Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžio, kuriuo A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 7 d., pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. jam vienerius metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; iš A. V. priteista: 36,30 Eur Panevėžio apskrities VPK automobilio priverstinio nuvežimo ir po 0,28 Eur saugojimo išlaidų už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2017-07-07 iki 2017-11-30 įskaitytinai; vadovaujantis BK 72 str. 1, 2, 5 d. iš A. V. konfiskuota automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 690 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2017 m. liepos 6 d. apie 20.30 val., Panevėžio mieste, prie J. Basanavičiaus g. 7, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 3,03 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

4. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Prokurorė apeliaciniu skundu ginčija skundžiamą nuosprendį dalyje dėl A. V. pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių, teigia apie nepagrįstai trumpą uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trukmę bei nepagrįstą automobilio vertės pinigų sumos konfiskavimą vietoj privalomo automobilio konfiskavimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pastaruosius skundo argumentus, su jais iš dalies sutinka.

7. Pagal BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas bei uždraudimas naudotis specialiąja teise, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos LR bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

8. Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise (tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V., turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti transporto priemones, vairavo kaltinime nurodytą automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas 3,03 promilės girtumas. A. V. kaltu prisipažino visiškai, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau nebuvo teistas.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas savo sprendimą A. V. skirti uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones BK 68 str. 2 d. numatytam minimaliam vienerių metų terminui motyvavo tuo, kad jis turi didelį vairavimo stažą ir administracine tvarka nebaustas. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs šiuos motyvus, sprendžia, kad nustatant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą teismo nuosprendyje nebuvo tinkamai atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumą ir A. V. nustatytą neblaivumo laipsnį.

11. Vertinant A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 str. 9 d.). Tad spendžiant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, būtina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005-11-10 LR Konstitucinio teismo nutarimas). Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus A. V. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui yra tinkama ir proporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima A. V. švelninti atsakomybę (paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t.y. administracinį nusižengimą) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

12. Įvertinusi šias aplinkybes, net ir esant teigiamai A. V. asmenybę apibūdinantiems duomenims bei esant byloje nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatydamas vos 1 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis yra keistina.

13. Kaip nustatyta BK 68 str. 2 d., teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl A. V. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus tiek aukščiau išdėstytas, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodytas A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir tokio jo elgesio motyvus, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas kiek ilgesniam nei BK 68 str. 2 d. numatytam šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkiui – 2 metų laikotarpiui, aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti didinamas iki 2 metų 6 mėnesių. A. V. uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones skirti maksimaliam laikotarpiui, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra priežasčių ir jo nepagrindžia prokuroro skundo argumentai.

14. Kaip minėta, A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir BK 72 str. 1, 2, 5 d. numatyto baudžiamojo poveikio priemonė – kaltinime nurodyto automobilio „Renault Megane“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 690 Eur konfiskavimas. Prokurorė, nurodydama apie privalomą paties automobilio konfiskavimą, teigia apie netinkamą minėto baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Aukštesnysis teismas su tuo sutinka.

15. BK 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 str., požymius, o pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi BK konfiskuotino turto paėmimą valstybės nuosavybėn numato ne kaip galimybę, o kaip privalomai teismo taikomą baudžiamojo poveikio priemonę.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane”, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,03 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., todėl minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., padarymo priemonė.

17. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, būtent A. V. yra kaltinime nurodyto automobilio valdytojas – savininkas (38 b.l.). Bylos duomenimis, jis faktiškai šį automobilį ir valdė – vairuodamas jį padarė minėtą nusikalstamą veiką bei KET pažeidimą (45-46 b.l.). Kadangi byloje nenustatyta, kad šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, nėra pagrindo svarstyti, ar šiuo atveju gali būti taikomi apribojimai, konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį turtą.

18. Nors apylinkės teismas teisingai nustatė, kad automobilis, kurį A. V. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, yra BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, t. y. konfiskuotinas turtas, tačiau priėjo nepagrįstos išvados, kad konfiskuotinas yra ne automobilis, o jo vertę atitinkanti pinigų suma. Tokio sprendimo motyvų apylinkės teismas nenurodė, o teisėjų kolegija jų pagrįstumo nenustatė, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be jokių teisinių argumentų konfiskuodamas A. V. priklausančios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

19. Apygardos teismas, įvertinęs visas šiame bei skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes dėl A. V. asmenybės, jo finansinės padėties, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo sprendžia, jog šiuo atveju jam už BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą taikant privalomą kaltinime nurodyto automobilio „Renault Megane“, kurio vertė sąlyginai nedidelė, konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Toks sprendimas šioje byloje atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotus nuosavybės teisės ribojimo atvejus ir aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl transporto priemonės konfiskavimo tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-51-699/2018 ir kt.).

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą (BK 67 str. 2 d. 7 p., 68 str. 2 d., 72 str.), todėl skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas nustatant A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymo terminą dvejiems metams ir 6 mėnesiams, ir vietoj automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo paskiriant transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių taikymo dalyje:

A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą padidinti iki 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 690 Eur konfiskavimo ir vadovaujantis BK 72 str. 1, 2, 5 d. konfiskuoti A. V. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.