- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-150-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20422-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. (proesinių teisių perėmėjos R. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3444-808/2019 pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl buto privatizavimo teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. J. ieškiniu teismo prašė pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamą butą Žirmūnų g., Vilniuje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog Vilniaus miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1966 m. rugpjūčio 15 d. ieškovės sutuoktiniui L. J. (L. J.) išdavė orderį, suteikiantį butą, kuriame jie gyveno kartu su sūnumi. Įsigaliojus LR butų privatizavimo įstatymui, L. J. kreipėsi į privatizavimo komisiją, prašydamas leisti paduoti pareiškimą butui privatizuoti. 1998 m. liepos 13 d. Vyriausybė ginčo patalpas perdavė savivaldybės nuosavybei L. J. su UAB ,,Žirmūnų valda“ buvo sudaręs ginčo patalpų neterminuotą nuomos sutartį. Šeimos nariai 2001 m. sausio 10 d. sutarė kieno vardu bus išperkamos patalpos. Po sutuoktinio mirties, 2008 m. kovo 6 d. ieškovė su dukra sudarė notariškai patvirtintą susitarimą dėl buto pagrindinio nuomininko. Ieškovė su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2015 m. vasario 2 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir buto perdavimo-priėmimo aktą.
3. Tvirtino, kad ieškovė, kaip paveldėtoja, turi subjektinę teisę privatizuoti butą. Paaiškino, jog nėra privatizavusi kito buto, todėl gali įgyvendinti iš sutuoktinio paveldėtą teisę įsigyti butą lengvatine tvarka, nes jos sutuoktinis atliko visus reikalingus veiksmus.
4. Teigė, jog privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas dėl ieškovei nežinomų priežasčių, nors butas galėjo būti privatizavimo objektu, o ieškovė ir jos sutuoktinis turėjo būti pripažinti tinkamais privatizavimo subjektais, nes L. J. valia buvo tinkamai išreikšta iki Įstatymo galiojimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
6. Nustatė, kad L. J. institucijoms, atsakingoms už butų privatizavimą, nebuvo pateikęs prašymo privatizuoti butą, jis kreipėsi tik dėl leidimo pateikti tokį prašymą bei nenustatė, jog L. J. būtų pateikęs šeimos narių notaro patvirtintą susitarimą, kieno vardu būtų privatizuojamas ginčo butas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, jog vien turėjimas teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, bet neatliekant jokių aktyvių veiksmų šiai teisei realizuoti bei ilgą laiką nesidomint šios savo teisės įgyvendinimo procesu, negali būti pripažintas valios privatizuoti butą išreiškimu, o tuo pačiu ir pakankamu pagrindu užbaigti privatizavimo procedūrą laikantis Butų privatizavimo įstatymo nuostatų po šio įstatymo galiojimo pabaigos.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė L. J. prašymo privatizuoti ginčo patalpą, o iš Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2²²-4812, matyti, kad L. J. buvo pateikęs tik prašymą leisti pateikti pareiškimą dėl buto privatizavimo, o ne patį prašymą privatizuoti butą, ieškinio netenkino kaip nepagrįsto.
9. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino, teismas laikė jam nebuvus praleistam, nes tik 2008 metų vasario mėnesį dukrai išsiaiškinus, ieškovė sužinojo, kad pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovės O. J. (teisėjų perėmėja R. P.) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti.
11. Nurodo, kad byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad L. J. laiku išreiškė savo valią privatizuoti ginčo buto ir nėra jo kaltės, jog įgaliotos institucijos jam neleido to padaryti.
Atsiliepimas
12. Pažymi, jog pas atsakovę neišlikę dokumentai apie L. J. kreipimąsi dėl ginčo buto privatizavimo, nepaneigia to, jog L. J. minėtus veiksmus atliko. Pabrėžia, kad atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės bei teiginiai nelaikytini prima facie įrodymais. Nurodo, jog atsakovės pareigūnai, atsakingi už butų privatizavimą, priėmę L. J. prašymą, neatliko visų veiksmų, užtikrinančių L. J. teises butą privatizuojant.
13. Teigia, kad tai, jog nepateiktas notariškai patvirtintas susitarimas dėl buto privatizavimo negali būti pagrindas besąlygiškai atmesti ieškinį dėl buto privatizavimo.
14. Pažymi, jog ieškovė yra įgijusi subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, o jo galiojimui pasibaigus, turi tokią teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo normas.
15. Paaiškina, kad po L. J. 1996 m. birželio 26 d. pateikto prašymo leisti privatizuoti butą, turėjo būti parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir atliktas įkainavimas, Tas buvo atlikta 1999 m. spalio 30 d., butą įvertinus 46,05 rub. sumai. Po Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2²²-4812/2000 buvo dar kartą atliktas ginčo buto perkainavimas ir tai rodo, jog privatizavimo procesas buvo pradėtas.
16. Tvirtina, jog valstybės įgaliotos įstaigos, ieškovės šeimos neinformavo apie ginčo buto įkainojimą ir nebuvo gautas joks pranešimas dėl įkainojimo susipažinimo ir sutikimo pirkti ginčo butą už įkainotą sumą, nors teismo sprendimu ir buvo atnaujintas terminas privatizuoti (tęsti privatizavimą) dėl ginčo buto.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teigia, kad apeliantė, cituodama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1472-262/2018, nenurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė apeliantei patikslinti ieškinį, pateikiant įrodymus, kad L. J. 1996 m. birželio 26 d. kreipėsi dėl buto privatizavimo (prašymą ir kitus dokumentus). Tvirtina, jog tokie įrodymai nebuvo pateikti, kas visiškai pagrįstai konstatuota skundžiamame sprendime.
Šalies argumentai
19. Pažymi, jog L. J. buvo pateikęs tik prašymą leisti pateikti pareiškimą dėl buto privatizavimo ir tokio dokumento Butų privatizavimo įstatymas nenumatė. Pasikartoja, kad duomenų, jog L. J. institucijoms, atsakingoms už butų privatizavimą, būtų pateikęs pareiškimą dėl butui įsigyti nėra.
20. Nesutinka su apeliantės teiginiais dėl atsakovės netinkamai vykdytų pareigų ir neužtikrinus tinkamos teisės į buto privatizavimą ir pažymi, jog butas nebuvo baigtas privatizuoti dėl pačios ieškovės kaltės, ji, žinodama, kad butas nėra privatizuotas ir tuo metu turėdama visas galimybes įgyvendinti savo teises, visiškai nesidomėjo buto privatizavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Nustatyta, kad Vilniaus miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1966 m. rugpjūčio 15 d. orderiu L. J. buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (28,65 m² ploto; toliau – ir Butas), kurio nuomininkai – L. J., O. J. ir L. J. (b. l. 11-12). 1996 m. birželio 26 d. L. J. pateikė Valstybinei butų privatizavimo komisijai prašymą dėl leidimo paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus (b. l. 13). Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2²²-4812/2000 L. J. atstatytas praleistas terminas Buto privatizavimui. 2001 m. sausio 10 d. susitarimu (tarp šeimos narių) buvo susitarta, kad Buto savininke, pasirašant Buto išpirkimo sutartį, bus nurodyta R. P. (b.l.22). Ieškovės sutuoktinis L. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 30-261 „Dėl gyvenamųjų patalpų Žirmūnų g. 75-58 pagrindinio nuomininko“ O. J. yra laikoma pagrindine Buto nuomininke (b. l. 27). (duomenys neskelbtini) O. J. mirė, jos palikimą perėmė R. P..
23. CPK 182 straipsnyje yra įtvirtintos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo teismo proceso dalyviai yra atleidžiami. Tarp šių aplinkybių yra aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
24. Apeliaciniame skunde akcentuojamas L. J. valios privatizuoti ginčo butą išreiškimas, pagrindžiant teismų priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu argumentavimu, tačiau paaiškina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000 m. rugpjūčio 8 d. sprendime pasisakė tik dėl praleisto termino butui privatizuoti atnaujinimo. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje sprendė, jog O. J. sutuoktinis L. J. išreiškė valią privatizuoti butą (nutarties 14 punktas), negalima aiškinti taip, kad buvo pradėtas ginčo buto privatizavimo procesas L. J. pateikus būtinus dokumentus šiam procesui pradėti, t. y., kad L. J. įgyvendino savo valią. Šią išvadą pagrindžia, tai, jog Vilniaus apygardos teismas vadovavosi tais pačiais rašytiniais įrodymais, kurie vertinami ir šioje byloje, bei minėto apygardos teismo nurodymas ieškovei pateikti įrodymus apie L. J. kreipimąsį dėl buto privatizavimo (nutarties 18 punktas). Kolegija pastebi, jog valios privatizuoti butą išreiškimas šiuo atveju negali būti tapatinamas su šios valios įgyvendinimu.
25. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad pas atsakovę yra dokumentai, patvirtinantys ginčo buto privatizavimo proceso pradėjimą. Tokie dokumentai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos vertinimu, apeliantei nepateikus įrodymų, kad L. J. pateikė Valstybinei butų privatizavimo komisijai prašymą (pareiškimą) privatizuoti butą ir notariškai patvirtintą susitarimą, kurio asmens vardu bus sudaroma pirkimo-pardavomo sutartis ir kuris asmuo bus savininku, nebuvo įrodytas kreipimosi dėl buto privatizavimo faktas (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju pripažintina, kad dėl pirmiau paminėtų aplinkybių atsakovė objektyviai negalėjo apeliantei teikti jokių pranešimų ir atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip netinkamas savo pareigų atlikimas, pažeidęs apeliantės teises (CPK 185 str.).
26. Apeliantė tvirtina, kad visgi atsakovė pradėjo ginčo buto privatizavimo procesą, atlikdama buto įkainojimą. Byloje yra pateikti rašytiniai dokumentai, patvirtinantys ginčo butui 1999 m. buvus įkainotam ir 2000 m. bei vėlesniais metais perkainuotam, tačiau šie įrodymai yra nepakankami konstatuoti, kad pats L. J. atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei butą privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą įgyvendinti - byloje nėra įrodymų, kad jis su pareiškimu ir atitinkamu šeimos narių susitarimu būtų kreipęsis į savivaldybę dėl buto išpirkimo (CPK 185 str.). Tokių įrodymų apeliantė nepateikė. Kolegija pasikartoja, jog bylos duomenimis, atsakovei nebuvo pagrindo informuoti apeliantės šeimą apie atliktą ginčo buto įkainojimą bei atlikti kitus veiksmus, nes nėra įrodymų, patvirtinančių L. J. kreipimąsi į atsakovę dėl buto privatizavimo proceso pradėjimo.
27. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punktą, pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį butą, – į atitinkamą administraciją. Prie pareiškimo turi būti pridėtas notariškai patvirtintas buto nuomininko, jo šeimos narių, taip pat laikinai išvykusiųjų susitarimas dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais). Nesant tokio susitarimo, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Byloje pateiktas 2001 m. sausio 10 d. notariškai patvirtintas L. J., O. J. ir R. P. susitarimas dėl ginčo buto privatizavimo R. P. vardu. Pastebima, jog jis buvo sudarytas jau nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui. Duomenų, kad šis susitarimas būtų pateiktas atsakovei, nėra, todėl negalima teigti, kad buto privatizavimo procesas buvo vykdomas, nes pagal pirmiau nurodytų taisyklių reikalavimus, kartu su pareiškimu dėl buto privatizavimo turi būti pridėtas ir notariškai patvirtintas susitarimas, t. y., nesant kurio nors iš išvardintų dokumentų, privatizavimo procedūra nepradedama.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė įgijo teisę privatizuoti ginčo butą galiojant Butų privatizavimo įstatymui, o jam netekus galios, tokią teisę gali įgyvendinti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija nurodo, jog minėtas argumentas ginčo išsprendimui reikšmės neturi, nes byloje neįrodyta, jog L. J. įgyvendino savo subjektinę teisę – savalaikiai kreipėsi į atsakovę su pareiškimu ir notariškai patvirtintu susitarimu dėl ginčo buto privatizavimo (CPK 12 str., 185 str.). Nesant įrodytos minėtos aplinkybės, nėra pagrindo pasisakyti dėl taikytino įstatymo apeliantės atžvilgiu.
29. Kiti apeliantės nurodyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai nevertinami, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.