- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-211-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29307-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 2.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-07 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 493,98 Eur skolos, 2,26 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėto buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovo Butui ieškovo informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 2225453. Už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-08-31 į Butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 493,98 Eur atsakovo skola ieškovei. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovas, vadovaudamasis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį, atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 2,26 Eur už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2020-02-29. Atsakovo skolą ir delspinigių dydį pagrindžia ieškovės mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis. Taip pat ieškovė teigė, kad su atsakovu nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutartys, Buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas. Kadangi atsakovas yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. A. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, jog ieškinio pagrindinė suma nėra pagrįsta įrodymais, visuomet apmokėdavo sąskaitose nurodytas sumas už šilumos energiją (gyvatukas + šildymas), tačiau ignoruodavo sumas už karštą vandenį (deklaruodavo ir mokėdavo už faktiškai sunaudotą). Atsakovas pažymėjo, kad skolos faktinis susidarymo pagrindas turėtų būti išimtinai dėl skirtumo, tarp jo mokamo pagal realiai sunaudotą ir sąskaitose išstatytas sumas pagal normatyvus ir tai būtų maždaug sąlyginio 60 m³ karšto vandens atitikmuo/per minėtą periodą. Pažymėjo, jog tai būtų apie 240 Eur suma ir tai yra ženkliai mažesnė suma už ieškiniu prašomą priteisti.
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad šilumos tiekėjui esant ir karšto vandens tiekėjui, jam imperatyviai nustatoma pareiga sutvarkyti daugiabučiame name karšto vandens apskaitą, t. y. savo lėšomis įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus vartotojų butuose/kitose patalpose, skaitiklius prižiūrėti ir atlikti patikrą. Bendrovė buitinio šilumos vartotojo atžvilgiu turi pareigą ne tik nepertraukiamai tiekti šilumą ir karštą vandenį, prižiūrėti nuosavus šilumos energijos įrenginius ir karšto vandens skaitiklius, bet ir teisingai paskirstyti vartotojų sunaudotą šilumos energijos kiekį ir atlikti mokėjimų paskaičiavimą (ŠŪĮ 12 str. 1 d.). Atsakovui nesutikus/atsisakius įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjo bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, šilumos tiekėjas, teisės aktų nustatyta tvarka, mokesčius pradeda skaičiuoti pagal metodiką patvirtintą 2009-03-10 Komisijos nutarimu „Dėl Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26. Atsakovui mokesčiai yra skaičiuojami būtent aukščiau nurodyta metodika, pagal karšto vandens normatyvus, bet ne pagal skaitliuko duomenis, kuris šiai dienai neturi meteorologinio patikrinimo ir negali būti laikomas tinkama apskaitos priemone, kaip nurodo atsakovas. Papildomai pateikė ištrauką iš 2020-07-31 sąskaitos, kuri yra pateikta kartu su ieškiniu, kurioje nurodomas gyventojų skaičius – 1, dienos norma gyventojui – 0,1742 m³, kas per mėnesį sudaro 5,227410 m³.
5. Atsakovas pateiktame triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovei yra sumokėjęs 260,39 Eur (nors ieškovės nurodoma 281,16 Eur suma), iš kurių, atsakovo teigimu, užskaityta tik 6 ct ir neaišku kur yra likusi jo sumokėta suma. Pažymėjo, jog ieškinio suma yra per didelė ir turėtų būti laikytina 233,65 Eur, bet ne 493,98 Eur. Nesutikdamas su ieškovės teiginiais dėl apskaitos prietaisų įrengimo ir jų priežiūros nurodė, kad šilumos tiekėjo atstovai turėjo realias galimybes į jo butą patekti ir ten įrengti savo skaitiklį, kadangi atsakovas daug kartų apie tai buvo kalbėjęs su ieškovės atstovais žodžiu.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-07 sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 493,98 Eur skolos, 2,26 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (496,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Atsakovui nesilaikius jam įstatyme numatytos pareigos mokėti už ieškovės tiektą šilumos energiją/karštą vandenį į atsakovui priklausantį butą, susidarė 493,98 Eur atsakovo įsiskolinimas ieškovei. Atsakovas iš esmės ginčija įsiskolinimą dėl karšto vandens suvartojimo, pats pripažindamas, jog ignoruodavo sumas už karštą vandenį (deklaruodavo ir mokėdavo už faktiškai sunaudotą). Kadangi atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame bute neleido ieškovei įrengti karšto vandens skaitiklio ir jį prižiūrėti, teismas sprendė, kad ieškovas suvartoto vandens kiekiui apskaičiuoti pagrįstai taikė vandens suvartojimo normatyvus. Iš ieškovės pateiktų atsakovui apmokėjimui sąskaitų-faktūrų, nustatyta, kad ieškovė atsakovui taikė mažesnį karšto suvartojimo normatyvą nei nustatyta aptartu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 komisijos nutarimu (teisės aktais nustatytas karšto vandens suvartojimo normatyvas m³/1 žmogui per mėn. – 5,30, ieškovo taikytas karšto vandens kiekis m3/1 žmogui per mėn. – 5,227410;
7.2. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė. Ieškovės reikalavimas dėl 493,98 Eur skolos yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovas jų nepaneigė ir jo išdėstyti argumentai ne tik nepagrįsti jokiais teisės aktais, bet prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms;
7.3. Uždelsus atsiskaityti už ieškovės teiktas paslaugas, skolininkams gali būti taikomos Įstatymo dėl delspinigių (aktuali redakcija nuo 2013-10-19) 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Kadangi atsakovas nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieškovu už tiektą šilumos energiją/karštą vandenį, reikalavimas priteisti 2,26 Eur delspinigių tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad su teismo sprendimu nesutinka. Atsakovo teigimu, teismas nepasisakė dėl ieškovės, kaip tiekėjos statuso, taip pat neišnagrinėjo bylai reikšmingų aplinkybių. Atsakovo manymu, teismas išėjo už ieškinio ribų.
9. Ieškovo atsilipimo į apeliacinį skundą argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Klausimas dėl ieškovės, kaip šilumos energijos tiekėjos statuso, jau buvo nagrinėtas ir teismai dėl šio klausimo jau yra pasisakę. Atsakovas teigdamas, kad ieškovė nėra šilumos energijos tiekėja, kvestionuoja ir prejudicinius faktus, kurie buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-34660-631/2019 (proceso Nr. 2-68-3-28340-2019-8), kurio teisėtumas nepaneigtas ir 2020-06-16 apeliacinės instancijos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1091-643/2020;
9.2. Ieškinio reikalavimas ir jo dydis įrodinėjimas pateiktais rašytiniais įrodymais UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažyma, gautų Įmokų paskirstymo lentele priteistoje byloje ir kt. Minėtose pažymose suformuotos pagal ieškovės šilumos ir (ar) karšto vandens bei kitų teikiamų paslaugų, susijusių su šilumos ir(arba) karšto vandens tiekimu, pardavimų apskaitos ir valdymo informacinės sistemos duomenis ir atkartoja vartotojui sąskaitose pateikiamą informaciją tokia, kaip vartotojo duomenys, šilumos paskirstymo metodas (4-as metodas), karšto vandens tiekimo būdas (1-as būdas), šilumos energijos/karšto vandens kasmėnesiniai suvartojimai ir priskaitymai bei mokesčių apskaičiavimas ir vartotojo mokėjimai. Taigi, ši informacija yra pateikiama koncentruota ir yra išsami, o atsakovas savo argumentais ir pateiktais įrodymais šių duomenų pagrįstumo ir teisingumo nenuginčijo;
9.3. Atsakovas galimybių karšto vandens tiekėjui vykdyti savo pareigų nesudarė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 punktą, kuriame numatyta karšto vandens vartotojo pareiga „leisti karšto vandens tiekėjo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus įrengti karšto vandens skaitiklius“, dėl ko karšto vandens tiekėja negalėjo įvykdyti įstatymo nustatytos karšto vandens tiekėjo prievolės įrengti naują, karšto vandens tiekėjui priklausantį skaitiklį. Todėl suvartoto karšto vandens kiekiui apskaičiuoti pradėti taikyti karšto vandens suvartojimo normatyvai, patvirtinti 2009-03-10 Komisijos nutarimu „Dėl Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26;
Atsiliepimas
9.4. Atsakovo teiginiai, kad teismas išėjo už ieškinio ribų yra nepagrįsti. Pagal civiliniame Teismas įvertino atsakovo argumentus dėl sumokėtų įmokų ir ieškovės pateiktus argumentus bei įrodymus dėl gautų įmokų paskirstymo neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinys atsakovui A. A. dėl 493,98 Eur skolos, 2,26 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinio skundo esmės
12. Apeliaciniame skunde keliamas netinkamas ieškovės, kaip paslaugos tiekėjos statusas ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo su tokiais apeliantės argumentais sutikti.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui adresu: (duomenys neskelbtini) Minėtas butas 2020-09-23 Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise nuo 2003-09-02, o taip pat ir skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2019-09-01 iki 2020-08-31), priklausė atsakovui A. A. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo.
15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo pareiškusi analogišką ieškinį dėl įsiskolinimo už šilumos energiją/karštą vandenį iš atsakovo priteisimo tik už kitą laikotarpį (nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-34660-631/2019, kuris paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1091-643/2020, ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad daugiabučiam namui tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o ieškovė yra teisėta energijos tiekėja. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad konkliudentiniais veiksmais atsakovas išreiškė sutikimą ieškovei tiekti šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl ieškovei tiekiant šias paslaugas į atsakovui priklausantį nekilnojamojo turto objektą, tarp ginčo šalių klostėsi faktiniai energijos vartojimo teisiniai santykiai. Teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, kurie šiai bylai turi prejudicinę reikšmę, taip pat buvo pasisakyta dėl ieškovės statuso ir jos teisės teikti atsakovui šilumos energijos/karšto vandens paslaugas bei atsakovo prievolės atsiskaityti už šias paslaugas su ieškove.
16. Šalių santykius reguliuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, Šilumos ūkio įstatymas (ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Aprašas, o taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (buvusi Komisija) nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.
17. Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo –pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (ŠŪĮ 19 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012; kt.).
18. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos ŠŪĮ 32 straipsnio tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, įvertinus kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
19. Teisės aktai įpareigoja naudotoją mokėti už jam teikiamas paslaugas. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Tokia pati pareiga įtvirtinta ir ŠŪĮ – atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (toliau kartu – sąskaita (mokėjimo pranešimas). Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti (12 straipsnio 3 dalis). Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, vartotojas privalo laiku atsiskaityti už šilumą bei jam tenkančia dalimi už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (133.2 punktas). Iš šių nuostatų matyti, kad energijos gavėjas privalo atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, nepriklausomai nuo jo noro ar nenoro tą daryti.
20. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nesant įrengtam apskaitos prietaisui, kaip tą numato teisės aktai, šilumos ir karšto vandens kiekis papildomai apskaičiuojamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta tvarka (2009 m. kovo 10 d. komisijos nutarimą Nr. 03-26 „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“). Pagal šią metodiką, šilumos ir karšto vandens kiekis papildomai apskaičiuojamas prieš paskirstant šilumą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar kitus su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame bute neleido ieškovei įrengti karšto vandens skaitiklio ir jį prižiūrėti, teisingai nurodė, kad ieškovė suvartoto vandens kiekiui apskaičiuoti pagrįstai taikė anksčiau nurodytus vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus 2009-03-10 Komisijos nutarimu „Dėl Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26.
21. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl ieškinio nagrinėjimo ribų
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų.
23. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).
24. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 493,98 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-08-31, nes už atsakovo butui patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta. Ieškovė pateikė Mokesčių paskaičiavimo pažymą, kuri patvirtina, kad nuo 2019-09-01 iki 2020-08-31 atsakovo butui yra paskaičiuota 493,98 Eur (494,04 Eur – 0,06 Eur) skola už į butui patiektą šilumos energiją/karštą vandenį. Pažymoje detaliai nurodyta, už kokią paslaugą ir kokiu laikotarpiu buvo paskaičiuota atsakovui siųstose sąskaitose nurodytos sumos. Ieškovė, išrašydama atsakovui sąskaitas, rėmėsi žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudaryta su atsakovu neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas. Atsakovas, nesutikdamas su prašoma priteisti suma, nurodė, kad apmokėdavo sąskaitose nurodytas sumas už šilumos energiją (gyvatukas + šildymas), tačiau ignoruodavo sumas už karštą vandenį (deklaruodavo ir mokėdavo už faktiškai sunaudotą). Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius sąskaitose įrašytų sumų už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį paskaičiavimą, kuris atitinka teisės aktus. Atsakovas nepateikė tokio paskaičiavimo neteisingumą patvirtinančių įrodymų. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė pateikė netinkamus įrodymus ir atsakovo norų neatitinkančius įrodymus, nenurodė jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių suabejoti ieškovės atliktais paskaičiavimais. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl šių aplinkybių, analizavo tiek faktines aplinkybes, tiek teisės normas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, o išnagrinėjo bylą atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-07 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.