Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, 7 kartus teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 d. – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 7 MGL (263 Eur) dydžio baudos bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi paskirta 7 MGL bauda pakeista į 3 parų areštą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – galutine 60 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (10 veikų), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (24 veikos) – galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi minėtu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta subendrinta 2 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2021 m. rugsėjo 9 d.);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį (3 veikos) – galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažiau nei 2,44 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis K. K. savo kaltę pagal pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai. Paaiškino, kad turi priklausomybę alkoholiui, pavartojo alkoholio per savo mamos gimtadienį, todėl savęs nebekontroliavo ir sėdo prie automobilio vairo, galimai važiavo pas savo buvusią merginą. Dirba neoficialiai, kloja trinkeles, stengiasi gydytis priklausomybę alkoholiui, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, dėl alkoholio vartojimo serga kitomis sunkiomis ligomis.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2024 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis K. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 23.55 val. įvykusio įvykio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parodymus duoti atsisako, nes jaučiasi silpnai ir pavargęs (t. 1, b. l. 136–138).

2024 m. spalio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis K. K. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. šventė savo mamos gimimo dieną, tą vakarą vartojo alkoholį, kiek pamena, dviese su dėde išgėrė 3 butelius brendžio. Pamena, kad po šventės jo brolis parvežė jį namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo, jis pasiėmė savo motinai R. K. priklausantį automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis nepamena, nei kaip atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nei ką ten darė. Policijos pareigūnei parodžius jam įvykio vaizdo įrašus, nurodė, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis. Vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota, kaip jis vairavo automobilį, todėl savo kaltę pripažįsta visiškai. Apie tai, kad atvykęs į gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą jis galimai apgadino du kieme stovinčius automobilius, jis taip pat nieko neatsimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų perduotas teismui kaltinamuoju aktu, kur būtų sprendžiama dėl jo esamos ir būsimos bausmių bendrinimo (t. 1, b. l. 152–155).

2024 m. spalio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis K. K. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir sutinka juos papildyti. Kaip ir buvo nurodęs ankstesnėje apklausoje, 2024 m. rugsėjo 28 d. šventė savo mamos gimimo dieną. Tą vakarą vartojo alkoholį, kiek pamena dviese su dėde išgėrė 3 butelius brendžio. Buvo jau stipriai neblaivus. Pamena, kad po šventės, apie 23 val., jo brolis parvežė jį kartu su jų motina namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo, jis, niekam nieko nesakęs, pasiėmė savo motinai R. K. priklausantį automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dėl girtumo jis labai blogai atsimena tą vakarą. Pamena tik momentą, kuomet (duomenys neskelbtini) kieme bendravo su policijos pareigūnais. Kaip atvyko į (duomenys neskelbtini), kas vyko kieme, kuriame buvo nufilmuotas vairavęs automobilį, jis visiškai neatsimena dėl buvusio girtumo. Nuo momento, kuomet pasiėmė motinai priklausantį automobilį ir jį vairuodamas atvyko į (duomenys neskelbtini), iki kol į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, alkoholio nevartojo. Su juo tą vakarą automobilyje buvo jo pažįstamas, kurio duomenų jis nežino ir pateikti nenori. Kur pažįstamą jis pasiėmė kartu važiuoti ir kada jis iš jo vairuojamo automobilio šis išlipo, jis neatsimena dėl buvusio girtumo. Apie tai, kad atvykęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą jis galimai apgadino du kieme stovinčius automobilius, jis taip pat nieko neatsimena. Nori pažymėti, kad iki 2024 m. rugsėjo 28 d. jis ilgą laiką, apie 3–4 mėn., nevartojo alkoholio, o per motinos gimtadienio šventę išgėrė didelį kiekį stipriųjų alkoholinių gėrimų – brendžio, dėl to ir buvo taip stipriai apgirtęs ir įvykio, kuomet vairavo automobilį ir juo apgadino kitus automobilius, aplinkybių jis neatsimena (t. 1, b. 1. 160–162).

2024 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Ž. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 23.55 val. ji buvo namuose ir išgirdo gatvėje triukšmą. Ji pro langą pasižiūrėjo ir pamatė, kaip prie šiukšlių konteinerių stovi „VW“ markės automobilis, kuris priekiu buvo įsirėmęs į „Volvo“ markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį vairuotojo pusės šoną. „VW“ markės automobilyje buvo vairuotojas, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sėdėjo atidaręs dureles. „VW“ markės automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo dar vienas vyras ir gale ant galinės sėdynės dar vienas vyras. Ji paėmė telefoną ir pradėjo filmuoti kiemą, kur buvo minėti vyrai. Vairuotojas išlipo iš automobilio, buvo akivaizdžiai neblaivus, priėjo prie „Volvo“ markės automobilio. Vairuotojas apžiūrėjo minėtą automobilį. Jos draugas K. Ž. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad galimai neblaivus vyras bando važiuoti su savo automobiliu. Ji pasakė vyrui – vairuotojui, kad ji viską filmuoja, kad jis yra neblaivus ir kad atsitrenkė į kitą automobilį. Vairuotojas pasakė, kad į automobilį neatsitrenkė, automobiliui nieko neatsitiko. Vairuotojo draugai išlipo iš automobilio ir iš pradžių buvo šalia, tačiau po to nuėjo link kito namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vairuotojo automobilio „VW“ durelės buvo atidarytos, o vairuotojas vaikščiojo šalia, apžiūrinėjo savo ir „Volvo“ markės automobilį. Vairuotojas vėl atsisėdo į savo automobilį, užvedė automobilį ir pavažiavo atbuline eiga, įsirėmė į „Toyota“ markės automobilio priekį ir, neišlipęs iš automobilio, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Kur jis toliau nuvažiavo, nematė. Po 15 min. į kiemą vėl grįžo minėtas vairuotojas. Ji stovėjo kieme. Taip pat į kiemą buvo atėję kiti įvykio liudininkai. Jie visi laukė policijos. Jie vairuotojui pasakė, kad jis padarė eismo įvykį. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir vyrą sulaikė. Vairuotojo draugų apibūdinti negali, jie yra užfiksuoti vaizdo medžiagoje, kurią pateikė. Vairuotojo požymiai – (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 30–33).

2024 m. spalio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. 00.01 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme ką tik automobilis „VW“ kliudė automobilį „Volvo“. Iš automobilio „VW“ išlipo vairuotojas, apžiūrinėja automobilius. Jiems buvo pranešta, kad automobilio „VW“ vairuotojas galimai neblaivus, gali vėl važiuoti, vairuotoją per langą stebi pranešėja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko liudininkė V. Ž. ir jos draugas K. Ž., kurie paaiškino, kad, būdami namie, išgirdo kieme, ties (duomenys neskelbtini), namu triukšmą. Pažiūrėję pro namų langus, pastebėjo, kad automobilis „VW“, kaip vėliau nustatė patys, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsirėmęs į stovintį automobilį „Volvo“, o „VW“ vairuotojas vaikšto aplink abu automobilius ir juos apžiūrinėja. Kaip teigė liudininkė, asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų, su ja bendravo tuomet, kai ji viską filmavo savo mobilaus ryšio priemone. Befilmuojant galimai neblaivų vairuotoją, V. Ž. pamatė, kad tas pats asmuo atsisėdo į minėtą automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į vairuotojo vietą, užvedė transporto priemonę ir atbuline eiga bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas galimai atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Toyota“ ir tuomet išvažiavo iš kiemo link (duomenys neskelbtini) pusės. Liudininkė V. Ž. išėjo į kiemą apžiūrėti transporto priemonių ir po kelių minučių į tą patį kiemą grįžo tas pats „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis, vairuojamas to paties asmens. Asmuo vairuojamą automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo ir pats atėjo prie kieme susirinkusių žmonių. Įvykį ir vairavimo faktą matė ir kiti asmenys, kurių duomenys nurodyti jo tarnybiniame pranešime, jų šiuo metu neatsimena. Visi asmenys nurodė, kad vairuotojas galimai grįžo tam, kad apžiūrėtų jo paties vairuojamu automobiliu apgadintas transporto priemones. Liudininkė V. Ž. jiems nurodė, kad jų akivaizdoje vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir kitas transporto priemones kliudė K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo vos galėjo pastovėti ant kojų. Vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu. Pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 2,44 prom. girtumas, antro pūtimo metu buvo nustatytas 2,50 prom. girtumas. Vairuotojas K. K. visą laiką neigė padaręs kažką blogo ir vairavimo faktą. Į kiemą taip pat buvo atėję automobilių „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Apžiūrėję savo automobilius tamsoje, jie jokių rimtų pažeidimų nepastebėjo, pretenzijų nereiškė. Patikrinus per duomenų bazes paaiškėjo, kad K. K. jau yra teistas už vairavimą būnant neblaiviam ir šiuo metu atlieka bausmę, taip pat asmeniui yra teismo atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 24256266925. Automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21. Įvykis buvo filmuotas vyriausiojo patrulio P. Ž. kūno kamera (t. 1, b. l. 41–44).

2024 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. Ž. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. buvo namuose, kuomet apie 23.55 val. išgirdo namo kieme važiuojantį automobilį. Garsas buvo toks, tarytum automobilis važiavo didesniu, negu įprasta važiuojant gyvenamųjų namų kiemuose greičiu, lyg ralyje. Jo draugė pasakė, kad nueis į balkoną pažiūrėti, kas vyksta kieme. Ji jam pasakė: „Jau čia kažkas vyksta“. Tuomet ir jis išėjo į balkoną. Išėjus į balkoną, pamatė namo kieme, prie atliekų konteinerių stovintį automobilį „VW“, (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo prie pat automobilio „Volvo“, galimai į jį atsirėmęs priekiu. Draugė pradėjo automobilį filmuoti. Netrukus pastebėjo, kaip iš „VW“ markės automobilio, iš vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus vyras, (duomenys neskelbtini). Vyras atsistūmė savo automobilį nuo „Volvo“ markės automobilio, vėliau apžiūrinėjo savo ir „Volvo“ automobilį. Tuo metu jis iš savo telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad galimai neblaivus automobilio vairuotojas atsitrenkė į stovintį automobilį, prašė iškviesti policiją. Kažkuriuo momentu iš automobilio „VW“ išlipo keleivis, sėdėjęs automobilio priekyje, dešinėje pusėje, ir išėjo. Draugė, filmuodama asmenį, vairavusį „VW“ automobilį, su juo bendravo, asmeniui pasakė, kad ji viską filmuoja. Asmuo taip pat bendravo, aiškino, kad automobilis „Volvo“ neapgadintas, kad ant jo nėra jokių sugadinimų, po ko sėdo atgal į savo „VW Passat“ automobilį ir, užvedęs automobilio variklį, pradėjo važiuoti atbulomis. Tada jis atsirėmė į stovintį „Toyota“ automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Jis su drauge išėjo į kiemą laukti policijos pareigūnų. Netrukus į kiemą išėjo kiti kaimynai, kurie matė įvykį, susirinko smalsuolių, o jis nuėjo pakviesti „Toyota“ automobilio savininką. Jiems visiems būnant namo kieme, į kiemą pėsčiomis atėjo automobilio „VW“ vairuotojas. Nuo to laiko, kai automobilis „VW“ išvažiavo iš kiemo, iki kol vairuotojas pėsčias sugrįžo į kiemą, buvo praėję apie 15–20 min., ne daugiau. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, atėjęs klausė, ar yra čia nukentėjusiųjų. Jie nelabai vėlėsi su vyru į kalbas, tiesiog palaikė bendrą pokalbį su juo tam, kad jis nepasišalintų ir sulauktų policijos pareigūnų. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kas įvyko. Draugė parodė savo vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 46–49).

2024 m. spalio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. šventė savo motinos R. K. gimtadienį. Šventė vyko kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Gimtadienio šventėje be kitų svečių buvo ir jo brolis K. K., gimęs (duomenys neskelbtini). K. K. vartojo alkoholį, kiek pamena, gėrė degtinę ir brendį. Kiek tiksliai alkoholio jis išgėrė, jis nematė ir neskaičiavo, tačiau šventei pasibaigus brolis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pasibaigus šventei, apie 22.55 val., jie iš kavinės išvyko. Jis alkoholio nevartojo, todėl savo automobiliu vežė savo brolį ir jų motiną namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kelionė truko trumpai, nes kavinė, kurioje šventė, buvo netoli nuo motinos ir brolio gyvenamojo adreso. Važiuojant namo, brolis sakė, kad eis miegoti. Apie tai, kad ketina kažkur važiuoti, brolis nebuvo užsiminęs. Nuvežęs brolį ir motiną namo, jis iš motinos buto pasiėmė savo šunį, kurį buvo palikęs jos bute, ir išvyko namo. Kas tiksliai vyko jam išvykus, jis nežino ir nurodyti negali (t. 1, b. l. 52–55).

Iš 2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas V. Ž. pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 70–73).

Iš 2024 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas O. T. (O. T.) pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 79–81).

Iš 2024 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 96–98).

Iš 2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pranešimų garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 103–107).

Iš 2024 m. rugsėjo 29 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. 00.31 val. buvo nustatyti šie K. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą jo būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Asmuo nurodė, kad vartojo alkoholį prieš 2 val. (t. 1, b. l. 114).

Iš alkotesterio rodmenų duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. 00.31 val. K. K. buvo nustatytas 2,44 prom. neblaivumas, o 00.47 val. – 2,50 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 115), alkotesterio patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 116) patvirtina, kad jis buvo tinkamas naudoti.

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra R. K. (t. 1, b. l. 118–120).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad 2024 m. spalio mėn. 1998 m. gamybos automobilio „VW Passat Var. TDI Syncro“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 1030 Eur (t. 1, b. l. 117).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis K. K. tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – liudytojų V. Ž., D. B., K. Ž. ir G. K. parodymai, 2024 m. rugsėjo 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, 2024 m. spalio 22, 29 ir 30 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad K. K. 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažiau nei 2,44 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę K. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę K. K. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė besigailintis dėl jos įvykdymo, tačiau jis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jo formaliai išreikštas gailestis negali būti pripažintas nuoširdžiu. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažįsta, kad kaltinamasis K. K. yra recidyvistas, nes jis, būdamas pilnamečiu, septynis kartus buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, iš jų tris kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (penkios veikos), nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė jam paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, esant neišnykusiam jo teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kaltinamasis yra nevedęs, niekur nedirba. Teismas, pripažinęs K. K. recidyvistu, kartu konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. K. – septynis kartus teistas, iš jų tris kartus būtent už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu nubaustas 60 parų arešto bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams (t. 1, b. l. 174–183), tačiau kaltinamasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; per paskutinius penkerius metus vienuolika kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų devynis kartus už automobilio vairavimą, neturint tokios teisės (t. 1, b. l. 184–189); nedirba (t. 1, b. l. 171–173); nevedęs.

Taigi, kaltinamasis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelia pavojų savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Iš prieš tai išdėstytų aplinkybių matyti, kad kaltinamajam skiriamos net ir laisvės atėmimo bausmės jokios įtakos jo elgesiui nedaro, paskutiniu teismo nuosprendžiu atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nevykdė teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų (be kita ko, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį). Nors kaltinamasis alkoholio vartojimo problemą pripažįsta, deda atitinkamas pastangas ją spręsti, tačiau savo elgesio sukontroliuoti negeba net ir paskutiniu teismo nuosprendžiu esant paskirtam įpareigojimui tęsti gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas didesnis nei įstatymo sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis K. K. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip jau buvo nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d., K. K. buvo paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu K. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra 8 mėnesiai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (8 mėnesiais), prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas K. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. 00.31 val. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. 11.42 val., viena diena (t. 1, b. l. 127–128, 145–147), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu K. K. būtų galima antrą kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Kaip jau buvo nurodyta, K. K. praeityje ne kartą teistas, kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, tyčia nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam skiriamos bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdyta probacija savo prevencinės paskirties neatliko.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką K. K. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Įvertinus tai, kad K. K. anksčiau tris kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam (penkios veikos), prisipažino padaręs šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, veiką padarė, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, pagal liudytojų parodymus K. K. vairuodamas apgadino dvi kitas transporto priemones, jam nustatytinas 5 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, šį terminą skaičiuojant (paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai K. K. atliks jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis), į jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaitant jam taikytos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo laikotarpį – nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. (t. 1, b. l. 139–142) iki bausmės vykdymo pradžios momento (vieną kardomosios priemonės dieną prilyginant vienai baudžiamojo poveikio priemonės dienai).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo K. K., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., nuosavybės teise priklauso R. K.. Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 1998 m. gamybos automobilio „VW“ kaina su PVM Lietuvoje 2024 m. spalio mėn. buvo 1030 Eur. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo K. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1030 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 139–142), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikomas nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. kovo 30 d., taikymo mastas – visiškas (t. 1, b. l. 59–66), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, K. K. šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. 00.31 val. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. 11.42 val., vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. K. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti K. K. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant (paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pradedant vykdyti), kai K. K. atliks jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, į jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaitant jam taikytos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo laikotarpį – nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. iki bausmės vykdymo pradžios momento (vieną kardomosios priemonės dieną prilyginant vienai baudžiamojo poveikio priemonės dienai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

K. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1030 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.