- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1472-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20422-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir privatizavimo teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio L. J. palikimą, po jo mirties faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą ir tuo pagrindu paveldėjo sutuoktinio teisę lengvatinėmis sąlygomis pirkti ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat prašė pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji susituokė su L. J.. Vilniaus m. VK 1966-08-15 išdavė jos sutuoktiniui orderį, pagal kurį buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini), Vilnius. L. J. 1996-06-26 kreipėsi su prašymu į privatizavimo komisiją dėl leidimo paduoti pareiškimą buto privatizavimui. Tai patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas 2000-08-08, kuris konstatavo, kad ieškovui L. J. laiku pateikus pareiškimą įgaliotiems asmenims parduoti butą nėra jo kaltės, kad buvo reikalaujama sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir iki tol neleidžiant sudaryti buto pirkimo sutartį. Po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo atsakingos institucijos neinformavo ieškovės šeimos dėl buto privatizavimo eigos. 2001-01-10 šeimos nariai sutarė, kieno vardu bus išperkamos patalpos. (duomenys neskelbtini) mirė L. J.. 2008-03-06 ieškovė su dukra sudarė notariškai patvirtintą susitarimą dėl pagrindinio buto nuomininko, kuriuo tapo ieškovė. 2015-02-02 ieškovė su Vilniaus miesto būstas“ sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir buto perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė kaip paveldėtoja turi teisę privatizuoti butą, ši teisė savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Darytina išvada, kad ieškovės sutuoktinis, galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau jos iki mirties neįgyvendino. Ieškovė buto nėra privatizavusi, todėl gali įgyvendinti iš sutuoktinio paveldėtą teisę įsigyti butą lengvatine tvarka. Privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas dėl ieškovei nežinomų priežasčių.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01, minėtas įstatymas buvo nustatęs tam tikras sąlygas butui, kaip privatizavimo objektui, ir asmeniui, norinčiam privatizuoti butą kaip subjektui. Būtina buvo nustatyti visų sąlygų egzistavimą. Byloje ieškovė nėra pateikusi L. J. prašymo privatizuoti butą, yra pateiktas tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas. Iš sprendimo matyti, kad L. J. buvo pateikęs prašymą leisti paduoti pareiškimą dėl buto privatizavimo. Šioje byloje nėra duomenų, kad L. J. buvo pateikęs prašymą privatizuoti butą. Byloje jis nepateikė ir kieno vardu butas bus privatizuojamas, todėl ieškovė neįrodo L. J. įgytos teisės privatizuoti butą. Ieškovė praleido senaties terminą, nes 2000-08-08 teismo sprendimu buvo L. J. atstatytas terminas privatizavimui, atsakovas neturi duomenų, kad ieškovė po minėto sprendimo įsiteisėjimo būtų kreipęsi į savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo. Atsakovas prašė reikalavimui taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
5. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog L. J. turėjo teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis ginčo butą. Tačiau nepateikus įrodymų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio prašo ieškovė, jos prašomas juridinę reikšmę nustatyti norimas faktas nėra nustatytinas, tuo pačiu nenustatytina, kad ieškovė paveldėjo L. J. subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą. Be to tenkintinas atsakovo prašymas taikyti reikalavimui ieškinio senatį, nes tik po 17 metų po įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, praleidus 10 metų ieškinio senaties terminą ieškovė kreipėsi su minėtu reikalavimu, nepateikdama jokių svarių argumentų, kodėl terminas praleistas, dėl kokių svarbių priežasčių. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą atmestinas ir kaip nepagrįstas ir kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Ieškovė tebegyvena tame pačiame bute, kuriame gyveno su sutuoktiniu. Ji po jo mirties perėmė jo daiktus, toliau moka mokesčius už butą, yra sudariusi buto nuomos sutartį. Ieškovės sutuoktinis turėjo teisę privatizuoti butą ir jis buvo pradėjęs privatizavimo procedūrą, tačiau ji nebuvo baigta ne dėl jo, o dėl institucijų kaltės.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminus, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos aplinkybės galėjo būti išsiaiškintos pritaikius ieškinio trūkumų pašalinimo institutą.
12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovei nebuvo pagrindo prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. vasario 2 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir ieškovė sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos ir pasirašė buto perdavimo-priėmimo aktą. Butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra tas pats butas, dėl kurio ir yra kilęs ginčas šioje byloje. Šis butas 1966-08-15 buvo suteiktas ieškovė sutuoktiniui L. J.. Kadangi nuomos teisiniai santykiai su ieškove buvo pratęsiami ir po L. J. mirties, laikytina, kad nuomos pratęsimas ir yra palikimo priėmimo fakto konstatavimas, įskaitant ir paveldėtą teisę privatizuoti butą. Taigi, papildomai palikimo priėmimo fakto nustatinėti nereikia. Dėl šios priežasties turėjo būti tikslinamas ieškinys.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal BPĮ ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (BPĮ 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).
14. Šiuo atveju ieškovės sutuoktinis L. J. 1996-06-26 kreipėsi dėl buto privatizavimo, tačiau buto privatizavimas taip ir nebuvo pabaigtas. Taigi, ieškovės sutuoktinis išreiškė valią privatizuoti ginčo butą. Ieškovė nurodė, kad privatizavimas nebuvo baigtas ne dėl nuo jos ar dėl jos sutuoktinio priklausiusių aplinkybių, o dėl institucijų neveikimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių dėl kurių nebuvo baigtas privatizavimo procesas. Taigi, teismas turėjo šias aplinkybes išsiaiškinti.
15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).
16. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).
17. Ieškovė teigia, kad ji laukė, kol Vilniaus miesto savivaldybė praneš apie ginčo buto įkainojimą ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, nes ši pareiga buvo būtent savivaldybės. Tik 2008 m. vasario mėnesį ieškovės dukra išsiaiškino, jog pirkimo–pardavimo sutartis dar nėra sudaryta. Dėl išvardintų priežasčių sutiktina su ieškovės teiginiu, kad ji apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2008 m. vasario mėnesį, todėl ieškinio padavimo pirmosios instancijos teismo metu (2017 m. gegužės 23 d.) 10 metų ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs.
18. Taigi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos esmės. Šios bylos negalima išspręsti apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovė ne tik turi patikslinti ieškinį, bet ir pateikti įrodymus, kad L. J. 1996-06-26 kreipėsi dėl buto privatizavimo (prašymą ir kitus dokumentus). Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.