Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladislavui Butkevičiui (Vladislav Butkevič),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6697-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6697-2022 (toliau – ir Nutarimas) V. P. (toliau – ir Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2022 m. sausio 18 d. 8.54 val. Vilniuje, Savanorių pr. 225, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavęs prie antroje eismo juostoje važiavusio automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo tolimąsias šviesas, toliau apvažiavęs minėtą automobilį, nerodydamas posūkio signalo, staigiai persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, taip priversdamas „Toyota“ vairuotoją keisti važiavimo kryptį ir greitį, važiuodamas toliau, apvažiavęs iš dešinės, iš antros eismo juostos į pirmą besirikiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiavo į antrą eismo juostą ir be priežasties tyčia lėtino greitį, taip priversdamas „Mercedes Benz“ vairuotoją staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, dėl to „Mercedes Benz“, vengdamas susidūrimo, rikiavosi į pirmąją eismo juostą ir susidūrė su pirmoje eismo juostoje važiavusiu automobiliu „Toyota“. Įvykio vietoje nepasiliko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 97, 119, 128, 135.4 punktų reikalavimus. Įvykio metu buvo sugadinti „Toyota“ ir „Mercedes Benz“ automobiliai. V. P. paskirta 500 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių (b. l. 13-16).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, tam, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina nustatyti jo tiesioginę tyčią ir visus šiuos požymius: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017). Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-1-942/2018, 2AT-7-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-287-870/2017).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant V. P. veiksmus 2022 m. sausio 18 d. 8.54 val. Vilniuje, Savanorių pr. 225, vairuojant transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme, svarbu įvertinti V. P. atliktų veiksmų visumą (kurie nurodyti Institucijos nutarime), t. y. jo vairavimo veiksmus pradedant nuo to momento, kai jis antroje eismo juostoje privažiavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir baigiant tuo momentu, kai jis persirikiavo į antrą eismo juostą priešais automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lėtino greitį. Pareiškėjas skunde akcentuoja tik jo kelyje vairuojant automobilį atliktų veiksmų dalį, t. y. pasirinktinai ir nepagrįstai sureikšmina tik atskiras jam palankias aplinkybes, o tai prieštarauja ANK numatytam įrodymų visumos vertinimo principui.

Nukentėjusysis V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamatė „VW Passat“, kai „VW Passat“ jau jį aplenkė iš dešinės pusės ir staigiai stabdė, todėl jis metėsi į pirmą juostą ir taip pat staigiai stabdė. Toliau važiavo pirma juosta. Priekyje matė moterį su „Mercedes Benz“, kuri persirikiavo į antrą juostą, po to, kai „VW Passat“ prieš jo automobilį staigiai stabdė. „VW Passat“ paspaudė greičio pedalą, kad įlįstų tarp jo su „Mercedes Benz“, jis važiavo pirma juosta, o „Mercedes Benz“ persirikiavo į antrą. Jis susilygino su „Mercedes Benz“, jo priekis susilygino su „Mercedes Benz“ galu. Tuo metu „VW Passat“ iššoko į priekį ir paspaudė stabdžius. „Mercedes Benz“ metėsi į pirmą juostą, kur buvo jis, jo nepamatė, todėl jis pradėjo trauktis ir panaudojo garsinį signalą, bet to neužteko. Ar „VW Passat“ stabdė prieš „Mercedes Benz“, jis nematė. Kai persirikiuoja prieš nosį, gali būti, kad jis iš karto persirikiavo į šoną ir tada paspaudė stabdžius. Į pirmą juostą pasitraukė dėl „VW Passat“ staigaus užlindimo prieš jį. Gali būti, kad rankos sudirbo pirma, o tada paspaudė stabdį. Jo sprendimas mestis į pirmą juostą buvo sąlygotas dėl „VW Passat“ užlindimo prieš jį. V. P. minėjo, kad jis važiavo lėtai, ten greitis yra 70, Volvo automobilio vairuotojas sakė, kad važiavo apie 70, jis (Toyota) važiavo iki 80, akivaizdžiai matosi, kad „VW Passat“ su stabdžiais užlenda jam prieš nosį. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. G. paaiškino, kad važiavo į Savanorių kalną, visą laiką pirma eismo juosta. „Toyota“ matė galiniame veidrodėlyje ir matė, kaip „VW Passat“ važiavo paskui „Toyota“, tuomet apvažiavo ir susilygino su „Toyota“. Nematė, ar „VW Passat“ stabdė, ar ne. „Toyota“ matė antroje juostoje ir „VW Passat“ antroje juostoje. Tada „VW Passat“ persirikiavo į pirmą juostą, ji persirikiavo į antrą juostą, nes bijojo, kad jai gali kažkas panašaus nutikti, nes „VW Passat“ staigiai apvažiavo automobilį ,,Toyota“ prieš pat nosį, labai staigiai. Tada „VW Passat“ irgi persirikiavo į antrą juostą ir kai ji norėjo persirikiuoti į pirmą juostą, rodė posūkio signalą ir manė, kad „VW Passat“ tolokai nuo jos, ji persirikiavo ir iš pirmos eismo juostos „VW Passat“ staigiai užlindo ir stabdė prieš pat ją antroje juostoje, todėl ji irgi ėmė stabdyti. Tada „VW Passat“ nuvažiavo ir iš išgąsčio tuo metu ji persirikiavo į pirmą juostą ir tada įvyko kontaktas su „Toyota“. Šie nukentėjusiųjų paaiškinimai yra nuoseklūs, sutampa su jų paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Teismas neturi pagrindo netikėti šių nukentėjusiųjų parodymais, jie V. P. nepažįsta, tiek teisme duodami parodymus, tiek rašydami paaiškinimus po įvykio policijos pareigūnams jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti V. P., byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir V. P. teismo posėdžio metu. Liudytojas S. T. paaiškino, kad jis važiavo ,,Volvo“ pirma eismo juosta, „VW Passat“ jį aplenkė antra eismo juosta, tada vėl įlindo į pirmą juostą, tada vėl į antrą juostą. „VW Passat“ vairavo neatsakingai, mėtėsi tarp juostų, blaškėsi, tai daryti priežasčių jam nebuvo, jokių kliūčių jam nebuvo. Jis pagalvojo, kad kažkas gali įvykti ir įvyko, pačios avarijos nematė. Mano, kad „VW Passat“ greitis buvo didelis, nes jei jam prieš nosį būtų iššokęs ir stabdęs, jis tikrai būtų jam į galą įvažiavęs. ,,VW Passat“ nesilaikė saugaus atstumo. ,,VW Passat“ važiavo tikai be posūkio signalų. Nors šis liudytojas negalėjo itin detaliai nurodyti įvykio aplinkybių, tačiau šio liudytojo parodymai atitinka nukentėjusiųjų parodymus apie pavojingą ir nesaugų V. P. manevravimą kelyje. Liudytojas E. Z. apie įvykį nieko detaliau nurodyti negalėjo, tik nurodė, kad matė kažkokį sujudimą, kažkuri mašina manevravo, staigiai stabdė, girdėjo, kad ten stabdymas vyko.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimus patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai. Taigi, iš šių įrodymų nustatyta, kad antroje juostoje ,,VW Passat“ greitai privažiuoja automobilį „Toyota“, ,,VW Passat“ naudoja tolimąsias šviesas (tai matyti iš ant automobilio „Toyota“ galinės dalies atsispindinčių šviesų), toliau apvažiuoja minėtą automobilį, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, rodydamas posūkio signalą, pristabdo ir nerodydamas posūkio signalo, staigiai pro automobilių „Toyota“ ir „Mercedes Benz“ tarpą persirikiavo (,,nėrė“) iš pirmos eismo juostos į antrą, ,,užlenda“ priešais „Toyota“, staigiai stabdė, dėl ko „Toyota“ vairuotojas yra priverstas staigiai (praėjus 7 sekundėms po ,,VW Passat“ ,,užlindimo“) keisti važiavimo kryptį ir greitį; važiuojant ,,VW Passat“ antra juosta toliau matyti, kaip „Mercedes Benz“ staiga persirikiuoja iš pirmos juostos į antrą, pristabdo, po to rikiuojasi iš antros juostos į pirmą, o ,,VW Passat“ priartėjęs prie šio automobilio, darančio manevrą iš antros juostos į pirmą, padidinęs greitį jį apvažiuoja iš dešinės, persirikiuoja į antrą eismo juostą (nesant tam būtinybės, nes pirmoje juostoje kliūčių nėra) prieš „Mercedes Benz“ ir staiga lėtina greitį, po to vėl persirikiuoja į pirmą juostą, didina greitį ir nuvažiuoja, taip priversdamas „Mercedes Benz“ vairuotoją staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, dėl to „Mercedes Benz“, vengdamas susidūrimo, rikiavosi į pirmąją eismo juostą ir susidūrė su pirmoje eismo juostoje važiavusiu automobiliu „Toyota“.

Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skunde didžioji jo argumentų dalis yra susijusi tik su automobilio „Mercedes Benz“ veiksmais ir jo (V. P.) siekiu išvengti avarinės situacijos, kai važiuojant ,,VW Passat“ antra juosta, „Mercedes Benz“ staiga persirikiuoja iš pirmos juostos į antrą, pristabdo, po to rikiuojasi iš antros juostos į pirmą, o ,,VW Passat“ priartėjęs prie šio automobilio, darančio manevrą iš antros juostos į pirmą, padidinęs greitį jį apvažiuoja iš dešinės, persirikiuoja į antrą eismo juostą. Kaip matyti iš byloje esančio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojai V. G. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-8248-2022 su administraciniu nurodymu ji dėl tokių savo veiksmų buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl to, kad 2022 m. sausio 18 d. 8.33 val., Vilniuje, Savanorių pr., vairuodama automobilį, persirikiuodama, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei ,,VW Passat“. Atsižvelgiant į tai, taip pat į V. G. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad ji, matydama, jog antroje eismo juostoje atvažiuoja ,,VW Passat“ ir nesant jai kliūties pirmoje eismo juostoje staigiai persirikiavo į antrą juostą, nes bijojo, kad jai gali kažkas panašaus nutikti kaip su ,,Toyota“, nes „VW Passat“ staigiai apvažiavo ,,Toyota“ prieš pat nosį, stabdė, nes galbūt sumaišė greičio ir stabdymo pedalus, bet tai padarė tikrai nespecialiai, konstatuotina, kad tokie V. G. veiksmai kelyje pažeidė KET ir todėl V. P. veiksmai, siekiant išvengti avarijos dėl kelyje besiblaškančios nukentėjusiosios V. G. veiksmų vairuojant automobilį, laikytini pateisinamais. Dėl to nutarime V. P. inkriminuotos aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad ,,važiuodamas toliau, siekdamas išvengti susidūrimo su iš antros eismo juostos į pirmą besirikiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavo jį iš dešinės“.

Tačiau tai nepaneigia V. P. visų kitų vairuojant automobilį „VW Passat“ veiksmų vertinimo kaip chuliganiškų ir pažeidžiančių KET bei ANK nuostatas, V. P. skunde iš esmės nutyli visus kitus jo kelyje atliktus veiksmus, dėl ko jis buvo nubaustas už chuliganišką vairavimą. V. P. pateikiama jo veiksmų versija prieštarauja tiek nukentėjusiųjų paaiškinimams, tiek vaizdo įrašuose užfiksuotiems duomenims, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir teismo vertinama kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti arba sušvelninti savo atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad V. P. buvo nenuoširdus – skunde jis nurodė, kad ,,nė viename vaizdo įraše nėra užfiksuotas jo mirksėjimas ilgosiomis šviesomis“, kai tuo tarpu peržiūrėjus iš autobuso darytą vaizdo įrašą aiškiai matyti, kad jis automobiliui ,,Toyota“ mirksi tolimosiomis šviesomis ir V. P. teismo posėdžio metu jau pakeitė savo poziciją, t. y., kad jis mirksėdamas šviesomis norėjo ,,Toyota“ duoti signalą, kad ji jo automobiliui duotų kelią ir jis tame nieko blogo nemato, nes taip įprastai daroma, kai privažiuojama lėčiau važiuojantį automobilį. Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog ,,Toyota“ automobilio vairuotojas nematė V. P. mirksėjimo tolimosiomis šviesomis, tačiau toks V. P. elgesys KET prasme yra nepateisinamas, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokios būtinybės priešais važiuojančiam automobiliui ,,Toyota“ signalizuoti tolimosiomis šviesomis, juolab, kaip nurodė ir nukentėjusysis V. L., jis važiavo netgi šiek tiek didesniu greičiu nei leistinas, o iš vaizdo įrašo matyti, kad antroje eismo juostoje „VW Passat“ prie ,,Toyota“ priartėja staigiai ir daug didesniu greičiu nei važiuoja automobilis ,,Toyota“. Nors V. P. teigia, kad vaizdo įrašas iš autobuso yra labai tolimas ir iš jo negalima susidaryti bendro situacijos vaizdo, tačiau yra priešingai – kaip tik vaizdo įrašas iš autobuso yra vienas iš objektyvių įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti V. P. atliktus veiksmus; nors vaizdas ir yra tolimas, tačiau automobilių vairuotojų veiksmai yra pakankamai aiškiai matyti, tą pripažino ir pats V. P. teismo posėdžio metu, kai teismui peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, jis jį pakomentavo. V. P. taip pat teigia, kad jis persirikiavęs prieš automobilį ,,Toyota“ nestabdė ir tai grindžia tuo, jog ,,Toyota“ dar važiavo kurį laiką ir tik po kurio laiko persirikiavo į pirmą juostą. Nukentėjusysis V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gali būti, jog kai „VW Passat“ persirikiavo jam prieš nosį ir staigiai stabdė, jis (V. L.) taip pat stabdė ir persirikiavo į pirmą eismo juostą, bet gali būti ir taip, kad jis iš karto persirikiavo į šoną ir tada paspaudė stabdžius, gali būti, kad rankos sudirbo pirma, o tada paspaudė stabdį; tačiau į pirmą juostą jis ,,metėsi“ dėl „VW Passat“ staigaus užlindimo prieš jį. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilis „Toyota“, automobiliui „VW Passat“ užlindus prieš jį ir staigia stabdant, važiavimo kryptį ir greitį keičia praėjus 7 sekundėms po ,,VW Passat“ ,,užlindimo“ ir tai savaime, teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, kad būtent dėl V. P. neleistinų ir neatitinkančių KET veiksmų automobilio ,,Toyota“ vairuotojas yra priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį. Atsižvelgiant į tai, kad kelio danga yra šlapia, žiema, kelio sąlygos nėra idealios, 7 sekundžių laiko tarpas, per kurį nukentėjusysis V. L. privalėjo įvertinti susidariusią situaciją, kurią sukėlė V. P. veiksmai, priimti sprendimą, kaip toliau kelyje elgtis ir paspausti atitinkamus automobilio pedalus, kuriems taip pat reikia laiko suveikti, teismo vertinimu, yra pakankamai staigus automobilio „Toyota“ manevras. V. P. argumentas, jog automobiliai susidūrė ne dėl jo veiksmų, vairuojant automobilį, o dėl pačių nukentėjusiųjų negebėjimo reaguoti į kelyje susidariusią situaciją, atmestini kaip nepagrįsti ir kaip jo gynybinė versija, nepagrįstai verčiant kaltę kitiems tuo metu kelyje važiuojantiems automobiliams, siekiant sumenkinti savo veiksmų pobūdį bei išvengti gresiančios griežtos administracinės nuobaudos. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip numato KET 4 ir 9 punktai, kurių nuostatų pažeidimai V. P. pagrįstai inkriminuoti, nustato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi, V. P., pats kelyje atlikdamas chuliganiškus veiksmus, vairuodamas automobilį, privalėjo įvertinti, jog kelyje automobilius vairuoja įvairią vairavimo patirtį, reakciją ir reagavimo greitį turintys vairuotojai, kurie dėl V. P. chuliganiškų veiksmų kelyje gali priimti įvairius sprendimus, o nagrinėjamu atveju nutiko taip, kad V. P. chuliganiški veiksmai sukėlė pavojų abiem nukentėjusiesiems, o galiausiai dėl to įvyko ir eismo įvykis. Nukentėjusiosios V. G. jau pirmiau minėti veiksmai, dėl kurių jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu neturėjo įtakos nei V. P. veiksmams, atliktiems pirmiau prieš automobilį ,,Toyota“, nei tolesniems V. P. veiksmams, kai jis apvažiavęs „Mercedes Benz“ pirma juosta, kurioje ,,VW Passat“ nebuvo jokios kliūties toliau tęsti važiavimą pirma eismo juosta, grįžo staigiai į antrą eismo juostą prieš „Mercedes Benz“ ir staigiai lėtino greitį, visiškai tam nesant būtinybės. Būtent tokį vairavimo būdą V. P. pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, vairavo šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui.

Teismo vertinimu, byloje nustatytų objektyviųjų V. P. veikimo aplinkybių visuma (staigus ir dideliu greičiu privažiavimas antroje juostoje prie automobilio „Toyota“, mirksėjimas tolimosiomis šviesomis automobiliui ,,Toyota“, nesant tam jokios būtinybės, juolab, kai nukentėjusysis V. L., važiavo netgi šiek tiek didesniu greičiu nei leistinas; automobilio ,,Toyota“ staigus apvažiavimas iš dešinės, nerodant posūkio signalo, staigus pro automobilių „Toyota“ ir „Mercedes Benz“ tarpą persirikiavimas (,,nėrimas“) iš pirmos eismo juostos į antrą, ,,užlindimas“ priešais „Toyota“, staigiai stabdant, dėl ko „Toyota“ vairuotojas yra priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį; staigus persirikiavimas į antrą eismo juostą prieš automobilį „Mercedes Benz“, nesant tam jokios būtinybės, nes toliau tęsti važiavimą automobiliui ,,VW Passat“ pirmoje juostoje jokių kliūčių nėra ir nesant tam jokios būtinybės greičio lėtinimas prieš automobilį „Mercedes Benz“, dėl ko priverčia automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį ir automobilis „Mercedes Benz“, vengdamas susidūrimo su ,,VW Passat“, rikiavosi į pirmąją eismo juostą ir susidūrė su pirmoje eismo juostoje važiavusiu automobiliu „Toyota“) patvirtina, kad jo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto chuliganiško vairavimo sudėtį: tiek padarytus KET 4, 9, 119, 128, 135.4 pažeidimus, tiek šiais pažeidimais keliamą pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (dėl padarytų V. P. pažeidimų, t. y. staigaus stabdymo ir greičio lėtinimo ,,užlindus“ prieš automobilius „Toyota“ ir „Mercedes Benz“, abu automobiliai privalėjo staigiai keisti važiavimo kryptį ir greitį, dėl ko abu automobiliai susidūrė), tiek aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimo būdas, ypač mieste ir dar žiemos metu, esant šlapiai, slidžiai kelio dangai, nors eismas ir nėra ypatingai intensyvus, tačiau vis tik kelyje esant ir nuolat važiuojant automobiliams, yra tyčinis, neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams (o konkrečiu nagrinėjamu atveju dar ir realiai sukėlęs padarinius (įvyko eismo įvykis), t. y. iš esmės sąmoningai pabrėžiantis kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui šiurkštų ignoravimą. Teismo posėdyje abu nukentėjusieji, o taip pat ir liudytojas S. T. patvirtino, kad tokie V. P. veiksmai kelyje vairuojant automobilį sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, o nukentėjusioji V. G. dar ir išsigando tokių V. P. neadekvačių, grėsmę visų kelyje esančių saugumui keliančių V. P. veiksmų. Kaip jau minėta pirmiau, teismas iš V. P. inkriminuoto kaltinimo pašalino jo veiksmus, kuriais jis siekė išvengti pavojaus dėl V. G. veiksmų, vairuojant automobilį, pažeidžiančių KET, tačiau minėti V. G. veiksmai neturėjo įtakos nei prieš tai buvusiems, nei tolimesniems V. P. veiksmams, dėl kurių būtų pagrindas nelaikyti juos chuliganiškais. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių V. P. buvo būtinybė mirksėti tolimosiomis šviesomis automobiliui ,,Toyota“, apvažiuoti jį iš dešinės, staigiai nerodant posūkio signalo, ,,užlįsti“ automobiliui ,,Toyota“ ir staigiai prieš pat jį stabdyti, bei rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą ir taip staigiai ,,užlįsti“ priešais „Mercedes Benz“ ir prieš jį lėtinti greitį, nors pirmojoje eismo juostoje priešais jį jokių važiuojančių automobilių ar kitų kliūčių nebuvo. V. P. aiškinimas, jog jis persirikiavo į antrą eismo juostą, priešais automobilį „Mercedes Benz“, nes jau tolumoje matė kliūtį pirmoje eismo juostoje, yra nelogiškas ir visiškai prieštaraujantis byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms, vertintinas kaip jo siekis išvengti atsakomybės – iš vaizdo įrašo matyti, kad V. P. automobilis tuo metu yra kelio atkarpoje, kuri nėra tiesi, daro posūkį, matomumas į tolį yra labai ribotas, tolumoje jokių kliūčių nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje nėra, be to, netrukus V. P., pastabdęs ir lėtinės greitį prieš „Mercedes Benz“ antroje eismo juostoje, grįžta į pirmą eismo juostą, neaplenkęs ir nesutikęs jokių kliūčių.

Nutarime V. P. inkriminuota ir tai, jog jis nepasiliko eismo įvykio vietoje, pažeisdamas KET, bei KET 97 punkto nuostatų (šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis) pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį dėl to, kad nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio, V. P. nutraukta, taip pat į tai, kad mirksėjimas tolimosiomis šviesomis jau yra įvertintas kaip viena iš V. P. chuliganiškų veiksmų dalis, šio veiksmo vertinimas kaip KET 97 punkto nuostatų pažeidimas yra perteklinis, teismas minėtas aplinkybes šalina iš V. P. priimto Institucijos nutarimo.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

V. P. skunde nurodo, kad jei teismas laikytų, jog jis visgi padarė administracinį nusižengimą, jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga, yra akivaizdus pagrindas ją švelninti ar jos visai neskirti.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Institucijos nutarimu už minėtą administracinį nusižengimą V. P. buvo nubaustas 500 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija pagrįstai nenustatė V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš bylos matyti, jog V. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka ne kartą baustas už KET pažeidimus (leistino greičio viršijimus – 13 km/h, 16 km/h, 17 km/h, 25 km/h, 26 km/h, 28 km/h, 35 km/h, 39 km/h; atsitrenkimą į kitą automobilį, nepastebėjus iš galo stovinčio automobilio; neapsidraudimą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; motociklo kliudymą, apgadinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, teismo nutartis neįsiteisėjusi), priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos, dirba (b. l. 46-53, 76-77).

Teismas, įvertinęs jau pirmiau minėtas ANK 34 straipsnyje nurodytas baudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu V. P. paskirta vidutinio dydžio nuobauda – 500 Eur dydžio bauda yra tinkama, atitinka ANK 32 straipsnyje numatytus nuobaudų skyrimo pagrindus ir tikslus. Institucijos nutarimu V. P. taip pat paskirta vidutinio dydžio administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Teismas, be jau minėtų ANK 34 straipsnyje nurodytų administracinio poveikio priemonei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, įvertina ir tai, kad iš dalies V. P. padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, teikė vaizdo įrašą iš savo automobilio registratoriaus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskiriant trumpesnio laikotarpio, t. y. minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės terminą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių; Institucijos nutarimas dėl šios dalies keistinas.

V. P. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę arba jos iš viso neskirti. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad V. P. daromi KET pažeidimai, gana daug jų ir per gana trumpą laiką, V. P. charakterizuoja neigiamai, matyti, kad jis nėra linkęs paisyti visiems priimtinų ir įstatymais reglamentuotų taisyklių kelyje, jas tyčia ignoruoja ir taip kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems asmenims ir jų sveikatai bei gyvybei, o nagrinėjamu atveju dėl jo veiksmų buvo sukeltas ir eismo įvykis, kuris tik atsitiktinumo dėka pasibaigė be asmenų sveikatos sutrikdymų ar gyvybės atėmimo. Byloje nagrinėjamas eismo įvykis įvyko ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl paties V. P. polinkio nesilaikyti ir šiurkščiai pažeisti KET. Be to, netrukus po nagrinėjamo įvykio, praėjus mėnesiui, jis vėl buvo baustas už KET pažeidimą – leistino greičio viršijimą. Tai rodo, kad jis reikiamų išvadų dėl savo elgesio, pažeidinėdamas KET, nedaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6697-2022 dalį ir sutrumpinti V. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 12 (dvylikos) mėnesių.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-6697-2022 nurodytus V. P. veiksmus (,,Pažeidimo esmė“), vietoje ,,važiuodamas toliau, apvažiavęs iš dešinės, iš antros eismo juostos į pirmą besirikiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrašant ,,važiuodamas toliau, siekdamas išvengti susidūrimo su iš antros eismo juostos į pirmą besirikiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiavo jį iš dešinės“.

Pašalinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-6697-2022 V. P. inkriminuotą aplinkybę (,,Pažeidimo esmė“) ,,įvykio vietoje nepasiliko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus“ ir KET 97 punkto nuostatų pažeidimą kaip perteklinį.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6697-2022 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.