. Pasirašant sutartį, susitikę nebuvo, pasirašytus dokumentus vienas kitam atsiuntė el. paštu. Be to, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius prašė pasirašyti kuro pirkimo pardavimo sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (kurios akcininkė yra E. B., o direktorė G. G.). Jis sutiko su sąlyga, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laiduos už šią įmonę. A. U. minėjo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ irgi yra jo įmonė, tik tai nėra oficialiai įforminta. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, laiduojant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašyta kuro pirkimo – pardavimo sutartis su 4000 eurų atsiskaitymo atidėjimu. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kurą pradėjo piltis 2017-03-10 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir partnerių degalinėse. Įmonės partneriai yra UAB ,,Kvistija“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tarp šių įmonių yra sudarytas susitarimas, kad klientai gali piltis kurą. Nepaisant pasirašytos sutarties, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo pat pradžių jos nevykdė, neatliko nei vieno mokėjimo. Bandant prisiskambinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui A. U. dėl mokėjimų, jo telefonas visuomet būdavo išjungtas. Tokiu būdu 2017 m. balandžio mėn. telefonu susisiekė su M. V., siekiant išsiaiškinti dėl vėluojančių atsiskaitymų. Pastarasis pasakė, kad apie tai nieko nežino, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirba. Tuojau po to UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsirado informacija apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų mažėjimą, nuosavybės teisių į turtą pasikeitimus, apie įsipareigojimų nevykdymą kitiems parteriams. Nuvykus į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ būstinę, ten buvo rastos tik tuščios patalpos. Joks UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas neatsiliepė telefonu, neatsakinėjo į el. laiškus. Tuo pat metu patikrinus informaciją UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo pastebėta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgijo tos pačios markės ir tų pačių metų automobilius, kaip kad turėjo ankščiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ taip ir nepavyko susisiekti, tuo tarpu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovai tvirtino, kad jie dirba savarankiškai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, už kurią laidavo A. U., nors ir vėluojant, tačiau už kurą atskaito. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduoto kuro patyrė viso 19 857, 66 eurų žalą. Jam yra žinoma, kad A. U., pasinaudodamas tokiomis pat schemomis yra apgavęs ir kitas įmones (1 t., b. l. 142–144).

2017 m. birželio 22 d. raštu UAB „,(duomenys neskelbtini)“ pateikė papildomus dokumentus ir informaciją, susijusius su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, o būtent:

- nurodė, kad magnetinės kuro kortelės buvo gaminamos Kaune, Taikos pr. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Darbuotojas R. R. jas užsakė, o klientas – M. V. jas pasiėmė pats;

- pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas, bei detalias ataskaitas;

- rašytinį susitarimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl Naftos produktų pardavimo pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ magnetines korteles Nr. 2035; (dokumentai aprašyti specialisto išvadoje);

- kaip užtikrinimo priemonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktą veiklos balansą ir pelno/nuostolio ataskaitą bei Creditinfo esamą informaciją apie įmonę;

- savitarnos programoje koreguotą kredito limitą iš 10000 į 0. (1 t., b. l. 167).

2018 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr.04/11-2-17-2256 dėl Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos buvo pateikti klausimai: kiek ir už kokią sumą tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kuro iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ar jis buvo panaudotas bendrovės vykdomojoje veikloje? Ar už įsigytą kurą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta? Jei ne, tai koks nuostolis tuo padarytas minėtoms bendrovėms?

Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad, vadovaujantis 2017-03-08 Naftos produktų pardavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ magnetines korteles sutartimi Nr. 2035, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 5 (penkias) PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-05-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekių (benzino A95E 284,08 l, dyzelinio kuro 20 828,02 l, AdBlue skysčio 17,475 l ir vinječių dienomis 16 vnt.) iš viso už 16 438,02 Eur plius 3 419,64 Eur, iš viso už 19 857,66 Eur sumą.

Su tyrimui pateiktomis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjų išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis pateiktos tik 2 (dvi) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (2017-03-15 ROA Nr.06884 ir 2017-03-31 ROA Nr.07152), kurios užregistruotos Gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale už kovo mėn. Gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-06-30 užregistruotos dar 2 (dvi) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos PVM sąskaitos faktūros (2017-04-15 ROA Nr.07480 ir 2017-04-30 ROA Nr.07735), tačiau su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų dokumentais šios PVM sąskaitos faktūros tyrimui nepateiktos. Taip pat tyrimui nepateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2017-05-15 ROA Nr.08058, jos duomenys nei Gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-06-30, nei buhalterinės apskaitos registruose (sąskaitoje Nr.2010 „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“ ir Nr.4430 „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“) neužregistruoti.

Vadovaujantis 2017-03-08 Naftos produktų pardavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ magnetines korteles sutartimi Nr.2035 Pardavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, už parduotus degalus išrašo PVM sąskaitą faktūrą ir pateikia detalią ataskaitą du kartus per mėnesį (mėnesio penkioliktą dieną ir mėnesio paskutinę kalendorinę dieną). PVM sąskaitos faktūros siunčiamos Pirkėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodytu elektroniniu adresu: (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė dokumento, kuriuo bendrovės vadovas nustatė tvarką dėl apskaitos dokumentų saugojimo.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo A. U..

Pagal įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktuose buhalterinės apskaitos registruose (buhalterinėje sąskaitoje Nr.2010 „Žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių įsigijimo savikaina“ ir Nr.4430 „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“) bendrovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių įsigijo ir liko skolinga 19 807,35 Eur sumą, t. y., apskaitos registruose užregistruoti tik 4 (keturių) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys (pagal 2017-04-15 PVM sąskaitą faktūrą ROA 07480 užregistruota iš viso 4 563,37 Eur suma, 13,84 Eur (4 563,37 - 4 549,53) didesnė suma, negu nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, ir apskaityta 19 807,35 Eur (6 919,60+6 584,43+4 549,53+1 739,84) skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal tyrimui pateiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių iš viso už 19 857,66 Eur sumą. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2017-03-08 Naftos produktų pardavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ magnetines korteles sutarties Nr.2035 sąlygų ir bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už gautas prekes neapmokėjo, todėl liko skolinga 19 857,66 Eur.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 7 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“ ir 12 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;...“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo A. U. (5 t., b. l. 59–60).

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis apie 2015 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadovo pareigose. Ši bendrovė užsiėmė naftos produktų saugojimu, tiekimu ir kita veikla. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) dukterinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis metus sėkmingai bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) ir, kiek jam žinoma, neturėjo jokių įsiskolinimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. U. pažinojo kaip „(duomenys neskelbtini)“ grupės klientą. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius reikalus jis nieko nežinojo, tuo metu jo bendrovė turėjo daug transporto priemonių ir daug pylėsi kuro ir visada atsiskaitydavo laiku, todėl kai vieno iš atsitiktinių susitikimų su A. U. metu šis pasakė, kad jam (duomenys neskelbtini) neužtenka kuro limito, kad jis nori plėstis ir todėl kai jis paklausė, ar jis turi kokių nors pažįstamų, kurie galėtų padėti ir sudaryti naują kuro pirkimo sutartį, jis sutiko padėti, pasakė, kad pasidomės. Tuo tikslu jis paskambino į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsisakė su juo dirbti, o (duomenys neskelbtini) sutiko. Todėl jis A. U. ir suvedė su (duomenys neskelbtini) atstovu R., pavardės neatsimena. Jis pastarajam pasakė, kad iš bendradarbiavimo patirties žino, jog ši bendrovė patikima, kad jis gali susitikti ir pats pasikalbėti su A. U. ir įvertinti visas grėsmes. Daugiau šiuo klausimu jis nekalbėjo. Tuo metu, kai rekomendavo A. U. (duomenys neskelbtini), apie pastarojo bendrovės įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) jis nieko nežinojo. Jis tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir nebuvo niekaip susijęs. Jei būtų žinojęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą (duomenys neskelbtini), jo nebūtų rekomendavęs nei vienai kuro tiekimo bendrovei (1 t., b. l. 172–175).

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė ir vienintelė akcininkė. Įmonės akcijas buvo pirkusi iš G. G.. Kai įsigijo įmonę, ar joje buvo kokio ilgalaikio turto - nepamena, nepamena ar įmonę pirko su mašinomis ar be. Įmonėje, kai ją nusipirko, buvo tik viena darbuotoja - G. G., ji buvo direktorė. Kai įmonę nusipirko, ji pati tapo direktore. Kur buvo registruota įmonė - nepamena, pati dirbo iš savo namų. Nuo ko pradėjo darbą įmonėje nepamena, nepamena kur ir kokius bei iš ko pirko vilkikus, neprisimena, kur ieškojo vairuotojų, neprisimena jų vardų ir kitų duomenų. Įmonė užsiėmė logistika, iš Lietuvos veždavo briketus į Italiją, Ispaniją. Ar įmonėje dirbo A. Š. - nežino, nepamena. Apie 2017 m. kovo ir balandžio mėnesiais pirktas transporto priemones nieko pasakyti negali, kadangi nieko nepamena, nepamena kokias ir iš kokios bendrovės jas pirko. Taip pat gali pasakyti, kad A. U. nepažįsta. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nusipirko apie jos pardavimą radusi skelbimą kažkuriame skelbimų portale. Įmonę pirko pati savarankiškai, niekieno nepadedama. Įmonę pirko iš savų lėšų. Įmonę po daugiau nei metų nusprendė parduoti, nes ji dirbo nuostolingai. Apie tai, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriai ji vadovavo, pylėsi kurą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir partnerių degalinėse - nieko nepamena. Nepamena ir kad buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius A. U. laidavo už iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perkamą kurą. Neatsimena nieko (4 t., b. l. 87–89).

2018 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr.04/11-2-17-2256 dėl Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, atsakant į klausimą kokiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu buvo perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikis turtas, įskaitant transporto priemones, pateikta išvada, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-30760-17 medžiagoje pateiktus dokumentus, 3 (trys) transporto priemonės, kurioms 2017-03-17 buvo įformintas pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, po kelių dienų, t. y., 2017-03-20, pakeitus šių transporto priemonių valstybinius numerius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino jų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini):(lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas 3 (tris) 2017-03-17 PVM sąskaitas faktūras GAU Nr.1660, GAU Nr.1661 ir GAU Nr.1662 įformino transporto priemonių: vilkiko DAF XF-105.460, puspriekabės HUMBAUR BIG ONE ir puspriekabės SCHMITZ S01 pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 10 890 Eur sumą su PVM. Po kelių dienų, pakeitus transporto priemonių valstybinius numerius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 3 (tris) 2017-03-20 PVM sąskaitas faktūras PRO Nr.0004, PRO Nr.0005 ir PRO Nr.0006, pagal kurias įformino šių transporto priemonių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 11 277,20 Eur su PVM, t. y., iš viso už 320 Eur (9 320-9 000) didesnę sumą, negu pirko iš bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “.

Pagal ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-30760-17 medžiagoje pateiktus dokumentus, 3 (trys) transporto priemonės, kurioms 2017-03-20 ir 2017-04-12 buvo įformintas pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kitą mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino jų pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (direktorė G. G., kuri laikotarpiu nuo 2016-03-18 iki 2016-11-30 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė): (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas 3 (tris) PVM sąskaitas faktūras: 2017-03-20 GAU 1667, 2017-04-12 GAU 1707 ir GAU 1708 įformino 2 (dviejų) vilkikų DAF XF-105 ir puspriekabės Koegel SNCO pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 14 000 Eur plius 2 940 Eur PVM, iš viso už 16 940 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-04-03 ir 2017-04-18 įformino šių transporto priemonių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 17 424 Eur su PVM, t.y., už 400 Eur (14 400-14 000) didesnę sumą, negu pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (detaliau tiriamojoje dalyje).

Taip pat 3 (trys) transporto priemonės, kurių pardavimą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino bendrovei „A. G.“, UAB „A. G.“ po kelių savaičių jas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): ( lentelė ,,Word“ ataskaitos variante)

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-03-20 PVM sąskaitas faktūras GAU 1668, GAU 1669 ir GAU 1670 įformino puspriekabės Krone ir 2 (dviejų) vilkikų Renault pardavimą bendrovei „A. G.“ iš viso už 4 000 Eur plius 840 Eur PVM, iš viso už 4 840 Eur sumą. UAB „A. G.“ 2017-04-07 įformino šių transporto priemonių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 4 220 Eur plius 886,20 Eur PVM, iš viso už 5 106,20 Eur, t.y., už 220 Eur (4 220-4 000) didesnę sumą, negu įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (detaliau tiriamojoje dalyje).

Taip pat vieną vilkiką DAF, kurio pardavimą bendrovei „A. G.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino pagal 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAU Nr.1723, kitą dieną UAB „A. G.“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“: (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-04-25 PVM sąskaitą faktūrą GAU Nr.1723 įformino vilkiko DAF XF-105 pardavimą bendrovei „A. G.“ už 8 000 Eur plius 1 680 Eur PVM, iš viso už 9 680 Eur. Bendrovė „A. G.“ kitą dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir įformino šio vilkiko pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 8 100 Eur, plius 1 701 Eur PVM, iš viso už 9 801 Eur sumą su PVM, t. y., už 100 Eur (8 100-8 000) didesnę sumą, negu įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 5 t., b. l. 65–68).

2018 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr.04/11-2-17-2256 dėl Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, atsakant į klausimą, ar turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikta išvada, kad LR Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalyje nurodyta, kad „1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka“.

Pagal bendrovės kasos dokumentus ir apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2017-03-13 iki 2017-04-25 už parduotas transporto priemones į bendrovės kasą buvo gauta iš viso 53 950 Eur suma. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-05-15 įsigijo kuro ir prekių iš viso už 19 857,66 Eur, už kurias turėjo atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iki tiriamojo laikotarpio pabaigos už prekes nesumokėjo. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-05-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos įformino iš viso 97 000 Eur (15 000+30 000+35 000+17 000) išmokėjimą bendrovės akcininkui ir direktoriui A. U., tokiu būdu dengiant akcininko suteiktą paskolą bendrovei.

Sutartis (sutartys) su A. U. dėl paskolos suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikta (-os).

Pagal bendrovės buhalterinėje sąskaitoje Nr.4495 „Įmonės savininkams mokėtinos sumos“ įrašytus duomenis, tiriamuoju laikotarpiu akcininko A. U. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos: (lentelė ,,Word“ ataskaitos variante).

Tiriamuoju laikotarpiu akcininkas ir direktorius A. U. bendrovei suteikė iš viso 110 600 Eur paskolą, 107 150 Eur paskolos buvo grąžinta ir tiriamojo laikotarpio pabaigai negrąžintos paskolos suma sudarė 3 450 Eur.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nuostatomis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia privalėjo atsiskaityti su valstybės ir Sodros biudžetu (skola tiriamojo laikotarpio pabaigai – 24 323,88 Eur), po to, pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir, eiliškumo tvarka, sumažinti skolas tiekėjams (5 t., b. l. 61–62).

Dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo

2019 m. birželio 18 d. A. U. apklausiamas įtariamuoju dėl automobilio Audi A8 parodė, kad tai yra civiliniai santykiai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė turėjo ir turi visas galimybes civiline tvarka iš Š. P. prisiteisti pinigų sumą už automobilį Audi A8. Visas derybas dėl šio automobilio pardavimo Š. P., kainos ir tolimesnio lizingavimo Š. P. vedė tiesiogiai su E., todėl jam nekilo jokia abejonė dėl jų derinamų sąlygų ir E.veiksmų. Darė tai, ką sakė E.. PVM sąskaita – faktūra už neva parduodamą automobilį Audi A8L, nebuvo išrašyta, nes jos išrašyti nesakė E., nes, kaip suprato, Š. P. ir E. dar nebuvo suderinę galutinai visų automobilio pardavimo sąlygų (17 t., b. l. 45–50).

2018 m. lapkričio 13 d. apklausiamas įtariamuoju A. U. parodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizinguojamo automobilio gavosi nesusipratimas. Dėl šios transporto priemonės pardavimo buvo vedamos derybos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju E., pavardės neatsimena. Būtent su juo buvo sutarta, kad Audi A8 lizingo sutartis bus perrašyta ant naujo pirkėjo, o būtent P. P.. Taip pat su E. buvo suderinta, kad jis gali automobilį Audi A8 duoti P. P., kad šis jį galėtų įsivertinti. Jis taip ir pasielgė, pasitikėjo P. P. ir jam davė automobilį Audi A8, kad šis nuvarytų automobilį apžiūrai ir kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju padarytų įvertinimą. E. patarė tam tikslui paruošti ir atspausdinti formalią automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kurią pasirašė jis ir P. P., tačiau kaip vėliau jam tapo žinoma, P. P. vedė darybas tiesiogiai su E.ir į susitikimą dėl automobilio įvertinimo neatvyko, automobilio Audi A8 nei jam, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Kiek jam minėjo pats E., šį automobilį rado kažkur Anglijoje ir E., susiderinęs su pačiu P. P., pats skrido į Angliją. Kodėl jis neatgavo automobilio, jis nežino, kiek vėliau minėjo E., sakė, kad kreipsis į policiją dėl lizinginio automobilio negrąžinimo ( 17 t, b. l. 17–21).

2017 m. lapkričio 15 d. A. U. apklausiamas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. 2016 sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo lengvojo automobilio, todėl ieškojo automobilio, kurį galėtų nupirkti lizingo būdu, nes įmonėje grynų pinigų nebuvo. Rado pagal skelbimą automobilį AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio automobilio 2016 m. liepos 18 d. jis, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė lizingo sutartį Nr. 201607F-655 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iš V. B. įsigyti savo nuosavybėn ir perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Audi A8L, pagaminimo metai 2012, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyto finansuojamo turto suma sudarė 22 400,00 EUR. Prie nurodytos lizingo sutarties buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo atsiskaitinėti su lizingo bendrove. Pradžioje mokėjo įmokas pastoviai apie 500 eur lizingo davėjui, tačiau 2017 metų pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės finansinė padėtis pablogėjo, todėl nusprendė šį automobilį parduoti ir gautus pinigus sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skelbimą apie parduodamą automobilį buvo įdėjęs į interneto puslapį www.autoplius.lt. Kadangi žinojo, kad automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl prieš įdedant skelbimą pasiskambino į šią įmonę ir paklausė, ar gali parduoti šį automobilį ir gautus pinigus sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su kuo kalbėjo telefonu, dabar tikrai neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pasakė, kad taip gali padaryti. Todėl šį automobilį ir pardavinėjo. 2017 metų pavasarį (tikslesnės datos neatsimena) paskambino nepažįstamas vyras, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra Š. P., ir pasakė, kad nori pirkti įmonės parduodamą automobilį. Jam pasakė, kad įmonės parduodamas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad gali persirašyti šį automobilį, tai yra perimti šio automobilio lizingą. 2017 metų pavasarį Š. P. su nepažįstamu vyru buvo apžiūrėti automobilio. Pats šį automobilį aprodė ir šis automobilis jam patiko. Pats pasidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, koks yra įmonės nesumokėtas likutis už automobilį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad nesumokėtas likutis yra 19000 eurų. Apie tai pasakė Š. P.. Jis žadėjo susitarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pačiam žinoma, derybas jis vedė dėl šio automobilio pirkimo. Apie tai jam pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. (pavardės neatsimena). Kadangi norėjo greičiau parduoti minėtą automobilį, nes įmonės buvo sunki finansinė padėtis ir už jį reikėjo mokėti draudimą bei įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai su Š. P. 2017 m. gegužės 2 d. pasirašė Pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti Š. P. automobilį Audi A8, o šis įsipareigojo sumokėti 19000 eurų, kuriuos sumokėti turi iki 2017 m. birželio 30 d., o avansas 300 eurų turi būti sumokėtas 2017 m. gegužės 2 d. Pinigų atidėjimą nurodė, nes galvojo, kad Š. P. susitars su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuos pinigus gaus. Š. P. sumokėjo 300 eurų ir šiuos pinigus įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, tad šie pinigai buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. 2017 m. gegužės 2 d. pasirašė su Š. P. Turto priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo atidavė automobilį Audi A8 Š. P.. Tačiau šis, galima sakyti, patį apgavo ir 2017 m. birželio 30 d. nesumokėjo įmonei 19000 eurų. Taip pat, kaip jam pačiam yra žinoma, nesusitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio lizingavimo bei negrąžino šio automobilio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats su Š. P., perdavęs automobilį, bendraudavo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad tvarko, veda derybas dėl automobilio lizingavimo ir kad viskas bus gerai, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduos lizingo mokėjimą jam. Tačiau 2017 vasarą paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. ir pasakė, kad nori apžiūrėti automobilį A8. Šiam pasakė, kad jis parduotas Š. P. ir persiuntė jam sutartį ir turto perdavimo aktą bei nusiuntė Š. P. telefono numerį. Paskui su E. kalbėjosi ir daugiau kartų ir suprato, kad jie su Š. P. tariasi dėl automobilio lizingavimo. Kur yra dabar anksčiau minėtas automobilis, nežino. Visas derybas dėl automobilio pardavimo tarėsi su Š. P.. Kiek atsimena, 2017 metų vasarą (tikslesnės datos neatsimena) gavo pranešimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad įmonės sutartis sudaryta su lizingo bendrove yra nutraukta. Kuomet pasirašė sutartį su Š. P., tai nuo tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo įmokų už automobilį A8, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 91–93).

2017 m. rugsėjo 15 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kod. (duomenys neskelbtini), direktoriaus A. U., kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ norėdamas sudaryti lizingo sutartį.

Lizingo davėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. U., 2016 m. liepos 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 201607F-655 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį, lizingo davėjas įsipareigojo iš Vidmanto bako įsigyti savo nuosavybėn ir perduoti lizingo gavėjui automobilį Audi A8L. 2012 m. pagaminimo Nurodomo finansuojamo turto suma sudarė 22 400, 00 eur. Prie lizingo sutarties buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ privalėjo atsiskaityti su lizingo bendrove.

2017 m. liepos 10 d. dėl nuolat vėluojančių įsipareigojimų vykdymo, vadovaujantis Sutarties 12.2.4 punktu, lizingo sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo vienašališkai nutraukta. Po sutarties nutraukimo lizingo gavėjas privalėjo per 3 kalendorines dienas grąžinti lizinguojamą turtą Lizingo davėjui, tačiau iki šios dienos (2017 m. rugsėjo 15 d.) turtas nėra grąžintas.

Lizingo davėjui tapo žinoma, kad pagal 2017 m. gegužės 2 d. tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir Š. P. pasirašytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 014, bei Turto priėmimo – perdavimo aktą Nr. 014/2, Lizingo davėjui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo perduotas, o Lizingo davėjas jokių pinigų negavo.

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius neteisėtai perleido Lizingo davėjui priklausantį turtą, transporto priemonę Audi A8L, kurios neišmokėta likutinė vertė yra 18 636,90 eur, tretiesiems asmenims ir neatsiskaitė su lizingo davėju. Susiklosčiusi situacija ir gauti paskutinieji duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. U. veikoje gali būti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimo požymiai (3 t., b. l. 2–3).

2018 m. vasario 27 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-2203 dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, 2016-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Klientas, atstovaujamas direktoriaus A. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – Lizingo davėjas, atstovaujamas direktoriaus A. T. S., ir V. B.-Pardavėjas, sudarė Lizingo sutartį Nr.201607F-655, pagal kurią šalys sutarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įgyti nuosavybės teise iš V. B. automobilį Audi A8L, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį valdyti ir naudotis šios sutarties sąlygomis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, su sąlyga, kad įvykdžius visas šios sutarties sąlygas automobilis Audi A8L pereis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-07-20 iki 2017-04-15 išrašė 11 (vienuolika) PVM sąskaitų faktūrų iš viso 9 573,17 Eur sumai, iš jų: 180 Eur administracinis mokestis, 5 600 Eur pradinė įmoka, 652,45 Eur palūkanų, 3 068,10 Eur turto vertės dengimas ir paskaičiavo 72,62 Eur delspinigių.

Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, bendrovė laikotarpiu nuo 2016-07-19 iki 2017-04-20 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė iš viso 9 560,81 Eur sumą.

Automobilio Audi A8 L įsigijimą už 28 000 Eur bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo apskaitos registruose (balansinėje sąskaitoje Nr.1230 „Transporto priemonių įsigijimo savikaina“) ir įrašė į Ilgalaikio turto sąrašą.

2017-07-03 raštu Nr.01-13-9/585 UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir direktorių A. U., kad nuolat vėluojant vykdyti įsipareigojimus pagal 2016-07-18 Lizingo sutartį Nr.201607F-655, vadovaujantis sutarties 12.2.4 punktu 2017-07-10 vienašališkai nutraukia sutartį. Rašte nurodyta, kad nuo sutarties nutraukimo momento bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės toliau naudotis lizinguojamu turtu ir privalo per 3 (tris) kalendorines dienas grąžinti lizinguojamą turtą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per vieną savaitę privalo sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus, o bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ realizavus turtą, padengti skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal sutarties mokėjimų grafiką.

Pagal įrašus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Ilgalaikio turto sąraše, 2017-05-31 datai, automobilis Audi A8L buvo nurašytas iš turto sąrašo (nurašyto turto likutinė vertė – 25 667 Eur, nudėvėta vertė – 2 333 Eur).

Buhalterinėje apskaitoje, t. y., balansinės sąskaitos Nr.1230 „Transporto priemonių įsigijimo savikaina“ apyvartos žiniaraštyje 2017-05-31 data bendrovės transporto priemonių savikaina sumažinta 28 000 Eur (įrašais K1237 - 5 832,50 Eur ir K6312 – 22 167,50 Eur).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įrašais apskaitos registruose sumažino transporto priemonių įsigijimo savikainą 28 000 Eur suma, tačiau su tyrimui pateiktais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, nepateikta dokumentų, kurie pagrįstų automobilio Audi A6L nurašymą iš turto sąrašo ir transporto priemonių įsigijimo savikainos sumažinimą apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad jiems tapo žinoma apie automobilio Audi A6L pardavimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių piniginių lėšų negavo.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikta 2017-05-02 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.014, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. U., pardavė Audi A8L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Š. P. už 19 000 Eur, kurie turi būti sumokėti iki 2017-06-30, o 300 Eur avansas turi būti sumokėtas iki gegužės 2 d. Sutartis patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu spaudu ir direktoriaus A. U. parašu. Sutartyje nurodyta, kad sutartį pasirašė ir Š. P., gim. (duomenys neskelbtini) (adresas sutartyje nenurodytas).

Taip pat pateiktas 2017-05-02 Turto priėmimo-perdavimo aktas Nr.014/2, pagal kurį pirkėjas Š. P. priėmė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. U., perdavė techniškai tvarkingą naudotą automobilį Audi A8L, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Aktą pasirašė direktorius A. U. ir patvirtino apvaliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudu, taip pat nurodyta, kad aktą pasirašė Š. P..

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė pardavimo dokumentus (išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-05-25 (paskutinės išrašytos PVM sąskaitos faktūros data) ir Panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą už laikotarpį nuo 2017-04-01 iki 2017-05-31). Panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale duomenų apie pirkėjui Š. P. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą neužregistruota.

Su tyrimui pateiktomis išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, sąskaita, pagal kurią įformintas automobilio Audi A8L, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimas Š. P., nepateikta.

Buhalterinės apskaitos registruose duomenys, apie automobilio pardavimą Š. P. už 19 000 Eur ir pirkėjo Š. P. įsipareigojimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, neužfiksuota.

Tačiau patikrinus pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus nustatyta, kad bendrovė 2017-05-03 kasos pajamų orderiu Nr.202 įformino 300 Eur avanso už automobilį AUDI A8L, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priėmimą iš Š. P.. Kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pasirašė Š. P.. Taip pat orderyje pasirašė kasininkas – direktorius A. U. ir vyr. buhalterė L. Š..

Š. P. 300 Eur sumokėjimas grynais pinigais į kasą pagal 2017-05-03 kasos pajamų orderį Nr.202 užregistruotas buhalterinės apskaitos registruose vienu įrašu, t. y., balansinės sąskaitos Nr.2410 „Pirkėjų skolų vertė“ apyvartos žiniaraštyje.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574):

- 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“;

- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“;

- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“ (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215).

- 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Audi A8L pardavė Š. P., tačiau PVM sąskaita faktūra pardavimo neįformino ir Š. P. įsipareigojimų bendrovei už automobilį apskaitoje nefiksavo, taip pat be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų sumažino bendrovės ilgalaikį turtą ir taip iškraipė apskaitos duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 straipsnio “Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad “Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) Ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere tiriamuoju laikotarpiu dirbo L. Š..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo A. U..

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-09-12 Pažymą apie neapmokėtas likutines vertes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėta likutinė vertė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-07-18 Lizingo sutartį Nr.201607F-655 sudaro 18 636,90 Eur.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė įsipareigojimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-07-18 Lizingo sutartį Nr.201607F-655 (buvo skolinga 18 636,90 Eur) ir automobilį pardavė, tačiau piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį Audi A8L negavo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 18 636,90 Eur nuostolį.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 7 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“ ir 12 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;...“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo A. U. (6 t., b. l. 111–113).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „Turto ir rizikos valdymo“ direktorius. Bendrovė 2012 m. sausio 24 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpininkavimo vykdant turtinę prievolę. 2017 m. liepos 18 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas pavedimas pagal lizingo sutartį Nr. 201607F-655 surasti automobilį Audi A8 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pats susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jo vardo ir pavardės neatsimena, kuris informavo, kad automobilį Audi A8 v/n (duomenys neskelbtini) perdavė Š. P., kuris jam jo negrąžino. Susisiekus su Š. P. mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini), kurį padiktavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, Š. P. patvirtino, kad minėtas automobilis tikrai yra pas jį ir su juo buvo sutarta 2017 m. spalio 15 d. susitikti Anglijoje Doverio mieste, kur jis perduos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paimtą lizinginį automobilį Audi A8. 2017 m. spalio 13 d. nuvykus į Angliją, susisiekė mobiliojo ryšio telefonu su Š. P. ir tada jis pakeitė susitikimo dieną iš 15 dienos į 17 dieną. 2017 m. > spalio 17 d. nesulaukęs Š. P. skambučio vėl jam skambino, jis atsiliepė ir pasiūlė susitikti Doverio mieste spalio 19 dieną. Pokalbio metu Š. P. užtikrino, kad automobilis saugiai stovi garaže ir kai atvyks jį perduos, tačiau nuo 2017 m. spalio 19 d. Š. P. atjungė savo mobiliojo ryšio telefoną ir iki šiol su juo nėra galimybės susisiekti. Kur yra pagal lizingo sutartį Nr. 201607-/655 UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotas automobilis Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra žinoma (3 t., b. l. 34–36).

Liudytoja apklausta J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba AS ,, (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale skolų išieškojimo vadybininke. Jos darbas yra kai klientai pradeda vėluoti vykdyti savo įsipareigojimus, tuomet į lizingo davėjo ir kliento santykius įsitraukia ji. Jos pareiga yra bendrauti su klientu, priminti jam jo pareigas, išaiškinti galimas neigiamas pasekmes, jeigu jis ir toliau nevykdys savo įsipareigojimų laiku. A. U. 2016 m. liepos 18 d. atstovaudamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus A. T. S. pasirašė Lizingo sutartį Nr. 201607F-655, pagal kurią UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (lizingo davėjas) iš V. B. savo nuosavybėn įgijo ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (lizingo gavėjui) perdavė 28 000,00 Eur vertės automobilį Audi A8L, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats A. U. padarė pradinį įnašą 5 600 eurų, o Lizingo davėjas V. B. sumokėjo likusią turto vertės dalį, t. y. 22 400 eurų ir turtą, t. y. automobilį, perdavė A. U. valdyti. A. U. įsipareigojo pagal nustatytą mokėjimo grafiką atsiskaitinėti su lizingo bendrove ir laikytis sutarties sąlygų, tačiau jis pažeidė sutarties 6.1.3. punkto, kuriame nurodoma, kad ,,Lizingo gavėjas įsipareigojo be Lizingo davėjo raštiško sutikimo neperduoti, neįkeisti, nedovanoti, nemainyti, nesubnomuoti ar kitu būdu neperleisti turto tretiesiems asmenims, juo nelaiduoti, negarantuoti ar kitais būdais jo neapsunkinti bei įsipareigojo užtikrinti, kad jo santykių su trečiaisiais asmenimis pagrindu nebūtų apribota Lizingo davėjo nuosavybės teisė į turtą“. Šį sutarties punktą reikalinga papildomai paaiškinti : t. y. lizingo gavėjas, kaip šiuo atveju UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus A. U., parduoti ar kitokiu būdu perleisti automobilį Audi A8L, VIN WIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo tik tuomet, jeigu būtų pilnai atsiskaitęs su lizingo davėjui, t. y. būtų pilnai sumokėjęs visą sumą. A. U. tikrai gerai žinojo šią tvarką, kadangi 2017 m. balandžio 27 d. A. U. kreipėsi ne tik dėl šio automobilio išankstinio išsipirkimo paskaičiavimo, bet ir dėl vilkiko MAN TGX 18.480 4X2 BLS INTARDER, kurio įgijimą taip pat finansavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. A. U. buvo pateikti šio vilkiko išankstinio išsipirkimo paskaičiavimai, o A. U. po to atliko visus veiksmus taip kaip ir numatyta sutartyje, t. y. jis lizingo gavėjui sumokėjo viską kas buvo paskaičiuota, tuomet buvo pasirašytas susitarimas išpirkti turtą ankščiau laiko, priėmimo – perdavimo aktas ir išduotas įgaliojimas VĮ ,,Regitroje“ ir kitose institucijose atstovauti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išregistruojant turtą. Kalbant apie bendravimą su A. U., gali pasakyti, kad kai su juo susisiekė telefonu ir perspėjo apie tai, kad jis vėluoja vykdyti įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį Nr. 201607F-655, jis save teisino, motyvavo tuo, kad jo bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais ir dėl to negali laiku daryti mokėjimų. Jam buvo paaiškinta, kad jis privalo laikytis sutartyje numatytų sąlygų, laikytis mokėjimo grafiko, nes kitu atveju sutartis bus nutraukta. Pačiai yra žinoma, kad A. U. 2017 m. balandžio 27 d. raštu paprašė atlikti paskaičiavimus pagal sutartį Nr. 201607F-655, nurodė, kad nori išsipirkti šį turtą. Tokie paskaičiavimai jam buvo pateikti, tačiau tą darė ne ji, kadangi tuo laiku dar nebuvau įsitraukusi į šiuos lizingo davėjo ir kliento santykius. Mano, kad su A. U. bendravo 2017 m. liepos pradžioje, prieš parengiant jam pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl nuolat vėluojančių įsipareigojimų vykdymo. Gerai nežino, tačiau mano, kad tas faktas, jog A. U. yra pardavęs automobilį, tapo žinomas tik tuomet, kai sutartis su juo buvo nutraukta, o jis neįvykdė nutraukimo sąlygų, t. y. per nustatytą terminą nesumokėjo sutarties nutraukimo terminui privalomus sumokėti mokėjimus ir negrąžino Lizingo davėjui transporto priemonės. Mano, kad faktą jog A. U. valdyti perduotas automobilis yra parduotas Š. P., išsiaiškino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius E. P., kuriam buvo pateiktas prašymas pagal bendradarbiavimo sutartį ir įgaliojimas surasti ir grąžinti turto savininkui – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį Audi A8L, VIN WIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek pačiai yra žinoma, A. U. pateikė šio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį bei perdavimo aktą ir paaiškino, kad automobilį pardavė Š. P. (3 t., b. l. 49–51).

Iš 2019 m. balandžio 2 d. ,, (duomenys neskelbtini)” rašto Nr. 01-13-4/158E matyti, kad, ,, (duomenys neskelbtini)” neišduoda klientams leidimų parduoti lizinguojamas transporto priemones. Klientas, norėdamas parduoti lizinguotą turtą, privalo prieš tai jį išsipirkti. 2017 m. balandžio 27 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą išsipirkti lizinguotą turtą. Tą pačią dieną klientui buvo išsiųstas išankstinio turto išpirkimo paskaičiavimas, pagal kurį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turėjo per tris dienas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesti lėšas turto išpirkimui, bet to nepadarė. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

Prie rašto pridėti dokumentai: 2017 m. balandžio 27 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl automobilio išsipirkimo paskaičiavimo. Turto išankstinio išsipirkimo paskaičiavimas. Vykdomasis raštas 2018 m. lapkričio 13 d., kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas bankroto administratorės N. M.. 2018 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. e2-25572-918/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (3 t., b. l. 42–46).

Liudytoju apklaustas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. kovo 17 d. mechaniku. Pagrindinė priežastis dėl kurios išėjo iš darbo buvo ta, kad nebuvo mokama už darbą. Automobilio Audi A8 važinėjo pats direktorius A. U.. Š. P., jo manymu, dirbo A. U.. Kokios buvo jo pareigos – nežino, galimai jis tiesiog atlikdavo kažkokius A. U. pavedimus, tačiau oficialiai įformintas nebuvo. Kokia buvo sutarta automobilio Audi A8 kaina Š. P. nežino, tik žino, kad Š. P. už automobilį sumokėjo kažkokią dalį, bet liko gerokai skolingas. Tuomet A. U. tapo žinoma aplinkybė, kad Š. P. gyvena su jo buvusia žmona Renata. Tarp A. U. ir Š. P. kilo konfliktas. A. U., liudytojo manymu, norėjo atsiimti automobilį, bet Š. P. negrąžino. Yra girdėjęs, kad Š. P. tą automobilį tiesiog supjaustė. Šią automobilio pardavimo įstoriją žino iš nuogirdų. Paskutinį kartą su A. U. bendravo praėjusią vasarą, tarp jų įvyko konfliktas dėl reikalų, į kuriuos jį įpainiojo A. U., jie išsiskyrėme labai nedraugiškai ir daugiau liudytojas jo nematė ir negirdėjo (4 t., b. l. 90–92).

Liudytoja paklausta R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Audi A8L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu važinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, mano jos vyras A. U.. Būdavo, kad tuo metu, kai ji dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, šiuo automobiliu važinėjo ir ji. Žino, kad dėl šio automobilio buvo sudaryta lizingo sutartis. Sutarties sąlygų ir laikotarpio nežino. Jos santykiai su A. U. smarkiai pablogėjo nuo 2016 m. spalio 1 d., nuo to laiko tarp jų draugiškų santykių neliko. Žino, kad minėtą automobilį A. U. ketino kažkam parduoti. Jokių šio automobilio pardavimo aplinkybių nežino. Š. P. nepažįsta ir niekada jo nepažinojo (4 t., b. l. 177–179).

2017 m. lapkričio 16 d. priimtas nutarimas Š. P. apklausti LR BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (3 t., b. l. 60–62), tačiau, kaip matyti iš 20217 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo to padaryti nepavyko, nes jis yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau konkretus jo adresas nežinomas, mama su juo nebendrauja ( 3 t., b. l. 60–62).

Liudytoja apklausta G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Š. P. yra jos sūnus, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Su sūnumi nuo 2017 metų birželio mėnesio nebendrauja, nes susipyko ir jis išsikraustė iš deklaruotos gyvenamosios vietos. Nuo 2017 m. birželio mėnesio nebendravo su sūnumi, kur jis gali gyventi šiuo metu, jai nėra žinoma, nežino jokių jo kontaktų, išskyrus tai, kad anksčiau jis naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini). Ar jis šiuo metu naudojasi šiuo el. paštu, pačiai nėra žinoma. Galvoja, kad dabartiniu metu sūnus galėtų gyventi Didžiojoje Britanijoje, nes anksčiau ten yra gyvenęs. Apie automobilio Audi A8L, v/n (duomenys neskelbtini) įsigijimą nieko nežino, šio automobilio pas sūnų niekada nėra mačiusi, t. y,. kad jis juo būtų naudojęsis. Apie sūnaus sudarytas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino ir apie jas ką nors paaiškinti negali (3 t., b. l. 67–69).

Iš 2019 m. balandžio 24 d. Pranešimo iš Kauno apskrities VPK KPIAS Nr. 20-IL-15259, matyti, kad Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinis biuras informavo, jog patikrinus duomenų bazes rasta patvirtinančios informacijos, jog Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena šioje šalyje. Rašte taip pat nurodoma, kad Automobiliui Audi A8L, VIN (duomenys neskelbtini), paskelbta paieška Šengeno informacinėje sistemoje, taip pat ir Interpolo ieškomų transporto priemonių duomenų bazėje, prie kurių prieigą turi ir Jungtinės karalystės teisėsaugos institucijos. Todėl jei būtų gauta informacija apie minėtą automobilį, atitinkamos tarnybos informuotų (3 t., b. l. 71).

Iš 2019 m. gegužės 2 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad nepavyko apklausti G. P. ir M. P. (Š. brolio). M. P. telefonu paaiškino, kad G. P. jau ilgiau nei metai gyvena Airijoje. Su Š. P. seniai nebendrauja, buvo girdėjęs, kad jis gal prieš metus buvo Lietuvoje, o kur šiuo metu, kokioje šalyje, kokie jo kontaktai nežino. Apie pavedime nurodytą automobilį AUDI A87, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra net girdėjęs ir nieko patikslinti negalėtų (3 t., b. l. 76–77).

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

Ikiteisminio tyrimo metu A. U. parodė, kad 2017-05-02 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.014 pardavus automobilį Audi A8L Š. P., sąskaitos faktūros nėra, nes Š. P. už automobilį nesumokėjo. Kodėl be dokumentų buvo sumažintas bendrovės ilgalaikis turtas, negali paaiškinti, nes buhalteriniuose dokumentuose nieko neišmano. Į klausimas apie tai, kad į apskaitos registrus nepagrįstai įrašyta, kad tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-28 ir 2017-08-04 apmokėta iš viso 5 434,22 Eur (934+4 500,22) suma, tačiau tyrimui nepateikti dokumentai, kurių pagrindu šie duomenys užregistruoti apskaitoje, taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių apmokėjimų negavo, parodė, kad šiuo klausimu nieko nepamena, to reikėtų klausti buhalterės - L. Š.. Į klausimą, kad buhalteriškai buvo nurašyta puspriekabė Kogel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 2016-02-12 pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr.16/02/12-1), tačiau bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabė nebuvo grąžinta ir tyrimui nepateikti dokumentai, pagrindžiantys ilgalaikio turto nurašymą, nieko atsakyti negalėjo. Į klausimą apie tai, kad į balansinės sąskaitos Nr.6005 „Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)“ apyvartos žiniaraščius įrašyti duomenys pagal Prekių (medžiagų) nurašymo aktus, kuriuose nenurodyta duomenų, kokiu pagrindu ir pagal kokius dokumentus kuras buvo nurašytas, Kodėl taip yra ? Ar visas kuras buvo panaudotas įmonės reikmėms ? Parodė, kad negali pasakyti, kodėl trūksta dokumentų, visas kuras buvo sunaudotas įmonės reikmėms. Į klausimą apie tai, kad tyrimui nebuvo pateikta 3 (trijų) PVM sąskaitų faktūrų (2017-04-15 ROA Nr.07480; 2017-04-30 ROA Nr.07735 ir 2017-05-15 ROA Nr.08058), pagal kurias įsigijo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2017-04-30 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr.0090006, pagal kurią įsigijo kurą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nepateikė 2017-04-21 kasos pajamų orderio Nr.193, pagal kurį, kaip įrašyta sąskaitos Nr.2721 „Kasa (valiuta)“ apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 7 260 Eur už vilkiką MAN, parodė, kad tiksliai atsakyti į šį klausimą negali, galimai dokumentai pasimetė juos perduodant bankroto administratorei (17 t., b. l. 45–50).

2018 m. vasario 28 specialisto išvadoje dėl uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. Nr.04/11-2-17-2256, atsakant į klausimą „Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kas už tai atsakingas? Pateiktos šios išvados:

Pagal tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydama buhalterinę apskaitą nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574):

- 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“;

- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“;

- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“ (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215).

- 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, nes:

- pagal 2017-05-02 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 014 pardavė automobilį Audi A8L Š. P., tačiau PVM sąskaita faktūra pardavimo neįformino ir Š. P. įsipareigojimų bendrovei už automobilį apskaitoje nefiksavo, taip pat, be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, sumažino bendrovės ilgalaikį turtą ir taip iškraipė apskaitos duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus;

- į apskaitos registrus nepagrįstai įrašė, kad tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-28 ir 2017-08-04 apmokėjo iš viso 5 434,22 Eur (934+4 500,22) sumą, nes tyrimui nepateikė dokumentų, kurių pagrindu šiuos duomenis užregistravo apskaitoje, taip pat tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui pateiktoje pardavimų-apmokėjimų suvestinėje „Kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų apyvartos (2017-01-01 –2017-09-01)“ atlikti mokėjimai 2017-07-28 datai 934 Eur ir 2017-08-04 datai 4 500,22 Eur neužfiksuoti, ir taip iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus;

- nurašė puspriekabę Kogel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 2016-02-12 pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr.16/02/12-1), tačiau bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabės negrąžino ir tyrimui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių ilgalaikio turto nurašymą;

- į balansinės sąskaitos Nr.6005 „Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)“ apyvartos žiniaraščius įrašė duomenis pagal Prekių (medžiagų) nurašymo aktus, kuriuose nenurodyta duomenų, kokiu pagrindu ir pagal kokius dokumentus kuras buvo nurašytas, todėl negalima patikrinti kuro nurašymo į sąnaudas pagrįstumo.

Taip pat bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes tyrimui nepateikė 3 (trijų) PVM sąskaitų faktūrų (2017-04-15 ROA Nr.07480; 2017-04-30 ROA Nr.07735 ir 2017-05-15 ROA Nr.08058), pagal kurias įsigijo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2017-04-30 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr.0090006, pagal kurią įsigijo kurą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nepateikė 2017-04-21 kasos pajamų orderio Nr.193, pagal kurį, kaip įrašyta sąskaitos Nr.2721 „Kasa (valiuta)“ apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 7 260 Eur už vilkiką MAN.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2084) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai...“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė dokumento, kuriuo bendrovės vadovas nustatė tvarką dėl apskaitos dokumentų saugojimo.

Be to, bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015-05-14 Nr. XII-1696 redakcija) 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimu, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, nes finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė.

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015-05-14 Nr. XII-1696 redakcija) 28 straipsnyje „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui“ nurodyta, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimu ir paskelbimu, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“ (galioja nuo 2017-01-01 pagal 2016-12-15 LR įstat. Nr. XIII-94).

Nuo 2015-02-13 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius - A. U..

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 straipsnio “Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad “Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) Ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere tiriamuoju laikotarpiu dirbo L. Š..

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215).

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo A. U. 5 t. V, b. l. 68–70).

Iš 2020 m. birželio 2 d. Kauno apygardos 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. M. nutarimo matyti, kad į atskirą tyrimą Nr. 01-1-21311-20 atskirtas tyrimas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30760-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterės L. Š. atžvilgiu (1 t., b. l. 26–32).

L. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji parodė, kad nuo 2015 m. vasario 20 d. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė. Tai buvo bendrovės veiklos pradžia, vyr.buhalterės pareigas ėjo nuo pat jos veiklos pradžios iki bankroto paskelbimo 2018 m. vasario mėn. 25 m. dirba vyr. buhaltere, todėl teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, reikalavimus išmano ir žino. Žino kokios LR Buhalterinės apskaitos įstatyme yra numatytos jo teisės ir pareigos. Susipažinusi su 2019-07-31 pranešime apie įtarimą išdėstytais teiginiais, yra pasiruošusi paaiškinti, kad nesutinka su tuo, kad - prekių (medžiagų) nurašymo aktuose už 2016 metus nurašė kuro iš viso už 581 593,47 Eur., tai yra vidutiniškai per mėnesį po 48 466,12 Eur., tai yra 2,2 karto (48466,12:21 984,60) didesnę sumą, negu nurodyta pagal kelionės lapus su vairuotojų avanso apyskaitomis pateiktuose suvestiniuose dokumentuose, bei į sąnaudų apskaitos registrus – balansinės sąskaitos Nr. 6005 ,,Atsargų padidėjimas (sumažėjimas)“ apyvartos žiniaraščius įrašė duomenis pagal Prekių (medžiagų) nurašymo aktus, kuriuose nenurodė, kokiu pagrindu ir pagal kokius dokumentus kuras buvo nurašytas. Kategoriškai nesutinka. Supranta, kad šie faktai buvo nustatyti atlikus UAB , „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Susipažinusi su 2018-02-28 specialisto išvada Nr. 04/11-2-17-2256 mato, kad joje yra nurodyti jokia logika nepagrįsti faktai, pvz. išvados lentelėje Nr. 8 pateikti skaičiavimai visiškai be jokio pagrindo, kadangi joje nurodyto kuro kaina grafoje 5, kuri užvadinta ,,Sunaudoto kuro Eur“ gaunasi, kad kuro vidutinė kaina yra 0.36 Eur. Atsižvelgiant į tai, mano, kad specialistės pateikti skaičiavimai yra klaidingi. Yra tikra, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalteriškai teisingai apskaitė visą kurą, kurį įgijo, visas kuras buvo išnaudotas įmonės reikmėms ir tinkamai nurašytas. Visa problema yra ta, kad specialistė, atlikusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą rėmėsi tik jai vienai suprantama metodika ir skaičiavo kuro kainą tokią, kuri realiai neegzistavo.

Dėl to, kad tvarkomoje apskaitoje PVM sąskaita faktūra neįformino ir nefiksavo Š. P. įsipareigojimų bendrovei už pagal 2017-05-02 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.014 parduotą automobilį Audi A8L, gali pasakyti, kad mano jog Š. P. minėtą automobilį tiesiog pavogė, šio sandorio aplinkybių tiksliai nežino, žino tik tiek, kad už automobilį Š. P. sumokėjo 300 eurų, kuriuos ji bendrovės apskaitoje fiksavo kaip avansą. Kodėl pasirašius automobilio pirkimo - pardavimo sutartį Š. P. nebuvo išrašyta sąskaita faktūra - nežino, tiesiog šios situacijos nepamena. Mano, kad Š. P. automobilį tiesiog pavogė, todėl jo įsipareigojimus bendrovei fiksuoti buvo tiesiog kvaila. Mano, kad jis niekada neketino atsiskaityti už automobilį. Sutinka, kad apskaitoje nefiksuodama Š. P. įsipareigojimų ir iš įmonės ilgalaikio turto nurašydama automobilį Audi A8L, galimai pasielgė ne visai tinkamai, tačiau buvo akivaizdu, kad automobilio nėra, todėl jis negali būti apskaitytas, kaip esantis bendrovės ilgalaikis turtas. Mano, kad nurašė automobilį remdamasi inventorizacijos duomenimis, t. y. inventorizuojant bendrovės turtą to automobilio realiai nebuvo, todėl jis buvo nurašytas. Dėl to, kad be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, pagrindžiančių ilgalaikio turto nurašymą, nurašė puspriekabę Kogel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 2016-02-12 pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr.16/02/12-1), tokiu būdu, be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų sumažindama bendrovės ilgalaikį turtą ir taip iškraipydama apskaitos duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus, gali pasakyti, kad pagrindas nurašyti šią priekabą buvo raštas iš Italijos kompetentingų instituciją apie tai, kad puspriekabė yra sulaikyta. Šis turtas - puspriekabė - inventorizuojant įmonės turtą bendrovėje nebuvo rastas, buvo žinoma, kad ji sulaikyta, todėl ją nurašė iš ilgalaikio turto apskaitos. Pripažįsta, kad galbūt buvo padarytas formalus pažeidimas, kad tiek aukščiau minėtas automobilis Audi A8L, tiek ir ši puspriekabė buvo nurašytos nusižengiant griežtiems buhalterinę apskaitą reglamentuojantiems įstatymų reikalavimams, tačiau šie duomenys buvo atitinkantys realybę, t. y. šių objektų bendrovėje nebuvo, todėl jie negalėjo būtų apskaitoje kaip esantys. Dėl to, kad (4430 sąskaitos- skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas) apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją, apie tariamai atliktus 2017-07-28 ir 2017-08-04 5434,22 Eur (934+4500,22) apmokėjimus pagal tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras, gali pasakyti, kad atsitiko taip, kad šiuos įrašus padarė pagal tai, ką pamatė atsidariusi banko sąskaitos išrašą. Tai buvo laikotarpis, kai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos jau buvo antstolio M. Petrovskio žinioje. Tuo metu dar turėjo galimybę peržiūrėti sąskaitos išrašus ir tiesiog pamatė, kad šios sumos pervestos į antstolio sąskaitą. Kažkada ankščiau buvo bendravusi su pačiu antstoliu ir jis buvo sakęs, kad jis mažina UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už įgytą kurą, todėl pamačiusi tokius pervedimus - 2017-07-28 ir 2017-08-04 5434,22 Eur (934+4500,22) padarė logišką išvadą, kad tai pervesti pinigai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už įgytą kurą. Pripažįsta, kad įrašus buhalterinėje apskaitoje dėl 5434,22 Eur neva pervestų pinigų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarė ne iki galo išsiaiškinus situaciją ir dėl to nepagrįstai buvo sumažinti įsipareigojimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iškraipyti duomenys apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus. Kategoriškai nepripažįsta, kad nepagrįstai nurašė bendrovės kurą, kad netinkamai vedė kuro apskaitą. Mano, kad revizorė atlikusi tyrimą vadovavosi neteisinga metodika ir pati padarė klaidų. Dėl kitų pažeidimų gali pasakyti, kad jeigu jie ir buvo padaryti tai tikrai ne dėl to, kad turėjo tikslą apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą, galbūt padarė klaidų, bet jos jokiu būdu nebuvo apgalvotos ( 4 t., b. l. 43–46).

2020 m. vasario 5 d. L. Š. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veikos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei L. J., parodė, kad pilnai patvirtina parodymus, kuriuos yra davusi apklausos, kuri vyko 2019-08-06, metu. Nurašė kuro tiek, kiek jo buvo sunaudota įmonės reikmėms. Faktai, kurie buvo nustatyti atlikus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, yra neteisingi, iškraipyti, todėl, kad specialisto išvados 8 lentelėje, pagal trečioje eilutėje esančius duomenis (2016 m. kovo mėn.) , specialistė įvertino kuro litrą 0,28 euro, o taip negali būti. Išvados lentelėje Nr. 4, ,,Santykiai su (duomenys neskelbtini)“ to paties mėnesio kuro kaina nurodyta 0,69 euro. Mano, kad specialistė, atlikdama tyrimą ir pateikdama išvadą, rėmėsi suvestine išspausdinta iš ,,Info trans" programos, kurioje kuras buvo apskaitomas kiekiais, be kuro kainos. Šios programos duomenys bendrovėje buvo reikalingi tik kuro kiekio nustatymui, vairuotojų kontrolei, įmonės vidaus kontrolei. Dėl to mano, kad išvadoje iškraipyti ir netikslūs duomenys, o jos vedama apskaita buvo vedama tiksliai, sąžiningai ir atitiko realią padėtį. Kuras bendrovės veikloje buvo nurašomas pagal kelionės lapus tiktai vilkikų, bet buvo dar ir tas kuras, kuris buvo sunaudotas bendrovės darbuotojų (direktoriaus ir kitų, kurie naudojosi bendrovės transportu) naudojamame transporte. Viso per 2016 m. nurašymo aktuose (lentelė Nr. 9) nurašyta kuro 764 823 litrai, lentelėje Nr. 8 (kurioje nėra balandžio ir gruodžio sunaudoto kuro kiekio) yra nurodyta 609 849 litro. Skirtumą sudaro 154 974 litrai. Kadangi per balandžio mėnesį sunaudojo 66 733 litrus kuro, o per gruodį 57 413 litrų (šie duomenys tyrimui nebuvo pateikti laiku) ir jie nebuvo įtraukti į lentelę Nr. 8. Jeigu šiuos duomenis, kurie tyrimui nebuvo pateikti laiku, sutrauktume į lentelę, gautųsi trūkumas – 30 828 litro per visus metus, šis trūkumas nereikšmingas ir susidarė dėl to, kad kuras buvo sunaudotas, kaip minėjo, direktoriaus ar kitų darbuotojų naudojamame transporte (ne vilkikuose). Specialisto išvados priedas Nr. 12, kaip minėjo, yra lentelė išspausdinta iš ,,Info trans“ programos, jos stulpelyje pavadinimu ,,sunaudota kuro eurais“ yra duomenys, neatitinkantys realybės, šioje lentelėje vieninteliai tikslūs duomenys yra kuro kiekis, lentelės duomenys buvo naudojami tik kuro kiekiui, o ne kainai. Visas bendrovės nupirktas kuras buvo teisingai užpajamuotas buhalterinėje programoje ,,Pragma“ ir teisingai nurašytas pagal faktinę kuro savikainą. Dėl nurašymo aktuose trūkstamų duomenų gali pasakyti, kad juose esančių duomenų pilnai pakanka, supranta kas juose nurodyta: kuro rūšis, kiekis ir savikaina, tik šie duomenys ir yra reikalingi ir reikšmingi nurašant medžiagas.

Dėl to, kad tvarkomoje apskaitoje PVM sąskaita faktūra neįformino ir nefiksavo Š. P. įsipareigojimų bendrovei už pagal 2017-05-02 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.014 parduotą automobilį Audi A8L, gali pasakyti, kad laikosi tos pačios pozicijos kaip ir ankstesnėje apklausoje. PVM sąskaitos faktūros dėl pardavimo neįformino todėl, kad, jos manymu, pirkimas - pardavimas neįvyko, kadangi Š. P. už automobilį jokių pinigų nesumokėjo.

Dėl to, kad be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, pagrindžiančių ilgalaikio turto nurašymą, nurašė puspriekabę Kogel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 2016-02-12 pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr.16/02/12-1), tokiu būdu be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, sumažindama bendrovės ilgalaikį turtą ir taip iškraipydama apskaitos duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus, gali pasakyti, kad puspriekabės realiai įmonėje nebuvo, įmonė ja negalėjo naudotis, todėl ją nurašė. Dėl šių dviejų atvejų, t. y. dėl PVM sąskaitos faktūros neįforminimo ir puspriekabės nurašymo gali pasakyti, kad mano, jog ji pasielgė teisingai, kadangi visa tai atitiko realybę: už automobilį pinigai buvo negauti, o puspriekabės nebuvo, tai ir užfiksavo buhalterijoje.

Dėl to, kad (4430 sąskaitos- skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas) apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją, apie tariamai atliktus 2017-07-28 ir 2017-08-04 5434,22 Eur (934+4500,22) apmokėjimus pagal tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras, gali pasakyti, kad atsitiko taip, kad ji šiuos įrašus padarė pagal tai, ką pamatė atsidariusi banko sąskaitos išrašą. Tai buvo laikotarpis, kai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos jau buvo antstolio M. Petrovskio žinioje. Pati tuo metu dar turėjo galimybę peržiūrėti sąskaitos išrašus ir tiesiog pamatė, kad šios sumos pervestos į antstolio sąskaitą. Kažkada ankščiau buvo bendravusi su pačiu antstoliu ir jis buvo sakęs, kad jis mažina UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už įgytą kurą, todėl pamačiusi tokius pervedimus - 2017-07-28 ir 2017-08-04, 5434,22 Eur (934+4500,22) padarė logišką išvadą, kad tai pervesti pinigai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už įgytą kurą (4 t., b. l. 49–50).

2020 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo D. Ruspnio nutartimi, patvirtino nutarimą atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (4 t., b. l. 67–71).

2019 m. vasario 14 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė L. J. pateikė paaiškinimą, kuriame atsakydama į klausimą ,,Ar papildomai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai keičia 2018-02-28 specialisto išvadą Nr.04/11-2-17-2256, nurodė, kad LR Pelno mokesčio įstatymo PMĮ 17 str. 1 dalies, kuri reglamentuoja įmonių leidžiamus atskaitymus, komentare nurodyta, kad įmonė turi turėti dokumentus, „iš kurių būtų galima spręsti, kad degalai (kuras) sunaudoti vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti“; degalų sunaudojimas turi būti pagrįstas dokumentais, „gali būti naudojami degalų (kuro) nurašymo aktai, degalų (kuro) sunaudojimo ataskaitos ir pan.“, kurie turi būti patvirtinti atsakingų asmenų parašais. Susipažinus su tyrimui pateiktais dokumentais, 2018-02-28 specialisto išvada Nr.04/11-2-17-2256 nesikeičia, nes pateiktuose Krovininio automobilio kelionės lapuose nenurodyta, kokios įmonės yra šie pateikti dokumentai, nenurodyta automobilio (vilkiko) markė, kelionės lapuose nurodyti pasirašantys asmenys (mechanikas ir vairuotojas), nepasirašė. Todėl pagal pateiktus Krovininio automobilio kelionės lapus negalima nei sutikrinti juose nurodytų duomenų dėl degalų sunaudojimo pagal direktoriaus įsakymais patvirtintas kuro sunaudojimo normas, nei juose nurodytą suvartotą kurą priskirti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamiems atsiskaitymams (6 t., b. l. 158–160).

2020 m. vasario 5 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė L. J. pateikė paaiškinimą, kuriame Atsakydama į bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės L. Š. 2020 m. vasario 5 d. apklausoje nurodytus teiginius, paaiškino, kad tyrimui pateiktomis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų avanso apyskaitomis už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-03-31 pateiktos suvestinės lentelės (12 priedas prie 2018-02-28 specialisto išvados Nr.04/11-2-17-2256) už 2016 m. sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn., kuriuose nurodyti stulpelių pavadinimai: Reiso Nr.; Mašina; Priekabos; Vairuotojai; Spid. skirt.; Viso dienų; Faktiškai sunaudota kuro Ltr; Sunaudoto kuro kaina Eur/Ltr; Sunaudota kuro Eur; Vidutinė litro kaina; Ltr/100 km faktas; Kuro trūkumas Ltr; Pateisinamas kuras; Skirtumas atėmus pateisinamą kurą; Pateisinamo kuro priežastis; Išlaidos 1 km; Viso išlaidos (be pap. išlaidų); Viso Frachtas; Pelnas; Papildomos išlaidos; Pelnas po papildomų išlaidų; Pelnas po papildomų išlaidų dienai. Tiriant dokumentus dėl atsakymo į užduotyje pateiktą 3 klausimą dėl kuro panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, pagal aukščiau paminėtose suvestinėse lentelėse įrašytus duomenis sudaryta lentelė (8 lentelė, 2018-02-28 specialisto išvada Nr.04/11-2-17-2256), į kurią įrašyti už mėnesį susumuoti duomenys iš stulpelių Spid. skirt.; Faktiškai sunaudota kuro Ltr; Sunaudota kuro Eur. Pagal suvestinėse lentelėse už 2016 m. sausio-kovo, gegužės-lapkričio mėn. (už 2016 m. balandžio mėn. tokia lentelė nebuvo pateikta) įrašytus duomenis iš viso faktiškai sunaudota kuro iš viso 609 849 litrai už 219 846 Eur sumą. Taip pat buvo pateikti Prekių (medžiagų) nurašymo aktai (13 priedas prie 2018-02-28 specialisto išvados Nr.04/11-2-17-2256), pagal kuriuose nurodytus duomenis nurašyto kuro kiekis ir nurašyta suma atvaizduota 9 lentelėje. Sulyginus už tą patį laikotarpį faktiškai sunaudoto kuro kiekį ir kainą, nurodytą suvestinėse lentelėse, pateiktose su vairuotojų avanso apyskaitomis, su nurašymo aktuose įrašytais duomenimis, duomenys skiriasi. Prekių (medžiagų) nurašymo aktuose nenurodyta, kokiu pagrindu ir pagal kokius dokumentus kuras nurašomas, be to pagal duomenis apskaitos registruose, atsargų už 21 424,66 Eur sumą nurašyta ir 2016 m. balandžio mėn., tačiau Prekių (medžiagų) nurašymo aktas už 2016 m. balandžio mėn. tyrimui nebuvo pateiktas. Vadovaujantis PMĮ nuostatomis, įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų ir susijusios su degalus (kurą) naudojančių priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti, kad degalai (kuras) sunaudoti vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė BAĮ 4 straipsnio reikalavimų, nes duomenys dėl kuro sunaudojimo tyrimui pateiktuose dokumentuose nesulyginami. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagal pateiktus dokumentus negalima patikrinti kuro nurašymo į sąnaudas pagrįstumo, t. y. , iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2017-08-25.

Dėl buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės L. Š. 2019-08-06 apklausos protokole nurodytų prieštaravimų: tiriant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sunaudoto kuro apskaitos dokumentus buvo taikomas dokumentų lyginimo tyrimo metodas, t. y., sulyginti duomenys, įrašyti suvestinėse lentelėse, pateiktose su vairuotojų avanso apyskaitomis, su Prekių (medžiagų) nurašymo aktuose nurodytais duomenimis. Išgirdus L. Š. parodymus dėl 8 lentelėje surašytų duomenų apie sunaudotą kurą litrais ir sumą eurais, ji paaiškino, kad šiose ataskaitose kuro sunaudojimas litrais atitinka tikrovę, o sunaudojimas eurais - ne. Buhalterė apklausoje pateikė paskaičiavimus, iš po dokumentinio tyrimo išvados surašymo, pateiktų dokumentų, kurie laiku nebuvo pateikti dokumentiniam tyrimui atlikti, buhalterė juos tiesiog atsinešė šiandien į apklausą ir pateikė savo nuomonę.

Pagal 2017-05-02 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.014 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Š. P. pardavė automobilį Audi A8L ((duomenys neskelbtini)) už 19 000 Eur. Pagal 2017-05-02 Turto priėmimo-perdavimo aktą Nr.014/2 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. U., perdavė automobilį perdavė Š. P.. Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis, prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, taip pat ir avanso sumokėjimas įforminamas PVM sąskaita faktūra. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 2 d. ir 13 str. 1 d. reikalavimais, nes pardavimo operacijos neįformino apskaitos dokumentu – PVM sąskaita faktūra, ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo duomenų apie automobilio pardavimą ir pirkėjo Š. P. 18 700 Eur (19 000-300) įsiskolinimą bendrovei, tik 2017-05-31 automobilį Audi A8 nurašė, t. y., 28 000 Eur (22 167,350+5 832,50) sumažino bendrovės ilgalaikio turto vertę, todėl pagal pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2017-05-02 iki 2017-08-25.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė BAĮ 4 str., 12 str. 1 d., 2 d. ir 13 str. 1 d. reikalavimų, nes pagal ilgalaikio turto sąraše datai 2017-06-30 esančius duomenis matyti, kad birželio mėn. nurašė puspriekabę Kogel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimui nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šios puspriekabės nurašymą, todėl bendrovės ilgalaikio turto apskaita tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama ir todėl pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpyje nuo 2017-06-30 iki 2017-08-25.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (su kuria dėl puspriekabės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis išsimokėtinai) pateiktą informaciją, puspriekabė Kogel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės buvo sulaikyta Italijoje. Vadovaujantis 12-ojo Verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ metodinių rekomendacijų 79 punktu, „ilgalaikis materialusis turtas, kuris laikinai nenaudojamas įmonės veikloje, apskaitoje gali būti registruojamas atskiroje sąskaitoje, tačiau balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Laikinai nenaudojamo turto įsigijimo savikaina ir sukaupta nusidėvėjimo suma perkeliama į atskirą nenaudojamo turto sąskaitą“, t. y., puspriekabės Kogel SNCO 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas - bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose turėjo užfiksuoti duomenis dėl puspriekabės sulaikymo Italijoje ir laikino jos nenaudojimo bendrovės veikloje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinės sąskaitos Nr.4430 „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ apskaitos registrą įrašė, kad tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-07-28 ir 2017-08-04 apmokėjo iš viso 5 434,22 Eur (934+4 500,22) sumą, tačiau dokumentų, kurių pagrindu šiuos duomenis užregistravo apskaitoje, tyrimui nepateikė. Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB banke išraše už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-09-01 įrašytų duomenų apie 2017-07-28 pervedimą 934 Eur ir 2017-08-04 pervedimą 4 500,22 Eur bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pardavimų-apmokėjimų suvestinėje „Kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų apyvartos (2017-01-01 –2017-09-01)“ duomenų apie 2017-07-28 įplauką 934 Eur ir 2017-08-04 įplauką 4 500,22 Eur taip pat neužfiksuota. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tvarkant buhalterinę apskaitą nesilaikė BAĮ 4 str. ir 16 str. 3 d. reikalavimų, nes į skolų tiekėjams apskaitos registrus be apskaitos dokumentų, nepagrįstai įrašė duomenis apie tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas sumas, todėl bendrovės buhalterinė apskaita tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, ir todėl pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2017-07-28 iki 2017-08-25 (6 t., b. l. 161–164).

Iš 2020 m. balandžio 1 d. Dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veikos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė L. J. atliko dokumentų apžiūrą, kurios metu apžiūrėjo Direktoriaus įsakymus dėl kuro normų; Krovininių automobilių kelionės lapus ir atsakė į klausimą „Ar keičiasi specialisto išvada Nr.04/11-2-17-2256, dalyje dėl Bendrovės kuro nurašymo apskaitos, jei keičiasi, tai kaip?“ Specialistė pateikė, kad Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu vykdyta veikla – krovinių gabenimas (deklaruota pagrindinė veikla – krovininis kelių transportas (EVRK 494100)). Atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-03-31 (2018-02-28 specialisto išvada Nr.04/11-2-17-2256), atsakymams į užduotyje pateiktus klausimus tirta bendrovės vedama kuro apskaita. Pagal tyrimui pateiktus Prekių (medžiagų) nurašymo aktus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-03-31 nurašė 928 146,70 l dyzelino, 12 025,19 l benzino, 2 619,89 l dujų ir 74 vnt. AdBlue iš viso už 730 003,69 Eur sumą ir šiuos duomenis įrašė į sąnaudų apskaitos registrus. Prekių (medžiagų) nurašymo aktuose bendrovė nenurodė, kokiu pagrindu ir pagal kokius dokumentus kuras buvo nurašytas, o dokumentus, kuriuose fiksuojamas sunaudoto kuro kiekis (suvestinius dokumentus (ataskaitas), kelionės lapus) pateikė ne už visą tiriamąjį laikotarpį (už 2016 m. balandžio mėn. ir laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 nepateikė), todėl negalima šių duomenų sulyginti ir patikrinti kuro nurašymo į sąnaudas pagrįstumą.

Papildomai dokumentų apžiūrai pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kopijos:

Direktoriaus įsakymai dėl kuro normų – 5 lapai;

Krovininio automobilio kelionės lapai – 153 lapai.

1. 2015-02-26 įsakymu Nr.V001 patvirtinta tuštiems vilkikams DAF FT XF 105 dyzelino sunaudojimo norma 30 l - 33 l /100 km plius vienai tonai pervežamo svorio 0,4 l /100 km;

2. 2015-08-05 įsakymu Nr.V002 patvirtinta tuštiems vilkikams MAN dyzelino sunaudojimo norma 30 l - 33 l /100 km plius vienai tonai pervežamo svorio 0,4 l /100 km;

3.2015-11-04 įsakymu Nr.V003 patvirtinta tuštiems vilkikams RENO dyzelino sunaudojimo norma 30 l - 33 l /100 km plius vienai tonai pervežamo svorio 0,4 l /100 km;

4. 2016-04-14 įsakymu Nr.V004 patvirtinta automobiliui NISSAN dujų sunaudojimo norma 16 l/100 km;

5. 2016-10-14 įsakymu Nr.V006 patvirtinta automobiliui BMW X5 dyzelino sunaudojimo norma 15 l/100 km.

Papildomai pateikti iš viso 153 Krovininio automobilio kelionės lapai, iš kurių 3 (trim) atvejais duomenys kelionės lapuose pateikti vienodi (tokie pat), t. y.: Krovininio automobilio kelionės lapas Nr.K00221 (vairuotojas A. Š., a/m (duomenys neskelbtini)ER257), Nr.K00239 ir Nr.K00267 (vairuotojas A. T., a/m (duomenys neskelbtini)BT181).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalyje nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“.

Tuo tarpu pateiktuose Krovininio automobilio kelionės lapuose, kuriuose fiksuojamas kiekvieno vilkiko sunaudoto kuro kiekis, nenurodytas įmonės pavadinimas, nenurodyta dokumento data, nenurodyta automobilio (vilkiko) markė, nenurodyti atsakingų asmenų, kurie patvirtintų, kad kelionės lapuose įrašyti duomenys atitinka tikrovę (faktą), vardai ir pavardės, parašų nėra. (6 t., b. l. 169–175).

L. L. (iki santuokos N.) apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2015 metų lapkričio mėnesio transporto vadybininkės pareigose. Į jos pareigas įėjo kelionės lapų duomenų suvedimas į apskaitos programą, kurios pavadinimo dabar neatsimena. Kai vairuotojas atneša kelionės lapą, ji sutikrina vairuotojo kelionės lape užpildytų duomenų tikrumą, tai yra sutikrina parašytą kilometražą, kuro užpylimus ir sudeginimus. Kiekvienos transporto priemonės kuro šimtui kilometrų sunaudojimo normos buvo patvirtintos direktoriaus įsakymu ir tas normas ji sutikrindavo ir jas įvesdavo į kompiuterinę programą. Tos kuro sunaudojimo normos keisdavosi, žiemos metu jos būdavo didesnės, vasaros laikotarpiu mažesnės. Būdavo dažni atvejai, kai vairuotojai neatnešdavo kelionės lapų, reikėdavo juos gaudyti, ieškoti, be to, buvo didelė kadrų kaita, kas vėl apsunkindavo kelionės lapų ir kuro sunaudojimo duomenų savalaikį suvedimą į kompiuterinę programą. Būdavo, kad vairuotojai tik grįžę iš pirmo reiso iš karto išeina iš darbo neatsiskaitę nei su kelionės lapais, nei su jiems priskirtomis transporto priemonėmis, neatsiskaitydavo su užpilto kuro kvitais. Tada stengdavosi pagal kelionės maršrutą ir kompiuterines programas, kaip sekimo programa „BCE“, paskaičiuoti, kiek buvo sunaudota kuro, kiek jis toje šalyje kainavo. Kokios buvo tos normos, neatsimena, bet to atsiminti ir nereikėjo, nes jos buvo įvestos į kompiuterinę programą, o suvedus duomenis programa pati paskaičiuodavo, kiek konkreti transporto priemonė sudegino kuro ir ar ji važiavo ekonomiškai ar ne. Visus tuos duomenis perduodavo buhalterei ir ji jau darydavo kuro nurašymus, pati su kuro nurašymais nieko bendro neturėjo ir niekur savo parašo nedėjo. 2017 metų rugsėjo viduryje išėjo dekretinių atostogų ir jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo. Nuo kada prasidėjo bendrovėje finansiniai sunkumai, pasakyti negali. Darbo užmokestis buvo mokamas laiku. Daugiau nieko konkretaus pasakyti negali, nes praėjo daug laiko ir neatsimena (4 t., b. l. 194–197).

Dėl sukčiavimų

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

BK 182 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą. Tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba labai didelės vertės svetimą turtą, išvengė didelės vertės arba labai didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, įstatymas numato griežtesnę atsakomybę (BK 182 straipsnio 2, 3 dalys).

BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. U. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2027 m. balandžio 30 d. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir panaudojus prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulę bei tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijus 115 401,44 eur vertės svetimą turtą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: kaltinamojo parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, liudytojų V. B., L. Š., D. Š., A. K. parodymais, susirašinėjimu el. laiškais tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstolio M. Petrovskio pateiktais rašytiniais įrodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis iš esmės faktines sukčiavimo aplinkybes pripažino, t. y. pripažino, kad jis inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir žinodamas, kad įmonės materialinė padėtis yra bloga, kad įsiskolinimai viršija turimą turtą, kad įsiskolinimas vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20217 m. pradžiai buvo apie 100 000 eurų, nenutraukė kuro įsigijimo pagal iš anksčiau sudarytą tiekimo sutartį, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo kuro augiau nei už 115 000 eurų, už kurį neatsiskaitė. Kaltinamasis daugelio aplinkybių neprisiminė, tačiau neneigė, kad tuo pačiu laikotarpiu pardavė bendrovei priklausančias transporto priemones, už kurias įmonė į kasą gavo 53 950 eurų, tačiau skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengimui jų neskyrė, o skyrė paskolos, kurią buvo suteikęs pats asmeniškai įmonei, grąžinimui. Faktinės aplinkybės dėl įgyto kuro kiekio, vertės nustatytos taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu bei liudytojo V. B. parodymais, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. U. 2015 m. gegužės 7 d. sudarė kuro tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tiekiamas dyzelinas. Nuo sutarties sudarymo dienos iki 2016 m. pabaigos, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pradėjo vėluoti atsiskaityti už pateiktus degalus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė mokėjimo grafikus, pagal kuriuos jie įsipareigojo atsiskaityti už pateiktas prekes. Iš pradžių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šį savo įsipareigojimą vykdė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių už 125 905,25 Eurus bei sutartyje nurodyta tvarka pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini) Nr. 0087950, (duomenys neskelbtini) Nr. 0088618. Už parduotas prekes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sumokėjo tik nedidelę dalį sumos ir liko skolinga 95 720,20 Eurų. L. Š., kaltinamojo mama, kuri tuo metu ėjo buhalterės pareigas įmonėje taip pat parodė, kad 2015 metų gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kuro pirkimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartiniu metu - UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo piltis kuro limitą pradžioje už 35 000, o 2016 metais už maždaug 100 000 eurų, tai yra galėjo piltis kuro už tokią sumą ir apmokėjimą daryti vėliau. Dėl kuro pirkimo derybas vedė A. U.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pildavosi į savo naudojamus vilkikus kurą ir po 45 dienų atsiskaitydavo už pateiktą kurą. Pradžioje su šia įmone atsiskaitymai vyko laiku, tačiau vėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pablogėjus finansinei padėčiai, vėlavo su atsiskaitymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingi apie 95 000 eurų.

Faktinės kuro įgijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inkriminuojamu laikotarpiu aplinkybės bei faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už kurą, taip pat nustatytos ir specialisto išvadoje pateiktais duomenimis bei jų vertinimu, kurie atlikti išanalizavus įmonės buhalterinius dokumentus, todėl abejonių savo patikimumu teismui nekelia. Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų analizės specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad inkriminuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė transporto priemones, už kurias gavo daugiau kaip 53 000 eurų pajamų, tačiau atsikaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nebuvo skirta lėšų, visos gautos pajamos skirtos paskolos akcininkui A. U., t. y. kaltinamajam, grąžinti, nors pačios paskolos sutarties tyrimui nebuvo pateikta. Liudytojai D. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir A. K., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius ir buvęs UAB „A. G.“ direktorius, patvirtino, kad 2017 m. pavasarį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo šių įmonių vardu dėvėtas transporto priemones – vilkikus, puspriekabes, kuriuos netrukus perpardavė. Detalios transporto priemonių pardavimo aplinkybės, kainos, sąskaitos faktūros išsamiai išanalizuotos specialisto išvadoje. 2018 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje Nr.04/11-2-17-2256 taip pat nurodyta, kad pagal bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. už parduotas transporto priemones į bendrovės kasą buvo gauta iš viso 53 950 Eur suma. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos įformino iš viso 97 000 Eur (15 000+30 000+35 000+17 000) išmokėjimą bendrovės akcininkui ir direktoriui A. U., tokiu būdu dengiant akcininko suteiktą paskolą bendrovei. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų kovo – balandžio mėn. įformino transporto priemonių pardavimą iš viso už 69 106 Eur, kurių likutinė vertė sudarė iš viso 145 976,07 Eur, t. y. bendrovė transporto priemones pardavė už 76 870,07 Eur (69 106-145 976,07) mažesnę sumą, negu jų likutinė vertė ir dėl to bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 76 870,07 Eur nuostolį. Šios aplinkybės patvirtina, jog inkriminuojamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pajamų, tačiau jų neskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimui, o gautas pajamas skyrė paskolos A. U. grąžinimui, kas rodo direktoriaus A. U. savanaudiškumą ir kartu siekį išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinių įsipareigojimų vykdymo. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojo V. B. pateikti susirašinėjimai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia 2017 m. sausio mėnesio sąskaitos apmokėjimo grafiką, tačiau savo įsipareigojimo nevykdo, bandoma tartis dėl transporto priemonių įkeitimo tikslu užtikrinti prievolė įvykdymą, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. balandžio pabaigos gaunami tik pažadai sutvarkyti, pristatyti įkeitimui pas notarą reikalingus dokumentus, 2017 m. balandžio 26 d. atsiųsti automobilių dokumentai. Dalis dokumentų atsiųsta 2017 m. balandžio 26 d., tačiau kaip matyti didelė dalis transporto priemonių šiai dienai jau buvo parduotos. Iš specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. K. pateikto rašto matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skola įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-04-17 iki 2017-05-17 dienos sudarė daugiau nei 95 000 eurų. Iš antstolio M. Petrovskio pateiktų duomenų matyti, kad patenkinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, buvo užvesta vykdomoji byla dėl 82 612,19 eurų skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, ieškotojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai, 2018 m. vasario 27 d. vykdomasis raštas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Tai, kad esant dideliems įmonės įsiskolinimams UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo realizuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtas žymiai mažesne verte nei nurodyta likutinė, tuo mažinant įmonės turtą, o gauti pinigai buvo skiriami pirmiausia atsiskaityti su direktoriumi A. U. grąžinant jo suteiktą paskolą įmonei, o ne kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, rodo kaltinamojo siekį ir tyčią vengti piniginio atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aukščiau aptarti duomenys taip pat leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant įsipareigojimus, už kurą atsiskaitant laiku, buvo įgytas tiekėjo pasitikėjimas, o vėliau, naudojantis šiuo pasitikėjimu bei teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, kad skolos bus grąžintos, teikiant skolų mokėjimo grafikus, kurie nebuvo vykdomi, teikiant pažadus dėl įkeitimo, kai tuo pačiu buvo realizuojamas įmonės turtas žymiai mažesne kaina nei likutinė vertė taip įmonei patiriant nuostolių, o gauti pinigai skiriami direktoriaus ir vienintelio akcininko skolai padengti, leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas užvaldytas buvo apgaulės įtakoje, t. y. tiekėjui tikint melaginga UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama informacija, kad bus atsiskaityta, kad ketinama atsiskaityti sudarant skolų grąžinimo grafikus, tikint melagingai teikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, kad sutinka įkeisti transporto priemones prievolės įvykdymo užtikrinimui, tiekėjas nenutraukė sutarties ir toliau leido įsigyti kurą. Kad teikiama informacija buvo melaginga ir realiai nebuvo ketinama atsiskaityti už kurą, patvirtina tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų mokėjimo grafiko nesilaikė, tempė laiką vis atidėliodama dokumentų, reikalingų įkeitimui, atsiuntimą, vietoje to, kad suskubtų įkeisti vilkikus, juos realizavo ir dar mažesne nei likutinė verte, neteisėtai realizavo lizingu įgytą automobilį, neįformindami jo pardavimo sąskaita faktūra. Visa tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurios veiklą buvo atsakingas direktorius A. U., turėjo tikslą išvengti atsiskaitymų. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala.

Kaltinamasis, būdamas pakaltinamas, brandaus amžiaus asmuo, neabejotinai suvokė, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra atsakingas už tinkamą, įstatymus atitinkančią įmonės veiklą, suvokė pareigą mokėti įsiskolinimus kreditoriams, o taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau žinodamas, kad įmonės finansinė padėti yra bloga, kad įsipareigojimai ženkliai viršija įmonės turtą, turėdamas pareigą pagal įstatymus veiklą organizuoti taip, kad atitiktų įmonės interesus, jis nesistengė vykdyti skolinių įsipareigojimų, priešingai, atliko veiksmus, kurie padėtų išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdyti savo įsipareigojimus – buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. buvo žadama mokėti pagal grafiką, sutinkama su įkeitimu, nors faktiškai buvo realizuojamas įmonės turtas, gauti pinigai skiriami ne atsiskaityti su tiekėjais, o išmokėti paskolas, kurias pats suteikė. Visa tai parodo, jog A. U. suvokė, kad dėl tokių veiksmų, tokio įmonės valdymo nebus atsiskaityta su kuro tiekėju, bus padaryta tiekėjui turtinė žala, to norėjo ir siekė.

Apibendrinant tai, kas aptarta darytina išvada, jo byloje įrodyta, kad A. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, todėl pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, turėdamas pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės – atsiskaityti už 2015 m. gegužės 7 d. pasirašytos sutarties Nr. 15/07-24MP-4 su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagrindu bendrovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patiektą kurą, žinodamas sunkią įmonės finansinę padėtį, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir 2016 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai 169 469,82 Eur viršijo visą įmonės turtą, o 2017 m. sausio 1 d. įsiskolinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė 108 214,85 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. pagal PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. sausio 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr.0087950 – 60128,10 Eur sumai; 2017 m. vasario 28 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr.0088618 – 36828,18 Eur sumai; 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr.0089310 - 15893,86 Eur sumai; 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr.0090006 – 2551,30 Eur sumai, viso už 115401,44 Eur, jų neapmokėjo, nors laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. pardavė bendrovei priklausančias transporto priemones, už kurias į bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą gavo 53 950 Eur sumą, tačiau su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, o gautus pinigus panaudojo paskolos pačiam sau, kaip įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditoriui, susigrąžinimui ir tokiu būdu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarė 96 951,89 Eur turtinę žalą.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai.

Kadangi užvaldyto turto vertė didesnė nei 45 000 eurų, t. y. didesnė nei 900 MGL, tai atitinka labai didelės vertės požymį, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, jog A. U. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tuo metu sukčiavimo kvalifikuojantis požymis buvo didelė užvaldyto turto vertė. Didelės vertės turtu pagal BK 190 straipsnio nuostatas, galiojusias veikos padarymo metu, buvo laikomas turtas, turtinė teisė, kurios vertė viršijo 250 MGL, t. y. 12500 eurų dydį. Šiuo metu galiojantis įstatymas, t. y. BK 182 straipsnio 3 dalis, kurioje įvirtinta kvalifikuojanti sukčiavimo sudėtis, ir kurią atitinka A. U. padaryta veika, yra švelninantis kaltinamojo teisinę padėtį, nes BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje greta maksimalios 8 metų laisvės atėmimo bausmės numatyta alternatyvi baudos bausmė, ko nebuvo anksčiau galiojusioje BK 182 straipsnio 2 dalyje, todėl A. U. veika apgaulės būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai užvaldant labai didelės vertės svetimą turtą, kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), kaip nurodyta prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą.

Teismas, ištyręs surinktus byloje įrodymus taip pat konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinimai A. U., jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu bei nuslėpdamas esminę informaciją apie blogą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, 2017 m. kovo 8 d. sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro pirkimo sutartį, iš anksto žinodamas, kad įmonė negalės už kurą atsiskaityti, ir laikotarpiu nuo 2027 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. įgijus kuro iš viso už 19 857,66, už kurį neatsiskaitė, tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo 19 857,66 eurų vertės svetimą turtą ir padarė tokio paties dydžio turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: kaltinamojo parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškimu, Liudytojo R. B. parodymais, jo pateiktais rašytiniai duomenimis, specialisto išvada, liudytojo M. V. parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino esmines sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu aplinkybes, t. y. pripažino, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir žinodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį, apie didelius įsiskolinimus, sudarė kuro pirkimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto žinodamas, kad įmonė nebus pajėgi atsiskaityti už įgytą ą kurą, ir už laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. įgytą kurą neatsikaitė. Tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19 857, 66 eurų turtinę žalą.

Faktinės magnetinės kuro kortelės sutarties sudarymo aplinkybės ir tai, kad pagal sutartį buvo įgytas kuro už beveik 20 000 eurų per 2 mėnesius, už kurį nebuvo atsiskaityta, įrodytos ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiškimu, jo parodymais, prie parodymų pridėtais rašytiniais įrodymais – sutartimi, neapmokėtomis sąskaitomis, detaliomis ataskaitomis. Šie duomenys buvo taip pat įvertinti ir atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą bei pateikiant išvadas į užduotus klausimus, todėl jų tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo bei direktoriaus R. B. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima mažmenine prekyba degalais, 2017 m. pradžioje M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris buvo atsakingas už kuro pirkimą, kreipėsi dėl galimybės sudaryti degalų pirkimo – pardavimo sutartį, kad galėtų pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiomis kortelėmis pirkti kurą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos partnerių degalinių. Prieš pasirašant sutartį taip pat buvo bendrauta ir su pačiu akcininku A. U.. Įmonės kreditingumas buvo tikrinamas ir per UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrus. 2017 m. kovo 8 d. buvo sudaryta naftos produktų pardavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ magnetines korteles sutartis, kuria remiantis pardavinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurą. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė 120 000 eurų atsiskaitymo atidėjimo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko duoti iki 20 000 atsiskaitymo atidėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat pradžios sutarties nevykdė, neatliko nei vieno mokėjimo. Susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko, direktorius A. U. neatsakė, įmonės nurodytoje buveinėje buvo tuščios patalpos, M. V. nurodė ten nebedirbantis. Iš karto po šio pokalbio sekė staigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomų transporto priemonių skaičiaus mažėjimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas, atsirado vėlavimai vykdyti įsipareigojimus kitiems ūkio subjektams bei sąskaitų areštai. Liudytojas M. V. patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. U. pažinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) grupės klientą, apie įmonės finansinius sunkumus nieko nežinojo. A. U. jam sakė, kad nori plėstis, kad neužtenka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamo kuro, todėl klausė liudytojo, gal šis turi pažįstamų, kurie galėtų padėti sudaryti naują kuro pirkimo sutartį. Jis sutiko. Paskambinus į keletą įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko, todėl jis suvedė A. U. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu R.. Tuo metu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežinojo. Specialisto išvadoje atlikus tyrimą nurodyta, jog vadovaujantis 2017 m. kovo 8 d. Naftos produktų pardavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ magnetines korteles sutartimi Nr. 2035 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 5 (penkias) PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekių (benzino A95E 284,08 l, dyzelinio kuro 20 828,02 l, AdBlue skysčio 17,475 l ir vinječių dienomis 16 vnt.) iš viso už 16 438,02 Eur plius 3 419,64 Eur, iš viso už 19 857,66 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautas prekes neapmokėjo, todėl liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“19 857,66 Eur. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal bendrovės kasos dokumentus ir apskaitos registrus laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. už parduotas transporto priemones į bendrovės kasą buvo gauta iš viso 53 950 Eur suma. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos įformino iš viso 97 000 Eur (15 000+30 000+35 000+17 000) išmokėjimą bendrovės akcininkui ir direktoriui A. U., tokiu būdu dengiant akcininko suteiktą paskolą bendrovei.

Be to, iš aukščiau aptarto sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu matyti, kad jau sudarant minėtą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės finansinė būsena buvo bloga, vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola viršijo 115 000 eurų, įmonės įsipareigojimai jau viršijo jos turimą turtą. Matydamas, kad finansinė situacija bloga, kad negali laiku vykdyti ir taip didelių įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaityti su ja už kurą, A. U. nuslėpė šią informaciją nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekė sudaryti naują sutartį dėl kuro įsigijimo, tačiau kartu pardavinėjo ir įmonės turtą – automobilius už mažesnę kainą nei šio turto likutinė vertė. Šios aplinkybės rodo, jog A. U. suvokė, jog įmonės finansinė situacija bloga, kad negalės atsiskaityti už kurą, nepaisant to sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl kuro įsigijimo ir vėliau už įgytą kurą nei vienos sąskaitos neapmokėjo, nors įmonė gavo pajamų už parduodamas transporto priemones. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš M. V. ir R. B. parodymų, A. U. ne tik nutylėjo šiam sandoriui sudaryti reikšmingą informaciją apie sunkią įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, be ir sąmoningai klaidino teigdamas, kad nori plėstis, kad kitoje įmonėje perkamo kuro nepakanka, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkantį veiklos balansą ir pelno/nuostolių ataskaitą. Sudarius kuro pirkimo sutartį, toliau atliko veiksmus, kurie dar labiau blogino įmonės finansinę padėtį ir darė neįmanomu atsiskaitymą su kreditoriumi – pardavė transporto priemones, o gautus pinigus išsimokėjo sau kaip suteiktos paskolos grąžinimą, transporto priemones pardavė už ženkliai mažesnę nei likutinė vertė, kainą, taip akivaizdžiai mažindamas įmonės ilgalaikį turtą, iššvaistė lizingu paimtą automobilį. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ne tik suvokė, kad sudarant sutartį jo įmonė negalės atsiskaityti už įgytą kurą, kad tuo bus padaryta reali turtinė žala, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad sudarant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. U. panaudojo apgaulę, t. y. nutylėjo apie sunkią finansinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį, tiekė melagingus duomenis, kad įmonė plečiasi, pateikė neteisingą balansą, ir būtent šios apgaulės įtakoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kuro pardavimo sutartį, pagal kurią įgijus kuro už beveik 20 000 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Tokiu būdu A. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaulės būdu įgijo svetimą turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 19 857,66 eur turtinę žalą.

Pažymėtina, jog A. U. veika jos padarymo metu atitiko požymius nusikalstamos veikos, numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tuo metu sukčiavimo kvalifikuojantis požymis buvo didelė užvaldyto turto vertė. Didelės vertės turtu pagal BK 190 straipsnio nuostatas, galiojusias veikos padarymo metu, buvo laikomas turtas, turtinė teisė, kurios vertė viršijo 250 MGL, t. y. 12 500 eurų dydį. Pagal šiuo metu galiojančias BK 190 straipsnio nuostatas, didelės vertės turtu laikomas turtas, kuris viršija 400 MGL (20 000 eurų), bet neviršija 900 MGL, t. y. 45 000 eurų. Kadangi A. U. apgaule įgyto turto vertė šiuo atveju neviršija 20 000 eurų, nelaikytina, kad jis įgijo didelės vertės svetimą turtą ir jo veika atitinka paprastą sukčiavimo sudėtį. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šiuo metu galiojančios BK 190 straipsnio 182 straipsnio nuostatos švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Dėl svetimo turto iššvaistymo

BK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė už turto iššvaistymą.

BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 184 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos kvalifikuotos nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo, sudėtys. Svetimo turto iššvaistymą, kai iššvaistomas didelės arba labai didelės svetimas turtas, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, įstatymo leidėjas laiko pavojingesnėmis veikomis ir numato griežtesnę atsakomybę.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-7-648/2019, 2K-149-303/2019, 2K-254-895/2020, 2K-64-1073/2022 ir kt.). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325-895/2018, 2K-340-693/2018, 2K-7-648/2019, 2K-113-697/2022, 2K-43-594/2023 ir kt.).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. U. būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iššvaistė jam patikėtą, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 18 636,90 eur vertės, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais kaltinamojo parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, liudytojų E. P., J. G., V. A., R. G. parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis A. U. pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu iš lizingo davėjo „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgijusi transporto priemonę Audi A8L, kurią vėliau pardavė, nors visa suma nebuvo išmokėta. Neneigė, kad lizingo davėjui nei pinigai už automobilį, nei pats automobilis nebuvo grąžinta. Faktines lizingo sudarymo aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, t. y. lizingo sutartis, „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas ir jame nurodytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad 2016 m. liepos 18 d. tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 201607F-655, pagal kurią lizingo gavėjui buvo perduotas automobilis Audi A8L, o lizingo gavėjas įsipareigojo vykdyti mokėjimus pagal grafiką, kuris pridėtas prie sutarties. Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu buvo įgijusi kaltinime nurodytą automobilį, patvirtina ir specialisto išvadoje išanalizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai. Šios sutarties sudarymo faktą patvirtino ir liudytoja J. G., kuri dirba AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale skolų išieškojimo vadybininke. Liudytojas V. A., dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 7 d. – 2017 m. kovo 17 d. mechaniku, bei liudytoja R. G., buvusi A. U. sutuoktinė, patvirtino, kad šiuo automobiliu, t. y. AUDI A8, važinėjo tiek pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. U., tiek ir liudytoja R. G. tuo metu, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo parodymais, o taip pat ir „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, buhalteriniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, kurie aptarti specialisto išvadoje, nustatyta, kad šis automobilis 2017 m. kovo 17 d. buvo parduotas, įforminta šio automobilio pardavimo sutartis Š. P. bei automobilio perdavimo aktas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo bei buhalterinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų nustatyta, kad parduodant automobilį, lizingo sąlygos nebuvo įvykdytos, nebuvo sumokėti visi pinigai, automobilis irgi nebuvo grąžintas. Pagal sutarties sąlygas tol, kol neišmokėta visa vertė, automobilio be lizingo davėjo žinios ir sutikimo lizingo gavėjas negalėjo parduoti. Lizingo sutarties 6.1.3. punkte buvo numatyta „,Lizingo gavėjas įsipareigojo be Lizingo davėjo raštiško sutikimo neperduoti, neįkeisti, nedovanoti, nemainyti, nesubnomuoti ar kitu būdu neperleisti turto tretiesiems asmenims, juo nelaiduoti, negarantuoti ar kitais būdais jo neapsunkinti bei įsipareigojo užtikrinti, kad jo santykių su trečiaisiais asmenimis pagrindu nebūtų apribota Lizingo davėjo nuosavybės teisė į turtą“. Liudytoja J. G. parodė, kad pagal šį sutarties punktą lizingo gavėjas, t. y. šiuo atveju UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. U., parduoti ar kitokiu būdu perleisti automobilį Audi A8L, VIN WIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo tik tuomet, jeigu būtų pilnai atsiskaitę su lizingo davėjui, t. y. būtų pilnai sumokėjęs visą sumą. Liudytoja taip pat parodė, jog A. U. 2017 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą atlikti paskaičiavimus dėl išankstinio išsipirkimo, tie paskaičiavimai buvo atlikti, tačiau mokėjimai nebuvo atlikti ir transporto priemonė lizingo davėjui taip pat nebuvo grąžinta. A. U. pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei perdavimo aktą ir paaiškino, kad automobilį pardavęs Š. P.. Liudytojas E. P., kuris yra UAB „Turto ir rizikos valdymo“ direktorius ir yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpininkavimo vykdant turtinę prievolę, parodė, kad gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimą surasti automobilį pagal lizingo sutartį Nr. 201607F-655, susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pastarasis paaiškino, kad automobilį pardavė Š. P., nors buvo susisiekta su Š. P. telefonu, buvo sutarta susitikti Anglijoje dėl automobilio, tačiau E. P. sutartu laiku nuvykus į Angliją, Š. P. susitikimą vis atidėdavo, kol kontaktas su šiuo asmeniu visiškai nutrūko, kur yra automobilis, liudytojui nežinoma. Liudytojas V. A. taip pat parodė, kad automobilis buvo parduotas Š. P.. Liudytoja R. G. taip pat patvirtino, jog A. U. automobilį ketino parduoti.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad pardavimas įformintas 2017 m. gegužės 2 d. sutartimi, tačiau už parduotą automobilį sąskaita-faktūra nebuvo išrašyta ir lėšos, išskyrus 300 eurų avansą, kuris įformintas kasos pajamų orderiu, nebuvo gautos, be to, šis automobilis ilgalaikio turto sąraše 2017 m. gegužės 31 d. buvo nurašytas iš turto sąrašo.

Iš specialisto išvados matyti, kad 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr.01-13-9/585 UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir direktorių A. U., kad nuolat vėluojant vykdyti įsipareigojimus pagal 2016-07-18 Lizingo sutartį Nr.201607F-655, vadovaujantis sutarties 12.2.4 punktu 2017-07-10 vienašališkai nutraukia sutartį. Rašte nurodyta, kad nuo sutarties nutraukimo momento bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės toliau naudotis lizinguojamu turtu ir privalo per 3 (tris) kalendorines dienas grąžinti lizinguojamą turtą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per vieną savaitę privalo sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus, o bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ realizavus turtą, padengti skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal sutarties mokėjimų grafiką. Ši aplinkybė nurodyta ir „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, t. y., kad 2017 m. liepos 10 d. dėl nuolat vėluojančių įsipareigojimų vykdymo, vadovaujantis Sutarties 12.2.4 punktu, lizingo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienašališkai nutraukta. Po sutarties nutraukimo lizingo gavėjas privalėjo per 3 dienas grąžinti lizinguojamą automobilį lizingo davėjui, tačiau automobilio Audi A8 negrąžino, neišmokėta likutinį vertė – 18 636,90 Eur. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 12 d. Pažymą apie neapmokėtas likutines vertes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėta likutinė vertė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. liepos 18 d. Lizingo sutartį Nr.201607F-655 sudaro 18 636,90 Eur. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė įsipareigojimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m liepos 18 d. Lizingo sutartį Nr.201607F-655 (buvo skolinga 18 636,90 Eur) ir automobilį pardavė, tačiau piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį Audi A8L negavo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 18 636,90 Eur nuostolį.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad A. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atstovaudamas ją, sudarė minimą lizingo sutartį, pagal kurią jam buvo patikėtas turtas – automobilis Audi A8, kurį neišmokėjęs likusios sumos, pažeisdamas sutarties sąlygas, t. y. neturėdamas Lizingo davėjo sutikimo ir leidimo – neteisėtai perleido kitam asmeniui. Pinigai už šį automobilį, kurio vertė buvo daugiau nei 20 000 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumokėti, net sąskaita-faktūra, kuri patvirtintų skolinį įsipareigojimą, o kartu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę reikalauti įvykdyti pareigą, nebuvo išrašyta, o automobilis iš įmonės turto sąrašo buvo tiesiog nurašytas. Tai patvirtina, jog pakankamai nemažos vertės automobilis buvo faktiškai neatlygintinai perleistas (neskaitant 300 eurų avanso) Š. P., kurio surasti ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu nepavyko, o iš gautų duomenų (tarnybinių pranešimų, liudytojos G. P. parodymų) matyti, kad šis asmuo galimai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Automobilio buvimo vieta nėra žinoma.

Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. U. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. lizinguojamą automobilį, ir tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Būdamas pakaltinamu, suaugusiu asmeniu, eidamas atsakingas įmonės vadovo pareigas, neabejotinai suvokė ir suprato Lizingo sutarties sąlygas bei prisiimtus įsipareigojimus, o būtent tai, kad negali pats savavališkai automobilio, už kurį nesumokėtos visos įmokos, realizuoti, suvokė, kad perleidimas automobilio, pažeidžiant lizingo sutarties reikalavimus, yra neteisėtas, nepaisant to, faktiškai veltui šį automobilį, neišmokėjus likutinės vertės ir negavus Lizingo davėjo sutikimo, leidimo, perleido lizinguojamą automobilį trečiajam asmeniui, kurio tikslus buvimo adresas, o taip pat ir paties automobilio buvimo vieta, nėra žinoma. Likutinės vertės lizingo davėjui nesumokėjo, automobilio negrąžino. Tokiu būdu kaltinamasis žinodamas, kad negali tokiu būdu perleisti automobilio, žinodamas, kad turi mokėti įmokas, tačiau šių reikalavimų sąmoningai nesilaikydamas, suvokė, kad jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą neteisėtai perleidžia trečiajam asmeniui, numatė, kad dėl tokių jo neteisėtų veiksmų teisėtas turto turėtojas jo neteks ir patirs turtinę žalą, ir norėjo taip veikti. Aplinkybę, kad asmuo norėjo taip veikti, patvirtina ir tai, kad iki turto perleidimo išmokėta suma buvo nedidelė, įmokas mokėjo nepilnai metus laiko, parduodamas šį turtą sąskaitos faktūros neišrašė, taip veikė žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra bloga, kad gresia bankrotas, kad lizingo davėjui bus apsunkinta ar net iš viso atimta galimybė šį turtą susigrąžinti.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio patikėto ir kaltininko žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo požymiai.

Kaltinamojo veika, jos padarymo metu atitiko kvalifikuotą turto iššvaistymo sudėtį, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, nes pagal tuo metu galiojusias BK 190 straipsnio nuostatas ir jose pateiktus turto verčių išaiškinimus, didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL, t. y. buvo didesnė nei 12 500 eurų, ir sankcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis- laisvės atėmimas iki 7 metų. Tačiau priėmus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d., pasikeitė turto verčių išaiškinimai, o taip pat ir atsakomybės už turtinius nusikaltimus reglamentavimas. Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnyje nustatytą turto vertės išaiškinimą, didelės vertės turtu laikomas turtas, kuris viršija 400 MGL, t. y. 20 000 eurų, bet neviršija 9000 MGL, t. y. 45000 eurų. Kadangi turtas, kurį A. U. iššvaistė, pagal dabar galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas nelaikomas didelės vertės turtu, atitinkamai A. U. veika atitinka paprastąją svetimo turto iššvaistymo sudėtį, numatytą šiuo metu galiojančio BK 184 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatyta keletas alternatyvių bausmių, o griežčiausia – laisvės atėmimas iki 2 metų. Tokiu būdu šiuo metu galiojančio baudžiamojo įstatymo nuostatos švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl jos turi grįžtamąją galią sprendžiant dėl A. U. atsakomybės. Dėl šių aplinkybių A. U. veika dėl svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, turto išvaistymo teisėtai ir pagrįstai kvalifikuotina pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) kaip ir nurodyta prokurorės prašyme pakeisti kaltinimą.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam.

Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013, 2K-280-689/2020). Įmonės vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymui, panaudojant nekaltus asmenis) (2K-280-689/2020).

BK 222 straipsnis uždraudžia apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Iš BK 16 straipsnio 4 dalies išplaukia, kad ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tyčia. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra nurodoma, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-280-689/2020).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog kaltinimai A. U. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepasitvirtino. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. U. veikoje yra apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai, todėl A. U. turi būti dėl šios veikos išteisintas.

A. U. kaltinamas tuo, kad būdamas UA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, šios savo pareigos nevykdė. Šios pareigos nevykdymas pasireiškė tuo, kad: 1) prekių (medžiagų) nurašymo aktuose nurodė 2,2 karto (48466,12:21 984,60) didesnę sumą, negu nurodyta pagal kelionės lapus su vairuotojų avanso apyskaitomis pateiktuose suvestiniuose dokumentuose; į sąnaudų apskaitos registrus įrašė duomenis pagal prekių (medžiagų) nurašymo aktus, kuriuose nenurodė, kokiu pagrindu ir pagal kokius dokumentus kuras buvo nurašytas, todėl negalima patikrinti kuro nurašymo į sąnaudas pagrįstumo, 2) pagal 2017 m. gegužės 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.014 pardavė automobilį Audi A8L Š. P., tačiau PVM sąskaitos faktūros pardavimo neįformino ir Š. P. įsipareigojimų bendrovei už automobilį apskaitoje nefiksavo, 3) be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų sumažino bendrovės ilgalaikį turtą ir taip iškraipė apskaitos duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus (tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai), 4) sąnaudų apskaitos registre (4430 sąskaitos- skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas) apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją, t. y. apie tariamai atliktą 5434,22 Eur (934+4500,22) apmokėjimą pagal tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras, taip nepagrįstai sumažino įsipareigojimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215), 5) nesurašė ir nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015-05-14 Nr. XII-1696 redakcija) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 28 straipsnio reikalavimus, (galioja nuo 2017-01-01 pagal 2016-12-15 LR įstat. Nr. XIII-94), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215), todėl dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

Specialisto išvada patvirtina, jog minėti buhalterinės apskaitos pažeidimai iš tiesų buvo padaryti ir ginčo dėl to nėra, tačiau didžioji dalis inkriminuotų pažeidimų yra susiję su netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, o ne su pareigos organizuoti buhalterinę apskaitą vykdymu ar nevykdymu. Nagrinėjamu atveju iš paties A. U. parodymų, L. Š., kuri buvo apklausiama įtariamąja, parodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė L. Š., kuri dirbo įmonėje buhaltere. L. Š. parodė, kad šį darbą ji išmano, dirba 25 metus ir ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. A. U. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jis nieko buhalterinėje apskaitoje neišmano ir buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat negalėjo atsakyti į jokius konkrečius klausimus, susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu, nurodė, kad dėl visų klausimų, kurie susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu reikėtų kreiptis į buhalterę L. Š., paaiškino, jog sąskaita-faktūra už parduotą Š. P. automobilį nebuvo išrašyta, nes Š. P. pinigų už automobilį nesumokėjo. Iš L. Š. apklausos protokolo matyti, kad tai ji pildė prekių nurašymo aktus ir prekių (medžiagų) nurašymo aktuose nurodė 2,2 karto didesnę sumą, negu nurodyta pagal kelionės lapus, tačiau nesutiko su tuo, kad tai padaryta neteisingai, pateikė dėl to savo paaiškinimus. L. Š. nežinojo, kodėl automobilį pardavus Š. P. nebuvo išrašyta sąskaita faktūra ir pripažino, jog nefiksuodama apskaitoje Š. P. įsipareigojimų bei nurašydamas automobilį iš ilgalaikio turto, galimai pasielgė nevisai tinkamai. Pripažino, jog ji be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų sumažino bendrovės ilgalaikį turtą ir taip iškraipė apskaitos duomenis. Taip pat parodė, kad tai būtent ji apskaitė operaciją apie tariamai atliktą 5434,22 eurų apmokėjimą pagal „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras. Ji tai padarė pagal banko sąskaitos išrašą, iki galo neišsiaiškinusi situacijos, dėl ko buvo nepagrįstai sumažinti įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ ir iškraipyti duomenys apie bendrovė turtą ir įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad šiuos veiksmus L. Š. būtų atlikusi A. U. nurodymu, paliepimu, prašymu ar jų kokiu nors bendru sutarimu ar dėl kitų kokių nors netinkamų A. U. veiksmų organizuojant apskaitą. Nustatyta, jog L. Š. taip pasielgti sprendė pati, galimai netinkamai suprasdama teisės aktų reikalavimus ir netinkamai juos taikydama. A. U. ja pasitikėjo kaip turinčia patirties. Pažymėtina, jog liudytoja L. L., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkės pareigose, parodė, jog ji į apskaitos programą suvesdavo vairuotojų pateiktų kelionės lapų duomenis. Ji sutikrindavo kelionės lapuose nurodytų duomenų tikrumą, t. y. kilometražą, kuro užpylimus, sudeginimus. Kuro sunaudojimo normos buvo nustatytos direktoriaus įsakymu. Kai kelionės lapai nebūdavo pristatyti, kuro sąnaudas paskaičiuodavo pagal maršrutą, sekimo programėle ir pan. Sunaudotą kurą programa apskaičiuodavo automatiškai. Visus tuos duomenis ji perduodavo buhalterei, o ši darydavo kuro nurašymus. Liudytoja nenurodė, kad ką nors netinkamai daryti būtų nurodęs A. U.. Jis taip pat nebuvo kaltinamas tuo, kad atliko ką nors netinkamai organizuodamas kuro nurašymus. Priešingai, matyti, kad direktorius buvo patvirtinęs kuro sąnaudų normas. Visi šie įrodymai patvirtina, jog netinkamai buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė L. Š. ir tai ji padarė kaltinime nuodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų pažeidimus, sukėlusius inkriminuotas pasekmes. Būtent dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos, kaip nurodyta specialisto išvadoje ir specialistės paaiškinimuose, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Būtent dėl jos neteisėtų veiksmų kilo įstatyme numatytos pasekmės. Nustačius L. Š. kaltę, pastaroji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista pagal laidavimą (4 t., b. l. 67–71).

Pažymėtina ir tai, jog L. Š. buvo įtariama ne tyčiniu apgaulingu apskaitos tvarku, o neatsargia kaltės forma aplaidžiai tvarkiusi buhalterinę apskaitą. Tačiau A. U. inkriminuoti visiškai tie patys veiksmai, už kuriuos atsakomybėn buvo traukiama ir L. Š., teigiant, kad tuo buvo ne aplaidžiai, o apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. A. U. kaltinimai pareikšti dėl tų pačių veiksmų, kurių jis faktiškai net pats neatliko, jo veiką kvalifikuojant ne kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o kaip apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kaip aptarta anksčiau, nėra jokių įrodymų, kad L. Š. netinkamai buhalterinę apskaitą būtų tvarkiusi dėl kokių nors A. U. nurodymų ar pavedimų, todėl A. U. negali būti traukiamas atsakomybėn už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Nors kaltinime nurodyta, jog A. U. buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau neinkriminuotas nei vienas veiksmas ar neveikimo faktas, kuris apibūdintų, jog buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama ar ji buvo organizuojama netinkamai. Taip pat nenurodyta, kokių buhalterinės apskaitos dokumentų jis neišsaugojo ar kokiu būdu netinkamai vykdė pareigą rūpintis, organizuoti buhalterinių dokumentų išsaugojimą.

Byloje nustatyta, jog automobilio Audi A8 pardavimas nebuvo įformintas sąskaita faktūra, tačiau byloje yra automobilio įsigijimo dokumentai, duomenys apie sumokėtas įmokas ir likusį nesumokėtą įsiskolinimą, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta kaina, už kurią jis parduodamas, todėl teismas nesutinka su tuo, kad kaltinamojo veiksmai neišrašant sąskaitos faktūros galėjo turėti esminę reikšmę trukdant nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Byloje nustatyta, kad nebuvo pateiktas finansinių ataskaitų rinkinys už 216 metus ir tai yra įmonės vadovo atsakomybė, tačiau už tai numatyta administracinė atsakomybė (ANK 223 straipsnis) ir byloje nei vienas surinktas įrodymas nepatvirtina, jog dėl finansinių ataskaitų nepateikimo kilo inkriminuoti padariniai, būtini konstatuoti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Apibendrinant darytina išvada, kad surinkti įrodymai nepatvirtina, kad A. U. padarė jam inkriminuojamus veiksmus, dėl kurių kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti teisiniai padariniai, jo veiksmuose nenustatyta apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai, šios nusikalstamos veikos sudėtis, todėl dėl kaltinimų apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jis išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės

BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis praeityje Lietuvoje neteistas. Nors yra teistas užsienyje, tačiau nuosprendis Lietuvoje nepripažintas ir nebuvo vykdytas, be to, bausmę yra atlikęs. Paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2018 m. už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Duomenų, kad asmuo būtų registruotas psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose, nėra, todėl A. U. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo.

Kaltinamasis padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į svetimą turtą, jais visais buvo padaryta reali turtinė žala, kurios kaltinamasis iki šiol nėra atlyginęs. Vienas nusikaltimų (BK 182 straipsnio 3 dalis) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, juo buvo padaryta labai didelė turtinė žala, siekianti beveik 100 000 eurų, kiti du (BK 182 straipsnio 1 dalis ir BK 184 straipsnio 1 dalis) – nesunkių nusikaltimų kategorijai, kiekvienu iš jų buvo padaryta turtinė žala siekianti beveik 20 000 eurų. Nusikaltimai baigti. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuo jų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas – beveik 7 metai, ir nėra duomenų, kad asmuo Lietuvoje būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų. Turi šeimą, dirba.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), atsižvelgiant į užvaldyto turto vertę, t. y. į tai, kad siekia beveik didelės vertės ribą, skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai užvaldyto svetimo turto vertė net dvigubai viršija labai didelės vertės turtą, skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas) – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant po dalį (6 mėnesius) švelnesnių laisvės atėmimo bausmių ir paskiriant subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiuo metu galiojantis BK 75 straipsnis numato galimybę asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus tik iš dalies atidėti bausmės vykdymą, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) numatė galimybę atidėti ir bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus vykdymą, todėl sprendžiant dėl galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą vadovaujamasi BK 75 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamų veikų padarymo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmuo nusikalto būdamas neteistu, Lietuvoje taip pat nėra teistas, nuo veikų padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas ir nėra naujų duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas Lietuvoje, asmuo dirba, sutinka atlyginti civilinius ieškiniu, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) paskiriant šiuos įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat uždraudžiant visu šiuo laikotarpiu eiti bet kokio juridinio asmens, užsiimančio komercine veikla, vadovo pareigas.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 249 straipsnio 1 dalis. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Be to, taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 103 230,07 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo šią sumą priteisti iš A. U.. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas buvo A. U., nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 15/07-24 MP-4 ir neapmokėjo už 2017 m. sausio 1 d. -2017 m. balandžio 30 d. parduotas prekes – kurą, sumokėjo tik nedidelę dalį sumos ir liko skolingi 93 168,07 eur. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 28 d. pateikė civilinį ieškinį Kauno apygardos teismui, kuris ieškinį patenkino ir 2018 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. 2018 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas 103 230,07 eur sumai, kurį sudarė neatsiskaityta už prekę suma ir vadovaujantis sutarties 3.5 punktu paskaičiuoti 0,06 proc. dydžio delspinigiai ir už paskutinius šešis mėnesius ir jie sudarė 10 062,00 eur. 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2021 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. 2021 m. birželio 7 d. įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl jos likvidavimo bankrutavus.

Iš 2021 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad bankroto procese buvo gauta 13 419,94 eur pajamų, kurie buvo panaudoti darbuotojų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, bankroto administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui apmokėti. Duomenų, kad buvo skirta lėšų kitų kreditorių reikalavimams dengti, nėra. Nutartyje nurodyta, kad liko nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų bendrai 460, 353,95 eur sumai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė 19 857,66 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 133-134).

Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog civiliniams ieškovams turtinė žala buvo padaryta neteisėtais nusikalstamais A. U. veiksmais, t. y. apgaule užvaldant svetimą turtą. Kaltinamasis kaltę pripažino, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, jų dydžio neginčijo. Kaip matyti, abiejų civilinių ieškovų kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje. UAB „(duomenys neskelbtini) ‘‘ civilinio ieškinio dydis atitinka kaltinime nurodytą padarytą turtinę žalą, kuri buvo padaryta neatsiskaičius už suteiktą prekę, ir pagal sutartyje numatyto dydžio apskaičiuoti delspinigiai už šešis mėnesius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio dydis sudaro žalą, kurią civilinis ieškovas patyrė neatsiskaičius UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškovu už suteiktą kurą, jis pagrįstas buhalteriniais duomenimis, išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir abejonių teismui nekelia.

Teismas daro išvadą, kad ieškinių dydžiai pagrįsti surinktais įrodymais. Nei byloje, nei patikrinus LITEKO sistemą (Lietuvos teismų informacinę sistemą), nenustatyta duomenų, kad civilinių ieškovų nurodyta žala būtų priteista civilinio proceso tvarka iš A. U., todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkintini visa apimtimi juos priteisiant iš A. U..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat prašo priteisti proceso išlaidas –724,10 eurų už atstovo paslaugas. Iš teismui pateiktos sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymo (18 t., b. l. 74,75) matyti, kad civilinis ieškovas patyrė 724,10 eur išlaidų už teisinę advokato pagalbą byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byla didelės apimties, byloje buvo pateiktas civilinis ieškinys. Iš sąskaitos matyti, kad išlaidas sudaro: susipažinimas bylos dalimi – 217,23 eur, kelionės išlaidos į teismą – 144,82 eur, civilinio ieškinio parengimas – 362,05 eur. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, darytina išvada, jog šios išlaidos už atstovo dalyvavimą yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja, todėl jos visa apimtimi priteistinos iš A. U..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – VGTPT) teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už A. U. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 973,33 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Išnykus šiam pagrindui teisinės pagalbos teikimas nebuvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas paskirtas esant būtinajam gynėjo dalyvavimo pagrindui, asmuo buvo kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu, nuosprendžiu priteisti dideli civiliniai ieškiniai, teismas daro išvadą, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo principui, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. U. nepriteistinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas, saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi (18 t., b. l. 131–134).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.)(sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymas), ir skirti jam bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

A. U. dėl kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant šiuos įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat uždraudžiant visu šiuo laikotarpiu eiti bet kokio juridinio asmens, užsiimančio komercine veikla, vadovo pareigas.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius tenkinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. U. priteisti 103 230,07 eurų turtinei žalai atlyginti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. U. priteisti 19 857,66 eurų turtinei žalai atlyginti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. U. priteisti 724,10 eurų išlaidų, skirtų atstovo teisinei pagalbai apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. U. nepriteisti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.