Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Teisme 2019 m. lapkričio 28 d. gautas atsakovo atsiliepimo į ieškinį papildymas, kuriame nurodyta, jog atsakovas savo pozicijos nekeičia. Pakartojo, jog už faktiškai gautą šilumos energiją ir karštą vandenį yra atsiskaitęs. Nurodė, jog ilgą laiką šilumos energiją ir karštą vandenį namui tiekė bendrija, tačiau 2013 metais be jokių išankstinių įspėjimų UAB „Vilniaus energija“ perėmė šilumos ūkio administravimą. Šilumos ūkio administravimas buvo perduotas prieš namo daugumos gyventojų valią, buvo nutylėta, jog keisis administravimas ir atsiskaitymo tvarka. Namo gyventojai buvo pasipiktinę susiklosčiusia situacija, nusprendė išreikalauti bendrijos pasiaiškinimo susirinkimo metu, tačiau susirinkimo metu priimtas įpareigojimas buvo ignoruotas, bendrijos įprasta tvarka neatstatyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkas (el.b.l.34-35). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (el.b.l.34). Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. už į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi 1048,68 Eur skola (el.b.l.25).

Į bylą pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytą aplinkybę apie atsakovo informavimą dėl UAB „Vilniaus energija“ perleidimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teises į UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas (el.b.l.6).

2014 m. kovo 7 d. pareiškimu atsakovas kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ prašydamas paaiškinti, kodėl už šilumos energiją ir karštą vandenį sąskaitas išrašo ir siunčia UAB „Vilniaus Energija“ (el.b.l.45). UAB „Vilniaus Energija“ atsakė į atsakovo pareiškimą, nurodydama, jog (duomenys neskelbtini) name suvartotos šilumos energijos kiekio paskirstymas ir atsiskaitymas už šilumos energijų atliekamas pagal tiesiogines sutartis, sudarytas tarp Vilniaus energijos ir pastato butų (patalpų) savininkų pagal teisės aktų patvirtintas standartines arba individualiai aptartas sąlygas. Namų laiptinių skelbimo lentose iškabinus pranešimus apie tai, kad galima sudaryti rašytines sutartis, butų/patalpų savininkai turėtų kreiptis į Vilniaus energijos Trečiąjį klientų aptarnavimo centrą Ateities g. 12A, Vilniuje. Nesudarius rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, tokia sutartis bus laikoma sudaryta su buto/patalpos savininku konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktų patvirtintas standartines sąlygas.

Remiantis (duomenys neskelbtini) pirmininkės raštu, gautu 2010 m. balandžio 12 d., buvo pasirinktas II-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. 2012 m. spalio 18 d. gautas kitas bendrijos prašymas dėl apsirūpinimo karštu vandeniu pakeitimo iš II-ojo į I-ąjį. UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. spalio 26 d. raštu Nr. 008-04-19900r/5384 buvo paaiškinta, kad pradėti taikyti I-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bus įmanoma tik bendrijai priėmus atitinkamus sprendimus ir perdavus duomenis mokesčius skaičiuoti kiekvienam vartotojui, įteisinant šilumos ir karšto vandens pardavimo santykius namo butams.

Gavus 2013 m. rugpjūčio 7 d. bendrijos pirmininkės prašymą pasirašyti individualias šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su butų savininkais bei jai pateikus informaciją, reikiamą mokesčiams skaičiuoti kiekvienam butui, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitos teikiamos kiekvienam butui ir taikomas I-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Pagal bendrijos pirmininkės 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 195 buvo numatytas karšto vandens skaitiklių keitimas. Pradėjusi karšto vandens tiekėjo veiklą, UAB „Vilniaus energija“, vykdama imperatyvias Šilumos ūkio įstatymo normas, įrengė namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui. Butams, nesudariusiems galimybės įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklių, pradėta taikyti vandens suvartojimo normatyvą, patvirtintą 2009-03-10 Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butu ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karsto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 (el.b.l.46-48).

Atsakovas 2018 m. vasario 8 d. su prašymu-pareiškimu kreipėsi į ieškovą, prašydamas paaiškinti kodėl karšto vandens tiekėjas yra būtent ieškovas; kodėl įrengiant naująjį vandens skaitliuką yra būtina keisti senąjį bei nurodė, jog nesutinka, kad yra skolingas ieškovui (el.b.l.51-55). Ieškovas išaiškino, jog karšto vandens apskaita name yra sutvarkyta, daugumoje butų/patalpų įrengti nauji, metrologiškai patikrinti ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys karšto vandens skaitikliai, priklausantys karšto vandens tiekėjui. Butams/patalpoms, nesudariusiems galimybės įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklių, atsižvelgiant į teisės aktus, suvartoto karšto vandens kiekio apskaičiavimui taikomi karšto vandens suvartojimo normatyvai. 2017-05-11 nutarimu Nr. 03E-138 buvo pakeisti karšto vandens suvartojimo normatyvai, todėl butams, nesuteikusiems galimybės įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, nuo 2017 m. birželio 1 d. taikomas didesnis normatyvinis karšto vandens kiekis.

Ieškovas neskaičiuoti pagal normatyvą neturi pagrindo, nes bute dar nėra įrengtas ieškovui priklausantis karšto vandens skaitiklis. Butų/patalpų šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemos rekonstravimui teisės aktai numato specialią procedūrą, kuri vartotojams yra privaloma. Buto/patalpos šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos darbams taikomi šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų numatyti reikalavimai, t.y. nustatyti tokie patys reikalavimai, kaip ir buto (patalpos) atjungimui nuo šildymo sistemos (el.b.l.56-57).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad valstybė reglamentuoja teisinius santykius, susiklostančius šilumos ūkio srityje, siekdama mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius; mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai. Šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti organizuoja savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu (Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis). Energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka valstybė įstaiga – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų ir 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 843 pakeistų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų 1 punktas).

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, taikomas esamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, o karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka esamas tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

Pagal 2009-03-10 komisijos nutarimą Nr. 03-26 „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“, šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodika taikoma, kai butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įsileisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas bei pagal ūkio ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminus savininkų atsisakymą. Pagal šią metodiką, šilumos ir karšto vandens kiekis papildomai apskaičiuojamas prieš paskirstant šilumą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar kitus su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus. 2017-05-11 nutarimu Nr. O3E-138 komisija pakeitė karšto vandens suvartojimo normatyvus, todėl butams ar patalpoms, nesuteikusiems galimybės įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, nuo 2017 m. birželio 1 d. taikomas didesnis normatyvinis karšto vandens kiekis.

Ištyręs šioje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovo skola ieškovui susidarė, nes atsakovas nesilaikė jam įstatyme numatytos pareigos apmokėti už į atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškovo tiektą centralizuotą šilumos energiją. Kadangi atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame bute neleido ieškovui įrengti karšto vandens skaitiklio, ieškovas suvartoto vandens kiekiui apskaičiuoti taiko anksčiau nurodytus vandens suvartojimo normatyvus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 1048,68 Eur skolos yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovas jų nepaneigė, jo išdėstyti argumentai nepagrindžiami teisės aktais ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas jais nesiremia (CK 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, CPK 185 str.).

Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovo reikalavimas dalyje dėl 77,28 Eur palūkanų išieškojimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismas daro išvadą, kad atsakovui už susidariusį įsiskolinimą nemokant už paslaugas ieškovui, yra skaičiuotinos 5 procentų palūkanos, kuriuos šiuo konkrečiu atveju sudaro 77,28 Eur nuo atsakovo neatlygintos ieškovui sumos už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2019-09-23.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1125,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu. Ieškinį tenkinant pilnai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 0,87 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą, 0,84 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą bei sumokėtą 25 Eur žyminį mokestį, viso – 26,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios visa apimtimi priteisiamos iš atsakoov ieškovo naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų 3 Eur sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu,

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1048,68 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus 68 ct) skolos ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į.k. 124135580, buveinės adresas Spaudos g. 6-1, Vilnius, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 77,28 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 28 ct) palūkanų ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į.k. 124135580, buveinės adresas Spaudos g. 6-1, Vilnius, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1125,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į.k. 124135580, buveinės adresas Spaudos g. 6-1, Vilnius, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 26,71 Eur (dvidešimt šešis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į.k. 124135580, buveinės adresas Spaudos g. 6-1, Vilnius, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.