Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. U., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

A. U. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant šiuos įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo metu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat uždraudžiant visu šiuo laikotarpiu eiti bet kokio juridinio asmens, užsiimančio komercine veikla, vadovo pareigas.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. U. priteista 103 230,07 eurų turtinei žalai atlyginti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. U. priteista 19 857,66 eurų turtinei žalai atlyginti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. U. priteista 724,10 eurų išlaidų, skirtų atstovo teisinei pagalbai apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. U. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. U., kaltinamas tuo kad, nuo 2015 m. vasario 13 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinės prievolės – atsiskaityti už 2015 m. gegužės 7 d. pasirašytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagrindu bendrovei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patiektą kurą, t. y. žinodamas realią sunkią įmonės finansinę padėtį, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir 2016 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai 169 469,82 Eur viršijo visą įmonės turtą, o 2017 m. sausio 1 d. įsiskolinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė 108 214,85 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d, iš bendrovės įgijo kuro pagal PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. sausio 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 60128,10 Eur sumai; 2017 m. vasario 28 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 36828,18 Eur sumai; 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 15893,86 Eur sumai; 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 2551,30 Eur sumai, viso už 115 401,44 Eur, kurių neapmokėjo, nors laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. pardavė bendrovei priklausančias transporto priemones, už kurias į bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą gavo 53 950 Eur sumą, po ko, turėdamas galimybę atsiskaityti su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tyčia su ja neatsiskaitė, o, siekdamas išvengti labai didelės vertės turtinės prievolės, gautus pinigus panaudojo ne atsiskaitymui už pirktą kurą, bet paskolos pačiam sau, kaip įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreditoriui, susigrąžinimui ir tokiu būdu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarė labai didelę – 96 951,89 Eur, turtinę žalą. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

1.1. Be to, A. U., nuo 2015 m. vasario 13 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas vieningą sumanymą ir tikslą apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu bei nuslėpdamas esminę informaciją apie bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)” didelę skolų naštą ir nemokumą, iš anksto žinodamas, kad neturės galimybės atsiskaityti su Pardavėju, atstovaudamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (Pirkėjas) 2017 m. kovo 8 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. B., (Pardavėjas) sudarė Naftos produktų pardavimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ magnetines korteles sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal šią sutartį, įsipareigojo apmokėti Pardavėjo už parduotus degalus išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir neviršyti bendro 20 000 Eur skolos limito, sutarties pagrindu Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m gegužės 15 d. pardavė prekių už 19 857,66 Eur sumą, kurių apmokėjimui pateikė 2017 m. kovo 15 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 919,60 Eur sumai, 2017 m. kovo 31 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 584,53 Eur sumai, 2017 m. balandžio 15 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 549,53 Eur sumai, 2017 m. balandžio 30 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 739,84 Eur sumai, 2017 m> gegužės 15 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija ROA Nr. (duomenys neskelbtini) - 64,16 Eur sumai, kurias UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ privalėjo apmokėti per 30 dienų, tačiau jų neapmokėjo su ,,Pardavėju“ neatsiskaitė, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 19 857,66 Eur turtinę žalą, tokiu būdu apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo 19857,66 Eur vertės svetimą turtą. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, A. U. nuo 2015 m. vasario 13 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vadovaudamas bendrovei, būdamas atskaitingu asmeniu, galėjusiu atsiskaityti įmonės vardu grynaisiais pinigais, lėšomis iš įmonei išduotos banko kortelės sąskaitos ar pavedimais pagal pateiktus dokumentus, turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2016 m. liepos 18 d., atstovaudamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. T. S., pasirašė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (lizingo davėjas) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (lizingo gavėjui) perdavė 28 000,00 Eur vertės (lizinguojama suma 22 400,00 Eurų) automobilį Audi A8L, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis įsipareigojo pagal nustatytą mokėjimo grafiką atsiskaitinėti su lizingo bendrove ir laikytis sutarties sąlygų, tačiau jis pažeidė sutarties 6.1.3. punkto, kuriame nurodoma, kad ,,Lizingo gavėjas įsipareigojo be Lizingo davėjo raštiško sutikimo neperduoti, neįkeisti, nedovanoti, nemainyti, nesubnomuoti ar kitu būdu neperleisti turto tretiesiems asmenims, juo nelaiduoti, negarantuoti ar kitais būdais jo neapsunkinti bei įsipareigojo užtikrinti, kad jo santykių su trečiaisiais asmenimis pagrindu nebūtų apribota Lizingo davėjo nuosavybės teisė į turtą“, reikalavimus ir 2017 m. gegužės 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Lizingo davėjui priklausantį ir jam patikėtą turtą - automobilį AUDI A8 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 18 636,90 Eur likutinės vertės, neteisėtai pardavė Š. P. už 19 000 Eur ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pastarajam automobilį perdavė, po ko Lizingo davėjui pinigų neperdavė, taip iššvaistė jo žinioje buvusį, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 18 636,90 Eur vertės turtą. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Be to, A. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2015 m. vasario 13 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, šios savo pareigos nevykdė: prekių (medžiagų) nurašymo aktuose nurodė 2,2 karto (48466,12:21 984,60) didesnę sumą, negu nurodyta pagal kelionės lapus su vairuotojų avanso apyskaitomis pateiktuose suvestiniuose dokumentuose, į sąnaudų apskaitos registrus įrašė duomenis pagal prekių (medžiagų) nurašymo aktus, kuriuose nenurodė, kokiu pagrindu ir pagal kokius dokumentus kuras buvo nurašytas, todėl negalima patikrinti kuro nurašymo į sąnaudas pagrįstumo, be to pagal 2017 m. gegužės 2d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį Audi A8 L. Š. P., tačiau PVM sąskaitos faktūros pardavimo neįformino ir Š. P. įsipareigojimų bendrovei už automobilį apskaitoje nefiksavo, be ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, sumažino bendrovės ilgalaikį turtą ir taip iškraipė apskaitos duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus; tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...“., 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, be to sąnaudų apskaitos registre (4430 sąskaitos-skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas) apskaitė neįvykusią ūkinę operaciją, t. y. apie tariamai atliktą 5 434,22 Eur (934+4500,22) apmokėjimą pagal tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras, taip nepagrįstai sumažino įsipareigojimus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, iškreipė duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“;- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 2 dalies reikalavimus, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus“ (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. LR įstat. Nr. XII-2215), be to, nesurašė ir nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 metus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696 redakcija) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, 28 straipsnio reikalavimus, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, pagal įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją nevykdantys pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimu ir paskelbimu, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“ (galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal 2016 m. gruodžio 15 d. LR įstat. Nr. XIII-94), pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalies reikalavimus, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. LR įstat. Nr. XII-2215), todėl dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Nuteistasis A. U., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo pakeisti 2024 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį - sušvelninti paskirtą bausmę bei panaikinti jam skirtus įpareigojimus - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 2 metams draudimą eiti bet kokio juridinio asmens, užsiimančio komercine veikla, vadovo pareigas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. U. gynėja advokatė N. G. palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžiu – prašoma paskirti švelnesnę bausmę bei panaikinti nuteistajam skirtus įpareigojimus - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 2 metams draudimą eiti bet kokio juridinio asmens, užsiimančio komercine veikla, vadovo pareigas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinių skundų ribose.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, bet ir bauda. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas. Nors skundžiamu nuosprendžiu A. U. buvo paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti A. U. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytos trys nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kiti du nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (teistas vieną kartą užsienyje, bausmę atlikęs), paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2018 m. už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Turi šeimą, yra dirbantis.

9. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. U. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą subendrintą keturių metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

10. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (dirba, sutinka atlyginti civilinius ieškinius, Lietuvoje nėra teistas) paskirtos galutinės dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dviejų metų laikotarpiui (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas, 10 punktas (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.)). Pirmosios instancijos teismas atidėdamas bausmės vykdymą paskyrė nuteistajam įpareigojimus viso bausmės vykdymo atidėjimo metu - dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat uždraudžiant visu šiuo laikotarpiu eiti bet kokio juridinio asmens, užsiimančio komercine veikla, vadovo pareigas.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, jog nuteistajam nepagrįstai skirti du įpareigojimai (neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat uždraudžiant visu šiuo laikotarpiu eiti bet kokio juridinio asmens, užsiimančio komercine veikla, vadovo pareigas) yra atmestini ir nepagrįsti. Nuteistojo atžvilgiu taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, pagrįstai paskiriant minėtus įpareigojimus.

12. Pažymima, jog tam tikrais atvejais paskyrus bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, įstatymas numato galimybę skirti ir tam tikras pareigas, kurios nėra tapačios bausmei, tačiau padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Skiriant kaltininkui įpareigojimus, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Byloje nustatyta, kad A. U. nusikaltimas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, padarė atlikdamas neteisėtus veiksmus būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi nuteistasis ir toliau planuoja dalyvauti pervežimo versle, tačiau, kolegijos vertinimu, šis įpareigojimas nepagrįstai nepasunkina nuteistojo teisinės padėties, juo labiau, kad šis įpareigojimas apskritai nedraudžia nuteistojo judėjimo, gavus Probacijos tarnybos leidimus. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. U. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam pagrįstai paskirti įpareigojimai neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat uždraudžiant visu šiuo laikotarpiu eiti bet kokio juridinio asmens, užsiimančio komercine veikla, vadovo pareigas.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. U. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu bei paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų terminui skiriant įpareigojimus Todėl, įvertinus A. U. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

14. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam trumpalaikio laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

15. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja išreiškė prašymą išspręsti bausmių subendrinimo klausimą, kadangi apeliantas yra teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 63 ir 64 straipsniuose nurodytos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Iš šių normų dispozicijos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neįtvirtino galimybės bendrinti bausmes su užsienio valstybės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Bausmių bendrinimas yra galimas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės institucijos priimtas nuosprendis perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Todėl, neįgyvendinus bausmės vykdymo perdavimo procedūros, nacionalinis teismas taip pat neturi teisinio pagrindo spręsti dėl bausmių bendrinimo, jeigu atsirastų pagrindas tai daryti.

16. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. U. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra. Aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistajam paskirtos bausmės švelninimui, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir A. U..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. U. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 70.83 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

18. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis A. U. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam A. U. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. U. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 70.83 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.