Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir K. K. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. 00.31 val. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. 11.42 val., viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. K. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant, kai K. K. atliks nuosprendžiu paskirtą bausmę, į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaitytas taikytos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo laikotarpis – nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. iki bausmės vykdymo pradžios momento (vieną kardomosios priemonės dieną prilyginant vienai baudžiamojo poveikio priemonės dienai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 1 030 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. Skundžiamu nuosprendžiu K. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės, KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažiau nei 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

5. Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų galėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis) bei sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą (BK 68 straipsnis). Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Patikrinus skundžiamą nuosprendį, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis yra teisingas, pagrįstas ir proporcingas, taip pat tinkamai parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei nustatytas jos terminas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino K. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

6. Nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu nesutinka, kad jo atžvilgiu nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

8. Iš nuteistojo K. K. parodymų matyti, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino viso proceso metu. K. K. apklaustas 2024 m. rugsėjo 29 d. (kitą dieną po įvykio) ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, pripažįsta (1 t., b. l. 136). K. K. 2024 m. spalio 9 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jis 2024 m. rugsėjo 28 d. šventė savo mamos gimimo dieną, tą vakarą vartojo alkoholį, kiek pamena, dviese su dėde išgėrė 3 butelius brendžio. Pamena, kad po šventės jo brolis parvežė jį namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo, jis pasiėmė savo motinai R. K. priklausantį automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo išvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. Jis nepamena, nei kaip atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., nei ką ten darė. Taip pat nepamena, kad jis atvykęs į gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą galimai apgadino du kieme stovinčius automobilius. Policijos pareigūnei parodžius jam įvykio vaizdo įrašus, nurodė, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis (1 t., b. l. 152–155). K. K. 2024 m. spalio 30 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2024 m. spalio 9 d. apklausos metu (1 t., b. l. 160–162). Pirmosios instancijos teisme apklaustas K. K. nurodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai. Jis turi priklausomybę alkoholiui, pavartojo alkoholio per savo mamos gimtadienį, todėl savęs nebekontroliavo ir sėdo prie automobilio vairo, galimai važiavo pas savo buvusią merginą. Supranta, kad pavojinga vairuoti neblaiviam. Lanko anoniminių alkoholikų kursus (2 t., b. l. 22–26).

9. Taigi nuteistasis, kurio atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kuri ginčijama K. K. apeliaciniu skundu, savo kaltę pripažino, nuo tyrimo pradžios papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, aprašytas kaltinime, pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus bei nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi. Be to, K. K. pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, teigė, kad supranta, jog pavojinga vairuoti neblaiviam. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog K. K. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nebuvo siekis bet kokiais įmanomais būdais sušvelninti savo teisinę padėtį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis davė sau nepalankius paaiškinimus dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam. Taigi, tokioje situacijoje K. K. išreikštas prisipažinimas ir gailestis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, gali būti laikomas nuoširdžiu ir sudarančiu pagrindą taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesni nuteistojo teistumai, jam paskirtos bausmės, aptartos teismų praktikos kontekste nerodo, jog nuteistojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ar galėjimasis nebuvo nuoširdus. Sutiktina, kad asmens (nusikalstamas) elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo gali turėti įtakos sprendžiant dėl jo prisipažinimo nuoširdumo padarius naują nusikalstamą veiką, tačiau vien ankstesni teistumai, kas iš esmės akcentuojama pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, negali būti kriterijumi, nulemiančiu išvadą dėl šios lengvinančios aplinkybės nebuvimo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo prisipažinimas prisidėjo prie greitesnio baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nes būtent dėl jo pozicijos buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas apylinkės teisme. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nepripažinti nuteistojo K. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, todėl ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl K. K. skirtos bausmės individualizavimo

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

11. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

12. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

13. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 (vienerių) metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas K. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir K. K. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nustačius K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybė, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl K. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). K. K. padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį tamsiu paros metu, šeštadienį, miesto centre, kur yra intensyvus kelių transporto priemonių judėjimas. Savo veiksmais jis rizikavo ne tik paties, bet ir kitų eismo dalyvių turtu, sveikata ir netgi gyvybe. Nuteistajam K. K. nustatytas girtumo laipsnis ne tik ženkliai viršijo ribą, nuo, kurios apskritai draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bet ir žymiai viršijo ribą, nuo kurios už kelių transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė – K. K. pirmojo neblaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu – 2,50 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 114). Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad dėl tokio nuteistojo elgesio skaudžių pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo ir pilietiškų žmonių dėka. Iš liudytojų V. Ž. ir K. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad šie asmenys, pastebėję, kad neblaivus asmuo, vairavęs „VW Passat“ markės automobilį, atsitrenkė į „Volvo“, o vėliau ir į „Toyota“ markės automobilius, pranešė policijos pareigūnams bei užfiksavo įvykį. Iš šių liudytojų parodymų nustatyta, kad nuteistasis K. K. apgadinęs anksčiau minėtos markės automobilius, išvažiavo iš įvykio vietos, o vėliau į ją sugrįžo jau be automobilio (1 t., b. l. 30–31; 1 t., b. l. 46–47). Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka 11 kartų, iš kurių 10 kartų už administracinius nusižengimus, susijusius automobilio vairavimu, kai asmeniui yra atimta teisė vairuoti, arba automobilio vairavimu būnant neblaiviam. Duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 184–189), nevedęs, niekur nedirba). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. K. paskyrus tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad anksčiau K. K. iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 7 kartus, iš kurių 3 kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be kita ko, už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skirtos įvairios bausmių rūšys, be kita ko ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos nuteistojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Vis dėlto, byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad K. K. nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė gali nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nubausti.

16. Šiuo atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė didesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, įvertindamas be kita ko, į K. K. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad administracine tvarka baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su automobilio vairavimu, kai asmeniui yra atimta teisė vairuoti, automobilio vairavimu būnant neblaiviam, paskirtos baudos nesumokėtos. Be to, buvo atsižvelgta ir į K. K. ankstesnius teistumus, anksčiau taikytas laisvės atėmimo bausmes, kurių vykdymas buvo atidėtas ir kurios nepasiteisino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus apeliacinės instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daroma išvada, kad apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nebuvo pernelyg griežta, neproporcinga ar neteisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta galutinė bausmės rūšis ir dydis yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nors K. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, dėl ko jam reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba bei tai, kad jis neoficialiai dirba, kloja trinkeles ir deda visas įmanomas pastangas įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, jog nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei laisvės atėmimo bausmės rūšis ar nustatytas mažesnis laisvės atėmimo bausmės dydis. Pažymėtina, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl bausmės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia spręsti, kad bausmės rūšis parinkta netinkamai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra aiškiai per ilga, neadekvati ar neproporcinga.

17. Pažymėtina, kad bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, K. K. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2024 m. rugsėjo 28 d., neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, dalimis, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir K. K. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta galutinė bausmės rūšis ir dydis yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

19. Be kita ko, nuteistasis K. K. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, motyvuodamas tuo, kad jis suvokia savo elgesio pavojingumą, tokio elgesio pasekmes, nori tęsti gydymą nuo priklausomybės alkoholiu, dirbti ir įsitvirtinti sociume. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, juos vertinant kartu su jo asmenybe bei padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, aptartomis šio procesinio sprendimo 14 – 15 punktuose, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, todėl jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

20. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 5 metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

21. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės (jei ji skiriama), sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.

22. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018).

23. Vertinant K. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, pažymėtina, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Kaip minėta, nuteistasis padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais jis rizikavo ne tik paties, bet ir kitų eismo dalyvių turtu, sveikata bei gyvybe. Minėta, kad pradžioje K. K. buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo metu – 2,50 promilių neblaivumo laipsnis. K. K. iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis daugiau nei 6 kartus viršijo leistiną etilo alkoholio koncentraciją, kuriai esant asmeniui leidžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės) ir 0,93 promilėmis viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma jau pati griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė. Be kita ko, už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis K. K. ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat baustas ir administracine tvarka.

24. Apeliaciniu skundu K. K. savo prašymą sutrumpinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą grindžia tuo, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga todėl, kad darbo pasiūlymuose yra nurodomas reikalavimas turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Nuteistojo vertinimu, 4 metų terminas, kuriam būtų uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, yra pakankamai ilgas, kad jis galėtų įvertinti savo padarytas klaidas. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistasis patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas K. K. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metų laikotarpiui, jokių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, tokios trukmės aptariama baudžiamojo poveikio priemonė atitinka proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Pažymėtina, kad K. K. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai bei gyvybei. K. K., sėsdamas už vairo apsvaigęs nuo alkoholio, ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis – tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo nuteistojo neatsakingumą, kuris vertintinas sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą. K. K. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo pats ir yra kaltas. Teisėjų kolegija pažymi, kad K. K. vairuodamas automobilį kėlė rimtą grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui ir galimai tik laimingo atsitiktinumo dėka bei kitiems asmenims informavus policijos pareigūnus apie daromą pažeidimą, tokiu būdu užkirtus kelią tolesnei jo kelionei, skaudesnių pasekmių buvo išvengta.

26. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir K. K. asmenybei. Siekiant prevencinei paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirti K. K. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės terminą ilgesnį nei vidurkis įstatymo nepažeidė ir nuteistajam paskyrė proporcingą ir jo padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino nėra pagrindo.

27. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistajam K. K. nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį dėl nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.