- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-119-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26580-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Advokatai
- Arvydas Verpečinskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam A. R., jo gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. R. gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos L. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla A. R. atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, A. R. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 7 d.;
konfiskuota automobilio VW „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 320 Eur (du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt eurų).
A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Automobilis VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas jo savininkei L. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2020 m. liepos 5 d., apie 22.14 val., vairavo transporto priemonę – automobilį VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) sankirtoje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą, alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0396, metrologinės patikros Nr. 1218244, jam nustatytas 2,04 ‰ (promilių) neblaivumas.
2. Apeliaciniame skunde nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens A. R. gynėjas advokatas Arvydas Verpečinskas prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui ir neskirti A. R. draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus arba sumažinti šios poveikio priemonės taikymo trukmę iki vienerių metų. Taip pat gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl automobilio VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo ir šios sumos (2 320 Eur) nekonfiskuoti. Netenkinus šio prašymo, prašoma automobilio vertę skaičiuoti be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Šalies argumentai
2.1. Skunde gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi į bylą pateikta informacija iš VšĮ „EMPREKIS“ duomenų bazės apie kelių transporto priemonių vidutines kainas Lietuvoje, iš kurios matyti, kad vidutinė automobilio VW „Golf“, hečbeko, variklio darbinis tūris 1968 cm³, kaina Lietuvoje yra 2 320 Eur (su PVM). Tačiau automobilio vertės paskaičiavimo metodika nėra aiški. Jeigu paimtas visų panašių automobilių kainų vidurkis, tai toks vertinimas laikytinas formaliu (statistiniu), jis neatspindi konkretaus automobilio tikrosios vertės ir negali būti laikomas teisingu, be to, įstatymų leidėjas nesuteikia teismams teisės konfiskuoti bet kokį turtą, o tik uždraustos veikos įrankį, priemonę ar rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įvykio metu automobilis nebuvo apgadintas. Nėra aišku, ar VšĮ „EMPREKIS“, nurodydama automobilio kainą, atliko turto apžiūrą, ar atkreipė dėmesį į tokius veiksnius kaip daikto pagerinimai (vertės padidėjimas) ar apgadinimai (vertės sumažėjimas) ir daikto amortizacija (natūralus nusidėvėjimas), kurie buvo iki įvykio. Taigi, tik visapusiškai įvertinus visus reikšmingus nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) vertės rodiklius, galima nustatyti realią likutinę konfiskuotino turto vertę ir teisingai įgyvendinti BK 72 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Esant galimybei betarpiškai ištirti konfiskuotiną turtą tam, kad būtų nustatyta būtent šio turto, o ne panašių daiktų vertė, teismas negalėjo vadovautis VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis apie vidutinę rinkos kainą. Šiuo atveju teismas konfiskavo kito, panašaus į nusikalstamos veikos padarymo priemonę, automobilio vertę, t. y. atliko įstatymų leidėjo uždraustą veiksmą.
2.2. Advokatas skunde pažymi, kad turto apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas. Prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018 ir kt.). Šiuo atveju nei A. R., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Darytina išvada, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turėjo būti nustatoma automobilio VW „Golf“ vidutinė rinkos kaina be PVM. Pagal VšĮ „EMPREKIS“ duomenis tai yra 1 917,36 Eur. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad automobilis jo savininko buvo pirktas už žymiai mažesnę sumą, negu VšĮ „EMPREKIS“ nurodyta automobilio vertė.
2.3. Skundo autorius nurodo, jog taikydamas įstatymus, teismas turi atsižvelgti į reikalavimų bei sankcijų už nusikalstamas veikas teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Taigi, teisingumo principas skatina teismą atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pasitaisymo galimybes. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas padeda individualizuoti bausmę, tačiau jos turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika identiškose bylose ir visiškai dėl jos nepasisakė. Nuo pat tyrimo pradžios A. R. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, jis besąlygiškai pripažino teismo nustatytas faktines aplinkybes, davė išsamius parodymus, kurie patvirtino padarytos veikos faktą. Įvykio metu jokia turtinė ar neturinė žala nebuvo padaryta. Apeliantas ankščiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka nei už panašaus pobūdžio, nei už jokį kitą nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo mažesnį A. R. asmenybės pavojingumą visuomenei.
2.4. Gynėjo vertinimu, žinant, kad A. R. pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus, galima teigti, jog nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai ir galima tikėtis, kad jis daugiau nevairuos neblaivus. Pirmosios instancijos teismas, tikėdamas apelianto galimybe pasitaisyti, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismas, tikėdamas, kad A. R. nedarys naujų nusikaltimų, neįvertino teigiamos apelianto asmenybės ir jį charakterizuojančių duomenų, nevisiškai įvertino jo sveikatos būklę (gydytojo pažyma pridėta prie bylos medžiagos) ir turtinę padėtį (yra bedarbis), todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise, kurios terminą nustatė artimą BK 68 straipsnyje įtvirtintam vidurkiui (dvejiems metams), kas ateityje žymiai apsunkintų apelianto galimybes susirasti tinkamą darbą. Teismų praktikoje numatyta, jog baudžiamojo poveikių priemonių paskirtį padeda įgyvendinti ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam vienerių metų terminui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018).
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo A. R. ir jo gynėjas prašė pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens A. R. gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo) bei uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.
5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R. pagal laidavimą be užstato atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – L. R. priklausančio automobilio VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio, kai mažiausia koncentracija kraujyje nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Kadangi automobilis kaltininkui nuosavybės teise nepriklauso, todėl apylinkės teismas nusprendė išieškoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 320 eurų. Šiam sprendimui teisėjų kolegija pritaria dėl sekančių motyvų.
6. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto konfiskavimo ar dėl jo vertės išieškojimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
8. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam A. R. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nors A. R. anksčiau nėra teistas ir neturi kriminalinės praeities (b. l. 79), tačiau į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu tai, kad apeliantas nėra itin drausmingas vairuotojas patvirtina Administracinių nusižengimų registro išrašas apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpiu (informacija patikrinta Administracinių nusižengimų registre). Šio išrašo duomenimis A. R. yra baustas už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemone ir kt.
9. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nors nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau jo išsakytos versijos dėl alkoholio vartojimo skyrėsi. 2020 m. liepos 5 d. vakare sustabdytas policijos pareigūnų A. R. pripažino, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir patikrinimo dienos rytą. Tai patvirtina tiek pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija (b. l. 8, 10), tiek tarnybinio automobilio kameros nufilmuotas ir įrašytas A. R. pokalbis su policijos pareigūnais (b. l. 35-37). Tačiau pirmosios instancijos teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo aiškino, jog alkoholį vartojo tik iš vakaro, t. y. siekdamas sušvelninti gresiančią atsakomybę, nutylėjo apie alkoholio vartojimą ir tą pačią dieną (ryte), kai vairavo motinai priklausantį automobilį. Be to, teisme A. R. pripažino, jog neturi vieno inksto, jam yra daryta širdies operacija, todėl iš esmės alkoholio vartoti negali, nepaisant to, 2020 m. liepos 5 d. jam buvo nustatytas beveik penkis kartus leistiną normą viršijantis neblaivumas (2,04 promilės). Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus, jog A. R. nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo, neišieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (2 320 Eur) nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog nusikaltimo padarymo priemonės vertė būtų neteisingai apskaičiuota.
10. Advokatas apeliaciniame skunde prašo transporto priemonės vertę skaičiuoti be PVM, taip pat atsižvelgti į tokias aplinkybes, kaip daikto pagerinimai (vertės padidėjimas) ar apgadinimai (vertės sumažėjimas), daikto amortizacija (natūralus nusidėvėjimas) ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
11. Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančia VšĮ „EMPREKIS“ pažyma (b. l. 45), kurioje nustatyta, kad vidutinė VW ,,Golf“ (2004 m., hečbekas, variklio darbinis tūris 1968 cm³, dyzelinas) kaina su PVM yra 2 320 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu A. R., taip pat ir automobilio savininkė L. R. neginčijo šios vertės nustatymo pagrįstumo, taip pat nepateikė jokių duomenų (pavyzdžiui, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis), kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę. Todėl mažinti priteistinos konfiskuotino turto vertės dydžio, juo labiau, kad ši vertė nėra itin didelė, nėra jokio pagrindo. A. R. yra darbingo amžiaus asmuo, todėl gali dirbti ir atlyginti šią finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma neskirti A. R. draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus arba sumažinti šios poveikio priemonės taikymo trukmę iki vienerių metų. Motyvuodamas šį prašymą, advokatas pažymi, kad įvykio metu jokia turtinė ar neturinė žala nebuvo padaryta, A. R. ankščiau nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei. Be to, teismas, nustatydamas net dvejų metų specialiosios teisės atėmimo terminą, neįvertino A. R. sveikatos būklės ir galimybės susirasti darbą apsunkinimo.
Šalies argumentai
13. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai paliekama teismo diskrecijai.
14. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju, jau minėta, kad A. R. buvo nustatytas beveik penkis kartus leistiną ribą viršijantis neblaivumas. Be to, 2018 m. pavasarį jis buvo konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (F10.2) (b. l. 83), pirmosios instancijos teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo pripažino, kad anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šiuo metu išgeria tik pora kartų per mėnesį (b. l. 136). Vis dėlto, liudytoja L. R. nurodė, jog sūnus išgeria bent kartą per savaitę, dažniausiai alkoholį vartoja su draugais (b. l. 137). Taigi, nesaikingo alkoholio vartojimo problema A. R. yra aktuali, juo labiau, kad išgėręs jis nevengia vairuoti transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo net nesugebėjo paaiškinti, kur konkrečiai ir ko jis važiavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog važiavo pas draugę N., o teisme savo kelionės tikslo jau neminėjo. Taigi, draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones jam skyrimas yra pagrįstas.
15. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teismui skirti minėtą poveikio priemonę, jos terminą nustatant nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata galioja nuo 2019 m. balandžio 1 d. (BK 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929), iki minėtos datos BK 68 straipsnio 2 dalis numatė specialiosios teisės atėmimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, įstatymų leidėjui sugriežtinus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti dvejų metų terminą, kuris, be kita ko, ir taip yra mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis (treji metai). Dar labiau mažinti (trumpinti) šį terminą nėra pagrindo. A. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-197-851/2018, 1A-413-626/2018), kurioje kaltininkui uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirtas trumpesniam terminui, nėra aktuali, kadangi bylų aplinkybės nėra analogiškos tiek dėl kaltininkų asmenybių charakteristikos, tiek dėl tuo metu galiojusio BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijos.
16. Išvados, jog trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės termino nėra pagrindo nepaneigia ir A. R. sveikatos būklė bei jo siekis įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo gyvena Kauno mieste, kur yra gerai išvystytas viešasis transportas, be to, šiuo metu A. R. nedirba ir neturi jokio konkretaus pasiūlymo dėl būsimo įsidarbinimo. Pažymėtina ir tai, kad Sodros duomenimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo oficialaus darbinio stažo neturi (b. l. 80), o Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2018 m. lapkričio mėnesį jis buvo baustas už statybos (vidaus apdailos) darbų atlikimą, neturint nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymėjimo. Taigi, nei apelianto sveikata, nei darbinė patirtis nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog paskirtas teisės vairuoti transporto priemones teisės atėmimo terminas tiesiogiai lemia A. R. galimybę įsidarbinti ir tuo neproporcingai pažeidžia jo teises.
17. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės A. R. yra individualizuotos tinkamai, apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. R. gynėjo advokato Arvydo Verpečinsko apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.